1. PARYIAUS TAIKOS KONFERENCIJA IR POLITINIAI PASIKEITIMAI EUROPOJE..........................................................

2
2. BOLEVIK SIGALJIMAS RUSIJOJE......................................................................................................................................5
3. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS KOVOS.............................................................................................................................. 8
4. LIETUVOS VALSTYBS PAGRIND SUKRIMAS 1918-1922 M. STEIGIAMASIS SEIMAS...........................................12
5. STALININ DIKTATRA............................................................................................................................................................14
7. PASAULIO EKONOMIKOS RAIDA TARPUKARIO METAIS................................................................................................. 19
8. FAISTIN ITALIJA..................................................................................................................................................................... 21
9. JAV: KLESTJIMAS, KRIZ IR "NAUJASIS KURSAS".......................................................................................................... 23
10. DIDIOJI BRITANIJA IR PRANCZIJA TARPUKARIO METAIS...........................................................................................25
11. VOKIETIJA 1919-1932 M. VEIMARO RESPUBLIKA................................................................................................................ 27
12. NACIONALSOCIALISTAI IR J ATJIMAS VALDI........................................................................................................30
13. TREIASIS REICHAS....................................................................................................................................................................31
14. ANTIDEMOKRATINIAI JUDJIMAI EUROPOJE. PILIETINIS KARAS ISPANIJOJE...........................................................34
15. VIDURIO IR PIETRYI EUROPA: TARP DEMOKRATIJOS IR DIKTATROS................................................................36
16. SKANDINAVIJOS ALYS TARPUKARIO METAIS..................................................................................................................38
17. SUOMIJA, ESTIJA IR LATVIJA TARPUKARIO METAIS.........................................................................................................41
18. LIETUVA PARLAMENTARIZMO LAIKOTARPIU. 1926 m. GRUODIO PERVERSMAS.................................................. 43
19. LIETUVA AUTORITARINIO VALDYMO METAIS..................................................................................................................45
20. LIETUVOS LAIMJIMAI TARPUKARIO METAIS................................................................................................................... 47
21. TARPTAUTINI SANTYKI ATRJIMAS 4-J DEIMTMET.......................................................................................... 50
22. PASAULIS ANT KARO SLENKSIO......................................................................................................................................... 53
23. ANTROJO PASAULINIO KARO PRADIA (1939 M. RUGSJIS-1941 M. BIRELIS).......................................................... 57
24. SSRS USIENIO POLITIKA ANTROJO PASAULINIO KARO PRADIOJE (1939 M. RUGSJIS-1941 M. BIRELIS)..... 59
25. SOVIET SJUNGA OKUPUOJA LIETUV............................................................................................................................. 61
26. KARO EIGA 1941-1943 M............................................................................................................................................................ 64
27. NACISTINS VOKIETIJOS POLITIKA OKUPUOTOSE ALYSE IR PASIPRIEINIMO JUDJIMAS................................66
28. LIETUVA VOKIEI OKUPACIJOS METAIS.......................................................................................................................... 68
29. VOKIETIJOS IR JOS SJUNGININK PRALAIMJIMAS EUROPOJE..................................................................................72
30. KARAS TOLIMUOSIUOSE RYTUOSE.......................................................................................................................................76
31. ANTROJO PASAULINIO KARO PADARINIAI.......................................................................................................................... 78
32. RYT IR VAKAR SANTYKI ATRJIMAS......................................................................................................................... 81
33. SSRS 1945-1953 m......................................................................................................................................................................... 83
34. KOMUNIST VALDIOS SITVIRTINIMAS VIDURIO IR PIETRYI EUROPOS ALYSE............................................. 85
35. ANTROJI LIETUVOS SOVIETIZACIJA. PARTIZAN PASIPRIEINIMAS (1944/45-1953 m.)............................................87
36. SSRS ATILIMO IR SSTINGIO METAIS..................................................................................................................................90
37. SOCIALISTINS EUROPOS ALYS 1953-1980 M.....................................................................................................................93
38. SOVIETIN LIETUVA 1953-1987 m........................................................................................................................................... 95
39. KOMUNIZMAS U EUROPOS RIB......................................................................................................................................... 97
40. JAV - EKONOMIN IR POLITIN SUPERVALSTYB...........................................................................................................100
41. VAKAR EUROPA. INTEGRACINIAI PROCESAI..................................................................................................................102
42. JAPONIJA PO ANTROJO PASAULINIO KARO....................................................................................................................... 106
43. MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJA............................................................................................................................... 108
44. KOLONIJINS IR PRIKLAUSOMOS ALYS XX A. PIRMOJOJE PUSJE...........................................................................110
45. KOLONIJINS SISTEMOS SUIRIMAS.....................................................................................................................................112
46. TREIOJO PASAULIO ALI RAIDOS YPATUMAI..............................................................................................................115
47. JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJA...................................................................................................................................... 118
48. VAKAR IR RYT SANTYKIAI 1953-1985 M........................................................................................................................ 120
49. Reikmingiausi altojo karo laikotarpio konfliktai ir krizs..........................................................................................................123
50. PERTVARKA SSRS. TARPTAUTINI SANTYKI ATILIMAS..........................................................................................127
51. SOCIALISTINS SISTEMOS SUIRIMAS EUROPOJE............................................................................................................. 130
52. BALTIJOS ALI NEPRIKLAUSOMYBS ATKRIMAS.................................................................................................... 132
53. POSOCIALISTINI ALI PROBLEMOS................................................................................................................................ 137
54. XX A. KULTROS BRUOAI.................................................................................................................................................... 139

1.

PARYIAUS TAIKOS KONFERENCIJA IR POLITINIAI PASIKEITIMAI

EUROPOJE
Paryiaus taikos konferencijos sprendimai
1918 m. lapkriio mn. baigsi Pirmasis pasaulinis karas. Kokia bus pasaulio tvarka po karo, turjo nutarti Taikos
konferencija, prasidjusi Paryiuje 1919 m. sausio mn. Joje dalyvavo atstovai valstybi, kariavusi su Vokietija
bei jos sjungininkmis. Lemiamj bals turjo JAV prezidentas V. Vilsonas, Didiosios Britanijos ministras
pirmininkas D. Loidas Dordas ir Pranczijos ministras pirmininkas . Klemanso. Jie skelb sieki visiems
laikams garantuoti taik emje, bet nesutar dl bd iam tikslui gyvendinti.
Pranczija stengsi suskaldyti ir susilpninti Vokietij, kad ji nebegalt vl upulti kaimyn. Didioji Britanija
nugaltai prieininkei buvo ne tokia grieta. Ji nerimavo, jog Vokietijai nusilpus Europoje sivyravus Pranczija.
Nuomons nesutapo ir dl Rusijos. Prieikos bolevikams Didiosios Britanijos nebt patenkinusi ir galinga
kapitalistin Rusija, nes i kelt grsm jos kolonijoms bei takai Azijoje. Anglai labiau negu pranczai palaik
Baltijos ir Ukaukazs ali pastangas tvirtinti nepriklausomyb.
JAV prezidentas Vilsonas turjo sav plan: sudaryti tarptautin organizacij, vadinam Taut Sjunga, kuri
taikiai sprst valstybi ginus. Vilsonas man, jog karo metais sustiprjusios JAV sugebs per Taut Sjung
vadovauti pasauliui. Vokietijos atvilgiu JAV nuostata buvo panai Didiosios Britanijos. Kita vertus, Vilsonas
prietaravo angl kslams uvaldyti naujas kolonijas bei ital norams prisijungti kai kurias piet slav emes.
Po kelis mnesius trukusi deryb didiosios valstybs pareng taikos sutarti su Vokietija. Ji buvo pasirayta 1919
m. birelio 28 d. Versalio rmuose. Vokietija prarado kai kurias teritorijas Europoje ir visas kolonijas ujriuose.
Versalio sutartis smarkiai apribojo Vokietijos karin pajgum. Joje buvo nurodyta, kad Vokietija yra vienintel
karo kaltinink ir todl ji turi atlyginti padaryt al, imokti reparacijas. is kaltinimas ir reparacijos kl
didiul vokiei visuomens pasipiktinim ir skatino revano nuotaikas. Taiau smarkiai nukentjusi nuo karo
Pranczija nenorjo daryti nuolaid ir grietai reikalavo dideli reparacij.
1919 m. ruden kar laimjusios valstybs pasira taikos sutartis su Vokietijos sjungininkmis Austrija ir
Bulgarija, o 1920 m. - su Vengrija. ioms valstybms buvo leista laikyti tik maas kariuomenes, jos privaljo
mokti ne dideles reparacijas. Visos trys taikos sutartys tvirtino jau vykusius teritorinius
pasikeitimus. Kitaip atsitiko su Turkija.
Karo metais turkai sureng ligi tol istorijoje neregtas masines skerdynes, naikino Osman imperijos
krikionikas tautas, t. y. vykd genocid. Buvo iauriausiu bdu nukankinta daugiau kaip 1,5 mln. armn ir
apie 0,3 mln. asiriei, nuudyta ir imarinta badu keli imtai tkstani graik bei Libano ir Sirijos krikioni.
Nugaltojai nutar grietai nubausti Turkij.
1920 m. Sevro taikos sutartyje buvo numatyta atimti i jos arab alis, atiduoti Graikijai emes vakarinje
Maosios Azijos pakrantje ir aplink Konstantinopol, sukurti nepriklausom Armnijos valstyb ir angl
globojam Kurdistan. Taiau taikos slygos buvo gyvendintos tik i dalies.
Paryiaus taikos konferencija ir Lietuva
Taikos konferencijoje daug rpesi kl Rusijos klausimas. Nugaltojai nepakviet konferencij bolevik
vyriausybs, bet nesiskubino pripainti ir buvusioje Rusijos imperijoje susikrusi nauj valstybi. Ne tik todl,
kad tikjosi, jog antibolevikins jgos (baltieji) veiks raudonuosius: nauj valstybi sien nustatymas pasirod
sudtingas, tarp j vyko ginai ir netgi karai.

Lietuvos atstovai atvyko Paryiaus taikos konferencij, bet nebuvo pripainti kaip valstybs delegacija.
Lenkijos atstovai turjo daug ryi su angl, amerikiei, o ypa prancz valstybi veikjais. Tuo naudodamiesi
lenkai piro konferencijos dalyviams mint, kad lietuvi tauta per maa sukurti nepriklausom valstyb ir geriausia
jai bt prisijungti prie Lenkijos autonomijos teismis. Priminta, jog kelet ami abi tautas siejo unijos,
katalikyb ir bendra kultra. Lietuvos ir Lenkijos atstovai Paryiuje kelet kart susitiko, derjosi, bet susitarti
nepavyko. Lietuviai siek, kad Lenkija pripaint Lietuv nepriklausoma valstybe su etninmis sienomis ir sostine
Vilniumi. Taikos konferencijoje jie taip pat reikalavo prijungti prie Lietuvos dal Ryt Prsijos abiejose Nemuno
pusse, kur lietuviai sudar daugum ar bent didel dal gyventoj.
Paryiaus taikos konferencija neisprend Lietuvos ir Lenkijos gino dl sien, Lietuva negavo diplomatinio
pripainimo de jure, taiau Versalio sutartimi nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipdos kratas.
Sien pasikeitimai Europoje
Klaipdos kratas buvo nedidelis, kaip ir teritorijos, kurios i Vokietijos atiteko Belgijai ir Danijai. Elzas su
Lotaringija susigrino
Pranczija, kuri gavo ir
Saro srities angli
kasyklas. Saras nuo
Vokietijos
buvo
atskirtas tik 15 met
laikotarpiui ir perduotas
valdyti Taut Sjungai.
Tam terminui baigiantis
ios srities likim turjo
lemti jos gyventoj
balsavimas.
Daugum
lenk
emi,
Prsijos
ugrobt
XVIII
a.
pabaigoje, perm atgi
musi Lenkijos valstyb.
Ji gavo ir siaur ijim
Baltijos jr per lenk
Pamar. Taip Ryt
Prsija tapo atskirta nuo
visos Vokietijos. Taiau
svarbus
Dancigo
(Gdansko)
uostas
Vyslos
iotyse
su
aplinkine
teritorija
nebuvo prijungtas prie
Lenkijos. Anglams reikalaujant, jis virto Taut Sjungos globojamu laisvuoju miestu.
Suiro didel ir galinga Austrijos - Vengrijos monarchija. Jos pdinmis pripaintos Austrija ir Vengrija um
tik nedidel dal buvusios monarchijos teritorijos. Didiuma vokik emi paliko Austrijai, bet jai buvo
udraustas prisijungimas prie Vokietijos - anliusas. Keli milijonai vengr atsidr gretim valstybi- Rumunijos,
ekoslovakijos, Jugoslavijos - valdioje. Europos likimo lmjai nelabai pais taut apsisprendimo princip.
Klemanso laik Vengrij natralia vokiei sjungininke, todl stengsi kuo labiau j "apkarpyti". Bulgarija
neteko ma teritorij Jugoslavijos naudai ir ijimo Egjo jr. Europoje krsi naujos tautins valstybs.
Naujosios Europos valstybs
Buvusioje Austrijos - Vengrijos teritorijoje susikr visikai nauja ekoslovakijos valstyb. Visa rytin Vengrijos
dalis (Transilvanija), kur daugiau nei pus gyventoj sudar rumunai, atiteko Rumunijai. Prisijungusi Rusijos
valdyt Besarabij (srit tarp Pruto ir Dniestro upi), Rumunija tapo didiausia, nors kikai ir kultrikai
atsilikusia, Pietryi Europos valstybe. Su Serbija susijungus kroat ir slovn emms, priklausiusioms Austrijai
- Vengrijai, buvo kurta Serb, kroat ir slovn karalyst, 1929 m. pavadinta Jugoslavija.
Vidurio Europoje vyravo atgimusi Lenkijos valstyb, o Baltijos jros pakrantje susikr Suomijos, Estijos,

Latvijos ir Lietuvos respublikos. Naujosios valstybs nerimavo, kad atsigavusios Vokietija ir Rusija mgins
panaikinti j nepriklausomyb. Todl ios alys djo viltis Taut Sjung, kuri steigti buvo nutarta Paryiaus
taikos konferencijoje.
Taut Sjunga
i organizacija pradjo veikti 1920 m. pradioje. j stojanios valstybs sipareigodavo viena kitai padti
upuolimo atveju. Teikti pagalb dviem tredaliais bals nutardavo visuotinis Taut Sjungos susirinkimas ir jos 9
valstybi atstov Taryba. Penkios didiosios valstybs: JAV, Didioji Britanija, Pranczija, Italija ir Japonija Taryboje turjo uimti nuolatines vietas. Taut Sjungos tikslas buvo garantuoti pasaulyje taik, bet i pat pradi ji
susidr su sunkumais.
JAV Senatas prietaravo alies dalyvavimui Taut Sjungoje. takingi amerikiei sluoksniai man, jog
bdama ios organizacijos nar JAV turs ginti kitas valstybes be jokios naudos sau. JAV nedalyvavimas menkino
organizacijos veiksmingum. Soviet Rusija kuriant Taut Sjung net nebuvo j pakviesta. Vos steigtoje
organizacijoje sivyravo Pranczija ir Didioji Britanija. Jos nesiryo tiesiogiai paversti savo kolonijomis buvusi
Vokietijos kolonij ir Turkijos valdytu arab ali, tad gavo Taut Sjungos mandatus tas valdas globoti. Didioji
Britanija pasim mandatus Irakui, Palestinai, Tanganjikai, didiajai daliai Togo ir Kamerno. Pranczija - i
dviej teritorij maesnei daliai, Sirijai ir Libanui. Valdyti kai kurias Vokietijai priklausiusias kolonijas mandatus
gavo Didiosios Britanijos dominijos Australija ir Piet Afrikos Sjunga, taip pat Japonija.
Pirmj pokario met problemos
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui dar kelerius metus tssi pokario suirut, beveik visos alys kent kinius
sunkumus.
Rusijoje siaut iaurus pilietinis karas, kuris labai nuniokojo al. Bolevikai mgino sukelti revoliucijas kitose
Europos valstybse. 1919-1920 m. vyko karo veiksmai tarp Soviet Rusijos ir Lenkijos.
Nesisek gyvendinti Sevro taikos sutarties. Turkijoje isiplt nacionalistinis sjdis, vadovaujamas Mustafos
Kemalio (Atatiurko), kuris atnaujino genocid, vl pradjo masines graik ir dar ilikusi armn udynes.
Sutramdyti turkus turjo Graikija, bet ji kar su Turkija 1922 m. pralaimjo. Nepriklausoma Armnija ir
autonominis Kurdistanas taip pat neisilaik. Turkai band ugrobti net Ukaukazs Armnij (dabartin
Armnijos Respublik) ir galutinai inaikinti armn taut. Didioji Britanija ir Pranczija dl tarpusavio
prietaravim graikams ir armnams menkai tepadjo. Reikia pastebti, kad ligi iol Turkijos valdia
atkakliai neigia ne tik Atatiurko vykdyt, bet ir Pirmojo pasaulinio karo met genocid, skelbdama tai
prasimanymais. Tuo tarpu visame pasaulyje genocidas Turkijoje 1915-1922 m. pripastamas kaip neginijamas
faktas.
Daug gin ir aistr kl Vokietijos reparacij klausimas. Karo isekinta ir politins suiruts apimta Vokietija
vykd sipareigojimus labai vangiai ir isisukindama.
Klausimai ir uduotys
1.Kurios valstybs turjo didiausi {tak Paryiaus taikos konferencijos
sprendimams?
2.Palyginkite didij valstybi poir Vokietij ir Soviet Rusij.
3.Ivardykite po karo Europoje susikrusias nepriklausomas valstybes.
4.Kokiu tikslu buvo {steigta Taut Sjunga ir ar ji pateisino su ja sietas viltis?

2.

BOLEVIK SIGALJIMAS RUSIJOJE

Bolevik atjimas j valdi

1917 m. Rusijoje buvo susiklosiusi sudtinga ekonomin ir politin padtis. Vyrams kariaujant, eimos neteko
maitintoj. Blogai veikiant transportui, laiku neatveant grd, dideliuose miestuose m trkti duonos.
Nusivylimas Laikinja vyriausybe, negalinia baigti karo, visoje alyje buvo didelis. Palijo drausm armijoje.
Kareiviai neklaus vad. Daugjo dezertyr. alyje pamau sigaljo
anarchija. Naudodamasi didjaniu nepasitenkinimu, valdios atkakliai
siek bolevik partija - RSDDP(b).
1917 m. spalio mn. Petrograde RSDDP(b) suorganizavo sukilim
prie Laikinj vyriausyb. Valdi sostinje, o vliau ir kitose centrins
Rusijos vietose perm bolevikai. Tai nebuvo sudtinga padaryti, nes ^
vyriausyb neturjo paramos.
Bolevikai kr savo valdios aparat. Jie steig "darbinink ir
valstiei milicij". Kovai su prieininkais 1917 m. gruod buvo sukurta
Rusijos ypatingoji komisija - CK -vlesni GPU, NKVD, MGB, KGB
pirmtak. iam pasiprieinim bolevikams slopinusiam, teror, udynes,
persekiojimus vykdaniam organui vadovavo F. Dzerinskis.
Bolevik politika
Bolevikai ir j vadovas Leninas, rengdami Rusijoje perversm, svajojo
sukurti komunizm - santvark, kurioje neinaudojami mons. moni
inaudojimo prieastis esanti privati fabrik, transporto, prekybos moni,
ems nuosavyb, todl visa tai turi bti nacionalizuota, t. y. atitekti
valstybei. Net darbo valstieiai, kaip aikino Leninas, dl konkurencijos
vieni nusigyvena ir tampa samdiniais, o kiti praturtja ir virsta
J. Stalinas ir K krjas F. Dzerinskis

inaudotojais. Todl valstieiams reiki susiburti komunas - kolektyvinius kius. Pamus valdi ios teorijos
buvo pradtos gyvendinti.
1917 m. pabaigoje monse buvo vesta darbinink kontrol. Pradta nacionalizacija, t. y. turto atmimas i savinink ir
perdavimas valstybei. Bolevikai nacionalizavo visus bankus, o 1918 m. - geleinkelius, vandens transport,
fabrikus. Pinig sistema buvo sulugdyta, todl atlyginimai pakeisti maisto daviniu. Visa tai sugriov buvusi
tvark. Smuko darbo naumas, paplito pravaiktos, vagysts. 1918 m. gegus mn. vienas i bolevik ra :
"Gamybos naumo kritimas pasiek kritin rib, u kurios visika suirut ir krachas".
Bolevikai idalijo dvarinink valdas, valstieius atleido nuo mokesi dvarininkams, panaikino j skolas
ems bankui. Bet neilgai diaugsi valstieiai. 1918 m. viduryje buvo vesta "maisto produkt diktatra".
Valstieiams buvo udrausta prekiauti uauginta produkcija. Jie privaljo maist nustatyta kaina parduoti
valstybei. I ios "prekybos" nieko neijo: kas nors produktus atiduoti pusveliui. 1919 m. buvo priimtas Maisto
pertekliaus nusavinimo dekretas. I tikrj danai valdia nusavindavo ne tik "pertekli", bet visk, k pavykdavo
rasti kyje. Valstietis u produktus nebegaudavo nieko. Juos rinkdavo ginkluoti briai, u pasiprieinim
valstieiai buvo audomi. 1918 m. kai kur pradtos kurti komunos. Valstieiai alinosi ios naujovs, norjo likti
savo ems eimininkais.
Bolevik reformos apm ir kitas visuomens gyvenimo sritis. Religija buvo paskelbta "inaudotoj tarnaite".
1918 m. sausio mn. priimtas Banyios atskyrimo nuo valstybs dekretas. Paskelbta, kad Banyia netenka turto
ir juridini teisi. Dvasininkus imta persekioti u "religin propagand". Daug cerkvi buvo iniekinta,
apiplta, jose esanios relikvijos, meno kriniai sunaikinti.
Pilietinis karas
Bolevik politika kl didel Rusijos gyventoj pasipiktinim ir pasiprieinim. Prasidjo ginkluota kova.
Bolevikai buvo vadinami "raudonaisiais", o j prieai - "baltaisiais".
Didels antibolevikins pajgos susitelk Rusijos pakraiuose. iaurs Kaukaze susiformavo Savanori
armija, vadovaujama generol L. Kornilovo, A. Denikino, M. Aleksejevo. Pietuose kovojo generolo P. Krasnovo
vadovaujami Dono kazokai. 1918 m. vasar ir ruden Ukraina, Donas, Kuban, Pavol-gis, Sibiras buvo su
bolevikais kovojani baltagvardiei rankose.
Bolevikai stengsi tbt isilaikyti. Jie ved privalom karin tarnyb 18-40 met vyrams. Raudonoji
armija augo, ginklavosi. Buvo panaudotos visos ginkl atsargos, imta gaminti naujus. Armijos stiprinimui,
gynybos organizavimui vadovavo karo reikal komisaras L. Trockis. Norint bauginti gyventojus, kad nedrst
prieintis, imtasi represij. 1918 m. viduryje pradti steigti koncentracijos stovyklas. Tenai daniausiai
paklidavo baltagvardiei eim nariai, buv karininkai, neatlik prievoli ar koki nors sakym (pvz_ valyti
snieg nuo geleinkeli) valstieiai, tariamieji simpatizuoj baltiesiems. Daugelyje raudonj uimt miest
buvo surengtos udyns. 1918 m. liepos mnes bolevikai, um Jaroslavl, suaud apie 400 moni. Panaiai
atsitiko ir Kazanje, Samaroje. Bolevik kontroliuojamoje teritorijoje kaljimai buvo prigrsti kait - turting,
inom, gerbiam moni. Gyventojams bandant sukilti, pasiprieinti, kaitai buvo udomi. 1918 m. antrj
pusmet buvo suaudyta maiausiai 6 tkst. moni. 1918 m. liepos 16 d. nuudytas paskutinis Rusijos caras
Nikolajus II, jo eima, gydytojas, tarnas.
U nusiengimus, dezertyravim, traukimsi be leidimo kareiviai ir karininkai buvo audomi. audydavo tam
tikri patikim komunist daliniai.
Pats didiausias pavojus bolevik valdiai kilo 1919 m., kai kov su jais stojo stiprios buvusios caro
kariuomens generol armijos. Kovo mnes puolim pradjo admirolo A.
Koliako armija. "Vyriausiasis Rusijos valdovas", kaip jis buvo tituluojamas,
turjo subrs Sibire daugiau kaip 130 tkst. vyr kariuomen. Ginklais j
rm usienio alys. Koliakas, ums vis Ural, puol Centrins Rusijos
rajon kryptimi ir priartjo prie Volgos. Prie Koliak stojo didel dalis
Raudonosios armijos, nusisti arvuoti traukiniai. Raudonj armij buvo
paaukti (kai kurie ir patys atjo) buv caro armijos karininkai. Daugelio j
eimos buvo laikomos kaitais. Armijoje vesta grieta drausm. Koliako
armija pralaimdavo vien m po kito ir trauksi. 1920 m. jos nebeliko. Pat
admirol raudonieji suaud.
1919 m. birelio mn., jau traukiantis Koliakui, prasidjo smarkus kit bal
tagvardiei dalini puolimas i piet. Jam vadovavo generolas A. Denikinas.
100 tkst. kari armija puol plaiu frontu nuo Volgos iki Dnepro. 1919 m.

priartta prie Maskvos. Sutelk pajgas, didesnes u Denikino armij, bolevikai j atstm ir 1920 m. pavasar
galutinai sutriukino. Armijos likuiai pasitrauk Krym, kur jiems toliau vadovavo generolas P. Vrangelis. 1920
m. ruden ir i kariuomen buvo sutriukinta. Stipri, gerai organizuot karini antibolevikini pajg po
Vrangelio pralaimjimo nebeliko.
Sudedamoji pilietinio karo dalis buvo antisovietiniai sukilimai miestuose ir kaimuose. Danai prie bolevikus
stodavo ir didij pramons centr darbininkai. 1918 m. viduryje vyko sukilimas Ievske. Vien tik dvideimtyje
Centrins Rusijos gubernij vyko 245 dideli antisovietiniai maitai. Tie rajonai daniau u kitus patirdavo maisto
nusavintoj "ygius". Ukrainoje veik valstiei armija, vadovaujama "batiukos" Machno. Valstiei sukilimai
nesiliov ir 1920-1921 m. Jie apimdavo didelius rajonus, bet nebuvo gerai organizuoti, neturjo vienos vadovybs.
Valstieiai buvo prastai ginkluoti. iuos sukilimus Raudonoji armija iauriai nuslopino.
Pilietinis karas baigsi 1920 m. bolevik pergale. Baltieji pralaimjo, nes generolai kovojo nederindami savo
veiksm. Jie neturjo patrauklios politins programos. Valstieiai, nerusikos imperijos tautos j nerm, nes
nenorjo dvarinink emvaldos atkrimo ir car valdios sugrimo. Visi baltieji svajojo po pergals ir toliau
valdyti car pavergtas tautas: lietuvius, latvius, estus. suomius, o kai kurie - net lenkus. Vakar valstybi
vyriausybs rm baltuosius generolus ginklais. Bet jos, nors ir nekent bolevik, nesim prie raudonuosius
ryting veiksm, tikdamosi, kad bolevik reimas savaime sulugs. Prie bolevik pergals prisidjo ir j
fanatizmas, iaurumas, nesiskaitymas su priemonmis, tarp gyventoj pasklidusios iliuzijos, kad bolevikai sukurs
tobulesn visuomen.
aliai buvo padaryta milinik nuostoli. Liko deimtys sugriaut miest, sudeginti ir itutj kaimai.
Galutinai sutriko pramons gamyba, transportas. Daugyb moni uvo frontuose, buvo suaudyti - raudonj ar
baltj, emigravo. I viso 1918-1920 m. Rusija neteko apie 12 mln. gyventoj.
NEP'as
Pilietinis karas ir bolevik politika Soviet Rusijai atne didiuli nuostoli. Milijonai uvusi, emigravusi,
tuti sudeg kaimai, nekrenami, nuiur, apgriuv miestai, neveikianios gamyklos, sutriks transportas,
tkstaniai valkataujani, beglobi vaik, siauianios ligos - toks buvo alies vaizdas 1920 m. Pramons
produkcijos apimtis 1920 m. buvo 7 kartus maesn nei 1913 m. ems kio gamyba palyginti su 1914 m.
nusmuko perpus. vairiose vietose vyko valstiei sukilimai.
1921 m. pradioje streikavo Maskvos, Petrogrado ir kit miest darbininkai. Maskva badavo. Petrograde vyko
didiuliai streikai ir neramumai. Darbininkus palaik ir Krontato tvirtovs gula, jreiviai. Krontato jreiviai
reikalavo slaptuose rinkimuose perrinkti tarybas, suteikti odio ir spaudos laisv darbininkams ir valstieiams,
anarchistams, paleisti politinius kalinius, priklausanius socialistinms partijoms, leisti valstieiams laisvai dirbti
em, perirti kaljimuose arba lageriuose udaryt politini kalini bylas. Jreivi delegacijos nariai, nune
reikalavimus valdiai, buvo suimti. Tuomet prasidjo Krontato gulos sukilimas.
Krontato guloje buvo 3-5,5 tkst. vyr. Prie juos mesta apie 50 tkst. kari armija sukilim nuslopino.
Lik gyvi sukilliai buvo suaudyti arba isisti koncentracijos stovyklas. Bolevikai ugniau neramumus, bet
buvo aiku, kad ekonomin politika, neskatinanti gamybos augimo, kelianti gyventoj nepasitenkinim, turi bti
pakeista. Norint ilaikyti valdi, reikjo pagerinti gyventoj padt, atgaivinti pramon, ems k.
1921 m. nusprsta keisti ekonomin politik. Naujoji ekonomin politika -NEP'as - leido atgaivinti rinkos
ekonomik. Maisto atsarg nusavinimas pakeistas mokesiu maisto produktais. Valstieiai galjo nuomoti em,
samdyt: darbininkus, parduoti produktus. Jau 1925 m. pasiektas priekario pasli plotas bei gyvuli skaiius.
alyje vl leista laisvai prekiauti. 83% mamenins prekybos atsidr privatinink rankose.
NEP'as leido privai pramons gamyb. Dalis nedideli moni grinta savininkams. Atskiri asmenys, net
usienieiai, galjo nuomoti didisias gamyklas. Krsi bendros su usienieiais mons, daniausiai
usiimanios importu ir eksportu. Nuo lygiavinio apmokjimo pereita prie atlyginimo pagal darbo naum. Atgijo
miestai, transportas. 1925 m. buvo pasiektas ikikarinis gamybos lygis. Geriau naujomis slygomis veik ir
valstybins mons. Valstybs rankose liko dauguma nusavint didij ir vidutini moni, bankai, transportas,
usienio prekyba.
Kitose gyvenimo srityse pokyiai buvo menki. 1922 m. ileistas vis banytini vertybi, taip pat vent,
apeigoms naudojam reikmen, nusavinimo dekretas. Tarp kareivi, vykdani banyi turto nacionalizavim, ir
moni, ginani cerkves, kildavo kruvin susidrim. 1922 m. buvo surengti dvasinink teismai, taip pat
buvusi socialist revoliucionieri (eser) partijos nari procesas. Bausms ir NEP'o laikais buvo labai grietos.
Danai taikyta mirties bausm. statymai buvo fiktyvs. Valdiai norint buvo galima apkaltinti ir nuteisti bet kur
mog. 1922 m. pusantro imto ymi mokslinink - filosof, istorik, gamtinink - Peterburgo ir Maskvos
universitet profesori - atsidr tremtyje usienyje. Tarp j buvo Peterburgo universiteto rektorius, filosofas ir

istorikas L. Karsavinas. Jis vliau skmingai dirbo Kauno Vytauto Didiojo universitete. Po Lietuvos okupacijos
Karsavin sovietin valdia sum ir udar lager, kur jis mir.
SSRS krimas
Po pilietinio karo buvusioje Rusijos imperijos teritorijoje susikr sovietins Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos,
Azerbaidano, Armnijos ir Gruzijos respublikos. Bolevikai man, kad tikslinga turti kuo didesnius
valstybinius junginius. 1922 m. gruodio 30 d. Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Ukaukazs respublik
federacijos atstovai pasira "SSRS krimo deklaracij". Deklaracijoje buvo sakoma, kad respublikos vienijasi
savanorikai ir turi teis nevaromos istoti i SSRS.
Nors ir buvo deklaruojamas respublik lygiateisikumas, jos Sjungoje teturjo formalias teises. SSRS buvo
labai centralizuota, unitarin valstyb.
Klausimai ir uduotys
1.Kokiu tikslu bolevikai ugrob valdi?
2.Kokias reformas soviet valdia vykd kurdama komunizm?
3.Kodl Rusijoje kilo pilietinis karas?
4.Kas kl didiausi grsm soviet valdiai?
5.Kokie pilietinio karo rezultatai?
6.Kas lm bolevik ekonomins politikos pasikeitim?
7.Kokie NEP 'o rezultatai?
8.Kada sukurta Soviet Sjunga? Paaikinkite "unitarins valstybs " svok.

3.

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBS KOVOS

Padtis Lietuvoje 1918 m. pabaigoje. Bolevik siverimas Baltijos alis

1918 m. lapkriio l l d . buvo sudaryta pirmoji atsikurianios nepriklausomos Lietuvos Vyriausyb. Jai vadovavo
Augustinas Voldemaras. Prasidjo valstybs krimasis: organizavosi savivaldybs, policija, kariuomen.
1918 m. spalio mnes Vilniuje vyko pirmasis Lietuvos komunist partijos suvaiavimas. Tos partijos tikslas
buvo Rusijos pavyzdiu vesti proletariato diktatr Lietuvoje ir prisijungti prie Soviet Rusijos. alies viduje i
partija neturjo daug alinink. Todl savo tikslus komunistai galjo gyvendinti tik Raudonosios armijos
padedami.
1918 m. lapkriio l l d . buvo pasiraytos Kompjeno paliaubos. Ikart po to Rusija paskelb negaliojania Bresto
taikos sutart, kuria buvo atsiadjusi vakarini emi. Tai reik, kad bolevikai bandys susigrinti Baltijos alis.
Po paliaub demoralizuota ir pavargusi vokiei armija be mi, palikdama daug karinio turto, trauksi i uimt
teritorij. Paskui vokieius slinko Raudonoji armija. 1918 m. pabaigoje ji eng Estij ir Lietuv. Bolevikai
um ir vis Latvij, iskyrus vakarin alies dal su Liepojos uostu.
Vilni bolevikai um 1919 m. sausio 6 dien. sostin atvyko V. Kapsukas su revoliucine vyriausybe. i
"Laikinoji revoliucin darbinink ir valstieiu vyriausyb" buvo sudaryta 1918 m. gruodio 8 d. J. Stalino
nurodymu. Stalinas tada buvo Soviet Rusijos tautybi reikal liaudies komisaras.
Uimtoje teritorijoje bolevikai kr savo valdi. Jie nacionalizavo stambesnes mones, dvarinink,
vienuolyn, banyi emes su visu inventoriumi. Nusavinta em nebuvo idalyta valstieiams. Skirtingai nei
Rusijoje, i karto pradti kurti "liaudies kiai". 1919 m. vasario mnes, gavus nurodym i Maskvos, buvo
paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos Soviet respublik sujungim ir Litbelo sukrim.
Pastangos isaugoti nepriklausomyb
Artjant bolevikams Lietuvos Valstybs Tarybos Pirmininkas A. Smetona ir Ministras Pirmininkas A. Voldemaras
ivyko usien iekoti pagalbos. Valstyb trumpai liko be vadov, bet greitai Mykolas Sleeviius Vilniuje
suformavo nauj koalicin Vyriausyb. Svarbiausias ios Vyriausybs tikslas buvo sukurti kariuomen ir ivaduoti
al nuo intervent. Jau 1918 m. gruodio 27 d. Sleeviius kreipsi Lietuvos pilieius kviesdamas ginti Tvyn.
Per mnes savanoriais usira apie 3 tkst. vyr. I viso Nepriklausomybs kov laikotarpiu Lietuvos
kariuomens gretose kovsi apie 10 tkst. savanori. Vyriausyb supirkinjo ginklus i vokiei. Bet tai negaljo
isprsti apsiginklavimo problemos. Atremti bolevik puolim ir apginkluoti armij padjo Vakar alys.
Vokietijos vyriausyb suteik Lietuvai kelias paskolas, kuri dalis panaudota kariuomenei organizuoti.

Latvij ir Lietuv atvyko vokiei kariai savanoriai. 1919 m. u i Didiosios Britanijos gaut paskol Vyriausyb
pirko ginkl ir kit reikmen Pranczijoje ir i JAV kariuomens sandli Europoje. Jau 1919 m. vasario mnes
k tik susikrusi Lietuvos kariuomen kartu su vokiei savanoriais sulaik Raudonosios armijos puolim prie
Kdaini ir Alytaus. Tuo pat metu vokieiai sumu bolevikus emaitijoje. Raudonj armij i Ryt Lietuvos
pavasar pradjo stumti lenkai. Balandio - gegus mnesiais lietuviai kariai --.<_.
kartu su vokieiais atsi
m Ukmerg, Anykius, Panev, Kupik, Uten, Rokik. Birelio mnes baigsi vokiei savanori
sutartis. Toliau Lietuvos kariuomen su bolevikais kovsi viena. Rugpjio mnes lietuviai um
Zarasus ir eng Latvijos teritorij. Kovos su Raudonja armija baigsi.
Soviet Rusija ir Lietuva taikos sutart pasira 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje. ia sutartimi Rusija pripaino
Lietuvos nepriklausomyb ir "visiems amiams atsisak" Rusijos "suvereniteto teisi, kuri yra turjusi lietuvi
tautos ir jos teritorijos atvilgiu", pasiadjo atlyginti Lietuvai karo metu padarytus nuostolius, grinti i
Lietuvos ivet turt. Sutartimi nustatyta Lietuvos rytin siena. Lietuvai priskirta didel teritorija, kurios
gyventoj dauguma nekalbjo lietuvikai. Bolevikai numat, kad Lietuva, nordama ilaikyti t teritorij, bus
priversta konfliktuoti su Lenkija ir nuolatos bendradarbiauti su Soviet Rusija.
Kovos su bermontininkais

Kovoti su bolevikais Latvij ir Lietuv atvyko kelios deimtys tkstani vokiei savanori. Vokietijos
interesas - sustabdyti bolevik verimsi Vakarus. iai vokiei savanori armijai, kurios didioji dalis telksi
Latvijoje, vadovavo generolas Ridigeris fon der Golcas. Vliau ias pajgas papild rusai savanoriai, buv
Vokietijos belaisviai. Rusams vadovavo pulkininkai Pavelas Bermontas-Avalovas ir Virgoliius. Pastarasis su 3
tkst. kari 1919 m. vasar um didij emaitijos dal. Rus daliniai buvo vadinami bermontininkais arba
koliakininkais. Jie nepalankiai irjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes ir siek nedalomos Rusijos
atkrimo. Bermontininkai visikai ignoravo Lietuvos valdi, upuldinjo lietuvius karius, nuginkluodavo
milicij, plikavo, net suaudydavo jiems netikusius mones. Virgoliius sak uimtoje teritorijoje staigose

kalbti rusikai. Lietuviai prie juos negaljo imtis griet priemoni, nes armija kovsi su bolevikais.
Bermontininkai net rengsi Lietuvoje nuversti valdi. Latvijoje jie sum vyriausyb, ud civilius gyventojus.
Lietuvos valdios atstovai, nepatenkinti demoralizuot bermontinink ir vokiei dalini siautjimais, jau nuo
liepos mnesio skundsi sjungininkams. ie sak vokiei savanoriams grti Vokietij. sakymui pakluso tik
dalis kari. Bermontas tuo metu turjo apie 40 tkst. kari ir stengsi sitvirtinti Latvijoje. 1919 m. spalio 9 d. jis
pradjo Rygos puolim. Latviai, remiami est ir angl laiv artilerijos, atsilaik, o vliau ir sumu
bermontininkus.
Tuo pat metu bermontininkai neskmingai atakavo lietuvi karines dalis prie iauli, Pasvalio ir Radvilikio.
Po pralaimt kautyni dalis bermontinink pasitrauk i Lietuvos. 1919 m. lapkriio 12-22 dienomis lietuviai
sumu j kariuomens likuius ir privert pasitraukti Rytprsius. Po pergals Lietuvos armijai atiteko daug
karinio turto: kulkosvaidi, autuv, pabkl, ovini ir artilerijos sviedini, automobili, lktuv ir j varikli.
Lietuvi ir lenk konfliktas
Po Lenkijos ir Lietuvos valstybs padalijim moni smonje ilg laik gyvavo bendros valstybs idealai. Tik
XIX a. pabaigoje, tautinio atgimimo metu, Lietuvos viesuoliai pradjo kalbti apie savarankikos, atskiros nuo
Lenkijos, valstybs sukrim. siek Lenkijos patriotai laik bendros valstybs ideal idavyste. Kai Pirmojo
pasaulinio karo metu susidar slygos atkurti Lenkijos valstyb, visos lenk politins jgos siek vienaip ar kitaip
Lenkij traukti ir Lietuv. Tam takos turjo ir tai, kad daug taking Lenkijos politik buvo kil i Lietuvos ir su
ja glaudiai susij. Be to, Lietuvoje, ypa Ryt, gyveno daug lenk (Vilniuje - apie 50 %). Lietuvi veikl Pirmojo
pasaulinio karo metu, siekiant atkurti valstyb, lenkai ir sulenkj lietuviai laik provokika, tenkinania vokiei
interesus. Lenk politikai aikino, kad Lietuvos nepriklausomyb ess saujels "litvoman" ir vokiei tarn
prasimanymas, o dauguma gyventoj nor susijungti su Lenkija. Pradta rodinti, kad Vilnius, dl kurio
priklausomumo Lietuvai lig tol niekam nekilo abejoni, turi priklausyti Lenkijai.
1919 m. baland lenk kariuomen puol Raudonj armij ir um Vilni. Lenk puolimas vert Raudonj
armij trauktis, bet Lietuvos valstybei tai kl naujus klausimus: kaip reiks atsiimti sostin. Lenkijos kariuomen
neapsiribojo kova prie bolevikus, bet versi gilyn Lietuv. Prasidjo lietuvi ir lenk susirmimai, kuriuos
pavyko sustabdyti tik sikius sjungininkams (Didiajai Britanijai bei Pranczijai). Sjungininkai buvo
suinteresuoti konflikto sprendimu ir 1919 m. liepos 26 d. lietuvi praymu nustat demarkacin linij tarp
konfliktuojani ali. Lietuva jos nenorjo pripainti, nes lenk pusje liko Seinai ir Punskas.

