Ežerai

Ežerai — natūralūs nuolatiniai vandens telkiniai sausumos paviršiaus įdubose, kuriose vandens
apytaka lėta. Bendras jų plotas sudaro 1,8% viso sausumos ploto.
Ežeringumas — ežerų paviršiaus ir visos teritorijos ploto santykis, išreikštas procentais.
Ten, kur ežerų itin daug, jie dažnai jungiasi sąsiauriais, protakomis ir sudaro sudėtingas ežerų
sistemas — ežerynus.
Pagal kilmę ežerai skirstomi į vandenyno liekaninius, tektoninius, ledyninius, vulkaninius,
lagūninius, upinius, karstinius, užtvenktinius ir dirbtinius.
1. Vandenyno liekaniniai ežerai susidarė buvusio vandenyno vietoje. (Kaspija, Aralas)
2. Tektoniniai ežerai susidarė tektoninėse įdubose (Viktorijos ežeras), tarpukalnių daubose
(Isyk Kulis), Žemės plutos lūžiuose (Baikalas). Tektoniniam tipui priklauso dauguma
didelių pasaulio ežerų. Jie paprastai būna labais seni.
3. Ledyniniai ežerai susiformavo po paskutinio apledėjimo dėl ledyno ardomosios ir
akumuliacinės veiklos, todėl yra jauni. (Saimos ežerynas, Dusia, Metelys, Obelija,
Tauragnas, Asveja, Platelių, Dysniai, Vištytis, Žuvintas, Rėkyva, Ladoga, Didysis Lokių)
4. Vulkaniniai ežerai susidarė vandeniui užpildžius užgesusių ugnikalnių kraterius arba
kalderas. Jie paprastai nedideli, bet gana gilūs (Trazimenas, Bolsena)
5. Lagūniniai (limaniniai) ežerai susiformavo prie upių žiočių upių nešmenims atitvėrus
nedidelę jūros dalį. (Krokų Lanka)
6. Upiniai ežerai — buvusios upės vagos vietoje susidariusios senvagės
7. Karstiniai ežerai susiformuoja vandeniui susikaupus smegduobėse.
8. Užtvenktiniai ežerai susidaro kalnuose didelei uolienų masei užtvėrus upės slėnį
( Sarezo ežeras Tadžikijoje)
9. Dirbtiniai ežerai — tvenkiniai, kūdros, įrengtos natūraliose daubose, užtvenkus jų dugne
tekančias nedideles upes, arba iškastas daubas užpildžius vandeniu.
Pagal vandens balansą ežerai skirstomi į nuotakinius (pratakinius) ir nenuotakinius.
1. Nuotakiniai — ežerai, turintys iš jų ištekančių upių. (pratakiniai — turi ir ištekančių, ir
įtekančių upių.)
2. Nenuotakiniai — ežerai, neturintys ištekančių upių. (Dauguma karštosiose srityse,
dažnai dar vadinami aklaisiais ežerais). Pvz.:Duntinas, Pojanas.
Jeigu druskų kiekis ežero vandenyje viršija 3 promiles, ežeras vadinamas druskinguoju.
(Dauguma yra sausringose srityse)
Nedidelio druskingumo (3-25 promilių) ežerai vadinami druskėtaisiais. (Kaspija, Balkašas,
Veno ežeras)
Jei ežero vandenyje druskų yra labai daug (per 50 promilių), jis vadinamas ypač druskingu.
(Negyvoji jūra, Didysis Druskos ežeras)
Ežero raida yra 3 stadijų: 1. Jaunystė; 2. Branda; 3. Senatvė (ežeras virsta pelke).