LIETUVOS EŽERAI

PAMOKOS UŽDAVINIAI – susipažinti su Lietuvos ežerais, didžiausiais ežerynais ir ežerų

pasiskirstymo dėsningumais.
1. ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS.
1.1. Kiek Lietuvoje ežerų? Apie 3000
1.2. Nurodykite didžiausius Lietuvos ežerynus.
 Trakų
 Molėtų
 Ignalinos
 Zarasų
1.3. Kodėl Medininkų aukštumoje mažas ežeringumas?
 paskutinio apledėjimo metu aukštuma nebuvo padengta ledynų, bet buvo veikiama
prieledyninių procesų
 daug nelaidžių vandeniui uolienų
 mažai augalijos
 status reljefas
1.4. Nurodykite didžiausią, ilgiausią ir giliausią Lietuvos ežerus.
Didžiausias – Drūkščiai
Ilgiausias – Asveja
Giliausias - Tauragnas
1.5. Kokioje aukštumoje yra didžiausi Lietuvos ežerynai?
Baltijos aukštumoje, daugiau aukštaičių aukštumoje
2. ANALIZUODAMI ATLASO ŽEMĖLAPIUS ATLIKITE UŽDUOTIS.
2.1. Nustatykite kokie ežerai sudaro Trakų, Ignalinos, Molėtų ir Zarasų ežeryną?
Trakų: galvės, skaisčio, akmenos, totoriškių
Ignalinos: dringis, lūšiai, baluošas, pakasas, tauragnas
Molėtų: asvejos, siesarčio, Baltųjų Lakajų, Juodųjų lakajų, Kertuojo, virintų
2.2. Kuriais ežerais eina Lietuvos siena?
 Drūkščiai
 Vištytis
 Apvardai
 Prūtas
 ilgė
2.3. Nustatykite, kuriems ežerynams priklauso išvardyti ežerai:
- Dringis - ignalinos, Galvė - trakų, Galuonas - molėtų, Siesartis - molėtų, Skaistis - trakų,
Striniai - molėtų, Tauragnas - ignalinos, Totoriškių - trakų, Utenis - ignalinos.
3. ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS.
3.1. Kada susiformavo Lietuvos ežerai?
Prieš 12-13 t. m. tirpstant paskutinio apledėjimo ledynams.
3.2. Kaip skirstomi Lietuvos ežerai pagal dubenų kilmę?
- ledyniniai
- karstiniai
- upiniai
- lagūniniai
- pelkiniai
3.3. Kaip jie skirstomi? (Ledyniniai)
 dubakloniniai (tauragnas, asveja, sartai)
 ledo guolio (dusia, metelys, obelija)
 liekaniniai (žuvintas, rėkyva)
 užtvenktiniai (platelių, dysnai, vištytis)
 termokastiniai
3.4. Kaip susidarė dubakloniniai ežerai? Kokiais bruožais jie pasižymi?
Susidarė tada, kai po ledu tekėjo ledo tirpsmo vanduo ir išmušė duobę. Suformavo ir
paviršiumi tekėjusios upės, kurios išgraužė duobes, sudarė ilgus ir siaurus pažemėjimus.
Bruožai: gilūs, ilgi, stačiais šlaitais. Pvz.:
 tauragnas,
 asveja
 sartai
3.5. Kaip susidarė ledo guolio ežerai? Kokiais bruožais jie pasižymi?
Susidarė tose vietose, kur ledui tirpstant liko pavieniai ledo luitai. Jiems tirpstant susidarė
seklūs, lėkštų krantų ežerai. Pvz.:
 dusia,
 metelys,
 obelija.
3.6. Kaip susidarė ledyniniai liekaniniai ežerai? Kokiais bruožais jie pasižymi?
Susidarė tose vietose, kur ledynui tirpstant pakraščiuose buvo prieledyninės marios arba
ežerai, kurie ledynams tirpstant ištekėjo. Bruožai: dideli, seklūs, užpelkėję. Pvz.:
 žuvintas
 rėkyva
3.7. Kaip susidarė užtvenktiniai ežerai? Kokiais bruožais jie pasižymi?
Susidarė tose vietose, kur galinės morenos užtvėrė kelią ledyno tirpsmo vandenims.
Bruožai: įvairios formos, su pusiasaliais, salomis, juose daug gilių duobių. Pvz.:
 platelių
 dysnai
 vištytis
3.8. Kaip susidarė termokarstiniai ežerai? Kokiais bruožais jie pasižymi?
Susidarė tose vietose, kur po žeme liko ledo luistai. Jiems tirpstant atsirado tuštumų, o
anksčiau esantys dirvos sluoksniai įgriuvo. Bruožai: apvalūs, gilūs, nedideli. Pvz.:
 plitvičkos,
 žaliasis ežeras (jav),
 krasnojarsko ež.
3.9. Kur paplitę karstiniai ir lagūniniai ežerai? Kokiais bruožais jie pasižymi?
Karstiniai ežerai susiformuoja vandeniui susikaupus smegduobėse. Bruožai: maži, apvalūs
ežerai. Daugiausia jų šiauriniuose LT regionuose.

Lagūniniai ežerai susiformavo prie upių žiočių nešmenims atitvėrus nedidelę jūros dalį. LT
yra Krokų Lankos ežeras. Nemažai tokių ežerų vadinami limanais, yra prie Ukrainos
juodosios jūros pakrantės.
3.10. Kaip susidarė pelkiniai ežerai? Kur jie paplitę?
Susidaro per ilgą laikotarpį gilumose, kuriose kaupiasi vanduo. Tuose ežeruose didelė
organinių medžiagų koncentracija, dėl to gausu augalijos. Bruožai: seklūs, įvairaus gylio.
Pvz.:
timsahos, danubio deltos, mekongo deltos.

