VILNIAUS KOOPERACIJOS KOLEGIJA

EKOLOGIJA
MOKOMOJI MEDIAGA SU UDUOTIMIS DIENINIO IR NEAKIVAIZDINIO SKYRI STUDENTAMS

Pareng Dst. M.Maiulaitien

Vilnius 2001

Turinys
I. VADAS.. 1. Ekologijos mokslo samprata, tikslai. Ekosistemos. 2. Ekologiniai veiksniai, j klasifikacija. 3. Energijos ir mediag apykaita biosferoje.. 4. Ekologins krizs, katastrofos. II. BIOSFERA. 1. Biosferos sandara. Biosferos apsauga. 2. Atmosfera. Jos struktra, sudtis 2.1. Atmosferos antropogenins taros altiniai 3. Vanduo biosferoje... 3.1. Lietuvos vandens itekliai 3.2. Vandens terimas 3.3. Vandens vartojimo reguliavimas. 3.4. Nutekamieji vandenys, j poveikis aplinkai 3.5. Vandens valymo bdai. 4. Dirvoemio tara. 5. Biologins vairovs apsauga . 5.1. Augalijos reikm biosferoje. Augalijos apsauga 5.2. Mikai, j ekologija. 5.3. Gyvnijos nykimo prieastys. Gyvnijos apsauga . 6. ems gelms ir mogaus geologin veikla .. III. TECHNOLOGIN APLINKOS TARA IV. MOGUS IR APLINKA . 1. Aplinkos taros altiniai . 2. Aplinkos uterimo veiksniai . 3. Savivala gamtoje 4. Poveikio aplinkai vertinimas . 5. Js turite teis ir galimyb daryti tak aplinkai V. KRATOVAIZDIO SAUGA . VI. SAUGOMOS TERITORIJOS IR OBJEKTAI 1. Rezervatai ... 2. Draustiniai .. 3. Nacionaliniai parkai ... 4. Regioniniai parkai .. VII. ATLIEKOS IR J TVARKYMAS. VIII. APLINKOS MONITORINGAS ... IX. APLINKOS APSAUGOS ORGANIZAVIMAS . X. APLINKOS APSAUGOS TEISINIAI PAGRINDAI. EKOLOGIN TEIS... PABAIGA... Termin odynas Baigiamoji uduotis ... Naudota literatra ... 4 5 7 8 10 11 12 13 16 21 21 23 24 25 26 28 31 31 33 36 36 38 43 43 45 46 47 48 51 53 54 55 55 55 57 64 68 73 80 81 84 88

Ekologija bendras studij dalykas. Aplinkosauginis ugdymas, informavimas ir mokymas yra viena svarbiausi priemoni (kaip teisins, ekonomins ar kt.) galini utikrinti skming Lietuvos aplinkos strategijos udavini gyvendinim, bei utikrinani subalansuotos pltros princip vystymsi Lietuvoje.

Tikslai Studentas, studijuodamas ekologij: supras gamtonaudos ir gamtosaugos svarb; inos oro, vandens, dirvoemio pagrindinius taros altinius, priims efektyvius sprendimus tarai mainti; imoks priimti sprendimus, gerinant ekologin situacij; sugebs ivardinti ir paaikinti svarbiausias Lietuvos ir pasaulio ekologines problemas, j sprendimo bdus; imanys racional gamtos itekli naudojim; sugebs analizuoti ir sisteminti, priimti sprendimus ir u juos atsakyti, dirbti komandoje, bendrauti.

VADAS

Prietaravimai tarp mogaus veiklos ir gamtos tapo viena i aktualiausi socialini ekonomini problem. Spariai pltojant industrializacij ir urbanizacij, buvo nuniokota gamta, padidjo aplinkos terimo mastai, sutriko ekologins sistemos mogus gyvoji gamta pusiausvyra. Neracionalaus gamtos itekli naudojimo pasekms juntamos visoje planetoje. Biosfera nebespja natraliai apsivalyti, didja pavojus ti emje gyvuojaniai civilizacijai. Aplinkos tara Lietuvoje gresia Lietuvos genetiniam fondui, jos biologiniam egzistavimui. Vertinant aplinkos kokyb, atsivelgiama iuos pagrindinius aspektus: ekonomin (racional gamtos turt naudojim ); ekologin (gamtos itekli savaiminio atsinaujinimo galimybs); socialin (gyventoj sveikatingum, darbo naum, demografinius pokyius ir kt.); estetin ir kultrin.

iuo metu mokslas pateikia daugiau ini apie biosfer, kaip visum. Aplinkos apsauga formuojasi kaip atskira mokslo disciplina, jungianti: sociologijos; gamtos ir technikos mokslo inias bei pasiekimus.

1. EKOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA

Ekologija (terminas sudarytas i dviej graikik odi: oikos namai, logos mokslas). iandien iuo terminu vis daugiau apibdinamas ir gamtos utertumo problemos. Ekologija mokslas apie gyv organizm tarpusavio santykius. Tai vis gyvn santyki su j neorganine ir organine aplinka tyrimas. Visi organizmai, neatsivelgiant j evoliucinius ryius, ekologikai panas. Ekologiniai organizm panaumai priklauso nuo slyg, reikaling gyvybs palaikymui ir ries pratsimui: maisto, oro, partneri ir t.t.

Ekologiniai organizm ryiai egzistuoja dl j sveikos su negyvja (abiotine) aplinka. Negyvoji gamta, prie kurios prisitaiko visi organizmai, apima fizines ir chemines gyvenamosios vietos ypatybes. Jai priklauso neorganiniai elementai ir vairs j junginiai. Tai neorganins kilms maistas, vanduo, dirvoemis, oras, viesa, drgm, srovs, karbonatai, fosfatai bei daugelis organini jungini, organizm gyvybins veiklos alutini produkt. Gyvosios gamtos (biotins) egzistavimas pagrstas bendraisiais organizm santykiais, kurie gali bti naudingi arba alingi. Tai augal, gyvn, mikroorganizm tarpusavio santykiai. Tam tikra abiotin fizin ir chemin aplinka bei joje gyvenantys augalai, gyvnai, mikroorganizmai sudaro ekologin sistem (ekosistem). Tai ne tik gyv btybi, bet ir mediag bei spinduliuojamos energijos kompleksas.

1 pav. Ekosistema Ekosistemos yra natralios ir sukurtos mogaus (antropogenins). Natralios: tvenkinys, mikas, eeras, vandenynas ir kt. Antropogenins: vaisi sodas, kviei laukas ir kt. Jos gali bti labai vairios maos ir didels, sausumos, glo vandens ar jrins, lauko ar laboratorins. Kiekvienoje j yra saviti ryiai tarp abiotini ir biotini jos komponent. Taiau j vis struktra panai. Ekologini panaum pagrindas energetiniai tarpusavio ryiai. Pirminis ir vienintelis kiekvienos ekosistemos energijos altinis sauls spinduli energija. i energija panaudojama fotosintezei, kurios metu anglies dioksidas asimiliuojamas anglies junginius, turinius daug energijos. 6

Uduotis:
Surinkti ini apie pasirinkt ekosistem, schematikai pavaizduoti ekosistemos struktr. Atliekant uduot paskaityti: K. eelgio Aplinkos apsauga 11-12 psl. P.Baltrno Aplinkos apsauga 14-18 psl.

2. EKOLOGINIAI VEIKSNIAI, J KLASIFIKACIJA

Gyvieji organizmai priklauso nuo aplinkos slyg, arba ekologini veiksni. Aplinkos ekologiniai veiksniai (viesa, temperatra, drgm, oro sudtis, maisto kokyb ar kiekyb ir kt.) organizmus veikia ne pavieniui, bet kompleksikai. Gyvi organizmai prisitaiko gyventi atitinkamoje aplinkoje arba prisitaik pakeiia aplinkos slygas. Vieni organizmai geba prisitaikyti prie aplinkos slyg greiiau, kiti liau. Ekologinis veiksnys tai bet koks aplinkos elementas, tiesiogiai, nors ir trumpai, veikiantis gyvuosius organizmus. Ekologiniai veiksniai skirstomi : tiesiogiai ir netiesiogiai veikianius. Kiekvienas ekologinis veiksnys apibdinamas tam tikrais poymiais, konkreia taka ir kitimo intervalu. Kuo didesnis intervalas, tuo labiau veiksnys veikia individ. Organizmo gyvybinei veiklai palankiausio ekologinio veiksnio vert vadinama optimumu. Veiksnio reikmei nukrypus nuo optimumo, organizmo gyvybin veikla slopinama. Riba, ties kuria organizmas negali gyventi, vadinama apatine (minimumu) ir virutine (maksimumu). Abiotiniai veiksniai turi virutin ir apatin ribas, o biotiniai kartais virutins ribos neturi. Ekologiniai veiksniai gali veikti nuolat, periodikai, atsitiktinai (pvz.: alnos, temperatros svyravimai, liets).

3. ENERGIJOS IR MEDIAG APYKAITA BIOSFEROJE

Gyvyb emje egzistuoja Sauls energijos dka. Panaudodami Sauls energij, alieji augalai bei kai kurios bakterijos sugeba i neorganini mediag fotosintezs bdu sukurti organines mediagas. Organizmai, atliekantys i gyvybikai svarbi funkcij, vadinami gamintojais. Energija, kuri fotosintezs metu asimiliuoja gamintojai, sintezuojama (perdirbama) maisto mediagas, reikalingas pai gamintoj augimo ir mediag apykaitos procesams. Gamintojai maitina patys save (autotrofai). Organizmai, mintantys kitais organizmais vadinami heterotrofais. Heretrotrofai, kurie minta augalais, vadinami pirminiais vartotojais (augaldiais). Plrnai, arba antriniai vartotojai, minta kitais gyvnais. Jie energij gamina netiesiogiai. Kai kuriose ekosistemose yra ir tretiniai vartotojai plrnai, kurie energij gauna ir i gamintoj, ir i augaldi, jie vadinami visadiais. Schematikai tai bt galima pavaizduoti: Gamintojas Pirminis vartotojas (augaldis) Antrinis vartotojas (plrnas)

Pvz.: Samanos Autotrofai 2 pav. Augal ir gyvn pagamintos biomass produktyviai sunaudojama apie 20 %, kita dalis atliekos, kurias neorganines mediagas dirvoemyje ir vandenyje iskaido grybai, bakterijos. Tai skaidytojai, arba reducentai. Jie maist absorbuoja. Sausumos ekosistemose gyvn audinius daniausiai ardo bakterijos, o augal grybai. Taip biologinis mediag apykaitos ciklas usidaro, kad vl i naujo prasidt, nes suskaidytas mediagas asimiliuoja augalai. Fotosintezs metu, kai sauls spinduli energija virsta chemine, alieji augalai asimiliuoja neorganinius junginius, kuri svarbiausi anglies dioksidas ir vanduo, be to, azotas, fosforas, siera, magnis. Taigi augalija, gamina ne tik biomas, reikaling gyvj organizm mitybai, bet ir deguon, reikaling gyvj organizm kvpavimui. Deguonies gamybai augalai suvartoja atmosferoje esant ir gyvn ikvpiam anglies dioksid. 8 Briedis Heterotrofai mogus

Taip ilaikomas pastovus anglies dioksido ir deguonies santykis.

Saul

CO2 CO2

Neorga nins media gos, vanduo

Augmenija

Gyvnija

Atliekos

3 pav.Globalin mediag ir energijos apykaita

Uduotis:
Nurodykite prieastis, dl ko gali bti paeista ekologin pusiausvyra. Padiskutuokite su draugais. Prie atlikdami uduot perskaitykite: K.eelgio Aplinkos apsauga 910 psl. P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 1920 psl.

4. EKOLOGINS KRIZS, KATASTROFOS

Ekologin kriz tai ekosistem normalios veiklos sutrikdymas didelse teritorijose. Nuo oro taros kenia augalija ir gyvnija, maja natrali bei kultrini biocenozi produktyvumas. Ekologines krizes ir katastrofas sukelti gali: rgts liets; intensyvi urbanizacija ir industrializacija; gamtos reikiniai; antropogeninis gamtos uterimas. Ypa pavojingas sieros dioksidas, kuris susijungs su vandens garais sudaro sulfidin rgt, galini ilgai ilikti atmosferoje. i rgtis palaipsniui oksiduojasi sieros rgt ir ikrenta kartu su lietumi. Dl rgi liet daugelyje piet vedijos eer nebra uv. Dl intensyvios urbanizacijos ir industrializacijos maja dirbam emi, mik. Daugelyje pasaulio rajon oro ir vandens basein utertumas virija ekologikai pavojing lyg. Kartais ekologin kriz gali sukelti ir gamtos reikiniai: isiver vulkanai, potvyniai, ems drebjimai, nuoliauos.

Uduotis:
Namuose, naudojantis informacijos altiniais, pasidomti, kokios ekologins krizs vyko Lietuvoje, Europoje, pasaulyje per pastaruosius penkerius metus. Auditorijoje apie tai padiskutuokite su draugais.

