OPTINIAI

PRIETAISAI

Parengė Riešės gimnazijos

IIc klasės mokinys
Karolis Milius.
Fizikos mokytoja metodininkė
Irina Gaidamovič
Konkursas
„Fizikos bandymai aplink mus 2017“
 Turinys
Optiniai prietaisai
Lupa
Žiūronas
Mikroskopas
Teleskopas
Grafoprojektoriai
Fotoaparatas
1 Bandymas. Fotoaparatas su skyle
2 Bandymas. Vandens lupa.
3 bandymas. Žiūronas
4 bandymas. Mikroskopas ir žiūronai
Testas
Atsakymai
Uždavinių sprendimas
Literatūra
 Optiniai prietaisai

Optinis prietaisas – įrenginys veikiantis

sudėtingų fizinių reiškinių pagrindu, susijęs su
optika, šviesa, regėjimu.
 Lupa

Lupa - didinamasis stiklas arba tai trumpo židinio

nuotolio glaudžiamasis lęšis.
1. Stebimas daiktas dedamas tarp lęšio ir jo pagrindinio
židinio.
2. Stebimas daiktas dedamas nuo lęšio tokiu atstumu, kad
jo atvaizdas susidarytų geriausio matymo nuotoliu
(f = 25 cm).
 Žiūronas

Žiūronas – optinis prietaisas, skirtas tolimų kūnų ar

reiškinių stebėjimui.
Žiūronai, kaip mėgėjiška stebėjimo technika,
naudojami astronomijoje stebėti kosminius kūnus.
Žiūronų teleskopai turi po dvi prizmes. Jos atspindi
objekto skleidžiamus šviesos spindulius, sukurdamos
neapverstą tiesų vaizdą. Dėl to žiūronai yra nedideli,
jais paprasta naudotis.
 Mikroskopas

Mikroskopas (iš graikų mikrós: mažas; skopein: stebėti)

yra optinis prietaisas skirtas stipriai padidintam, plika akim
neįžiūrimų objektų (arba jų struktūros detalių), vaizdui gauti.
Mikroskopas sudarytas iš dviejų glaudžiamųjų lęšių:
• objektyvo (trumpo židinio nuotolio lęšis);
• okuliaro (ilgo židinio nuotolio lęšis).
Mikroskopo didinimas lygus objektyvo ir okuliaro
didinimo sandaugai.
Mikroskopas
 Mikroskopas

Pirmojo mikroskopo išradimas paprastai

priskiriamas Zacharijui Jansenui, kuris pirmąjį
mikroskopą sukonstravo apie 1595 metus
Nyderlanduose. Kadangi Zacharijus tuo metu
buvo labai jaunas, manoma, kad pirmąjį
mikroskopą galėjo sukurti jo tėvas Hansas. Šis
pirmasis Jansenų sukurtas sudėtinis
mikroskopas buvo paprastas vamzdelis su lęšiais
abiejuose galuose.
 Mikroskopas

Prie pirmųjų mikroskopų tobulinimo

prisidėjo ir anglų išradėjas Robertas Hukas
(Robert Hooke, 1635-1703). Tokie pirmieji
mikroskopai didino nuo 3 iki 9 kartų.
Šiuolaikiniai tokio tipo mikroskopai
didina virš 400 kartų. Optinio mikroskopo
didinimo galimybes riboja difrakcijos
fenomenas.
 Teleskopas
Teleskopas - prietaisas tolimiems objektams
stebėti.
Jis sudarytas iš dviejų glaudžiamųjų lęšių:
• objektyvo (ilgo židinio nuotolio lęšis);
• okuliaro (trumpo židinio nuotolio lęšis).
 Teleskopas
Teleskopas daug kartų didina tolimo objekto atvaizdą. Paprasčiausiai
lęšinis teleskopas sudarytas iš vamzdžio ir dviejų glaudžiamųjų lęšių. Pro jį
matomas apverstas ir tarsi priartintas objekto atvaizdas. Didelio skersmens
objektyvas surenka daug šviesos, todėl pro teleskopą galima stebėti ir
mažus dangaus šviesulius. Dideli optiniai teleskopai sukonstruoti kiek kitaip:
juose įtaisyti kreivieji, plokštieji veidrodžiai ir lęšiai.
Pirmasis astronomijai teleskopą 1610 m. panaudojo italų astronomas
Galilėjas Galilėjus.
 Teleskopas

