EKOLOGIJA

EKOLOGIJA- mokslas tiriantis organizmų tarpusavio santykius ir jų santykius su

aplinka.

INDIVIDAS- bet kuris gyvas augalas, gyvūnas, grybas ar kitas organizmas.

POPULIACIJA- vienos rūšies individų grupė gyvenanti tam tikroje vietovėje ir

besiskiriantys nuo kitų populiacijų išoriniais bruožais.

RŪŠIS- bendros kilmės ,  vienodos sandaros individai, gyvenantys tam tikroje

teritorijoje: areale, turintys tą patį genofondą: galintys tarpusavyje kryžmintis ir
susilaukti vaisingų palikuonių.

BENDRIJA – visi gyvi organizmai gyvenantys tam tikroje teritorijoje.

EKOSISTEMA- negyvoji gamta ir organizmų bendrija.

NEGYVOJI GAMTA- vanduo, dirvožemis, oras,saulės šviesa, temperatūra.

BUVEINĖ-   rūšies gyvenamoji vieta.

EKOLOGINĖ NIŠA-  gyvenamoji vieta ir vieta mitybos tinkle./APLINKA/

EKOLOGINĖS NIŠOS SANDARA- BIOTINĖ NIŠA( plėšrūnai, kiti konkurentai dėl

maisto) IR ABIOTINĖ NIŠA(drėgmė, temperatūra, šviesa).

Augalėdžiai- gyvūnai, kurių maistas yra augalai.

Parazitai - organizmai, kurie naudojasi kitais gyvais organizmais (vadinamaisiais

šeimininkais) kaip gyvenamąja aplinka ir maisto medžiagų šaltiniu. 
Plėšrūnas – organizmas, mintantis gyvūnais, kuriuos pats sugauna ir
nužudo.

SKAIDYTOJAI – organizmai, kurie maitinasi žuvusiais organizmais arba žuvusių

organizmų liekanomis.

Skaidytojų rūšys: detritai – kirmėlės, virškina organizmo viduje, saprotrofai

(saprofitai)-bakterijos ir grybai, fermentus išskiria į išorę, kurie apdoroja nuokritas;

MITYBOS GRANDINĖ- seka, kuri parodo energijos judėjimą iš organizmo į

organizmą ir  mitybos ryšius tarp gyvų organizmų.

MITYBOS TINKLAS- trijų ir daugiau mitybos grandinių visuma.

/SIMBIOZĖ/ MUTUALIZMAS  – abipusiai naudingi santykiai.(mikorizė grybo ir

medžio mutualizmas).
KOMENSALIZMAS- santykiai, kurie vienam organizmui naudingi, o kitam neutralūs.

ENERGIJA- gebėjimas atlikti darbą.

METABOLIZMAS- visos ląstelėje vykstančios reakcijos.

HOMEOSTAZĖ – vidinių organizmo savybių palaikymas tam tikrose ribose.

TAKSONOMIJA- mokslas suskirstantis organizmus į tam tikras grupes pagal tam

tikras taisykles.

GYVYBĖS  KRITERIJAI:

1.gyvuose organizmuose vyksta medžiagų apykaita;

2.prisitaiko prie pakitusių aplinkos sąlygų- adaptuojasi;
3.gyvi organizmai kinta;
4.gyvi organizmai reaguoja į aplinkos dirgiklius;
5.gyvi organizmai organizuoti;
6.gyvi organizmai dauginasi;
7.asimiliacija vykstanti gyvuose organizmuose(medžiagų sintezė);
8.disimiliacija vykstanti gyvuose organizmuose(medžiagų skaidymas);

AUGALŲ,GRYBŲ IR GYVŪNŲ   TAKSONOMINĖS GRUPĖS:

AUGALŲ IR GRYBŲ GYVŪNŲ

KARALYSTĖ KARALYSTĖ
SKYRIUS TIPAS
KLASĖ KLASĖ
EILĖ BŪRYS
ŠEIMA ŠEIMA
GENTIS GENTIS
RŪŠIS RŪŠIS

GAMINTOJAI,PRODUCENTAI,AUTOTROFAI – gyvi organizmai gaminantys 

organines medžiagas, tai daugiausia augalai.

