DUMBLIAI

MELSVADUMBLIAI

 Gniužulas – kokoidinis (viena ląstelė, nejudri)

 Gyvenimo forma – kolonijinė
 Atsarginė maisto medžiaga – melsvabakterių krakmolas
 Ląstelės sienelė – peptidogliukaninė
 Būdingos dujinės vakuolės – baltyminės puslelės naudojamos vertikaliam
judėjimui vandens storymėje
 Gyvena planktone (neprisitvirtinę prie substrato)
 Sukelia vandens žydėjimus

MELSVABAKTERĖS:

Labiau artimesnės eukariotams. Seniausias fotosintetinantis organizmas

 Sudaro kolonijas
 Prokariotinis organizmas
  Išsivystę tilakoidai
 Natūrali spalva- tamsi ruda
 Dujinės vakuolės- judėjimui skirta organelė, juda aukštyn žemyn
Sudaryta ne iš membranų, o iš baltymų
Jos viduj yra oras (atmosfera)
Kai dumbliai auga planktone, dujinės vakuolės dumblius padaro judresniais
 Kaupiamos maisto m tirpsta citoplazmoje, ląstelė bando praskiesti save, į ją
skverbiasi vanduo, osminis slėgis didėja ir pirmiausia susispaudžia dujinės
vakuolės
 Dujinęs vakuolės – PLŪDURIAVIMAS

ATSTOVAS melsvabakterių PAPRASTASIS VANDENKRĖTIS:

 95% vegetatyvinės ląstelės- Turi daug angliavandenių, turi mažiau, tad lėtai
vykdo fotosintezę, dauginimasis
 Fotosintezė, mitozė, kaupia maisto m
 Akinetė-išgyvenimas nepalankiom sąlygomis
 Heterocitos - turi homogenišką citoplazmą, stora sienelė, storas gleivių
sluoksnis, ciano kamščiai, azoto fiksacija
 Gniužulas – siūlinis (ląstelės išsidėsčiusios į vieną eilę, sudaro siūlą)
 Gyvenimo forma – daugialąstė
 Gyvena planktone

RAUDONDUMBLIAI:

 Tilakoidai išsidėstę pavieniui

 Seniausias augalų protėvis
 Fikobilinai – pigmentų grupė, būdinga melsvadumbliam ir
raudondumbliam. Chlorofilas a-pasisavinas mėlynos ir raudonos spalvos, o
atspindi žalią spalvą, todėl chlorofilai žali
 Gniužulas – įvairiasiūlis (yra aiški pagrindinė ašis, su trumpomis šoninėmis
šakutėmis)
 Gyvenimo forma – daugialąstis
 Ląstelės sienelė – celiuliozinė
 Būdinga pirminė endosimbiozė- eukariotinis organizmas susigyveno su
bakterija
 Tamsūs, nes sugeriau daug šviesų
  Fotoadapcija-gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų
 Visos ląstelės vienodos
 Atskiriami į pokaralystę Biliphyta, dėl savo pigmentų panašumo į
melsvabakteres
 Gyvena bentose (prisitvirtinusi prie substrato)
 Naudojami kaip indikatoriniai orgaznizmai švariam vandeniui nustatyti

Plante

Biliphyta Žalieji augalai

ŽALIADUMBLIAI:

 Žaliadumbliai – dumblių skyrius, kuris yra evoliuciškai artimiausias

gemaliniams augalams
 Gniužulas – monadinis (vienaląstis, juda žiuželiais)/ palmelinis (vienaląstis,
turintis storą sienelę)
 Gyvenimo forma – vienaląstis
 Ląstelės sienelė – baltyminė
 Planktoninis dumblis. Savo gyvenimo cikle keičiantis gniužulo formas. Esant
palankiomis augimui sąlygoms yra monadinio gniužulo tipo, esant stresinėms
– palmelinio.
 Auginamas pramoniniu būdu
 Žalios spalvos palankiomis sąlygomis
 Karetonoidas-stiprus testatorius, jeigu jo bus daug, žaliadumblis sugers šviesą
 Žaliadumbliai antioksidantai- reaguoja su O2
Deguonies pagaminama daug, kur yra lėtas skaidymas

