9.

1 Gyvybė Žemėje
9.2 Ekosistemos ir kraštovaizdžiai
Biosfera — Žemės sluoksnis, kuriame aptinkama gyvųjų organizmų. Ji aprėpia viršutinį
litosferos sluoksnį, beveik visą hidrosferą ir apatinį atmosferos sluoksnį — troposferą.
Biosferą sudaro keli skirtingi medžiagos tipai:
 „gyvoji“ medžiaga (organizmai) — augalai, gyvūnai, grybai, bakterijos ir virusai;
 Biogeninė medžiaga — organinės kilmės medžiagos (pvz.: humusas) ir uolienos (anglys,
nafta, gamtinės dujos, klintys ir kt.);
 Neorganinė medžiaga (vanduo, neorganinės uolienos), susiformavusi nedalyvaujant
gyviesieme organizmams;
 Mišrioji medžiaga (dirvožemiai, dumblas), kuri formuojasi vykstant fiziniams,
cheminiams ir biologiniam procesams.
Biogeografija — mokslas, tiriantis augalijos ir gyvūnijos sisteminių grupių pasiskirstymo
Žemėje dėsningumus.
Kriofilai — organizmai, kurie geriau auga 15 laipsnių arba žemesnėje temperatūroje. Dažni
šaltame grunte, daugiamečio įšalo zonose, poliariniame lede, šaltame vandenyno vandenyje,
kalnų sniege.
Biomasė — gyvųjų organizmų masė, tenkanti ploto vienetui ir paprastai išreiškiama tonomis iš
hektaro (t/ha).
Augalija (flora) — augalų rūšių visuma tam tikroje teritorijoje.
Gyvūnija (fauna) — gyvūnų rūšių visuma tam tikroje teritorijoje.
Zoogeografinės karalystės:
 Holarktinė karalystė. Apima daugiau nei pusę visos sausumos. Jai priklauso visos
teritorijos į šiaurę nuo šiaurės atogrąžos.
 Paleotropinė karalystė. Apima Senojo pasaulio (Afrikos ir Azijos žemynų) atogrąžų
sritis. Joje didelė stambių žinduolių įvairovė (drambliai, raganosiai, buivolai, liūtai,
tigrai). Galima aptikti žmogbeždžionių.
 Neotropinė karalystė apima Pietų ir Vidurio Ameriką. Savitos šios karalystės rūšys —
nepilnadančių būrio atstovai (šarvuotis, skruzdėda, tinginys).
 Australijos karalystę sudaro Australija ir greta esančios salos. Ji dalijama į Australijos ir
Naujosios Zelandijos sritis. Kadangi Australija anksčiausiai atsiskyrė nuo kitų žemynų,
vietos žinduoliai unikalūs — beveik visi priklauso sterbliniams ir kloakiniams gyvūnams
(ančiasnapiai, echidnos).
Gana didelės ekosistemos (nuo kelių iki dešimčių kvadratinių kilometrų) vadinamos
kraštovaizdžiais.
Kraštovaizdį sudaro tokie komponentai: reljefas, klimatas, paviršinis ir gruntinis vanduo,
dirvožemis, augalija, gyvūnija, žmonių sukurti objektai (namai, keliai).
Kraštovaizdžiai skirstomi į gamtinius ir antropogeninius.
Gamtiniai kraštovaizdžiai, kuriuose žmonių veikla yra minimali ie nekeičiamas vaizdas,
vadinami natūraliaisiais kraštovaizdžiais. (Sibiro ir Kanados nekirstos taigos plotai, pelkės,
karštosios dykumos, pirminiai Amazonės baseino miškai).
Gamtiniai kraštovaizdžiai, kurių vaizdą smarkiai pakeitė žmonių veikla, vadinami antriniais
gamtiniais kraštovaizdžiais. (Europos vidurio miškų ir pievų kraštovaizdžiai, Viduržemio
gariga, antriniai atogrąžų miškai).
Žmogaus sukurti kraštovaizdžiai vadinami antropogeniniais kraštpvaizdžiais. Jie paprastai
skirstomi į urbanistinius, agrarinius ir kasybos kraštovaizdžius.
 Urbanistiniai kraštovaizdžiai — tai miestų ekosistemos;
 Agrariniai kraštovaizdžiai — tai žemės ūkio naudmenos su pavienėmis sodybomis ir
kaimo gyvenvietėmis;
 Kasybos kraštovaizdžiai — susidaro naudingųjų iškasenų eksploatavimo vietose (anglių
ir įvairių rūdų gavybos karjeruose).