GAMINTOJŲ(AUTOTROFŲ) RŪŠYS:

1.fototrofai- vykdo fotosintezę;

2.chemotrofai- organines medžiagas sintetina naudojant neorganinių medžiagų
oksidacijos metu išskirtą energiją;

VARTOTOJAI, HETEROTROFAI – vartoja gamintojų pagamintas medžiagas,

gyvūnai,grybai,dauguma bakterijų.
Vartotojai skirstomi į dvi grupes:
1.gyvaėdžiai;
2.skaidytojai;(bakterijos, grybai, kirmėlės)

GYVOSIOS GAMTOS FUNKCINĖS KARALIJOS:

1.gamintojai;
2.gyvėdžiai;
3.sksidytojai/detritaėdžiai/;

MITYBOS LYGMENYS
1.pirmas mitybos lygmuo- augalai, dumbliai;
2.antras mitybos lygmuo- augalėdžiai (žolėdžiai);
3.trečias mitybos lygmuo- plėšrūnai mintantys augalėdžiais gyvūnais;
4.ketvirtas lygmuo- plėšrūnai mintantys kitais plėšrūnais ;

DAUGIAMETĖ BENDRIJŲ KAITA(EKOLOGINĖ SUKCESIJA) – vieną ekosistemą

per tam tikrą laiką  pakeičia kita.

SUKCESIJŲ RŪŠYS:

1.pirminė sukcesija –vystosi bendrija ten, kur anksčiau niekas negyveno;

2.antrinė sukcesija – vystosi ten, kur anksčiau jau gyveno tam tikra bendrija;

PESTICIDŲ RŪŠYS:

1.herbicidai- prieš piktžoles;

2.insekticidai- prieš vabzdžius;
3.akaricidai- prieš erkes;
4.fungicidai- prieš grybus;

DIRVOS EROZIJA- viršutinio derlingo sluoksnio irimas.

EROZIJOS RŪŠYS:
1.gamtinė dirvos erozija( vanduo, vėjas, sausra);
2.žmogaus sukelta erozija;

ORO  TARŠA

NATŪRALI ORO TARŠA- sukelia ugnikalniai, miškų ir stepių gaisrai, dulkių audros,
žiedadulkės.
ANTROPOGENINĖ(ŽMOGAUS) TARŠA-sukelia atominės,šiluminės elektrinės,
chemijos, metalurgijos gamyklos,automobiliai, lėktuvai, fermos,degančios šiukšlės.

KENKSMINGOS MEDŽIAGOS:
1.anglies monoksidas – labai nuodingos bespalvės, bekvapės dujos;
2.anglies dioksidas- šiltnamio efektas;
3.sieros dioksidas-bespalvės, nemalonaus kvapo dujos iš šių dujų susidaro rūgštūs lietūs.

DIRVOS TARŠA

KENKSMINGOS MEDŽIAGOS:
1.pesticidai;
2sunkieji metalai;
3.radioaktyvios dulkės;
4.rūgštys;

VANDENS  TARŠA

EUTROFIKACIJA(VANDENS ŽYDĖJIMAS)-organinės medžiagos perteklius, spartus

dumblių ir augalų dauginimasis.

KENKSMINGOS MEDŽIAGOS:
1.buitinės nuotekos;
2.cheminių medžiagų nuotekos;

VANDENS VALYMAS:
1.savaiminis vandens valymasis-bakterijos ir grybai skaido organines atliekas;
2.dirbtinis vandens valymas- atlieka žmogus;

VANDENS VALYMO PAKOPOS:

1.MECHANINIS VALYMAS-stambias atliekas gaudo grotos ir sietai, tekant vandeniui

iš vieno rezervuaro į kitą, plūduriuojantys dalelių gaudytuvai gaudo naftos produktus ir
kitas lengvesnes už vandenį medžiagas.Nusodintuvuose nusėda į dumblą netirpios
dalelės.Šioje pakopoje pašalinama 35-65 proc. teršalų.

2.BIOLOGINIS VALYMAS-bakterijos,dumbliai ir grybai skaido organinius

junginius.Šiame procese naudojama aktyvusis dumblas.

3.CHEMINIS VALYMAS- pridedama į vandenį alūnų-aliuminio ir geležies druskų,

kalkių ir kt.

Populiacijos  gausumas-individų skaičius populiacijoje.-N

Populiacijos tankis-individų skaičius ploto vienete.

Bendras(suminis)vislumas-jauniklių skaičius, sėklų skaičius, sporų skaičius.

Vada- per vieną kartą atsivesti palikuonys.

Biotinis potencialas-dauginimosi greitis idealiom sąlygom.

Arealas- rūšies gyvenamoji vieta.

Biotinio atostūmio jėgos- augalai augdami vienas nuo kito stumiasi toliau.

Biotinės  nišos  dalys:

1.vartojamas maistas;
2.konkurentai;
3.mutualistai,jei tokie yra;
4.plėšrūnai ir parazitai, kurie vartoja populiacijos individus;