1919 m. Lietuvoje veik slapta lenk karin organizacija - Polska organizacja wojskowa (POW). Jai priklaus
nemaai karinink ir valdinink. i organizacija, gaudavusi param i Lenkijos, 1919 m. rugpjio pabaigojerugsjo pradioje planavo Kaune vykdyti perversm. Lietuvos saugumo organai at skleid iuos planus ir
sum POW narius. Perversmas nevyko. Tik keliose vietose prie Kauno planuoto perversmo dienomis
smokslininkai nupjaust stulpus ir iard geleinkelio bgius.
Lenk ir rus karas ir Lenkijos invazija Lietuv
1920 m. balandio 25 d. Lenkija pradjo puolim prie Soviet Rusij. Pradioje jai seksi. Lenkai um Kijev.
Bet j unugaris buvo silpnas. Todl bolevikams pradjus kontrpuolim, frontas greitai ritosi Vakarus.
Raudonoji armija um Vilni. Rusija Lietuvai perleido 1920 m. liepos 12 dienos taikos sutartimi pripaintas
teritorijas, bet planavo sumu Lenkij uimti ir Lietuv.
Lenkams bolevikus pavyko sustabdyti tik prie Varuvos. Frontas pajudjo atgal. Vejant Raudonj armij,
lenk armijos kairysis sparnas priartjo prie lietuvi teritorijos, kuri gyn apie 7 tkst. Lietuvos kari. Prasidjo
susirmimai. Siekiant nutraukti kovas, stebint Didiosios Britanijos, JAV ir Pranczijos atstovams, Suvalkuose
prasidjo derybos. Lietuvos ir Lenkijos derybininkai sutart pasira 1920 m. spalio 7 dien. Susitarta nutraukti
karinius veiksmus, gerbti sutartimi nustatyt demarkacin linij.
Dar neisiskirsius derybininkams atjo inia, kad Vilniaus link ygiuoja generolo L. eligovskio vadovaujama
armija. eligovskis veik su Lenkijos valstybs virininko J. Pilsudskio inia ir pritarimu, bet buvo vaizduojama,
kad generolas puola savarankikai, neklausydamas vadovybs. Greitai didel Ryt Lietuvos dalis su Vilniumi

atsidr lenk rankose. puolim sjungininkai pasmerk, bet nei jie, nei Lenkija nieko nedar, kad sustabdyt
"maitininkus". Tik 1920 m. lapkriio 17-19 d. lietuviai perjo kontrpuolim. Myje prie irvint ir Giedraii
lietuviai pasiek pergal. Taut Sjungos Karins kontrols komisija pareikalavo sustabdyti kovas. Lietuviai su tuo
turjo sutikti, nes nebuvo pajgs kovoti su u eligovskio stovjusia Lenkija.
eligovskis, ums Ryt Lietuv, paskelb, kad kuria nauj valstyb - Vidurio Lietuv. Pilsudskis tikjosi,
kad lietuviai bus priversti dertis su eligovskiu ir pasiduoti Lenkijos valiai. Lietuvai atsisakius dertis, "Vidurio
Lietuva" 1922 m. buvo traukta Lenkijos sudt.
1920 m. rudens miais su eligovskio armija baigsi Nepriklausomybs kovos. Kovose su bolevikais,
bermontininkais, lenkais uvo ar ligoninse mir daugiau kaip trys su puse tkstanio kari. Dar daugiau buvo
sueista. Lietuvos kariai apgyn savo valstybs nepriklausomyb.
Klausiniai ir uduotys
1.Su kokiais prieais teko kovoti Lietuvos kariuomenei 1919-1920 m. ?
2.Kokios prieastys lm Soviet Rusijos, Lenkijos ir bermontinink prieikum

atsikurianiai Lietuvos valstybei?

3.Pasamprotaukite, kodl Soviet Rusija 1920 m. liepos 12 d. sutartimi pripaino
Lietuv su Lietuvos Vyriausybs reikalaujamomis teritorijomis Rytuose.
Sudarykite chronologin lentel "Svarbiausi Nepriklausomybs kov vykiai".

4. LIETUVOS VALSTYBS PAGRIND SUKRIMAS 1918-1922 M.

STEIGIAMASIS SEIMAS
Lietuvos valstybs institucij krimas. Rinkimai j Steigiamj Seim
Lietuvos valstybs aparatas krsi palaipsniui 1918-1922 metais. Per trump laik sunki Nepriklausomybs kov

metu suformuota kariuomen, milicija (vliau pavadinta policija), vietos savivalda, vietimo, mokesi, teism
sistemos. Nors tada valstybei labai trko l, kuriamj darb, danai negaudami jokio atlyginimo, sitrauk
daug patriot.
1918 m. lapkriio 2 d. buvo priimta Laikinoji Lietuvos Konstitucija. Nuolatin Konstitucij turjo priimti
Steigiamasis Seimas. 1919 m. balandio mnes Valstybs Taryba iek tiek pakeit Laikinj Konstitucij: vietoj
Prezidiumo sukurta Prezidento institucija. Pirmuoju Prezidentu tapo Valstybs Tarybos Pirmininkas A.
Smetona.
Priimti nuolatin Lietuvos Konstitucij ir nustatyti Lietuvos valdymo sistem turjo Steigiamasis Seimas. J
suaukti buvo adama jau 1917 m. Vilniaus konferencijoje. Apie tai buvo kalbama ir Nepriklausomybs Akte.
1919m. pabaigoje buvo priimtas Steigiamojo Seimo rinkim statymas, numats proporcin rinkim sistem.
Rinkimai vyko 1920 m. balandio 14-16 dienomis. I viso irinkta 112 deputat. Tarp j 59, t.y. daugiau kaip
pus, buvo krikionys demokratai. Tautos paangos partija ir Santara, kuri veikjai daug nusipeln kuriant
Lietuvos valstyb, negavo n vienos vietos.
1920m. gegus 15 d. Steigiamasis Seimas pradjo darb Kaune, o ne Vilniuje, kaip buvo adta, nes sostin
buvo uimta Lenkijos. Steigiamojo Seimo Pirmininku irinktas Aleksandras Stulginskis, kuris savo kalboje
idst svarbiausius Seimo udavinius: demokratins konstitucijos primim, ems reformos parengim.
Seimas paskelb Nepriklausomos Lietuvos Valstybs - demokratins respublikos - sukrim. Suformuotas K.
Griniaus vadovaujamas ministr kabinetas. Prasidjus eligovskio puolimui 1920 m. spalio mnes, Steigia
masis Seimas laikinai nutrauk darb. Dalis Seimo nari, buvusi karinink, stojo armij. Vienas atstovas
uvo.
Steigiamasis Seimas nuo 1921 m. sausio 15 dienos ts savo darb, prim daug statym.
ems reformos statymas. Savos valiutos vedimas
ems re form reikjo vykdyti ne tik siekiant suteikti ems beemiams, bet ir norint sumainti dvarininkijos tak.
Didel Lietuvos dvarinink dalis buvo sulenkjusi, rm Lenkij ir net kovojo su ginklu rankose prie Lietuvos
nepriklausomyb.
ems statymas priimtas 1922 m. vasario 15 d. Nustatyta 80 ha nenusavinamos ems norma. U nusavinam
em turjo bti atlyginta. Umokestis u nusavinam em buvo numatytas nedidelis: vidutinikai 27 litai u ha.
Tai bu vo daug maiau nei rinkos kaina. Dvarinink, kovojusi prie Lietuv, ems nusavintos be atlyginimo.
Kariai savanoriai turjo gauti nemokamai nuo 8 iki 20 ha ems, o kiti u gaut em privaljo sumokti ipirk
per 36 metus. Vykdant reform ems gavo beveik 38 tkstaniai naujakuri ir 26 tkstaniai maaemi.
Latvijoje ir Estijoje ems reforma buvo dar radikalesn. Latvijoje dvarininkams palikta 50 ha, o Estijoje u
nusavint em nebuvo atlyginta.
Vykdant ems reform Lietuvoje vyko ir kaim skirstymas vienkiemius. ems reforma pavyko. Pertvarkytas
Lietuvos ems kis greitai prisitaik prie Europos rinkos. Lietuvos ems kio produkcija sudar eksporto
pagrind.
Svarbus Seimo udavinys buvo savos pinig sistemos sukrimas. Lietuvoje pirmaisiais pokario metais
cirkuliavo marks, kurios nuo 1919 m. buvo vadinamos auksinais. 1922 m. dl Vokietij itikusios gilios
ekonomins krizs krito marks vert. 1922 m. birelio mn. u doler buvo mokamos 292 marks, o rugsjo 1560. Ir Lietuvos valstyb, ir gyventojai dl marki nuvertjimo patyr dideli nuostoli. Todl 1922 m. spalio l
d. apyvart buvo vestas litas. 1922 metais 10 lit prilygo l JAV doleriui.
Konstitucijos primimas
Lietuvos Konstitucija buvo priimta 1922 m. rugpjio l d. Konstitucija, arba pagrindinis valstybs statymas,
nustat, kad valdi vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausyb ir teismas. Seimas - svarbiausia valdios institucija.
Jis buvo renkamas 3 metams, proporcine rinkim sistema. Seimas leido statymus, kontroliavo Vyriausybs veikl,
galjo jai pareikti nepasitikjim, rinko Prezident. Prezidentas turjo teis paleisti Seim, bet naujai irinktas
Seimas galjo j perrinkti. Prezidentas taip pat parinkdavo Ministr Pirminink ir tvirtino jo sudaryt kabinet.
Konstitucija garantavo plaias tautini maum ir piliei teises.
1922 m. spalio 6 d. Steigiamasis Seimas baig darb.
Lietuvos tarptautin padtis 1919-1922 m.
Rusijos 1917 met revoliucijos ir Vokietijos pralaimjimas kare sudar palankias slygas Baltijos taut
nepriklausomoms valstybms susikurti: Vokietija kar pralaimjo ir nebegaljo ilaikyti Baltijos krat, o Rusijoje
vyko pilietinis karas. Bolevikai, po neskmingo bandymo sugrinti Rusijai Baltijos valstybes, 1920 m. pripaino

Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomyb.

Bolevikams laimjus pilietin kar, Vakarams neliko nieko kito, kaip pripainti Latvijos ir Estijos nepriklausomyb.
Lietuvos padtis buvo kiek blogesn. Lietuv prisijungti siek atsikrusi Lenkijos valstyb. J palaik Pranczija.
Lenkijos valstybs vadovai, kuri nemaa dalis, tarp j ir J. Pilsudskis, buvo kil i Lietuvos, svajojo atkurti buvusi
Lenkijos-Lietuvos valstyb, panaikint XVIII a. pab. padalijim metu. Bet Lietuvoje jau buvo susiformavusi nauja si
tuacija: XIX a. pab. jaunoji lietuvi inteligent karta ikl nepriklausomos Lietuvos valstybs idj. Buvim vienoje
valstybje su Lenkija jie laik labai pavojingu lietuvi tautai, nes tai bt sustiprin Lietuvos polonizacij. Lietuvi
siekimas sukurti nepriklausom valstyb griov buvusios Lenkijos-Lietuvos atkrimo planus.
Lietuva, Latvija ir Estija nebuvo pakviestos dalyvauti Paryiaus taikos konferencijoje. Lietuvos delegacija, kurioje
buvo A. Voldemaras, P. Klimas, E. Galvanauskas, O. Milaius, M. Yas, JAV lietuvi atstovai, nuvyko Paryi ir
vairiais bdais gyn Lietuvos interesus. Lietuvos atstovai reikalavo pripainti Lietuvos nepriklausomyb, atskirti vis
Maj Lietuv nuo Ryt Prsijos ir perduoti j Lietuvai. N vieno i reikalavim gyvendinti nepavyko. Bet Lietuvos
atstovai aktyvia propagandine veikla igarsino Lietuvos vard ir sureikmino jos nepriklausomybs klausim. Buvo
aikiai pademonstruota, kad Lietuva, nepaisydama Lenkijos interes, siekia bti nepriklausoma.
Didioji Britanija, pirmoji i didij Vakar valstybi, 1919 m. pabaigoje apsisprend palaikyti Baltijos valstybes.
Ji nerm ir Lenkijos pretenzij Lietuv ir Vilni, suteik Lietuvai paskol.
1921 m. rugsjo 22 d. Lietuva, kuri jau buvo pripainusios Vokietija, Soviet Rusija, veicarija, Argentina, Latvija
ir Estija, buvo priimta Taut Sjung. 1922 m. liepos 28 d. Lietuv, kaip pilnateis valstyb, (de jure) pripaino JAV,
o gruodio 20 d. - Didioji Britanija, Pranczija, Italija, Japonija.
Klausimai ir uduotys
1.K reikia sukurti valstybs pagrindus?
2.Kas yra Konstitucija? Kok vaidmen ji vaidina valstybs gyvenime?
3.Kas yra Steigiamasis Seimas? Kokia jo reikm Lietuvos valstybs istorijoje?
4.Kodl reikjo sukurti savus pinigus ir vykdyti ems kio reform?
5.Ko siek Lietuvos pasiuntiniai Paryiaus taikos konferencijoje? Ar pavyko
gyvendinti iuos siekimus? Kodl?
6.Palyginkite Baltijos valstybi tarptautin padt pirmaisiais pokario metais.

5.

STALININ DIKTATRA

SSRS valdymo sistema

V. Leninas mir 1924 m. sausio mn. Bolevik partija, 1925 m. pavadinta VKP(b), buvo valdanioji. Visos
kitos partijos buvo udraustos. Po Lenino VKP(b) prasidjo kova tarp ymiausi jos veikj. Partijos
Generaliniu sekretoriui J. Stalinui (1879-1953) pavyko istumti i valdios L. Trock, kuris pilietinio karo
metais vadovavo Raudonosios armijos krimui. Stalinas sugebjo paskirti sau itikimus asmenis auktus
postus, tarp j ir saugum -OGPU.
Kai kuri ymi bolevik veikj bandymas prieintis Stalino
vienvaldysts siekiams buvo neskmingas. Daugum eilini VKP(b) nari
pripaino Stalino autoritet. Juos nesunkiai pavyko tikinti, kad Stalino
varovai ksinasi partijos vienyb ir kelia pavoj paiam bolevik valdios
egzistavimui bei socializmo statybai. I tikrj bolevikams, kurie, nors
ir laimj pilietin kar, jautsi savo alyje tarsi apgultoje tvirtovje, j gret
vienyb buvo gyvybs ir mirties klausimas. Stalinas vienyb suprato
visik paklusnum sau, o visus prietaraujanius paskelbdavo vienybs
griovjais. 1926 m. Trockis, Zinovjevas ir Kamenevas, artimi Lenino
bendraygiai, buvo paalinti i VKP(b) Politinio biuro, o 1927 m. - ir i
partijos. Trockis grietai atsisak nusilenkti Stalinui ir buvo itremtas i
SSRS, o atgailav Kamenevas ir Zinovjevas vl grinti partij. 3-iojo
deimtmeio pabaigoje irykjo nesutarimai tarp Stalino ir kito bolevik
veikjo N. Bucharino, kuris nepritar beatodairikai kolektyvizacijai.
Apkaltintas "deiniuoju nukrypimu" (Trock, Kamenev ir Zinovjev kaltino
"kairiuoju nukrypimu"), Bucharinas buvo paalintas i Politinio biuro ir kit
atsaking pareig.
Partija nuolat "valyta", alinti vairi pakraip opozicionieriai, taip pat kyininkai, visokio plauko aferistai
bei girtuokliai. "Valymai" kartojosi iki 1939 met. Svarbiausias j tikslas buvo ugniauti kitamintyst, nors
jie taip pat atsijodavo i valdanios partijos dal korumpuot nari. Taiau reikia pasakyti, jog didel VKP(b)
nari dalis tada tikjo komunistinmis idjomis, buvo pasiryusi vardan j aukotis ir drauge negailestingai
sudoroti tikrus ar tariamus prieus. Jie tikjo, kad Stalinas geriausiai gyvendins tas idjas ir vadovaus so
cializmo statybai. Prasidjo Stalino garbinimas, kuris pasireik jau minint jo penkiasdeimtmet 1929 m.
Krsi, o tiksliau, panaudojant spaud ir kitas propagandos priemones, buvo kuriamas asmenybs kultas.
Bolevik politika
veiks savo varovus, Stalinas, negaildamas moni auk, msi statyti socializm. Norint paversti SSRS
galinga valstybe, reikjo smarkiai padidinti pramons gamyb, pastatyti nauj gamykl, elektrini, nutiesti
nauj geleinkelio linij. NEP'u buvo pasiektas ikikarinis pramons ir ems kio gamybos lygis, bet tai
Stalino netenkino.
Industrializacijos pradia laikytini 1927 metai, kada buvo pradta statyti keliolika didiuli gamykl ir
rengti ekonomikos pltojimo penkmeio plan. Reikjo l, valdia pabrangino pramons prekes, o grd
supirkimo kainas paliko tas paias. Todl valstieiai vengdavo tokiomis slygomis parduoti grdus valstybei,
slpdavo juos. Valdia vl, kaip ir pilietinio karo metais, siunt kaimus ginkluotus brius, kurie prievarta
atimdavo grdus. Miestuose trko duonos, todl buvo vestos maisto kortels. Stalinas ryosi vykdyti neregt
istorijoje eksperiment - masin valstiei ki kolektyvizacij.
1929 m. prasidjo masinis kolki steigimas ir "ibuoinimas". kaimus i miest buvo siuniami partijos
aktyvistai, kurie kurst varguomen prie pasiturinius kaimynus, vadinamuosius "buoes". I "buoi" buvo
atimamas visas turtas, jie patys tremiami Rusijos iaurs, Uralo, Kazachstano, Sibiro platybes. Ten daugelis
mirdavo dl nepakeniam gyvenimo slyg. "Ibuoinami" neretai bdavo ir vidutiniai bei vargingi
valstieiai, apkaltinti "ryiais su buomis". Kolektyvizacija ir "ibuoinimas" spariausiai buvo vykdomi ten,
kur vyravo grd kis, - Ukrainoje, iaurs Kaukaze, Pavolgyje. I Maskvos plauk nurodymai didinti
tempus, vietiniai vadovai stengsi. Kai kur jie steig komunas, suvisuomenindavo net paukius bei nam
apyvokos reikmenis. Nenordami atsisakyti gyvuli, valstieiai juos skersdavo.
1930 m. pradioje atrod, jog kolektyvizacija visikai sugriaus ems k ir prasids visuotinis badas. Tada
Stalinas ryosi laikinai atsitraukti. 1930 m. kovo pradioje jis paskelb straipsn "Apsvaigimas nuo
laimjim", kuriame veidmainingai piktinosi, kad kolektyvizacija vykdoma prievarta, kaltino skubotumu
vietinius partinius vadovus, apauk juos bukaproiais. Valstieiams buvo leista ieiti i kolki ir tuo
daugelis j pasinaudojo. Taiau ieinantiems buvo kliudoma savarankikai kininkauti. Tssi ir trmimai. Jau

1932 m. buvo sukolektyvinta beveik du tredaliai valstiei. I kolki grdus valdia atimdavo danai nieko
nepalikdama maistui. Tokios "paruoos" sukl didiul bad. 1932 m. pabaigoje-1933 m. iaurs Kaukaze,
Ukrainoje, Volgos vidurupyje bei emupyje ir Urale i bado mir apie 4 milijonus valstiei. Siaut badas ir
Kazachstane, tik ia j sukl kazach klajokli kolektyvizacija ir apgyvendinimas nuolatinse gyvenvietse.
Udraudus klajoti, krito deimtys milijon gyvuli, i bado mir mons.
SSRS valdia neig inias apie bad, taiau drauge sumaino privalom paruo normas, kolkieiams
u darb pradta duoti po truput grd. Asmeniniam naudojimui jiems buvo paskirti sodybiniai sklypai, i
kuri vargais negalais prasimaitindavo. Tuo metu valstyb beveik veltui paimdavo i kolki jai reikalingus
produktus, milijonai "ibuointj" ir kolkiei paliko gimtsias vietas ir tapo nekvalifikuotais
darbininkais, kuri reikjo naujoms statyboms. Stalinin kolektyvizacija sudar galimybes gyvendinti
stalinin industrializacij.
Industrializacija irgi buvo vykdoma milinik auk kaina. Milijonai moni nauj moni statybose
gyveno palapinse, eminse, barakuose, kent visokius nepriteklius. Taiau dalis j dirbo entuziastingai,
tikdami, kad nepritekli kaina kuria nauj visuomen, kurioje visi gyvens laimingai. tikjim stiprino
oficiali propaganda, ipsdama industrializacijos laimjimus, nors jie i tikrj buvo dideli. 4-ojo
deimtmeio pabaigoje SSRS elektros energijos, plieno, akmens angli, daugelio ri main gamyba atsiliko
tik nuo JAV ir beveik susilygino su Vokietija. Smarkiai didjo ginkluots gamyba, pirmiausiai buvo pleiama
sunkioji pramon, daug l skiriama mokslo tiriamiesiems darbams. Vartojimo preki gamyba augo nedaug.
Industrializacija reik NEP'o pabaig. Visos privaios krautuvs ir mons buvo suvalstybintos.
Teroras, kaip valdymo priemon
Vykdant kolektyvizacij ir industrializacij, stiprjo teroras. "Buos" ne tiktai buvo tremiami, imtai
tkstani j udaryta koncentracijos stovyklas (lagerius), nemaai nubausta mirtimi. Industrializacijos
neskmes valdia vertino kaip kenkimo idav. vykus avarijoms fabrikuose, ikart buvo iekoma kaltinink kenkj ar diversant. Ir juos, suprantama, rasdavo. Aukomis tapo daug specialist - ininieri,
ekonomist. j viet skirdavo neturinius patirties ar netgi isilavinimo partijos narius. Taiau ir juos
danai itikdavo toks pat likimas. U valstybins nuosavybs grobstym buvo skiriama mirties bausm arba
ilgametis kalinimas. Kolkieiai galdavo netekti laisvs net u grd, neam kienje, sauj. Vis daugiau
moni buvo siuniama koncentracijos stovyklas, kurias tvark Vyriausioji stovykl valdyba (GULAG'as).
Kaliniai dirbo miko kirtavietse, kasyklose, ties geleinkelius, kas kanalus, stat gamyklas. Daugelis j
mirdavo nuo isekimo ir lig.
1934 m. OGPU buvo pertvarkyta Vidaus reikal liaudies komisariat (NKVD), kuris gavo dar didesnes
teises. NKVD tapo Stalino rankiu vykdant teror jau paioje komunist partijoje. 1936 m. buvo suaudyti
Kamenevas ir Zinovjevas, 1938 m. - Bucharinas. 1937 m. nuteisti mirti ir nuudyti aukto rango karikiai,
apkaltinti ryiais su Vokietijos valgyba. inomiausi i j buvo maralas M. Tuchaevskis ir lietuvis J.
Uboreviius. I viso 1937-1939 metais buvo suaudyta ar udaryta koncentracijos stovyklas daugiau kaip
milijonas moni - partinio aparato, administracijos, kini darbuotoj, kariki ir eilini piliei. Neiveng
represij ir NKVD pareignai. 1938 metais buvo suaudytas Vidaus reikal liaudies komisaras H. Jagoda, o
1940 m. ir jo pdinis N. Jezovas. 1938 m. pabaigoje teroras susilpnjo, dalis suimtj netgi buvo paleista, bet
toliau galiojo iaurs statymai, kalinimas grs netgi u vlavim darb. Negaljo jaustis visikai saugus
n vienas SSRS pilietis - pradedant Politinio biuro nariu ir baigiant vargingu kolkieiu. Vis j likimas
priklaus nuo J. Stalino, tvirtinusio savo berib valdi, valios.
Sovietinio pilieio gyvenimas "nugaljusio socializmo alyje"
Bolevik partija vairavo vis SSRS gyvenim, jos Politinis biuras faktikai buvo aukiausiasis valdios
organas, kuris kontroliavo visas valdymo grandis. Vyriausyb - Liaudies Komisar taryba (LKT) - buvo tik
Politinio biuro nurodym vykdytoja. Niekas nepasikeit ir paskelbus 1936 m. konstitucij. Vadinamasis
parlamentas - SSRS Aukiausioji Taryba - neturjo net menkiausios takos. 4-j deimtmet ir Politinis
biuras virto paklusniu Stalino rankiu. Jo nariai tarpusavyje pagarbiai vadindavo Stalin "eimininku". J.
Stalinas i tikrj buvo nepaprastai gabus ir pakankamai isilavins politikas, jis domjosi groine literatra,
teatru, muzika, mokslo ir technikos laimjimais. Taiau savo nuomon visais klausimais jis beatodairikai
primesdavo milinikos valstybs pilieiams, negailestingai susidorodavo su tikrais ir tariamais
nepaklusniaisiais bei nepatikimaisiais.
1936 m. priimta konstitucija skelb, kad alyje nugaljo socializmas, sukurta nauja visuomen.

Konstitucija "garantavo" odio, spaudos, sins laisves, susirainjimo slaptum ir kitas demokratines teises.
Taiau NKVD visikai nepais i konstitucijos straipsni. Tik socialins teiss: darb, moksl, gydym,
poils, aprpinim pensijomis tapo realybe, nors egzistavo vairi apribojim, darbo umokestis ir pensijos
buvo menkos, medicinos aptarnavimo lygis neauktas. Vis dlto SSRS nebeliko bedarbi, danai pusbadiu
gyvenani kolkiei ar darbinink vaikai galdavo gyti vidurin ir auktj isilavinim, nereikdavo
mokti u gydym.
Kita vertus, SSRS pilieiai gyveno skurdiai, kent maisto, o dar labiau pramonini preki - drabui,
avalyns ir kt. - trkum. Tad ir didesn atlyginim gaunantys danai negaldavo apsipirkti. Labai maai
tebuvo statoma gyvenamj nam, miestieiai glaudsi anktuose kambariuose ir barakuose. Visus slg
baim bti represuotiems u neatsarg od. Raytojai, mokslininkai, dailininkai, aktoriai privaljo grietai
laikytis komunist partijos ir Stalino nurodym.
Klausimai ir uduotys
L Kaip Stalinas tapo vienvaldiu VKP(b) vadovu ir SSRS diktatoriumi?
2.Kokios buvo kolektyvizacijos vykdymo priemons ir j rezultatai?
3.Kaip buvo vykdoma industrializacija ir kokie jos rezultatai?
4.Apibdinkite ry tarp kolektyvizacijos ir industrializacijos.
5.Kaip Stalinas panaudojo teror socializmui kurti ir savo diktatrai tvirtinti?
6.Apibdinkite gyvenimo slygas SSRS 4-ojo deimtmeio pabaigoje. Kaip Js manote, ar stalinin valdia laiksi
vien teroru?

6.

Komunist judjimas ir Kominternas

Komunist idj plitimas

Spalio perversm Rusijoje bolevik vadai - V. Leninas, L. Trockis, G. Zinovjevas - vertino tik kaip pradi
pasaulins revoliucijos, kuri, j manymu, turjo apimti ne vien Europos, bet ir Azijos, Amerikos, net Afrikos
alis.
1918 m. komunist partijos susikr Suomijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje,
Nyderlanduose, Graikijoje ir Argentinoje, o 1919 m. -Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Danijoje, JAV, Meksikoje.
Komunistinms idjoms plisti tada buvo labai palankios aplinkybs. Pirmojo pasaulinio karo metais di
diumoje ali padidjo skurdas, milijonai vyr uvo miuose. Kita vertus, lobo karo reikmen tiekjai pramonininkai, laiv savininkai, bankininkai. Dalis socialdemokrat svarbiausia karo kaltininke laik pai
kapitalistin santvark, tad man, jog vienintelis bdas ateityje ivengti tokios nelaims - likviduoti
kapitalizm, t. y. pasekti Rusijos pavyzdiu.
Bolevikai turjo pasaulyje daug nuoirdi alinink ir rmj, sitikinusi, kad Rusijoje kuriama nauja
teisinga visuomens santvarka. Bolevik valdia siunt usien agent ir skyr nemaa l alininkams
remti bei komunist partijoms organizuoti. Prireik steigti centr, kuris derint vis ali komunist planus ir
veiksmus.
Komunist internacionalo sukrimas
1919 m. kovo mn. Maskvoje vyko steigiamasis Komunist internacionalo kongresas. Jis paskelb, jog
Spalio revoliucija Rusijoje pradjo nauj istorin epoch - "kapitalizmo lugimo ir proletariato komunistini
revoliucij epoch". Kongresas pasmerk vadinamj buruazin demokratij, kaip tarnaujani vien
turtingiesiems, ir reikalavo pakeisti j proletariato diktatra. ios diktatros btinumo pripainimas ar
nepripainimas virto lyg kokia takoskyra tarp komunist ir socialdemokrat.
Bolevik vadams, ir ne tik jiems, tada atrod, jog kapitalizmas per kelet met bus sunaikintas. Pats
Kominternas buvo tarsi pasaulin komunist partija, nes vairi ali partijos vadintos jo sekcijomis. Daugelio
neseniai susikrusi komunist partij veikjai buvo taip sitikin artima pergale, kad net atsisak dalyvauti
rinkimuose ir profsjung veikloje. Jie man, jog darbininkai tik laukia komunist signalo pradti
revoliucij.
1920 m. liepos-rugpjio mnesiais vyko antrasis Kominterno kongresas, kuris baig formuoti i
organizacij. Buvo nustatyta 21 slyga norint priimti partij Komintern. Reikalauta: pripainti proletariato
diktatr, laikytis partijose demokratinio centralizmo principo, nutraukti ryius su oportunistais, ginti Soviet

Rusij, dalyvauti parlamento rinkimuose, veikti kariuomenje ir kt. Antrasis kongresas pritar Kominterno
statams, kurie numat visik atskir partij priklausomyb nuo Treiojo internacionalo, o faktikai nuo
RKP(b), v liau ir nuo VKP(b) vadovybs.
Dar krimosi laikotarpiu Kominternas daugel ali siunt instruktori, kurie paddavo kurti komunist
partijas. Ypating dmes Kominternas skyr kolonijinms ir priklausomoms Ryt alims.

Kominterno veikla 1921-1935 m.

Netrukus po antrojo Kominterno kongreso susikr stiprios komunist partijos Pranczijoje ir Italijoje.
Prisijungus kairij socialdemokrat grupuotei smarkiai iaugo Vokietijos kompartija. ios trys partijos buvo
didiausios kapitalistinse alyse. I viso pasaulyje 1921 m. jau veik 48 komunist partijos.
Visur jos stengsi stiprinti savo tak, reng streikus ir net sukilimus. Taiau aikdjo, jog pasaulin
revoliucija greitai nevyks. Bolevik viltys "nuneti" j Vakarus ginklu patyr skaud smg dar 1920 m.
rugpjio mnes prie Varuvos, kai Lenkijos kariuomen sumu ir privert trauktis Raudonj armij.
Socialdemokrat partijos nesuiro, jos ilaik didel dal savo nari, tak profsjungoms. 1923 m. buvo
steigtas socialdemokrat partij susivienijimas - Socialistinis darbinink internacionalas.
Pasikeitus aplinkybms V. Leninas ikl "vieningo darbinink fronto" k. Jis reik, jog skirtingos
darbinink organizacijos veiks ivien, kad bt tenkinami darbinink reikalavimai ir ilaikomos demokratins
laisvs. is kis buvo gana aktualus. Mat Italijoje stiprjo faistinis judjimas, siekiantis panaikinti
demokratij. Drauge vieningas darbinink frontas, Kominterno vadov nuomone, turjo padti patraukti
komunist pus eilinius socialdemokratus ir nualinti j vadovus, vadinamus oportunistais.
Kita vertus, Kominternas pradjo komunist partij bolevikinimo kampanij, kurios tikslas buvo paalinti
i j visus tariamus palankumu socialdemokratams, priversti nutilti kitaip mananius komunistus. Paskelbta
"klass prie klas" taktika reik, kad komunist partijos, kaip tariamai vienintels darbinink klass interes
gynjos, prieinasi ne tik visoms buruazinms partijoms, bet ir socialdemokratams. etojo Kominterno
kongreso (1928 m.) nutarimuose buvo teigiama, kad socialdemokratija virto "itikimiausia buruazijos
atrama", o jos vadovai drauge su faistais - "didiausia kontrrevoliucine jga". Tad kova su faizmu esanti
negalima be kovos su socialdemokratais.
1929-1933 m. didioji ekonomin kriz sukrt vis kapitalistin pasaul, bet nepastmjo jo prie
revoliucijos, kaip tikjosi komunistai. Atvirkiai, daugelyje ali sustiprjo faistai ir jiems artimi judjimai.
1933 m. sausio mnes Hitleris tapo Vokietijos diktatoriumi. Komunist ir socialdemokrat partijos buvo
sutriukintos ir udraustos. O Kominternas vis dar ragino kovoti su socialdemokratais, kaip faizmo
bendrininkais. Beje, tokiais pat bendrininkais Stalino valia buvo apaukti L. Trockio alininkai, vadinamieji
trockininkai. 1929 m. i SSRS ivarytas Trockis toliau kritikavo Stalino politik.
Vis dlto faist stiprjimas vert komunistus keisti poir socialdemokratus. Septintasis Kominterno
kongresas Maskvoje 1935 m. paskelb, kad arti miausias komunist udavinys - neleisti laimti faizmui ir
kilti naujam pasauliniam karui. Esmin faizmo laimjim prieastis es darbinink klass susiskaldymas,
socialist ir komunist prieikumas. Todl reiki sudaryti bendr darbinink front ir jo pagrindu antifaistin Liaudies front, jungiant ir demokratines buruazines organizacijas. Septintasis kongresas
pirmkart rekomendavo kurti jungtines darbinink partijas.
Netrukus po septintojo Kominterno kongreso daugelyje Europos ir Lotyn Amerikos valstybi susikr
Liaudies frontai. 1936 m. jie gavo daugum bals parlamento rinkimuose Ispanijoje bei Pranczijoje ir
sudar kairisias vyriausybes.
Kominternas ir SSRS
Nuo pat Kominterno susikrimo jam vadovavo Rusijos komunist partija. V. Lenin galima pagrstai
vadinti Kominterno krju. Jo bolevik partija pam valdi ir pirm kart istorijoje m gyvendinti
Markso mokym. Rusija tapo savotika komunist partij baze, i kurios jos gavo nema materialin
param, kur specialiose partinse mokyklose bdavo ruoiami kadrai legaliai ir ypa nelegaliai veiklai.
Po Lenino mirties J. Stalinas pamau m kontroliuoti ne tik VKP(b), bet ir Komintern. Jis primesdavo
Kominterno vadovybei savo nuomon vienais ar kitais klausimais, kitaip manantys komunist partij
veikjai buvo iurkiai kritikuojami, meiiami, alinami i partij. Kaip tik Stalinas aktyviai palaik idj,
kad socialdemokratai yra buruazijos atrama ir faizmo pagalbininkai. Maiausias prietaravimas Stalinui
grs jau ne paalinimu i partijos, o kaljimu ar mirtimi.
1936 m. pabaigoje SSRS kilus naujai represij bangai, jos aukomis tapo daugelis Kominterno darbuotoj,
usienio ali komunist. Buvo nuudyta nemaai Soviet Sjungoje gyvenani politini emigrant i
Graikijos, Bulgarijos, Vengrijos, Jugoslavijos, Vokietijos ir kit ali, netgi visi Lenkijos komunist vadovai.

Juos ikviesdavo Maskv ir ten sunaikindavo, apkaltin smoksl rengimu ar nipinjimu. 1938 m. Stalinui
reikalaujant Kominterno Vykdomasis komitetas ivis paleido Lenkijos komunist partij.
Teroras griov ir t menk socialdemokrat pasitikjim komunistais, kuris buvo atsirads po septintojo
Kominterno kongreso. Pats Kominternas Antrojo pasaulinio karo ivakarse beveik prarado reikm. 1943
m. jis buvo paleistas.
Klausimai ir uduotys
1 Kokio svarbiausio tikslo siek komunist partijos 1918-1920 m. ?
2.Paaikinkite, kaip js suprantate pasaulins revoliucijos " svok.
3.Kaip komunistai vertino socialdemokrat partijas? Kodl?
4.Kodl SSRS galjo kontroliuoti Komintern ir jam priklausanias partijas?

7.

PASAULIO EKONOMIKOS RAIDA TARPUKARIO METAIS

Ekonomin situacija po karo

Pirmasis pasaulinis karas ir Spalio revoliucija Rusijoje padar didiul poveik Vakar alims. Ypa sudtinga
padtis po karo susiklost Vokietijoje, rimt kini sunkum patyr Didioji Britanija ir Pranczija. Gaminusi
karo reikmenis pramon ilgai negaljo prisitaikyti prie taikos slyg.
Pasibaigus karui usienio prekybos apimtis sumajo, nauj karini usakym nebuvo. Tad 1920-1921 m.
pramons gamyba smuko, labai padaugjo bedarbi. Tiktai 1923 m. Europoje baigsi pokario suirut.
Prasidjo klestjimo laikotarpis.
Spariais tempais augo gamyba Vokietijoje ir Pranczijoje, kurioje ligi karo vyravo lengvoji pramon. 3ij XX amiaus deimtmet didjo plieno, elektros energijos, aliuminio, automobili ir lktuv gamyba.
Italijoje pltojosi sunkioji, chemijos ir karo pramon. Sstingio negaljo veikti Didioji Britanija. Bet ir joje
iaugo elektrotechnikos, chemijos, automobili gamyba. Bendra pramons produkcijos apimtis Didiojoje

Britanijoje 1929 m. vos siek priekario lyg. O Jungtinse Amerikos Valstijose tais metais buvo gaminama
70%, Pranczijoje - 43% daugiau nei 1913 m.
Apskritai 1924-1929 m. Vakar Europos pramons produkcijos gamyba, pritaikius nauj technik,
pastebimai iaugo.
Technikos ir gamybos paanga
3-ij XX a. deimtmet Vakaruose spariai pltojosi technika, daug kur buvo pritaikomi iradimai bei
patobulinimai. Svarbiausi tuometins technikos ir gamybos raidos ypatumai buvo tokie:
vyko sparti elektrifikacija, pereita nuo garo main prie elektros traukos; vietoje ma elektros jgaini
buvo statomos milinikos ilumins elektrins ir hidroelektrins; elektros motor taikymas visikai pakeit
fabrikus ir gamykl cechus;
vidaus degimo varikliai vis labiau buvo naudojami transporte, ems kyje ir karyboje (automobiliams,
lktuvams, traktoriams, tankams);
ems kio darbai buvo mechanizuojami - naudojami traktoriai, kombainai ir kitos mainos;
nauji metalai ir lydiniai, ypa aliuminis, buvo taikomi vairi main, rengim ir prietais gamybai;
vis daniau pramonje ir ems kyje buvo naudojama chemija; pradta gaminti dirbtin pluot,
plastmases, kitus sintetinius dirbinius bei mineralines tras;
labai smarkiai iaugo automobili transportas ir automobili pramon;

atsirado galimyb vis didesniam gyventoj skaiiui naudotis telefonais, radijo aparatais, lankyti kino
teatrus, sigyti anksiau visikai neregt nam apyvokos reikmen: aldytuv, skalbimo main, dulki
siurbli; 4-j deimtmet Jungtinse Amerikos Valstijose, Italijoje, Didiojoje Britanijoje ir Vokietijoje
pradtos rodyti pirmosios televizijos laidos, bet paplito televizija po Antrojo pasaulinio karo.
Didioji 1929-1933 m. kriz
1929 m. spalio pabaigoje Niujorko biroje smarkiai krito
akcij kursas. Vliau tai pasikartojo ir kitose pasaulio
birose. Prasidjo pasaulin ekonomin kriz. 1929-1933 m.
kriz patyr visos be iimties pasaulio alys. Katastrofikai
sumajo pramons gamyba. 1932 m. jos apimtis
kapitalistinse valstybse buvo 36% maesn nei 1929 m.,
Jungtinse Amerikos Valstijose ji tesudar 54%, Vokietijoje
- 53%, Didiojoje Britanijoje - 83% ir Pranczijoje - 73%
1929 m.
ems kio gamyba nusmuko kone tredaliu.
Nusigyvendavo
ir
bankrutuodavo
pramonininkai,
prekybininkai ir amatininkai. Dideli sunkum patyr ir
bankininkai bei dvarininkai. Smarkiai padaugjo moni,
netekusi darbo ir niekaip negalini jo rasti. Bedarbiai
netgi isivysiusiose Vakar valstybse gaudavo tik labai
menkas paalpas, jie ir j eimos badavo.
Pragaitingiausia kriz apm Vokietij ir Jungtines Amerikos Valstijas. Blogiausia padtis buvo
Vokietijoje, kur
jau 1930 m.
bedarbi
skaiius siek 5
mln., o 1932 m.
- 7,5 mln.
Kriz
pramoninse
valstybse
skaudiai
paveik maiau
isivysiusias
Europos, Azijos, Lotyn Amerikos alis. Smarkiai sumajus j ems kio gamini ir aliav eksportui,
usidar daug kasykl, moni, valstieiai visai negaldavo parduoti savo produkt arba gaudavo u juos
menk kain. Pajam i eksporto sumajimas vert mainti import.

Vyriausybi priemons krizei veikti

Klestjimo metais JAV vyriausyb beveik visikai nesikio kin gyvenim, nes ten vyravo nuomon, kad
rinka k puikiai reguliuoja pati. Vakar Europos alyse padtis iek tiek skyrsi. Ten Pirmojo pasaulinio karo
metais valstybs reguliavo kinius ir socialinius santykius. Dalis io reguliavimo iliko ir pasibaigus karui.
Vakar Europos alyse veik valstybin socialinio draudimo sistema (senatvs ir nedarbingumo pensijos,
paalpos bedarbiams).
Didioji 1929-1933 m. kriz rod, kad kapitalizmas nebegali isilaikyti "privaios iniciatyvos laisvs"
pagrindu. Ieitis galjo bti tik valstybinis ekonomikos ir socialini santyki reguliavimas - etatizmas. Krizs
metais vairs valstybinio reguliavimo bdai jau buvo taikomi visose Vakar alyse.
Hitlerio diktatra Vokietijoje nuo pat 1933 m. pradios msi labai ryting priemoni krizei veikti ir
nedarbui sumainti. Valdia primet verslininkams antikrizini priemoni program, spariai plt karo
pramon. Valstybs lomis buvo finansuojami didelio masto vieieji darbai: aplinkos tvarkymas, kanal
gilinimas ir valymas, o ypa greitkeli - autostrad tiesimas, taip pat turjs didel karin reikm. Vieieji
darbai daugeliui bedarbi tapo pragyvenimo altiniu. Atlyginimas, tiesa, buvo menkas. 1935 m. nedarbas
Vokietijoje sumajo ir pasiek ikikrizin lyg. Dar po met valstyb ved visapusik kain bei darbo
umokesio kontrol. Pasirod, kad diktatra gali skmingai sprsti ekonomikos problemas, taiau visi jos
laimjimai buvo skirti rengtis grobuonikam karui.
Nelauant demokratijos, etatizmas rytingai buvo pleiamas Jungtinse Amerikos Valstijose. 1932 m.
prezidentu irinktas F. Ruzveltas paskelb "naujj kurs" ir j gyvendino, veiks daugelio kapitalist ir
opozicins respublikon partijos pasiprieinim.
1933-1934 m. ir kitose krizs apimtose alyse padtis
pradjo gerti. Didjo investicijos, gamyba, majo nedarbas.
Tiesa, pramons augimo tempai po krizs buvo lti.
Pasaulio pramons gamyba 1937 m. tik 2,5% praaugo
1929 m. lyg.
Gyvenimo slygos pramoninse valstybse
Tarpukario metais pramoninse valstybse darbinink ir
tarnautoj darbo umokestis lyginant su ikikariniais metais
iaugo nedaug. Labiau JAV, maiau Vakar Europos alyse.
Gyvenimo slygos keitsi dl technikos paangos, nauj
vartojimo preki pasirodymo rinkose. Gerjo buities slygos,
prie nauj statom daugiabui nam buvo prijungiami
vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, rengiamas centrinis
ildymas. Miestuose visiems prieinama pramoga tapo kinas,
vis daugiau gyventoj sigydavo radijo ir fotoaparatus.
Smarkiai daugjo lengvj automobili. Europoje jie dar buvo prabangos prek, o JAV automobilius
pirkdavo ir gerai apmokami kvalifikuoti darbininkai.
Krizs metais labai sunkiai vertsi bedarbiai, taiau kaip tik tada kai kuriose alyse buvo priimti nauji
socialinio aprpinimo statymai, padidintos paalpos netekusiems darbo. Tai pagerino labiausiai
nepasiturini gyventoj padt.

8.

