HIDROSFERA

Hidrosfera – visas Žemės planetoje esantis vanduo. Naujai susidaręs vanduo vadinamas
JUVENYLINIU

VANDENS APYTAKOS RATAS

Hidrosfera susiformavo lydantis ir degazuojantis mantijos medžiagai.

Hidrosferos sudėtis
 PASAULINIS VANDENYNAS

Pasaulinis vandenynas – Žemės rutulio vandenys, supantys žemynus ir salas. Dengia 71 %

planetos paviršiaus.

Pasaulinį vandenyną sudaro penki vandenynai: Ramusis, Atlanto, Indijos, Pietų ir Arkties.

Pasaulinio vandenyno vidutinis gylis 3795 m, didžiausias – 11 022 m (Marianų lovyje, Ramiajame
vandenyne).

VANDENYNAI

1. Naudodamiesi tekstine ir kita informacija apibūdinkite vandenynus.

Vandenynas Išskirtiniai vandenyno bruožai Didžiausios vandenyno jūros ir

įlankos
Ramusis vandenynas

Atlanto vandenynas

Indijos vandenynas

Pietų vandenynas

Arkties vandenynas
Vandenynų apibūdinimas.

Ramusis vandenynas

Ramusis vandenynas – didžiausias ir giliausias vandenynas, kitaip dar vadinamas Didžiuoju. Jis
užima pusę Pasaulinio vandenyno ploto ir apima 1/3 Žemės paviršiaus. Ramiajame vandenyne
gausu salų (priskaičiuojama apie 25 000), dauguma jų yra Pietų pusrutulyje. Vandenynas plyti
beveik ant vienos Ramiojo vandenyno plokštės, o pakraščiuose susieina su kitomis plokštėmis,
todėl čia dažna žemėdreba ir vulkanizmas. Ši aktyvi sritis vadinama Ramiojo vandenyno ugnies
žiedu. Vandenyno centre ryški pasatų veikla, o vakarinei daliai būdingi musonai. Aktyvūs ir
atogrąžų ciklonai – taifūnai. Vandenynas driekiasi iš šiaurės į pietus, todėl vidutinė vandens
paviršiaus temperatūra kinta nuo -1 iki +29 °C. Tarp atogrąžų ji +24–28 °C ir yra didesnė nei
kituose vandenynuose. Ramusis vandenynas labai turtingas įvairios augalijos ir gyvūnijos, jo
gelmėse ir podugnio uolienose gausu naudingųjų iškasenų, jame yra itin žuvingų regionų.
Atlanto vandenynas

Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas, apimantis apie penktadalį Žemės paviršiaus.
Šis vandenynas yra gana jaunas. Seniausioms jo dugno vietoms ne daugiau kaip 250 mln. metų.
Išsidėstęs visose Žemės klimato juostose, todėl klimatas labai įvairus. Vidutinė vandens paviršiaus
temperatūra siekia apie +16 °C. Atlanto vandenynas yra tarsi milžiniška vandens juosta, jungianti
Arktį su Antarktimi. Per jį driekiasi svarbūs jūrų keliai į daugelį kitų žemynų. Šiame vandenyne
sužvejojama daugiausia žuvų bei kitų jūros gėrybių (ypač šiaurinėje dalyje), taip pat gausu
naudingųjų iškasenų: naftos, gamtinių dujų, fosforitų, deimantų.
Indijos vandenynas

Indijos vandenynas – trečias pagal dydį, apima apie 20 % Pasaulinio vandenyno ploto. Jis visas yra
rytų pusrutulyje, o didesnioji dalis išsidėsčiusi Pietų pusrutulyje. Vandenyno krantai mažai raižyti,
salų nedaug. Į šiaurę nuo pusiaujo pučia sezoniniai vėjai musonai. Vidutinė vandens paviršiaus
temperatūra čia bene aukščiausia iš visų vandenynų – siekia apie +30 °C. Šiame vandenyne gausūs
žuvų ištekliai, gausu naudingųjų iškasenų, ypač naftos (Persų įlanka).
Pietų vandenynas

Pietų vandenynas – ketvirtas pagal dydį pasaulio vandenynas. Susiliečia su Atlanto, Ramiojo bei
Indijos vandenynais. 2000 m. šis vandenynas kaip atskira ekosistema buvo išskirta Tarptautinės
hidrologijos organizacijos. Pietų vandenyną, kaip penktą atskirą vandenyną, mokslininkai
nusprendė išskirti dėl žemesnės jo vandens temperatūros, mažesnio druskingumo, vandenyno srovių
ypatumų. Pietų vandenyne pučia stipriausi vėjai nei kur kitur Žemėje. Dėl stiprių vėjų, didelių
bangų bei ledo čia pavojinga plaukioti laivams. Vandens paviršiaus temperatūra svyruoja nuo -2 iki
+10 °C. Didžiausią pasaulyje vandenynų srovių sistemą – Vakarų vėjų srovę – sukelia Vakarų vėjai,
nuolat stumiantys vandenį į rytus.
Arkties vandenynas

Arkties vandenynas – mažiausias Žemės vandenynas, apimantis didelį plotą aplink Šiaurės ašigalį.
Jį nuo kitų vandenynų skiria žemynai ir salos. Vandenyno krantai labai raižyti, pakraščiuose gausu
apledėjusių salų, pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis ir palyginti nedideliu gyliu. Virš
vandenyno vyrauja arktinės oro masės. Vidutinė oro temperatūra svyruoja nuo -20 °C iki -40 °C, o
vasarą artima 0 °C. Arkties vandenyną gerokai sušildo Atlanto ir Ramiojo vandenyno šiltesni
vandenys. Vasarą dažni rūkai. Arkties vandenyne atrasta įvairių naudingųjų iškasenų: naftos bei
gamtinių dujų telkinių, gausu įvairių rūdų.