4. ANALIZUODAMI ŽEMĖLAPĮ IR
ATLASĄ ATLIKITE UŽDUOTIS.
4.1. Įvardinkite skaičiais
pažymėtus ežerus?
1. Krokų lanka
2. Platelių
3. Rėkyvos
4. Lūkstas
5. Žuvintas
6. Dusia
7. Vištytis
8. Asveja
9. Tauragnas
10.Sartai
11. Drūkščiai
12. Dysnai
4.2. Įvardinkite raidėmis pažymėtus tvenkinius?
A. Kauno marios
B. Elektrėnų marios
C. Kupiškio tv.
D. Antalieptės marios
4.1. Nustatykite nurodytų ežerų kilmę: Amalvas - liekaninis, Dysnai - užtvenktinis, Kirkilų -
karstinis, Krokų lanka - lagūninis, Obelija – luisto guolio, Rėkyva - liekaninis, Vištytis -
užtvenktinis, Asveja - dubakloninis, Dusia – luisto guolio, Kretuonas, Metelys – luisto guolio,
Platelų - užtvenktinis, Tauragnas - dubakloninis, Žuvintas - liekaninis.
Liekaniniai: amalvas, rėkyva, žuvintas
Užtvenktiniai: dysnai, vištytis, platelių
Lagūniniai: krokų lanka
Luisto guolio: obelija, dusia, metelys
Dubakloninis: asveja, tauragnas, kretuonas
Karstinis: kirkilų

5. ANALIZUODAMI VADOVĖLĮ (170-171 PSL.) ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS.

5.1. Kas maitina ežerus?
 Įtekančios upės
 Krituliai
  Požeminis vanduo
5.2. Į kokias grupes skirstomi ežerai pagal pratakumą?
 Nuotakinius
 Nenuotakinius
 Akluosius
 pratakinius
5.3. Kodėl pratakiniuose ežeruose dažniausiai gėlas vanduo?
Nes upės išneša iš nuotakinių ežerų druskų perteklių, mažas garavimas, tokie ežerai
išsidėstę nesausringose srityse.
5.4. Kokie ežerai laikomi
druskingais? Tie, kuriuose
druskų kiekis viršija 3 promiles.
5.5. Kokiais bruožais pasižymi
druskėtieji ežerai? Juose
nedidelis druskingumas, 3-25
promilės, pvz.: kaspija,
balkašas, vano ež.
5.6. Kokiais bruožais pasižymi
druskingi ežerai?
Juose didelis druskingumas, virš
50 promilių. Tokiuose ežeruose
druskų perteklius nusėda
dugne. Vienas druskingiausių
ežerų – negyvoji jūra.
6. ANALIZUODAMI ŽEMĖLAPĮ ATLIKITE UŽDUOTIS.
6.1. Kokiai grupei pagal pratakumą priklauso ežerai: Dūkštas – nuotakinis/pratakinis,
Šventas – nenuotakinis/aklasis, Austas – nuotakinis/pratakinis, Aspiritys - nenuotakinis?

7. ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS?
7.1. Kur yra Negyvoji jūra?
Negyvoji jūra – didelis druskingas ežeras, nenuotakus, jordanijoje ir izraelyje.
7.2. Kokio dydžio yra Negyvoji jūra? Virš 100 km2, ilgis 80 km, didž. gylis 330 m.
7.3. Kokiais bruožais pasižymi Negyvosios jūros vandens balansas?
 Žemiau jūros lygio
 Į jį įteka jordano upė
 nenuotakus
7.4. Kodėl nyksta Negyvoji jūra?
Nyksta, nes:
 tropinis-žemyninis klimatas visus metus (sausa, karšta)
 daug jordanų upės vandens panaudoja žmonių ūkio reikmėms
 didelis vandens garavimas
7.5. Kokiomis savybėmis pasižymi Negyvosios jūros vanduo?
 Druskingumas virš 200 promilių
 Vyrauja MgCl, NaCl – suteikia didesnį druskingumą
  Gyvena tik bakterijos
7.6. Kam naudojama Negyvoji jūra?
 Turizmas
 Sanatorijos
 Gaunama druska

NAMŲ DARBAI:
1. PASIRUOŠTI APKLAUSAI RAŠTU: Lietuvos ežerai, Ežerai (vad. 170-171 psl.).
1.1. Kuo pratakiniai ežerai skiriasi nuo nenuotakinių?
Protakiniai:
 Mažas druskingumas
 Protakiniai ežerai susijungia į upynus
 Turi ištekančių (pratakiniai ir įtekančių) upių
Nenuotakiniai:
 Didelis druskingumas
 Vyrauja sausringose srityse
 Neturi ištekančių upių
 Didelis garavimas
1.2. Kuo nuotakiniai ežerai skiriasi nuo nenuotakinių?
-n-
1.3. Kuo aklieji ežerai skiriasi nuo nuotakinių?
Aklieji neturi nei įtekančių, nei ištekančių upių, vyrauja pelkėse ir maitinami jų vandeniu, o
nuotakiniai neturi tik įtekančių upių, plyti nekarštose srityse.
1.4. Kuo druskingas ežeras skiriasi nuo druskėtojo ežero?
Druskingame ežere didelis druskingumas, druskėtame – mažas.
1.5. Kokiais bruožais pasižymi ežerų raida?
 negilių ežerų amžius – tik keli tūkstančiai metų
 gėluose ežeruose iš organinių liekanų susidaro dumblas, kuris išplinta ir ežeras virsta
pelke
 seklūs ežerai dumblėja ir pelkėja greičiau nei gilesni