FAISTIN ITALIJA

Faistinio judjimo atsiradimas ir faist idjos

Tarpukario laikotarpiu daugelyje Europos ali atsirado ir aktyviai veik faistins organizacijos. Faizmas tada
buvo naujas, labai savitas ir takingas politinis judjimas.
Faizmo pavadinimas kils i lotyniko odio "fascio", t.y. ryulys. Senovs Romoje virb ryelis su
smeigtu kirveliu -faina - buvo valdios simbolis. Faina tapo Italijos faist enklu, reikusiu vienyb, jg,
teisingum, senj Romos tradicij ts.
Pirmaisiais pokario metais Europoje kilo ekonomin kriz. mons, nepatenkinti blogjania padtimi,
maitavo. Daugyb ekonomini, socialini problem sukl demokratins valdymo sistemos kriz: partijos, par

lament frakcijos nesutar, nebendradarbiavo tarpusavyje. Vyriausybs, danai koalicins, buvo sunkiai
formuojamos ir nesugebjo isprsti sudting problem. Tokiomis slygomis vairiose alyse krsi faist
organizacijos. Faistai aikino, kad blogybi prieastis yra demokratin valdymo sistema, skaldanti nacijos
jgas, sudaranti slygas reiktis egoizmui, vaidams. Siekiant bendr nacijos ir valstybs interes, faist teigimu,
visuomen privalo bti vieninga. Visuomen suvienyti, j nuomone, galima tik vedant diktatr ir visiems
tikint vadu. Vienas i svarbiausi faizmo reikalavim - tikti vadu ir nedvejojant jam paklusti.
Valstyb ir nacija faist ideologijoje yra didiausios vertybs, kurioms turi tarnauti visuomen. Valstyb ir
nacija faistui - viskas, o asmuo, jo laisv -niekas. Vis ali faistai pabrdavo savo tautos iskirtinum.
Faist organizacijos pasiymjo drausme, paklusnumu vadams, atsidavimu idjai. Faist vertybes atspindi
j priesaikos ir kiai, pavyzdiui: "Prisiekiu visas ir visados pasiaukoti Italijos gerovei", "Tikti - paklusti kovoti". Judjimo nariai neiodavo enklelius, uniformas. Faistai danai remdavosi fizine jga, smogik
grupmis. Kai nepaddavo tikinjimai, jie paleisdavo darb kumius, kastetus, griebdavosi revolveri.
Italijos faist veikla
Faizmas atsirado Italijoje. Pirmaisiais pokario metais Italij apm ekonomin :r politin kriz. Darbininkai
uiminjo gamyklas, valstieiai dalijosi dvarinink em, krsi Raudonosios gvardijos briai. alyje stiprjo
kairij partij opozicijos. 1921 m. susikr komunist partija.

Visoje alyje kovai su vyriausybe ir komunistais steigsi faist briai. Vienas takingiausi faizmo
pradinink buvo raytojas Gabrielis D'Anuncijas 1863-1938). Jam esant judjimo vadovu, paplito
faist uniforma - juodi markiniai ir auliniai batai, taip pat sveikinimasis pakeliant rank ir kitos tradicijos.
Tarp pirmj pokario faist bri steigj buvo ir Benitas Musolinis. 1919 m. Milane susirinko pirmoji
faist asamblja. 1921 m. lapkriio mnes faistai pasiskelb partija. Jos vadu - due - tapo B. Musolinis.
Faist smogikai puldinjo kairiuosius politikus, laikrai redakcijas, spaustuves, organizacij bstines.
Susd sunkveimius, naktimis jie vykdavo "bausti" maitaujani valstiei ar raudonj. Tokios
ekspedicijos baigdavosi muimais ir net udynmis, o j keli nuviesdavo gaisr pavaists. Situacija alyje
panjo pilietin kar.
B. Musolinio atjimas valdi
1922 m. Italijoje buvo labai neramu. Vyko streikai. Siautjo faistai. alyje vis labiau sigaljo anarchija, kuria
galjo pasinaudoti komunistai. Dalis politik, pramoninink, bankinink, dvarinink norjo atiduoti valdi
faistams, adjusiems sudaryti tvirt vyriausyb, vesti tvark. B. Musolinis kategorikai reikalavo valdios:
"Arba mums duos valdi, arba mes j pasiimsim". Bet jo vadovaujama frakcija parlamente turjo 36 vietas,
t.y. apie 7%. Parlamentiniu bdu valdios faistai gauti negaljo, todl jie suorganizavo yg Rom.
1922 m. spalio 27 d. i Neapolio Romos link iygiavo 40-50 tkst. smogik. Dauguma j buvo gerai
karikai pasireng, kovose usigrdin vyrai, apsiginklav autuvais ir revolveriais. Faistai rizikavo.
Vyriausybs kariuomen galjo juos be vargo iblakyti, bet toks sakymas nebuvo duotas. Tada daug kam
atrod, kad faistai ives al i krizs, sustabdys kylani revoliucij. Karalius Viktoras Emanuelis III 1922 m.
spalio 29 d. prane Musoliniui, kad jam pavedama suformuoti vyriausyb.
Diktatra

Taps vyriausybs vadovu, Musolinis msi griauti demokratin santvark. Parlamento teiss buvo apribotos.
Pats du galjo leisti statymus. Pagal 1923 m. priimt rinkim statym, partija, per rinkimus gavusi
daugiausia bals, turjo gauti 2/3 viet parlamente. 1924 m. balandio rinkimus laimjo faistai. Socialistas
deputatas Dakomas Mateotis parlamente apkaltino faistus neteistais veiksmais per rinkimus, prievarta,
politini teisi paeidimais. vilpiant ir aukiant faist deputatams, jis baig kalb odiais: "A turjau tai
padaryti. Dabar galite rayti man nekrolog." Po mnesio Mateot pagrob ir nuud gauja, pasivadinusi
"CK". Mateoio nuudymas sukl alyje pasipiktinim ir protestus. Musolinis melagingai dievagojosi nieko
neins, aikino, kad Mateotis nuudytas provokaciniais sumetimais. Protestavusieji nieko nepasiek. At
virkiai, toliau apgalvotai ir nuosekliai buvo naikinama demokratija. Juodmarkiniai virto valstybs ilaikoma
ir Musoliniui pavaldia milicija. Faist eiliniai nebaudiami terorizavo "raudonuosius". Taip buvo vadinami
visi kritikavusieji du. Udraustos politins partijos, j deputat mandatai paskelbti negaliojantys. Nuo 1928
m. kandidat parlament sra tvirtino Didioji faist taryba. Italijoje neliko nefaistins spaudos, partij,
visuomenini organizacij. Buvo steigtas ypatingasis teismas valstybei ginti. Teisjais, vliau ap skritai
valdininkais galjo bti tik faistai. Reimo prieai, kitaminiai buvo udaromi kaljimus, tremiami

atkampias salas ar vietoves, turdavo emigruoti. "Neinomi nusikaltliai" vidury dienos minios akivaizdoje
pagrobdavo, iauriai sumudavo, net nuudydavo diktatoriaus prieus. Miestai pasipuo ikalbingais kiais "Du visuomet teisus" bei daugybe kit analogik ura ir plakat.
Faistai savo revoliucij vertino kaip mirties nuosprend demokratinei valstybei, jos, anot Musolinio,
"parlamentarizmo ir partij aidimams". Ilgainiui diktatra vis grietjo. I esms nuo nieko nepriklausomas
Musolinis ir jo alininkai stm al kar prie Etiopij, nulmus Italijos politin izoliavim ir suartjim su
Hitleriu. Antrasis pasaulinis karas, kur al trauk faistinis reimas, atne italams daug nelaimi, pakirto
bet kok Musolinio ir diktatros autoritet bei gdingai praud pat diktatori.
Nepaisant visuotinio kitamini terorizavimo, Italijoje i esms nebuvo persekiojama rasiniais (iki 1938 m.),
religiniais motyvais, nebuvo knyg lau.
Faist socialin politika
Faistai siek vieni valdyti visuomen ir nepripaino joki kit autoritet. Todl dl jaunimo aukljimo, i
kurio siek istumti dvasininkij, jie nesutar su Katalik banyia. Mafija, ilg laik Italijoje vaidinusi svarb
vaidmen ir buvusi valstybe valstybje, buvo sunaikinta, o jos vadovai pasodinti kaljimus arba priversti
slapstytis.
Faistai labai stengsi pagerinti alies ekonomin situacij. Protekcionistinmis priemonmis jie skatino
gamyb, ribojo import. Vyriausyb skyr daug l pelkms sausinti, keliams tiesti, tiltams,
hidroelektrinms, gyvenamiesiems namams statyti, karinei gamybai, armijai didinti ir modernizuoti. Italija
sukr galing karo aviacij ir laivyn.
Visa tai skatino pramons augim. mons gavo darbo. Iaugo pasli plotai. Valstieiai iaugindavo tiek
kviei, kad j nebereikdavo importuoti. Buvo iplstos ir socialins programos. Valstyb rm daugiavaikes
eimas, duodavo neturtingiems vaikams nemokam vadovli, pusryius, eimoms - maisto produkt paketus.
Faistui svarbiausia vertyb - nacija. Kiekvienas italas -nacijos dalis. Tai ir nulm populiari Musolinio
socialin politik.
Klausimai ir uduotys
1.Kas skatino antidemokratini judjim stiprjim pokario laikotarpiu? -

2.Apibdinkite faist pairas. Kaip jie sil isprsti visuomens problemas?

3.Kaip ir kodl valdi Italijoje atjo B. Musolinis?
4.Kaip Italijoje buvo kuriama diktatra?
5.Apibdinkite faist valdios elges su opozicija.
6.Remdamiesi tekstu paraykite faizmo apibrim.

9.

JAV: KLESTJIMAS, KRIZ IR "NAUJASIS KURSAS"

JAV tampa galingiausia pasaulio valstybe

Karo metais smarkiai augo JAV pramons gamyba, kuri 1919 m. jau buvo didesn negu vis Europos ali
drauge. 1919 m. JAV kas 1/2 pasaulio angli, igavo 2/3 naftos, gamino 3/5 ketaus ir plieno, 85% automobili.
Karo metais daugiau kaip tris kartus padidjo pramons dirbini, ginkluots ir maisto produkt eksportas.
Amerikieiai didiavosi savo tvyns galybe, i aukto irjo Europ. Tarp amerikiei politik buvo daug
izoliacionist, kurie prieinosi dalyvavimui sprendiant Europos reikalus ir JAV karins galios stiprinimui. J
nuomone, skalaujamos dviej didij vandenyn, Jungtins Amerikos Valstijos lieka nepasiekiamos
galimiems prieams.
Pasibaigus karui majo amerikietik preki paklausa. Bet jau 1922 m. JAV pramon vl dirbo visu

pajgumu. Pakilimas tssi iki pat 1929 m. pabaigos. Tas laikotarpis pagrstai pavadintas klestjimu (angl k. prosperity).
Klestjimo metais JAV valdia beveik nereguliavo kins veiklos. Amerikiei verslininkai, dauguma
politik ir ekonomist skelb, jog valdia turinti atlikti vien "naktinio sargo" pareigas, t.y. palaikyti viej
tvark ir saugoti nuosavyb nuo visoki piktadari. Vyravo nuomon, kad valstybs reguliavimas alingas, o
amerikietikas kapitalizmas gali panaikinti skurd vien plsdamas gamyb ir tobulindamas technik.
Socialinje sferoje valdia apribojo imigrant skaii, nustatydama vadinamsias kvotas, taip pat laiksi
sausojo statymo, vesto 1920 m., kuris draud gaminti ir pardavinti alkoholinius grimus. Pirmosios
priemons tikslas buvo sumainti nedarb, o antrosios - pagerinti nepasiturini eim, kuri vyrai daug l
ileisdavo grimams, materialin padt.
Didioji kriz
1929 m. spalio mn. JAV prasidjo ekonomin kriz, iplitusi beveik visame pasaulyje. imtai tkstani
amerikiei prarado didij savo santaup dal, milijardai doleri tarsi "igaravo". 1929-1933 m. bankrutavo
daugiau kaip 110 tkst. pramons ir prekybos firm ir 19 didij geleinkeli kompanij. 1929 m. buvo 1,6
mln. nerandani darbo, o 1932 m. -jau 12,1 mln.
Bedarbiai negaudavo i valstybs paalp. Savivaldybi ir labdaros organizacij teikiamos paramos jiems
nepakako. Deimtys milijon amerikiei labai skurdo.
Prezidentas H. Huveris imgino daug priemoni krizei veikti: pradjo valstybs lomis statyti tiltus, tiesti
kelius, sumaino mokesius, pakl muitus importuojamoms prekms, skatino pramonininkus ilaikyti darbo
umokesio lyg. Taiau H. Huveris atmet pasilym mokti valstybines paalpas bedarbiams ir daugel
ekonomikos reguliavimo priemoni. Toks prietaringas H. Huverio elgesys lm jo neskm 1932 m.
prezidento rinkimuose. Prezidentu tapo demokrat partijos veikjas Franklinas Ruzveltas.
Ruzvelto antikrizin politika
F. Ruzveltas paskelb "naujj kurs" (angl k. - New deal). Jo esm - didel programa priemoni, tvirtinani
valstybs vaidmen ekonomikoje.
Ruzvelto vyriausyb ved griet valstybs kontrol bankams. Tai turjo ukirsti keli piktnaudiavimams ir
apsaugoti nuo bankrot, kurie prarydavo indlinink santaupas (buvo teisintas valstybinis indli draudimas). Taip
pat nustat siningos konkurencijos taisykles pramonje bei prekyboje ir laikin kain kontrol. Jungtins
Amerikos Valstijos labai iplt vieuosius darbus, finansuojamus i valstybs biudeto.
1934-1939 m. Ruzvelto iniciatyva JAV Kongresas prim darbo laiko apribojimo, minimalaus darbo umokesio,
vaik darbo udraudimo statymus, taip pat statym dl darbo santyki. Pastarasis iplt darbinink teises kurti
profsjungas ir sudaryti kolektyvines sutartis su monininkais. Buvo diegiama valstybin socialinio draudimo sistema,
vestos nedarbo paalpos, iplstas aprpinimas pensijomis. "Naujojo kurso" politika padjo veikti kriz ir sumainti
socialin tamp, bet gamybos augimas buvo ltas.
Ruzveltas nesibaimino ryting veiksm (1933 m. pavasar jam pasilius JAV Kongresas panaikino
nepasiteisinus "sausj statym") ir tapo populiarus tarp amerikiei. Jis buvo perrinktas prezidentu 1936, 1940 ir
1944 metais.
JAV visuomen 4-ojo deimtmeio pabaigoje
Didiosios krizs ir karo metais rimtai pasikeit JAV visuomen. Ji pasidar kritikesn savo tradicijoms ir prastoms
idjoms apie Amerikos iskirtinum., nevarom verslo laisv. Dauguma amerikiei suprato valstybinio
reguliavimo btinum ir jo teigiam poveik velninant krizs padarinius.
Amerikiei verslininkai gana greitai prisitaik prie kintani slyg. Tarp verslinink buvo ir sitikinusi
"naujojo kurso" alinink. Vienas i j, A. Harimanas, netgi skelb, kad "kratutinio individualizmo epocha jau
prajo. Verslo klestjim ir uimtum geriausia palaikyti protingai planuojant kin veikl. Su neprotingais
verslininkais reikia elgtis kaip su galvijais - <...> pririti spausti ym ir varyti juos su visa banda". "Naujojo
kurso" priemons turjo lemting poveik tolesnei amerikiei visuomens raidai ligi pat i dienu.
Klausimai ir uduotys
1. Kok poveik JAV ekonomikai turjo Pirmasis pasaulinis karas?
2.Apibdinkite J929-1933 m. didij kriz Jungtinse Amerikos Valstijose.
3.Apibdinkite "naujojo kurso "priemones ir j poveik amerikiei visuomenei

10. DIDIOJI

BRITANIJA IR PRANCZIJA TARPUKARIO METAIS

Valstybs nugaltojos
Dviem laimjusioms Pirmj pasaulin kar valstybms - Didiajai Britanijai ir Pranczijai - jo padariniai buvo
sunks. Ypa brangiai pergal atsijo Pranczijai. Mi laukuose uvo 1,4 mln. prancz, sueista 2,6 mln., i j
600 tkst. liko invalidai. Labiausiai karo veiksmai nusiaub supramonint iaurs rytin alies dal. Ten buvo
sugriauta beveik 10 tkst. fabrik ir kasykl. Pranczija klimpo skolas Jungtinms Amerikos Valstijoms.
Pirmaisiais pokario metais Pranczijos kis igyveno kriz. Tik 1924 m. pramons ir ems kio gamyba
pasiek ikikarin lyg. Dl infliacijos augo maisto produkt bei kit preki kainos, o darbo umokestis didjo ltai.

Blogjo finansin padtis. Prancz viltys, kad atstatymo darbams uteks i Vokietijos gaunam reparacij,
nepasiteisino. Vis dlto 1926 m. R. Puankar vyriausyb stabilizavo frank, o 1928 m. tai buvo teisinta parlamento
priimtu statymu. Franko kursas buvo nustatytas 5 kartus emesnis u ikikarin. Taiau frankas vl tapo valiuta,
naudojama tarptautiniams atsiskaitymams. Didioji kriz skaudiai paliet Pranczij tik 1931 m., nes ji maiau
negu kitos pramonins valstybs buvo priklausoma nuo tarptautins prekybos, o jos vidaus rink gyn dideli muitai.
Didioji Britanija nuo karo nukentjo maiau negu Pranczija: uvusij ir sueistj skaiius siek atitinkamai
747 tkst. ir 1720 tkst. moni. Taiau anglai kare prarado didel savo prekybos laivyno dal ir siskolino
Jungtinms Amerikos Valstijoms. Svaro sterling vert karo ir pirmaisiais pokario metais nukrito tredaliu. 1925 m.
buvo pasiektas ikikarinis svaro sterling kursas. Tai atitiko finansinink interesus, bet apsunkino angl preki
eksport ir tapo viena i lto pramons gamybos augimo prieasi.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui anglai jau nebegaljo ilaikyti savo valdioje Airijos. 1919 m. sausio
mn. airi deputatai, irinkti Didiosios Britanijos parlament, susirink Dubline, paskelb nepriklausom Airijos
respublik, jos prezidentu irinko vien isivadavimo judjimo vadov E. de Valer. Didiosios Britanijos
vyriausyb io akto nepripaino, airiai pradjo partizanin kov, kurioje pasiymjo IRA (Airijos respublikon
armija). Anglai nesiryo plaiu mastu naudoti karini pajg. Vyko derybos. Didiosios Britanijos parlamentas
atskyr nuo Airijos jos iaurs rytin dal, vadinam Olster. Taiau 1921 m. gruodio mn. anglai pripaino Airij
savarankika valstybe dominijos teismis.
Vidaus politikos problemos
Pirmaisiais pokario metais nei Pranczija, nei Didioji Britanija nepatyr dideli vidaus politini sukrtim.
Pranczijoje 1920 m. pabaigoje susikr stipri komunist partija, kurios aktyvi veikla baugino valdi ir
pasiturinius gyventojus. Komunizmo baim nulm ir spartesn socialini reform vykdym. 1928 m.
parlamentas pritar socialinio draudimo statymui, taip pat buvo priimtas statymas dl valstybs paramos
gyvenamj nam statybai.
Tarpukario metais, ypa nuo 3-iojo deimtmeio pabaigos, labai danai keisdavosi koalicins vyriausybs. Tai
trukd vykdyti nuosekli bei ryting usienio, o i dalies ir vidaus politik. Tarp deinij ir kairij buvo rimt
nesutarim dl Katalik banyios ir valstybs santyki. Kairieji, pirmiausia takinga radikal partija, uoliai sek,
kad nebt paeisti XX a. pradios statymai dl Banyios atskyrimo nuo valstybs ir mokyklos.
Didiojoje Britanijoje komunist partija negijo takos, turjo nedaug alinink. Utat tarpukariu galinga jga
pasidar darbo partija, arba leiboristai. Leiboristai tapo svarbiausiais konservatori partijos varovais. Viena i
leiborist pasisekimo prieasi buvo tai, kad Didiojoje Britanijoje pagaliau buvo vesta visuotin rinkim teis - ir
vyrams, ir moterims. Pagal 1918 m. statym balsavimo teis turinij skaiius padidjo nuo 8 iki 21 mln., o 1928
m. statymas suteik rinkim teises visiems Didiosios Britanijos pilieiams, sulaukusiems 21 met amiaus.
Leiborist partijos atrama buvo profsjungos - tredjunionai. Liberal partija prarado savo tradicin tak. 1922 m.
atsistatydins D. Loidas Dordas buvo paskutinis premjeras liberalas.
1924 m. leiboristai sudar pirmj savo vyriausyb, bet ji isilaik tik devynis mnesius. Met pabaigoje
prielaikinius parlamento rinkimus didele persvara laimjo konservatoriai. Taiau ir jie vykd socialines reformas:
iplt pensij sistemos galiojim, finansavo pigi but statyb maai pasiturintiems. Konservatori vyriausyb
palaik angli kasykl savininkus vykstant kalnakasi streikui 1926 m. gegus-gruodio mnesiais. Nedirbo visos
kasyklos, Didiajai Britanijai pirm kart jos istorijoje teko importuoti akmens anglis. Streikas baigsi
kalnakasi pralaimjimu. 1929 m. rinkimuose nugaljo leiboristai.

Pavojai demokratijai
Kriz Pranczijoje prasidjo vliau negu kitose pramoninse alyse, bet ilgai nesisek jos veikti. Didjo
visuomens nusivylimas valstybs santvarka: nuolatine vyriausybi kaita, parlamento visagalybe vykdomosios
valdios atvilgiu, politik korupcija. Nusivylimu ir nepasitenkinimu stengsi pasinaudoti tiek komunistai, tiek
vairios pusiau faistins organizacijos. Taiau Pranczijos kratutiniai deinieji turjo nedaug alinink, buvo
susiskald tarpusavyje nesutarianias grupes. Jie pagarsjo 1934 m. vasario 6 d. sukeltomis riaumis Paryiuje,
kurios tik paskatino vienytis kairiuosius prie faizmo grsm.
Komunist, socialist ir radikal partijos sudar Liaudies front, kuris 1936 m. pavasar irinktame parlamente
gavo daugum. Socialisto L. Bliumo vyriausyb udraud kratutini deinij sukarintus brius, ved 40-ies

valand darbo savait ir apmokamas atostogas darbininkams bei tarnautojams, pakl jiems atlyginimus,
suvalstybino centrin bank ir dal karins pramons. Taiau ios priemons sukl didel pasiturini sluoksni
prieikum. Liaudies front drask prietaravimai ir 1938 m. ruden jis suiro. Pranczijoje Antrojo pasaulinio karo
ivakarse tebebuvo parlamentin demokratija.
Kriz privert Didij Britanij atsisakyti laisvos prekybos, imti muitus u veamas prekes. Tai buvo labai svarbi
priemon gelbti alies pramon nuo usienio konkurencijos. Augant bedarbi skaiiui, vis daugiau l reikjo pa
alpoms, o j didinimui prieinosi ne tik konservatoriai, bet ir pats premjeras leiboristas D. Makdonaldas. Jis buvo
paalintas i leiborist partijos, bet pasiliko premjeru iki pat 1935 m. tik dl konservatori paramos. 1931 ir 1935
metais parlamento rinkimus laimj konservatoriai plt valstybin ekonomikos reguliavim, pakeit bedarbi naudai
statym dl paalp. Daugumos pramones ak gamyba jau virijo ikikrizin lyg.
Didiojoje Britanijoje demokratijai didesns grsms neikilo. Buvs leiboristas O. Moslis kr Britanijos
faist sjung, bet jai nepavyko patraukti nei liaudies, nei kapitalist.
Santykiai su kolonijomis
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Didioji Britanija bei Pranczija ne tik ilaik savo kolonijas, bet ir
gavo Taut Sjungos mandat valdyti daugum buvusi Vokietijos kolonij ir Turkijai priklausiusias arab
alis. Kolonijose ir priklausomose alyse aktyviai veik komunistai. Jie ne tik var propagand, bet ir keldavo
riaues bei sukilimus. Todl kolonijose, kitaip negu metropolijose, komunist veikla buvo grietai
persekiojama.
Pranczijos kolonijose ir net protektoratuose, kaip antai, Aname, Maroke, Tunise, vyravo tiesioginis
valdymas, t.y. vietiniai pareignai bdavo Paryiaus siuniam administratori nurodym vykdytojai. Anglai
savo kolonijose steig vietini gyventoj renkamus parlamentus, kurie sudarydavo vairias tarybas ar ministr
kabinetus. Ribotos savivaldos suteikimas turjo tiksl palengvinti kolonij valdym, ivengti didesni mait ir
sukilim. Tai anglams daniausiai pasisekdavo.

11. VOKIETIJA 1919-1932 M. VEIMARO RESPUBLIKA

Nacionalinio susirinkimo sprendimai
1918 m. lapkriio mn. Vokietijoje kilo revoliucija, nuvertusi kaizer Vilhelm II. Priimti nauj Vokietijos
konstitucij, pasirinkti politin santvark turjo demokratikai irinktas Nacionalinis susirinkimas. Kadangi Berlyne
1919 m. buvo labai neramu, naujasis parlamentas posdiavo Veimare. ia buvo priimta naujoji konstitucija,
svarbiausias valstybs statymas, kuriuo nustatyta nauja demokratin politin santvarka. Dl ios prieasties
Vokietija, kol galiojo naujoji konstitucija, danai buvo vadinama Veimaro Respublika.

Vokietija buvo paskelbta respublika. Konstitucija nustat nauj valdymo sistem. Aukiausia statymus
leidiania institucija tapo parlamentas. J sudar dveji rmai: tiesiogiai renkamas Reichstagas ir emi atstov
sudarytas Reichsratas. Reichstagas galjo pareikti nepasitikjim vyriausybe. Valdios piramids virnje buvo
prezidentas. J tiesioginiuose rinkimuose 7 metams rinko gyventojai. Prezidentas buvo vyriausiasis kariuomens
vadas. Jis galjo paleisti Reichstag, skyr reichskancler.
Nacionalinis susirinkimas bals dauguma ratifikavo ir Versalio taikos sutart. Nors tai buvo neivengiamas
sprendimas, daugeliui vokiei jis nepatiko.
Pokario sunkumai ir kriz Vokietijoje
Karas Vokietijai atne daug nelaimi. Milijonai vokiei uvo frontuose, sutriko ekonomika, finans sistema. Pagal
taikos sutart Vokietija prarado visas kolonijas, dal teritorijos, privaljo mokti reparacijas. Taikos sutartis udraud
jai turti didesn nei 100 tkst. kari armij, gaminti tankus, karinius laivus ir lktuvus. Didiuma vokiei
prieikai irjo Versalio taikos sutarties Vokietijai nustatytas slygas. Jie man, jog tai - Vokietijos
paeminimas.
Deinieji politikai, vairios j grupuots kaltino socialdemokratus, kitas demokratines partijas, turjusias
daugum Nacionaliniame susirinkime, dl Versalio taikos sutarties ratifikavimo. Buvo sukurta legenda, kuri dl
pralaimto karo kaltino kairiuosius. Buvo melagingai aikinama, kad vokieiai kariai galjo kovoti, bet juos idav
politikai, "smog durklu nugar".
Komunistai taip pat rod nepasitenkinim vyki raida, demokratins respublikos paskelbimu. Jie siek Rusijos
pavyzdiu vykdyti socialistin revoliucij ir vesti diktatr. 1919 m. sausio mn. Berlyne vyko ginkluotas
revoliucingai nusiteikusi darbinink sukilimas, kuriam vadovavo komunistai "spartakininkai". Vyriausybs
kariuomen sutriukino sukillius. Jai talkino ir deiniosios grupuots, grusi i fronto, reakcingai nusiteikusi
kareivi briai. Tai nebuvo vienintelis bandymas nuversti vyriausyb. 1920 m. kovo 12d. monarchijos alininkai
vykd perversm, um Berlyn. Kancleriu pasiskelb monarchistas V. Kapas. Prie perversmininkus alyje kilo
visuotinis streikas. Puistai matydami, kad valdioje neisilaikys, turjo bgti usien.
1919 m. birelio 28 d. taikos sutartis su Vokietija, pasirayta Versalyje
99 str. (Memelis) Vokietija atsisako Svarbiausi Sjunginink ir Susivienijusi valstybi naudai vis teisi teritorijas tarp
Baltijos jros, Rytins Prsijos iaurs ryt sienos<...> ir buvusi sien tarp Vokietijos ir Rusijos.
119 str. Svarbiausi Sjungini ir Susivienijusi valstybi naudai Vokietija atsisako vis savo teisi ir teisini pretekst
savo ujrio valdas. <...>
160 str. Vliausiai nuo 1920 m, kovo 31 d. Vokietijos armijoje neturi bti daugiau kaip septynios pstinink divizijos ir
trys kavalerijos divizijos.
Nuo io momento bendra Vokietijos kariuomens sudtis neturi viryti imto tkstani moni, skaitant karininkus ir ne rikiuots
karius, ir bus iimtinai skiriama tvarkai teritorijoje palaikyti ir pasienio policijai.
Bendras karinink skaiius, skaitant ir vairi rikiuoi tab personal, negals viryti keturi tkstani. <...>
168 str. Ginklus ir kit karin ginkluot gaminti galima tik tuose Vokietijos fabrikuose, kuri viet ir kiek nurodo Svarbiausieji
Sjungininkai. Kiti fabrikai turi bti udaryti per 3 mnesius.
173 str. Bet kokia visuotin privaloma karin tarnyba Vokietijoje bus panaikinta. Vokietijos kariuomen gali bti
organizuojama ir komplektuojama, remiantis laisvanoriko sudarymo principu. <...>
180 str. Visos tvirtovs, sausumos tvirtinimai ir sutvirtintos vietovs Vokietijos teritorijoje vakarus nuo linijos,
nubrtos penkiasdeimt kilometr rytus nuo Reino, bus nuginkluotos ir nugriautos.
Vokietijos pietins ir rytins sienos tvirtinim sistema lieka tokia, kaip yra.
181 str. Maksimali vokiei karinio laivyno sudtis: 6 arvuoiai "Doiland" ir Lotringen tipo, 6 lengvieji kreiseriai, 12
prieminini laiv, 12 mininink: joki povandenini laiv. <,..>
198 str. Vokietijai draudiama turti karin ir jr aviacij ir bet kokius orlaivius.

1922m. pradjo blogti ekonomin situacija, augti infliacija. Blogjant ekonom. padiai, Vokietija nutrauk
reparacij mokjim, angli tiekim Pranczijai. i kartu su Belgija, atsakydama tiekim nutraukim, 1923
m. sausio mn. um Rro srit. Taiau i okupacijos nieko nelaimjo -kalnakasiai atsisak dirbti.
Rro okupacija dar labiau pagilino kriz Vokietijoje. alis neteko apie 70% angli, 50% ketaus. Infliacija
pasiek pasaulyje lig tol nematyt lyg. Kasdienini preki kainos buvo skaiiuojamos milijardais. Valstybs
biudeto pajamos 1923 m. buvo deimteriopai maesns u ilaidas. Pinigai nustojo verts. Spaustuvs
nebespjo j spausdinti. Dl pinig trkumo darbininkai negaudavo atlyginim. Sutriko prekyba, sustojo
transportas, apmir visa kin veikla. Milijonai moni pajuto bado grsm.

Pokario krizs veikimas ir Vokietijos kio atkrimas

Ministr kabinetas, kuriam valdant kilo kriz ir buvo uimtas
Rras, atsistatydino. Naujoji vyriausyb, vadovaujama
nuosaikios Vokiei liaudies partijos lyderio G. trezemano,
pakeit politik. Ji, rodindama, kad Vokietija nepajgi, nors
ir nort, mokti reparacijas, isprend Rro problem.
Pranczai pasitrauk. Vliau buvo vykdyta ir finans
reforma. Mark tapo tvirta valiuta. Reichsmark prilygo l
mlrd. infliacini marki. Pradjo kilti gamyba. kinis
gyvenimas normalizavosi. veikti ekonomin ir jos slygot
politin kriz Vokietijoje buvo suinteresuotos ir kitos alys.
JAV pagal "Daueso plan" 1924-1928 m. suteik Veimaro
Respublikai apie 30 mlrd. marki paskol. 1929 m. Vokietijos
pramons gamybos apimtis pralenk ikikarin lyg 17%, o
eksportas - daugiau kaip tredaliu.
Heins karikatra. "Jie nea
3-iojo deimtmeio pabaigoje Vokietija vl tapo
firmos raides. O kur dvasia ".
ekonomikai galingiausia Europos valstybe. Ji gamino 9,5%
pasaulio produkcijos. Pltojosi chemijos, radiotechnikos, elektrotechnikos, automobili ir kitos pramons akos.
Vokiki radijo imtuvai, automobiliai, motociklai, metalo dirbiniai, chemijos preks vl tapo inomos ir gerai
vertinamos visoje Europoje. Sumajo bedarbi. Pakilo gyvenimo lygis. Darbo diena sutrumpjo iki 8 valand.
Nustatytas darbo umokesio minimumas. 1927 m. priimtas valstybs paramos bedarbiams statymas. Valstyb
daug l skyr socialinms reikmms. Buvo remiami karo invalidai, persiklliai i buvusi kolonij, nals,
nalaiiai. Politinis gyvenimas aprimo. Kratutini pair partijos neteko didels dalies alinink, turt
galimybi reiktis.

Pirmj pokario met problem atspindiai . Remarko romane

1919.Vl namie. Revoliucija. Badas. Lauke vis dar trata kulkosvaidiai. Kareiviai prie kareivius. Draugai prie draugus.
1920.Puas. Suaudytas Karlas Brgeris. Ksteris ir Lencas suimti. Mano motina ligoninje. Vio paskutin stadija.
1921...
Pagalvojau. Nieko nebeatsiminiau. T met staiai stigo. 1922 metais a buvau geleinkelio darbininkas Tiringijoje, 1923
metais vadovavau vieno gumos dirbini fabriko reklamai. Du imtus bilijon marki udirbdavau per mnes. Du kartus per
dien bdavo imokamos algos, ir kiekvien kart pusvalandiui pertraukdavome darb ir bgdavome [krautuves ko nors nusi
pirkti.
. Remarkas. Trys draugai. Vilnius, 1991, p. 6.

Kainos Vokietijoje pokario krizs ir infliacijos slygomis (M - mark)

Metai

Duonos kg

Metai

JAV doleris

1914 12
192012
1922 12
192307
192309

0,32 M
2,37 M
163, 15 M
3465 M
1 512 000 M

19140701
192001 02
1922 1021
19230726
19230907

4,20 M
41, 98 M
4430 M
760 000 M
53 mln. M

192310

201 mlrd. M

19231022

42 mlrd. M

12. NACIONALSOCIALISTAI IR J ATJIMAS VALDI

VNSDP ir jos idjos
Veimaro Respublikoje veik kelios deimtys politini partij, i kuri ekstremistinmis pairomis, prieikumu
Respublikai ir siekimu vesti diktatr isiskyr A. Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialist darbinink
partija (VNSDP). i partija susikr 1919 m. Jos veikla ir idjos buvo persmelktos kratutinio nacionalizmo ir
antisemitizmo. 1920 m. parengt partijos program sudar 25 punktai. Juose demagogikai buvo reikalaujama:
lygi teisi vokiei tautai (es Paryiaus taika ias teises pamyn), pripainti vokiei teis susijungti "Didij
Vokietij", turti kolonij, udrausti spekuliacij eme, i yd atimti pilietyb, statymais kovoti prie "politinio
melo skleidim" per laikraius. A. Hitleris, nacist vadas, buvo ukietjs demokratijos ir parlamentins sistemos
prieas. Demokratij j i laik "yd prasimanymu", nulmusiu "Vokietijos nuosmuk". Nacionalsocialistai savo
idjas grind natraliosios atrankos teorija. Naciai aikino, kad moni ir taut gyvenim reguliuoja atrankos per
kov dsnis. Karas ess normali istorijos bsena, tautos kovoja tarp savs, o ilieka tik tobulesns ir pranaesns.
Germanai es visais laikais buv paangos ir kultros platintojai, bet jiems trksta "gyvybins erdvs", kuri jie
privalo gauti. Vokieiams es inykimu graso ydai, laikantys "viepai taut" "procent vergovje". Hitleriui
ydai buvo vis neigiam visuomens reikini, vis blogybi emje prieastis. Net jeigu ir "grynakraujai arijai"
dar k nors, kas nepatiko Hitleriui, jis vis tiek velgdavo yd klast, kurios nematydavo "naivs ir patikls" jo
tautieiai.
Didiuma nacionalsocialist idj idstytos Hitlerio knygoje "Mano kova" ("Mein Kampf'). Toje knygoje,
knibdanioje prakeiksm ydams, buvo idstytos fiurerio pairos. A. Hitleris ra, kad jis sugriaus
demokratin santvark, vykdys yd sunaikinimo program ir kariaus u vokiei gyvenam emi ipltim.
Pair propagandai VNSDP leido laikrat "Tautos stebtojas" ("Volkischer Beobachter"). Hitlerio ir Rozenbergo
knygos, Gebelso ir kit naci oratori kalbos, laikratis daug padar, kad ios pavojingos idjos pasklist
Vokietijoje ir apkvailint daug moni.
VNSDP vadovavo fiureris, kuriam emesnio rango vadai, pvz., gauleiteriai ir t.t., turjo paklusti ("Fiureris
sako, mes vykdom"). Svarbi nacist organizacijos dalis buvo smogik briai (SA), kuri paskirtis -jga ginti
partijos reikalus. SA rudmarkiniai gyn savo susirinkimus nuo komunist ipuoli, galjo susikauti su prieik
organizacij nariais, upulti j susirinkim ar spaustuv. A, kuriems fiureris teik ypating reikm kaip kovotoj
u partijos reikalus mokyklai, 1923 m. buvo apie 6 tkst., o 1933 m. - apie 400 tkst. moni. Vliau buvo sukurti
ir specials gynybos briai (SS) - Hitlerio asmenin gvardija. Ilgainiui smogikai ginklavosi, darsi vis lesni, o
1932 m. per j ipuolius beveik kas dien davo mons.
Ekonomin ir politin kriz
1929 m. kilusi pasaulin ekonomin kriz ypa atriai ugriuvo Vokietij. Ji pakeit vokiei politines nuostatas ir
sukr galimybes pasireikti nacist partijai.
Pramons gamyba krizs metu sumajo beveik perpus. Bedarbi skaiius siek 5-7 mln. Skurdo ne tik
bedarbiai, pusbadiu gyven i paalp, bet ir smulkieji savininkai, kuri mons bankrutavo. Bankai, ypa
maieji, taip pat bankrutavo, ir indlininkai neteko santaup. Valstybei taupant las, darb prarado daug
valdinink, mokytoj, mokslo ir meno darbuotoj.
Daugelis vokiei dl krizs, nedarbo, skurdo kaltino vyriausyb. Vokietijoje atsirado naujos jgos,
asmenybs, vyriausybs, galinios nugalti sunkumus ir pakeisti susidariusi situacij, pagerinti ities labai sunk
milijon vokiei gyvenim, poreikis. iam vaidmeniui daugelio sivaizdavimu puikiausiai tiko Hitleris, adantis
isprsti visas problemas: duoti darbo, duonos, net alaus ir dereli, sustiprinti ir iauktinti Vokietij. Todl krizs
metais staiga pradjo augti jo partijos, kaip, beje, ir komunist, populiarumas. 1928 m. VNSDP turjo 108 tkst.
nari, o 1932 m. -jau apie l mln.
1930 m. prezidentas paleido tik 1928 m. irinkt Reichstag. Nauji rinkimai atne skm komunistams ir ypa
nacistams, kurie gavo 18% bals ir i devintos vietos pakilo antr. Irinkta vyriausyb nepajg veikti krizs.
1932 m. parlamentas buvo dar kart paleistas. Liepos mnesio rinkimuose nacistai gavo net 38% bals. VNSDP
tapo stipriausia parlamento partija, o vienas ijos vad - H. Geringas - Reichstago pirmininku. Pasikeitus
padiai buvo panaikintas SA draudimas. SA rudmarkiniai siautjo nebaudiami. 1932 m. tik per vien vasaros
mnes spauda prane apie 99 politines mogudystes ir apie l 125 sunkiai sueistus mones.
Padirbjs kelis mnesius, tais paiais 1932 m. Reichstagas vl buvo paleistas. Lapkriio mnesio rinkimuose
Hitleris ir jo bendraygiai gavo maiau bals nei ankstesniuose - 33%, taiau VNSDP iliko pati didiausia
parlamentin partija. Naujoji vyriausyb buvo suformuota be nacist, bet ji isilaik tik mnes.

1933 m. sausio 30 d., po eilins vyriausybs krizs, prezidentas P. Hinden-burgas paved A. Hitleriui
suformuoti vyriausyb.

A. Hitleris tampa reichskancleriu

Paskirtas reichskancleriu, A. Hitleris ta proga pareik: "Jokia jga pasaulyje mans gyvo i ia nepaalins". Tuo
buvo pasakyta, jog nacionalsocialistai nesiruoia paklusti statymams ir konstitucijai. Dar 1931 m. Jozefas
Gebelsas, Berlyno gauleiteris, vliau kultros ir propagandos ministras, sak: "Mes norime valdi gauti legaliai.
K mes su ja darysim, tai jau ms reikalas."
Hitlerio suformuota vyriausyb buvo koalicin. J sudar VNSDP ir jai artim Vokiei liaudies partijos ir
"Plieno almo" atstovai. i vyriausyb Reichstage teturjo 247 balsus i 608. Todl Hitleris, remdamasis savo,
kaip reichskanclerio, teise, pareikalavo paleisti Reichstag. Nauji rinkimai buvo paskirti 1933 m. kovo 5 d.
Laikas iki rinkim buvo inaudotas politiniams prieininkams fizikai sutriukinti. "Jokio pakantumo
stojantiems prie ms tikslus,- kalbjo Hitleris, - mirtis valstybs ir tautos idavikams. Privalome paalinti
demokratijos v".
1933 m. vasario 27-osios nakt naciai padeg Reichstag, o kalt primet komunistams - neva tai esanti
perversmo pradia. Hitleris pareikalavo, kad prezidentas Hindenburgas pasirayt ypatingj "Tautos ir valstybs
apsaugos" statym, kuris "laikinai" panaikino pagrindines piliei laisves ir teises. Vokietijoje siautjo A
galvaudiai. Rudmarkiniai puldinjo antifaistini laikrai spaustuves, redakcijas, pavienius mones ir
susirinkimus. A pristeig "saviveiklini" kaljim, kuriuose buvo tardomi ir muami naci politiniai
prieininkai, suimti be jokio teismo. I viso tomis dienomis buvo suimta apie 40 000 moni - vairi partij
politik, inteligent.
1933 m. kovo mnes tokiomis slygomis vykusiuose rinkimuose VNSDP gavo 288 mandatus i 647.