Didieji pasaulio teleskopai yra unikalūs didelio tikslumo mechaniniai,

optiniai ir elektroniniai prietaisai. Juos projektuojant ir gaminant, susiduriama
su techninėmis problemomis. Dešimčių ir net šimtų tonų masės teleskopai turi
būti nukreipiami į dangaus objektus 1″ tikslumu. Teleskopas suprojektuojamas
ir pagaminamas per keletą metų. Didžiausi teleskopai kainuoja daugiau nei
100 mln. JAV dolerių. Didesnius kaip 8 m skersmens teleskopų veidrodžius
sunku pagaminti, todėl jie sudaromi iš mažesnių.
Didžiausias Lietuvoje ir Šiaurės Europoje yra Molėtų observatorijos 165
cm skersmens Ričio ir Kretjeno sistemos reflektorius.
 Grafoprojektoriai
Grafoprojektorius – tai įrenginys, kuriuo ant sienos ar
ant ekrano galima projektuoti iš anksto paruoštas ar tiesiog
pranešimo metu braižomas skaidrias plėveles. Jis ypač
patogus naudoti ten, kur nėra rašomosios lentos.
Pagal konstrukciją grafoprojektoriai gali būti
stacionarieji ir nešiojamieji.
 Grafoprojektoriai
Stacionariaisiais grafoprojektoriais gaunamas
kokybiškas vaizdas, jie yra didesni, sunkesni, todėl
patogiausia juos naudoti vienoje patalpoje, o pervežti iš
vienos vietos į kitą – padėjus ant specialaus stalelio su
tekinukais.
Jei nėra sąlygų grafopropjektoriaus laikyti vienoje
patalpoje ir jis bus dažnai nešiojamas, geriau įsigyti
nešiojamąjį, kuris po panaudojimo gali būti sulankstomas į
lagaminėlį. Tačiau šie projektoriai brangesni ir jų techniniai
parametrai yra kiek prastesni už stacionariųjų.
 Fotoaparatas
Fotoaparatas - prietaisas daiktų atvaizdui gauti šviesiai jautrioje
medžiagoje.
Fotoaparatas susideda iš neperšviečiamos kameros, objektyvo
ir fotojuostelės. Trumpam prasivėrus objektyvui, juostelėje susidaro
sumažintas, apverstas, tikrasis daikto atvaizdas. Juostelę paveikus
specialiais chemikalais, jį galima „išryškinti“ ir perkelti į popierių
(padaryti fotografiją). Skaitmeninio fotoaparato objektyvu gautus
vaizdus matome monitoriaus ekrane.
 Fotoaparatas

Fotoaparatas išsivystė iš „camera obscura“ pirmtako,

žinomo jau Antikoje. VI a. pr. m. e. Aristotelis aprašė šį
fenomeną stebint Saulės užtemimą. Apie 1500 metus
Leonardo da Vinci ją naudojo objektams projektuoti į popierių,
drobę, o 1515 m. aprašė „camera obscura“. 1550 m. Jerome
Cordan vietoje skylutės panaudojo abipus iškilų lęšį. 1650 m.
„camera obscura“ jau turėjo įvairaus židinio lęšių, ją naudojo
dailininkai ekspozicijoms piešti.
 Fotoaparatas
1840 m. J. Petzvalis išrado foto objektyvą. 1816 m.
Naiseforas Njepsas (Nicephore Niepce) bandė užfiksuoti „camera
obscura“ sudaromą vaizdą. 1839 m. pirmąją išsilaikiusią
„heliografiją“ padarė N. Njepsas. 1880 m. Didžiojoje Britanijoje
pagamintas pirmasis 2 objektyvų fotoaparatas, kuriame atvaizdas
buvo gaunamas plokštelėje.
1888 m. JAV pradėti gaminti Kodak fotoaparatai,
naudojantys ritinines fotografines juostas, 1925 m. – siaurajuostes
fot. juostas naudojanti Leica, 1928 m. veidrodinis 2 objektyvų
Rolleyflex, 1936 m. – vieno objektyvo Exakta. Momentiniai
fotoaparatai Polaroid sukurti 1972 m., diskiniai – 1988 m.
 Fotoaparatas
Kelių lęšių objektyvu, įtaisytu metaliniame arba plastikiniame
įtvare, į foto medžiagą projektuojamas vaizdas. Diafragma keičiant
objektyvo angos skersmenį reguliuojamas pro objektyvą
praeinantis šviesos srautas. Sklendė atveria objektyvo angą
eksponavimui ir reguliuoja foto medžiagos eksponavimo trukmę
(išlaikymą). Vaizdo ieškikliu, kurio optinė sistema dažniausiai gali
atlikti ir tolimačio funkciją, nustatomi fotografuojamo vaizdo rėmai
(kadras) ir ryškumas. Eksponavimo trukmė nustatoma rankiniu
būdu arba automatiškai naudojant eksponometrą arba lenteles (ji
priklauso nuo foto medžiagos jautrio ir apšvietos). Foto
medžiagoje gaunamas neregimas fotografuojamo objekto
atvaizdas.
 Fotoaparatas
Vaizdo ryškumas įvairiuose fotoaparatuose nustatomas
nevienodai. Pastovaus židinio nuotolio fotoaparatuose jis
priklauso nuo ryškumo zonos dydžio. Neveidrodiniai
fotoaparatai turi tolimatį vaizdo ieškiklį, veidrodinių
fotoaparatų (jie būna 1 arba 2 objektyvų) vaizdo ryškumas
nustatomas fokusavimu matiniame stikle, į kurį vaizdas
nukreipiamas per objektyvą veidrodėliu, fotografuojant
perstatomu į eksponavimu netrukdančią padėtį.
 Fotoaparatas