ŽALIADUMBLIAI: scenedesmas
  Gniužulas – kokoidinis
 Gyvenimo forma – kolonijinis
 Ląstelės sienelė – celiuliozinė
 Tipinis kolonijinis organizmas. Sudaro kolonijas vadinamas cenobiais (kolonijos
kurioms būdingas pastovus ląstelių skaičius ir jų išsidėstymas).
 Dažnas Lietuvos vandenų planktone aptinkamas dumblis

ŽALIADUMBLIS: mauragimbė

 Gniužulas – siųlinis
 Gyvenimo forma – daugialąstis
 Ląstelės sienelė – celiuliozinė
 Bentosinis organizmas, pasenę gniužulai plūduriuoja vandens paviršiuje.
 Specifinis lytinio dauginimosi būdas – konjugacija (gametos nesusidaro, o
gametų funkciją atlieka vegetatyvinės ląstelės)
 Turi spirališkus chloroplastus (nuo 1 iki 16)
 Turi branduolį
 Krakmolas-atsarginė maisto m
 Tirenoidai- ant chloroplasto krakmolo sintezė

ŽALIADUMBLIAI: maurabragis

 Chara – dumblis, kuris turi pažangesnių požymių būdingų gemaliniams

augalams ir primityvesnių, kurie yra būdingi kitiems dumbliams
 Gniužulas – įvairiasiūlis
 Gyvenimo forma – daugialąstis
 Ląstelės sienelė – celiuliozinė
 Švaraus vandens indikatorius

CHROMISTŲ KARALYSTĖ:
1. OCHROFITAI

 Šitoj šakoj labai daug dumblių

 Turi 4 chloroplastų membranas
 Tilaikoidai išsidėstę vienas šalia kitoje(lamelės)
 Chlorofilo c forma
 Neturi fikolibinų
 Senai išsivystę dumbliai, archajiški, išlaikę senovinius požymius

Chloroplastai atsirado pirminės simbiozės būdu iš bakterijų

4 memranos susidarė antrinės simbiozės būdu

Dumbliai evoliucijos eigoj gavo chlorofilo c, prarado aiko? (nes gyveno sausumoj)

KLASĖ-TITNAGDUMBLIAI

 Plačiausiai pasaulyje paplitusių dumblių grupė, didžiausia biomasė, didelis

maisto šaltinis
 Sienelė titnaginė-sudaryta iš silicio oksido
 Išsilaiko planktone tol kol jie yra gyvi, kaupdami lengvesnes už vandenį medž.,
kaupia skysčius(riebalus), vos lengvesni už vandenį
 Priklauso nuo vandens srovių
 Kai jie žūna, biomasė (anglis) grimsta į dugną
 Okeanijos kraštuose ištisos salos sudarytos iš dumblių likučių, silicio oksidas
likęs
 Įvairaus dydžio, formų, gausiausia įvairovė

Natūrali spalva žalia, bet turi geltoną rudą atspalvį

Specifinis pigmentas-rudos spalvos

  Ochrofitų savybė nebūdinga augalam yra tai, jog jis labai gerai veikia žemoje
temperatūroje
 Jie labai greitai auga, labai greitai vystosi
 Šaltajame vandenyje žymiai geriau tirpsta o2
 Šaltas vanduo nesusisluoksniuoja, fosforas lengviau pakyla į viršų ir yra
lengviau prieinamas- tai labai palanku OCHROFITAMS
 Vienaląsčiai planktoniniai organizmai

