BALTOSIOS VOKĖS

PELKĖ
Darbą atliko Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos 1a klasės mokinės
Ieva Strazdauskaitė ir Meida vaitkutė
• Pelkė- drėgmės pertekliaus plotas sausumoje, kuriam būdinga
specifinė augalija.
• Pelkėse, laikui bėgant, iš augalijos liekanų susidaro durpių klodai.
• Pelkės skirstomos į aukštapelkes, tarpines pelkes ir žemapelkes.
• Baltosios Vokės pelkė Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonuose.
• Pelkės pietinėje dalyje telkšo Papio ežeras, kanalu sujungtas su Merkiu. Ties
Mikašiūnais į ežerą įteka Akva. Iš Papio ežero išilgai pelkės
teka Vokė (Neries intakas). Pelkės vidurinėje dalyje į Vokę
įteka Krempė, Asdrė ir Rudamina.
• Pelkės pietinė dalis susidarė, užželiant didžiuliam ežerui, kadaise
tyvuliavusiam ledyno pakraštyje (jo liekana yra Papio ežeras). Pelkės vidurinė
ir šiaurinė dalys susidarė poledyninės upės slėnyje, kuris supelkėjo
dėl versmių gausumo.
Vokės pelkė priskiriama prie žemapelkių
• Vokės pelkė viena iš didžiausių žemapelkių Lietuvoje

Jos priskiriamos prie žemapelkių, nes:

• Paviršius įgaubtas, žemėjantis nuo pakraščių į vidurį.
• Maitina gruntinis vanduo.
• Šlapios visus metus.
Pagrindiniai augalai:
• Žaliosios samanos
• Baltoji lelija
• Melda
Baltosios Vokės pelkė skirtingais metų laikais

Baltosios Vokės pelkė žiemą Baltosios Vokės pelkė pavasarį

Ačiū už dėmesį