10

BIOSFERA

11

1. BIOSFEROS SANDARA. BIOSFEROS APSAUGA

Biosfera erdv, kurioje egzistuoja gyvyb. Biosfera susiformavo madaug prie 3,44,5 milijardo met. Biosferos sandara: Litosfera (virutinis ems sluoksnis); Hidrosfera (vandenynai, jros ups, eerai ); Atmosferos dalis troposfera (oras). Litosferoje gyvyb aptinkama 2-3 km gylyje; Atmosferoje 1015 km auktyje; Hidrosferoje visoje gelmje. Labiausiai isivyst organizmai gyvena ten, kur susiduria apatiniai oro ir virutiniai dirvos, vandens sluoksniai. Bendra gyvj organizm mas apie 2,4 * 1013 t. Gyvieji organizmai atsirado i negyvos materijos, veikiant auktai temperatrai, sauls spinduliuotei, slgiui, ilumai, i metano, amoniako, vandenilio ir vandens gar susidar paprasiausi organiniai junginiai: aminorgi, azoto arm, riebij rgi molekuls. Svarbiausias evoliucijos etapas organini mediag sintez ir irimas, dl to atsirado nauji, gyvybei palaikyti reikalingi, junginiai. Gyvyb emje vystosi jau 3,5 mlrd. met, tuo tarpu mogaus evoliucija tesiekia 1,5 mln. met. ems plutoje augalija kasmet pagamina apie 180 mlrd.t mass, kuri yra gyvj organizm mitybos pagrindas ir apie 300 mlrd.t deguonies, vartojamo gyvybinei veiklai palaikyti. Augalai sugeria ir igarina 20 tkst.m3 vandens (apie 30 procent viso vandens, kuris igaruoja sausumoje). mogaus veikla apima vis biosfer ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis mogaus ir gamtos sveik. 12

Biosferos apsaugos problema sudtinga ir susijusi su visais mogaus veiklos aspektais. Planeta alojama ardant natral landaft (statant miestus, gyvenvietes, kasant kanalus, naikinant mikus, tiesiant kelius ir t.t.). Tai kas evoliucionavo milijonus met i dalies arba visikai uterta, sunaikinta. Visos mogaus veiklos sritys (pramon, ems kis, statyba, kasyba, transportas) daugiau ar maiau neigiamai veikia aplink. Neigiamas poveikis pasireikia gamtos itekli neracionaliu vartojimu, padidintu oro, vandens, ems gelmi ir gyvenamosios aplinkos terimu. Gamtos itekliai susiformavo per milijardus met, juos atkurti labai sunku, kai kuriais atvejais nemanoma. Itekliais laikomi ne visi gamtos elementai, itekliais jie tampa, kai juos pradeda naudoti mogus. Gamtos itekliai: slygikai neisenkantys (em, oras, vanduo, klimatas, sauls energija, jr potvyniai ir t.t.); j bendras kiekis i esms nekinta. Jie sudaro slygas gyvybei egzistuoti. atsikuriantys. Jie atsikuria savaime ar padedant mogui (pvz. mikai). senkantys vairios naudingosios ikasenos, kuri kiekis ribotas, o poreikis auga.

2. ATMOSFERA. JOS STRUKTRA, SUDTIS

Oras sudtin atmosferos dalis (gr. Atmos oras). Atmosfera apsaugo ems paviri nuo beveik 2000C paros temperatros svyravimo, gelbsti gyvyb nuo pratingo kosmoso spinduli. Atmosferos oras augal, gyvn, moni gyvybs altinis. Be oro mogus gali igyventi apie 5 minutes. Per savo gyvenim mogus kvepia apie 800 mln. kart. Ms planetos atmosfera susidar prie 3 mln. met. I pradi bta mantijos imetam anglies dioksido duj, vandens gar, amoniako, vandenilio miinio apvalkalo. Prasidjus augal fotosintezei susikr dabartin atmosfera. Oro tr sudaro: 78,09% azoto, 20,95% deguonies, 0,03% anglies dioksido, 0,93% inertini duj. emuosiuose oro sluoksniuose gausu vairi dulki, chemini jungini, bakterij.

13

Atmosfera yra sluoksniuota. Apatinis sluoksnis yra tankiausias, tsiasi iki 915 km aukio, vadinamas troposfera. Troposferoje susikaup apie 80% vis atmosferoje pasklidusi vandens gar. Lietuvoje io sluoksnio storis svyruoja, priklausomai nuo met laik: iem 9,5 km, o vasar 11,5 km. Troposferoje vyksta aktyviausi fizikiniai procesai, susidaro debesys, oro srautai, formuojantys ems paviriaus klimat. io sluoksnio temperatra, kylant auktyn, kinta madaug 60C kas kilometr. Vir troposferos yra stratosfera (virutin jos riba siekia 4555 km). Joje maiau deguonies, daugiau vandenilio ir helio. emutiniuose stratosferos sluoksniuose temperatra madaug pastovi, nuo 25 km kylant auktyn, kyla ir 5055 km auktyje pasiekia 00C. 1560 km auktyje em juosia ozono apvalkalas, sugeriantis didija dal ultravioletini spinduli ir apsaugantis gyvyb emje nuo praties. Daugiausia ozono yra 2025 km auktyje. Mezosferoje (5595 km nuo ems paviriaus) temperatra nukrinta iki 7080 0C alio. is sluoksnis maai itirtas. Aukiausiai yra jonosfera (termosfera). ia oras iretjs, aukta temperatra (800 km auktyje apie 20000C). Vyrauja stipriai jonizuotos dujos, atspindinios radijo bangas. Apytikriai 1000 km auktyje prasideda egzosfera - virutinis ems atmosferos sluoksnis. ia dujos lengviausios ir pereina tarpplanetin erdv. Vertikalusis atmosferos pjvis pavaizduotas 4 paveiksle. Atmosferos teral kokybin ir kiekybin sudtis nuolat kinta, taiau 90100 km auktyje gana pastovi. Jonizuot atom nedaug, aukiau, veikiant sauls spinduliuotei, vyksta fotochemins reakcijos, todl ia daugiau deguonies ir azoto. Labiausiai atmosferoje kinta vandens gar kiekis. Daugiausiai vandens gar yra emutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pvz., Lietuvos paemio sluoksnyje 1 kg oro bna apie 29 g vandens. Kylant auktyn drgms kiekis maja. Nepastovus ir anglies dvideginio(CO2) kiekis.

14

4 pav. Vertikalusis atmosferos pjvis I vis atmosferoje paplitusi jungini ems gyvybei svarbiausi deguonis, anglies dioksidas, vandens garai, ozonas. Atmosfera niekada nebuvo idealiai vari, joje visuomet yra vairi priemai. Ugnikalniai, ems paviriaus erozija, drusk garavimas, vairios iedadulks jau prieistoriniais laikais ter atmosfer.

15

Remiantis valstybiniais standartais, visos atmosferos priemaios skirstomos pagrindines ir specifines. Pagrindins siera, azoto dioksidas, anglies monoksidas, dulks. Visos kitos priemaios vadinamos specifinmis.

2.1. Atmosferos antropogenins taros altiniai

Autotransportas per metus aplink imeta apie 350 tkst. ton vairi teral. Pramon 152 tkst. t, energetikos objektas 71 tkst. t (5 pav.).

5 pav. Pagrindiniai atmosferos taros altiniai Daugjant transporto priemoni, labiau teriamas oras. Degant kurui, aplink isiskiria: anglies monoksido - 80%; angliavandenili 15%; azoto oksido - 5%; vino ir kit nuoding mediag. Sudeginus 1 ton benzino, isiskiria apie 740 kg aplink teriani mediag, dyzelinis kuras aplink teria maiau iskiria apie 300 kg teral. Tokio skirtumo prieastis skirtinga degal sudtis ir veiksmingesnis dyzelinis variklis. iuo metu eksploatuojama daug pasenusi automobili. Jie atmosfer imeta 1,62 kartus daugiau teral, nei nurodyta standartuose.

16

Uduotis:
Naudodamiesi papildomais literatros altiniais, nurodykite priemones arba bdus, kuriais galima sumainti oro utertum autotransportu. Prie atlikdami uduot perskaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 5859 psl. Pramons mons Labiausiai aplink teria: statybini mediag pramon; naftos perdirbimo ir chemijos gamyklos; mineralini tr gamybos mons.

Pramons monse susidaro apie 2 mln.t teral. Mechaninei tarai tenka apie 77%, dujoms - 22% vis teral kiekio (6 pav.).

6 pav. Pramons moni teral pasiskirstymas Lietuvoje Tik tredalis terj turi valymo renginius.

17

Uduotis:
Perskait apie priemones prie pramons tar (K.eelgio Aplinkos apsauga 35 psl.), nurodykite, kaip galima sumainti teral kiek pramons monse. Padiskutuokite su draugais. Upildykite lentel: Pramons moni iskiriam teral sumainimo bdai 1. 2. 3.

Energetika Energetikos objektuose atliekos ir kenksmingos mediagos susidaro deginant kur mazut, angl. Daugiausia teral imeta Elektrn ilumin elektrin. Tarai mainti turt bti naudojamas varesnis kuras gamtins dujos, atominis kuras, rengiami nauji, bei tobulinami esami teral valymo renginiai. Turi bti vystoma vandens, vjo, sauls, ems ilumos energetikos pramon. Teral valymo savikaina ymiai maesn nei teral daroma ala.

Uduotis:
Prie upildydami lentel, perskaitykite P. Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 6061 psl. Suraykite, kokie teralai susidaro deginant: Kuras Mazutas Teralai 1. 2. 3. Anglis 1. 2. 3.

18

Ozono sluoksnio nykimas Ozono sluoksnis sugeria pratingus gyviesiems organizmams ultravioletinius sauls spindulius. Sumajus ozono sluoksniui, biosfera gali ti. Nuo ozono sluoksnio priklauso ems apvietimas ir terminis reimas, tinkamas gyvybei egzistuoti. Jis neleidia isisklaidyti ms planetos ilumai. Ozono sluoksnio irimo prieastys nra visikai aikios. Plaiausiai pripainta hipotez freon poveikis. I freon isiskiriantys aktyvs chloro atomai ardo ozono molekules. Manoma, kad tam takos turi ir ugnikalni isiverimai. Pasaulyje freon pagaminta daugiau nei 8 mlrd.t (daugiausia 50% aerozoli, apie 20% aldytuv pramonje). Be freon, ozono sluoksn naikina floras, chloras, jodas. Lietuvoje ozono sluoksnio tyrimai pradti 1976 metais, sistemingi matavimai atlikti iki 1992 met. Duomen analiz rodo, kad ozono sluoksnis vir ms alies plonja. 19731995 majimo tendencija 0,56% per metus.

Uduotis namuose:

Suraskite mokslinje literatroje ir spaudoje paskutinius duomenis apie ozono sluoksnio kitim vir Lietuvos. Apraykite, kokia ozono skyls tendencija pastebima nuo 1990 met. Apie ozono sluoksn vir Lietuvos skaitykite Aplinkos monitoringas 19932000 metais.

19

iltnamio efektas Daugjant atmosferoje anglies dvideginio (CO2), formuojasi vadinamasis iltnamio efektas. Kadangi CO2 praleidia spindulius, bet sulaiko infraraudonuosius spindulius, kyla ems paviriaus temperatra. CO2 koncentracija didja dl mogaus kins veiklos. Ikirsta beveik 50% tropini mik, lik planetos mikai nebesugeba sugerti viso susidariusio CO2.

Rgts liets Paskutiniu metu svarbiausia ekologine problema tapo rgts liets, kurie susidaro i nuolat or patenkani sieros ir azoto jungini. Patek or, ie oksidai, veikiami sauls radiacijos, chemini priemai ir vandens, virsta sieros ir azoto rgtimis.

Uduotis:
Smulkiau apie iltnamio efekt ir rgius lietus skaitykite P.Baltrnas Aplinkos apsauga 6567 psl., V.Janukis Gamta ir mes 1516 psl. Perskait literatr, paraykite apie globalines atilimo ir rgi liet pasekmes.