13. TREIASIS REICHAS

Diktatros krimas
1933 m. kovo mnesio rinkimuose u VNSDP balsavo 43,9% rinkj. Nacistai Vokietijoje pradjo kurti diktatr.
Jau pirmame Reichstago posdyje, 1933 m. kovo 23 d., buvo priimtas "Tautos ir valstybs skurdios padties
likvidavimo" statymas. Jis labai iplt kanclerio ir vyriausybs galiojimus. Vyriausyb gavo teis leisti
statymus, net neatitinkanius konstitucijos. Prie t statym, griaunant demokratin santvark, balsavo
socialdemokrat deputatai. Komunist deputat posdyje nebuvo: vienus i j sum, kit neleido posdiu
sal. Kanclerio Hitlerio galiojimai dar labiau iaugo 1934 m. rugpjio mnes mirus prezidentui. Prezidento ir
kanclerio postai buvo sujungti. Hitleris tapo ir armijos vadovu. Karikiai turjo prisiekti ne savo valstybei, o
asmenikai "fiureriui Adolfui Hitleriui".
Visus 1933 metus nacistai Vokietijoje nuosekliai ir spariai griov demokratin santvark. Balandio mnes
priimtas sprendimas dl vis valstybs tarnautoj yd ir politikai nepatikim atleidimo i darbo. Kit dien po
ikilmingo gegus 1-osios minjimo buvo suimti ir isisti koncentracijos stovyklas profsjung lyderiai. Buvo
udraustos net ir artimos naciams partijos. Neliko ir ankstesnij visuomenini, profesini organizacij. Jas pakeit
nacistins: "Darbo frontas", "Hitlerjugendas", "Mergaii sjunga", nacionalsocialistins gydytoj, mokytoj ir
kitos organizacijos.
Liepos mnes valstybinse staigose vestas nacist sveikinimasis. Greitai inyko nefaistin spauda. Net
nacionalsocialist masins informacijos priemons - spauda, radijas, kinas - buvo grietai kontroliuojamos ir
privaljo vadovautis propagandos ministro J. Gebelso nurodymais. Klausytis usienio radijo laid, o juo labiau
dalytis igirsta informacija buvo pavojinga. Nacionalsocialistinis jaunimas demonstratyviai degino "kenksmingas
knygas" - praeities palikim.
Naci diktatra rmsi vienpusika propaganda ir iauria prievarta.
Nacistins valstybs teroro aparatas
valdi atj nacionalsocialistai sukr gestap- slaptj valstybs policij-ir SD - valstybs saugumo tarnyb.
Teismai ir teisjai pasidar visikai priklausomi nuo valdios valios ir vykd jos usakymus. Naciai sukr kelias

deimtis koncentracijos stovykl. Jose atsidr tkstaniai moni - itikim Respublikai politik ir yd. Vliau
jas pradta sisti sektantus, reimui nepaklususius dvasininkus ir inteligentus, kriminalinius nusikaltlius.
Stovyklose buvo didelis mirtingumas, kur lm SA, o vliau SS savival, muimai, sunkus darbas, prastas maistas,
epidemijos.
Nacist teroro mainos gniautai kartais pastverdavo ir "savikius", kuo nors netikusius fiureriui. 1934 m.
birelio 30-osios nakt Hitlerio pavedimu SS briai iud SA vadus, kurie net netar, u k yra audomi. Tarp
kit buvo suaudytas ir E. Rmas, ilgametis SA vadas, Hitlerio ben
draygis nuo "alaus puo" dien. is kruvinas susidorojimas su sa
vikiais, ukoduotas "ilgj peili nakties" pavadinimu, buvo vyk
dytas, nes fiureriui atrod, jog SA vadai yra pernelyg nuo jo nepri
klausomi.
"Per trejus metus a atkriau vokiei
tautos garb ir laisv " (I Hitlerio kalbos).
1936 m. amerikiei karikatra

Rasin politika
Hitleriui atjus valdi, antisemitizmas - naci ideologijos
erdis - tapo oficialia valstybs politika. Prasidjo
negailestingas yd persekiojimas. Jie buvo atleidinjami i
darbo, jiems udrausta lankytis kavinse, bibliotekose,
naudotis vieuoju transportu. ydai nebegaljo dirbti
mokslinio, kultrinio darbo, nes, Hitlerio tvirtinimu, jie
niekad nesukr ir negali sukurti nieko pozityvaus, todl ios
sritys turinios bti vokiei rankose. Kiekvienas mogus
nebaudiamas galjo terorizuoti ydus, tyiotis i j. Pikiausi
antisemitai reng yd, j parduotuvi, nam antpuolius,
mu ir net ud ydus, grob j turt. yd vaikai negaljo lankyti bendr mokykl, dalyvauti meno
kolektyv veikloje. Valstyb platino antisemitines nuostatas. Tuo garsjo J. treicherio leidinys "Smogikas"
("Der Strmer"), skleidiantis visokius antiydikus prasimanymus ir skatinantis susidorojimus. Vokiei
vaikams spausdintose knygutse ir atvirlaikiuose buvo niekinami ydai. Arijas vokietis buvo ikeltas ne tik
aukiau yd, bet ir aukiau kit taut. ydai buvo skelbiami rasikai beveriais. 1935 m. rugsjo mn.
ileistas statymas, siekiantis garantuoti "vokiei garbs ir kraujo apsaug". Juo miri santuoka paskelbta
nusikaltimu. Pradtas miri eim terorizavimas ir persekiojimas. Visos ios politins priemons rmsi
fiurerio teorija apie pasaulin yd smoksl, kurio sudtins dalys - ir tikybos keitimas, ir "juodbruv yduk
sukimasis apie viesiaplaukes vokietukes", norint sunaikinti geruosius arij rass bruous. Naciai buvo
negailestingi visiems "rasikai nepilnaveriams", net vokieiams, susirgusiems psichinmis ligomis. "Mano
kovoje" Hitleris tikino, kad jo valdomoje Vokietijoje "rasikai nepilnaveriai", net, pavyzdiui, vokieiai,
sergantys psichinmis ir kitokiomis ligo mis, neturs teiss auginti savo vaik. Karo pradioje buvo duotas
nurodymas sunaikinti psichinius ligonius.
Didiausias yd pogromas, vadinamas "kritolo naktimi", vyko 1938 m. lapkriio 9-10 d. T nakt visoje
Vokietijoje buvo siaubiami yd butai, idauytos visos yd parduotuvi veidrodins vitrinos, deginamos ir
griaunamos sinagogos, niekinamos kapins. Daug yd uvo, o apie 35 tkst. po t vyki pateko
koncentracijos stovyklas, tkstaniai buvo ivyti i j nam.
Neabotas teroras, savival, atviras krikionikos civilizacijos princip menkinimas sukl emigracijos
bang. I Vokietijos bgo ydai, demokratikai nusistat mons. Tarp j buvo A. Einteinas, F. Haberis, T.
Manas, B. Brechtas, K. Tucholskis ir tkstaniai kit.
Rengimasis karui
Hitleris dar knygoje "Mano kova" idst bsimos Vokietijos usienio politikos tikslus: sukurti "Didij
Vokietij", ukariauti vokieiams "gyvybin erdv", kolonij, pavergti daugel taut, siviepatauti Europoje.
ie tikslai galjo bti gyvendinti tik karu, o tam reikjo didiuls ir galingos armijos. Vokietijos armijai
Versalio sutartimi buvo numatyti dideli apribojimai. Todl 1933 m. Vokietija, demagogikai protestuodama
prie savo "nelygiateis padt", istojo i Taut Sjungos.
1934 m. buvo pradtas kurti karo laivynas, gaminti sunkioji ginkluot, tankai, povandeniniai laivai ir

lktuvai. Po met vesta karo prievol.

Kariniai Vokietijos pasirengimai gsdino Pranczij ir kitas alis, bet t ali vyriausybs i esms
nesim joki priemoni Hitleriui sustabdyti. Atvirkiai, 1935 m. Didioji Britanija pasira su Vokietija
susitarim, pagal kur iai buvo leista sukurti didiul karo laivyn. Jo dydis buvo apribotas, bet Vokietijai, net
ir labai stengiantis, iki pat karo nepavyko tos ribos pasiekti. Toks Vakar ali vyriausybi poiris
Vokietijos karinius pasirengimus paskatino Hitler veikti liai ir drsiai. 1936 m. kovo mnes jis sak savo
kariuomenei ygiuoti demilitarizuot Reino zon ir j uimti. Tai buvo iurktus taikos sutarties paeidimas,
bet prancz politikams nepakako ryto. Pranczijos kariuomen galjo be jokio vargo sutriukinti
beatsigaunani vokiei kariuomen, ir j bt palaikiusios daug ali.
Rengiantis karui technikai, kartu vyko ir ideologinis visuomens parengimas. Vokieiams buvo kalte
kalama, kad jie es "arij rass" atstovai, turintys -teis viepatauti pasaulyje, kad tik jie yra "rasikai
pilnaveriai" ir todl gali: udyti "beverius" mones.
Hitleris knygos "Mano kova" puslapiuose idst savo vietimo reformos koncepcij, kuri jam valdant
ir buvo gyvendinta. Vaikai daug sportavo, o kitu laiku sprsdavo udavinius, pavyzdiui, kiek l bt
galima skirti kitiems tikslams, jeigu nereikt ilaikyti apie 300 tkstani Vokietijos psichini ligoni, kuri
kiekvieno egzistencijai per dien reikia 4 reichsmarki. Atuntoke ra rainius "Ms teiss Austrij" ir
t.t.
Prieinimasis diktatrai
1933 m. kovo mnes rinkimuose VNSDP gavo maiau nei pus bals. Didioji vokiei dalis tada nepalaik
nacist, bet prieintis diktatrai buvo nepaprastai sunku. Jau pirmosiomis naci viepatavimo dienomis
deimtys tkstani moni buvo kalinti koncentracijos stovyklose. Sutriukintos komunist, vliau
socialdemokrat ir kitos partijos bei organizacijos, galjusios organizuoti pasiprieinim. Valstybs slaptosios
tarnybos visuomen apraizg savo agent tinklu. Visuotinio sekimo, skundinjim, nepasitikjimo atmosfera
trukd organizuoti kov. Visas pasiprieinimo grupes gestapas iaikino, o j nariai pateko konclagerius.
Dalis evangelik ir katalik dvasiki smerk nacistinio reimo antikrikionik politik: moni skirstym
pagal rasinius poymius vertingus ir beverius, yd ir kitamini persekiojim. Dvasininkai u tai patys
buvo persekiojami, siuniami koncentracijos stovyklas ar net suaudomi.
Nacist socialin politika
Eiliniai vokieiai, kuriems nerpjo politika, o ypa buv bedarbiai, buvo patenkinti naci politika. Tai
nulm ekonomins padties pagerjimas, stabiliai majantis nedarbas. 1932 m. darbo neturjo apie 6 mln.
moni, o 1938 m. -tik 0,4 mln. Faistai atjo valdi, kai pasaulio ekonomin situacija gerjo. Prie
vokiei nedarbo likvidavimo prisidjo ir yd ivijimas i valdik tarnyb, ir deimi tkstani moni
udarymas koncentracijos stovyklas, bet labiausiai - spartus ginklavimasis. Tkstaniai moni sidarbino
karinse lktuv, tank, patrank, laiv gamyklose. Ginkl gamybos augimas skatino metalurgijos, chemijos
ir kit pramons ak pltr. Valdios lomis buvo tiesiamos daug darbo rank reikalavusios ir strategin
reikm turjusios autostrados, statomi ir stiprinami pasienio tvirtinimai. 1935 m. vedus privalom karin
tarnyb, imtai tkstani jaun vyr tapo kareiviais, kiti privaljo pus met tarnauti Reicho darbo tarnyboje.
Atgijo Vokietijos miestai, gamyklos. Vokieiai buvo dkingi Hitleriui u suteikt pragyvenimo altin, atkurt
Vokietijos didyb ir geresnio gyvenimo viltis. Tada retas galvojo, kad po keleto met jie, j broliai ir sns
turs kariauti tolimiausiose alyse ir kad milijon vokiei vyr, uvusi kare, kapai nuss vis Europ,
neaprpiamus Rusijos plotus ir Afrikos smlynus, o tkstanius gyvj prislgs karo nusikaltlio gda. Nacis
tai labai reklamavo savo "ekonominius laimjimus", bet pragyvenimo lygis, atlyginimai Vokietijoje taip ir
nepasiek ikikrizins ribos.
Klausimai ir uduotys
1.Kokius pertvarkymus vykd nacistai kurdami diktatr?
2.Kok vaidmen kuriant diktatr vaidino teroro aparatas?
3.Kas yra nacist "rasin politika" ir kaip ji buvo gyvendinama?
4.Kokie buvo svarbiausi VNSDP usienio politikos tikslai ir kaip rengtasi juos gyvendinti?
5.Kaip Hitleris likvidavo nedarb Vokietijoje

14. ANTIDEMOKRATINIAI JUDJIMAI EUROPOJE. PILIETINIS

KARAS ISPANIJOJE
Faistiniai ir autoritariniai judjimai Europoje
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui problem srautas ugriuvo demokratines valstybes: kiniai sunkumai,
infliacija, atrs prietaravimai tarp klasi bei tarp vienoje valstybje gyvenani skirting taut ir kt.
Parlamentuose vykdavo nesibaigiantys ginai, silpnai vykdomajai valdiai nesisekdavo pagerinti padties.
Prie buruazin demokratij kovojo komunistai, kuri veikla kl siaub pasiturintiems gyventojams. Jie
reikalavo "tvirtos rankos" valdios, galinios paaboti komunistus, utikrinti tvark ir apginti savo valstybs
interesus santykiuose su usieniu. Tvirta valdia galjo bti karin diktatra, bet ji neturjo masi paramos.
Toki param gijo naujo tipo diktatra - faizmas. Faizmui palanki aplinkyb buvo po pasaulinio karo
atgijs jgos garbinimas ir polinkis nesutarimus sprsti prievarta.
Faist sigaljimas Italijoje ir Musolinio valdia skatino faistini organizacij krimsi daugelyje
Europos ali.
Faistiniai judjimai neturjo vieno centro. Neretai vienoje alyje veikdavo kelios faist organizacijos,
nesutarianios tarpusavyje. Visiems be iimties faistams buvo bdingas antikomunizmas, bet antisemitizmas toli grau ne visiems. Ital, ispan ir portugal faistai nelaik yd prieais.
Parlamentarizmo kriz akivaizdiai pasireik naujai susikrusiose valstybse. 1926 m. gegus mnes
maralas J. Pilsudskis vykd perversm Lenkijoje, suvar parlamento teises ir tapo diktatoriumi. T pat met
gruodio mnes perversmas vyko Lietuvoje, prezidentu irinktas A. Smetona sutelk valdi savo rankose.
Tokia valstybs santvarka vadinama autoritetine arba autoritarine, o politins organizacijos - autoritarinmis.
Autoritarin santvarka nuo 1920 m. egzistavo ir Vengrijoje, nuo 1926 m. - Portugalijoje, o nuo 1929 m..Jugoslavijoje.
4-aj deimtmet, nacistams sigaljus Vokietijoje, faistiniai judjimai m veikliau siekti valdios. Taiau

savarankikai jos pasiekti faistams niekur nepavyko.

Pilietinis karas Ispanijoje
1931 m. pavasar stiprjant judjimui prie monarchij, karalius Alfonsas XIII ivyko usien, ir Ispanija
buvo paskelbta Respublika. Naujoji vyriausyb ved daug demokratini laisvi, paadjo vykdyti ems bei
kitas reformas, apriboti Katalik banyios tak. Vyriausybs nuostat Katalik banyios atvilgiu savaip
suprato anarchistai, kurie degino banyias bei vienuolynus. Valdia nesisteng anarchist paaboti. Toks
demokratins vyriausybs poiris, jos antiklerikalizmas atvr bedugn tarp jos ir dalies tikinij.
1933 m. Kortes (parlamento) rinkimuose daug deputat viet gavo katalik partija. Jos remiami
vyriausyb sudar nuosaikieji respublikonai.
1934 m. ruden kairieji respublikonai, socialistai, anarchosindikalistai ir komunistai ryosi ginklu nuversti
vyriausyb. Sukilim lengvai numalino kariuomen. 1936 m. vasario mnes buvo surengti Kortes rinkimai.
Juose daugum laimjo Liaudies frontas, kurio programa nebuvo revoliucin. vyriausyb nepateko nei
komunist, nei socialist. Taiau ginkluoti anarchist ir komunist briai upuldinjo ir ud politinius
prieininkus. Konservatyvios jgos nerimavo, kad Ispanijoje sigals proletariato diktatra. Faistai
falangininkai pradjo rengtis ginkluotam sukilimui. 1936 m. liepos mnes Ispanijoje ir jai priklausanioje
Maroko dalyje prasidjo kariuomens maitas.
Maito vadai tikjosi lengvos pergals, bet Respublikai liko itikima beveik visa aviacija ir laivynas, net
dalis sausumos kariuomens. Madride ir Barselonoje apsiginklav darbininkai perversm nuslopino.
Karinis maitas virto 32 mnesius trukusiu pilietiniu karu. Sukilliai danai supaprastintai vadinami
faistais, bet i tikrj falangininkai sudar maj j dal. Kiti buvo monarchistai, deinieji katalikai. Pats
sukilli vyriausybs ir j ginkluotj pajg vadovas generolas Franciskas Frankas (1892-1975) nesilaik
faist pair. Jis tik naudojosi falangos, kaip gerai organizuotos jgos, parama.
Respublikos gynjai buvo ne tokie vieningi kaip sukilliai. Frankas vald pats vienas, o Respublikos
vyriausybs danai keitsi.
Pilietinis karas Ispanijoje pasiymjo dideliu iaurumu. Abi puss negailestingai susidorodavo su prieais.
Karo eiga buvo permaininga, taiau pamau persvar gijo sukilliai. Madrido jiems nepavyko uimti ligi pat
1939 m. pavasario, bet jau 1937 m. ruden j valdioje atsidr visa vakarin Ispanijos dalis.
1938 m. pavasar frankininkai prasiver prie Viduremio jros. Respublikos teritorija buvo perkirsta
pusiau, nuo pagrindins jos dalies atskirta Katalonija. 1939 m. vasario mnes frankininkai um
Katalonij. Pasidar aiku, jog Respublikos pralaimjimas neivengiamas.
Kai kurie auktieji karininkai ir politikai nutar pasiduoti, tikdamiesi isiderti, kad Frankas nepersekiot
Respublikos gynj. Kapituliacijos alininkai pradjo kov su komunistais, kurie vis dar stengsi prieintis. i
tarpusavio kova respublikon stovykloje leido frankininkams be mio uimti Madrid.
Karas Ispanijoje ir Europa
Pilietinio karo eig lm ne vien jg santykis paioje Ispanijoje. Sukillius i karto parm Italija ir Vokietija.
Jos siunt ginkl, karo veiksmuose dalyvavo j aviacija ir keliasdeimt tkstani ital kareivi. Todl Ispanijos
pilietinis karas buvo vertinamas ir kaip demokratijos kova su faizmu. Respublikos ginti vyko savanoriai i
daugelio ali. Jie Ispanijoje jungsi internacionalines brigadas, kurios pasiymjo miuose. Ispanijos
Respublikai trko ginkl, o Pranczija, Didioji Britanija ir JAV nenorjo j parduoti. Jos laiksi nesikiimo
politikos, taiau nesisteng kliudyti kitis Ispanijos reikalus Vokietijai bei Italijai.
Komunistai Ispanijos Respublikoje tikrai gijo didel tak. J veikjai um ministr postus, vadovavo
kariniams daliniams. Komunist populiarumui daug padjo tai, kad SSRS buvo vienintel didioji valstyb,
beslygikai remianti Respublikos vyriausyb, tiekianti ginkl (taip pat tank ir lktuv), siunianti patarj.
Franko valdymas
1939 m. balandio l d. buvo paskelbta pilietinio karo pabaiga. Kare uvo apie 640 tkstani moni, o
nugaltojai vykd grietas represijas. 1939-1944 m. buvo nubausti mirtimi arba mir kaljimuose beveik 200
tkstani moni. Beveik milijonas per kar ir jam pasibaigus emigravo. Visos respublikonikos partijos
buvo udraustos ir, iskyrus komunistus, nutrauk veikl alyje.
Ispanijoje keliems deimtmeiams sigaljo generolo Franko diktatra. Jis gavo vis statym leidiamj ir
vykdomj valdi. Frankas buvo valstybs ir vyriausybs galva, tvirtino statymus, skyr ministrus, auktuosius
valdininkus, karininkus ir net vyskupus. Jis turjo beveik neribot valdi ir ilaik j iki mirties. Taiau,
bdamas kartai tikintis katalikas, Frankas nepiktnaudiavo savo didiule valdia, nesisteng pralobti.

Vienintel legali partija buvo falanga, taiau Frankas prie jos prijung katalikikas, monarchistines bei
vairias kitas deinisias jgas. Taigi falanga prarado faistin pobd. Daug takos turjo Katalik banyia,
kuri pilietiniame kare aktyviai rm Franko alininkus. Kita vertus, Katalik banyia stojo prie artimus
ryius su hitlerine Vokietija, smerk nacist rasizm bei antisemitizm. Ispanija tapo daugelio moni, kurie
gelbjosi nuo nacistinio teroro, prieglobsiu.
Frankas iveng Ispanijos dalyvavimo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusje. Jo tvirta valdia
slygojo spari alies kio pltot vlesniais metais. Jau Antrojo pasaulinio karo metais Frankas iplt
ekonomikos ir socialini santyki reguliavim. Tai nualintoje alyje sudar galimybes ivengti bado.
Klausiniai ir uduotys
1. Apibdinkite prieastis, kurios slygojo demokratijos ir parlamentarizmo kriz tarpukario laikotarpiu.
2.Apibdinkite politin padt Ispanijoje po Respublikos paskelbimo.
3.Kodl Ispanijoje kilo pilietinis karas?
4.Kaip pasaulyje buvo vertinamas Ispanijos pilietinis karas ir kok poveik jam
dar usienio valstybs?
5.Kokie buvo pilietinio karo padariniai Ispanijai?

15. VIDURIO IR PIETRYI EUROPA: TARP DEMOKRATIJOS IR

DIKTATROS
Nauj Europos valstybi problemos
Naujai susikrusios Vidurio ir Pietryi Europos valstybs buvo kikai silpnos ir politikai nestabilios.
Pavyzdiui, nepriklausoma Lenkija susidar i Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos valdioje buvusi
emi, kurios turjo nevienodus statymus ir gyvenimo skirtingose valstybse tradicijas. Sulieti jas vien
visum buvo sudtingas udavinys. Su panaiais sunkumais taip pat susidr Jugoslavija, Rumunija ir i dalies
ekoslovakija. Labai prastai vertsi taikos sutari apkarpytos Vengrija ir Austrija. Beveik po du milijonus
gyventoj turintys Budapeto ir Vienos miestai tapo nata maoms alims.
Susikr tautins valstybs, bet j ribose gausiai gyveno kitataui. Rumunijoje - vengr, vokiei ir
bulgar, ekoslovakijoje - vokiei ir vengr, Jugoslavijoje - vengr. Daugelis j nebuvo lojals naujoms
tvynms, kuriose atsidr prie savo vali. Kita vertus, pasireik prietaravim ir nesutarim tarp labai
artim taut: Jugoslavijoje - tarp serb ir kroat, ekoslovakijoje -tarp slovak ir ek. Tautiniais
prietaravimais Vidurio ir Pietryi Europoje 4-j deimtmet ir Antrojo pasaulinio karo metu skmingai
naudojosi nacistin Vokietija.
Vidurio Europos ir Balkan alyse taip pat egzistavo atri socialini problem. Liaudies gyvenimo lygis
visur, iskyrus Austrij ir ek emes, buvo emas, miestuose - daug bedarbi, kaimuose valstieiams trko
ems. Ne tik todl, kad kai kuriose alyse nemaa jos dalis priklaus dvarininkams, bet dar labiau dl
gyventoj pertekliaus kaime. is perteklius neturdavo kur eiti, nes pramon beveik nesipltojo, o imigracija
JAV buvo smarkiai suvaryta.
Tautiniai, ekonominiai ir socialiniai prietaravimai dar sunkiai manom demokratin valdym. 4-j
deimtmet jis iliko tik ekoslovakijoje. Kitose valstybse sitvirtino autoritarin valdymo forma.

Tarpukario Lenkija

Lenkija buvo didiausia ir stipriausia i susikrusi po Pirmojo pasaulinio karo valstybi. Ji paskelb
nepriklausomyb baigiantis karui, 1918 m. lapkriio 11 d., bet kovos dl sien tssi ligi 1921 m. vasaros.
Sunkiausias ir pavojingiausias buvo 1919-1920 m. karas su Soviet Rusija. Bolevik valdia laik Lenkij
klitimi komunizmui plisti vakarus ir siek paversti j sovietine respublika. Tuo tarpu Lenkijos valstybs
virininkas (prezidentas) ir vyriausiasis ginkluotj pajg vadas Juzefas Pilsudskis (1867-1935) planavo
sudaryti Europos rytuose Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lietuvos ir galbt Latvijos valstybi
konfederacij, kuri bt galjusi atremti tiek Rusijos, tiek ir Vokietijos revano veiksmus. Kaip tik todl 1920
m. pavasar lenk kariuomen pradjo yg Ukrain, um Kijev. Taiau netrukus Raudonoji armija perjo
kontrpuolim ir atsidr prie Varuvos. Ten ji 1920 m. rugpjio mnes buvo sumuta. 1921 m. kovo mnes
pasirayta Rygos taikos sutartimi Soviet Rusija pripaino rytines Lenkijos sienas. Tais pat metais, po trij
lenk sukilim Silezijoje (Slionske) buvo nustatyta siena su Vokietija.
Tarpukario Lenkija buvo daugiataut. Lenkai sudar truput daugiau kaip du tredalius gyventoj, kiti buvo
ukrainieiai, ydai, baltarusiai, vokieiai, iek tiek rus ir lietuvi. Egzistavo tautiniai prietaravimai, kai
kuri ukrainiei ir vokiei organizacij veikla kl pavoj valstybs vientisumui. Santykiai su Vokietija ir
Dancigo (Gdansko) laisvuoju miestu vis laik buvo tempti. Lenkams teko skubiai rengti savame pajryje
nauj Gdyns uost, kuris 4-j deimtmet krovini apyvarta um pirmj viet Baltijos jroje.
1921m. buvo priimta Lenkijos Respublikos konstitucija, kuri suteik pilieiams demokratines teises bei
laisves, taiau vykdomj valdi paliko silpn Seimo akivaizdoje. Danai keitsi vyriausybs. Svarbi
politinio nestabilumo prieastis buvo nesutarimai tarp takingos deiniosios tautini demokrat (endek)
partijos bei maralo Pilsudskio alinink i kairij partij ir karininkijos.
1922m. pasitrauks i valdios, po ketveri met, 1926 m. gegus mnes, Pilsudskis vykd karin
perversm, nualino vyriausyb, kurioje vyravo endekai, ir vl tapo Lenkijos likimo lmju. Jis nebesirm
kairiaisiais, vykd vadinamj sanacij - valstybs "gydym" nuo korupcijos, partini rieten ir "par
lamentins anarchijos". Pilsudskio ir jo pdini autoritarin valdia danai ir vadinama sanacija.
Pilsudskis neudraud partij, nepanaikino parlamento, kuris beturjo menk tak valstybs reikalams.
1935 m. balandio mn. sigaliojusi nauja konstitucija teisino autoritarizm. Valdioje sanacija laiksi dl
Pilsudskio autoriteto, valstybs aparato bei armijos, laviruodama tarp vairi visuomens sluoksni. Ji
utikrino tam tikr politin ir kin stabilum, nors ir pasirod bejg prie 1929-1933 m. kriz. Lenkijos
kis atsigavo tik 4-ojo deimtmeio viduryje. Vicepremjero E. Kviatkovskio iniciatyva valstybs lomis
buvo vykdomas industrializavimas, kuriama Centrin pramons apygarda su metalurgijos ir main
gamyklomis. Taiau pramons pltra tada negaljo duoti pakankamai darbo kaimo gyventojams. Tarpukario
Lenkijos kio, vietimo ir kultros laimjimai buvo nemai, bet veikti atsilikim nuo pirmaujani valstybi
neuteko laiko.
ekoslovakija: demokratijos sala Vidurio Europoje
ekoslovakijos Respublikos konstitucija veik be didesni sutrikim, ji iveng perversm ir autoritarizmo.
Tai slygojo keletas aplinkybi. ekikoji naujos valstybs dalis turjo ipltot pramon, gyvenimo lygis
buvo auktas. Turtinga alis galjo sukurti vien paangiausi pasaulyje socialinio aprpinimo sistem,
gyvendinti ems reform, kuri panaikino stambij emvald. ekoslovakijos parlamente buvo daugelio
partij atstov, taiau jie paprastai sugebdavo susitarti, sudaryti veiklias vyriausybes. Didelis vaidmuo
palaikant to ki santarv teko ymiam ek politikui Tomaui Masarykui (1850-1937), kuris irinktas
prezidentu tik paskelbus nepriklausomyb 1918 m. ir ibuvo juo iki 1935 m. pabaigos.
1929-1933 m. kriz skaudiai paliet ir ekoslovakij. Pramons gamyba, lyginant su 1929 m., sumajo
40%, sunki padtis buvo ir kaime. Atsilikusi Slovakija nukentjo labiau nei ekija, kuri greiiau atsigavo po
krizs. Stiprjo prietaravimai tarp ekoslovakijos vyriausybs ir slovak nacionalist, kurie piktinosi
savotiku "jaunesniojo brolio" vaidmeniu bendroje valstybje, reikalavo Slovakijai savivaldos. Dar didesn
pavoj kl vokiei, gyvenusi daugiausiai Sudet srityje, nacistai, kuriems buvo vadovaujama i Berlyno.
Vengrija: nuo komunizmo iki autoritarizmo
Po Pirmojo pasaulinio karo didiulius sukrtimus igyveno Vengrija, 1918 m. pabaigoje paskelbta
nepriklausoma Respublika. Jos nepripaino Antants valstybs ir ruosi atimti visas teritorijas, kuriose
gyveno bent iek tiek ne vengr tautybs moni. Nematydama ieities, Respublikos vyriausyb
atsistatydino, ir valdi pam komunistai, su kuriais susijung socialdemokratai. Tarp komunist buvo daug

grusi i Rusijos karo belaisvi, tapusi kartais bolevik alininkais. 1919 m. kovo mn. Vengrija buvo
paskelbta Soviet respublika. Jos valdia skubotai nacionalizavo beveik vis pramon ir ems valdas, kuriose
pradjo steigti kooperatyvus, uuot jas idalijusi valstieiams. ios priemons atstm nuo Soviet valdios
plaius vengr visuomens sluoksnius. Pavojus jai grs ir i usienio. Vengrij siver Rumunijos ir
ekoslovakijos kariuomens, su kuriomis kovas komunist Raudonoji armija pralaimjo. 1919 m. rugpjio
mn. Soviet valdia Vengrijoje lugo, prie jos alininkus buvo vykdomos represijos, vadinamasis "baltasis
teroras".
1920 m. pradioje Vengrijoje vyko parlamento rinkimai, kuriuos laimjo deiniosios partijos, atkurta
monarchija, bet be karaliaus. U j vald regentas, buvs Austrijos-Vengrijos laivyno admirolas Mikloas
(Mykolas) Hortis (1868-1957). Jis gavo labai didelius galiojimus. Taip Vengrija tapo pirmja autoritarine
valstybe Vidurio ir Pietryi Europoje. Tik todl Vengrija, nors regentas Hortis ir jo aplinka nebuvo
faistais, 4-j deimtmet usienio politikoje orientavosi Vokietij.
Klausimai ir udaviniai
1.Kodl daugumoje Vidurio ir Pietryi Europos valstybi demokratij pakeit

autoritarizmas ?
2.Nurodykite svarbiausius skirtumus Lenkijos, ekoslovakijos ir Vengrijos politinj e
raidoje 1918-1926 metais.
3.Kokios prieastys lm, kad ekoslovakijoje iki pat 1939 m. iliko demokratin
santvarka?

16. SKANDINAVIJOS ALYS TARPUKARIO METAIS

Ekonomin ir socialin raida
XX a. pr. Skandinavija igyveno reikmingus kinius pokyius. Menkas vedijos ir ypa Norvegijos dirbamos
ems plotas skatino energij ir krybin mint nukreipti turtingas ems gelmes ir jr. Iradus naujas
sprogstamsias mediagas, paspartjo geleinkeli tiesimas. Gauss energijos itekliai leido elektros energij
plaiai naudoti metalurgijos ir chemijos pramonje. Jros artumas skatino prekybos ir vejybos laivyno
augim ir laiv statyb. alys i nuoalaus Europos "ukampio" m virsti paangiausi ekonomini,
socialini ir politini eksperiment laboratorijomis.
Dar prie Pirmj pasaulin kar Skandinavijos ali ekonomin raida prisitaik prie pasaulio pokyi.
Didjo pramons darbinink, o kartu ir miesto gyventoj skaiius. ali neutralumas Pirmojo pasaulinio karo
metu padjo isaugoti nenuniokot k ir netgi pasipelnyti kariaujanioms alims pardavinjant savo
produkcij. ali ekonomikoje svarbi viet um kooperatinis judjimas. Jis iaugo iaurs Europos
draugij, kuri sugebjo sumainti pramons preki kainas ir padidino gyventoj perkamj gali. Taip vis
labiau buvo skatinamas gamybos augimas.
Ekonomini krizi padarinius Skandinavijos alyse velnino palyginti nedidels karins ilaidos, kurios 3iaj deimtmet buvo dar labiau sumaintos. Tai leido skirti daugiau l socialinms programoms ir
visuomens gyvenimui pagerinti. Sugebjimas ekonominius laimjimus derinti su socialini problem
sprendimu bdingas visoms Skandinavijos alims. ia buvo palyginti nedideli prietaravimai tarp visuomens
sluoksni.
Spariausiai pramon augo vedijoje. Gauss puikios kokybs geleies rdos, miko bei didiuliai vandens
energijos itekliai skatino alies technologin paang. Ryi priemoni, elektros prietais, automobili bei

lktuv gamyba pavert vedij labai ivystytos ekonomikos kratu. Dar prie Pirmj pasaulin kar vedijoje
atsirado daug nauj pramons ak. Dauguma j rmsi tokiais ved iradimais, kaip A. Nobelio dinamitas,
G. de Lavalio garo turbina, S. Vingkvisto automatinio reguliavimo guoliai, L. M. Eriksono stalinis telefonas,
J. Venstromo trifazs srovs keitimo sistema ir B. fon Plateno absorbcijos bdu veikiantis aldytuvas.
ie iradimai padjo atsirasti ir pltotis firmoms "Bofors" (ginklai), "Separator", "Aga" (dujinio suvirinimo
renginiai), ASE A (elektrotechnika) ir "Electrolux" (elektros rengimai). Technologijos progresas pagreitino
celiuliozs, popieriaus bei main pramons pltr.
XX a. 3-iasis deimtmetis - didysis vedijos pramons suklestjimo laikotarpis. vedai ilg laik turjo
pasaulin degtuk gamybos monopol, vieni pirmj pasaulyje visikai automatizavo j gamyb.
Reikming laimjim buvo pasiekta ir kuriant savo automobili pramon.
Viena pirmj automobili firm - "Scania" - pradjo veikti dar 1891 m. Tada bendrov VABIS, gaminusi
geleinkelio transporto priemones, suprojektavo ir pagamino pirmj vedik automobil. Be lengvj
automobili 1902 m. gamykla pradjo gaminti sunkveimius, vliau - autobusus. 1920 m. "Scania" nutrauk
lengvj automobili gamyb ir m specializuotis gaminti sunkveimius ir autobusus.
Dar labiau igarsjo "Volvo" automobili gamykla. Pradjusi veikl 1927 m., "Volvo" mon gamino
lengvuosius automobilius, sunkveimius, autobusus, traktorius ir laiv variklius.
Svarbi viet transporto priemoni gamyboje turjo SAAB gamykla, gaminusi keleivinius ir karo lktuvus,
nenusileidianius garsiausi pasaulio ali analogams.
Greitas alies pramons bei prekybos augimas leido vyriausybei daug dmesio skirti sveikatos apsaugos
programoms, vesti senatvs pensij, atuoni valand darbo dien ir mokti paalpas bedarbiams.
1929 met pasaulio prekybos smukimas sukl alyje sunki kriz. Prasidjo darbinink streikai ir
protestai. Kairiosios partijos pagrasino vyriausybei pilietinio nepaklusnumo akcijomis dl penki moni
mirties. Jie uvo, kai streiklauiams apginti buvo pasitelkta kariuomen. Vyriausyb buvo priversta panaikinti
1914 m. Streiklaui statym, o ekonomikai pagerjus vl imtis socialini reform. 1932-1939 m. bendras
vedijos nacionalinis produktas iaugo 50%. Vyriausyb darbdavio sskaita ved atostogas visiems darbuo
tojams. Didels los buvo skiriamos vietimui, visiems norintiems sudarytos slygos gyti auktj
isilavinim.
Norvegijai pirmasis pokario deimtmetis buvo sunkus. Nors ir nedalyvavo Pirmajame pasauliniame kare,
alis dl Vokietijos povandeninio laivyno karini veiksm prarado pus savo prekybos laivyno.
alies ekonomin pagrind sudar pramon, naudojusi pigi hidroelektrini energij. Tai leido statyti
naujas aliuminio, chemijos mones pagal paangiausi technologij. Klestinti metalo pramon padjo atsigauti
ir laiv statybos monms. 1927 m. norvegai vl gerai pelnsi i savo prekybinio laivyno, o pagal sugaunamos
uvies kiek pirmavo pasaulyje. Prasidjus ekonominei krizei, bedarbi skaiius iaugo. Bet jau nuo 1932 m.
Norvegijos gamyba per metus paaugdavo 4%. 1938 m. pramons produkcijos buvo pagaminama 75% daugiau
nei prie kar. Tai atvr keli ir socialinei paangai: iplsta draudimo sistema, apmusi visus krato
gyventojus, pradtos mokti senatvs pensijos bei paalpos bedarbiams.

Danai, beveik neturdami gamtos itekli, vis iniciatyv ir iradingum sutelk ems k. 1919 m.
Danija prim nauj ems nuosavybs statym. Juo nusavino dal didij dvar vald ir sudar slygas
deimtims tkstani ems kio darbinink tapti smulkiais savininkais. alies ems kis rmsi
kooperacijos sistema. Ji sudar slygas smulkiems kininkams savo produkcija konkuruoti rinkoje. Danijos
vyriausyb, remdama kooperatyvus, siek ir toliau plsti dirbamos ems plotus. 1927 m. ems kio
produkcija palyginti su geriausiais priekario metais iaugo 50%. Sumaniai tvarkomas ems kis dav
didiules pajamas. Beveik pus auganios pramons sudar maisto produkt gamyba.
Sav aliav stok atsvr palanki Danijos jrin padtis, palengvinusi angli ir geleies import. Tai
leido suklestti main gamybai bei laiv statybai. Danai buvo pirmo pasaulyje okeaninio motorlaivio, varomo
dyzeliniais varikliais, gamintojai. vejodami didiulse teritorijose, danai sugaunamos uvies kiekiu
nusileido tiktai norvegams.
Danija pirmoji i Skandinavijos ali m mokti senatvs pensijas. ia veik draudimo sistema, padedanti
monms nedarbo, ligos ar nelaims atvejais. ios priemons buvo finansuojamos i mokesi, iaugusi iki
40%.
Islandijos, kuri 1918 m. turjo apie 90 tkst. gyventoj, ekonominio gyvenimo pagrindas buvo vejyba.
Nuo to, kaip pasisekdavo parduoti uv, priklaus viso krato ekonomin gerov. vejai, nordami atlaikyti
kit ali konkurencij, jungsi kooperatyvus. ems kio vaidmuo alies ekonomikoje buvo menkas, nes
tinkamos dirbti ems Islandijoje labai maa.

Politin raida
Danija, vedija ir Norvegija - konstitucins monarchijos. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo dar labiau
paengta demokratijos link. Skandinavijos valstybi gyvenime monarchija iliko kaip jga, jungianti tradicij
su paangia demokratine valdymo sistema.
vedijoje konstitucija skelb, kad karalius valdo kartu su parlamentu, kuris leidia statymus ir priiri j
vykdym, kontroliuoja vyriausybs veikl. Parlamentas Riksdagas sudarytas i dviej - Auktj ir emj
- rm. 1918-1920 m. konstitucija buvo perirta ir visiems alies gyventojams suteikta teis dalyvauti
rinkimuose.
Pagal 1814 m. Norvegijos konstitucij statym leidiamj gali turjo alies parlamentas (Stortingas).
Stortingas veik kaip vien rm parlamentas, kurio nariai statymams leisti buvo pasidalij Auktuosius
rmus (Lagting) ir emuosius (Odelsting). Tai buvo sumanyta siekiant galimybs pakartoti kiekvieno
klausimo svarstym. Taiau emieji rmai, kuri nariai sudar deputat daugum, visada galjo priimti
statymus pasinaudodami savo bals persvara. Karalius tvirtino statymus, turjo teis skirti ir atleisti
vyriausyb ir buvo vyriausiasis ginkluotj pajg vadas.
Danijos valstyb vald karalius. Jis tvirtino statymus ir turjo teis paleisti
parlament. Karalius parlamento silymu skirdavo arba atleisdavo vyriausyb, buvo
vyriausiasis kariuomens vadas. Vyriausyb, karalius ir sosto pdinis sudarydavo
Valstybs Taryb, kuri svarst statym projektus ir nustatydavo vyriausybs veikl.
statym leidiamoji valdia priklaus parlamentui, suskirstytam dvejus rmus:
Folketing (emuosius) ir Lansting (Auktuosius).
Pokario laikotarpiu Skandinavijoje dar labiau pagyvjo politinis gyvenimas. alia
tradicinmis tapusi konservatori, liberal, socialdemokrat partij, politinje
veikloje dalyvavo komunistai, o nuo 1929 m. ekonomins krizs ir na
cionalsocialistai. 1920 m. n viena partija nebuvo laimjusi absoliuios daugumos
n vienoje Skandinavijos alyje. Todl krsi vairios koalicijos. 3-iojo deimtmeio
pradioje koalicinse vyriausybse visose Skandinavijos alyse dominavo
socialdemokratai. Rinkj dmes patrauk j siekimas demokratikomis parlamentinmis reformomis gyvendinti socialini pertvarkym program.
Vidkunas Kvislingas, Norvegijos Socialdemokrat pastangos sukurti geresn, teisingesn socialin tvark patrauk
faist vadas
vairi visuomens grupi atstovus. Tai leido socialdemokratams bendradarbiauti ir
sudaryti koalicijas su daugeliu politini partij. Bendras vis Skandinavijos ali
socialdemokratini partij bruoas buvo siekimas mainti karines ilaidas, daug dmesio skirti taikiai politikai
ir neutralitetui. Skandinavijos alys buvo tradicinio neutraliteto alininks.
Palyginti auktas ekonominis gyvenimo lygis, nedideli prietaravimai visuomenje, senos demokratins
tradicijos neleido komunist partijoms Skandinavijos alyse pasiekti reikmingesni laimjim. vykiai
Rusijoje ir kitose alyse skatino politikai iprususius skandinavus atsargiai vertinti naujas politines jgas.
Klausimai ir uduotys
1.Koks buvo monarchijos vaidmuo Skandinavijos ali gyvenime?
2.Kodl socialdemokrat partijos buvo populiarios Skandinavijoje?
3.Kokie bendri Skandinavijos ali politins ir ekonomins raidos bruoai?

