VANDENYNAI

Darbą atliko: Sofija Kosenko, 8a klasės mokinė

 Vandenynas
Vandenynas
 – vandens už
didžiulis plot imamas
as, aprėpianti
tris ketvirtad s apie
alius
viso Žemės plo
to. Penkiuose
Žemės vande
nynuose (Ram
, Atlanto, Ind iajame
ijos,
 Pietų ir Arkt
ies) vanduo n
juda, nes vėja uolat
i gena jų
paviršiumi ba
ngas ir sudaro
sroves. Mėnu
lis su Saule su
tv ynius ir ato kelia po
slūgius. Vidu
pasaulinio va tinis
ndenyno gyli
6 km. s – apie
 Ramusis vandenynas
 Ramusis
vandenynas –
didžiausias
pasaulio vand
enynas. Jo plo
165 mln.km². tas
Vandenynas y
tarp Australijo ra
s, Azijos, 
Amerikos ir A
ntarktidos.
Su Indijos van
denynu turi d
sąsajas: plačią vi
– į pietus nu
Australijos o
ir siauresnę
– Indonezijos s
alyne. Dreiko
sąsiauris ir Pa
namos
kanalas jungia
vandenyną Ramųjį
su Atlantu,
šiaurėje labai o
siauras Bering
sąsiauris – o
su Arkties
vandenynu.
 Atlanto vandenynas
Atlanto vandeny
nas – antras
pagal dydį vandenynas Ž
apimantis apie pe emėje,
nktadalį planetos
paviršiaus . Vand
enyne yra daug
pavojingų ir stipri
ų srovių. Taip pat
Atlanto dugne yr
a palaidota daug
laivų ir lėktuvų
nuolaužų, kurių
tikriausiai niekada
nepav yks atrasti.
Šiauriniame pusru
vandenynas driek tulyje
iasi tarp Europos
 ir Šiaurės Ameriko
s, pietiniame –
tarp Afrikos ir Pietų
Amerikos.
Pietuose ribojasi
su Antarkties
vandenynu, šiaur
ėje – su Arkties
vandenynu.
Vandenynas deng
ia apie 20 %
Žemės paviršiaus.
Didžiausias gylis –
8605 m.
 Indijos vandenynas
Indijos vande
nynas – trečia
pagal dydį vandenyna s
ribojasi s.Šiaurėje
su Azijos žemyn
vakaruose su A u,
rabijos pusiasa
Afrika, liu ir 
rytuose su
pusiasaliu, Su Malakos
ndos salomis
Australija ,pietu ir
ose su Antark-
ties vandenynu.
Indijos vanden
yno plotas: su
jūromis 74 917 0
00 km², be jū
73 442 700 km² rų –
, tūris – 292 13
km³. 1 000
Didžiausios
– Madagaskaro,  salos
Indonezijos, Šri
Lankos yra ko
ntinentinės ki
Ketvertas lmės.
didžiausių
Komorų,Seišelų salynų
,Maldy vų, Maur
us. icija
 Arkties vandenynas
Pietų van
vadinamas denynas (
: Pietų kartais
vandenyn poliarinis
as arba An
vandenyn tarktidos
as) – ketvi
pasaulio va rtas pagal d
ndenynas.B ydį
plote jo g eveik visam
ylis yra 4 e
plotas 20 000–5000
mln. km², m,
gylis 7235 maksimalu
m, dugną s
dubumos, sudaro kel
atskiros p ios
kalnagūbria ovandenini
is. ais
Antarktido
s šelfas neį
nes visą An prastai g
tarktidą sle ilus,
stumianti g ia ledo masė,
ją žemyn.