20

Uduotis:
Naudodamiesi konspektu ir kitais nurodytais literatros altiniais apie oro tar, schematikai pavaizduokite. ORO TAROS PASEKMS

----------------------------

-----------------------------

---------------------------

----------------------------

-----------------------------

---------------------------

---------------------------

----------------------------

---------------------------

3. VANDUO BIOSFEROJE 3.1 Lietuvos vandens itekliai

Vandens ekologin reikm biosferoje labai didel. Tai pagrindin terp visiems svarbiems ekologiniams procesams. Biosferoje dl krituli ir garavimo tarp ems paviriaus ir atmosferos vyksta vandens kaita, pavaizduota 7 paveiksle. Pagrindiniai vandens altiniai, kuriais naudojasi mogus upi ir gruntinis vanduo. Geriamojo vandens bkl Lietuvoje Lietuvoje maistui vartojamas vienintelis geriamo vandens altinis glas poeminis vanduo. Pastaraisiais metais labai aktuals vandens kokybs kontrols, vandenviei sanitarins bkls ir apsaugos klausimai. Kai kurias problemas hidrologai sprendia kartu su Visuomens sveikatos centro (VSC) specialistais. Tai centralizuot vandenviei sanitarins apsaugos zonos

21

(SAZ) juost pagrindimas, nauj geriamojo poeminio vandens itekli tvirtinimo klausimai, geriamojo vandens kokybs norm krimas. Atmosfera Krituliai (1,08) Krituliai (4,12) Garavimas ( 4,49) Garavimas (0,71) Nuotkis (0,37) A

Sausuma 8 pav. Vandens kaita

Vandenynas

Integruodamiesi .Europos Sjung, privalsime derinti vairius norminius aktus su Europoje priimtais ir patvirtintais dokumentais. Vienas toki Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1998 lapkriio 25 d. sakymu Nr. 684 patvirtinta Lietuvos geriamojo vandens higienos norma HN24-1998 Geriamasis vanduo. Kokybs reikalavimai ir programin prieira. Geriamojo vandens itekliai sudaro 1,2 km3 per metus arba 3,2 mln.m3 per par. Eksploatuojamo poeminio vandens itekliai Lietuvoje yra palyginti auktos kokybs ir dauguma mikrobiologini ir chemini rodikli tenkina higieninius reikalavimus. Poeminio vandens kokyb i dalies maina padidintas geleies kiekis. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose jis virijamas 23 kartus. Poeminiame vandenyje yra labai daug itirpusi organini jungini, bet j koncentracijos maos. Lietuvos higienos norma nustato toksini mediag, toki kaip benzopirenas, benzinas ir kt., kontrol.

22

Madaug deimtadalis poeminio vandens turi padidint karbonat kiek, todl vanduo kietas. Svarbi gydomj reikm turi poeminis mineralinis vanduo.

Uduotis:
Naudodamiesi papildomais literatros altiniais ir emlapiu, nurodykite Lietuvos vietoves, kuriose yra mineralinio vandens altiniai. Suraskite juos emlapyje. Kokie tai rajonai? Prie sprsdami uduot, paskaitykite P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 102 psl.

3.2. Vandens terimas

Lietuvoje pavirinis vanduo palyginti varus - tik 43%, vidutinikai varus 48% ir smarkai utertas 9% Lietuva turtinga krituliais. I krituli susidaro vidutinikai 48,8 tkst.m3 vandens. Upi vietos nuotkiui tenka 15,3 km3 ir igaruoja 33,4 km3. Vandens telkiniai uima apie 4% teritorijos ploto. is vanduo nuolat atsinaujina. Apie 68% krituli igaruoja. Vanden teria: pramon; autotransportas; ems kis; miest buitiniai vandenys. Pavirinis vanduo labiausiai utertas: organinmis mediagomis (naftos produktais, pesticidais, fenoliais); biogeninmis mediagomis (nitratais, nitritais, amonio azotu); sunkiaisiais metalais.

23

Didiausias glo vandens altinis ems paviriuje su 10 500 km ilgio kranto linija, 245 000 km2 plotu ir 25 000 km3 triu - v. Lauryno didieji eerai (Auktutinis, Hudzono, Miigano, Erio, Ontario).

Uduotis:

Naudodamiesi papildomais literatros altiniais, nurodykite glo vandens altinius Lietuvoje. Pasidomkite j tara. Naudodamiesi J.Kormondy Ekologijos svokos 219230 psl. Ir J.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 100103 psl., palyginkite Lietuvos ir Amerikos glj vanden tar.

Gluosius vandenis teria Lietuvoje 1. 2. 3. Amerikoje 1. 2. 3.

3.3. Vandens vartojimo reguliavimas

Kasmet moni poreikiams suvartojama apie 25% upi vandens. I Lietuvos vandens telkini kasmet imama apie 4,5 mln.m vandens. Daugiausia vandens, apie 92%, suvartojama energetikos reikmms. Vandens atsargas btina tausoti Poeminis vanduo vartotinas tik gerti. O pramonje - tik tuomet, kai technologiniams procesams reikalingas labai varus vanduo.
3

24

Pramons mons daug vandens sunaudoja technologiniuose procesuose. Maai utertas vanduo gali bti vartojamas kelet kart, rengus apytakin sistem. Udara apytakin sistema gali sumainti vandens vartojim monse nuo 55% iki 85%. Gamyboje utert vanden galima naudoti rengus kartotines (nenuotkines) sistemas. Jose vandenys surenkami biologinius valymo rengimus, ivalomi ir dar kart naudojami monje. Geriausios priemons poeminio vandens atsargoms papildyti - metinio nuotkio ilyginimas, utvank statyba, vandenviei naumo didinimas, papildant jo atsargas i greta esani upi.

Uduotis:

Paraykite, kokiais bdais galima taupyti vanden buityje, pramons monse. Jei negalite atsakyti i karto, paskaitykite P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 103104 psl.

3.4. Nutekamieji vandenys, j poveikis aplinkai

Vandenys, panaudoti buityje, energetikoje, pramonje, technologiniuose procesuose ir turintys taros priemai, vadinami nutekamaisiais vandenimis. Vidaus, jr ir vandenyn pakrai vandenis teria: komunalinis kis; pramon; ems kis. Nutekamj vanden utertumas priklauso nuo teral fizinio bvio. Teralus sudaro mineralins ir organins mediagos. 25

Mineralins mediagos: smlis, lakas, molis, mineralins druskos, rgi, arm tirpalai. Organins mediagos: augal liekanos, popierius, mediena, aliejus, riebalai, nafta ir jos produktai, klij atliekos, moni ir gyvuli ekskrementai, vairs mkroorganizmai. Nutekamieji vandenys pagal kilm gali bti: buitiniai (i gyvenamj nam sanitarini mazg, voni, piri, ligonini, virtuvi ir kt.) pramoniniai (gamybos technologiniams procesams naudoti vandenys. Priklausomai nuo gamybos pobdio, jie bna uterti vairiomis organinmis, neorganinmis ir radioaktyviomis mediagomis) ems kio (gyvulininkysts fermose ir kompleksuose naudoti vandenys).

Uterti nutekamieji vandenys yra alingi aplinkai.

3.5. Vandens valymo bdai

Valymo renginiuose iki DLK taros norm ivaloma tik iki 26% bendro nuotk kiekio. Daugiau nei pus uterto vandens ileidiama nepakankamai ivalyto, apie 20% - visikai nevalyto. Pramoniniai nutekamieji vandenys valomi iais bdais: mechaniniais; biologiniais; cheminiais; fiziniaischeminiais; terminiais.

26

Uduotis:

Upildykite: Vandens mechaninio valymo schema ______________________________

Put alinimas

_____________________________

Organini priemai atskyrimas

____________________________ Paraykite, koks yra perspektyviausias ir ekonomikiausias vandens vartojimo bdas?

Atlikdami i uduot, skaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 125138 psl.

27

4. DIRVOEMIO TARA
XIX amiaus pabaigoje pasireik neigiamas autogeninis poveikis dirvoemiui. Nustatyta, kad dirvoemio bioenergetinis reimas sutrinka dl: augalijos nykimo; dirvoemio isekimo; dirvoemio nuovargio. ems kio naudmen maja: tiesiant kelius; statant miestus ir kitus objektus; eksploatuojant ems gelmi turtus.

Dl i prieasi daugja apleist plot, kinta dirvoemio fizins ir chemins savybs. Procesas, kurio metu dl antropogeninio fizinio ir cheminio poveikio dirvoemis praranda savo savybes, vadinamas dirvoemio degradacija. Iskiriamos trys dirvoemio degradacijos kategorijos.

Uduotis:
Prie atlikdami uduot, perskaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 141 psl. Upildykite lentel: Kategorija Pirma Antra Treia Degradacij sukeliantys veiksniai

28

Dirvoemio degradacij slygoja mechaninis poveikis. Nuo jo daugiausiai kenia antropogenini vietovi dirvoemis (pvz., ems kio naudmen, pramons moni, gyvenviei teritorij). Dirvoem slegia sunkiosios ems kio mainos, jis trypiamas. Paeisto dirvoemio degradacij spartina vjas bei erozija. Chemin dirvoemio degradacij sukelia vairios organins ir mineralins druskos, tr ir chemini mediag perteklius. Dirvoemio chemin degradacij sukelia: pramons moni imesti dujiniai teralai; organinio kuro deginimo produktai; druskos; agrochemikalai; organins dujos; organiniai skysiai; radionuklidai.

Dirvoemio dang, be emdirbysts, niokoja pramon ir urbanistin mogaus veikla.

Uduotis:
Perskait P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 141 psl., suraykite dirvoemio nykimo prieastis. Dirvoemis nyksta dl: 1. 2. 3. 4. 5.

29

Dirvoem teria: krituliai; pramons moni dulks; autotransporto imetamos dujos; nutekamieji vandenys; tros. Didel al dirvoemiui daro rgtieji liets, kuriuose yra sieros, druskos ir azoto rgi.

Uduotis:
Prisiminkite, i kur ios mediagos patenka atmosfer. Padiskutuokite tarpusavyje. Lietuvoje per metus vidutinikai ikrenta apie 4045 kg/km2 sulfat ir 1520 kg/km2 nitrat. Svarbiausi i teral organins mineralins rgtys, sunkieji metalai, pesticidai, radioizotopai. Sunkij metal altinis mineralins tros. Sunkieji metalai kaupiasi mogaus organizme, todl ir nedidelis kiekis pavojingas gyvajai gamtai ir mogui. Visame pasaulyje sunkij metal kontrole yra rpinamasi.

Uduotis:
Naudodamiesi konspektu ir anksiau nurodytais literatros altiniais, paraykite kaip galima sumainti dirvoemio tar.

5. BIOLOGINS VAIROVS APSAUGA 5.1. Augalijos reikm biosferoje. Augalijos apsauga

30

5. BIOLOGINS VAIROVS APSAUGA 5.1. Augalijos reikm biosferoje. Augalijos apsauga

Augalija sudaro ems augalin dang ir yra vienas i svarbiausi biosferos komponent. Augalijos formavimuisi takos turjo mogus, gyvnai. Augal ri visuma susijusi ne tik su dabartinmis, bet ir su anksiau buvusiomis klimato bei dirvoemio slygomis, taip pat su sausumos ir jr isidstymu praeityje. Augalija kinta, kintant aplinkos slygoms. Per metus sausumos ir vandens augalai asimiliuoja apie 4060 mlrd. ton anglies, sukuria 83*10 produkcijos. Augalai vykdo fotosintez, kurios metu atmosfer iskiria 430470 mln. ton laisvo deguonies. Augalai turi takos klimatui, dirvoemio procesams, nuosdini uolien formavimuisi vandenyje. Augalai yra gyvn bendrij gyvenimo pagrindas. Augalai saugo dirvoem nuo uterimo, sekinimo, erozijos, atlieka sanitarines ir higienines funkcijas, yra estetiniai ir architektriniai aplinkos komponentai. mogus panaudoja apie 3% pasaulio augal ri. Augalijos apsauga Didel dalis Lietuvos augalijos ri trauktos statymu saugom augal sra kaip labai retos arba nykstanios. Augalija saugoma botaniniuose draustiniuose. vairi Lietuvos vietovi augalija yra teisikai globojama. Antropogeninio poveikio nepaeistose augalijos bendrijose steigiami mikrodraustiniai.
9

tonos sausos fitomass, 164*10

tonos biosferos pirmins (augalins)

31

Uduotis:
Naudodamiesi konspektu, ir kita literatra Janukis Gamta ir mes, upildykite schem

Gamtin

Augal reikm
Praktin

Moksliniam pagrindimui

Utilitariniams tikslams

Socialiniams poreikiams

32

5.2. Mikai, j ekologija

Mikas augalijos tipas, kurio didiausi bendrij dal sudaro sumedj augalai. Be sumedjusi augal mikui bdingos savitos ols, samanos, kerps, grybai, gyvnai, mikroorganizmai, dirvoemis, oro drgnumo, viesos ir temperatros reimas. Mik sudarantys komponentai: medynas (miko sklypas, apaugs medi ir krm augmenija); pomikis (medyne, po medi lajomis augantys jauni perspektyvs medeliai, galintys suformuoti nauj medyn); trakas (medyne augantys krmai ir mai medeliai, nepajgs suformuoti naujo medyno); dirvoemio danga (olin miko augmenija, samanos, kerps, krmokniai, grybai); miko paklot (nukrit medi lapai, spygliai, akos, sausuoliai). Lietuvoje mikai uima apie 28% sausumos ploto. Didiausias mikingumas: Varnos rajone 64,5% venioni rajone 52% Maiausias mikingumas: Vilkavikio rajone 8,2% Mikai: velnina ir formuoja mikroklimat; reguliuoja vandens reim; gerina dirvoemio struktr; valo ir priturtina deguonimi or; teigiamai veikia moni sveikat; gerina savijaut, teikia estetin pasigrjim.