17. SUOMIJA, ESTIJA IR LATVIJA TARPUKARIO METAIS

Nepriklausomybs atkrimas ir politin raida
Pirmasis pasaulinis karas, pasibaigs Vokietijos pralaimjimu ir Rusijos imperijos suirimu, suteik galimyb
Suomijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai pasiekti nepriklausomyb. Kelias nepriklausomyb iose alyse turjo
daug bendr bruo.
Greiiausiai susidariusia padtimi pasinaudojo Suomija, turjusi autonomij ir politinio gyvenimo patirt
dar Rusijos imperijoje. Jau pirmosiomis bolevik valdios dienomis Suomijos Seimas, laikinai prisims
aukiausiosios valdios teises, 1917 m. gruodio 6 d. paskelb Suomij nepriklausoma Respublika. 1918 m.
prasidjo kelis mnesius truks pilietinis karas tarp raudonj, kuriuos rm vietos Raudonoji gvardija bei
maitaujantys rus kareiviai, ir baltj. Raudonieji pralaimjo.
Pasimok i pilietinio karo bei jausdami nuolatin didiojo kaimyno grsm, suomiai prim konstitucij,
siejani demokratin parlamentin sistem su stipria prezidento valdia. Tuo pasistengta ukirsti keli
kairiosios bolevikins partijos sigaljimui ar bandymui vykdyti perversm. Prezidentas savo nuoira bet
kuriuo metu galjo paleisti parlament. Kaip vykdomosios valdios galva, jis buvo vyriausiasis ginkluotj
pajg vadas ir atsak u usienio politik. Stalino politika su Suomija besiribojanioje ir jai giminingoje
Karelijoje, kurios gyventojai buvo ikeldinami Rusijos gilum, sukl protestus Suomijoje ir paskatino
faistinio "Lapua" judjimo susiformavim. iam judjimui atsirasti padjo ir ekonomin depresija. "Lapua"
ragino pertvarkyti valstybs gyvenim Italijos pavyzdiu. Sekdami Musoliniu judjimo dalyviai organizavo
"Valstiei yg" Helsink, o 1932 m. mgino nuversti vyriausyb. Todl 1932 m. Suomija perjo prie
prezidentinio valdymo. Prezidentas visikai apribojo parlamento veikl.
1917 m. Rusijos vyki paskatinti sujudo estai. 1918 m. vasario 24 d. Estijos senin taryba paskelb
Estijos nepriklausomybs manifest, kuriuo vyriausioji valdia buvo perduota Gelbjimo komitetui. Jam

vadovavo ymus nacionalinio atgimimo veikjas Konstantinas Piatsas. Kovoti teko ne tik su bolevikais, bet ir
su nenorjusia pripainti nepriklausomybs vokiei okupacine valdia.
1919 m. pradioje beveik pus Estijos teritorijos buvo uimta bolevik. Kovose su jais estus parm
suomiai, pasiunt 2 tkst. savanori bei suteik 20 mln. suomi marki paskol. Maesnius savanori brius
atsiunt vedai ir danai. Jau vasario mnes est kariuomen istm bolevikus. Karo veiksmai, remiant rus
baltagvardieiams, buvo perkelti Rusijos teritorij.
Estija pagal Steigiamojo susirinkimo priimt konstitucij tapo demokratin Respublika. Dl partij politini
nesutarim alies vyriausyb buvo labai nepastovi. 1919-1933 m. pasikeit net 20 vyriausybi. Didesn
grsm valstybei kl ne dana vyriausybi kaita, bet komunistai, 1924 m. Taline paband vyk dyti valstybs
perversm.
1933 m. spalio mnes buvo priimta nauja alies konstitucija ir kurta valstybs prezidento institucija,
suteikianti alies vadovui didelius galiojimus. Tuo siekta pagerinti aukiausi valstybs staig darb,
taiau politin tampa krato viduje nesusilpnjo. 1934 m. kovo 6 d. valdi perm tuometinis vyriausybs
pirmininkas Konstantinas Piatsas. 1936 m. plebiscitu (referendumu) vyriausyb gavo galiojimus konstitucijai
pakeisti. Specialiai tam irinktas parlamentas prim treij Estijos konstitucij, kuri sigaliojo 1938 m.
sausio l d. eeriems metams prezidentu irinktas Konstantinas Piatsas. Jis laiksi centristinio poirio,
nepritar komunistini ir kratutini nacionalistini organizacij veiklai. Valdia net udraud kratutini
deinij pair "Isivadavimo karo dalyvi sjung".
Latvijoje 1918 m. lapkriio 18d. Tautos taryba paskelb alies nepriklausomyb. Bet 1919 m. pavasar
alyje buvo net trys tarpusavyje besivaranios vyriausybs: tautin, prosovietin, provokika. 1919 m. sausio
pradioje latvi Raudonieji auliai ir kiti Raudonosios armijos daliniai um beveik vis Latvij, iskyrus
Liepojos region. Taiau, nesulaukusi didesnio krato gyventoj pritarimo, soviet valdia Latvijoje ilgiau
isilaikyti nepajg. Latvijos padt sunkino vokiei pozicija. Jie padjo kovoti su bolevikais, bet siek
ilaikyti Latvij savo takoje. Todl kovojant prie bolevikus teko pradti kov ir su bermontininkais.
Miuose prie bermontininkus latvius parm angl ir prancz laivynas bei est kariuomen. Myje prie
Rygos bermontininkai buvo sumuti ir nustumti Lietuvos link. Nepriklausomybs kovos baigsi 1920 m.
Rugpjio lld. Rygoje pasirayta sutartis su Soviet Rusija, kuri visiems laikams pripaino Latvijos
nepriklausomyb.
1920 m. balandio mn. buvo irinktas Steigiamasis Seimas, kuris nustat Latvijos politin santvark
priimdamas konstitucij. Iki 1934 m. Latvija buvo parlamentin respublika.
Pasaulins ekonomins krizs metu alyje labai iaugo politin tampa. Deiniosios kratutins
organizacijos telk jgas ir sudarinjo kovos brius ragindamos nuversti valdi, nesugebani valdyti krato.
Socialdemokratai kaltino vyriausyb nuolaidiavimu nacionalistinms organizacijoms ir ruosi su jomis
kovoti. Ministras pirmininkas Karlis Ulmanis pasil konstitucijos projekt, kuriuo buvo siekiama sustiprinti
prezidento ir vyriausybs gali, apribojant Seimo veikl statym leidimu. Seimui projekt atmetus, 1934
m. gegus 15d. Ulmanis ir karo ministras Balodis paskelb karo padt, paleido Seim ir udraud politini
partij veikl. Aukiausi valdi valstybje perm kiek perorganizuota Ulmanio vadovaujama vyriausyb.
1936 m., prezidentui A. Kviesiui baigus savo kadencij, Ulmanis tapo ir alies prezidentu.
Ekonomin raida
Nepriklausomyb atgavusios alys savo ekonomin gerov susiejo su ems kio reforma. Taip buvo
tikimasi, bent jau pradiniame nepriklausomybs etape, utikrinti ali ekonomin savarankikum, taip pat
bent i dalies isprsti socialines problemas ir ukirsti keli komunistinms idjoms plisti. Suomija, Estija ir
Latvija ems reform vykd neatidliodamos. Estijos ir Latvijos valstybs, nesuteikusios jokios
kompensacijos, konfiskavo (nacionalizavo) beveik visas dvar emes ir jas paskirst valstieiams bei
smulkiems kininkams.
Suomijos pramon, netekusi Rusijos rinkos, buvo priversta sumainti gamyb. Suomijoje du tredaliai
gyventoj dirbo ems ir mik kyje. 1918-1922 m., vykdius ems reform, 117 tkst. nuominink tapo
savininkais, o 27 tkst. nedideli sklyp atiteko kaimo darbininkams. 1929 m. prasidjusi ekonomin kriz
visikai nusmukd suomi preki eksport. Suomija i usienio bank skolinosi vis daugiau pinig. Iki krizs
buvs lygis vl pasiektas tik 1937 m. Estijoje ems kis buvo pagrindin alies kinio gyvenimo aka,
duodanti 55% vis krato pajam. ems kyje dirbo 60% vis gyventoj. 1919 m. spalio mnes priimtu
ems kio statymu 96,6% dvar ems buvo idalyta naujakuriams. Didiosios pramons mons buvo
kurtos dar prie Pirmj pasaulin kar ir pritaikytos Rusijos rinkai. Susikrus nepriklausomai Estijos valsty

bei, kai kurios i j negaljo bti pakankamai panaudojamos. Taip atsitiko su didiuliais Krenholmo tekstils
fabrikais, Talino laiv ir vagon statyklomis.Todl buvo kuriamos naujos pramons akos, kuri produktai
tiko eksportui. Svarbiausia i j buvo degamojo skalno gavyba tepalams ir benzinui gaminti. Svarbi reikm
turjo tekstils, medio, popieriaus ir cemento pramon. Estija gamino garlaivius, vagonus, elektros motorus,
telefono aparatus. I viso 1939 m. pramonje dirbo per 16% vis gyventoj. Didel svarb turjo vejyba. Ja
vertsi apie 1,5% gyventoj. Estija turjo ger prekybos laivyn. Tarp Talino, Didiosios Britanijos,
Vokietijos, vedijos, Suomijos, Nyderland ir Latvijos uost vyko reguliari laivyba. Daugiausiai buvo
prekiaujama su Didija Britanija ir Vokietija.
Latvijos Respublika po nepriklausomybs kov greitai atsigavo. 1920 m. kininkams buvo idalyta dvar
em. 4-ojo deimtmeio viduryje miko mediaga ir ems kio produktai sudar pus Latvijos eksporto.
1931-1939 m. Latvijoje spariai augo pramons gamybos apimtys. Ji gerokai lenk savo artimiausius
kaimynus. 4-aj deimtmet smarkiai iaugo pramons gamyba. Latvija gamino fotoaparatus "Minox", auktos
kokybs avalyn, audinius, ems kio mainas ir agregatus, montavo sportinius lktuvus ir automobilius
"Ford-Vairogs". Svarbi reikm turjo ir laiv statyba. Visame pasaulyje buvo gerai inomi "VEF" radijo
aparatai bei telefonai. Apie 33% vis preki buvo iveama Didij Britanij, Vokietij.
Sparti ekonomikos pltra ir gerai tvarkomas ems kis sudar slygas socialinms reformoms. Pagal
socialin saugum Latvija buvo tarp paangij krat. 1939 m. alyje ligoni kasose buvo apdrausta 384 700
moni. Socialins paalpos buvo imokamos susialojus ar netekus darbo. Buvo rpinamasi ir vietimu.
Baltijos ali tarpusavio santykiai
Visos naujai susikrusios Baltijos alys daug dmesio skyr politiniam bendradarbiavimui. 1919 m. Paryiuje
ir Rygoje vyko pirmieji trij Baltijos valstybi - Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o vliau ir Suomijos, atstov
pasitarimai. Vliau jie buvo tsiami Helsinkyje. Iki pat 3-iojo deimtmeio pabaigos Suomija siek umegzti
kuo glaudesnius santykius su Baltijos valstybmis ir Lenkija. Ji norjo usitikrinti param Rusijos agresijos
atveju. Sudaryti galim sjung trukd Lenkijos ir Lietuvos konfliktas. 1921 m. Rygoje ir Kaune vyko Estijos,
Latvijos ir Lietuvos usienio reikal ministr konferencija, bandiusi isprsti sjungos sudarymo problemas.
ios pastangos neliko bevaiss, bet rezultatai buvo riboti. 1923 m. lapkriio l d. Taline pasirayta Latvijos ir
Estijos politins ir karins sjungos sutartis. Taip pat buvo susitarta ekonominiais ir muit klausiniais. Toji
sjunga buvo lyg Baltijos sjungos branduolys.
Dar viena Baltijos valstybi konferencija vyko 1925 m. enevoje. 1934 m. Lietuvos pasilymu buvo
paruota trij Baltijos valstybi - Estijos, Latvijos ir Lietuvos -- politinio bendradarbiavimo sutartis. i
Baltijos Santarvs sutartis buvo pasirayta enevoje 1934 m. rugsjo 12 d.

18. LIETUVA PARLAMENTARIZMO LAIKOTARPIU. 1926 m.

GRUODIO PERVERSMAS
Krikioni demokrat valdymas
Steigiamasis Seimas baig darb 1922 m. spalio l d. Rinkimuose pirmj eilin Seim daugiausia bals gavo
krikioni demokrat blokas (Krikioni demokrat partija, Darbo federacija, kinink sjunga). Jis turjo
Seime 38 vietas i 78. Prezidentu buvo irinktas krikionis demokratas Aleksandras Stulginskis. Naujai
sudarytai Vyriausybei pritar tik pus Seimo nari. Todl 1923 m. kovo mn. Prezidentas, remdamasis
Konstitucija, Seim paleido ir paskyr naujus rinkimus. Antrasis Seimas irinktas 1923 m. birelio mn.
kart krikioni demokrat blokas gavo absoliui daugum - 40 i 78 viet. Prezidentu vl buvo irinktas A.
Stulginskis. Ministru Pirmininku ir usienio reikal ministru tapo nepartinis E. Galvanauskas. Vyriausybei
neatidliojant reikjo sprsti dvi problemas: dertis su Vakar Europos valstybmis dl Klaipdos krato ir
tsti pradt ems kio reform.
ems reforma vyko nuo 1919 m. ems fond buvo paimti visi buv valstybiniai ir privats dvarinink
plotai, paliekant iems po 80 ha (vliau - po 150 ha). U nusavinamas i privai savinink emes buvo
numatytas atlyginimas, kuris moktas iki 1938 m. Vykdant reform buvo sukurti 34 925 nedideli kiai, 25 576
sklypai idalyti maaemiams. Reforma buvo skminga. ems kis pltojosi gana spariai. Ypa suklestjo
gyvulininkyst: 1938 m. jos produktai sudar 55,9% viso eksporto. Sviesto eksportas nuo 524 t 1924 m.
padidjo iki 17 412 t 1938 m.
Per vis krikioni demokrat valdymo laikotarp galiojo karo padties statymai. Didel valdi turjo
karo komendantai, galj varyti demokratines "teises ir laisves. Kauno karo komendantas baud laikrai

redaktorius didelmis piniginmis baudomis ir kaljimu. kaljim buvo pateks net pirmasis Lietuvos
Prezidentas A. Smetona u straipsn jo redaguotame urnale.
Krikionys demokratai buvo danai kritikuojami dl j vykdomos vietimo politikos, dl perdto Katalik
banyios rmimo. Kunigams buvo paskirtos algos ir j vedama metrikacija pripainta valstybs tarnyba.
Didiausia opozicin jga krikionims demokratams buvo valstiei liaudinink sjunga. i partija turjo
daug alinink.
Klaipdos krato prijungimas
Pagal 1919 m. pasirayt Versalio taikos sutart Klaipdos kratas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai
perduotas Didiosios Britanijos, Pranczijos, Italijos bei Japonijos iniai. Naujja Vokietijos iaurs ryt
siena tapo Nemunas.
Ambasadori konferencija numat, jog Klaipdos kratas turi bti paskelbtas "laisvja valstybe", o kol kas
10-15 met administruojamas Pranczijos komisaro. is nutarimas turjo sigalioti nuo 1923 m. Tai reik,
kad Lietuva ne atgaus Klaipdos. Dl i prieasi Lietuvos Vyriausyb nutar organizuoti Klaipdos krato
gyventoj sukilim ir prijungti krat prie Lietuvos.
Lietuvos karin vadovyb pasiunt geleinkeliu kelis reguliarios kariuomens dalinius ir savanorius (apie
1000 kari). Kariai buvo perrengti civiliais drabuiais. 1923 m. sausio 10 d. jie perjo krato sien. 1923 m.
sausio 15 d. sukilliai eng Klaipd, um prefektr, kur buvo komisaro G. Petisn bstin. Po trumpo
susiaudymo buvo sudarytos paliaubos. uvo 20 savanori ir 2 prancz kareiviai.
1923 m. sausio mnes Klaipdos uost atplauk ei Didiosios Britanijos ir Pranczijos karo laivai. i
ali atstovai Kaune teik Lietuvos Vyriausybei protesto notas. Bet ji teig neturinti nieko bendra su
sukilliais. Tik po ilg deryb 1924 m. gegus 8 d. Paryiuje buvo pasirayta Lietuvos, Didiosios
Britanijos, Pranczijos, Italijos ir Japonijos vyriausybi atstov Klaipdos krato perdavimo Lietuvai
konvencija. Antants valstybs pripaino Klaipdos krat Lietuvai. Jam suteikta teis turti savo valdios
organus: seimel (krato gyventoj renkam 3 metams visuotiniu, tiesioginiu, slaptu balsavimu), kuris galjo
leisti vietinius statymus, ir direktorij- vykdomj valdi. Gubernatorius - Lietuvos valstybs atstovas krate
- turjo teis paleisti seimel. Krato autonomin valdia tvark finansus, teismus, vietim, Banyi,
policij, sveikatos apsaug, socialin aprpinim. Lietuvi ir vokiei kalbos pripaintos oficialiomis ir
lygiavertmis krato kalbomis. Lietuvos valdios kompetencijai priklaus santykiai su usieniu, krato ap
sauga, pato, telegrafo staigos, uostas ir monopoli teis.
1926 m. rinkimai ir vidaus politikos pasikeitimas
Antrasis Seimas baig savo kadencij 1926 m. kovo mn. Naujo, treiojo Seimo rinkimai buvo paskirti 1926
m. gegus 8-10 d.
Prie rinkimus opozicins partijos - valstieiai liaudininkai, kininkai ir tautininkai - sudar koalicij. i
koalicija gavo daugiausia bals, bet viena negaljo sudaryti Vyriausybs. Todl buvo susitarta su
socialdemokratais ir tautini maum atstovais. U tai socialdemokratai gavo du ministr postus: vidaus
reikal ir vietimo. Lenkams buvo leista steigti 75 naujas mokyklas. 1926 m. birelio mnes Prezidentu
irinktas valstietis liaudininkas dr. Kazimieras Grinius. Advokatas M. Sleeviius vadovavo koaliciniam
ministr kabinetui.
Naujai irinkto Seimo nutarimu buvo panaikinta karo padtis. Nustojo galios ir ypatingieji valstybs
apsaugos statymai, varantys pilieiams suteiktas konstitucines laisves. I
kaljim buvo paleisti politiniai kaliniai, tarp j ir komunistai. Vyriausyb
svarst galimyb sumainti kariuomen, nebemokti alg kunigams. Pastarieji
kairij valdios ketinimai prieikai nuteik dvasininkus ir dal karinink.
1926 m. gruodio 17-osios perversmas
1926 m. rugsjo mn. susikr penki karinink komitetas, kuris reng
perversm. Apie pasirengim inojo ir jam pritar tautininkai ir krikionys
demokratai. Puas prasidjo gruodio 17-j 2 vai. ryto. Kariuomen um
generalin tab, apsupo prezidentr, Seim ir kitas valstybines staigas.
Perversmininkams pareikalavus, Ministras Pirmininkas M. Sleeviius at
sistatydino. Prezidentas K. Grinius buvo priverstas paskirti Ministru Pirmininku
A. Voldemar. Tai padars Prezidentas K. Grinius tuojau pat atsistatydino.
Gruodio 19d. Seimo posdyje, kuriame dalyvavo 42 i 85 atstov (socialde

mokratai ir valstieiai liaudininkai posd boikotavo), Prezidentu irinktas A.

Smetona.
Vyriausiasis perversmo vadas, majoras (vliau generolas) Povilas Plechaviius

Klausimai ir uduotys
1.Kokias problemas sprend krikioni demokrat Vyriausybs 1922-1926 m.?
2.Nurodykite 1923 m. Klaipdos sukilimo prieastis ir rezultatus.
3.Kokiomis slygomis Antant Klaipdos krat pripaino Lietuvai?
4.Kodl ir kaip pasikeit Lietuvos vidaus politika 1926 m., po treiojo Seimo rinkimu?
5.Kodl {vyko 1926 m. perversmas?

19. LIETUVA AUTORITARINIO VALDYMO METAIS

Vidaus politika. Autoritarinio reimo sukrimas
Po 1926 m. gruodio perversmo aretuota 110 moni, keturiems i j, ymiems komunist veikjams,
buvo vykdyta mirties bausm. Nuo 1926 m. gruodio 20 d. alyje sigaliojo ypatingieji valstybs apsaugos
statymai, apriboj politines piliei teises ir suteik labai plaius galiojimus karo komendantams. Visose
apskrityse buvo steigtos komendantros su kareivi briais. Bet kokiam susirinkimui buvo reikalingas
leidimas, kur iduodavo apskrities virininkas, karo komendantui sutikus. Leidimai buvo reikalingi rengiant
vaidinimus, geguines, oki vakarus. Kiekviename susirinkime turjo dalyvauti atsakingas policijos atstovas
ir neleisti kelti politini klausim. Pamau udraustos visos opozicins partijos. Visa spauda buvo grietai
cenzruojama.
1927m. balandio 12 d. valstiei liaudinink, socialdemokrat bei tautini maum atstovai Seime
pareik nepasitikjim A. Voldemaro Vyriausybei. Prezidentas, pasirms Konstitucija, paleido
Seim. Kiti rinkimai vyko tik 1936 m. Rinkim metu veik tik lietuvi tautinink sjunga. Todl Seimo
nariais irinkti 49 tautininkai.
1928m. gegus 15d. Prezidentas A. Smetona paskelb nauj Konstitucij. Pagal j Prezidentas galjo leisti
statymus tarp Seimo sesij, skirti Vyriausyb, vesti valstybje karo padt, savo nuoira paleisti
Seim. Prezidentas buvo niekieno nekontroliuojamas. 1931 m. A. Smetona paskelb alies Prezidento

rinkim statym, pagal kur valsi, apskrii bei miest tarybos renka ypatinguosius tautos atstovus
(vien nuo 20 tkst. gyventoj), o ie - Prezident. 1931 m. gruodio mnes 116 ypatingj tautos
atstov irinko Prezidentu A.Smeton, 1938 m. tokie patys rinkimai buvo pakartoti. Rinkimai vyko
vangiai - i anksto jau buvo numatomi rinkikai, kurie vienbalsiai irinkdavo Prezident. A. Smetona 1938
m. paskyr komisij naujai Konstitucijai parengti. Prezidentas tapo pagrindiniu ir i esms vieninteliu
statym leidju, galintis bet kuriuo metu paleisti Seim. Vyriausyb taip pat buvo atsakinga tik
Prezidentui.
Pasinaudojant Konstitucijomis buvo tvirtinta asmenin A. Smetonos valdia.
1929 m. buvo pertvarkyta valsi ir apskrii savivalda: sumajo rinkj skaiius, nes savivaldybes rinkti
galjo asmenys nuo 24 met ir tik ki, moni savininkai bei valstybini staig tarnautojai. Kandidatus
valdia parinkdavo i anksto. Vidaus reikal ministro skiriami apskrities virininkai galjo uprotestuoti bet
kur savivaldybs sprendim.
Daug problem tautinink valdiai kilo 1935 m., kai krizs prislgti Suvalkijos valstieiai pradjo streik.
Jie utvr kelius ir neleido kininkams veti savo produkt Kaun ir kitus miestus. Susirmimuose su
policija uvo keturi valstieiai. Streikininkai msi ir individualaus teroro prie neprisijungusius prie streiko
kininkus, buvo nusiaubtos kai kurios pienins, griaunami telefono ir telegrafo stulpai. U tai 456 streikininkai
perduoti teismui, 5 i j u teroro aktus nubausti mirties bausme. is Unemuns kinink streikas paveik
Vyriausyb: 10% buvo sumainti ems mokesiai, nustatytos tvirtos jav kainos, kininkai 3 metams po
skirstymo vienkiemius atleisti nuo mokesi.
Beveik per vis A. Smetonos valdymo laikotarp iliko karo padtis, kuri slygojo valdios siekis turti
veiksming opozicijos slopinimo priemon.
Nukrypdama nuo demokratijos, Lietuva nebuvo iimtis Europoje. Tarpukariu diktatros sigaljo visose
naujai susikrusiose valstybse, iskyrus ekoslovakij.
Usienio politika
Didiausia tarpukario Lietuvos usienio politikos problema - santykiai su Lenkija. Jie dl Vilniaus krato
aneksijos buvo labai tempti. Abiej ali spauda be perstojo kaitino aistras. Taut Sjungos taryba 1927 m.
pabaigoje prim rezoliucij, raginani pradti tiesiogines derybas. 1928 m. kovo mnes Karaliauiuje
susitik lenk ir lietuvi diplomatai susitar tik dl lengvat gyventojams, kuri kius kirto demarkacin
linija. Tik 1938 m., vykus pasienio incidentui, po Lenkijos ultimatyvaus reikalavimo umegzti diplomatiniai
santykiai.
Lietuvai tarpukario metais buvo labai svarbs santykiai su gretima Vokietija. Vokietija buvo suinteresuota, kad Lietuva ilikt
nepriklausoma ir Rytprsiai nebt i vis pusi apsupti Lenkijos teritorijos. Lietuv labiausiai domino Vokietijos rinka. Su
Vokietija Lietuvos Vy riausyb pasira sutartis dl Klaipdos krato perdavimo Lietuvai (dl pilietybs

pasirinkimo, dl Evangelik banyios padties ir kt.). Labai reikmingos tarpusavio santykiams buvo 1928
m. pasiraytos Lietuvos ir Vokietijos sutartys dl sien (Klaipda pripainta Lietuvai), prekybos bei
laivininkysts.
Santykiai m blogti Vokietijoje stiprjant A. Hitlerio pozicijoms. Nacionalsocialist siekis lauyti
Versalio sutart paliet ir Klaipdos krat. Naci alininkai vis aktyviau reiksi ir Klaipdos krate. 1932 m.
Lietuvos gubernatorius paleido Klaipdos krato seimel. Vokietijos vyriausyb ikl Lietuvai byl Taut
Sjungoje. Hagos tribunolas apgyn Lietuvos teises. Klaipdos krate buvo udarytos dvi nacistins
organizacijos, 48 asmenys nuteisti, i j keturi u mogudystes - mirties bausme. (Vliau Lietuvos
Vyriausyb nuteistuosius amnestavo.)
Su SSRS Lietuva neturjo bendros sienos, bet santykiai su didija kaimyne buvo labai svarbs. Soviet
Sjunga, turdama sav iskaiiavim, palaik Lietuv jos gine su Lenkija dl Vilniaus krato. 1920 ir 1926
met sutartimis SSRS pripaino Vilni Lietuvos sostine, pasiadjo gerbti Lietuvos suverenum, susilaikyti
nuo bet koki agresijos veiksm.
Lietuva siek palaikyti glaudius santykius su Baltijos valstybmis. Norta sukurti sjung, kuri eit
Lietuva, Latvija ir Estija. Latviai ir estai sjungoje norjo matyti ir Lenkij, Suomij, Skandinavijos
valstybes. Tik 1934 m. pavyko sudaryti Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvs ir bendradarbiavimo sutart,
kurioje sipareigojama, kad trys vyriausybs tarsis usienio politikos klausimais.
Klausimai ir uduotys

1.Kokie svarbiausi Lietuvos politins sistemos skirtumai prie perversm ir po jo ?

2.Palyginkite A. Smetonos valdym su Vokietijos ir Italijos diktatromis.
3.Kokios reikmingiausios usienio politikos problemos kl daugiausia rpesi
Lietuvos Vyriausybms?

20. LIETUVOS LAIMJIMAI TARPUKARIO METAIS

Ekonomika
Vyraujanti Lietuvos ekonomikos aka buvo ems kis. Per dvideimt nepriklausomybs met ioje srityje
padaryta nemaa paanga: vykdyta ems reforma, suteikusi pragyvenimo altin daugeliui buvusi
beemi, sukurtos visai naujos ems kio gamybos akos - pieno kis, bekonini kiauli, cukrini runkeli
auginimas, selekcija. Pastatyti trys dideli cukraus fabrikai ir penkios skerdyklos, kurta daug nauj, moderni
rang turini pieno perdirbimo moni. Pagal lin auginim Lietuva um antr viet Europoje po Lenkijos.
1938 m. pajamos u gyvulininkysts produktus sudar 55,9% viso eksporto pajam. Daugiausia buvo
eksportuojama sviesto ir bekon. Nepriklausomybs metais pieno produkcija padidjo 2,5 karto, lyginant su
priekariu.
Pramon iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo menkai teivystyta. 1913 m. Lietuvoje buvo 151
mon, kuriose dirbo 6 603 darbininkai. 1939 m. veik l 441 mon, jose dirbo 35 063 darbininkai. Didiausia
buvo Kauno metalo apdirbimo mon. Ji turjo 3 tkst. darbinink. Svarbiausia pramons aka krate buvo
maisto pramon. Jos gamyba sudar 43% visos pramons gamybos produkcijos verts. 1927 m. sikr centrin

Lietuvos pieno perdirbimo bendrovi sjunga "Pienocentras". 1939 m. "Pienocentro" eksportas sudar 20,5%
viso Lietuvos eksporto. Akcin "Maisto" bendrov - msos gamini tiekja pasaulinei rinkai - pastat penkias
modernias skerdyklas su dideliais aldytuvais, konserv ir der skyriais, turjo parduotuvi tinkl. 1935 m.
"Maistas" eksportavo 90% visos msos.
Pirmaeilis Lietuvos rpestis buvo eksporto didinimas. Eksportui skirtos preks i Lietuvos buvo ileidiamos be
muito mokesio. Nepaisant konkurencijos ir kit klii, Lietuvai pavyko su savo gaminiais prasimuti
pasaulin rink. Iki 1933 m. didiausia Lietuvos usienio prekybos partner buvo Vokietija. Taiau, dl politini
prieasi 1934 m. Vokietijai smarkiai sumainus lietuvik preki pirkim, Lietuva sugebjo persiorientuoti
Didiosios Britanijos rink.
Nepriklausomybs metais spariai pltojosi transporto sistema. 1938 m. bendras geleinkelio linij ilgis
sudar l 320 km. Valstybs lomis buvo nutiesti du plentai: emaii (Kaunas - Klaipda, ilgis 196 km) ir
Auktaii (Kaunas - Birai, ilgis 170 km). Neskaitant Klaipdos krato, bendras plent ilgis 1940 m. sudar
l 600 km. Lietuvoje buvo ir apie 30 tkst. km viekeli. 1938 m. buvo atidaryta pirmoji oro susisiekimo linija
Kaunas - Palanga, ja skraid du nauji dvimotoriai lktuvai. Klaipdos uostas buvo nuolat pleiamas ir
gilinamas. Pastatytas modernus 8 metr gylio iemos uostas. Jis sujungtas geleinkelio bgiais su naujais,
erdviais sandliais. Per Klaipdos uost jo apie 80% Lietuvos eksporto ir importo.
Kaune rengta nauja automatin telefono stotis. 1937 m. Lietuvoje buvo 21942 abonentai. I Kauno radijo
stoties transliuotos programos visai Lietuvai.
vietimo sistema
Atsikuriant nepriklausomai valstybei, pirmiausia pradta steigti naujas pradines mokyklas. 1919 m. jau veik
900 pradios mokykl, jose dirbo l 000 mokytoj ir moksi 45 tkst. moksleivi. Pradios mokyklos buvo
steigiamos tose vietovse, kur susidarydavo daugiau nei 30 mokyklinio amiaus vaik. 1939 m. Lietuvoje (be
Klaipdos krato) buvo 2 386 pradios mokyklos, kuriose dirbo 3777 mokytojai ir moksi 155 288 mokiniai.
Moksleivis, baigs 6 skyrius, be egzamin galjo tsti mokslus auktesnje mokykloje: gimnazijoje, progimna
zijoje, realinje mokykloje. Mokyklas steigti turjo teis ne tik valstyb, savivaldybs, bet ir visuomenins
organizacijos bei privats asmenys. Privai mokykl daugiausiai turjo vienuolynai. 1937-1938 mokslo
metais veik 31 valstybin ir 29 privaios gimnazijos.

Lietuvoje veik vairi speciali mokykl: Dotnuvos ems kio technikumas, Alytaus mikinink mokykla,
Kauno sodininkysts ir darininkysts mokykla, auktesnioji technikos mokykla. Vidaus reikal
ministerija turjo auktesnij policijos mokykl Kaune ir emesnisias mokyklas Rokikyje, Vilkavikyje,
Rusnje. Krato apsaugos ministerija ilaik karo ir karo aviacijos mokyklas.
1922 m. Kaune ikilmingai atidarytas Lietuvos universitetas. Jame veik teologijos-filosofijos,
humanitarini moksl, teiss moksl, matematikos-gamtos, medicinos ir technikos fakultetai. 1930 m.
universitetui buvo suteiktas Vytauto Didiojo vardas. 1922 m. universitete moksi 482 studentai, o po deim
ties met-jau 4 553. 1939 m. ruden, atgavus Vilni, buvo atgautas ir Stepono Batoro universitetas. is antrasis
Lietuvos universitetas pradjo veikti Vilniuje 1940 m. pradioje. Universitetai nebuvo vienintels auktojo
mokslo staigos. ems kio specialistus reng ems kio ir Veterinarijos akademijos. Prie auktj
mokykl taip pat buvo priskiriami Auktieji karinink kursai, Konservatorija. Nemaai student studijavo
usienyje: Vokietijoje, Austrijoje, veicarijoje, Pranczijoje, Belgijoje, Didiojoje Britanijoje.
Kultrinis gyvenimas
Tarpukariu kr emait, G. Petkeviait-Bit, Lazdyn Pelda ir atrijos Ragana. Istorines dramas, balades,
eilraius ra Maironis. Vaigantas sukr savo edevrus - "Pragiedrulius" ir "Ddes ir ddienes". I
viduriniosios kartos raytoj isiskyr V. Krv, A. Vienuolis, I. einius, S. iurlionien. Lietuvoje atsirado
naujos literatros kryptys. Artima simbolizmui V. Mykolaiio-Putino, B. Sruogos, F. Kiros kryba. K. Binkis
buvo naujos poezijos srovs - futurizmo pradininkas lietuvi literatroje. Futuristai nuo 1924 m. leido urnal
"Keturi vjai". ios srovs atstovai daug dmesio skyr eiliavimo formai. iam sjdiui priklaus J. Tysliava,
J. labys-eng ir kt.
Nepriklausomos Lietuvos metais subrendo jaunosios kartos raytojai, baig lietuvikas gimnazijas.
inomiausi poetai: J. Aistis, B. Brazdionis, A. Mikinis, S. Nris, prozininkai: I. Simonaityt, J. Gruas, J.
Pauktelis, A. Gricius ir kt.
1919 m. Kaune buvs Maskvos teatro aktorius A. Sutkus subr Tautos teatr. Tai buvo pirmasis Lietuvos
valstybinis teatras. Prie teatro veik Vaidybos studija. Teatre vaidino ir tokie vliau pagarsj literatai, kaip B.
Sruoga ir F. Kira. 1922 m. Kaune atsirado Valstybs teatras. Direktoriumi buvo paskirtas L. Gira. Ilg laik

teatro reisieriumi ir meno vadovu buvo B. Dauguvietis. 1920-1944 m. Valstybiniame dramos teatre pastatyta
apie 160 lietuvi ir usienio autori spektakli. 1931 m. buvo steigtas valstybinis iauli dramos teatras, kuris
po ketveri met persikl Klaipd. Panevyje aktorius ir reisierius J. Miltinis kr dramos teatr. Lietuvos
kariuomen turjo savo Kari teatr.
Nuo 1920 m. Kaune pradjo veikti Operos teatras. T pai met gruodio 31d. vyko pirmojo spektaklio,
D. Verdio "Traviatos", premjera. Kauno gyventojai Operos teatr visokeriopai rm ir gausiai j lank.
Kiekvien pavasar pagal tradicij buvo rengiamos usienio solist (latvi, est, vokiei, prancz, ital,
rus ir kt.) gastrols. Lietuvos solistai taip pat vykdavo gastroli Ryg, Stokholm, Paryi, Prah, Milan,
Vien, Buenos Aires. Prie valstybinio teatro buvo steigta baleto studija, kuri 1925 m. pastat L. Delibo
"Kopeli-j". Operos solistai dirbo kartu su dramos ir baleto artistais. Operos teatras per sezon paruodavo
vidutinikai tris premjeras.
Lietuvos muzikai tobulinosi ir usienyje. 1922 m. Leipcigo konservatorijoje studijavo kompozitoriai J.
Gruodis, K. Banaitis, pianistai B. Dvarionas, J. iurlionyt, violonelinink E. Dambrauskait.
1923 m. steigta Klaipdos konservatorija. 1935 m. kurtas valstybs radiofono simfoninis orkestras. 1928
ir 1930 m. Kaune vyko Dain vents.
1920 m. A. muidzinaviius su draugais atgaivino anksiau veikusi Lietuvi dails draugij. Tais paiais
metais vyko pirmoji paroda. Meno krj draugija 1920 m. Kaune steig pieimo kursus, kuriuos ved A.
Vienoinskis. 1922 m. ie kursai pavadinti Meno mokykla. 1924 m. kurta A. Varno tapybos studija, nuo 1928
m. pradjo veikti J. Zikaro skulptros studija, vliau tapusi Dails mokykla. 1925 m. Kaune pastatyta M. K.
iurlionio galerija. Jai vadovavo ymus menotyrininkas P. Galaun. 1936 m. naujose patalpose sikr Vytauto
Didiojo karo ir kultros muziejus. 1935 m. susikr Lietuvos dailinink sjunga, kuri suvienijo 110 nari.
ymiausi menininkai buvo skulptorius P. Rima, dailininkai P. Kalpokas ir A. Varnas.
Daugumos Lietuvos architekt darbai buvo paprasti, saikingi, vengta prabangos, nes tai atitiko i kaimo
kilusi moni kukl skon. Paprastumas ir racionalumas vyravo ir ano meto Vakar Europos architektroje.
Lietuvoje buvo daug statoma. Klinikos, ligonins, sanatorijos, pirtys, poilsio namai, geleinkelio stotys, tiltai,
mokyklos, gyvenamieji namai daniausiai buvo projektuojami individualiai. Pagal V. Dubeneckio ir M.
Songailos projekt pastatytas Valstybs teatro pastatas. Vytauto Didiojo muziejaus ir Lietuvos banko pastatai
pasiymi monumentalumu. Daug grai Lietuvos banko patalp buvo pastatyta provincijos miestuose.
vairiose vietovse buvo statomos naujos banyios.
Sportas
Sportiniame gyvenime aktyviai veik Lietuvos fizinio lavinimosi sjunga (LFLS), kuri steig klubus visuose
didesniuose Lietuvos miestuose. 1934 m. Kaune pastatyti erdvs Kno kultros rmai su geromis krepinio
ir manktos salmis. Prie rm buvo rengtos futbolo ir lauko teniso aikts. 1939 m. Europos krepinio
pirmenybms buvo pastatyta hal, kurioje tilpo per 5 tkst. moni. Futbolas buvo vienas pirmj aidim,
ipopuliarjs Lietuvoje. 1924 m. steigta Lietuvos sporto lyga, kasmet rengiamos futbolo pirmenybs. 1938
m. vasar Kaune vyko pirmoji tautin olimpiada.
Krepinio aidimo pionieriai Lietuvoje - S. Darius ir K. Dineika. 1923 m. jau buvo 28 moter ir 18 vyr
komand. Krepinio aidimo lygis pakilo 1934 m. Kaune pastaius Kno kultros rmus su tinkama
krepinio sale. 1936 m. Kaun atvyko J. Lubinas, buvs JAV olimpins krepinio rinktins kapitonas. Keturi
amerikiei lietuvi dalyvavimas lm Lietuvos pergal Europos krepinio empionate 1937 m. Krepinis
Lietuvoje labai ipopuliarjo ir jo lygis smarkiai pakilo. 1939 m. Lietuva vl laimjo Kaune surengtas Europos
krepinio pirmenybes.
Klausimai ir uduotys
1.Kokie nepriklausomybs metais vyk pokyiai yra reikmingiausi?
2.Parenkite praneim apie tarpukario metais Js rajone veikusi mokymo staig.
3.Ar inote tarpukario Lietuvos kultros veikj, kurie gim ar gyveno Js kaime,
mieste, rajone?

21. TARPTAUTINI SANTYKI ATRJIMAS 4-J DEIMTMET

Agresyvi Japonijos ir Vokietijos politika
4-ojo deimtmeio pradioje dl Japonijos ir Vokietijos politikos labai pablogjo tarptautin padtis. 1931 m.
Japonija upuol Kinij ir um iaurs ryt dal - Mandirij. Japonai ten sukr sau pavaldi Manduko
valstyb. Taut Sjunga pasmerk agresij, bet joki priemoni nesim. Japonija 1937 m. atnaujino kar
prie Kinij ir ugrob sostin Nankin. Nankine japon kareiviai nuud kelis imtus tkstani civili
gyventoj.

1933 m. valdi atjs A. Hitleris vykd agresyvi politik. Vokietija istojo i Taut Sjungos, o 1935 m.
paskelb atkurianti visuotin karo prievol ir pradjo spariai ginkluotis. Tai prietaravo Versalio taikos
sutariai, bet nei anglai, nei pranczai, kuriems Vokietijos ginklavimasis kl tiesiogin pavoj, nesim joki
priemoni. 1936 m., matydamas Didiosios
Britanijos
ir
Pranczijos
politik
nerytingum, Hitleris savo armijai sak
uimti demilitarizuot Reino zon.
Austrijos anliusas
Tarp svarbiausi A. Hitlerio usienio
politikos tiksl buvo siekimas sukurti "di
dij Vokietij", al, kurioje gyvent visi
vokieiai. Pirmiausia prie jos turjo bti
prijungta Hitlerio tvyn - Austrija.
Pirmkart j prijungti pamginta 1934 m.
Tada Vokietijos alininkai, austr nacistai,
Vienoje nuud Austrijos kancler, ugrob
radijo
stot,
bet
smokslas
buvo
numalintas. Hitleris dar buvo per silpnas
padti savo bendraminiams.
1938 m. vasario mnes Hitleris pareik,
kad jis nutar prijungti Austrij. Austrijos
patriotai, nordami ubgti tam u aki,
paband
suorganizuoti
plebiscit
nepriklausomybs klausimu. Nemaa dalis
austr buvo prie susijungim su Vokietija.
Balsavimas tai galjo akivaizdiai parodyti.
Todl Hitleris pareikalavo j ataukti.
Austrijos vadovyb nusileido.
1938 m. kovo 13d. Vermachto daliniai
eng Austrij. Vienoje nusileido
desantininkai. T pai dien ugrobt al
atvyko Hitleris. Beveik 7 milijonus
gyventoj turinti valstyb tapo Treiojo
Reicho dalimi. I didij valstybi tik
SSRS pasmerk Austrijos okupacij. Po
anliuso Hitleris suorganizavo referendum
"susijungimo" klausimu. Nacist propaganda skelb, jog 99% balsavusi pritar Austrijos prijungimui prie
Vokietijos.
Austrijoje sigaljo teroras. Naciai reng yd pogromus, persekiojo nepriklausomybs alininkus, steig
koncentracijos stovyklas.
Miuncheno susitarimas ir ekoslovakijos ugrobimas
Po Austrijos ugrobimo labai pablogjo ekoslovakijos strategin padtis. Dabar j i trij pusi supo
Vokietija. ekoslovakijoje gyveno beveik 3 mln. vokiei, daugiausia Sudet srityje. Tarp j buvo ir Hitlerio
alinink. Jie, i anksto susitar su Vokietijos politikais, nuolat keldavo vairius reikalavimus. Ikilo karo
grsm. ekoslovakija buvo ekonomikai ir karikai stipri valstyb. Be to, 1935 m. ji buvo pasiraiusi
susitarimus su SSRS ir Pranczija, todl karo atveju galjo sulaukti pagalbos. Matyt todl Hitleris nesiryo
pradti karo. Norimo rezultato jis pradjo siekti diplomatiniu keliu.
vyko keletas jo susitikim su Didiosios Britanijos premjeru N. emberlenu. Sis paadjo neremti
ekoslovakijos. Vliau iai pozicijai, paeisdama sipareigojimus, pritar ir Pranczija. Abi alys
ekoslovakijai pasil atiduoti Vokietijai rajonus, kuriuose gyveno daugiau kaip 50% vokiei. ekoslovakija
kaltinta "usispyrimu ir klii taikai darymu". Tokiomis tarptautinmis aplinkybmis 1938 m. rugsjo 13d.
Vokietijos alininkai suorganizavo mait Sudetuose. Ginkluoti briai puldinjo muitines, pasienio punktus,
pareignus, o Paryius ir Londonas patarinjo Prahai nusileisti. "Mus be gailesio idav", -sak
demokratins ekoslovakijos prezidentas E. Benes, kalbdamas apie Didiosios Britanijos ir Pranczijos

vadovybi pozicij.
1938 m. rugsjo 28 d. Miunchene susitiko Didiosios Britanijos, Pranczijos, Vokietijos ir Italijos vadovai.
Jie pasira susitarim dl ekoslovakijos, vliau pavadint Miuncheno suokalbiu. Jis numat, kad Vokietijai
turi bti perduoti Sudetai ir kiti pasienio rajonai. Anglijos ir Pranczijos vadovai man, kad, atidav
ekoslovakijos dal Vokietijai, jie ivengs karo. Tai buvo klaida.
Po io susitarimo ekoslovakijos vadovyb bijojo veltis kar su Vokietija, kurios reikalavimus rm
Didioji Britanija ir Pranczija. 1938 m. rugsjo mnesio 30 d. ekoslovakijos vyriausyb Miuncheno slygas
prim. alis prarado apie penktadal teritorijos su ten esaniais pasienio tvirtinimais.
Prajus keliems mnesiams, 1939 m. kovo 14 d., Hitleris ekoslovakijos prezidentui pateik ultimatum.
Grasinant nusiaubti ekoslovakij, pareikalauta kapituliacijos. alies vadovyb nusprend nesiprieinti.
Italijos usienio politikos agresyvumas
Tik atjs valdi Musolinis laiksi savarankikos ir gana taikios usienio politikos, paremtos "draugysts ir
irdingo bendradarbiavimo" su gretimomis alimis paktais, prekybos susitarimais. Italija 1934 m. parm
Austrijos nepriklausomybs alininkus ir sutrukd Hitleriui j prisijungti. Bet vliau Musolinio usienio
politika agresyvjo, nes du siek sukurti imperij ir viepatauti Viduremio jroje. 1935 m. ital kariuomen
siver ryt Afrikoje esani Etiopij - atsilikusi ir silpn feodalin valstyb. Italai, ginkluoti modernia
technika, greitai sutriukino etiopus, o j al pavert kolonija.
Pilietinio karo Ispanijoje metu Musolinis kartu su Hitleriu aktyviai rm Franko alininkus. 4-ojo
deimtmeio antroje pusje jis nuolat palaik Hitlerio politik ir tuo usitikrino Vokietijos param. 1939 m.
balandio mnes ital kariuomen ugrob Albanij.
Vykdydamas agresyvi politik, Musolinis vis labiau turjo remtis Hitleriu ir suartti su Vokietija. 1936
m. ios alys pasira sutart dl takos sfer pasidalijimo Europoje. 1939 m., papildant ankstesnius
susitarimus, tarp Vokietijos ir Italijos buvo pasiraytas karins ir politins sjungos susitarimas - "Plieno
paktas".
Lietuvos tarptautins padties blogjimas. Klaipdos netektis
Tarpukario metais Lietuvos tarptautin padt komplikavo dvi problemos. Pirma, po Hitlerio atjimo valdi
nuolat kildavo vairi sunkum dl Klaipdos krato, kurio apie pus gyventoj buvo vokieiai. Antra, buvo
sudtingi santykiai su Lenkija, 1920 m. ugrobusia sostin Vilni ir rytin Lietuvos dal. Dl Vilniaus Lietuva
ir Lenkija nepalaik net diplomatini ryi. Didjant tampai Europoje, ios senos problemos labai paatrjo.
I karto po Austrijos anliuso, 1938 m. kovo 17 d., Lenkijos vyriausyb per pasiuntin Taline Lietuvai
teik ultimatyvi not. Pretekstu tam pasitarnavo pasienio incidentas,kai per susiaudym Lietuvos
teritorijoje uvo lenk pasienietis. Notoje buvo kategorikai reikalaujama, netiesiogiai grasinant kariniu
konfliktu, umegzti diplomatinius santykius. Lietuvos Vyriausyb reikalavim prim. Tarp abiej ali
diplomatiniai santykiai buvo umegzti.
Nuo 1933 m. Lietuvai vis didesn spaudim dar Vokietija. Ji visokeriopai rm provokikas, nacistines
organizacijas. Po Austrijos ugrobimo is spaudimas dar sustiprjo. Vokietija reikalavo panaikinti Klaipdos
krate karo padt. O ten siautjo nacistins organizacijos, vyko antilietuvikos demonstracijos, buvo
upuldinjami lietuviai tarnautojai, keliamos nacistins Vokietijos vliavos. Mariravo uniformuoti A briai,
mokyklose panaikintas lietuvi kalbos mokymas. Austrijos ir ekoslovakijos likimas Lietuvos Vyriausybei
rod, jog ji turi bti atsargi. Todl prie naci alininkus bijota imtis griet priemoni.
Lietuvos Vyriausybei buvo aiku, kad artimiausiu laiku gali kilti karas. Reikjo apsisprsti, kaip elgtis
toliau. Lietuvos Vyriausyb paskelb neutralitet. Neutraliteto statymas priimtas 1939 m. sausio mn.10 d.
ekoslovakijos ugrobimo dienomis Lietuvos usienio reikal ministras Juozas Urbys buvo Romoje, kur
dalyvavo popieiaus Pijaus XII vainikavimo ikilmse. Grtant Berlyne j prim Vokietijos usienio reikal
ministras Joachimas Ribentropas ir pareikalavo atiduoti Klaipdos krat. Jis pareik, kad "kiekvien minut
Klaipdoje gali bti pralietas vokieio kraujas. Taip atsitikus, vokiei kariuomen tuoj pat engsianti
Lietuv ir kur engusi besustosianti, niekas i anksto pasakyti negals". Lietuvos vadovybei ikilo dilema:
prieintis Vokietijai, rizikuojant netekti nepriklausomybs, ar atiduoti Klaipd ir isaugoti valstyb.
Lietuvoje tuo sudtingu metu vyravo nuostata, anot Urbio, "visais manomais bdais ivairuoti savo valstyb
pro visas uolas iki visuotinio sskait suvedimo, kuris, daugelio manymu, lems Hitlerio pralaimjim". Todl
Lietuva nusileido. 1939 m. kovo 22 d. buvo pasirayta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos sutartis dl
Klaipdos krato atidavimo. T pai dien Klaipd um Vokietijos kariuomen. miest atvyko pats
Hitleris.