Mėgėjiški fotoaparatai neturi fokusavimo ir

eksponavimo trukmės nustatymo įtaisų. Momentiniais
fotoaparatais Polaroid nuotraukos padaromos per kelias
minutes pačiame fotoaparate; jame naudojamas difuzinio
ryškumo fot. komplektas – filmas su dviem emulsijos
sluoksniais (negatyviniu ir pozityviniu) ir su ryškinimo bei
fiksavimo kapsulėmis.
Bandymai
 1 Bandymas. Fotoaparatas su
skyle
Priemonės: tuščia dėžutė be dangčio,
glaudžiamasis lęšis, žirklės, kartonas, popieriaus
lapas, lipni juosta.
 1 Bandymas. Fotoaparatas su
skyle
Darbo eiga:
1. Iš kartono susukame tūtą, į ją
įdedame glaudžiamąjį lęšį.
2. Kartono dėžutėje padarome
skylę, į ją įkišame tūtą.
3. Kitoje pusėje priklijuojame
popieriaus lapą.
4. Prieš aparatą padedu
telefoną, dėžutę stumdau kol
vaizdas tampa ryškus.
 1 Bandymas. Fotoaparatas su
skyle
Išvados:
Pagaminau fotoaparatą. Atvaizdas kitoje pusėje
gavosi apverstas ir sumažintas.
 2 Bandymas. Vandens lupa.
Priemonės: žirklės, lipni juosta, permatoma
plastikinė folija, glaudžiamojo lęšio laikiklis,
paveikslėlis.
 2 Bandymas. Vandens lupa.
Darbo eiga:
1. Ant glaudžiamojo lęšio laikiklio
skylės užklijuojame gabalėlį
permatomos plastikinės folijos.
2. Ant folijos užlašinu vandens,
žiūriu į paveikslėlį, vaizdas
atrodo padidintas.
 2 Bandymas. Vandens lupa.

Išvados:
Sukonstravau lupą. Užlašinus vandens ant
permatomos folijos, paveikslėlio vaizdas buvo
padidintas, neapverstas.
 3 bandymas. Žiūronas

Priemonės: popieriaus lapas, du glaudžiamieji

lęšiai, lipni juosta.
 3 bandymas. Žiūronas

Darbo eiga:
1. Išimu glaudžiamuosius
lęšius iš laikiklių.
2. Iš popieriaus susuku tūtą,
tiek viename, tiek kitame
gale įdedu po lęšį.
 3 bandymas. Žiūronas

Išvados:
Pagaminau žiūroną. Žiūriu pro pasigamintą žiūroną,
matau padidintą, neapverstą vaizdą.
 4 bandymas. Mikroskopas ir
žiūronai

Priemonės: puodelis su
vandeniu, du cilindro
formos indai – skirtingo
skersmens.
 4 bandymas. Mikroskopas ir
žiūronai
Darbo eiga:
1.Į cilindrus įpilu vandens.
2.Sustačiau indus į vieną eilę,
keisdamas atstumą tarp indų,
sufokusavau vaizdą.
3.Pridėjus figūrėlę arti indo
vaizdas buvo padidintas,
neapverstas. Žiūrint į toliau
padėtą figūrėlę vaizdas buvo
priartintas.
 4 bandymas. Mikroskopas ir
žiūronai
Išvados:
Sukonstravau mikroskopą. Pridėjus figūrėlę arti indo
vaizdas buvo padidintas, neapverstas.
Padariau žiūroną. Žiūrint į toliau padėtą figūrėlę vaizdas
buvo priartintas.
Testas
 1 klausimas

Optinis prietaisas mažų daiktų padidintam

atvaizdui gauti yra

A. Projektorius.
B. Teleskopas.
C. Mikroskopas.
D. Žiūronai.
 2 klausimas

Kokiems optiniams prietaisams būtini du

lęšiai?