33

Mikuose renkami sakai, uogos, grybai, auginama vertinga mediena. Mikus teria: rgts liets; pramons ir energetikos mons; autotransportas. Geriausia mik bkl iaurs Lietuvoje (Rokikio, Bir, Jonikio rajonuose). Blogiausia venioni, Vilniaus, Kauno, Maeiki, Radvilikio, Druskinink, Marcinkoni zonose. Mik apsauga Mikai turi bti saugomi nuo gaisr. Pagal ugnies plitimo pobd skiriamos trys gaisr rys: 1. emutinis gaisras (dega miko paklot, pomikis); 2. auktutinis gaisras (dega medi kamienai ir lajos); 3. poeminis gaisras (dega giluminiai durpi sluoksniai). Priklausomai nuo meteorologini slyg skiriamos penkios mik gaisringumo klass: I II III IV V nra pavojaus gaisrui kilti; maas gaisr pavojus; vidutinis gaisr pavojus; didelis gaisr pavojus; labai didelis gaisr pavojus.

Kuomet bna IVV klass mik gaisringumas, ribojamas mik lankymas. Mikams kenkia ligos. Jos bna infekcins (sukelia grybai, bakterijos, virusai) ir neinfekcins (sukelia nepalankios dirvoemio ir meteorologins slygos, mogaus kin veikla). Prie miko ligas ir kenkjus kovojama miko kiniu, cheminiu ir biologiniu bdais.

34

Uduotis:

emlapyje paymkite zonas, kuriose geriausia ir blogiausia mik bkl.(ymkite skirtingomis spalvomis)

5.3. Gyvnijos nykimo prieastys. Gyvnijos apsauga

Pagrindins gyvnijos nykimo prieastys: emi melioravimas; pesticid naudojimas; aplinkos terimas toksinmis ir kancerogeninmis mediagomis; urbanizacija; transporto pltojimas. Gyvnai saugomi: alinant neigiam antropogenin poveik; steigiant saugomas teritorijas, kuriose isaugoma natrali aplinka; reglamentuojant vejyb ir mediokl; dirbtinai aklimatizuojant gyvnus. Duomenys apie retus, nykstanius augalus bei gyvnus renkami ir suraomi Raudonj knyg, pasiraomi tarptautiniai susitarimai, priimami statymai, draudiantys tam tikr gyvn eksploatavim.

Uduotis:
Prie atlikdami uduot paskaitykite P.eelgis Aplinkos apsauga 167168 psl. ir upildykite schem.

35

Gyvnijos apsaugos priemoni kompleksas Priemoni kompleksas

Ekologins 1. 2. 3. 4.

Teritorijos planavimas 1. 2. 3. 4. 1. 2. 3. 4.

Organizacins

6. EMS GELMS IR MOGAUS GEOLOGIN VEIKLA

Litosfera apima nuo 5 iki 75 km storio ems plut (Lietuvoje 4042 km). ems plutoje vykstantys pakitimai turi poveik iorinms sferoms. Dl tektonini judesi, ems drebjim gali pakisti reljefas, vandens basein krant linijos. ems paviriuje vyksta egzogeniniai geologiniai procesai, susij su atmosferos, hidrosferos ir biosferos reikiniais. mogaus veikla tuos procesus skatina arba slopina.

Uduotis:
Perskait P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 150154 psl., apraykite egzogenini geologini proces reikinius: 1. 2. 3. Paaikinkite mogaus geologins veiklos pasekmes. 36

Lietuvoje inomi egzogeniniai geologiniai procesai karstins griuvos.

Uduotis:

Naudodamiesi papildoma literatra bei emlapiu, nurodykite Lietuvos vietoves, kuriose yra intensyvaus karsto rajonai. Suraskite juos emlapyje. Kokie tai Lietuvos rajonai?

37

TECHNOLOGIN APLINKOS TARA

38

Elektromagnetin spinduliuot Elektromagnetin spinduliuot tai elektrinio lauko virpesiai sklindantys erdvje baigtiniu greiiu. Elektromagnetin spinduliuot priklausomai nuo bang ilgio skirstoma nejonizuojani ir jonizuojani spinduliuotes. Nejonizuojani spinduliuot skleidia gamtiniai ir technogeniniai altiniai. Gamtiniai altiniai tai kosmosas, atmosfera, elektriniai ir magnetiniai laukai. Technogeniniai altiniai radijo, televizijos stotys, elektrotermins krosnys ir pan. vairaus ilgio elektromagnetini bang poveikis mogaus organizmui yra nevienodas. Manoma, kad pavojingiausios 315 m ilgio elektromagnetins bangos. Esant tam paiam bangos ilgiui, pasekms priklauso nuo magnetinio ir elektrinio lauk stiprumo ir trukms.

Uduotis:
Kokiai bdais galima sumainti elektromagnetini lauk poveik mogui? Prie atsakydami klausim perskaitykite P.Baltrno Aplinkos apsauga 206207 psl. Radioaktyvi tara Branduolinio skilimo paaliniai produktai po atominio sprogimo, ar vandeniu auinamo atomins elektrins reaktoriaus yra labiau pavojingi u tiesiogin jonizuojani radiacij, kadangi jie eina biochemins apykaitos keliais. Atominio sprogimo metu isiskiria paaliniai produktai, vienas j radioaktyvus jodas (I131). Jis pakyla atmosfer, meteorologini proces pagalba pasklinda vir konkreios vietovs ir ikrenta ant dirvos, augal radioaktyvij dulki pavidalu. Gyvyb ir jos raid emje nuolat veikia gamtin spinduliuot (natrali radiacija). Radiacin fon didina papildomi jonizuojanios spinduliuots altiniai: rentgeno aparatai ir kita medicinin aparatra, kompiuteriai, televizoriai, branduoliniai bandymai ir kt. Daniausiai gamtoje aptinkami ilgaamiai radionuklidai (Sr90, Cs137, Cs134). ios radioaktyvios mediagos absorbuojasi augalines maisto mediagas, kuriomis minta dauguma gyvn. Mitybos grandinje ios mediagos patenka ir mogaus organizm.

39

Tyrim rezultatais rodyta, kad didiules radiacijos dozes gauna iaurs taut gyventojai, lapiai, maistui vartojantys iaurini elni ms. iaurs elniai minta ten paplitusiomis kerpmis iurmis, kurios koncentruoja dulkmis ikrentanius radioaktyviuosius izotopus. Po ernobylio avarijos Lietuvos dirvoemiuose padaugjo radioaktyvaus cezio (Cs137 ir Cs134, kuri pusamis 2 metai.).

Uduotis:

Naudodamiesi papildomos literatros altiniais, spauda namuose apraykite Ignalinos AE poveik aplinkai. Padiskutuokite su draugais.

Uduotis:

Koki priemoni reikia imtis norint apsisaugoti nuo jonizuojanios spinduliuots. Paskaitykite P.Baltrnas Aplinkos apsauga 212214 psl. Padiskutuokite su draugais auditorijoje. Triukmas Pleiantis pramonei, augant miestams, gausjant transporto pleiasi akustinio diskomforto zonos. Triukmas sklindantis gatvse, keliuose, automagistralse, aplinkoje pasiskirsto panaiai kaip ir transporto taros produktai. Gyventojus vargina triukmo altiniai ir butuose (aldytuvai, televizoriai, telefonai, radijo imtuvai, dulki siurbliai ir pan.). mogus, dirbdamas triukmingoje aplinkoje, ieikvoja daug energijos, greiiau pavargsta, praranda darbingum ir atidum.

40

Uduotis:
vardinkite jus supanioje aplinkoje esanius triukmo altinius. Pabandykite juos sugrupuoti. Virpesiai Kit kn virpjimas, danesnis nei 1 Hz, sukelia virpesius. Pagal kilm virpesiai skirstomi: mechaniniai (main virpesiai); akustiniai ( oro slgio virpesiai); elektromechaniniai (telefono membranos virpesiai). mogaus organizm virpesiai veikia lieiantis su virpaniu knu. Virpesiai jauiami odos, raumen, vidaus organ receptoriais. Virpesiai bna vietiniai (veikia mog per rankas, laikant tam tikr rank) ir bendrieji (visos darbo vietos virpesiai). Norint apsisaugoti nuo virpesi, reikia stengtis slopinti altinio virpesius, gerai izoliuoti virpanius mechanizmus, virpesi mainimui naudoti amortizatorius.

ilumin tara ilumins ir atomins elektrins bei kitos elektros energij bei ilum tiekianios ir naudojanios mons aplink iskiria daug ilumos. J agregatams vsinti naudojamas natrali gamtini telkini vanduo, kuris vliau vl grinamas atgal telkinius. is grintas vanduo trikdo ekeosistem biologin pusiausvyr. vandens telkin patenka nepageidaujam mikroorganizm, patogenini, pavojing infekcini lig suklj.

ilumin tara mainama: monse hermetizuojant ilum skleidianius agregatus, tiekimo linijas; Statant vandens auinimo saugyklas, kartotinio naudojimo sistemas. 41

Uduotis:
Naudodamiesi emlapiu nustatykite, kokie Lietuvos vandens telkiniai nukenia dl Ignalinos AE, Elektrn E ilumos poveikio. Pasidomkite kiek laipsni pakyla i vandens telkini temperatra. Paskaitykite P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 226227 psl.

42

MOGUS IR APLINKA

43

1. APLINKOS TAROS ALTINIAI

Skiriama natrali ir antropogenin tara. Natraliu bdu aplink patenkani mediag kiekis yra labai didelis, pvz.dl pustomo ems paviriaus aplink patenka iki 500 mln.t priemai, dl gaisr bei ugnikalni veiklos apie 300 mln.t. Antropogenin veikla mogaus veiklos padarinys, sukeliantis gamtoje neigiamus biologinius, cheminius bei fizinius reikinius. inomi tokie alingi antropogenins kilms procesai gamtoje: oro utertumas, ozono sluoksnio irimas; vandens itekli majimas, jo kokybs blogjimas; floros ir faunos nuskurdimas; masinis mik nykimas; dirvos derlingumo majimas; mediag apykaitos gamtoje kitimas. Didjant aplinkos utertumui, daugja susirgim plaui ligomis, ypa plaui viu. Kancerogenini mediag, sukeliani plaui v priskaiiuojama keli imtai. ems kyje naudojami pesticidai ne tik uteria aplink. Jie patenka maisto produktus, kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, kenkia genetiniam fondui, sukelia lsteli mutacijas, dl to vystosi viniai susirgimai. Pagal kilm visus teralus galima klasifikuoti: Natralieji - dulks, gaisr, ugnikalni imesti teralai, vandenyne igaravusios dulks, iedadulks ir pan. Dirbtinieji - pramons atliekos, degimo produktai, kiti teralai, susij su antropogenine veikla.

44

Pagal struktr teralai skirstomi: dujos; aerozoliai; dalels. iuolaikiniai technologiniai procesai yra neekologiki, nes apie 98% gamybos atliek yra nepanaudojamos.

2. APLINKOS UTERTUMO VEIKSNIAI

Aplinkos apsaugos problema priklauso nuo daugelio vairi aplinkybi sveikos. Todl svarbu sugrupuoti gamtos terimo veiksnius bei nustatyti tarpusavio ry (8 pav.)

Veiksniai, slygojantys aplinkos utertum

Objektyvieji

Subjektyvieji

Bendrieji

Specifiniai

Psichologiniai

Socialiniai

Informacijos stygius
Neauktas mokslo tyrimo darb lygis

Ekonominiai

Ribotas informacijos suvokimas Neteisinga informacija Sprendimo klaidos

Susiklosiusi ekologin situacija Gamybos btinumas

Juridiniai

Nepakankam as ekologinis vietimas

Techniniai

Organizaciniai

8 pav. Aplinkos utertum slygojantys veiksniai 45

Uduotis:
Naudodamiesi konspektu ir papildomais literatros altiniais, suraykite koki tak gamtai daro mogus.

3. SAVIVALA GAMTOJE
Gamtoje nuolat vyksta nepertraukiami biocheminiai, cheminiai, fizikiniaicheminiai teral perdirbimo procesai. Gamtoje organins mediagos ardomos, naikinamos (mineralizacija). darb atlieka mikroorganizmai. Taiau jie, vykstant evoliucijai yra prisitaik ardyti gamtoje sutinkamus mediag junginius, todl, pradjus masikai sintetinti vairias mediagas ir jomis terti aplink, gamta nebegali savaime apsivalyti. Savaiminis vandens apsivalymo greitis priklauso nuo vandens susimaiymo su teralais greiio, chemins ir biologins vandens sudties, nevarum koncentracijos ir vandenyje itirpusio deguonies kiekio. Vandenyje sunkesns teral dalels grimzta dugn, organins mediagos suskaidomos, dal j suvartoja gyvnija. Vandenyje trkstant deguonies, savaiminio vandens apsivalymo procesai baigiasi tik daline mineralizacija.