tekėjimas Srovių
Pietų van
sudėtingas denyne y
. Šalto va ra
grimztanči n d ens masės
os ir teka
kryptimi, nčios šiau
susilieja su rės
vandenimis antarktinia
. is
 Golfo srovė
Vandenynų srovės
Galinga, šil
ta ir greita 
 paviršiaus Atlanto van
srovė, susif denyno
Meksikos įl ormuojant
ankoje  iš F i 
tekanti pro l o ridos srovė
 Floridos są s;
papildoma siaurį , už j
Antilų srov o
rytines JAV ė s, toliau paga
 pakrantes,  l
kertanti At Niufaundle
lanto vand ndą  ir
Šiaurės Atl e n y n ą (pereinan
anto srovę) ti į
40°Š srovė . Ties mažd
skyla į dvi d aug 30°V,
teka link ši alis: šiaurin
aurinės Eu ė kryptis
link vakarų r o p os, pietų k
 Afrikos. G ryptimi
Šiaurės Am olfo srovė v
erikos  bei eikia 
pakrantės k E u ropos vaka
limatą . rinės
Vis dėlto, n
aujausi tyr
srovės galia imai rodo,
blėsta, jos v kad Golfo
teka vis lėč andenys ka
iau. Todėl t s met
Šiaurės Eur ikėtina, kad
opos klima ateityje
vėsesnis. t a s dėl to bus
daug
 Humbolt
Hubolto srovė
o s
šaltoji jūrų rovė arba Peru srovė
srovė   –
Ramiajam
e vandeny
palei vaka ne. Drieki
rinį Pietų asi
nuo pietų A m erikos kra
 Čilės iki p ntą,
daro milži usiaujo. Š
nišką įtak i srovė
vakarų kli ą Pietų Ame
matui: pa rikos
labai saus k r a ntėje v yra
as klimata uja
( jų tarpe s s , p lyti dykum
ausiausia os
Atakamos pasaulyje 
dykuma),
formuojas prie jūros
i tirštas rū dažnai
0,9 km/h, k a s. Srovės g
debitas 15 r
Būdinga t -20 mln. m eitis
emperatū ³/s.
užsibaigia ra 15-20 °C. S
ties 4° p.p rovė
Pietų Pasa l. susilieja su
tų srove. S
vokiečių m rovė pavad
okslininko inta
Aleksandr  
o fon Hum
bolto garb
ei.
 Aliaskos srovė
Aliaskos sr
ovė – šiltoji
paviršinė jū
rų srovė, es
Ramiojo van anti 
denyno  šiau
rytuose,  rės
Šiaurės Ram
ovės iojo vanden
yno sr
 šiaurinė atš
aka. Vanden
temperatūr s
a žiemą 2-7
vasarą 10-15  °C,
 °C. Tėkmės
greitis – 25-
50 m/s. Tek
pietų į šiaur a iš
ę, paskui iš
vakarus per r yt ų į
 Aliaskos įla
nk ą .
 Antilų srovė
Antilų srovė – šiltoji
paviršinė
jūrinė srovė Atlanto va
ndenyne .
Teka šiaurės rytų kryp
timi nuo 
Didžiųjų Antilų salų  l
ink
vandenyno į vakarus –
šiaurės
vakarus.[1] Vandens
temperatūra – 25-28 °
C. Tėkmės
greitis – 25-50 cm/s.
Druskingumas 36-37‰
. Srovė
prasideda kiek į rytus
nuo 
Puerto Riko, laikoma 
Šiaurės Pasatų srovės  p
ratęsimu.
Skalauja Antilų ir Bah
amų salas .
Šiaurėje susilieja su G
olfo srove
 Vandenynų įtaka sausumai
Didžiausią į
taką  turi va
garavimas. 8 ndenynų
6 % pasauli
garavimo v y o
ksta virš van
kas lemia jų denynų,
atvėsimą, ir
atitinkamai
žemesnes
temperatūra
s globaliai.
Nevykstant
garavimui,
temperatūra
Žemės pavir
būtų apie 67 šiuje
 °C. Tačiau k
vandens gar adangi
ai yra natūr
šiltnamio du alios 
jos, didesnis
kiekis atmo garų
sferoje skati
šiltnamio ef na 
ektą, dėl ko
vandens cik sunku
lo įtaką klim
vertinti vien atui
areikšmiška
i.
 Ačiū už
dėmesį