Gamtinės atrankos

formos
 Turinys
1. Gamtinė atranka
2. Atrankos rūšys
3. Stabilizuojančioji atranka
4. Kryptingoji atranka
5. Išskiriančioji atranka
 Gamtinė atranka
• Gamtinė atranka – procesas, kurio metu išlieka organizmai,
turintys konkrečiomis sąlygomis naudingų paveldimųjų pokyčių
ir galintys juos perduoti palikuonims.
• Gamtinės atrankos efektyvumas priklauso nuo populiacijos
individų požymių įvairovės gausos ir nuo individų skaičiaus
populiacijoje.
• Č.Darvinas, apibendrinęs savo stebėjimų ir tyrimų rezultatus,
pirmasis paskelbė gamtinės atrankos teoriją.
• Kovoje dėl būvio pirmiausia žūna seni, ligoti, turintys nenaudingų
požymių, atsiradusių dėl paveldimojo kintamumo, o išlieka stipriausi,
kurių pakitimai sustiprina jų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų.
• Kuo pakitimų įvairovė didesnė, tuo efektyvesnė gamtinė atranka. Ji vyksta
ir šiandien, pavyzdžiui, aptinkama vabzdžių, erkių populiacijų, atsparių
insekticidams, nuo kurių anksčiau jie žūdavo.
• Dėl įvairių prisitaikymo būdų nuodai individus veikia skirtingai, kai kuriuos
jie veikia mažiau, todėl gyvūnai išlieka. Išgyvenusiems individams
kryžminantis, šios mutacijos plinta populiacijoje, o gamtinė atranka jas
išsaugo ir susidaro nauja populiacija, atspari konkrečioms nuodingoms
medžiagoms.
 Atrankos rūšys
Natūrali atranka gamtoje vyksta įvairiomis kryptimis.
Išskiriamos trys pagrindinės atrankos rūšys:
1. Stabilizuojančioji atranka;
2. Kryptingoji atranka;
3. Išskiriančioji atranka.
 Stabilizuojančioji atranka
• Stabilizuojančioji atranka – tai atranka, palaikanti susiformavusį
tarpinį požymį ar savybę populiacijoje ir atmetanti kraštutinius.
• Pranašumą įgyja vidutiniai individai, t. y. tie, kurių požymiai būna
mažiausiai nukrypę nuo rūšiai būdingo vidurkio. Pavyzdžiui,
pastebėta, kad po didelių vėjų, audrų randama žuvusių ilgasparnių ir
trumpasparnių žvirblių. O individai su vidutinio dydžio sparnais yra
geriau prisitaikę įveikti vėjo gūsius.
Paveikslėlyje matyti, kad geriau prisitaikė driežiukai, turintys vidutinio ilgumo
uodegą. Dėl stabilizuojančiosios atrankos poveikio rūšys per daug tūkstančių
ar milijonų kartų apsaugomos nuo esminių pakitimų, aišku, jei nekinta
aplinkos sąlygos. Ši atrankos forma suteikia gamtai stabilumo.

Geriausiai prisitaikę driežiukai, turintys vidutinio ilgumo uodegą.

 Kryptingoji atranka
• Kryptingoji
atranka – tai atranka, kai pasikeitus aplinkos sąlygoms
pranašumą turi vienas iš kraštutinių požymių.
• Kryptingosios atrankos procesą galime stebėti ir šiandien. Žmogaus
atrasti antibiotikai gydo bakterines ligas, tačiau dabar tų pačių
antibiotikų jau reikia daugiau arba jie iš viso nebeveikia bakterijų, tad
vaistus tenka keisti kitais.
• Pradžioje bakterijos buvo jautrios antibiotikams ir žūdavo. Bet kai
kurių individų genotipuose atsirado mutacijų, suteikusių atsparumo
vaistams. Bakterijoms dalijantis, mutacijos perduodamos naujoms
ląstelėms, tad susidaro naujos, antibiotikams atsparios padermės.
• Ši atrankos rūšis labai svarbi kintant aplinkos sąlygoms, prisitaikymą prie kurių lemia
iki tol populiacijoje buvęs nedidelis kraštutinių požymių genotipas. Kryptingosios
atrankos poveikis svarbus susidarant naujoms rūšims.

Geriausiai prie aplinkos sąlygų prisitaikiusios ilgakaklės žirafos.

 Išskiriančioji atranka
• Išskiriančioji
atranka – tai atranka, kai pranašumą turi kraštutiniai
požymiai, o tarpinis požymis sunyksta.
• Pavyzdžiui,šilasraigių kriauklės spalvos ir dryžuotumo kaita įvairioje
aplinkoje. Miškuose geriau prisitaiko sraigės, turinčios tamsias su
šviesiais dryžiais kriaukles. Pievose, kur žolė nugeltusi, – mažiau
pastebimos sraigės šviesiomis kriauklėmis. O sraigės, turinčios tarpinį
požymį, išnyko.
Paveikslėlyje matyti, kad pakitus aplinkos sąlygoms geriau
prisitaikė pilkos ir rusvos spalvų kriaukles turinčios šukutės, o
tarpinės spalvos individai išnyko.

Pakitus aplinkos sąlygoms, geriausiai prisitaikė kraštutinius požymius

turintys individai.
Kas yra gamtinė atranka?
Ačiū už dėmesį!