KLASĖ- RUDADUMBLIAI

 Morfologiškai nepanašūs į titnagdumblius- jie stambūs, patys didžiausi

dumbliai
 Paplitę šiauriniam pusrutulį, poliarinėj zonoj, gyvena vandenynų pakrantėse
 Gyvena gerai apšviestose sąlygose, 2m gyly, ant akmenų
 Dumbliai atoslūgių metu gali atsidurti sausumoj, jie prisitaikę-
 Lietuvoj įrašyti į raudonąją knygą
 Pūslės-pripildytos oro, dėl kurių iškyla į paviršių, po vandeniu jie nėra prilipę
prie dugno, jie rizoidais prisitvirtina prie substrato, todėl pavandeniu auga
statūs
 Rizoidai- prisitvirtinimo funkcija
 Struktūros panašios į stiebus
 Šakos turi gyslas-ląstelės dalinimosi funkcijos
 Mineralines medžiagas pasisavina tiesiogiai tilakoidais iš vandens

 Gerai išsivystę audiniai

 Peristoderma-audinys, kuris atsakingas apsaugą(epidermis) ir atsakingas už
dauginimąsi ir augima
 Kelių ląstelių storio sluoksnis-turi daug pigmentų(chlorofilo), rudo
pigmento
 Dar vienas sluoksnis-purusis audinys-atsakingas už medžiagų saugojimą,
kiti dumbliai neturi audinių
 Šitie dumbliai panašūs į augalus, jų poreikiai labai panašūs: reiklūs šviesai,
didelis pabiršiaus plotas, plonos struktūros, reikia prisitvirtinimo prie
substrato(išsilaikymui), rizodai-šaknys,
 Jie auga statūs taip pat kaip ir augalai
 Dažnai naudojami maisto pramonėje(sušiai), maisto šaltinis prieinamas
žiema
 Jie nesušąla dėl gleivių, išskiria elvinatus? Kurie sugeria vandenį, kai jis
sausumoj, jie želė formos, taip pat kaupia nedidelio svorio alkoholio, kurie
stipriai sumažina užšalimo temperatūrą
 Atsarginė maisto medžiaga- chrizolaminarinas(gliukozėz polimeras), jo
grandinės labai trumpos ir jos susijungia kita struktūra nei krakmolas.

KLASĖ-AUKSADUMBLAINIAI

 Raudonosios knygos rūšis

 Atitrūkęs nuo substrato jis nežūna
 Jie plūduriuoja vandens paviršiuje (oro pūslės)
 Jie labai smulkūs
 Gyvena kolonijomis
 Auga gėlame vandenyje
 Gali keisti mitybos pobūdį priklausomai nuo saplinkos sąlygos
(heterotrofai>>autotrofai). Labiau fotosinteninantys
 Kuo daugiau fosforo, tuo didesnė autotrifikacija
  Fosforas- dumblių augimo veiksnys
 Turi organines fosfonazes
 Kadangi jie yra judrus, turi sienele-LORIKA, ji celiuliozinė, atskirta nuo
protoplasto. Sienelė atvira, lengvai prieinama zooplanktonui
 Mieliadumblių sienelė-BORIKA?

KLASĖ-DINOFITAI

 Nėra fotosintetinantys (geba tai daryti)

 Natūraliai heterotrofai, bet gali būti autotrofai
 3-5 chloroplastų membranos, nes tai nėra vientisa grupė
 Jie vartoja viską, ką gali praryti
 3 membranos, susiformavo iš rudadumblių
 4 membranos-susiformavo iš žaliadumblių (a,b)
 5 membranos- ochrofitų (a,c)
 Galimai pirmi chromsitų atstovai
 Turi MEZOKARIOTINĮ branduolį ( turi branduolį, bet jis ne iki galo
uždaras, DNR labiau primena bakterijas, neturi histonų
 Sienelė- DEKA, jai būdinga, sudaryta iš baltymų ir iš celiuliozės. Ji
ląstelės viduj (protoplasto dalis) . Ją iš išorės dengia plazminė
membrana.
 Turi žiuželius

EUGLENOS-fotosintetinantys