Uduotis:
Perskait P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 4647 psl., apraykite kas vykt gamtoje, jeigu organins mediagos bt neiskaidytos.

46

1. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

Pratingas mogaus poveikis aplinkai spariai padidjo antroje io imtmeio pusje. Jau pasiekta ta riba, kai gamta nebesugeba apsivalyti. Niokojama aplinka kelia grsm monijai. Pirm kart poveikis aplinkai buvo teisintas statymu 1969 m. ir 1970 m. JAV. Europos taryba prim rekomendacinio pobdio nutarim, kad kiekviena Europos sjungos nar turt priimti nacionalinius statymus, reguliuojanius mogaus poveik aplinkai. mogus aplink gali veikti vairiai: mechanikai (suardydamas landaft, nusausindamas pelkes, ikirsdamas mikus); chemikai (terdamas cheminiais teralais); fizikai (terdamas pramoniniais teralais); biologikai (suardydamas ekosistemas). Prie pradedant bet kok aplinkos pertvarkym btina nustatyti galimus pokyius, t.y.atlikti ekologin ekspertiz. Poveikio aplinkai vertinim (PAV) reglamentuoja tarpvalstybiniai susitarimai, sutartys bei direktyvos. Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis LR planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymu (LR Seimas 200.04.18 Nr. VII-1636. in. 1996 Nr. 82-1965; 1997 Nr. 65-1553, 2000 Nr. 39-1092); LR Vyriausybs 2000.07.28 nutarimu, LR aplinkos apsaugos ministro sakymais.

Uduotis:

Ivardinkite mogaus poveikio aplinkos komponentams pasekmes (atmosferai, klimatui, hidrologiniams, geologiniams procesams, landaftui, dirvoemiui, biologinms sistemoms). Palyginkite mogaus poveikio pasekmes Lietuvoje ir kitose Europos ar Pasaulio valstybse. Prie atlikdami uduot perskaitykite P.Baltrnas ir kt, Aplinkos apsauga 195206 psl., bei apsilankykite interneto svetainse : www.gamta.lt, www.ecology.com.

47

5. JS TURITE TEIS IR GALIMYB... DARYTI TAK APLINKAI

1992 met Jungtini Taut Rio de eneiro aplinkos apsaugos konferencija, kurios metu visos alys sutiko, kad reikia pakeisti pasaulio vystymosi krypt, tapo gamtosaugos darbo pradia. Konferencijoje buvo patvirtinta XXI amiaus darbotvark. Jos esm ta, kad ir vienas mogus gali daug k pakeisti, nes btent pavieniai mons vairiose monse ir kompanijose priima sprendimus ir daro tak aplinkai. Js turite teis ir galimyb: Kak nuveikti savo vietovje, kurioje gyvenate su tuo, k perkate; vartotojai privalo bti aktyvs, kad galt i parduotuvi gauti kuo daugiau aplinkai nekenksmingos produkcijos; praykite produkt, atitinkani gamtosaugos reikalavimus ir pirkite tokius produktus. Kalbant apie maist, geriau rinktis vietoje gaminamus produktus, o ne tuos, kurie buvo gabenami ilgus atstumus. Rinkits ekologikoje aplinkoje iaugintus produktus! Keletas pasilym: priverskite savo parduotuv prekiauti aplinkai nekenksminga produkcija; rinkits vietoje pagamintus ir nekenksmingus produktus; pirkite saikingai pakuot produkcij. Pasirpinkite atliekomis! Daug imetam atliek gali bti perdirbamos, ir mes galime daryti tak bendruomenei ir vietos valdiai dl popieriaus, stiklo, metalo, plastmass surinkimo. Daugelyje viet tokios sistemos yra, o tai reikia, kad atliek kiekis gali labai sumati. Atliekos gali bti naudingos.

48

Keletas patarim: rinkits produktus be nereikalingo pakavimo; atrinkite, grainkite, jeigu manoma popieri, stikl, metalo ir plastmass talpas perdirbimui; pats pasirpinkite maisto atliekomis; nemeskite iukli d kenksming atliek. Tausokite vanden! varus ir tyras vanduo btinas bet kokiai gyvybei emje. Pro nesutvarkyt iaup per metus iverva daigiau nei 10 000 litr vandens. Keletas patarim: pataisykite vanden praleidianius iaupus ir klozetus; naudokits duu, ne vonia; neplaukite ind po tekaniu vandeniu; nepilkite kenksming aplinkai skysi kanalizacij; naudokite tik gamtai nekenksmingus skalbimo miltelius ir valiklius maesniais kiekiais. Taupykite energij ir ilum! Didel dalis energijos ir ilumos gaunama deginant ikasen kur (angl, naft, gamtines dujas). kur deginant isiskiria anglies dioksidas, kuris ardo ozono sluoksn atmosferoje ir sukelia iltnamio efekt, o tai kelia pavoj gali pakeisti vanden srovi krypt ir pan. Be to ikasenos anksiau ar vliau iseks. Js galite keisti savo elektros ir ildymo energijos snaudas. Keletas patarim: visada ijunkite vies tuiuose kambariuose; nuolat itirpinkite led aldytuve ar aldiklyje; pasirinkite virtuvs rang, taupiai naudojani elektros energij; sandarinkite langus ir duris.

49

Uduotis:

Koki tak aplinkai darote js.

Padiskutuokite su draugais.

50

KRATOVAIZDIO SAUGA

51

Kratovaizdis tai nepastovi gamtini ir antropogenini tarpusavyje susijusi komponent reljefo, klimato, oro, vandens, dirvoemio, augalijos, gyvnijos visuma. Kratovaizdis nuolat kinta. Pagal vyraujani kratovaizdio komponent kilm skiriamas natralusis ir antropogeninis kratovaizdis. Natralusis kratovaizdis formuojasi vykstant vairiems gamtiniams procesams ir nepaveiktas mogaus kins veiklos. Antropogeninis kratovaizdis skirstomas agrarin (sudaro apie 70% teritorijos) ir urbanizuot (uimant apie 4,5% Lietuvos teritorijos). Kratovaizdis saugomas teisinmis, ekonominmis ir kratotvarkos priemonmis. Pagal kratovaizdio formavimsi skiriami devyni tipai: morenini lygum (didioji iaurs Lietuvos dalis); prieledynini eerini lygum (abipus Nemuno, eups ir Karuvos emumos); senovins aliuvins lygumos (alia Nemuno, Neries ir kt.upi); mikingos zandrins lygumos (alia eimenos ir Merkio upi); kalvotos morenins eeruotos auktumos (kalvoti daubuoti kratovaizdiai); kalvot morenini raguv auktum (venioni ir Amenos auktumos); jros pakrants lyguma (Kuri Nerija ir emynin pajrio dalis); deltin lyguma (Nemuno emupys nuo Jros ups iki Minijos kanalo); upi slniai.

Uduotis:
Perskait P.Baltrnas ir kt. Aplinkos apsauga 244248 psl., paaikinkite, kaip susiformavo atskiri kratovaizdio tipai. emlapyje suraskite vietoves, kur yra atskiri kratovaizdio tipai.

52

SAUGOMOS TERITORIJOS IR OBJEKTAI

53

Saugoma teritorija sausumos ir vandens plotai, kuriuose yra ribojama ir draudiama mogaus kin veikla, bei siekiama isaugoti gamtines bei kultrines vertybes. Lietuvoje saugom teritorij sistema teisinta 1993 metais Lietuvos Respublikos Seimui primus saugom teritorij statym. Lietuvoje saugomos teritorijos uima apie 11% Lietuvos ploto. Saugom teritorij sistem sudaro: isauganios teritorijos (rezervatai, draustiniai, saugomi kratovaizdio objektai); apsauganios teritorijos (apsaugos zonos); gamtos iteklius atkurianios (saugomi gamtos itekli plotai); kompleksins paskirties (valstybiniai, regioniniai, nacionaliniai parkai, biosferos monitoringo teritorijos). Lietuvoje daugiausiai rpinamasi gamtiniais rezervatais ir draustiniais.

1. REZERVATAI
Juose draudiama bet kokia kin veikla, dl kurios gali sutrikti natrals gamtiniai procesai, pradti nykti sausumos bei vandens augalija ir j biotopai. Rezervat prieira ir apsauga usiima valstybs paskirta administracija. Lietuvoje yra keturi gamtins paskirties rezervatai.

Uduotis:

Ivardinkite Jums inomus rezervatus Lietuvoje.

54

2. DRAUSTINIAI
Draustiniai steigiami siekiant isaugoti, atkurti atskirus gamtos komplekso elementus, svarbius ms krato gamtai, kultrai, moksliniam tyrimui. 2000 met duomenimis Lietuvoje yra 265 Valstybiniai drustiniai, kurie um 2,3% visos alies teritorijos. Draustiniai skirstomi: gamtiniai (geologiniai, hidrografiniai, botaniniai, zoologiniai); kultriniai (istoriniai, archeologiniai, etnokultriniai, architektriniai ir kt.); kompleksiniai (kratovaizdio, kartografiniai)

3. NACIONALINIAI PARKAI
Nacionalini park teritorija, atsivelgiant paskirt gali bti skirstoma zonas : rezervatin, draustini, rekreacin ir kin. kinje zonoje svarbu suderinti gamybinius ir gamtosauginius interesus. Lietuvoje yra kurti penki nacionaliniai parkai. 1974 m. Auktaitijos, 1991 m. Dzkijos, emaitijos, Kuri Nerijos bei Trak istorinis nacionalinis parkas.

4. REGIONINIAI PARKAI
Regioniniai parkai yra steigiami vertingiausioms vientisoms ekosistemoms isaugoti. Lietuvoje yra 30 regionini park, suskirstyt grupes: upi slni parkai (Dubysos, Krekenavos, Nemuno kilp, Neries, Pagramanio, Panemuni, Rambyno, Salant, Ventos); eer duburi (Anyki, Auktadvario, irvenos, Tytuvn, Varni, Verki, Vityi, agars); 55

unikali kratovaizdio kompleks (Bir, Kauno mari, Nemuno deltos, Pajrio, Pavilni).

Uduotis:

Panagrinj emlapyje esanias saugomas teritorijas, paraykite, prie kokios saugomos teritorijos ariausiai gyvenate. Papasakokite apie ariausiai Js gyvenamosios vietos esani saugom teritorij.

56

ATLIEKOS IR J TVARKYMAS

57

Atliekos bet kokios mediagos ir daiktai, kuriais atliek turtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliek kategorijoms, ivardintoms Atliek tvarkymo taisyklse [VA27]; Tai vairioje mogaus veikloje panaudot mediag likuiai. Daug atliek susidaro chemijos, metalurgijos, maisto, miko ir medio apdirbimo pramonje, ems kyje, buityje. Jos bna skystos, kietos. Atliek susidarymas pavaizduotas 9 pav.

9 pav. Atliek susidarymas Susidariusi atliek kiek nustatyti galima jas grietai skaiiuojant. inant atliek kiekius, lengviau jas vertinti ir tvarkyti. 1999 m. atliek apskait atliko 1894 Lietuvos pramons mons, kuriose dl gamybos ar tvarkymo pobdio susidaro daugiausia komunalini ir pavojing atliek. Visos atliekos skirstomos nepavojingas ir pavojingas. Nepavojingos atliekos Lietuvoje svartynus per metus iveama apie 1800 tkst.ton buitini atliek. Nepavojing atliek 1999 m. susidar apie 6 mln. ton.

58

Nepavojingas atliekas sudaro: organins; mineralini aliav; buitins; antrins aliavos; statybini mediag; gatvi ir keli slavos ir kt. nepavojingos atliekos.

10 pav. Nepavojing atliek sudtis Daugiausiai susidaro organini (biodegraduojam) atliek (1 719 tkst. t). Vakar ali gyventojai buitines atliekas paskirsto po konteinerius (popieriaus, spalvoto ir bespalvio stiklo, spalvotj ir juodj metal ir pan.). Perdirbus atliekas gaunamos naujos aliavos, sumainamas atliek kiekis aplinkoje. iuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 800 buitini atliek svartyn. Daugelis j neatitinka reikalavim.

59

Uduotis:
Paraykite, kokias nepavojingas atliekas galima perdirbti ir panaudoti. Kokias atliekas, tinkanias perdirbimui, Js imetate svartynus.