A. Akiniams ir lupai.
B. Teleskopui ir lupai.
C. Mikroskopui ir fotoaparatui.
D. Teleskopui ir mikroskopui.
 3 klausimas
Kaip vadinasi optinis prietaisas tolimiems
objektams stebėti?

A. Mikroskopas.
B. Lupa.
C. Projektorius.
D. Teleskopas.
 4 klausimas

Kokį vaizdą objektyvo lęšis sukuria

fotoaparato šviesai jautrioje plokštelėje?

A. Tikrą, sumažintą, neapverstą.

B. Tikrą, sumažintą, apverstą.
C. Menamą, sumažintą, neapverstą.
D. Menamą, sumažintą, apverstą.
 5 klausimas
Kokiu skaičiumi pažymėtas mikroskopo okuliaras?

A. 1.
B. 2.
C. 3.
D. 4.
 6 klausimas

Lupa – tai trumpo židinio nuotolio glaudžiamasis

lęšis. Tiriamas daiktas dedamas tarp lęšio ir jo židinio.
Kaip apibūdintumėte lupa gaunamą atvaizdą?

A. Apverstas, padidintas, tikras.

B. Neapverstas, sumažintas, menamas.
C. Neapverstas, padidintas, menamas.
D. Neapverstas, padidintas, tikras.
 7 klausimas
Kokį objekto atvaizdą suformuoja
mikroskopo objektyvo ir okuliaro lęšių sistema?

A.Tikrą ir apverstą.
B. Menamą ir neapverstą.
C. Tikrą ir neapverstą.
D. Menamą ir apverstą.
 8 klausimas

Kokiu skaičiumi pažymėtas mikroskopo

objektyvas?
A. I.
B. II.
C. III.
D. IV.
 9 klausimas
Tolimiems objektams stebėti naudojamas optinis
prietaisas teleskopas. Jo optinė sistema sudaryta iš:

A. Objektyvo – ilgo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro – trumpo

židinio nuotolio lęšio.
B. Objektyvo – trumpo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro – ilgo
židinio nuotolio lęšio.
C. Objektyvo – ilgo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro – ilgo
židinio nuotolio lęšio.
D. Objektyvo – trumpo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro –
trumpo židinio nuotolio lęšio.
 10 klausimas

Optinis prietaisas mažų daiktų padidintam atvaizdui

gauti yra mikroskopas. Jo optinė sistema sudaryta iš:

A. Objektyvo – trumpo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro – ilgo židinio

nuotolio lęšio.
B. Objektyvo – ilgo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro – trumpo židinio
nuotolio lęšio.
C. Objektyvo – trumpo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro – trumpo židinio
nuotolio lęšio.
D. Objektyvo – ilgo židinio nuotolio lęšio ir okuliaro – ilgo židinio
nuotolio lęšio.
 11 klausimas
Ką vadiname lupa?

A. Optinis prietaisas mažų daiktų padidintam atvaizdui

gauti.
B. Trumpo židinio nuotolio glaudžiamasis lęšis su aptaisais,
naudojamas smulkiems daiktams įžiūrėti.
C. Optinis prietaisas tolimiems objektams stebėti.
D. Prietaisas daiktų atvaizdui gauti šviesai jautrioje
medžiagoje.
 Atsakymai
1. C.
2. D.
3. D.
4. B.
5. A.
6. C.
7. D.
8. B.
9. A.
10. A.
11. B.
Uždavinių sprendimas
 1 užduotis
Gamtininkas 1,5 cm dydžio vabzdį apžiūrinėja pro 25 D
laužiamosios gebos lupą, laikydamas ja 2 cm atstumu nuo vabzdžio.
Paveiksle vabzdį vaizduoja rodyklė AB. Taške O yra lupos optinis
centras.
a) Kokį lęšį gamtininkas naudoja kaip lupą?
b) Nubrėžkite spindulių eigą ir gaukite stebimo vabzdžio atvaizdą.
c) Apibūdinkite lupa gautą atvaizdą.
d) Kokiu atstumu nuo lęšio susidaro vabzdžio atvaizdas?
e) Kokio dydžio vabzdį mato gamtininkas naudodamasis lupa?
 1 užduotis

a) Kokį lęšį gamtininkas naudoja kaip lupą?

