Professional Documents
Culture Documents
Sprsdami udavinius susiduriame su tiksliais ir apytiksliais skaiiais. Tiksliai galime pasakyti, kiek yra suskaiiuojam objekt (pvz., lktje yra 12 obuoli, kubas turi 6 sieneles). Tiksliai inome, kad 1 m sudaro 100 cm, 1 minutje yra 60 s. Koeficientai ir laipsnio rodikliai, esantys vairiose formulse, taip pat yra tiksls skaiiai, pvz., rutulio tris V apskaiiuojamas pagal formul V = 4/3R3; skaiiai 4/3 ir 3 yra tiksls. Jeigu kalbame apie matavimo rezultat, jis visada yra apytikslis. Imatuotosios ir tikrosios fizikinio dydio veri skirtumas vadinamas matavimo paklaida. Vienos paklaidos bna atsitiktins, atsirandanios dl vairiausi atsitiktini veiksni, kitos - sistemins, susijusios, pavyzdiui, su matavimo prietais charakteristikomis. Paprastai dydis matuojamas ne vien, o kelis kartus ir i t duomen apskaiiuojama vidutin dydio vert.
Reikminiai skaitmenys
Matuodami standartinio popieriaus lapo ilg liniuote, kurios padalos suymtos kas milimetr, gavome 279,2 mm, 279,6 mm ir 279,4 mm. Trij matavim vidurkis yra 279,4 mm. Dl pirmj trij skaitmen - 279 - tikslumo nra ko abejoti, taiau pakutinysis skaitmuo nra labai tikslus. Mokslininkas pasakyt, kad ms matavim rezultatas yra ireiktas keturiais reikminiais skaitmenimis (reikminiais laikysime visus absoliuiai patikimus skaitmenis ir vien, kuriame gali bti paklaida). Reikmini skaitmen kiekis nepriklauso nuo kablelio padties - ar rezultat ireikime centimetrais (27,94 cm), ar metrais (0,2794 m), ar kilometrais (0,0002794 km), reikmini skaitmen bus tiek pat. Jeigu to paties popieriaus lapo ilg matuosime liniuote, kurioje yra tik centimetrins padalos, matavimo rezultatai gali bti, pavyzdiui, 27,8 cm, 28,0 cm ir 27,9 cm. i matavim vidurkis bus 27,9 cm. Dabar matavim rezultate yra tik trys reikminiai skaitmenys, nes matavome grubesne matavimo priemone. Taigi kiek bus reikmini skaitmen, priklauso nuo matavimo priemons ar prietaiso tikslumo. Kaip nustatyti, keliais reikminiais skaitmenimis pateiktas matavimo rezultatas? klausim pads atsakyti keletas taisykli, taiau jos tinka ne visiems atvejams. Sakykime, kad geografijos vadovlyje parayta, jog kalno auktis yra 7500 m. Pairj skaii (jeigu nenurodyta paklaida), js negalsite pasakyti, ar abu nuliai yra reikminiai skaitmenys, ar ne. Greiiausiai, is skaiius yra suapvalintas, t.y. pateiktas apytikslis kalno auktis. Mokslinje literatroje duomenys daniausiai pateikiami naudojant laipsnio. Priklausomai nuo matavimo tikslumo kalno aukt 7500 m - galima parayti taip: 7,5*103 m (2 reikminiai skaitmenys) 7,50*103 m (3 reikminiai skaitmenys) 7,500*103 m (4 reikminiai skaitmenys) Koeficientas 7,5 arba 7,50 rodo, kiek skaiiuje yra reikmini skaitmen, o daugiklis 103 - kablelio viet.
Daugyba ir dalyba
Dauginant arba dalijant sandaugoje arba dalmenyje paliekama tiek reikmini skaitmen, kiek j turi maiausio tikslumo pradinis duomuo. Apskaiiuokime staiakampio gretasienio formos medinio taelio, kurio matmenys 14,79 cm x 12,11 cm x 5,05 cm, tr:
Sudtis ir atimtis
Sudedant arba atimant atsakyme po kablelio paliekama tiek skaitmen, kiek j yra dydyje su maiausiu skaitmen skaiiumi po kablelio. Pavyzdys: 15,02 + 9986,0 + 3,518 ------------10004,538 Tik vieno i trij dmen inomos tkstantosios dalys, todl sumoje jos ibraukiamos. imtosios dalys inomos tik dviej dmen, todl jos irgi ibraukiamos. Deimtosios dalys inomos visuose trijuose dmenyse, todl jos sumoje paliekamos ir priklauso reikminiams skaitmenims. Pabrime, kad reikmini skaitmen skaiius sumoje ar skirtume ir t skaitmen skaiius pradiniuose duomenyse gali skirtis. iame pavyzdyje sumoje yra daugiau reikmini skaitmen, negu kuriame nors i dmen. Dviem atvejais skaiiavimuose naudojami dydiai yra tiksls: *0 dydiai, kuri vert nusako galiojantys susitarimai (pavyzdiui, 1 L sudaro 1000 mL); *1 dydiai, nurodantys suskaiiuojam objekt skaii (pavyzdiui, ranka turi penkis pirtus, vandens mokulje yra du vandenilio atomai). Tiksls skaiiai turi neribot reikmini skaitmen kiek. Skaiiavimuose naudojami tiksls skaiiai neriboja reikmini skaitmen kiekio atsakyme.
Skaii apvalinimas
Apvalindami iki trij reikmini skaitmen, vietoj 15,453 raysime 15,4, o vietoj 14775 raysime 1,48*104. Jeigu pirmas atmetamasis skaitmuo yra maesnis u 5, paskutinis apvalinamojo skaiiaus reikminis skaitmuo lieka nepakeistas. Jei pirmas atmetamasis skaitmuo yra 5 arba didesnis, paskutinis reikminis skaitmuo padidinamas vienetu.
Pavyzdys
Veiksmai su apytiksliais skaiiais. Apskaiiuokite reikin ir paraykite atsakym. 0,225 * 0,0035 ------------------------- = ? 2,16*10-2 Sprendimas I trij dydi, esani iame reikinyje, maiausiai reikmini skaitmen - tik du- yra dydyje 0,0035. Vadinasi, rezultat reiks apvalinti iki dviej reikmini skaitmen. Tai, kad du dydiai yra parayti deimtaine trupmena, o vienas turi daugikl, ireikt laipsnine forma, neturi jokios reikms. Atlik nurodytus veiksmus skaiiuotuvu, gausite skaii 0,0364583, taiau vis i skaitmen atsakyme rayti nereikia. Suapvalin gausime skaii 0,036, kur galima parayti laipsnine forma 3,6*10-2. Atsakymas. 3,6*10-2 Veiksmai su apytiksliais skaiiais; sudtis ir atimtis. Paraykite atsakym, kuriame bt tik reikminiai skaitmenys. 2,06*102 + 1,32*104 - 1,26*103 = ? Sprendimas Skaiiai, su kuriais reikia atlikti aritmetinius veiksmus, yra parayti laipsnine forma. J laipsni rodikliai yra skirtingi. Paraykime visus skaiius taip, kad j laipsni rodikliai bt vienodi ir nusprskime, kiek reikmini skaitmen reikia palikti atsakyme. 2,06*102 + 1,32*104 - 1,26*103 = 2,06*102 + 1,32*102*102 - 1,26*101*102 = 2,06*102 + 132*102 - 12,6*102 = (2,06 + 132 - 12,6)*102 = 121*102 = 1,21*104 Atsakymas. 1,21*104.