Pavojingos atliekos Pagal numatomus tvarkymo bdus skirstomos: degintinos; tvarkytinos fiziniais ir cheminiais bdais; deponuotinos. Degintinos atliekos: naftos ir vandens emulsij - 50%; od ir kaili idirbimo dumblas su chromu - 11%; dervos, klijai, lateksas; Degintin atliek sudtis pavaizduota 1 lentelje (1999 m. duomenys) 1 lentel Degintin atliek sudtis Pavadinimas Medicinos prieiros sanitarins atliekos Farmacijos atliekos Organini tirpikli atliekos Organini tirpikli atliekos su halogenais Naftos produkt atliekos be vandens Naftos produkt ir vandens miiniai bei emulsijos Naftos produktais utertos mediagos Da, lak, oksolio ir pigment atliekos Daais, lakais utertos mediagos Derv, plastifikatori, klij ir latekso atliekos Bitumo atliekos Nehalogeninintos organins mediagos, ne tirpikliai Od ir kaili apdirbimo dumblas su chromu Panaudoti filtravimo audiniai arminiai nuriebinimo tirpalai I viso degintin atliek Kiekis, t 252,7 14,5 7,4 6,5 6 385,3 50 435,3 863,5 231,1 33,5 3 703,2 0,7 0,5 1 829,1 121,4 27,0 63 911,7 60

Naftos produkt atliekos, tirpikliai ir kitos degios pavojingos atliekos turi bti deginamos ne emesnje kaip 1200 laipsni temperatroje. Imetamos atmosfer dujos turi bti ivalytos, nes deginant susidaro kenksmingi junginiai: druskos rgtis, sieros dioksidas, azoto oksidai. Atliekos tvarkomos ir cheminiai metodais. 2 lentelje nurodomos atliekos, kurios tvarkomos fiziniais ir cheminiais bdais. Apdorojant atliekas iais bdais sumaja j tris. Gaunami nepavojingi arba maai pavojingi aplinkai produktai, kuriuos galima palaidoti specialiame pavojing atliek poligone. 2 lentel Atliekos, tvarkomos fiziniais ir cheminiais bdais Pavadinimas Rgtiniai akululiatoriai arminiai akululiatoriai Medienos apsaugos priemoni atliekos Mediag gryninimo, distiliacijos ir pirolizs atliekos Mineralins vatos atliekos Nenustatyt chemini mediag atliekos Fotografijos darb atliekos Gyvulins kilms riebalai, tepalai ir muilai Naftos produktais utertas gruntas Neorganinbs atliekos be sunkij metal Grdinimo druskos be cianid Tirpalai ir dumblas su sunkiaisiais metalais Rgtini akumuliatori elektrolitas armini akumuliatori elektrolitas Galvanikos lamas Augalini aliej atliekos Lempos su gyvsidabriu Gyvsidabrio turinios atliekos I viso fiziniais ir cheminiais metodais tvarkytin atliek Kiekis, t 355,9 28,5 240,0 377,1 12 802,9 20,4 20,4 730,0 5 015,7 3 203,9 9,3 285,6 38,3 11,0 472,4 205,0 80,3 0,4 23 917,9

3-ioje lentelje nurodomos atliekos, kurios deponuojamos.

61

3 lentel Deponuotinos pavojingos atliekos Pavadinimas lakai ir pelenai Utertas gruntas Katalizatori atliekos Skruberi dumblas rangos plovimo ir valymo atliekos Automobili plovimo dumblas Galvaniniai elementai Kitos pavojingos atliekos I viso deponuotin atliek Atliek deponavimas 254,4 9 235,9 525,6 26,5 177,3 331,3 24,2 7 188,0 17 763,2 tai atliek laikymas kontroliuojamame svartyne. Toks Kiekis, t

svartynas yra sudtingas ininerinis junginys, kurios paskirtis kuo daugiau sumainti teral prasiskverbimo aplink pavoj. Principin atliek deponavimo schema pavaizduota 11 pav.

11 pav. Principin atliek deponavimo schema Atskirose Lietuvos zonose susidaro vairs pavojing atliek kiekiai. Pavojing atliek susidarymas regionuose 1999 m. pateiktas 12 paveiksle.

12 pav. Pavojing atliek susidarymas regionuose 62

Uduotis:
Naudodamiesi papildoma literatra, P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga 184 psl., upildykite lentel, kokiais bdais yra tvarkomos gamybos technologinio proceso atliekos. Pavojingos atliekos Automobili plovimo dumblas Metal milteliai Naftos ir vandens emulsija Panaudoti filtravimo audiniai Fotografijos darb atliekos Galvaniniai elementai Lempos gyvsidabriu su Deginamos Fiziniais ir cheminiais bdais Deponuojamos

63

APLINKOS MONITORINGAS

64

Monitoringas kokio nors objekto nuolatinis stebjimas. Aplinkos monitoringas sistemingas aplinkos ir jos komponent bkls bei kitimo stebjimas, antropogenini pokyi vertinimas bei prognoz. Aplinkos monitoringas vykdomas antropogeninio poveikio vietose. Monitoringas padeda: nustatyti Lietuvos teritorijas, kuriose gamtins aplinkos kokyb blogiausia; isiaikinti svarbiausias blogjimo prieastis; kontroliuoti gamtos itekli naudojim; informuoti visuomen apie Lietuvos gamtins aplinkos bkl; parengti rekomendacijas padiai gerinti. Pagrindinis aplinkos monitoringo tikslas vertinti ar nuspti oro taros poveik ekosistemoms, nustatyti j ilgalaikius pokyius, bei iaikinti t pokyi tak biotai. Svarbiausi monitoringo udaviniai: sudaryti monitoringo stoi tinkl; parengti isamius monitoringo viet apraymus; vertinti atmosferini sieros ir azoto teral poveik ekosistemoms; prognozuoti ekosistem reakcijas teral pokyius ateityje. Ilgalaikiai monitoringo udaviniai: stebti ekosistem bsen dabar ir ateityje, aikintis j pokyius, ruoti mokslikai pagrstas teral emisijos kontrols normas; kurti modelius, kuriais remiantis bt galima nustatyti, kaip ekosistemos prisitaiko prie aplinkos taros ir koks taros poveikis kintant teral kiekiui.

65

Aplinkos monitoringo vykdymo etapai

Duomen rinkimas

Duomen analiz

Prognozavimas

Gaut rezultat ir prognozi vertinimas

Duomen (pavyzdi) rinkimas pirmas ir labai svarbus etapas. Pavyzdiai renkami tik tam tikr laiko tarp ir tam tikrame plote. Renkant duomenis pildomos nustatytos formos kortels, nurodomi vietovs inventorizavimo duomenys, matavimo, stebjimo parametrai. Duomen analiz atlieka ta pati organizacija, kuri renka pavyzdius. ia kuriami modeliai, kuriais remiantis bandoma duoti ir ilgalaikes aplinkos pokyi (antropogenins veiklos) prognozes. Gauta informacija yra platinama. Leidiami vairs leidiniai, spausdinamos publikacijos, duomenys siuniami Tarptautiniam duomen centrui, kuris skelbia monitoringo rezultatus. Monitoringo vykdymui turi bti tinkamai pasirinktos vietovs, kuriose kuriamos monitoringo stotys. Lietuvoje trys stotys yra kurtos maiausio antropogeninio poveikio zonose Auktaitijos, Dzkijos ir emaitijos nacionaliniuose parkuose. Dar trys stotys yra kurtos palyginti intensyvaus antropogeninio poveikio zonose. Stambi gamykl zonose yra steigta daug stacionari stebjimo post.

66

Uduotis:
Nubraiykite aplinkos monitoringo schem. Aplinkos monitoringas susideda

Uduotis:
Perskait P.Baltrno ir kt. Aplinkos apsauga, nurodykite Lietuvoje esanius stacionarius monitoringo stebjimo postus. (J yra 20)

67

APLINKOS APSAUGOS ORGANIZAVIMAS

68

Valstybins aplinkos apsaugos raida 1398 met Salyno sutartyje, kuri pasira LDK Vytautas su Kryiuoi ordino magistru Konradu fon Jungingenu, minima, kad ventosios giriose draudiama medioti, kirsti medius, be reikalo vaikioti ir minti takus. Vliau, daugiau statymini norm, reguliuojani mediokl, atsirado Lietuvos Statutuose. Siekdami isaugoti nykstanius gyvnus, Lietuvos didikai steig vrynus. Pradtos kurti saugomos paskirties teritorijos. Priekario Lietuvoje mik eiguvos ir urdijos grietai reguliavo mik turt naudojim, vykd kit aplinkos apsaugos norm prieir. Aplinkos apsaugos prieiros teiss buvo suteiktos policijai, valsi viraiiams, kaim seninams. Po karo aplinkos apsaugos sistema buvo pakeista, kuriama pagal galiojusius TSRS aplinkos apsaugos principus. Aplinkos apsaugos kontrols teis buvo suteikta gamtos apsaugos komisijai prie Aukiausiosios Tarybos su vietinmis Liaudies Deputat tarybomis. 1957 metais kurtas Gamtos apsaugos komitetas prie ministr tarybos, rajonuose komitetui pavaldios valstybins inspekcijos. 1990 metais Lietuvoje atkrus nepriklausomyb aplinkos apsaugos valdymas buvo naujai pertvarkytas. Aplinkos apsaugos valdymas tai vairi priemoni (teisini, ekonomini, administracini ir kt.) taikymas, siekiant isaugoti ir ginti aplinkos bkl.

69

LR Seime sudarytas nuolat veikiantis Gamtos apsaugos komitetas, kuris vykdo aplinkos apsaugos politik, rengia statym ir kit teiss akt projektus, bei pasilymus aplinkos apsaugos, gamtos itekli naudojimo, mik kio, mediokls, vejybos klausimais, tvirtina ilgalaikes ir tikslias valstybins aplinkos apsaugos programas, bei valstybs biudeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonms finansuoti, ratifikuoja svarbiausias LR aplinkos apsaugos bei gamtos itekli naudojimo tarptautines sutartis ir kt. Lietuvos Respublikos Vyriausyb atlieka universalias krato reikal tvarkymo funkcijas. LR Vyriausyb gyvendina valstybin aplinkos apsaugos politik, savo veikloje vadovaudamasi Konstitucija, Vyriausybs statymu, aplinkos apsaugos ir kitais statymais. Vyriausyb, vykdydama Seimo priimtus statymus, priima nutarimus bendrais aplinkos apsaugos klausimais, koordinuoja valstybs ir savivaldos valdymo institucij aplinkosaugin veikl, utikrina aplinkos apsaugos priemoni finansavim (rengia valstybs biudeto projekt), sudaro ir gyvendina LR tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje, organizuoja ekologin vietim ir mokym. Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl. Kai kurias savo aplinkos apsaugos funkcijas vyriausyb atlieka tiesiogiai, o kitas per pavaldias vykdomosios valdios institucijas ministerijas ir kitas vyriausybs staigas.

Specialiosios aplinkos apsaugos valdymo institucijos LR aplinkos ministerija (AM) vykdo statym ir kit teiss akt jai pavest aplinkos apsaugos, mik kio, gamtos itekli naudojimo, teritorij planavimo, statybos, bsto bei geologijos srii valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. Aplinkos ministerijos svarbiausi udaviniai Utikrinti aplinkos formavim pagal subalansuotos pltros principus bei nuostatas ir utikrinti j taikym. Siekti utikrinti sveik ir vari aplink, racional gamtos itekli, skaitant mikus bei ems gelmes, Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame elfe ir ekonominje zonoje naudojim, apsaug ir atkrim.

70

Isaugoti Lietuvos Respublikai bding kratovaizd, ekosistemas, gamtos vertybes, biologin vairov, genofondus. Utikrinti racionali mik kio raid bei mikotvark. Skatinti urbanistikos, architektros ir statybos paang. Sukurti aplinkos apsaugos, teritorij planavimo bei statybos ir bsto teisin sistem, atitinkani alies poreikius bei Europos Sjungos reikalavimus.

Aplinkos ministerijos udavinius pagal nustatyt kompetencij sprendia ministerijos departamentai ir skyriai, prie ministerijos steigti departamentai, inspekcijos ir kitos jos steigtos ar jai priskirtos staigos, valstybs mons. Racionali ems kio pltojimo strategij bei struktr formuoja ems kio ministerija. Jos svarbiausia funkcija ems fondo naudojimo valstybinis reguliavimas, valstybinio ems kadastro tvarkymas. Prie ems kio ministerijos steigtos Valstybins emtvarkos ir geodezijos tarnybos. ems gelmi tyrim atlieka Lietuvos geologijos tarnyba, kuri pavaldi Statybos ir urbanistikos ministerijai. Aplinkosaugin darb vykdo ir vietos savivaldos institucijos. Savivaldybs nustato administracin struktr bei padalinius, atsakingus u aplinkos apsaug. Savivaldybs savo teritorijoje vykdo valstybin aplinkos apsaugos politik. Jos rengia ir gyvendina aplinkos apsaugos programas bei priemoni projektus, tam tikslui naudoja savo gamtos apsaugos fond. Kadangi ekologin problema yra globalin, btinas tarptautinis bendradarbiavimas. Tarptautin aplinkos apsauga vykdoma pltojant vairi form tarptautin bendradarbiavim : pasiraomos dvials bei daugiaals sutartys, konvencijos, rengiami bendri seminarai, pasitarimai, keiiamasi specialistais. Daugiaalio bendradarbiavimo pavyzdys gali bti sutartis dl Baltijos jros apsaugos nuo terimo.

