Savarankiško darbo užduotis

Sausumos vandenys. Požeminiai vandenys. Upės.

Vardas, pavardė Ignas Tamulis
1. Naudodamiesi vadovėlio 18 tema “Požeminis vanduo“ užpildykite lentelę

Požeminio vandens Slūgsojimo gylis (vieta) Panaudojimas

rūšis
Dirvožemio vandenys Dirvožemio paviršiuje, iki 0,5m. Vandenys naudojami augalų mitybai
gylyje.
Gruntinis vanduo 1- 10 m Gyvenviečių, pramoninių įmonių
vandens tiekimui, papildo upes,
ežerus, pelkes.
tarpsluoksninis 400 – 500 m Galima gerti
Mineralizuotas 350 – 1300 m
Sūrymas 850 – 2000 m
Terminis vanduo 400-2000m ( giliai vakarų
lietuvoje)

2. Išnagrinėkite požeminio vandens slūgsojimo gylio ir reljefo žemėlapius ir parašykite būdingą

dėsningumą.

Aukštumose gruntinis vanduo stūkso giliau. Kuo

reljefas aukštesnis, tuo giliau yra vanduo.
3. Kodėl susidaro versmės? Daugiau pasidomėkite ir žemėlapyje mokėkite parodyti šias versmes: „Ūlos
akis“, „Šmitos“ , „Smardonės“, „Svylės“. Įkelkite šių versmių nuotraukas.
Susidaro, kai požeminiai vandenys kerta slėnius, daubas ( žemesnes reljefo sritis ) arba, kai teka į
vandeniui nelaidžias uolienas.
Ūlos akis

Esu buvęs

Šmitos

Smardonės
 Svylės

4. Išnagrinėkite paveikslėlį ir paaiškinkite kaip žmogaus ūkinė veikla susijusi su požeminių vandenų tarša.
Koks vanduo yra saugus naudoti gėrimui.

Ūkinės veiklos tarša, atliekos, išmatos gali prasiskverbti ir pažeisti požeminiu vandenis, kurie yra
arčiau paviršiaus. Vanduo, saugus gerti dažniausiai yra labai giliai.
 19 tema “Upės“ sąvokų kartojimas.
5. Paaiškinkite sąvokas:
Upė – Vandens tėkmė pačios išgraužta vaga it maitinama paviršinių bei požeminių vandenų
Upės vaga – Žemiausia slėnio dalis, kuria teka upė
Salpa – apatinė upės dalis, kuri būna užliejama per potvynius
Upės baseinas – teritorija iš kurios upynas gauna visus savo paviršinius ir požeminius vandenis
Upynas – Upė su savo intakais
Ištakos – vieta, kur prasideda upė ( nedidelis šaltinis, ežeras, pelkė, tirpstantis sniegas )
Aukštupys – upės dalis nuo ištakos iki vidurupio.
Žemupys – upės dalis arčiau žiočių
Žiotys – Vieta, kurioje upė įteka į kitą vandens telkinį.
Delta – Žiočių tipas. Susiformuoja, kai upės žemumose, iš nešmenų susidaro salos, todėl atsiranda
daug šakų.
Upės kritimas – upės žiočių ir ištakų absoliutaus aukščio skirtumas
Upės nuolydis - upės kritimo ir ilgio santykis
Upės nuotėkis – Per tam tikrą laiką per upę nutekėjęs vanduo
Erozinis krantas – Krantas, suformuoti subaeralinių ir tektoninių procesų, mažai pakeisti jūros.
Akumuliacinis krantas – Krantas, kurių formavimąsi labiausiai veikia banginiai procesai

6. Suraskite žemėlapyje upes (sąrašas prisegtas Tamo). Neakivaizdiniu būdu keliaukite nuo ištakų iki
žiočių. 

Užduočių lapą įkelkite į Teams-One note-Namų darbai, siųsti nereikia.