Klausimai ir uduotys
1.Kokie faktai leidia teigti, kad 4-j' deimtmet blogjo tarptautin padtis?
2.Kaip didiosios valstybs vertino agresyvi Vokietijos usienio politik?
3.Kaip tarptautini santyki blogjimas paliet Lietuv?
4.Apibdinkite ir vertinkite Lietuvos Vyriausybs usienio politik 1938-1939 m.

22. PASAULIS ANT KARO SLENKSIO

Karo grsms didjimas

Ugrobs Austrij, ekoslovakij ir Klaipdos krat, Hitleris
pradjo reikti pretenzijas Lenkijai, su kuria dar prie metus gerai

sutar. Vokietija reikalavo, kad jai bt perduotas laisvasis Dancigo (Gdansko) miestas bei leista sujungti
Vokietij ir Rytprsius eksteritoriniu geleinkeliu ir autostrada, einaniais per Lenkijos teritorij. Lenkija
rytingai tam prieinosi. J palaik Didioji Britanija ir Pranczija, kurios mat, jog Hitlerio umaioms nra
galo. Jos nebegaljo eiti Miuncheno keliu ir paaukoti dar vien valstyb. Pranczijos ir Didiosios Britanijos
visuomen vis atriau kritikavo nuolaid Hitleriui politik.
1939 m. vasara buvo kupina svarbi politini vyki. Hitleris nutrauk 1934 m. nepuolimo sutart su Lenkija
ir 1935 m. susitarim su Didija Britanija dl karinio jr laivyno. 1939 m. gegus mnes Hitleris ir
Musolinis sudar "Plieno pakt", kuriuo sipareigojo karikai remti vienas kit. Aikjo, kad kils karas.
Didioji Britanija ir Pranczija paadjo agresijos atveju ginti Nyderlandus, Belgij, veicarij, Lenkij,
Rumunij, Graikij, Turkij. Didiosios valstybs diplomatiniais bdais stengsi usitikrinti kuo palankesnes
slygas karo atveju. Ir Didioji Britanija su Pranczija, ir Vokietija siek palenkti savo pus SSRS. Visiems
buvo aiku, kad Stalino pozicija turs lemiamos reikms bsimame konflikte.
Pastangos sukurti karin sjung prie Vokietij
"Didiajame Europos kelyje".
1939 m. vasar Maskvoje vyko SSRS, Didiosios Britanijos ir Pranczijos
derybos. Didioji Britanija ir Pranczija siek susitarti su Soviet Sjunga dl bendradarbiavimo ir tarpusavio
paramos, jei kilt karas. Atrod, kad tokiam susitarimui yra visos slygos: SSRS ir Vokietija buvo laikomos
pagrindinmis, ariausiomis prieininkmis. SSRS nuolat smerk agresyvi Hitlerio politik] Karin SSRS,
Didiosios Britanijos ir Pranczijos sjunga galjo sustabdyti Hitler. SSRS derybininkai reikalavo, kad karo
atveju Raudonajai armijai bt leista uimti Suomij, Estij, Latvij
(vliau tik uostus) ir kad ji galt ygiuoti per Lenkijos, Rumunijos bei
Lietuvos teritorijas.
savo reikalavim jie grind tuo,kad SSRS ir Vokietija neturi
bendros sienos, kad tai but vienintel galimyb padti sjungininkams.
Raudonosios armijos vadai aikino, jog btina uimti Baltijos ali uostus,
kad to nepadaryt vokieiai. Tokiems reikalavimams prieinosi vis
mint valstybi, ypa Lenkijos, vadovai. Jie bijojo, kad Raudonoji
armija gali nuversti teist valdi ir okupuoti al. Lenkai nesuvok
Vokietijos keliamo pavojaus masto. Derybose SSRS atstovai reikalavo
aikiai idstyti, k daryt ir kiek kariuomens kovai prie Vokietij skirt
visos susitarianios alys. Anglai ir pranczai veng idstyti konkreius
sipareigojimus tuo atveju, jei Vokietija upult kur savo rytin kaimyn.
Stalinas nenorjo pasirayti susitarimo su "imperialistais" tokiomis
neaikiomis slygomis. Nesutarus tarpusavy, derybos strigo. Sjunga prie
Vokietij nebuvo sudaryta.
Hitlerio ir Stalino susitarimas
Pasiraomas
Hitleris, Vokietijos karikiai ir politikai inojo pavojus, kuriuos kelia
Molotovo-Ribentropo paktas
karas dviem frontais. Jie labiau u visk bijojo SSRS, Didiosios
Britanijos ir Pranczijos susitarimo.'Tai bt sugriov Hitlerio jau parengtus karo planus, nes kovoti prie
Lenkij ir trij galingiausi Europos valstybi sjung jis buvo nepajgus. Todl dar SSRS, Didiosios
Britanijos ir Pranczijos deryb metu Hitleris sil Stalinui vairius susitarimo variantus, kurie utikrint, kad
Soviet Sjunga karo pradioje nestos prie Vokietij. U tai fiureris adjo Stalinui visk: galimyb kilus
karui likti nuoalyje, leisti susigrinti car valdytas Baltijos alis, Suomij bei dal Lenkijos ir Rumunijos.
Stalinui patiko Hitlerio pasilymai. Jis inojo, kad Hitleris yra jo prieas, bet tikjosi, kad pasiraius susitarim
Europoje kils didelis karas, kuris isekins Vokietijos ir kit kariaujani ali jgas. Stalinas man, jog
Soviet Sjunga liks konflikto nuoalyje.

1939 m. rugpjio 23 d. Maskv atvyko Vokietijos usienio reikal ministras J. Ribentropas. Per vien dien
buvo
pasirayta i
anksto
suderinta
Vokietijos
ir Soviet
Sjungos
nepuolimo
sutartis. Abi
alys
sipareigojo
nepulti
viena kitos
ir
nedalyvauti
jokiuose

susitarimuose, kurie bt nukreipti prie kit susitarianija al. Be vieai paskelbt tekst, buvo pasiraytas
ir slaptasis papildomas protokolas. Pagal j abi alys pasidalijo takos sferomis: Suomija, Estija, Latvija ir
Rumunijos dalis (Besarabija) atiteko Soviet Sjungai. Vokietijos takos sferoje atsidr Lietuva (1939 m.
rugsjo mn. 28 d. i nuostata pakeista). Buvo numatyta pasidalyti Lenkij. Linija, perskirianti i al, jo
Narevo, Vyslos ir Sano upmis.
Abi alys, pasiraydamos susitarimus, turjo savo iskaiiavim. Hitleris iveng karo dviem frontais.

Stalinas atitolino karo pavoj nuo SSRS, gavo galimyb susigrinti car valdytas teritorijas vakaruose.
Sudarydamas slygas Vokietijai sivelti kar su Lenkija ir kitomis valstybmis, Stalinas man, kad jis
bus ilgas ir isekins "kapitalistus".
Vokietijos ir SSRS susitarimas, vadinamas Molotovo-Ribentropo paktu, leido Hitleriui smogti Lenkijai. Po
savaits prasidjo karas.
Lietuva Vokietijos ir SSRS planuose
Prie Antrj pasaulin kar Lietuvos geopolitin padtis skyrsi nuo Latvijos ir Estijos: Lietuva neturjo
sienos su SSRS, bet jos teritorija ribojosi su Vokietija. Latvija ir Estija ribojosi su SSRS, o nuo Vokietijos jas
skyr Lietuva. Lietuva savo strategine padtimi buvo labai svarbi ir Soviet Sjungai, ir Vokietijai.
Vykstant deryboms su Pranczija ir Didija Britanija, SSRS atstovai Lietuv minjo tarp ali, per kuri
teritorij karo atveju Vokietij turt pulti Raudonoji armija, taiau pagrindin dmes Sovietai buvo sutelk
Latvij ir Estij.
SSRS ir Vokietijos 1939 m. rugpjio 23 d. susitarimu Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, pateko
Vokietijos takos sfer. Po to Vokietija stengsi Lietuv traukti savo politinius planus. Prie kar ir jo metu
Lietuvai buvo siloma kartu pulti Lenkij. Lietuvos Vyriausyb atsisak veltis karines avantiras. Stodama
kar Lietuva bt politikai izoliuota ir drauge tapt visikai priklausoma nuo Vokietijos. Hitleriui buvo
svarbi ne karin, bet politin parama. Lietuva savo ygiu Vilni bt automatikai atsidrusi Vokietijos
sjunginink stovykloje. Antra vertus, Vokietijai bt susidariusi proga okupuoti Lietuv neva teikiant jai
pagalb. Greit ie Vokietijos planai neteko prasms. 1939 m. rugsjo mn. 28 d. SSRS ir Vokietija pasira
nauj susitarim, kuriuo Lietuva mainais u Lenkijos teritorijos dal buvo perleista Stalinui. Dabar jau SSRS
politikai pradjo ruotis pajungti Lietuv. Stalinas nesnaud: jau kit dien po sutarties pasiraymo Lietuvos
pasiuntiniui Maskvoje buvo pareiktas noras aptarti ali santykius. Lietuvos vadovybs lauk netiktos ir
nemalonios staigmenos.

23. ANTROJO PASAULINIO KARO PRADIA (1939 M. RUGSJIS1941 M. BIRELIS)

Agresija prie Lenkij
Kai 1939 m. rugpjio 23 d. buvo sudaryta SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, Hitleris jau galjo nebijoti
karo dviem frontais.
1939 m. rugsjo 1-osios ryt Vokietijos armija siver Lenkij. Pstinink ji turjo pusantro karto
daugiau u prie, artilerijos - 2,8 karto, tank - 5 kartus. 2 800 vokiei lktuv prieinosi tik 840 lenk
lktuv, kuri dauguma buvo pasenusios konstrukcijos.
Stipriais tank ir aviacijos smgiais lenk frontas, nepaisant karinink bei kareivi didvyrikumo ir
pasiaukojimo, buvo sulugdytas. Jau rugsjo 13 d. vokiei kariuomen apsupo Varuv. Spalio pradioje
lenk kariuomen nustojo prieintis.
Rugsjo 17 d. Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstyb nebeegzistuoja. Raudonoji armija, pasi
naudodama tuo, kad didioji lenk kariuomens dalis kovojo prie Vermacht, lengvai um rytin
Lenkijos dal.
Okupuotose lenk emse nacistai ikart msi iauraus teroro, maai nuo j atsiliko ir "ivaduotojai" i
Ryt. Hitleris tikjosi, kad Lenkijos upuolimas nesukels didelio karo, bet jo viltys neisipild.
Keistasis karas
Didioji Britanija ir Pranczija rugsjo 3 d. paskelb kar Vokietijai. i, triukindama Lenkij, prie vakarins
sienos laik nedidel armij, taiau prancz kariuomens vadovyb tuo nepasinaudojo ir puolimo nepradjo.
Didioji Britanija tik du mnesius ligi karo pradios ved visuotin karo prievol ir turjo maai kariuomens.
Ugrobs Lenkij, Hitleris pasil Pranczijai ir Didiajai Britanijai sudaryti taik, pripainti jo pergal.
Vakar valstybs tokio pasilymo neprim. Abiej pusi armijos stovjo viena prie kit ir lauk. is
laukimas, gavs keistojo karo pavadinim, buvo naudingas Vokietijai. Ji permet Vakarus Lenkijoje
nebereikalingus karinius dalinius, mobilizavo imtus tkstani vyr.
Nordama pagerinti savo padt jrose, Vokietija 1940 m. balandio mn. netiktai upuol Danij ir Norvegij.
Pirmoji buvo okupuota be pasiprieinimo, o Norvegijoje vokieiams ikart pasisek uimti tik pietin dal su
sostine Oslu. iaurinje dalyje miai vyko ilgiau, bet taip pat baigsi vokiei laimjimu.
Vokietijos puolimas Vakaruose ir mis dl Didiosios Britanijos
1940 m. gegus 10 d. Hitlerio armija pradjo gerai parengt puolim. Ji siver Pranczij ir neutralias
valstybes - Nyderlandus, Belgij, Liuksemburg. Jg santykis, palyginti su 1939 m. rudeniu, buvo pasikeits
vokiei naudai. J tankai bei aviacija buvo technikai pranaesni ir sutelkti pagrindini smgi kryptimi. Per
dvi savaites Vermachtas okupavo ias valstybes ir prasiver Pranczijos pajrio link. Prie Diunkerko miesto
apsupo 400 tkst. angl ir prancz armij. iai armijai pavyko persikelti Didiosios Britanijos salas.
Vermachtas ts puolim Pranczijos gilum ir birelio 14 d. be mio um Paryi. Kar Pranczijai
paskelb ir Italija. Prancz politikai ir karin vadovyb mat tik vien ieit - pasiduoti Hitleriui. Vyriausybs
vadovu tapo susitarimo su Vokietija alininkas, 84 met amiaus maralas A. Petenas.
1940 m. birelio 22 d. buvo pasiraytos paliaubos, reikianios Pranczijos kapituliacij. Trys penktadaliai
alies teritorijos, labiausiai kiniu atvilgiu paengusios iaurin ir rytin jos dalys, buvo okupuotos, kitur liko
Peteno vyriausybs valdia. Pranczijos ginkluot ir visos karins atsargos atiteko vokieiams, kariuomen
buvo paleista, iskyrus 100 tkst. paliaub armij. Vokietija nekliudoma galjo naudotis Pranczijos itekliais.
Hitleris man, jog likusi viena Didioji Britanija sudarys taik ir pripains jo viepatavim Europoje. Taiau
Didiosios Britanijos padtis buvo kur kas geresn nei Pranczijos. Nuo emyno j skyr ssiauris; norint j
veikti ir ilaipinti Britanijos salose desant, reikjo galingo karo laivyno. Pirmieji pralaimjimai sutvirtino
angl siekim kovoti iki pergals. 1940 m. gegus mn. vietoje emberleno ministru pirmininku tapo rytingas
kovos su nacizmu alininkas Vinstonas erilis. Jis atmet bet kokius sandrius su Hitleriu ir energingai va
dovavo savo tvynei kare.
1940m. rugpjio mn. prasidjo "mis dl Britanijos", kai daugiau kaip 2 tkst. vokiei lktuv
bombardavo karo pramons centrus ir miestus. Daug buvo sugriovim, uvo keliolika tkstani taiki
gyventoj, taiau vokieiai iki spalio pabaigos neteko l 100 lktuv. Angl prielktuvin gynyba pasirod
veiksminga.
Anglai imoko suprasti slaptus prieo sakymus, perduodamus radijo bangomis. Remiantis lenk matematik

tyrinjimais, pavyko pagaminti iifravimo rengin, sudarius galimybes atskleisti vokiei karines paslaptis.
Bombardavimo objektai i anksto tapdavo inomi angl kariuomens vadovybei, kuri sutelkdavo savo
naikintuvus reikiamose vietose. "Mis dl Britanijos" Vokietijai buvo neskmingas.
Karas Balkanuose
Vokietija ir Italija stengsi tvirtinti tak Balkan valstybse. Tokios umaios pasisek Rumunijoje ir
Bulgarijoje, taip pat ir laikinai Jugoslavijoje. Tuo tarpu Graikija atmet visus "aies" valstybi pasilymus, todl
1940 m. ruden j upuol Italija. Taiau italai patyr gding pralaimjim, o graik kariuomen um dal
Albanijos. 1941 m. kovo mn. Jugoslavijoje buvo nuversta Vokietijai palanki vyriausyb, ir tada Hitleris
nusprend pradti kar prie abi nepaklusnias Balkan valstybes.
1941 m. balandio 6 d. vokiei, ital ir j sjunginink - vengr ir bulgar - armijos siver Jugoslavij.
Dl didiuls prie jg persvaros Jugoslavijos kariuomen per deimt dien buvo sutriukinta ir kapituliavo.
Upuolikams talkino kroat faistai ustaiai, kuriems okupantai leido sudaryti satelitin Kroatijos valstyb.
Sunkiau seksi ukariauti Graikij, kurioje isikl sjunginink angl daliniai. Nepaisant atkaklaus
prieinimosi, balandio 21 d. vokiei kariuomen um Atnus, o birelio pradioje po kruvin mi ir
Kretos sal.
Klausimai ir uduotys
1.Kokios tarptautins politikos aplinkybs sudar palankias slygas Vokietijai pradti

kar?
2.Kokios prieastys nulm greit Lenkijos pralaimjim?
3.Kuo keistasis karas skyrsi nuo kit?
4.Apibdinkite Pranczijos ir Didiosios Britanijos vyriausybi veiksm skirtum
gresiant pralaimjimui.
5.Kodl nacistin Vokietija upuol Jugoslavij ir Graikij?

24. SSRS USIENIO POLITIKA ANTROJO PASAULINIO KARO

PRADIOJE (1939 M. RUGSJIS-1941 M. BIRELIS)
SSRS ir Vokietijos bendradarbiavimas
Kilus karui, SSRS neliko pasyvi stebtoja. 1939 m. rugsjo 17d. jos armija pradjo puolim ir um Lenkijos
dal, kuri jai atiteko slaptu rugpjio 23 d. Stalino ir Hitlerio susitarimu. nelaisv buvo paimta apie 15 tkst.
karinink ir daugiau kaip 180 tkst. kareivi. Vermachto ir Raudonosios armijos vadovyb derino karines
operacijas Lenkijoje.
1939 m. rugsjo 28 d. vl susitiko SSRS ir Vokietijos usienio reikal ministrai. Jie pasira Soviet
Sjungos ir Vokietijos draugysts ir sien sutartis. Slapti io susitarimo protokolai iek tiek pakeit interes
ribas, nustatytas 1939 m. rugpjio 23 d. susitarimu. Lenkijoje interes riba buvo pastumta rytus Vokietijos
naudai. U tai Hitleris perdav Lietuv SSRS takos zon.
1939 m. spalio mnes SSRS ir Vokietija pasira susitarim dl pasikeitimo lenk kariais, patekusiais
nelaisv, atsivelgiant tai, i kur jie yra kil. Vokieiai perdav apie 14 tkst. kari, o SSRS vokieiams - apie
42 tkst. lenk belaisvi. Lenkijos belaisvius Rusijoje itiko didel tragedija. 1940 m. pavasar daugum
Lenkijos armijos karinink ir dal kit belaisvi, i viso apie 15 tkst. vyr, enkavedistai suaud Katynje (prie
Smolensko), Charkovo ir Kalinino (Tvers) apylinkse.
Vokietijos ir SSRS santykiai neapsiribojo vien tik sutartimis. 1939-1941 m. NKVD atidav gestapui apie l
000 vokiei komunist ir antifaist, buvusi SSRS teritorijoje. Abi alys palaik gerus ekonominius ryius.
Vokietija 1940-1941 m. gavo i SSRS 865 tkst. ton naftos, 14 tkst. ton vario, 1,4 mln. ton grd.
Vokietijos karo laivai plaukdavo Murmansko uost, pasipildydavo atsargas.
Soviet Sjunga kurdina bazes Baltijos valstybse
Po Molotovo-Ribentropo pakto pasiraymo, Stalinas privert Latvij, Estij, kiek vliau (1939 m. spalio 10
d.) ir Lietuv, pasirayti savitarpio pagalbos sutartis. Svarbiausias i sutari punktas buvo Soviet Sjungos
teis laikyti Baltijos alyse savo karines dalis, kurios pajgumu virijo Estijos, Latvijos ir Lietuvos karin
gali. Jos Stalinui buvo garantas, atjus palankiam momentui, Baltijos alis nesunkiai ugrobti. ias sutartis
Baltijos ali vyriausybs pasira tik siekdamos ivengti karo su SSRS.
iurkiu spaudimu privertus Latvijos, Estijos ir Lietuvos vyriausybes pasirayti sutartis, toki pat priemoni
buvo imtasi ir prie Suomij. Bet tai buvo sudtinga. Suomijos vyriausyb ir kariuomens vadovyb
nepriklausomybs metais energingai stiprino alies gynybin gali. Pasienyje su SSRS buvo pastatyta 125 km
ilgio tvirtinim linija, pavadinta maralo K. Manerheimo vardu. Suomij pulti i Ryt buvo nepalankios ir
gamtins slygos. Suomijos ir SSRS pasienis - tai retai gyvenami mikai, uolos, eerai, ups, pelks. Kritiniu
atveju suomiai galjo gindamiesi trauktis Norvegij ir vedij.
iemos karas
1939 m. spalio mnes, Maskv atvykus Suomijos delegacijai, buvo pasilyta pasirayti savitarpio pagalbos
pakt. SSRS reikalavo, kad suomiai inuomot Hanko uost, esant labai geroje strateginje padtyje, paiuose
alies pietuose, taip pat leist laikyti ten 5 tkst. moni gul. Stalinas norjo, kad Soviet Sjungai bt
perduota Karelijos ssmaukos dalis, t. y. tas pasienio rajonas, kur stovjo tvirtinimai. Suomijos vadovyb
atsisak patenkinti Soviet reikalavimus, nes po to bt buv nemanoma apsiginti. Tada SSRS pradjo
propagandin kampanij prie Suomijos vyriausyb. Lapkriio 26 d. Suomijai buvo pareiktas kaltinimas dl
SSRS karini dali apaudymo. Vliau paaikjo, kad tai provokaciniais tikslais padar patys
raudonarmieiai.
1939 m. lapkriio 30 d. Raudonoji armija upuol Suomij. Prie j buvo mesta didel kariuomen: 2628 pstinink divizijos, 2500-3000 tank, 2 500 lktuv. SSRS aviacija viepatavo ore. Suomijos stojo
ginti apie 175-200 tkst. kari. Svarbiausios kautyns vyko Karelijos ssmaukoje. iame fronto ruoe
suomi dalinius puol apie 140 tkst. kari ir l 000 tank. Bet Raudonosios armijos vadovybei mikingose,
gausiose eer, upi, kalv ir pelki vietose buvo sunku inaudoti jgos persvar. Puolanti kariuomen versi
keliais, bet jos judjim stabd medi utvaros, tvirtinimai, uminuoti keli ruoai, sugriauti tiltai, nirtingas
suomi prieinimasis. Suomiams padjo alti iemos orai. Jau karo pradioje abi puss turjo dideli nuostoli.

Taiau SSRS jgos persvara padar savo. 1940 m. kovo pradioje fronte Suomija pakliuvo labai sudting
padt. Kariuomens vadovyb informuodavo apie didelius nuostolius, moni fizin ir moralin isekim.
Suomijos vyriausyb, inodama, kad ilgai atlaikyti Raudonosios armijos spaudimo nebus manoma, dar vis
didesni nuolaid. SSRS kovo 12 d. sutiko pasirayti taikos sutart. Soviet Sjung engti ingsn paskatino
dideli nuostoliai, neaiki pergals perspektyva, baim, kad Suomija gali sulaukti didesns kit valstybi
paramos.
Pagal taikos sutart Suomija neteko apie 40 tkst. km2 teritorijos - Karelijos ssmaukos, vakarins Ladogos
eero pakrants su 11% dirbamos ems, mik, pramons. Kare uvo apie 25 tkst. suomi kari, 43 tkst. buvo
sueista. Suomiai, negausi tauta, patyr dideli nuostoli, bet isaugojo nepriklausomyb.
Karas nusmukd karin ir politin SSRS autoritet. uvo, buvo sueista ir apalo apie 272 tkst.
Raudonosios armijos kareivi, sunaikinta apie l 600 tank ir apie l 000 lktuv.
Tolimesn SSRS ekspansija
1940 m. birelio mnes vykstant miams Pranczijoje, SSRS vadovyb nusprend okupuoti Baltijos alis. Tam
buvo labai palanki situacija: visas pasaulis sek vykius Vakar Europoje, kur vokieiai triukino pranczus su
anglais ir ygiavo Paryiaus link. Raudosios armijos gul buvimas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose i
esms panaikino rimtesnio pasiprieinimo galimyb. Ultimatumas, reikalaujantis sileisti Raudonj armij,
pirmiausia buvo teiktas Lietuvai. Lietuvos Vyriausyb, manydama, kad padtis yra beviltika, o pasiprieinti
nemanoma, ultimatum prim. Stalinui pavyko Lietuv uimti be joki klii. Tada ir Latvijos bei Estijos
vyriausybms buvo teikti panas ultimatumai. Nieko nepadjo ir tai, kad vis Baltijos ali vyriausybs
nepriekaitingai vykd sutartis. Latvijos ir Estijos vyriausybs, nematydamos galimybs efektyviai pasiprieinti,
sutiko sileisti Raudonj armij. J kariuomenms pasiprieinimo atveju nelikt galimybs net pasitraukti, nes
Lietuva jau buvo okupuota. Latvija ir Estija buvo apsuptos i ryt ir piet, Baltijos jroje pasirengs kovai
budjo Soviet laivynas, o j teritorijas kontroliavo ten sikrusios Raudonosios armijos bazs. Baltijos
valstybi okupacija - didelis Stalino laimjimas. Netrukus visos trys okupuotos valstybs buvo prijungtos
prie SSRS. Jose prasidjo sovietizacija. Baltijos ali okupacija ir aneksija vyko pagal t pat scenarij. Vie
nintelis skirtumas buvo tas, kad Latvijos ir Estijos prezidentai pasiliko savo alyse ir okupantai juos galjo
panaudoti okupacijai teisinti. Po to abiej ali vadovai ir j eimos pateko Rusijos kaljimus ir ten uvo.
Lietuvos Prezidentas A. Smetona, nenordamas tapti komunist rankiu inkorporuojant Lietuv SSRS,
pasitrauk Vokietij, o netrukus ivyko JAV.
1940 m. liepos mnes SSRS teik reikalavim Rumunijai perduoti Besarabij. Rumunai neidrso
pasiprieinti. Taip Soviet Sjungai atiteko Besarabijos sritis, kuri sujungus su Moldavijos autonomine
respublika buvo sudaryta Moldavijos SSR.
Per vienerius karo metus jame nedalyvaujanti Soviet Sjunga prisijung teritorijas su 20 mln. gyventoj.
Dauguma i valstybi ir teritorij buvo okupuotos be jokio pasiprieinimo. Suomija buvo vienintel iimtis.
Soviet Sjungai ugrobus dal Lenkijos ir Lietuv, atsirado bendra SSRS ir Vokietijos siena. Tuo i esms
pakito Ryt Europos geopolitin situacija. Vis tarpukar SSRS ir Vokietij skyr maos, kartais vadinamos
buferinmis, valstybs.
Atpldamas dal Suomijos ir Rumunijos teritorijos artjanio karo su Vokietija ivakarse Stalinas sigijo
dar du prieus.
SSRS politika okupuotose alyse
Okupuotose teritorijose prasidjo sovietizacija - senoji visuomenin santvarka buvo griaunama ir keiiama
komunist diktatra. Sovietizacijos metu prie uimt ali gyventojus buvo nukreiptas sovietinis teroro
aparatas. 1939 m. ruden okupuotoje Lenkijos dalyje buvo suimta ir isista Soviet Sajungon tremt ir
lagerius daug tarnautoj, policinink, politik, suaudyt karinink eim ir iaip pasiturini moni. Vliau,
1940 m. vasario-1941 m. birelio mnesiais, buvo surengti 4 dideli trmimai. I viso SSRS gilum prievarta
iveta 1,2-1,5 mln. moni. Kaip ir okupuotoje Lietuvoje, iose teritorijose buvo "irinkti" Liaudies
susirinkimai, kurie paskelb soviet valdi ir nor prisijungti prie Soviet Sjungos.
1941 m. birelio mnes deimtys tkstani lietuvi, latvi ir est buvo i tremti i tvyns arba pateko
koncentracijos stovyklas bei kaljimus. Tremtyje atsidr ir tkstaniai suomi. Tremtiniai Sibire patyr
nesivaizduojamas kanias. Didel dalis, tarp j ir vaikai, mir i bado. Dauguma tremtini i Baltijos ali,
prie kar atsidrusi stalininse koncentracijos stovyklose, uvo. Baltijos ali gyventojai, patyr stalinin
teror, lauk SSRS ir Vokietijos karo ir jam prasidjus talkino vokieiams.

25. SOVIET SJUNGA OKUPUOJA LIETUV

Lietuva Antrojo pasaulinio karo pradioje
Prajus savaitei po Vokietijos ir SSRS Nepuolimo sutarties pasiraymo, Hitleris upuol ir su Stalinu pasidalijo
Lenkij. Soviet Sjungai umus Lenkijos valdom Vilniaus krat, atsirado bendra Lietuvos ir SSRS siena.
Bgdami nuo karo Lietuv pasitrauk apie 13 500 Lenkijos kari ir daug civili.
Prie upuldama Lenkij, Vokietija Lietuvai sil pulti kartu ir atsiimti Vilniaus krat. Lietuvoje buvo
politik, entuziastingai palaikiusi i idj, bet Vyriausyb grietai laiksi neutraliteto.
Sutriukinusios Lenkij, SSRS ir Vokietija 1939 m. rugsjo 28 d. pasira "Sien nustatymo ir draugysts
sutart", kurios vienas i slaptj protokol pakoregavo interes ribas, nustatytas 1939 m. rugpjio 23 d.
susitarimais. Vokietija mainais u Lenkijos teritorijos dal Lietuv perdav Soviet Sjungai, o pietvakarin
Suvalkij pasiliko sau. is susitarimas nulm Lietuvos okupacij, nes kitaip valstybs padalyti buvo
nemanoma.
Savitarpio pagalbos sutartys
Stalinas siek pajungti Baltijos alis, kurios pagal susitarimus su Vokietija pateko SSRS takos sfer.
iurkiu spaudimu Soviet Sjunga privert Estij ir Latvij su ja pasirayti savitarpio pagalbos sutartis. Pagal
jas Latvijoje ir Estijoje buvo kurdinta SSRS karini bazi, o svarbiausius uostus atplauk karo laiv. 1939 m.
rugsjo pabaigoje, kit dien po sutarties su Vokietija pasiraymo, SSRS ir Lietuvai pareik nor sudaryti
panai sutart. Deryb metu Lietuvos delegacijai buvo atvirai pasakyta apie Vokietijos ir SSRS susitarim dl
Lietuvos. Stalinas turjo kozir - Vilniaus krat, kur um per kar prie Lenkij. Soviet diplomatai
grasino Lietuvai atsisakius pasirayti sutart Vilni prijungti prie Baltarusijos. Kokios buvo ios derybos, rodo
toks faktas: Stalinas nutrauk J. Urbio argument prie bazi krim dstym ir pareik: "Js per daug
rodinjate". Lietuvos politikai net svarst galimyb atsisakyti Vilniaus, bet buvo aiku, kad bolevikai sieks
savo tikslo nepaisydami nieko. Grs karas. Lietuvos Vyriausyb nusileido. 1939 m. spalio 10 d. ali usienio
reikal ministrai pasira "Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos - Soviet
Sjungos savitarpio pagalbos sutart". Lietuva atgavo sostin, bet jos teritorijoje - Naujojoje Vilnioje, Prienuose,
Alytuje ir Gaiinuose (prie Jonavos) - buvo kurdintos SSRS karins gulos. Raudonosios armijos bazse
Lietuvoje buvo apie 20 tkst. kari, per 100 tank ir kitos ginkluots. Tos pajgos savo dydiu prilygo Lietuvos
taikos meto kariuomenei. Lietuvos politikai ir didel visuomens dalis sutarties pasiraym vertino kaip
nepriklausomybs saullydio pradi. Tai suprato ir Vyriausyb, ir Prezidentas. Kelet kart vyko pasitarimai,
kuriuose svarstyta, kaip reikt elgtis ikilus okupacijos grsmei. Realiai padaryta buvo labai maai.
Suprasdama pavoj, kur kl Raudonoji armija, Lietuvos Vyriausyb stengsi sprsti visas kylanias
problemas. Iki 1940 m. gegus vidurio Lietuvos ir SSRS santykiai nebuvo temdomi joki nesusipratim. Tai
pripaino ir SSRS.
Birelio ultimatumas ir Lietuvos okupacija
1940 m. gegus pradioje, okupavusi Beniliukso alis, Vokietija pradjo triukinant yg prie Pranczij.
Pasaulio dmesys buvo nukreiptas vykius Vakar Europoje. SSRS vadovyb nusprend inaudoti patog
moment Baltijos alims okupuoti. Lietuva dl savo strategins padties tapo pirmja auka. SSRS karin
vadovyb numat, kad umus Lietuv kitos dvi Baltijos alys nebeteks net teorini galimybi prieintis.
1940 m. birelio 14 d. vlai vakare Lietuvos usienio reikal ministrui, buvusiam Maskvoje, teikta
ultimatyvi nota. SSRS vadovyb melagingai apkaltino Lietuv savitarpio pagalbos sutarties lauymu ir rus
kari grobimu. Ji pareikalavo nuteisti Lietuvos vidaus reikal ministr ir saugumo departamento direktori,
pakeisti Vyriausyb ir leisti Lietuv engti Raudonajai armijai. teikiant not buvo pasakyta, kad atsakymo
bus laukiama iki 10 vai. ryto, o jeigu atsakymas bus neigiamas, Raudonoji armija vis tiek engs Lietuv.
sakymo pulti lauk gauss SSRS kariniai daliniai. Prie teikiant ultimatum Rusijoje buvo parengti lageriai,
pasiruota priimti madaug 50 tkst. belaisvi. Nakt prasidjo provokacijos pasienyje, o Lietuvos Vyriausyb
sprend, k daryti. Visiems buvo aiku, kad Lietuvos kariuomen negali apginti nepriklausomybs. Konkretaus
pasiprieinimo plano nebuvo. Net turima kariuomen nebuvo pasirengusi kovai. Dalis ginkluots buvo

poligonuose. Prezidentas A. Smetona ir keli ministrai sil pasiprieinti, o Ministras Pirmininkas A. Merkys ir
kabineto dauguma - priimti ultimatum. Jie aikino, kad pasiprieinti nra joki galimybi, o karas pareikalaus
daug auk, gali kilti pavojus tautos egzistencijai. Nuotaika buvo tokia, kad Prezidentas, pirmininkavs
paskutiniam posdiui, net nepasil balsuoti dl pasiprieinimo.
Prezidentas Smetona bijojo patekti komunist nagus ir tapti j rankiu aneksuojant Lietuv. Todl jis su
eima ivyko Vokietij. Vokiei pasienieiai netrukd bgantiems nuo komunist.
1940 m. birelio 15d. ryt apie 300 tkst. Raudonosios armijos kari pereng sien ir okupavo Lietuv.
Netrukus Kaun atvyko specialus Kremliaus komisaras V. Dekanozovas, kuris faktikai perm vadovavim
tolesnei politini vyki raidai Lietuvoje.
Birelio 14 d. Vermachtas um Paryi. Europai Lietuvos tragedija liko io fakto elyje.
Lietuvos sovietizacija
Lietuvos aneksij buvo stengiamasi vykdyti sudarant teistumo spd. Birelio 17d. Ministras Pirmininkas A.
Merkys, laikinai pavadavs ivykus Prezident, V. Dekanozovo spaudiamas, paskyr urnalist V. Paleck
Ministru Pirmininku ir paved jam sudaryti Vyriausyb. Naujoje Vyriausybje buvo nemaai gerbiam
Lietuvoje moni, net buvusi tautinink sjungos nari. Ministrais tapo gerai Lietuvoje inomi vyrai: V.
Krv-Mickeviius, generolas V. Vitkauskas, E. Galvanauskas. (Pastarasis vliau nelegaliai pasitrauk
Vokietij ir prisijung prie pasiprieinimo organizacij veiklos.) Vliau Vyriausyb buvo traukta komunist.
Okupant valdia udar nekomunistinius laikraius, udraud visas visuomenines, kultrines, religines
organizacijas, privaius telefono pokalbius su usienio alimis, nuginklavo, o vliau paleido auli sjung. I
Lietuvos kariuomens atleisti kapelionai, daug karinink. Kariniuose daliniuose veikl pradjo politiniai
vadovai (politrukai). Komunist vadovaujami vidaus reikal ir saugumo komisariatai buvo stiprinami i
Rusijos atsistais specialistais. Iki liepos mnesio okupantai skleid iliuzijas, kad bus isaugotas ribotas
valstybs savarankikumas. Tai sovietiniams strategams pavyko: su jais bendradarbiavo nemaai visoje alyje
gerbiam ir inom moni, Lietuvos pasiuntiniai usienio alyse protest dl okupacijos pareik tik prajus
daugiau nei mnesiui.
Siekdami teisinti Lietuvos aneksij, okupantai organizavo rinkim fars. Buvo sukurta fiktyvi organizacija
- Lietuvos darbo sjunga. Ji vienintel tegaljo dalyvauti rinkimuose. Darbo sjunga ikl tiek kandidat, kiek
turjo bti irinkta Liaudies seimo nari.
Per dvi savaites, likusias iki rinkim, Maskvos nurodymu buvo parengtas ymesni politik, karini,
jaunimo organizacij veikj areto planas. Liepos 10-17 dienomis suimta ir i Lietuvos SSRS kaljimus
isista apie 500-700 moni (tikslus skaiius dar nenustatytas). Kartu buvo iveti ir 4 376 Lenkijos karikiai,
internuoti Lietuvoje 1939 m. rugsjo mnes.
Prie rinkimus paskelbta, kad balsuojanij pasai bus paymimi, o nebalsavusieji laikomi liaudies prieais,
kuriems "neliks vietos darbo Lietuvoje".
1940 m. liepos 14-15 dienomis teroro ir grasinim slygomis vyko rinkimai vadinamj "Liaudies seim".
Dl skubos rengiant rinkimus net nebuvo sudaryti rinkj sraai, bet propaganda skelb, kad rinkimuose
dalyvavo 95,51%, o kai kur net 100% rinkj. Tai buvo netiesa. Daug gyventoj rinkimus boikotavo.
Rinkimus "laimjusi" Darbo sjunga adjo atleisti nuo nesumokt mokesi, skol, sumainti but nuomos
mokesius, duoti ems, net garantuoti demokratines laisves, bet nieko nekalbjo apie sovietizacij ar Lietuvos
prijungim prie SSRS. Nepaisant to, liepos 21d. "Liaudies seimas" per kelet valand paskelb Lietuv esant
Soviet Socialistine Respublika, nusprend vesti sovietin santvark ir stoti SSRS. Posdio metu salje buvo
daug paalini asmen - komunist ir saugumiei, kurie entuziastingai balsavo u priimamus sprendimus,
plojo, lietuvikai ir rusikai skandavo kius Stalino garbei. Seimo nari balsai net nebuvo skaiiuojami. Visi
sprendimai priimti "vienbalsiai". Kit dien Seimas paskelb em valstybs nuosavybe ir nustat maksimali 30
ha ems norm vienam kiui. Liepos 23 d. nusprsta nacionalizuoti stambij nuosavyb. Latvijoje ir Estijoje
viskas vyko pagal t pat scenarij.
Lietuvos pasiuntiniai usienio valstybse, protestuodami prie Liaudies seimo sprendimus, liepos 21-23
dienomis Vakar ali vyriausybms teik notas, praydami nepripainti Lietuvos prijungimo prie SSRS.
Tomis dienomis jau niekas negaljo igelbti Lietuvos. 1940 m. rugpjio 3 d. Maskvoje ji buvo "priimta"
SSRS.
Sovietizacija tssi. Nusavinti bankai, pramons mons, transportas, gydymo staigos, viebuiai, didesni
gyvenamieji namai, daugiau kaip 1000 Lt gyventoj santaupos. Lietuvos lomis pradti platinti geleinkeliai.
I kinink atimta 30 ha virijusi em ir idalyta beemiams. Smulks gamintojai, net ir em gav

valstieiai, prekiautojai apdti nepakeliamais mokesiais. Dalis kinink, pasipiktin mokesiais, pradjo
atsisakinti gautos ems. Nustaius labai em kurs, litai buvo pakeisti rublius. i finansin operacija
nuskurdino visus gyventojus.
Per kelet savaii i darbo buvo atleista dauguma auktesnij valdinink. Juos, kaip ir moni savininkus,
pakeit reimui itikimi partieiai arba i Rusijos atsisti "kadrai", kuri iki karo spjo atvykti apie 1,5 tkst.
Drauge vyko ir "kultrin revoliucija". Pakeista Lietuvos vliava, himnas, herbas. Panaikintos Lietuvos
valstybins vents. I bibliotek imestos komunistams netikusios knygos. Pradti persekioti kunigai,
udrausta mokyti tikybos. Mokyklose vestas privalomas rus kalbos, ideologini dalyk dstymas. Daugel
aiki ir gatvi naujoji valdia pervadino Stalino, Molotovo ir kit veikj vardais.
Sovietizacija vyko nuolat grasinant, terorizuojant gyventojus ir liai meluojant. Valdios atstovai nuolat
prisiekinjo, kad iliks Lietuvos kariuomen, kad kinink ems niekas neatims, kad litai nebus pakeisti
rublius, o jau apie kolchoz krim kalb tik provokatoriai.
Teroras ir pasiprieinimas
Lietuvos sovietizacija vyko NKVD ir NKGB teroro slygomis. iose institucijose dirbo apie 6 tkst.
darbuotoj, kuri didel dalis buvo gij patirt Soviet Sjungoje. Suiminjimai, veimai Rusij tssi per
vis okupacij, trukusi iki 1941 m. birelio. Vien Vilniuje iki 1941 m. sausio 5 d. buvo suimti 548 lenkai, 66
ydai, 63 lietuviai. 1940 m. ruden kaljimuose sdjo apie 5 tkst., o 1941 birel - 12 tkst. moni,
neskaiiuojant nuudyt ar ivet Rusij.
SSRS ir Vokietijos karo ivakarse, 1941 m. birelio 14-osios nakt, prasidjo didiul Lietuvos gyventoj
trmimo Sibir akcija, kuri sukrt vis taut. Ji paliet vis taut ir sluoksni Lietuvos gyventojus. Buvo
itremta ne maiau kaip 18 tkst. moni, i j apie 3 tkst. inteligent. Okupantai Lietuvos gyventojus trm
itisomis eimomis. Pakeliui Rusij dauguma vyr buvo atskirta nuo eim ir isista lagerius. T pat
birelio mnes suimta ir iveta Rusij apie 300 kariki. Dalis karinink kiek anksiau buvo isista
Maskv "tobulintis", bet beveik visi vietoj kurs atsidr iaurs lageriuose. Dauguma lietuvi, prie kar
patekusi Rusijos lagerius, uvo. Per vis okupacijos laikotarp iveta, suimta arba dingo be inios apie 28
tkst. moni.
Nepaisant iauraus teroro, okupantams nepavyko palauti Lietuvos gyventoj valios. alyje veik
pogrindins organizacijos, kurios umezg ryius su 1940 m. lapkriio mn. Berlyne sukurta pasiprieinimo
organizacija - Lietuvi aktyvist frontas (LAF). LAF vadovyb visas isivadavimo viltis siejo su bsimu SSRS
ir Vokietijos karu. Lietuvoje iki karo buvo nemanomi kokie nors reikmingesni aktyvaus pasiprieinimo
veiksmai, todl pogrindis apsiribojo nelegali atsiaukim leidimu ir platinimu. 1941 m. birel Marijampols,
Rokikio, iauli, Utenos apskrityse pradjo veikti ginkluot partizan grups, kuri pagrind sudar nuo
persekiojim ir trmim paspruk vyrai.
Klausimai ir uduotys
1.Kaip keitsi Lietuvos tarptautin padtis 1939 m. rugpjio-rugsjo mnesiais?
2.Paaikinkite, kodl Lietuvos Vyriausyb pasira 1939 m. spalio 10 d. sutart.
3.Kokiomis tarptautinmis aplinkybmis ir kaip SSRS okupavo Lietuv?
4.1940 m. birelio mnes ikilus Lietuvos okupacijos pavojui, Vyriausyb nutar
nesiprieinti. Ivardykite kuo daugiau argument u kapituliacij ir prie.
5.Kaip sovietizacijos metu pakeistas Lietuvos politinis ir ekonominis gyvenimas?
6.Ar galjo sovietizacija bti vykdoma demokratinmis priemonmis?
7.Vokietija Lietuvai sil kartu pulti Lenkij ir atsiimti Vilni. Lietuvos valstyb liko
neutrali. Ivardykite kuo daugiau argument u ir prie sprendim.