Gamtininkas kaip lupą naudoja glaudžiamąjį

lęšį.
 1 užduotis

b) Nubrėžkite spindulių eigą ir gaukite stebimo

vabzdžio atvaizdą.
 1 užduotis

c) Apibūdinkite lupa gautą atvaizdą.

Neapverstas, menamas, padidintas atvaizdas.

 1 užduotis

d) Kokiu atstumu nuo lęšio susidaro vabzdžio

atvaizdas?

Ats.: menamas vabzdžio atvaizdas

susidaro 4 cm atstumu nuo lęšio.
 1 užduotis

e) Kokio dydžio vabzdį mato gamtininkas

naudodamasis lupa?

Ats.: 3 cm.
 2 užduotis

Nurodykite, kuriomis raidėmis pažymėtas

mikroskopo objektyvas, okuliaras, tiriamasis
objektas ir jo tarpinis tikrasis atvaizdas.
 2 užduotis

• Mikroskopo objektyvas – C.
• Mikroskopo okuliaras – D.
• Tiriamasis objektas – A.
• Tarpinis tikrasis objekto atvaizdas - B.
 3 užduotis

Mikroskopo okuliaro didinimas yra 400x,

objektyvo - 10x. Kiek kartų šis mikroskopas
padidina atvaizdą?

Mikroskopo didinimas lygus objektyvo ir

okuliaro didinimo sandaugai, taigi
400x · 10x = 4000 kartų.
 4 užduotis

Ant fotoaparato objektyvo nutupė musė. Ar

susidarys musės atvaizdas juostoje?

Fotonuotraukoje musės nematysime, nes jos

vaizdas gaunamas ne toje vietoje, kur yra
fotografuojamo daikto vaizdas.
 5 užduotis
6 m aukščio pastato, nufotografuoto 120 m
atstumu, aukštis nuotraukoje lygus 1 cm. Kokia
fotoaparato objektyvo laužiamoji geba?

Ats.: 5 D.
 6 užduotis
Iš 100 m atstumo nufotografuota Šiaulių Šv. Petro ir
Povilo bažnyčia. Nuotraukoje jos aukštis 35 mm, objektyvo
židinio nuotolis 5 cm. Kokio aukščio yra bažnyčia?

Ats.: 70 m.
 7 užduotis

Projektoriumi, kurio objektyvo židinio nuotolis

0,25 m, ekrane gautas 15 kartų padidintas
skaidruolės atvaizdas. Kokiu atstumu nuo objektyvo
yra ekranas?

Ats.: 4,05 m.
 Literatūra

1. Nacionalinis egzaminų centras. Į pagalbą abiturientui. Fizika. 2011

– 2015 metų brandos egzaminų medžiaga. Vilnius, TEV, 2015.
2. Nacionalinis egzaminų centras. Į pagalbą abiturientui. Fizika. 2005
– 2009 metų brandos egzaminų medžiaga. Vilnius, TEV, 2010.
3. Albinas Ivanauskas, Laimutė Leonavičienė. Fizikos testai 7 – 10
klasėms. Vilnius, Vilniaus knyga, UAB AMMJ, 2004.
4. Aušra Kynienė, Otilija Gaubienė, Ovidijus Kavaliauskas. Fizikos
diferencijuotos užduotys 10 klasei. Vilnius, Briedis, 2013.
5. Aldona Kairienė. Fizikos testai ir kontrolinės užduotys. 11 – 12
klasėms. Kaunas, 2004.
 Literatūra

6. https://lt.wikipedia.org/wiki/Mikroskopas
7. http://gid.lt/fizika/optiniai-prietaisai
8. https://lt.wikipedia.org/wiki/Fotoaparatas
9. https://lt.wikipedia.org/wiki/Žiūronai
10. Jolanta Gutauskaitė, Aušra Kynienė, Žana Kovaliūnienė, Petras
Lozda. Spektras. Fizikos vadovėlis 10 klasei. I dalis. Vilnius, Briedis,
2011.
11. Eksperimentai kiekvienai dienai. Žiema. Kaunas, Šviesa, 2016.
12. Eksperimentai kiekvienai dienai. Pavasaris. Kaunas, Šviesa, 2016.
 Literatūra

13. Vladas Valentinavičius. Fizika. Vadovėlis X klasei. Kaunas,

Šviesa, 2006.
14. Jūratė Blažienė, Stanislovas Jakutis, Jūratė Sitonytė. Fizikos
uždavinynas X klasei. Kaunas, Šviesa, 2006.
Ačiū už dėmesį