71

1992 metais Rio de aneire vyko pasaulin JT aplinkos apsaugos ir pltros konferencija, kurioje svarstyta, kaip pakeisti gyvenimo bd ir gyvendinti subalansuotos pltros aspektus. Subalansuotos pltros aspektai: ekologinis pltra, nepaeidiant gyvosios ir negyvosios aplinkos proces harmonijos, tausojant gamtos iteklius ir biologin vairov; ekonominis ekonomikai efektyvi pltra, teisingai paskirstant gamtos iteklius; socialinis skatinantis visus prisidti prie sprendim ir aptarti aplinkosaugos reikalus; kultrinis pltra, atitinkanti kultros ir etikos vertybi nuostatas.

Uduotis:

Pateikite tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdi. Pakomentuokite juos. Prie atlikdami uduot perskaitykite P.Baltrnas ir kt Aplinkos apsauga 266 psl. Perirkite interneto puslapius ( www.ecology.com, www.gamta.lt ). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Aplinka99. Psl. 29-38.

72

APLINKOS APSAUGOS TEISINIAI PAGRINDAI. EKOLOGIN TEIS

73

Teisin aplinkos apsauga tai statymais nustatyta norm sistema, padedanti isaugoti nepaeist gamtin pusiausvyr. vairiose pasaulio alyse teisins aplinkos objektai gali skirtis, bet tikslas ilieka tas pats. Lietuvoje teisinis aplinkos apsaugos objektas yra jos teritorijoje esanti aplinka ir gamtos itekliai. Aplinkos apsaug ms alyje reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniai. Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki (LR Konstitucija 53 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str.skelbia: Valstyb rpinasi natralios gamtins aplinkos, gyvnijos, augalijos, atskir gamtos objekt ir ypa verting vietovi apsauga, priiri, kad su saiku bt naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. Valstybs veiklos krypties pagrindinis tikslas utikrinti Lietuvos respublikos gyventoj teises sveik ir vari aplink (Aplinkos apsaugos statymo 2 str.) Ekologiniams poreikiams tenkinti reikalingos tam tikros gamtins ir visuomenins slygos. Vis pirma btina vari aplinka, antra aplinkos naudojimo santyki pertvarka, t.y.ekologini santyki sukrimas. Isaugoti sveik ir saugi aplink realiai galima tik tuomet, kai visuomen savo veikloje aplinkos atvilgiu vadovaujasi tam tikrais reikalavimais. Ekologiniai reikalavimai tai tinkamo santykio su aplinka ribos, kurios nustatomos atsivelgiant tai, kaip funkcionuoja aplinka, veikiama gamtini ir antropogenini faktori, savo ruotu lemianios mogaus (visuomens) veikim aplinkos ir jos objekt atvilgiu konkreioje situacijoje. Ekologiniai reikalavimai turi tiesiogiai garantuoti aplinkos isaugojim (aplinkos apsauga nuo taros, biologins vairovs isaugojimas, ekologins pusiausvyros atkrimas ir palaikymas, aplinkos kokybs gerinimas ir kt.), bei netiesiogiai utikrinti jos sudtini dali apsaug ir racional naudojim (pvz.naudojimo ribojimas, saugom teritorij krimas, populiacij reguliavimas ir kt.).

74

Aplinkos apsaugos teisinis mechanizmas susideda i ekologini teiss norm ir j pagrindu atsirandani ekologini teisini santyki. Ekologins teiss normos tai visiems privalomos elgesio taisykls, ireikianios valstybs vali, susiformavusi ekologini dsningum painimo pagrindu, ir reguliuojanios visuomens ir aplinkos sveikos santykius pagal ekologinius reikalavimus. Ekologins teiss normos: tvirtina tam tikrus visuomens ir aplinkos sveikos elgesio modelius; pateikia tokio elgesio valstybin vertinim; numato galimas tokio elgesio pasekmes (teigiamas ir neigiamas). Ekologins teiss normos pagal tikslus skirstomos: nustatanios aplinkos ir jos objekt charakteristikas (apibdina aplinkos, jos objekt, gamtos itekli ir kt.svokas); apibdinanios visuomens ir aplinkos sveikos turin (nustato ekologinio teisinio reguliavimo tikslus, aplinkosaugos principus); nustatanios aplinkos siekiam bkl (aplinkosaugos normatyvai ir standartai); reglamentuojanios veikl, darani poveik aplinkai (statyba, projektavimas, kini objekt naudojimas ir t.t.); reguliuojanios aplinkos bkls stebjim (monitoringas); tvirtinanios reikalavimus. Visos ekologins teiss normos tiesiogiai tvirtina leistino elgesio nurodymus, pagrstus tam tikrais reikalavimais, t.y. nustato ekologinio teisinio reguliavimo tikslus, udavinius ir tvirtina visuomens ir aplinkos principus. Tuo paiu suteikia ekologini santyki dalyviams pozityvias subjektines teises, bei udeda jiems subjektines pareigas aplinkos apsaugos ir naudojimo srityje. Oficialiu ekologins teiss susiformavimo patvirtinimu tapo Aplinkos apsaugos statymas, priimtas 1992 metais. Tai pagrindinis teisinis aktas, reguliuojantis visuomeninius atsakomybs priemones asmenims, paeidusiems aplinkosaugos

75

santykius aplinkos apsaugos srityje, apibriantis valstybs prioritetus naudojant gamtos grybes, neleidiantis sigalti vienpusikai ekonomikai. is statymas nustato aplinkos apsaugos valdymo struktr. Pilieiams garantuojama teis gauti informacij apie aplinkos bkl ir reikalauti, kad bt atlikta ekologin ekspertiz ir nutrauktas kenksmingas poveikis gamtai. Mokesi u aplinkos terim statymas (in. 1999, Nr. 47-1470). is statymas skatina kins veiklos subjektus mainti aplinkos tar cheminmis, biologinmis ir kitomis mediagomis. Mokesius moka fiziniai ir juridiniai asmenys, teriantys gamt. Lietuvos Respublikos laukins augalijos statymas (in. 1999, Nr. 60-1944). Lietuvos Respublikos 1991 m. konvensijos dl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo statymas (in., 1999, Nr. 92-2687). Ekonomins sankcijos glaudiai susijusios su mokesiais u valstybs gamtos itekli ir aplinkos terim. Juridiniai ir fiziniai asmenys paeid io statymo punktus, privalo sumokti nustatyto dydio baudas. Lietuvos aplinkos apsaugos ir gamtonaudos koncepcija. LR Seimas, kurdamas aplinkos apsaugos statymin baz, remiasi 1992 met Seimo gamtos apsaugos komiteto patvirtinta apsaugos ir gamtonaudos koncepcija. Pagal koncepcij pagrindinis aplinkos apsaugos tikslas garantuoti visuomens raidai palanki aplink. To siekiama kuriant vientis aplinkos apsaugos teisin sistem, pltojant aplinkos apsaugos moksl, bei ugdant visuomens ekologin aktyvum. 1996 metais LR Seimo patvirtinta Valstybin aplinkos apsaugos strategija svarbus valstybins reikms dokumentas, numatantis pagrindines aplinkos apsaugos politikos kryptis bei ilgalaiki veiksm programas. Strategija sukurta vertinus aplinkos bkl bei bendr alies kio situacij.

76

Teisin atsakomyb u ekologins teiss paeidimus Teisin atsakomyb (kaip aplinkos apsaugos priemon) tai statym nustatyt valstybins prievartos priemoni taikymas aplinkos apsaugos teiss akt paeidjams, siekiant juos nubausti ir paalinti neigiam poir teiss aktuose tvirtintus aplinkosaugos reikalavimus. Bendrieji teisins atsakomybs u ekologinius teiss paeidimus pagrindai tvirtinti Aplinkos apsaugos statyme, pagal kur fiziniai ir juridiniai asmenys, paeid aplinkos apsaugos reikalavimus traukiami atsakomybn nustatyta tvarka. Valdios institucijos privalo utikrinti piliei ir organizacij teises, o pilieiai ir visuomenins organizacijos saugoti aplink. statymu numatyti: mokesiai u aplinkos terim; kreditavimo reguliavimas; valstybs subsidijos; kain politika; ekonomins sankcijos ir nuostoli kompensavimas. statymas numato teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos teiss norm paeidimus bei padarytos alos aplinkai atlyginimo bdus. Saugom teritorij statymas. Reguliuoja visuomens veikl saugomose teritorijose ir kultros objekt apsaug. Saugom teritorij nuosavyb gali bti privati ir valstybin. Vietos savivaldos statymas. Juo paskirstoma valstybin ir vietos savivaldos atsakomyb u gamtos apsaug. Sukonkretinamas ekologini program ir projekt gyvendinimo savivaldybs teritorijoje mechanizmas. Mik statymas. iuo statymu numatoma: Lietuvos mikingumas negali bti mainamas; dominuoja valstybin mik nuosavyb; mikas saugomas nuo savavaliko kirtimo ir terimo. 77

ems statymas. Vienas i ems statymo tiksl gamtins aplinkos isaugojimas bei racionalus jos itekli naudojimas. U ekologinius teiss paeidimus taikomos teisins atsakomybs rys: 1. Administracin atsakomyb u ekologinius teiss paeidimus numatyta Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodekse (ATPK). Pagal ATPK normas ekologinius nusiengimus, u kuriuos numatyta administracin atsakomyb, galima skirstyti tris grupes: administraciniai ekologiniai nusiengimai, kuriais ksinamasi gamtos itekli nuosavybs teis (savavalikas miko, ems umimas ir kt.); administraciniai ekologiniai nusiengimai aplinkos apsaugos srityje (aplinkos terimas, ekologins informacijos nuslpimas); administraciniai ekologiniai paeidimai atskir gamtos itekli naudojimo ir apsaugos srityje (nesilaikant apsaugos reikalavim); Gali bti taikomos administracins nuobaudos: spjimas; bauda (nuo 25 iki 10 000 lit); specialiosios teiss atmimas (pvz.teis medioti); daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo rankis, konfiskavimas. 2. Ekologikai alingos veiklos nutraukimas (kins veiklos udraudimas ar sustabdymas). 3. Baudiamoji atsakomyb u ekologinius nusikaltimus. Baudiamj atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidimus numato LR BK 245, 2451, 2452, 2453, 2454 straipsniai. 4. Materialin atsakomyb u aplinkai padaryt al. Juridini ir fizini asmen pareiga statym numatyta tvarka ir ribose atlyginti dl j neteistos veiklos padaryt al. Atlyginami atsirad nuostoliai, pagal nustatytus kainius. Pvz. u briedio, danielio, elnio

78

neteist sumediojim i kaltininko iiekoma 1750 lit; u skruzdlyn iki 1,5 metr skersmens prie ems sunaikinim 30 lit; u medio paminklo sunaikinim 500 lit. Iiekotos los pervedamos Valstybin gamtos apsaugos fond. Teisins aplinkos apsaugos statym laikymosi kontrol Teisins aplinkos apsaugos kontrols udaviniai: tikrinti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos statym; tikrinti, ar gyvendintos aplinkos apsaugos priemons; rinkti ir apibendrinti informacij apie aplinkos bkl. Kontrol atlieka valstybins institucijos ir visuomenins organizacijos. Aplinkos bklei stebti sukurta monitoringo sistema. Valstybin aplinkos apsaugos kontrol vykdo Valstybins aplinkos apsaugos inspekcija bei akini institucij pareignai. Savivaldybs steigia aplinkos apsaugos policijos dalinius. Ekologin ekspertiz aplinkos apsaugos kontrols dalis. Jos ivados privalomos visiems kine veikla usiimantiems asmenims.

79

Pabaiga
1992 metais Rio de aneire Lietuva kartu su kitomis pasaulio valstybmis pasira Deklaracij dl aplinkos ir pltros bei darbotvark XXI amiui (Agenda XXI). Vienas svarbiausi i dokument princip subalansuotos pltros principas pareigoja orientuoti ali ekonomin ir socialin pltr, kad isaugotume em ateities kartoms. Tai reikia, kad aplinkosaugos politika turi bti integruota vis kio ak, teritorij, bendruomeni pltros programas. 1996 metais Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos aplinkos apsaugos strategij ir veiksm program, kurios pagrindinis tikslas sudaryti prielaidas subalansuotai alies pltrai ilaikant vari ir sveik gamtin aplink, isaugant biologin ir kratovaizdio vairov bei optimizuojant gamtonaud. Naujj ami mons i pagrind pakeit biosfer. emje nra jros, eero, ups nei miko masyvo, kuriuose nesijaust antropogeninio poveikio. Ten, kur neeng mogaus koja, pabuvojo jo veiklos produktai teralai. Kai kuriose biosferos vietose teral susikaup tiek, kad ikilo realus pavojus i rajon gyvybei apskritai. us ar prisitaikys gamta? Kur link einame? Ms galimybs ilikti ir isaugoti gyvj gamt nra didels, taiau reikia viltis, kad Visata paleido pasaul mog ne tam, kad lemting akimirk jam pritrkt elementarios nuovokos. Tad sustokime ir susimstykime. Kol nevlu... Tam pads alies visuomens aplinkosauginio vietimo politika, pagrsta valstybs ir kit institucij kompetencija, atsakomybe, bendradarbiavimu. iam tikslui parengta Lietuvos Respublikos visuomens aplinkosauginio vietimo strategija ir veiksm programa bei stabili visuomens pltra, tenkinanti monijos poreikius dabar ir ateityje, racionaliai naudojant bei atkuriant gamtos iteklius, saugant em ateities kartoms.

