Žuvingas vandens telkinys:
Krantų ir dugno ypatumai:
Kuršių marių forma primena į šiaurę
siaurėjantį trikampį. Kranto linija
nelygi, į marias įsiterpia nemažai
kyšulių, kurie vadinami ragais. Šie ragai
sudaryti iš supustyto smėlio.
Laivyba mariose ir Klaipėdos uoste:
Iš Baltijos į uostą laivai patenka
pagilinta jūros dugno atkarpa -
įplaukos kanalu. Jo mažiausias gylis
14,5 m, todėl įplaukia jūriniai laivai,
kurių grimzlė ne didesnė kaip 13,5m.
Uostą nuo bangų saugo du ilgi molai.
Seklios Kuršių marios tinka tik
upiniams laivams.  audras vakarų ar šiaurės vakarų vėjas gena
Kuršių mariose aptinkama daugiau kaip 50
žuvų rūšių. Vienos-karšiai, lydekos, kuojos,
ešeriai, sterkai, vėgėlės - čia gyveną
nuolat. Kitos, vadinamosios praeivės
žuvys, per marias plaukia neršti. Po
Antrojo pasaulinio karo Kuršių mariose
imta intensyviai žūklauti. Žvejai įsigijo
naujų laivų, pradėjo naudoti įvairius
tinklus, gaudykles, tralus. Laimikiai
padidėjo, tačiau po kelerių metų, išsekus
Kuršių marios- žuvų ištekliams, ėmė mažėti. Dėl to
didžiausia uždrausta žvejoti tralais. 
Baltijos lagūna
Vandens režimas ir judėjimas:
 Kuršių marių vanduo gėlas, tačiau per smarkias
druskingą vandenį ir marių šiaurinėje dalyje
druskingumas gali kiek padidėti. Marios
dažniausiai užšąla gruodžio pabaigoje.