26. KARO EIGA 1941-1943

M.
Vokietijos puolimas prie SSRS
1940 m. pavasar Hitleris sak parengti karo
su SSRS plan "Barbarosa". Per 4 mnesius
Vermachtas turjo uimti vis teritorij iki
Archangelsko - Astrachans linijos. ygis
turjo baigtis SSRS sunaikinimu. Vis erdv
ligi pat Uralo kaln ketinta paversti
Vokietijos kolonijine imperija, o Baltijos
alis prijungti
prie Reicho ir ten apgyvendinti vokieius.
Vokietija 1941 m. turjo didiul kovin
patirt gijusi armij ir labai pajgiai
dirbani
karo
pramon.
Okupuotoje
Lenkijoje buvo sutelkta beveik du milijonai
kareivi, dar beveik pus milijono nusista
Rumunij. Puolimas turjo prasidti plaiu
frontu nuo Baltijos iki Juodosios jros. Kartu
su Vokietija kare dalyvavo ir jos sjungininks
Rumunija, Vengrija, Italija ir Suomija.
Karas su SSRS prasidjo 1941m. birelio
22 d. Pirmaisiais karo mnesiais vokieiai
pasiek dideli laimjim. Liepos 16 d. buvo
uimtas Smolenskas, rugsjo pradioje
apsuptas Leningradas. Rugsjo pabaigoje
krito Kijevas, pus milijono jo gynj uvo
arba pateko nelaisv. Raudonoji armija
patyr didiuli nuostoli, buvo sunaikinta
didel dalis aviacijos bei tank, nelaisv
pateko beveik trys milijonai kareivi ir
karinink.
Kokios gi buvo i neskmi prieastys?
Viena, akivaizdiausia, - tai Vokietijos kovos
technikos pranaumas. Hitlerio generolai per
dvejus karo Europoje metus buvo sukaup
ger patirt.
Antra prieastis - SSRS nepasirengimas
karui. Stalinas man esant melagingus visus
duomenis apie vokiei armij telkim prie
SSRS sienos ir puolimo dat. Raudonosios armijos auktieji karininkai karo pradioje pasirod menkai
pasireng vadovauti kovoms, nes daugumai j trko isilavinimo ir ini. 1937-1938 m. Stalinas susidorojo su
daugeliu patyrusi karo vad.
Nepaisant katastrofik pralaimjim, sovietinis frontas iliko. Iki spalio mnesio vokieiai Ryt fronte
neteko keliskart daugiau kari negu Lenkijoje, Pranczijoje ir kitose Europos alyse kartu. Hitlerio sakymas
uimti Maskv spalio pradioje liko nevykdytas.
Naujas Maskvos puolimas buvo pradtas lapkriio viduryje. Vokiei daliniai pasiek priemiesius, taiau

veikti pasiprieinimo nesteng. Netrukus Raudonoji armija atstm prie, kuris per gruod prarado 120 tkst.
kareivi, beveik 1,5 tkst. tank, daug kitos karo technikos. Pralaimjimas prie Maskvos reik, kad aibiko
karo prie SSRS planai galutinai lugo.
Stalingrado ir Kursko miai
1942 m. birelio mn. Vermachtas pradjo nauj puolim pietiniame fronto ruoe. Rugpjio mnes vokieiai
pasiek Volg ir pradjo Stalingrado turm. Raudonoji armija atsilaik, o lapkriio mnes perjo
kontrpuolim. Apsuptyje atsidr 32 prieo divizijos, turinios 330 tkst. kari. Visos pastangos pralauti
apsupties ied baigsi neskme, 1943 m. vasario 2 d. po nirting mi Stalingrado "katilas" buvo
likviduotas, nelaisv pateko 90 tkst. Vermachto kareivi ir karinink.
Pirmoje 1943 m. pusje Vokietijos kariuomen buvo paaukta 800 tkst. moni, smarkiai iplsta karo
pramon (tank - 2,5 karto), pagaminta daug galing tank "Tigr", "Panter" ir lktuv. I Pranczijos bei
kit okupuot ali Ryt front buvo permesta papildom divizij.
1943 m. liepos mnes Hitlerio generolai pradjo gerai paruot puolim Kursko kryptimi, taiau SSRS
karin vadovyb sutelk ten daugiau tank ir kitos karins technikos negu turjo prieas. SSRS karo pramon
jau buvo labai pajgi. Kursko mis baigsi vokiei pralaimjimu. Amerikiei istorikas D. Tolandas taip
vertino jo reikm: "Po pralaimjimo prie Kursko visos pergals viltys lugo ir liko tik klausimas, kiek laiko
vokiei kariuomen dar pajgs stabdyti Raudonj armij".
Karo veiksmai Afrikoje

Karas prasidjo Europoje, bet greitai persimet kitus emynus. Italija 1940 m. vasar pradjo puolim
Afrikoje. I Etiopijos ital kariuomen versi Didiosios Britanijos kolonijas - Kenij, Sudan, Somal, o i
savo kolonijos Libijos - Egipt, Sueco kanalo link. Taiau anglai sustabd ital puolim, istm juos i Egipto
ir eng Libij. Ryt Afrikoje anglai kartu su vietiniais gyventojais ivijo italus ne tik i neseniai uimt
teritorij, bet iki 1941 m. balandio mnesio ir i paios Etiopijos.
Nacistin Vokietijos vadovyb italams pralaimint nusiunt iaurs Afrik Vermachto dalini. iai dykumos
slygomis parengtai kovoti kariuomenei vadovavo generolas E. Rmelis.
1941m. pavasar italai ir vokieiai pradjo pulti angl pozicijas Libijoje. Jie um Bengaz, bet toliau vertis
nesteng. 1941 m. antroje pusje Vermachto vadovyb vis dmes skyr Ryt frontui. Anglai 1941 m.
lapkriio mnes i stm prieus i Kirenaikos (iaurs ryt Libijos dalies), bet laimjimas pasirod laikinas.
1942m. sausio mnes vokieiai ir italai vl pradjo didel puolim. Anglai buvo priversti trauktis. Frontas
sustojo tik u 100 km nuo Nilo ioi, ties EI Alameinu. Taiau lapkriio mnes Pranczijos kolonijas Marok ir Alyr atgabenta amerikiei generolo D. Eizenhauerio vadovaujama sjunginink kariuomen. Ten
buv Peteno vyriausybei pavalds prancz daliniai perjo jos pus.
Jungtins amerikiei ir angl pajgos iki 1943 m. gegus mnesio sutriukino 11 Rmelio vadovaujamos
kariuomens divizij, i viso apie 250 tkst. moni, ir istm italus bei vokieius i Siaurs Afrikos. 1943 m.
liepos mnes sjungininkai um Sicilijos sal.
Italijos pralaimjimas
Po neskmi Afrikoje ital kareiviai ir net generolai nenorjo kariauti, traukdavosi i mio lauko arba
pasiduodavo nelaisv. Valdantieji Italijos sluoksniai, karalius Viktoras Emanuelis III ir Katalik banyia
laiksi nuomons, jog karas pralaimtas. 1943 m. liepos 25 d. Musolinis karaliaus rmuose buvo suimtas ir
nualintas nuo valdios. Faistai pasirod es visikai sutrik ir nesiprieino. J valdia Italijoje lugo.
Kai tik naujoji Italijos vyriausyb, vadovaujama maralo P. Badoljo, rugsjo pradioje pasira su
sjungininkais paliaubas, vokiei armija okupavo didij Italijos dal. Vyriausyb ir karalius i Romos
pabgo pietus, kur buvo angl ir amerikiei kariuomens. Nacistiniai okupantai atkr faistin tvark.
Baudiant karali u "idavyst", monarchija buvo panaikinta, Italija paskelbta "socialine respublika", kurios
vadovu paskirtas ilaisvintas i kaljimo Musolinis. Taiau jis jau nebeturjo jokios realios valdios, buvo tik
Hitlerio rankis.
Klausimai ir uduotys
1.Kuo Vokietija buvo pranaesn u SSRS karo pradioje?
2.Kuo Vokietijos ir SSRS karo eiga skyrsi nuo karo Vakar Europoje?
3.Kada vyko esminis persilauimas Ryt fronte ir drauge Antrajame pasauliniame
kare? Kokios buvo persilauimo prieastys?

4.Kokios ital bei vokiei neskmi iaurs Afrikoje prieastys?

5.Koki priemoni msi Hitleris Italijai pasiraius paliaubas ? Kodl?

27. NACISTINS VOKIETIJOS POLITIKA OKUPUOTOSE ALYSE IR

PASIPRIEINIMO JUDJIMAS
Nacist okupacin politika
1941 m. vasar Vokietija pasiek galybs virn. Hitleris savo nuoira "karp" Europos emlap. Viena lenk
emi dalis buvo tiesiog prijungta prie Vokietijos. Kita, su Varuva ir Krokuva, paversta kolonija ir pavadinta
Generaline gubernija.
Panaus likimas itiko Jugoslavij. Jos iauriniai pakraiai atiteko Vokietijai, Italijai ir Vengrijai, o
centrinje ir pietinje dalyse okupantai sukr priklausomas valstybles. Viena i j buvo Kroatija, kur valdi
turjo kroat faistai ustaiai. Jie vykd masines yd ir serb udynes. Genocido aukomis tapo beveik 750
tkst. serb.
Hitleris ir Musolinis sprend ir Vengrijos gin su Rumunija, kur gyveno daug tautin priespaud
keniani vengr (abi valstybs buvo Vokietijos sjungininks, nors Vengrija labiau savarankika).
Diktatoriams tarpininkaujant, Vengrija atgavo nema teritorij su 2,6 mln. gyventoj.
Vakar Europoje nacistai valstybi neskald, taiau Norvegijai, Nyderlandams ir Belgijai nepriklausomybs
grinti nesireng. Visiems laikams jas planavo susieti su Vokietija. Antraeile valstybe turjo tapti Pranczija,
nuo kurios jau 1940 m. buvo atplti Elzasas ir Lotaringija.
Okupacijos pobdis vairiose alyse skyrsi. Vakar Europoje nacistai i pradi saikingai taik teror,
stengsi gyventojus patraukti savo pus apgaulinga propaganda. O Lenkijoje, Jugoslavijoje ir okupuotoje
SSRS teritorijos dalyje buvo iauriausiai slopinamas bet koks nepaklusnumas.
Lenkijoje, kuri pagal Hitlerio planus turjo visiems laikams inykti kaip valstyb, lenk tauta - ikeldinta i
savo tvyns, o jos aktyviausioji dalis sunaikinta, - okupantai udar visas lenk kultros staigas, auktsias ir
vidurines mokyklas, persekiojo katalik dvasininkij. Dar 1939 m. lapkriio mn. buvo suimti ir koncentracijos
stovyklas udaryti Krokuvos universiteto profesoriai. Tokie veiksmai patvirtino nacist planus sunaikinti lenk
inteligentij.
Holokaustas
Hitleris teig, kad ydai nepriklauso net "emesniajai" rasei, jie es tiesiog ne mons. Jis skelbsi pasaulio
gelbtoju nuo "yd pavojaus", o t "gelbjim" suprato kaip vis yd sunaikinim. Antrasis pasaulinis karas
sudar galimybes Hitleriui vykdyti savo pasibaistinus planus.
Pirm kart istorijoje valstyb m gyvendinti i anksto parengt vienos tautos visiko sunaikinimo plan,
kuris buvo vykdomas visose alyse, patekusiose III Reicho valdion.
Tai buvo daroma etapais. Lenkijoje okupantai atm i yd nuosavyb ir suvar juos udarus miest
rajonus (getus). Ten ydai neturjo paprasiausi moniko gyvenimo slyg, kent alt ir alk, masikai
mirdavo nuo bado ir lig. Getai buvo kuriami ne tam, kad ydai gyvent atskirai nuo kit tautybi moni, o
tam, kad bt geriau pasiruota juos sunaikinti.
1941 m. viduryje okupuotose SSRS teritorijose nacistai pradjo visuotin yd - vyr, moter, seneli,
kdiki - udym. Umus gyvenamj vietov, nacistiniai pareignai ikart suregistruodavo visus ydus ir
sakydavo neioti prie drabui prisitas geltonas eiakampes vaigdes. Paskui ydams liepdavo susirinkti
koki nors aikt, tariamai perkelti darbo stovyklas. Visi vertingi daiktai i j bdavo atimami, o patys varomi
udyni vietas, prie i anksto ikast duobi. Ten jiems sakydavo nusirengti, suaudydavo ar kitaip nuudy
davo, o lavonus sumesdavo duobes. Kartais ydus suvarydavo getus, bet daugum j gyventoj taip pat
iudydavo. Vykdant yd genocid Baltijos alyse ir Ukrainoje, nacistams talkindavo okupantams tarnavusi
vietin policija.
Masinis yd naikinimas okupuotose Europos alyse prasidjo 1941 m. pabaigoje. Mat Japonijai upuolus
Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietija joms taip pat paskelb kar. Hitleris galjo nebekreipti dmesio JAV
poir. Vakar, Vidurio Europos ir Balkan ali ydai traukiniais buvo gabenami naikinimo stovyklas, kurtas
okupuotoje Lenkijos teritorijoje: Osvencim (Auvic), Treblink, Maidanek, Belec, Sobibor ir kt. Tai buvo

tikri mirties fabrikai. Juose mones nuodijo duj kamerose, o lavonus degino krematoriumuose. Osvencime, kur
alia naikinimo stovyklos veik ir "paprasta" koncentracijos stovykla, buvo nuudyta beveik 2 mln. moni, i
j ne maiau kaip 1,5 mln. yd, Treblinkoje - 870 tkst. yd. Naikinimo ir koncentracijos stovyklas tvark ir
transport aukoms parpindavo esesininkai.
Nacistai stengsi sunaikinti visus ydus. naikinimo stovyklas buvo gabenami ydai i 1943 m. rugsjo mn.
okupuotos Italijos ir 1944 m. pavasar okupuotos Vengrijos. Ligi tol tiek Musolinis, tiek ir Hortis prieinosi yd
deportacijoms i savo valstybi.
Deportacijos buvo vykdomos, mirties fabrikai veik ir tada, kai Vokietijos pralaimjimas kare pasidar
neivengiamas bei akivaizdus. Tiktai Vermachto okupuot ali ivadavimas ir antihitlerins koalicijos armij
engimas paios Vokietijos teritorij pagaliau sustabd masin visikai nekalt moni naikinim. Nacistinio
antisemitizmo kvaitulio padarinys - baisus nusikaltimas, nes buvo iudyta beveik 6 milijonai tautos moni.
Siaubingas yd genocidas Antrojo pasaulinio karo metais pavadintas holokaustu.
Pasiprieinimo judjimas
Nacistins Vokietijos sigaljimas Europoje kl vis didesn nepasitenkinim. Kova gavo didesn mast
prasidjus SSRS ir Vokietijos karui. Anksiau Hitlerio galyb atrod neveikiama.
SSRS ir Vokietijos karas visikai pakeit padt. Pagrindin Vokietijos ginkluotj pajg dalis kariavo Ryt
fronte, okupuotose alyse j liko maai. aibiko karo plan lugimas ir tolesns hitlerinink neskms kl
isivadavimo vili.
Didel umoj gavo komunist vadovaujama isivadavimo kova Balkanuose - Jugoslavijoje, Graikijoje ir
Albanijoje. Ji ikart virto partizan karu. Tam pa lankias slygas sudar kalnai, uimantys didij i
valstybi teritorij dal.
Jugoslavijoje susikr Liaudies isivadavimo armija, vadovaujama komunist partijos generalinio
sekretoriaus J. Brozo (slapyvarde Titas). nirtinguose miuose ji istm okupantus i daugelio alies srii.
1943 m. lapkriio mn. buvo sudaryta maralo laipsn gavusio Tito laikinoji vyriausyb.
Lenkijoje, per kuri jo pagrindins geleinkelio linijos Ryt fronto link, buvo sutelkta labai daug vokiei
kariuomens. Ne tokios palankios kaip Jugoslavijoje partizan karui ia buvo ir gamtos slygos. Todl lenk
pasiprieinimo judjimas, kurio slaptos organizacijos pradjo kurtis ikart po okupacijos -jau 1939 m. ruden, kur laik reiksi antinacistine propaganda, pagalba ydams, pramons ir transporto diversijomis.
1942 m. buvo kurta kovin organizacija Armija krajova, pavaldi Londone esaniai Lenkijos vyriausybei. Ji
veik ir vakarinje Baltarusijoje, Volynje bei Vilniaus krate. Lenk komunistai, remiami i Maskvos,
suorganizavo partizan brius, vadinamus Gvardija Liudova, bet ji buvo daug silpnesn u Armij Krajova. i
1944 m. rugpjio l d. pradjo sukilim Varuvoje. Jo tikslas buvo ivaduoti Lenkijos sostin pai lenk
jgomis prie ateinant Raudonajai armijai. Nepaisant didvyrikos kovos ir didiuli auk, Varuvos sukilimas,
neparemtas Raudonosios armijos, pralaimjo.
Vakar Europoje stipriausias pasiprieinimo judjimas buvo Pranczijoje ir Italijoje. Abiejose alyse jo
dalyviai kovojo ne tik prie okupantus, bet ir prie j bendrininkus: Pranczijoje - prie Peteno valdi, o
Italijoje - prie Musolinio "socialin respublik".
Pranczijoje veik dvi pagrindins pasiprieinimo organizacijos - komunist partijos ir generolo . de Golio
alinink. Pirmoji i j buvo gausesn ir kovingesn, bet de Golis, kuris vadovavo Kovojanios Pranczijos
judjimui (bstin Londone), buvo palaikomas koalicijos, nusiteikusios prie Hitler, ir turjo nedidel
kariuomen prancz kolonijose Afrikoje. 1943 m. Alyre jis sudar laikinj vyriausyb, kurios nariais tapo
ir komunistai. Italijoje nuo 1943 m. rudens vyko partizan kova. ia komunist partijos vaidmuo taip pat buvo
labai reikmingas. Jos sukurtos Garibaldio brigados sudar pagrindin partizan armijos jg.
Didiausi mast partizan judjimas gavo okupuotoje SSRS dalyje. Vokiei karin vadovyb kovai su
partizanais SSRS teritorijoje 1942 m. turjo skirti 24 Vermachto ir SS divizijas.

Klausimai ir uduotys
1.Kuo skyrsi naci okupacija Vakar Europos alyse ir Lenkijoje bei Jugoslavijoje ?
2.Apibdinkite naci veiksmus yd atvilgiu Antrojo pasaulinio karo metais.
3.Kokios aplinkybs lm, kad Jugoslavijoje, Albanijoje ir Graikijoje ginkluotas
pasiprieinimas gijo didiausi mast?

28. LIETUVA VOKIEI OKUPACIJOS METAIS

Vokietija okupuoja Lietuv. Lietuvi pastangos atkurti nepriklausomyb
1941 m. birelio 22 d. prasidjo Vokietijos ir SSRS karas. Nuo pirmj akimirk kovos uvir ir Lietuvos
teritorijoje. Vokieiai Raudonj armij i Lietuvos istm per 6 dienas.
Karas igelbjo Lietuvos gyventojus nuo sovietinio teroro. Pogrindyje veikusios ir su Lietuvi aktyvist
frontu (LAF) ryius palaikiusios organizacijos bei pavieniai mons karo pradioje pradjo kov prie
Raudonj armij. Prasidjo antikomunistinis sukilimas. Jo tikslas - keryti sovietams ir atkurti ne
priklausomyb. Partizanai su baltais raiiais ant kairs rankos saugojo tiltus ir kitus svarbius objektus, apaud
ir kitaip trukd besitraukiantiems raudonarmieiams, suiminjo pareignus, talkino puolantiems vokieiams.
Vilniuje jiems pavyko ivaduoti vagonuose udarytus tremtinius. Didiausi mast sukilimas gavo Kaune.
Sukilliai um radijo ir telefono stotis, sutrikd Raudonosios armijos ryius, puol tiltus sauganius dalinius,
kovsi su raudonarmieiais. Birelio 23-iosios vakare mieste eimininkavo partizanai. Vokieiai Kaun
eng tik birelio 25 d. Sukilime visoje Lietuvoje dalyvavo apie 10 tkst. vyr. Kovoje uvo apie 600
sukilli.
Jau birelio 23 d. per uimt Kauno radijo stot aktyvistai paskelb apie nepriklausomybs atkrim ir

Laikinosios Vyriausybs sudarym. Jos vadovu tapo J. Ambrazeviius. Svarbiausias Laikinosios Vyriausybs
udavinys buvo pasiekti Lietuvos nepriklausomybs pripainim.
LAF sukilimas pasitarnavo vokieiams, bet Hitlerio planuose nebuvo vietos nepriklausomai Lietuvai. Todl jau
birelio 28 d. vokieiai sak paleisti lietuvi ginkluotus dalinius, o rugpjio 5 d. Laikinoji Vyriausyb buvo
priversta nutraukti veikl. Vokieiai nepripaino jokio lietuvi politinio savarankikumo.
Pirmosiomis karo dienomis pradtos suvedinti sskaitos. Be teismo buvo udomi arba perduodami
vokieiams daugiau ar maiau bendradarbiav su komunistais, o kartais ir niekuo nenusikalt mons.
Labiausiai nuo savavalik susidorojim nukentjo Lietuvos ydai. Jau pirmomis karo savaitmis tkstaniai j
buvo nuudyta.
Naci okupacinis reimas

Lietuva, Latvija, Estija ir Baltarusija buvo trauktos Ostlando Reicho komisariat. Lietuva tapo generaline
sritimi. Visa Lietuva dar buvo padalyta 6 apygardas. Prie generalinio komisaro veik Tarj institucija. Jos
nariais buvo skiriami lietuviai. Tarjai, kontroliuojami vokiei, administravo vairias visuomeninio gyvenimo
sritis: vidaus reikalus, vietim, susisiekim, finansus, ems k ir 1.1. Dauguma tarj stengsi laviruoti tarp
Vokietijos ir lietuvi interes. Tai ne visuomet pavykdavo: 1943 m. keturi tarjai buvo suimti ir isisti
tuthofo koncentracijos stovykl. Vietins valdios pareignai provincijoje daniausiai buvo lietuviai.
Greta civilins administracijos veik vokiei SD (saugumo tarnyba), gestapas ir kitos staigos, utikrinanios
Vokietijos interes apsaug.
lietuvius naciai irjo kaip menkavert taut, todl dar karo metais pradta Lietuvos kolonizacija.
Iklus i ki eimininkus, juose buvo kurdinta apie 6 tkst. vokiei kolonist eim.
Teroras ir holokaustas
Frontui nusiritus rytus, i Vokietijos Lietuv atvyko specialios naikinimo grups (Einsatzgruppen), kurios
turjo iudyti komunistus, ydus, igonus. Nuo naci teroro labiausiai nukentjo ydai, sudar daugiau nei 7%
Lietuvos gyventoj. Jau pirmosiomis karo dienomis pradtas masinis j naikinimas visoje Lietuvoje. Prie
kiekvieno didesnio Lietuvos miestelio yra vietos, kur karo pradioje buvo suaudyta tkstaniai yd: i pradi
vyrai, vliau seniai, moterys ir vaikai. Nekalt moni krauju susitep ir keli imtai lietuvi. Vieni tai dar i
godumo, kiti dl savo antisemitini pair, treti i kvailumo, ketvirti vien todl, kad galjo nebaudiami
udyti, dar kitus privert vokieiai. Lietuviai, tarnaujantys vokieiams pavaldiose karinse struktrose, u
atsisakym udyti ydus buvo audomi vietoje ir veriami tas paias duobes. Vokiei propagandistai rodinjo,
kad udyns yra vietini gyventoj kerto ydams akcijos. Karo metais visi laikraiai buvo pilni kurstani
straipsni, rodinjim, kad ydai yra didiausi piktadariai. Lietuvos gyventoj dauguma smerk udynes, o jose
dalyvavusius lietuvius paniekinamai vadino "ydaudiais".
Didesniuose miestuose Vilniuje, Kaune, iauliuose ydams,
ilikusiems gyviems pirmj masini udyni metu, buvo sukurti
getai - izoliuoti, saugomi miest rajonai, i kuri ikraustyti visi
neydai. Get gyventojai gyveno ypa sunkiomis, mogaus orum
eminaniomis slygomis. ydai privaljo prie virutini drabui
prisisiti eiakampes vaigdes. Jiems buvo draudiama naudotis
transporto priemonmis, turti radijo imtuvus, pirkti ir parsineti
getus maisto, kuro, be leidimo ieiti i get, vaikioti aligatviais.
1941-1944 m. getuose gyven ydai buvo palaipsniui sunaikinti.
Lietuvoje taip pat buvo udomi ir i kit ali atveti mons. Net
94% Lietuvos yd tapo smoningo yd tautos naikinimo,
vadinamo holokaustu, aukomis. Daugiausia moni nuudyta
Paneriuose, prie Vilniaus, ir Kauno fortuose. Tik menka yd dalis
slapstoma igyveno per vis trejus metus trukusi naci okupacij.
Nors u yd slpim vokieiai aud itisas eimas, keli tkstaniai
lietuvi, rizikuodami gyvybmis, padjo persekiojamiems monms.
Nema ilikusi Lietuvos yd dal sudaro 1941 m. birelio
tremtiniai. Tai, kas pradioje kartu su lietuviais tremiamiems Sibir
ydams atrod baisi nelaim, didiajai tremtini daliai igelbjo
gyvyb.
Naci teroras neaplenk ir kit Lietuvos gyventoj. Buvo
Piriupi "Motina", paminklas naci sudeginto
kaimo gyventoj kaniai atminti (skulpt. G.
Jakubonis)

represuojami mons, padedantys ydams ar veikiantys pogrindyje inteligentai, protestuojantys prie nekalt
moni udym ar smerkiantys naci politik Lietuvoje.
kininkus, neatidavusius pyliav, vokieiai sisdavo koncentracijos stovyklas, net aud. Nuo represij
nukentjo apie 11 tkst. kinink. Apie 75 tkst. Lietuvos gyventoj daniausiai prievarta okupantai ive
darbams Vokietij. koncentracijos stovyklas pateko apie 30 tkst. lietuvi, dalis j ten uvo. Bausdami u so
vietini partizan veikl, naciai aud kaitus. 1944 m. jie sudegino Piriupiu kaim su visais 119 gyventoj net kdikius ir senukus. Vokiei okupacijos metais uvo apie 200 tkst. yd, apie 15 tkst. lietuvi, 15-20
tkst. kit tautybi Lietuvos gyventoj.

Rezistencija
Pirmosiomis karo dienomis lietuviai rm vokieius, ivijusius komunistinius okupantus. Bet, naciams
atsisakius pripainti nors ir ribot Lietuvos savarankikum, juos pradta irti kaip prieus. Susikr
antivokikos pogrindins organizacijos. Pogrindis stengsi sulaikyti lietuvius aktyviai nebendradarbiauti su
okupantais, neleisti velti Lietuvos gyventoj kar, iveti darbams Vokietij. Buvo siekiama isaugoti taut
ateiiai, kai po karo, kaip buvo tikima, bus atkurta nepriklausomyb. Tam tarnavo ir pogrindio spauda. Ji
demaskavo kolaborantus, informavo apie naci veiksmus, j politik ir aikino jos tikslus. Karo metais buvo
leidiama keliolika pogrindini laikrai, kuri didiausi, pavyzdiui, " Laisv", net 5-6 tkst. tirau. Viena
pogrindin organizacija -Lietuvos laisvs kovotoj sjunga - 1944 m. slapta transliavo net radijo laidas. Prie
nacius veik kelios lietuvi organizacijos, tarp j ir karin LLA (Lietuvos laisvs armija). Ginkluotame
pasiprieinime lietuvi organizacijos nedalyvavo. Jos irjo nacius kaip jg, prieik Lietuvai, bet
kovojani su didiausiu lietuvi prieu - komunistine Soviet Sjunga. Pasyvus prieinimasis, daugumos
tautikai nusiteikusi politik poiriu, buvo vienintelis galimas, nes bijota iprovokuoti naci teror ir
paspartinti komunist grim. Dauguma lietuvi, iskyrus kelis tkstanius vyr, kurie savo ar ne savo valia
prisidjo prie vokiei ar net pateko front, naci nerm.
Rytinje Lietuvos dalyje nuo 1943 m. veik lenk partizan briai, vadina mi Armija Krajova. Jie, gindami
sivaizduojamos busimos pokario Lenkijos interesus, kovojo ir prie vokieius, ir prie rus partizanus. AK
partizanai terorizavo (net ud) ir niekuo nekaltus civilius lietuvius Vilniaus krate, i viso per 200 lietuvi. Ir i
lietuvi policijos puss bta teroro veiksm prie lenkus.
Jau nuo 1941 m. Lietuvoje veik sovietini partizan briai, kurie ypa suaktyvjo 1943-1944 m. i bri
pagrind sudar lktuvais permesti ar i Baltarusijos atkeliav kovotojai, tarp j ir lietuviai. Lietuvoje
komunistini partizan brius papildydavo nuo mirties i get paspruk ydai. Partizanai savivaliavo rinkdami
maist, drabuius, taip pat ud lietuvius, dirbusius vokiei staigose ar savivaldos institucijose. Todl vietos
gyventojai juos irjo prieikai. kininkai pastebtus partizanus sksdavo vokieiams ar net patys prie
indavosi ginklu. Lietuviai kentdavo ir nuo vokiei baudiamj bri, kerijani u partizan ipuolius.
Lietuviai rus ir vokiei kariuomense
1940 m., po okupacijos, Lietuvos kariuomen buvo pertvarkyta 29-j teritorin auli korpus, kuriame 1941
m. birelio mnes buvo apie 8 tkst. lietuvi. Karo pradioje didioji lietuvi kari dalis pasidav vokieiams.
Tik apie 3 tkst. vyr prievarta ar savo noru pasitrauk Rusij. I kari, patekusi nelaisv, ir savanori
vokieiai suformavo karinius junginius - Lietuvos savisaugos batalionus. I viso vokieiams pavaldiose dalyse
tarnavo apie 20 tkst. lietuvi. J skaiius dl dezertyravimo ir kit prieasi nuolat majo.
1943 m., susikomplikavus padiai fronte, Ostlando generalinis komisaras H. Loz kreipsi latvius,
estus ir lietuvius, ragindamas stoti SS legionus.Estai ir latviai stojo formuojamas karines dalis. Lietuvoje
pogrindis paragino boikotuoti
naci sumanym. Okupantai griebsi kerto. Jie udar aukt
sias mokyklas, eias deimtis inteligent isiunt koncentracijos stovyklas.
Sumanymas sukurti SS legion lugo. Taiau lietuviai buvo link stoti kov prie artjani Raudonj
armij. 1944 m. pradioje buvo susitarta, kad generolas P. Plechaviius i savanori sukurs karines pajgas Vietin rinktin. Pagal susitarim Plechaviiaus kariai, aprpinti vokiei, bet vadovaujami lietuvi karinink,
turjo kovoti Lietuvos teritorijoje prie rus partizanus, kurie veik labai aktyviai, o priartjus frontui ginti
Lietuvos sienas. Vokieiai adjo nutraukti prievartin veim darbams Vokietij. Plechaviiaus kvietim
stoti Vietin rinktin atsiliep apie 20 tkst. savanori. Pamat mobilizacijos skm, vokieiai pareikalavo
suformuoti papildomus dalinius ir panoro lietuvius karius perimti savo inion. Jie sum Plechavii ir
rinktins tab. Apie 50 rinktins karinink, tarp j ir generolas P. Plechaviius, pateko Salaspilio
koncentracijos stovykl. Dalis rinktins kari isiskirst. Apie 3 500 vyr vokieiai sum, o vliau isiunt
Vokietij tarnauti prielktuvins gynybos daliniuose. Apie 100 rinktins kari ir karinink naciai suaud "gdai
atpirkti", kaip lietuvikai pareik suaudymui vadovavs vokiei armijos karininkas.

1944 m. vasar frontas pasiek Lietuv. I savanori, pasiryusi

ginti Lietuv nuo Raudonosios armijos, buvo suformuota Tvyns
apsaugos rinktins savanori divizija. Rinktin kovojo vakarinje
Lietuvos dalyje - emaitijoje, ten patyr dideli nuostoli ir buvo
isklaidyta. Daliai savanori pavyko pasitraukti su vokieiais. Kiti
pateko nelaisv arba papild jau pradjusius veikti lietuvi
antisovietini partizan brius. 1944 m. vasar vieni savisaugos
batalionai buvo nuginkluoti ir isisti Vokietij, kiti su vokieiais
prie rusus kovojo Lietuvoje vairiose fronto vietose.
Dauguma Lietuvos vyr, kariavusi Raudonosios armijos sudtyje,
buvo sutelkti 16-ojoje lietuvikoje auli divizijoje. i divizija i
Rusijoje buvusi Lietuvos gyventoj pradta formuoti 1941 m. pa
baigoje, o 1942 m. gruodio mnes pasista front. Tada joje tarnavo
3717 lietuvi (36,3%) ir 2 970 (29%) Lietuvos yd. Jau pirmame
myje prie Aleksejevkos (Oriolo sr.), dl vadovybs nemokikumo ir
nusikalstamai abejingo poirio kareivi gyvybes, uvo arba buvo
sueista daugiau nei pus kari. 1944 m. atsigavusi ir papildyta 16-oji
divizija buvo permesta Lietuv, kur kovojo emaitijoje ir Latvijoje,
Kure.
VOKIEIU KARYS KARIAUJA
Raudonajai armijai 1944 m. umus Lietuv, prasidjo prievartin DL TAVS, DIRBK DL JO
mobilizacija. Mobilizuotieji po trump mokym buvo isisti front.
Naci propagandinis plakatas. 1942 m.
Apie 25 tkst. Lietuvos gyventoj uvo kovodami Raudonosios armijos
gretose.

Klausimai ir uduotys
1.Kaip lietuviai vertino prasidjusi Vokietijos ir SSRS kar?
2.Kodl vyko Birelio sukilimas? Ar buvo pasiekti jo tikslai? Kodl?
3.Kaip keitsi lietuvi poiris vokieius karo metais? Kaip tai nulm Lietuvos
gyventoj politines nuostatas?
4.Ivardykite svarbiausius naci okupacinio reimo ir jo politikos bruous.
5.Koki politik karo metais vykd lietuvi pogrindio organizacijos?

29. VOKIETIJOS IR JOS SJUNGININK PRALAIMJIMAS

EUROPOJE
Antihitlerins koalicijos susidarymas ir Teherano konferencija
Vokietijos sigaljimas Europoje gsdino JAV visuomen ir politikus. Dar prie stodamos kar, Jungtins
Amerikos Valstijos paddavo su Vokietija kariaujanioms alims. 1941 m. kovo mn. F. Ruzveltas pasil
lendlizo statym. Jis leido skolinti ir nuomoti karines mediagas bei technik kariaujanioms alims, jeigu tai
atitiko JAV interesus. Didioji Britanija iki karo pabaigos gavo 30 mlrd. doleri verts param.
Vokietijai upuolus SSRS,
Didiosios Britanijos vyriausyb
ikart
paskelb,
jog
yra
pasirengusi suteikti jai pagalb.
Jau liepos 12 d. SSRS ir Didioji
Britanija
pasira
"Bendr
veiksm
prie
Vokietij"
susitarim.
1941 m. pabaigoje lendlizo
statymas buvo pradtas taikyti
SSRS. Iki karo pabaigos SSRS
gavo 11 mlrd. doleri verts
param.
Koalicijos
prie
Hitler
krimas buvo baigtas 1942 m. sausio l d., kai Vaingtone 26 valstybs (JAV, SSRS, Didioji Britanija, Kinija,
emigracins Europos valstybi vyriausybs ir kt.) pasira Jungtini Taut deklaracij. Jos sipareigojo
beslygikai tsti kar ir nesudaryti atskir (separatini) paliaub ar taikos sutari su Vokietija ir jos
sjungininkmis.
Kadangi pagrindins Vokietijos pajgos buvo sutelktos Ryt fronte, SSRS reikalavo i sjungininki antrojo
fronto (t.y. pradti karo veiksmus Europoje). Tai bt palengvin Raudonosios armijos padt, taiau 1942 m.
antrasis frontas - angl ir amerikiei - veikti nepradjo.
Didij antihitlerins koalicijos valstybi vadovai Stalinas, erilis ir Ruzveltas susitiko Teherane 1943 m.
lapkriio 28 d.-gruodio l d. ginkluotj pajg veiksmams suderinti ir pasaulio sutvarkymui po pergals
aptarti.
Svarbiausias deryb klausimas buvo antrojo fronto veiksm pradia. Nusprsta tai padaryti Vakar Europoje
1944 m. gegus mnes. Trij valstybi vadovai taip pat pasira deklaracij apie savo ryt kovoti iki
pergals.

erilis su Ruzveltu inojo, kad Stalinas yra diktatorius, kuris pirmaisiais karo metais okupavo ir aneksavo
rytines Lenkijos emes ir tris Baltijos valstybes, bet tai nekliud jiems glaudiai bendradarbiauti su SSRS.
tbtinje kovoje jiems reikjo galingo sjungininko.
Raudonosios armijos puolimas 1943 m. pabaigoje-1944 metais
Po Kursko mio Raudonoji armija pradjo puolim Ryt fronto pietuose. Iki 1943 m. iemos vokieiai buvo
istumti i dalies Ukrainos, lapkriio mn. ilaisvintas Kijevas. 1944 m. balandio mn. Raudonoji armija
pasiek Karpat priekalnes ir eng Rumunijos teritorij. Puolimas nuo 1943 m. spalio mn. vyko ir Ryt

fronto centrinje dalyje. Atkakliai besiprieinantis Vermachtas turjo trauktis i Baltarusijos ir Baltijos ali.
Raudonosios armijos puolimas 1944 m. antroje pusje privert Vokietijos sjungininkes Rumunij, Bulgarij ir
Suomij nutraukti kar.
Vengrijos valstybs galva regentas M. Hortis mgino nutraukti ryius su Hitleriu, bet jam tai nepavyko.
Vokiei kariuomen okupavo Vengrij, paalino i valdios ir sum Hort. Raudonoji armija galutinai ivijo

vokiei kariuomen i Vengrijos tik 1945 m. balandio mn. Slovakijoje 1944 m. rugpjio mn. prasidjo
didelis sukilimas prie nacistams tarnaujani vyriausyb. Taiau sukilliai buvo numalinti ir pasitrauk
kalnus. Jugoslavijos Liaudies isivadavimo armija pati istm prie beveik i visos alies teritorijos.
Antrasis frontas
Anglai ir amerikieiai ilgai dels pradti plataus masto puolim Europoje, nenorjo sivelti didelius mius
sausumoje ir band Vokietij palauti bombardavimais i oro.
Angl ir amerikiei aviacija bombardavo ne tik fabrikus ir kitus karinius objektus, bet ir miest
gyvenamuosius rajonus. Angl maralas A. Harisas sak: "Galbt kada nors mes galsime kiekvien bomb
numesti matematikai tiksliai. Taiau kol tokio tikslumo nepasiekme, privalome mtyti itis bomb grit,
luoti nuo ems iklgruberio namus ir demoralizuoti jo darbininkus". Buvo vykdomas planas sugriauti 50
didiausi Vokietijos miest. Anglosaks aviacija parod savo pranaum, vokiei prielktuvin gynyba
negaljo jai padaryti rimtesni nuostoli. Bombardavimai silpnino prieo ekonomik, bet jo nepaklupd.
Plataus masto puolim Didioji Britanija ir JAV pradjo 1944 m. vasar. 1944 m. birelio 6 d. j
kariuomen, vadovaujama amerikiei generolo D. Eizenhauerio, isilaipino Pranczijos iaurs vakar
pakrantje. Tai buvo didiausias kar istorijoje desantas. ei tkstaniai laiv atgabeno 4 armijas -37
pstinink ir 10 tank divizij, i oro desant prideng 11 tkst. lktuv.
Vokieiams antrasis frontas buvo netiktas. Sjungininkai tiek kart atidliojo, kad Hitlerio kariuomens va
dovyb prarado budrum. Jos pajgos Pranczijoje buvo palyginti negausios. Pakrants tvirtinimai, Gebelso
propagandos paskelbti "neveikiamu Atlanto pylimu", nebuvo baigti statyti. Sjunginink pranaumas ore
pasirod dar didesnis negu sausumoje. Pirmj antrojo fronto kov dien vokiei lktuvai atliko 500 skrydi,
o anglosaks -14 674. Rugpjio mnes Pranczijos Viduremio jros pakrantje isilaipino amerikiei ir
de Goliui pavalds prancz daliniai.
Puolim prie okupantus visoje Pranczijoje pradjo pasiprieinimo pajgos. Sjungininkai greitai ygiavo
pirmyn. Rugpjio 25 d. buvo ivaduotas Paryius, o spalio pabaigoje sjunginink armijos prijo Vokietijos
sien.
Antrojo fronto sukrimas reik, kad Vokietijos pralaimjimas neivengiamas. Nedidel karinink grup, no
rjusi igelbti Vokietij, pareng Hitlerio nuvertimo plan. 1944 m. liepos 20 d. pulkininkas K.
taufenbergas Hitlerio bstinje padjo bomb. Ji sprogo, bet Hitleris liko gyvas. Su smokslo dalyviais buvo
iauriai susidorota. Karo baigtis jau visiems buvo aiki, bet nacistai j ts.
Vokietijos sutriukinimas
Paioje 1945 m. pradioje Raudonoji armija um visikai sugriaut Varuv ir keliomis kryptimis siver
Vokietij. Vokieiai prieinosi i paskutinij, bet jiems teko trauktis. Kartu vyko masin milijon civili
gyventoj evakuacija Vokietijos gilum. Kaip tik tada paliko savo gimtin bene paskutiniai dar
nesuvokietinti Rytprsi lietuviai. Vasario mnes SSRS kariuomen pasiek Oder ir pradjo rengtis Berlyno
turmui. Kovo pabaigoje anglai ir amerikieiai perjo Rein ir puol to
VISU SMARKUMU
liau, artdami prie Elbs. Balandio mnes vokiei gynybos linija prie
Oderio buvo pralauta, Berlynas apsuptas, ir gegus 2 d. po nepaprastai
smarki gatvi mi, kuriuose drauge su Soviet kariuomene kovojo ir
lenk daliniai (apie 180 tkst. kari), vokiei kariuomen pasidav.
Hitleris nusiud dar balandio 30 d.
Amerikiei, angl ir prancz armijos um vakarin Vokietijos
dal. 1945 m. pavasar sjungininkai pradjo lemiam puolim Italijoje,
kur parm antifaistinis sukilimas. Balandio pabaigoje vokieiai
Italijoje nutrauk karo veiksmus. Musolin partizanai suiupo ir suaud.
Nakt i gegus 8-osios 9-j vokiei vyriausiosios kariuomens
vadovybs galiotiniai Berlyne pasira beslygins kapituliacijos akt.
Krymo ir Potsdamo konferencijos
1945 m. vasario pradioje Kryme (Jaltoje) antr kart susitiko SSRS, JAV
ir Didiosios Britanijos vadovai. Stalinas, Ruzveltas ir erilis dar kart
pareik tvirt apsisprendim sunaikinti nacizm, okupuoti ir nuginkluoti
Naci propagandinis plakatas. 1943 m.
Vokietij, nubausti visus karinius nusikaltlius. Buvo susitarta dl
okupacijos zon atribojimo, numatant suteikti atskir zon ir Pranczijai.
Konferencija svarst ir Lenkijos sien klausim. Didioji Britanija ir JAV sutiko sujos rytini emi

prijungimu prie SSRS. Kaip atlyginimas u t praradim Lenkijai turjo atitekti didioji dalis i Vokietijos
atimt Rytprsi ir iki galo nenustatytos teritorijos vakarus nuo jos ikikarins sienos. Jaltoje taip pat buvo
nutarta vietoje iirusios Taut Sjungos steigti
nauj tarptautin organizacij ir pasiraytas
slaptas susitarimas dl SSRS sitraukimo kar su
Japonija.
Treioji SSRS, JAV ir Didiosios Britanijos
vadov konferencija vyko 1945 m. liepos 17rugpjio 2 d. Potsdame (prie Berlyno). i
konferencija visikai suderino okupacijos zon
Vokietijoje ribas. Raudonosios armijos paimtas
Berlynas taip pat buvo suskirstytas keturis
sektorius - sovietin, amerikiei, angl ir
prancz. Okupacija turjo bti laikina. Lenkijos
vakarines sienas konferencija numat palei
Oderio ir Neiss upes. I prijungt prie Lenkijos
srii ir i ekoslovakijos bei Vengrijos
Vokietij turjo persikelti vokiei tautybs
gyventojai. Potsdamo konferencija pritar
V. erilis, F. Ruzveltas, J.Stalinas
Karaliauiaus su aplinkine Rytprsi teritorija
perdavimui SSRS.
Niurnbergo procesas
Potsdamo konferencijos sprendimu buvo sudarytas Tarptautinis karinis JAV, SSRS, Didiosios Britanijos ir
Pranczijos teisinink tribunolas. Teismas prasidjo Niurnbergo mieste 1945 m. rugsjo mn. ir truko itisus
metus. Jame buvo atskleisti ir rodyti nacist nusikaltimai monijai - agresyvi kar rengimas bei vedimas,
okupuot ali plimas ir j gyventoj udyns, iaurus elgesys su karo belaisviais, yd genocidas. Dvylika
kaltinamj buvo nuteisti mirti ir 1946 m. spalio mn. pakarti, iskyrus Gering, kuris pats nusiud.
Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite antihitlerins koalicijos susidarymo prieastis ir eig.
2.Apibdinkite trij didij koalicijos valstybi bendradarbiavim.
3.Kokia buvo antrojo fronto reikm?
4.Kodl 1944 m. liepos mn. buvo surengtas smokslas prie Hitler?
5.Koki susitarim pasiekta Teherano, Krymo ir Potsdamo konferencijose?