80

Termin odynas
Aerozoliai dispersins sistemos, susidedanios i duj ir jose plduriuojani kiet ar skyst daleli. Agrarinis kratovaizdis antropogeninio kratovaizdio tipas, kuriame vyrauja kultrin augalija, pakeitusi natralij, tai laukai, pievos, sodai. Antropogeninis poveikis mogaus poveikis aplinkai. Aplinka sudtinga gyvosios ir negyvosios gamtos element, susiet tiesioginiais ir netiesioginiais ryiais, visuma. Aplinkos veiksniai bet kokie abiotiniai ar biotiniai veiksniai. Atliekos bet kokios mediagos ir daiktai, kuriais atliek turtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliek kategorijoms, ivardintoms atliek tvarkymo taisyklse. Atliek tvarkymas atliek surinkimo, veimo, naudojimo ir alinimo vieta, skaitant tokios veiklos prieir bei atliek alinimo rengini prieir po udarymo. Atmosfera ems rutul gaubiantis oro sluoksnis sudarytas i azoto (78,084%), deguonies (20,947%), inertini duj (0,934%); atmosfera dalijama troposfer, stratosfer, mezosfer, termosfer ir egzosfer. Augalija ems ar jos dalies augal bendrijos visuma. Augal apsauga 1) kenksming augalams organizm tyrimas, kovos su jais metod ir priemoni krimas ir 2) augal ri bei j bendrij saugojimas ir racionalus naudojimas. Autotrofiniai organizmai organizmai, sintetinantys gyvybei btinas organines mediagas i neorganini mediag. Biomas vienos organizm ries ar visos bendrijos individ mas, tenkanti ploto ar trio vienetui. Biologiniai veiksniai tiesioginis gyvj organizm poveikis aplinkai. Buitins atliekos daiktai ir mediagos, kurie mogaus gyvybinje, nam kio veikloje prarado vartojimo savybes. Dirvodara dirvoemi susidarymo procesas. Dirvoemis ems plutos virutinis, purusis sluoksnis, susidars i gimtosios uolienos veikiant dirvodaros procesams ir turintis potencial derlingum. Draustinis saugoma teritorrija, steigta apsaugoti vertingiems moksliniu bei paintiniu poiriu gamtos ir kultros paveldo kompleksams bei vietovms.

81

Ekologija biologijos mokslo aka, tirianti organizm gyvenimo slygas, organizm aplinkos santykius. Nagrinja ri, individ, populiacij, augal ir gyvn bendrij, ekosistem organizacij, raid, tiria mediag ir energijos apykaitos gamtoje specifik, gamtins atrankos adaptacij, ekogenezs, evoliucijos mechanizm. Ekologin ekspertiz aplinkos apsaugos kontrols dalis. Jos ivados privalomos visiems kine veikla usiimantiems asmenims. Ekologin pusiausvyra pusiausvyra gamtoje biologins bendrijos arba ekosistemos pusiausvyros dinamin bkl, kuriai esant sistem sudaranios populiacijos turi tendencij palaikyti normal bv arba jos svyravimas sudarys vidutin norm. Ekologins teiss normos tai visiems privalomos elgesio taisykls, ireikianios valstybs vali, susiformavusi ekologini dsningum painimo pagrindu, ir reguliuojanios visuomens ir aplinkos sveikos santykius pagal ekologinius reikalavimus. Ekosistema sausumos paviriaus ar vandens erdvs dalis, kurioje gyvena vairs augalai gyvnai ir mikroorganizmai, kartu su abiotine aplinka sudarantys viening kompleks, kuriame nuolat vyksta mediag ir energijos apykaita. Fotosintez organini jungini susidarymas aliuosiuose augaluose ir kai kuriose bakterijose dl viesos energijos poveikio, pradinis asimiliacijos procesas. I anglies dioksido sintetinasi angliavandeniai ir kiti organiniai junginiai, o atmosfer isiskiria deguonis. Gamtos apsauga priemoni sistema sveikai tarp mogaus veiklos ir gamtins aplinkos palaikyti, siekiant racionaliai naudoti ir atkurti gamtinius iteklius, saugoti gamt ir moni sveikat nuo kenksming kins veiklos padarini. Gamtiniai veiksniai biologini, biotini ir abiotini veiksni visuma, veikianti organizmus. Hidrosfera em gaubiantis vandens sluoksnis. Klimatas daugiametis or reimas tam tikroje vietoje ties ems paviriumi arba tam tikrame atmosferos auktyje. Kratovaizdis nepastovi gamtini ir antropogenini tarpusavyje susijusi komponent : reljefo, vandens, oro, dirvoemio, klimato, augalijos, gyvnijos ir kultrinio rbo visuma. Skirstomas natralj ir antropogenin. Monitoringas gamtins aplinkos ir j veikiani veiksni stebjimas, vertinimas bei aplinkos pokyi prognozavimas ir j vertinimas. Nepavojingos atliekos atliekos, kurios neeina numatytas pavojingas atliekas. Pavojingos atliekos atliekos, pasiyminios viena ar keliomis pavojingum slygojaniomis savybmis ir atitinkanios atliek pavojingumo kriterijus. Radioaktyviosios atliekos nenumatomos naudoti mediagos savo sudtyje turinios radio nuklid, kuri bendrasis lyginamasis ar pavirinis aktyvumas virija reglamentuotuosius lygius.

82

Rezervatai grieiausios apsaugos saugomos teritorijos, steigtos moksliniu poiriu vertingam gamtiniam arba kultriniam Lietuvos kratovaizdiui saugoti bei tirti. Teisin aplinkos apsauga statymais ir postatyminiais aktais nustatyt norm sistema, reguliuojanti visuomens ir gamtos santykius, padedanti isaugoti ar atstatyti gamtin pusiausvyr. Urbanizuotas kratovaizdis antropogeninio kratovaizdio tipas, kuriame vyrauja statiniai, gatvs ir parkai. Valstybin aplinkos apsaugos strategija svarbus valstybins reikms dokumentas, numatantis pagrindines aplinkos apsaugos politikos kryptis bei ilgalaiki veiksm programas.

83

Baigiamoji uduotis
Testas
(Gali bti ir du teisingi atsakymai) 1. Ozon naikina: a) nevarumai; b) sieros, azoto oksidai; c) freonas, jodas, fluoras, chloras; d) vairios chemins mediagos. 2. Nepavojingos atliekos: a) organins, komunalins, mineralini aliav atliekos; b) od ir kaili apdirbimo dumblas su chromu, daai, lakai, farmacijos atliekos; c) gyvulins kilms riebalai, tepalai, muilai; d) augalini aliej atliekos. 3. Trakas: a) virutinis dirvoemio sluoksnis; b) medyne augantys krmai ir mai mediai, nepajgs suformuoti naujo medyno; c) miko sklypas, apaugs mediais ir krmais. 4. Dirvoemio erozija: a) pavirini dirvoemio sluoksni irimas, sukeliamas vandens ir vjo; b) antropogeniniu poveikiu pakeista em, neigiamai veikianti aplink; c) ems plutoje vykstantys pakitimai. 5. Lietuvoje daugiausiai teral aplink imeta: a) Ignalinos AE; b) Elektrn E; c) Smulkios miest katilins; d) Gyventoj krenamos krosnys.

84

6. Ekosistema: a) sausumos paviriaus ar vandens erdvs dalis, kurioje gyvena vairs augalai, gyvnai, mikroorganizmai; b) biologijos mokslo aka, tirianti organizm ir gyvosios aplinkos santykius; c) antropogenins veiklos rezultatai. 7. Ivardinkite pagrindinius komponentus, sudaranius mik.

8. Atmosferoje deguonis sudaro: a) 35%; b) 20,9%; c) 78%; d) 100 %. 9. Aplinkos monitoringas : a) toksini mediag pasiskleidimo stebjimas; b) sistemingas aplinkos bei jos komponent bkls bei kitimo stebjimas ir antropogeninis pokyi vertinimas bei prognoz; c) vairi vietovi, ekosistem apraymas, j pokyi iaikinimas. 10. Ekologin kriz: a) pagrindinio biosferos element (N, O, C, H, P, S) ir neorganini mediag pusiausvyros paeidimas; b) ekosistem normalios veiklos sutrikdymas didelse teritorijose; c) neigiamos antropogenins veiklos pasekms: biosferos pokyiai, ems erozija, pernelyg uterta aplinka. 11. iltnamio efektas: a) didjantis CO2 kiekis atmosferoje, dl kurio kyla temperatra emje; b) dl chemini mediag ir teral iltjantis klimatas; c) susidars CO2 sluoksnis atmosferoje nepraleidia infraraudonj spinduli ir dl to iltja klimatas.

85

12. rengus apytakin sistem: a) mainama vandens tara; b) vienas i vandens vartojimo bd pramonje sumainti; c) vanduo ivalomas nuo kenksming mediag toki kaip kalcio karbonatai, sunkieji metalai, sieros junginiai. 13. Pagal Lietuvoje naudojam vandens uterimo klasifikacij VI klass vanduo: a) labai varus, tinkamas gerti, buitiniams poreikiams; b) maai utertas ir jo vartojimas ribotas; c) labai smarkiai utertas, netinkamas net transportui. 14. Dirvoemio derlingumui svarbios: a) dirvoemio kietoji, skystoji, dujin ir gyvoji fazs; b) dirvoemyje esanios chemins mediagos; c) vandens cirkuliacija dirvoemio sluoksniuose. 15. Pavojingos atliekos tvarkomos: a) imetamos konteinerius ir iveamos svartynus; b) deginamos, deponuojamos, apdorojamos fiziniai ir cheminiais bdais; c) sunaikinamos deginant auktakrosnse. 16. Naftos patekimas vandens telkinius pratingas t telkini florai ir faunai, nes: a) tirpsta naftoje esanios nuodingos mediagos; b) reaguodama su vandeniu nafta skyla CO2 ir H2SO4; c) telkin padengia plona plvele, nepraleidiania deguonies ir sauls spinduli; d) nafta vandens telkiniuose didesnio pavojaus nekelia. 17. Rgi liet susidarymo prieastys: a) atmosferoje tirpstant sunkij metal druskoms; b) i nuolat or patenkani sieros ir azoto jungini; c) i anglies dioksido, anglies monoksido ir smalki. 18. Pagrindiniai neigiami mogaus veiklos faktoriai aplinkai: a) oro utertumas, ozono sluoksnio irimas, vandens itekli majimas, mik nykimas, floros ir faunos nuskurdimas; b) mogus neigiamos takos aplinkai nedaro; c) iukli netvarkymas, gamykl, fabrik stabdymas, gyvenamj rajon pltimas. 86

19. Pesticidai naudojami: a) medicinini ranki sterilizavimui; b) kaip kuras krosnims; c) vaistas; d) nuodas kenkjams naikinti; e) dezinfekavimo priemon nuo mikroorganizm. 20. Pramons atliekos tai: a) gamybos procese naudot mediag, metalo, stiklo plastmasi, medienos ir kt. liekanos; b) anglies ir azoto junginiai, sunkij metal druskos; d) organins, mineralins, buitins atliekos; e) naftos produktai, dumblas, chemikai utertas gruntas.

87

Naudota literatra
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. Aplinkos apsaugos termin odynas,- V., 2000 De Groor R. Functions of nature Evolution of nature in environmental planning, management and decision making. Amsterdam, 1992 Baltrnas P., Lygis D. ir kt. Aplinkos apsauga. - V.: Enciklopedija, 1996 Janukis V. Gamta ir mes. - V., 1990 Kormonoly E.J. Ekologijos svokos. K.: Literra universitatti Vytauti Magni, 1992 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Aplinka99,- V., 2000 Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija. Aplinkos apsauga Lietuvoje. V.,1996 Marcijonas A., Sudaviius B. Eklogin teis. V., 1996 eelgis K. Aplinkos apsauga.-V.: Mokslas, 1991 Rakauskas V. Ekosferos apsauga. - V., 1992 www.ktl.mii.lt/aa/index.html www.gamta.lt www.ecology.com 195.182.68.22

88