30. KARAS TOLIMUOSIUOSE RYTUOSE

Karo Tolimuosiuose Rytuose pradia. Perl Harboras
Antrasis pasaulinis karas tikrja prasme buvo pasaulinis: miai vyko Europoje, Afrikoje, Azijoje bei Atlanto,
Arkties ir Ramiajame vandenynuose. Tolimuosiuose Rytuose sjungininkams teko kariauti su Japonijos armija.
Japonija jau nuo 1931 m. vykd agresij prie Kinij. Iki karo ji ugrob Mandirij ir didel Ryt Kinijos
dal su sostine Nankinu bei svarbiais uostais. Japon grobimus lydjo iaurumai: civili, beginkli moni
udyns.
Kilus karui Europoje, Japonijai susidar palankios slygos agresijai tsti ir ugrobti Vakar ali ir JAV
kolonijas. Svarbiausios regiono kolonijins valstybs - Pranczija, Nyderlandai, Didioji Britanija - buvo
okupuotos arba sitraukusios kar su Vokietija ir negaljo pasiprieinti japon umaioms. Indokinija,
Indonezija, Filipinai, daugyb maesni Ramiojo vandenyno sal laikinai liko be "eiminink" ir "gynj".

Agresori galjo sulaikyti Jungtins Amerikos Valstijos, bet j laivynas regione buvo nelabai galingas. Be to,
JAV karo pradioje beveik neturjo sausumos kariuomens, galjusios vykdyti stambias ir ilgalaikes karines
operacijas. Japonai vylsi, jog netiktai upultos ir "aibikame kare" gavusios stipr smg JAV nesugebs
inaudoti savo didiulio ekonominio potencialo. JAV galimybes kariauti su Japonija sunkino ir dideli atstumai,
Ramiojo vandenyno platybs, skyrusios jas nuo valdom Filipin ir Azijos emyno.
Perl Harboras Havaj salose buvo didiausia amerikiei karin baz Ramiajame vandenyne. Ten telksi net
tredalis JAV karo laiv. Prie praddama kar Azijoje, Japonijos vadovyb nusprend smogti netikt ir
triukinant smg. 1941 m. gruodio 7 d. prie Havaj i iaurs slapia priartjo Japonijos laivyno junginys.
Jame buvo 6 lktuvneiai su 350 lktuv, 30 povandenini laiv, keletas kreiseri ir pagalbini laiv. Puldama
netiktai japon aviacija ir povandeniniai laivai nuskandino ir apgadino daugum Perl Harbore stovjusi laiv,
sunaikino beveik 200 lktuv.
Amerikiei Ramiojo vandenyno laivynas laikinai buvo ivestas i rikiuots. Po skmingo antpuolio iki
1942 m. gegus mn. japonai pradjo grobti Ramiojo vandenyno salas. Jie um didiules teritorijas nuo
Birmos iki Naujosios Gvinjos. j valdi pateko Malaj (kartu ir stipriausia Azijoje angl tvirtov
Singapras), Birma, Filipinai, Indonezija, daugyb ma sal Ramiajame vandenyne.

Japonai teisino savo agresij noru ivaduoti kolonij tautas i europiei priespaudos ir skelb k: "Azija azijieiams". I pradi tai suklaidino
daugel Birmos, Indonezijos, Filipin
patriot. Taiau jie greit sitikino, kad
Japonija net nesirengia suteikti
uimtoms alims nepriklausomybs, ir
kad naujieji okupantai dar iauresni
negu baltieji kolonizatoriai. Vietname
ir kitur kilo partizaninio pasiprieinimo kova. Ji sukaust japon kariuomen uimtose alyse.
Ugrob didiulius plotus japonai siek isilaikyti iauriausiomis priemonmis. Plimai, masins skerdyns, karo
belaisvi, tarp j sueist, kankinimas ir udymas lydjo "aibik kar" Azijoje. Nebuvo tik vieno - moni
naikinimo rasiniu pagrindu.
Ugrob daug ir turting teritorij, japonai nepasiek lemiamos pergals. J okupacin armija isibarst
didiuliuose plotuose. Nuostoliai, padaryti Perl Harboro upuolimo metu, amerikiei laivynui nebuvo pratingi.
JAV greitai suremontavo apgadintus laivus ir spariai stat naujus, milijonai vyr buvo mobilizuoti armij. Tuo
tarpu japonai nesugebjo kompensuoti patirt nuostoli. Greitai amerikiei laivynas ir aviacija m viepatauti
vandenyne.
1942 m. birelio mnes jr myje prie Midvjaus sal amerikieiai sumu japonus ir sustabd j verimsi
Australijos link. "aibikas karas" baigsi. Japonijos vadovyb vylsi, kad jiems pavyks isaugoti savo
laimjimus. Bet jie klydo. Amerikieiai, susikr didel karins galios persvar, nuo 1943 m. pradios pradjo
nuosekliai spausti japonus. Kartu su amerikieiais kovojo Naujosios Zelandijos, Australijos, Didiosios Britanijos
ir oland kariniai daliniai.
"okinjimas per salas". Japonijos pralaimjimas
Ramiajame vandenyne 1943 ir 1944 m. pirm pus vyko "okinjimas per salas". Amerikieiai stm japonus i
ugrobt sal. JAV prie japonus met puss milijono armij. I oro j rm keli tkstaniai lktuv. Karinse
operacijose dalyvavo 94 amerikiei lktuvneiai. Japon laivyno veiksmus paralyiavo 217 povandenini ir dar
daugiau kitoki laiv. "okinjimas", nepaisant technikos persvaros, buvo labai sunkus. Japon kariai prieinosi
fanatikai, kartais iki paskutinio vyro. Vienas i bding pavyzdi - tris mnesius trukusios kautyns dl
nedidels 20 km2 Ivo Dzimos salos. I 23 tkst. japon gulos tik maiau nei 1000 pateko nelaisv. Kiti uvo.
Vis dlto amerikieiai pamau artjo prie Filipin ir Indonezijos. Japonijos laivynas ir aviacija patyr sunki
nuostoli, seko didiulje teritorijoje dislokuotos sausumos kariuomens jgos.
1944 m. ruden anglai ivijo japonus i didiosios Birmos dalies. Amerikieiai ilaipino desant Filipin salose.
Kovos dl Filipin truko beveik pus met. Ir japonai, ir amerikieiai patyr didiuli nuostoli. Pirmosiomis
kov dl Filipin dienomis amerikieiai paskandino 4 japon lktuvneius, 10 kreiseri ir daug kitoki laiv.
Kautynse dl Lusono salos, kurioje sikrusi Filipin sostin, dalyvavo per 300 tkst. amerikiei ir per 200 tkst.
japon. Amerikiei puolim rm apie l 000 laiv ir 2 200 lktuv. iose kautynse uvo daugiau kaip 205 tkst.
japon ir 37 tkst. amerikiei. Nemaai nuostoli Amerikos kariuomenei padar imtai kamikadzi. Per tris
pirmuosius 1945 m. mnesius jie paskandino 24 ir rimtai apgadino 164 laivus.
Daugybje oro ir jr mi su amerikieiais didiuli, neatstatom nuostoli patyr japon laivynas bei
aviacija. 1945 m. pavasar amerikiei sunkieji bomboneiai B-29 i Filipin ir Okinavos (sala tarp Japonijos ir
Taivano) aerodrom pradjo Tokijo ir kit miest bombardavim.
Nors Japonijos jgos seko, taiau ji dar turjo didiul sausumos kariuomen. Tai galjo ilgam utsti kar
Tolimuosiuose Rytuose. Todl JAV ir Didiajai Britanijai reikjo SSRS pagalbos. Japonijos kapituliacij
paspartinti turjo amerikiei mokslinink sukurto naujo ginklo - atomins bombos - panaudojimas.
1945 m. rugpjio 6 d. JAV aviacija numet atomin bomb ant Japonijos miesto Hirosimos, o rugpjio 9 d.
- ant Nagasakio. uvo daugiau kaip 200 tkst. abiej miest gyventoj (Hirosimoje - 140 tkst.). Rugpjio 9 d.
SSRS, vykdydama Krymo konferencijos susitarimus ir siekdama sustiprinti savo pozicijas Tolimuosiuose Rytuose,
stojo kar su Japonija. Soviet kariuomen privert kapituliuoti japonus Mandirijoje, iaurs Korjoje, Piet
Sachaline ir Kuril salose.
Soviet kariuomens puolimas ir amerikiei atominiai bombardavimai privert Japonijos vyriausyb sutikti su
beslygine kapituliacija. Jos aktas oficialiai buvo pasiraytas 1945 m. rugsjo 2 d. Japonijos salas okupavo
amerikiei kariuomen. Antrasis pasaulinis karas baigsi.

31. ANTROJO PASAULINIO KARO PADARINIAI

Karo nuostoliai ir aukos. Jg santykio pasaulyje pasikeitimas
Karas atne monijai didiuli nelaimi - 54 mln. moni uvo, 35 mln. liko invalidai. Koncentracijos stovyklose
buvo sunaikinta daugiau kaip ,8 mln. taiki gyventoj. Tremtyje mir 4-5 mln. moni. Okupuotose alyse
iudyta beveik 6 mln. yd, t. y. 72% gyvenusi Europoje 1939 m. rugsjo mn. Miliniki buvo ir materialiniai
nuostoliai - visikai nuniokoti didiuliai Europos plotai. Didiausi moni bei materialiniai nuostoliai teko SSRS
daliai.
Antrasis pasaulinis karas i esms pakeit valstybi padt tarptautinje arenoje. Karo ivakarse pasaulin
politik lm septynios didiosios valstybs: Didioji Britanija, Pranczija, SSRS, Vokietija, Italija, Japonija ir
JAV. 1945 m. Vokietija ir Japonija patyr visik pralaimjim ir beslygikai kapituliavo. Po karo Italija prarado
didiosios valstybs status. Amerikiei okupuota Japonija ir keturias okupacines zonas padalyta Vokietija taip
pat nustojo buvusios didiosiomis valstybmis.
Pranczija tarp nugaltoj atsidr tik dl SSRS ir Didiosios Britanijos pergali. Taiau jos prestias buvo
smuks, karin galia sumenkusi, kis nuniokotas.
I pirmo vilgsnio Didiosios Britanijos padtis atrod kur kas geresn: ji laimjo vien i sunkiausi kar savo
istorijoje, atlaik Vokietijos
spaudim 1940-1941 m., kai
Pranczija
buvo
sutriukinta, o SSRS dar
nekariavo. Didioji Britanija
lygiomis teismis su JAV ir
SSRS vadovais sprend
svarbiausias karo ir pokario
pasaulio tvarkos problemas.
Ji turjo didiul tak neko
munistiniam Pasiprieinimo
judjimui Europoje. Su ja
siejo savo viltis Centrins ir
Pietryi Europos politins
jgos, norinios gyvendinti
demokratij. Taiau milinikos karo ilaidos isekino Didiosios Britanijos finansinius iteklius. Jos kolonijose
stiprjo tautinis judjimas siekiant isivaduoti i svetimali valdios ir sukurti nepriklausomas valstybes. Jau
1947 m. Didioji Britanija prarado didiausi kolonij Indij, spariai silpnjo jos pozicijos Artimuosiuose
Rytuose. Kolonijins imperijos irimas dar labiau sumenkino Didiosios Britanijos reikm pasaulyje.
Po karo JAV ir SSRS imta vadinti supervalstybmis. SSRS turjo didiul karin gali, jos daugelio milijon
kariuomen pasibaigus karui buvo
demobilizuota tik i dalies. Soviet
armija stovjo Vokietijos ir Austrijos
rytinse dalyse, Lenkijoje, Vengrijoje,
ekoslovakijoje,
Rumunijoje
ir
Bulgarijoje, taip pat Mandirijoje ir
iaurs Korjoje. Pirmaisiais pokario
metais SSRS autoritetas pasaulyje
buvo didelis, daugelyje ali smarkiai
iaugo komunist partij taka. Taiau
kare SSRS buvo patyrusi didesni
moni ir materialini nuostoli
negu visos kitos kariavusios valstybs
kartu pamus. SSRS gyvenimo slygos po karo buvo nepaprastai sunkios. 1946-1948 m. Ukrainoje, Moldavijoje ir
daugelyje Rusijos srii siaut baisus badas. Soviet pramon gamino daug ginkl, bet maai ir prastos kokybs
vartojimo reikmen. Buvo nedidel usienio prekybos apimtis, nes SSRS nelabai turjo k parduoti, o u aukso

atsargas svetur pirkti gyventojams btin preki nenorjo. Nepaisant sunkios kio padties SSRS negailjo l
atominiam ginklui kurti ir jau 1949 m. iband pirmj atomin bomb.
JAV nuo karo beveik visikai nenukentjo. Atvirkiai, ji padidino ne tik ginkl, bet ir vartojimo reikmen
gamyb bei eksport. Seni konkurentai buvo nusilpninti, amerikieiams atsivr beveik viso pasaulio rinkos. JAV
turjo daugiau aukso atsarg nei visos kitos Vakar alys kartu pamus. Niujorkas galutinai tapo finansinio
pasaulio centru. Karo ir pokario metais JAV dar labiau pranoko kitas alis technikos lygiu. Joje anksiausiai
(1945m.) buvo sukurta atomin bomba, 1946 m. - pirmasis kompiuteris, o 1948 m. - tranzistorius. Didel buvo
JAV karin galia. Nors amerikieiai kariuomen i Europos pradjo ivesti ir demobilizuoti jau 1945 m. vasar ir j
armija labai sumajo, taiau jie turjo galingiausi pasaulyje aviacij bei jr laivyn su daugybe karini bazi
vairiuose emynuose ir vieninteliai - atomin ginkl. Taigi JAV ekonomikai ir technikai buvo kur kas pajgesn
u SSRS. Dviej supervalstybi varybose ekonominis veiksnys pasirod ne maiau reikmingas nei karinis.
Taikos sutartys
Potsdamo konferencijos nutarimu taikos sutartis su Vokietijos sjungininkmis - Italija, Rumunija, Vengrija,
Bulgarija, Suomija - turjo rengti "didiosios trejuks" ir Pranczijos usienio reikal ministr pasitarimai.
1946 m. vasar ir ruden Paryiuje vyko Taikos konferencija. 1947 m. vasario mnes buvo pasiraytos taikos
sutartys. Jos nedaug tepakeit Europos valstybi ribas. Buvo atkurtos Vengrijos ir Suomijos priekario sienos.
Tiesa, Suomijos sienos atkurtos tos, kurios buvo nustatytos 1940 m. kovo mnes taikos sutartimi su SSRS ir ji dar
neteko nedidels Petsamo (Peengos) srities ir drauge ijimo Barenco jr. Buvo pripainti Bulgarijos sienos su
Rumunija 1940 m. pakeitimai pirmosios naudai. Jugoslavijai atiteko beveik 9 tkst. kvadratini kilometr Italijos
teritorijos.
1947 m. Paryiaus taikos sutartys nustat penki valstybi ginklavimosi apribojimus, bet po keleri met j
laiksi tik Suomija. Italija tapo Vakar karinio bloko nare, o Vengrija, Bulgarija ir Rumunija - SSRS
sjungininkmis. Daug sudtingesnis buvo taikos sutarties su Austrija, o ypa su Vokietija klausimas. Jis virto
viena opiausi tarptautins politikos problem.
Pasikeitimai Europos politiniame emlapyje
I

pagrind pasikeit Vidurio ir Ryt Europos politinis emlapis. Keletas ali, kurios karo metais nustojo

egzistuoti - Lenkija, Austrija ir Jugoslavija -dabar vl atsirado. Daugiausia laimjo SSRS. Ji i naujo aneksavo
tris Baltijos valstybes - Lietuv, Latvij ir Estij, aneksavo dal Ryt Prsijos, i Suomijos atm Petsamo rajon
(prie Barenco jros) ir dal Karelijos ssmaukos, i ekoslovakijos - Ukarpat, i Rumunijos - Besarabij ir
dal Bukovinos. 1939 m. rugsj, susitarusi su Vokietija, SSRS buvo okupavusi ryt Lenkij. i teritorij karo
metu ji prarado, bet 1944 m. vl um. Lenkijai buvo atlyginta dideliais Vokietijos plotais iki pat Oderio ir
Neiss upi.
Laikantis karo pabaigoje pasiekto susitarimo, Vokietija ir Austrija buvo padalytos okupacines zonas. Rusai
kontroliavo rytines sritis: Saksonij, Tiuringij, Brandenburg ir Meklenburg. Britai perm dal Reinlando, Rr,
emutin Saksonij ir Siaurs Vokietij. Amerikiei ir prancz zonos buvo Vokietijos pietuose. Berlynas,
atsidrs sovietinje zonoje, taip pat buvo padalytas keturis sektorius.
Po Antrojo pasaulinio karo etninius sumetimus bema neatsivelgta. Niekam nerpjo, ko nori vietiniai
gyventojai. Svarbiausias buvo jg pusiausvyros, Vakar ir Ryt santyki motyvas. Paaikjo, kad SSRS
tursianti lemiam tak visai Ryt Europai.
Po karo SSRS, Lenkija, Jugoslavija, Rumunija, ekoslovakija ir Vengrija pasira susitarimus pasikeisti
tautinmis maumomis. Tai sukl naujas migracijos bangas Ryt Europoje. ios migracijos pakeit Vidurio ir
Ryt Europos etnin emlap. Naujj Vokietij ugriuvo neregto masto persiklli problema - daugiau kaip 10
mln. atvykli. Palyginti maai moni ivyko u vandenyno, daugiausia JAV ir Australij.
Karas suard tradicin Europos jg pusiausvyr: Didioji Britanija, Pranczija, Vokietija ir kitos Europos
alys smarkiai nusilpo ir tapo priklausomos nuo JAV paramos. Senj Europos pusiausvyr pakeit pasaulin tarp
Amerikos ir SSRS. emyno likim dabar lm Maskva ir Vaingtonas.
Klausimai ir uduotys
1.Kaip po Antrojo pasaulinio karo pasikeit didij valstybi jg santykis?
2.Ivardykite svarbiausias permainas Vidurio ir Ryt Europos politiniame emlapyje.
3.Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Japonija buvo okupuotos, taiau tik Vokietija buvo padalyta. Pagalvokite,
kodl?

32. RYT IR VAKAR SANTYKI ATRJIMAS

SSRS takos augimas ir komunizmo plitimas
SSRS bei jos sjungininki Antrajame pasauliniame kare - JAV ir Didiosios Britanijos - santykiai nuo 1945 met
spariai blogjo. T lm nesutarimai dl takos sfer ir ypa iaugs SSRS poveikis Ryt Europoje. Karo metu
Raudonoji armija um Lenkij, ekoslovakij, Vengrij, Rumunij, Bulgarij, Ryt Vokietij.
Pasiremdamas armijos buvimu, Stalinas grietai kontroliavo ias alis, siek primesti joms sovietinio modelio
valdymo sistem. Ryt Europoje formavosi sovietinio tipo vienpartins diktatros, pltsi represijos, vyko
negailestingi susidorojimai su politiniais prieininkais, kitamini persekiojimai. JAV ir Didioji Britanija tam i
esms nepajg nieko priepastatyti. Teritorijose, kurias kontroliavo Raudonoji armija, vakarieiai buvo bejgiai
paveikti sovietizacijos procesus. Dviej sistem - komunistins ir demokratins - kova vyko ir kitose valstybse.
Graikijoje komunistini kaimynini ali remiami partizanai net pradjo ginkluot kov prie vyriausyb. Kilo
grsm, kad SSRS kontroliuojama teritorija dar labiau isipls.
Soviet Sjungos palaikom komunist taka vis stiprjo Kinijoje, Korjoje, Vietname, Laose, Kambodoje.
Anglai, pranczai ir amerikieiai pagrstai baiminosi dl savo pozicij Azijoje ir Afrikoje, nes buvo aiku, kad
siekdamas savo tiksl Stalinas neapsiribos tik Europa.
altojo karo pradia
1946 m. kovo mnes V. eriliui JAV mieste Fultone beliko konstatuoti, jog ant Ryt Europos nusileido
"gelein udanga" ir paraginti Vakar alis ginti demokratines vertybes bei sustabdyti "tirono pergals grsm",
komunizmo ir SSRS takos plitim. is erilio kvietimas stoti kov prie komunizm tradicikai laikomas altojo
karo pradia, bet i tikrj varybos tarp SSRS ir Vakar demokratij prasidjo gerokai anksiau.
altasis karas tarp Ryt ir Vakar vyko daugeliu front ir reiksi vairiomis formomis: ekonominiu ir politiniu
spaudimu, nipinjimu, ryi siaurinimu, propagandine kova, karini bei politini blok krimu, ginklavimosi
varybomis, savo alinink vairiuose emynuose visapusiku rmimu. 1947 m. JAV sukurtai Centrins valgybos
valdybai paskirta sekti ir nukenksminti vidaus bei usienio prieus. altojo karo metu steigta ir daugyb usien
transliuojani radijo stoi, kurios propagandinmis priemonmis siek skleisti savo idjas, susilpninti
prieinink. Nors altasis karas neperaugo tikr kar, vyko netiesioginiai susidrimai lokaliniuose karuose
Korjoje, Vietname, Afganistane ir t.t. Supervalstybs JAV ir SSRS, kilus reikmingesniam konfliktui, paremdavo
prieikas kariaujanias puses.
SSRS takos augimas ir komunizmo plitimas skatino amerikieius aktyviau sitraukti pasaulio problem
sprendim ir galutinai atsisakyti izoliacionizmo politikos. Naujoji JAV politika Europoje ir pasaulyje rmsi
"Trumeno doktrina", kuri numat aktyv Jungtini Amerikos Valstij dalyvavim kovoje su komunizmo plitimu,
u Vakar pasaulio vertybi isaugojim. JAV sipareigojo padti kovojanioms su komunistais demokratini
ali vyriausybms.
JAV rm vairias antikomunistines jgas visose alyse. Pirmiausia amerikieiai
suteik pagalb Graikijos vyriausybei, prie kuri kovojo komunistai. Kartu buvo stip
rinama demokratija Vakar Europoje. 1947 m. JAV valstybs sekretorius D. Maralas
pasil ekonomins pagalbos plan Europai "atkurti ir sustiprinti" (Maralo planas). is
planas numat 16 Europos valstybi suteikti param, kurios bendra vert - 13,2 mlrd.
doleri. Tai leido paremti karo nuniokot Vakar Europos valstybi k, sumainti
nedarb, viepatavus skurd, o drauge ir komunist tak. Kartu JAV Europoje
sustiprino savo politin tak ir sukr rink savoms prekms.
Karini blok krimas
Amerikieiai rengsi ir tikram karui. Karo pramon gamino atomines bombas ir kit
moderni ginkluot. Tai turjo atgrasinti Stalin nuo Europos puolimo, bet 1949 m.
Soviet Sjungoje vykdytas pirmasis sovietins atomins bombos susprogdinimas
niekais pavert amerikiei turt pranaum ir dar labiau paskatino ginklavimosi
Dordas Maralas
varybas.
Daug dmesio JAV skyr ir Europos ali gynybinei galiai stiprinti. Blogjant tarptautinei padiai ir didjant,
kaip tada atrod, naujo karo grsmei, 1949 m. sukurtas NATO karinis blokas. Jo tikslas - bendrai gintis nuo galimo
sovietins armijos puolimo. iaurs Atlanto karins sjungos narmis tapo JAV, Kanada, Didioji Britanija,

Pranczija, Portugalija, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija ir Danija. 1952 m. prie
pakto prisijung Graikija ir Turkija. JAV vairiuose regionuose kr karines bazes, kuriomis buvo galima pasiremti
kilus pavojui Vakar interesams.
altasis karas nulm Vokietijos likim.
Buvo aiku, kad Vakar ir Ryt
konflikto slygomis Vokietija negals
ilikti neutrali. Ir Vakar valstybs, ir
SSRS nenorjo prarasti savo pozicij bei
kontrols. Dl to Vokietija 1949 m.
suskilo dvi dalis: Ryt (Vokietijos
Demokratin Respublik) ir Vakar
(Vokietijos Federacin Respublik).
Nors karas buvo neseniai pasibaigs,
galimo globalinio konflikto akivaizdoje
pradta mstyti apie Vakar ali
okupacinje zonoje buvusios Vokietijos
panaudojim Europai nuo komunizmo ginti. Taiau galimas Vokietijos armijos atkrimas kl kaimyn, ypa
prancz, baim. Todl tik 1954 m. Paryiuje pasirayta sutartis dl Vokietijos armijos atkrimo ir jos primimo
NATO.
Soviet Sjunga savo ruotu formino karin socialistini Europos valstybi bendradarbiavim. 1955 m. buvo
sudaryta karin Varuvos sutarties organizacija. Jos narmis tapo SSRS, Lenkija, ekoslovakija, Vengrija,
Rumunija, Bulgarija, Albanija ir VDR.
altasis karas - Ryt ir Vakar varybos - vyko toliau ir tssi iki 1989 met.

33. SSRS 1945-1953 m.

Ekonomin situacija
Po karo reikjo pertvarkyti pramon taikiai gamybai, atstatyti sugriautas mones. Pramons pertvarkymas i
esms buvo baigtas 1946 m. gale.
Per trump laik atstatytos sugriautos hidroelektrins, Donbaso achtos, Ukrainos metalurgijos ir main
gamyklos. Buvo statomos naujos didels pramons mons, tiesiami pirmieji dujotiekiai. Pradta masin
lengvj automobili "Pobeda", "Moskvi", sunkij motocikl, radijo aparat gamyba. Sukurtos naujos
pramons akos - atomin energetika, elektronika, radioelektronika, turjusios didel karin reikm. Pasirod
pirmieji televizoriai bei televizijos laidos. Lengvoji ir maisto pramons pltojosi ltai ir nepatenkino paklausos.
mons rengsi labai skurdiai. Tais laikais galima buvo pasipuoti nauju vatinuku arba apynauje karine unifor
ma. Vartojimo preki gaminimui buvo skirta 7 kartus maiau l nei gamybos priemoni gamybai.
Atkuriant pokario ekonomik svarb vaidmen atliko daugiau kaip 2 mln. GULAG'o karo belaisvi. SSRS
pokario metais i Vokietijos gavo 4,3
mlrd.
doleri
reparacij.
Ryt
Vokietijoje buvo imontuojami itis
gamykl rengimai ir gabenami SSRS.
J panaudojimas leido pakelti kai kuri
sovietins pramons ak technin lyg.
1950 m. pramons produkcijos apimtis
73% pralenk ikikarin lyg, bet tai
pirmiausia
slygojo
sunkiosios
pramons gamybos augimas.
Milinikas las alis skyr naujoms ginklo rims kurti. 1948 m. eliabinsko srityje buvo sumontuotas
pirmas atominis reaktorius, o 1949 m. rugpjio mnes ibandyta atomin bomba. 1953 m. Semipalatinsko
poligone buvo susprogdinta vandenilin (termobranduolin) bomba. SSRS tapo antrja supervalstybe.
1945 m. ems kio produkcija sudar 60% ikikarinio lygio. Maist gyventojai pirkdavo tik su kortelmis.
Labai trko technikos. Daugelyje kaim valstieiai ar karvmis arba sikinkydavo net ir patys. Kolkieiai
neturjo pas, negaljo laisvai persikelti miestus, kur gyvenimo slygos buvo kiek geresns. 1950 m. 22%
kolki u darbadienius visikai nemokjo, o 20% mokjo madaug po pus kilogramo grd. Beveik nieko
negaudami i kolki, valstieiai gyveno i savo asmenini sodybini sklyp. Taiau nuo 1946 m. ie sklypai
buvo sumainti ir apmokestinti. Kolkieio kiemas turjo pristatyti valstybei nustatyt kiek msos, pieno,
kiauini. Tokia valstybs politika lm nuolatin maisto produkt stygi. 1946-1947 m. Ukrainoje badu mir
apie 250 tkst. moni. Badas siautjo ir pietinje Rusijoje bei Moldavijoje. 1948 m. i kolkiei primygtinai
reikalauta pristatyti valstybei smulkius naminius gyvulius. Valstieiai per pusmet paslapiomis papjov apie 2
mln. kiauli, avi ir ok. Tik 6-ojo deimtmeio pradioje ems kis pagaliau pasiek neaukt ikikarin lyg.
Stalinizmo vidaus politika
Karo metais daug kas tikjo, kad alyje bus vykdytos ekonomins ir politins reformos. Taiau vietoj to po karo
prasidjo nauja represij banga. imtai tkstani moni vien u tai, jog gyveno vokiei okupuotoje teritorijoje
arba buvo iveti darbams Vokietij, pateko Sibiro lagerius. Toks pats likimas itiko ir nema dal kovotoj,
karo metais pakliuvusi vokiei nelaisv. Stalinin valdia rsiai persekiojo ir tariamus, ir tikrus savo
prieus. 1946 m. vasar buvo oficialiai paskelbta apie kalmuk, en, ingu ir Krymo totori itrmim ir j
autonomijos likvidavim u idavyst - bendradarbiavim su nacistiniais okupantais, nors i ties ias tautas
Stalinas itrm dar 1943 m. pabaigoje-1944 metais. Per vis pokar vyko Baltijos ir Vakar Ukrainos, kur vyko
partizan kovos, gyventoj trmimai ir siuntimai lagerius. Pokario metais buvo kurta daug nauj koncentracijos
stovykl. Valstybs saugumo tarnybos organizavo "teismo procesus", tarp kuri garsesni - "yd antifaistinio
komiteto", "gydytoj-udik" procesai. Siekiant represuoti kai kuriuos partijos veikjus, buvo sufabrikuota
"Leningrado byla". Jos aukomis tapo yms partiniai, administracijos bei kio pareignai, mokslininkai.

Reimo saugumu rpinosi dvi ministerijos - Vidaus reikal (MVD) ir Valstybs saugumo (MGB). Veik gerai
sutvarkyta visaapimanio sekimo ir nipinjimo sistema. Milijonai moni buvo laikomi priveriamojo darbo
stovyklose ir kolonijose (GULAG'e). Kaliniai stat gamyklas ir miestus, ties geleinkelius, kas akmens anglis
ir vairi metal rdas.
J. Stalinas gyvenimo pabaigoje pasiek galybs virn. Jam buvo priskiriami visi alies laimjimai. Pokario
metais Stalino rat tiraai du kartus virijo V. Lenino rat tiraus. Maiausios abejons "taut tvo"
genialumu buvo iauriai persekiojamos. Nuo 1939 iki 1952 m. nevyko n vieno partijos suvaiavimo. Partinje
vadovybje tuo laikotarpiu neveik renkamumo principas.
Stalino valdios atrama alia saugumo organ buvo ir partini, administracijos bei kini staig valdininkai.
Valdymo aparatas 1928-1952 m. pramonje nuo 300 tkstani moni pasiek 2 milijonus. is aparatas buvo
aikiai per didelis ir nepaslankus, bet palyginti maai korumpuotas. Stalininiais laikais u grobstymus ir
kyininkavim grs sunkios bausms - ligi kalinimo 25-iems metams. klidavo toli grau ne visi piktnaudiav
tarnybine padtimi, bet daugel galimos bausms nuo toki veiksm atgrasindavo. Kita vertus, tada nemaa
valdininkijos dalis dar tikjo komunizmo idjomis ir gyveno gana kukliai.
Kultros ir mokslo padtis
Dl 4-ojo deimtmeio represij ir karo SSRS pajuto didel auktojo isilavinimo specialist stygi. i problema
buvo sprendiama rengiant mokytojus trumpalaikiuose kursuose, auktosiose mokyklose steigiant
neakivaizdinius skyrius. Nuo 1952 m. buvo vestas privalomas septyni klasi isilavinimas. Kiiniove,
Ugorode, Achabade atidaryti nauji universitetai, alyje steigta nemaai nauj auktj technikos mokykl ir
specialij vidurini - technikum. Nuo 1947 iki 1954 met beveik 4 mln. moni gijo auktj ir vidurin
specialj isilavinim.

Prie auktj mokykl buvo steigiamos aspirantros, iaugo mokslo tiria mj institut skaiius. Smarkiai
padidjo, lyginant su priekariniais metais, mokslinink ir auktj mokykl dstytoj atlyginimai. Spariai
vystsi fizika, chemija, mechanika, matematika. Dauguma i moksl atradim buvo susij su karine pramone.
Kaip tik dl to SSRS ginkluote galjo varytis su JAV ir ilaikyti savo supervalstybs padt.
Skirdama daug dmesio ir itekli mokslo pltotei, stalinin valdia tuo paiu metu kovojo su laisvamanybe
visuomenje, tvirtino diktatoriaus autoritet mokslo, literatros ir meno sferose. 1946 m. rugpjio mnes J.
Stalino iniciatyva buvo priimtas VKP(b) CK nutarimas "Dl urnal "Zvezda" ir "Leningrad". is nutarimas
pradjo ymi raytoj A. Achmatovos ir M. Zoenkos, o netrukus ir kit kultros veikj: dramaturg,
kompozitori, kino reisieri, mokslinink - vie smerkim ir ujim. ios persekiojimo kampanijos tikslas
-sprausti inteligentij partikumo rmus.
Labiausiai nukentjo genetikos mokslas, kuris buvo beveik visikai sunaikintas, kibernetik ir kvantin
mechanik partiniai filosofai smerk kaip "okultinius mokslus, vaidinanius imperalizmo tarnaits vaidmen".
Daug sunkum ir neteki patyr biologijos, medicinos, chemijos, ems kio tyrinjimai. Partijos vadovai
kritikavo ir ymius filosofus, kalbininkus, ekonomistus. Ypatingas dmesys buvo skiriamas istorikams. Ivano
Rsiojo oprinin, jakobin teror Didiosios Pranczijos revoliucijos metais buvo liepiama vertinti tik kaip
paangius reikinius. 5-ojo deimtmeio pabaigoje prasidjo kovos su "kosmopolitizmu ir keliaklupsiavimu
prie Vakarus" kampanija. Taip buvo diegiamas savitas sovietinis ovinizmas, didinama alies izoliacija.
Klausimai ir uduotys
1. Apibdinkite SSRS kio atkrimo po karo sunkumus ir laimjimus.
2.Koks buvo priveriamojo darbo vaidmuo SSRS pokario metais?
3.Apibdinkite stalinin vidaus politik.
4.Dl koki prieasi stalinin valdia pltojo auktj moksl ir mokslinius tyrinjimus? Kokia buvo ivirkioji
io rpinimosi pus?

34. KOMUNIST VALDIOS SITVIRTINIMAS VIDURIO IR PIETRYI

EUROPOS ALYSE
Karo padariniai Vidurio bei Pietryi Europai ir SSRS politika
Po Antrojo pasaulinio karo Vidurio ir Pietryi Europoje pasikeit ne tik valstybi sienos, bet ir ekonomin bei
politin sistema. Valdi io regiono valstybse pam komunist partijos. Karo metais vienos i t ali ekoslovakija, Albanija, Lenkija, Jugoslavija - buvo okupuotos ir neteko valstybingumo, kitos - Bulgarija,
Rumunija ir Vengrija - tapo Hitlerio sjungininkmis. I j Vengrija 1944 m. pati buvo vokiei okupuota. Visur
nacistiniai okupantai konfiskavo didel dal vietiniams gyventojams priklausanios stambiosios nuosavybs ir
vis yd turt, udraud legali politin veikl. Tokiomis slygomis komunistai, kurie tarpukario metais beveik
visose alyse veik kaip nelegali kovin organizacija, pasirod pranaesni u kitas politines partijas.
Komunistai skelbsi nacionalini interes reikjais ir sugebjo patraukti savo pus ne tik dal darbinink
bei valstiei, bet ir inteligent. Visi jie laik komunist partijas jga, kuri gyvendins esminius pertvarkymus ir
sukurs teisingesn visuomen.
Albanij ir beveik vis Jugoslavij ivadavo partizan armijos, ir ten jau 1944 m. pabaigoje valdia
priklaus komunistams. Kitokia padtis susidar Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir
ekoslovakijoje. j teritorij 1944-1945 m. triukindama Hitlerio kariuomen eng Raudonoji armija, ir tuo
pasinaudojo Stalinas, kuris "eksportavo" revoliucij. SSRS visokeriopai rm kovojanius dl valdios
komunistus. Pavyzdiui, Lenkijoje NKVD nuginkluodavo Armijos Krajovos dalinius, suimdavo j vadus, ive
SSRS kaljimus ir priveriamojo darbo stovyklas deimtis tkstani lenk, tart prieinimusi naujai valdiai.
Stalinas tikino anglus ir amerikieius, kad jis nenori primesti ivaduotoms i nacist okupacijos alims komunist
valdios ir socializmo sieki. Jis reikalavo, kad iose alyse valdia priklausyt vyriausybms, draugikoms
SSRS, o politin ir ekonomin santvark pasirinksianios paios j tautos laisvais rinkimais. Visi, kurie prieinosi
komunistams, bdavo apaukiami faistais arba reakcionieriais. Didiosios Britanijos ir JAV vadovai prietaravo
Stalino kslams, bet rimtai pasiprieinti jiems negaljo. Vidurio ir Pietryi Europoje sitvirtino ne angl ar
amerikiei kariuomen, o Raudonoji armija. Palaikomi SSRS komunistai kr vadinamj "liaudies
demokratij".
"Liaudies demokratijos" krimo mechanizmas
Penki Vidurio ir Pietryi Europos valstybi santvark turjo nulemti rinkiniai. Siekdamos pergals,
komunist partijos msi vairiausi priemoni.

Pirma, jos kr nacionalinius frontus, sudarydamos sjungas su socialdemokrat, valstiei ir kitomis

demokratinmis partijomis. Balsuodami u nacionalin front, rinkjai paremdavo ir komunist partij. Antra,
naudojo spau dim rinkjams, politiniams prieininkams ir tiesiog falsifikavim. Taip buvo 1945 m. Bulgarijoje,
1946 m. - Rumunijoje, 1947 m. - Lenkijoje. Treia, komunistai stengsi paimti savo rankas armij, policij ir
saugumo organus, kad galt juos panaudoti kovai su politiniais prieais.
Bendradarbiavimas su kitomis partijomis tebuvo laikinas dalykas. Buvo gyvendinama darbinink judjimo
vienybs - komunist ir socialdemokrat jungimosi idja. Tai reik, kad socialdemokratija turi inykti. Jungtini
partij programose ir politinje praktikoje neliko jokio socialdemokratizmo, nors kai kuri pavadinime ir
nebdavo odio "komunist", pavyzdiui, Lenkijoje naujoji partija vadinosi Jungtine darbinink partija
(LJDP), Vengrijoje - Darbo moni partija (VDP).
Visos opozicins partijos Centrins ir Pietryi Europos alyse buvo udraustos jau 1948 m. pradioje.
Nacionaliniuose frontuose dalyvavusios buruazins ir valstiei partijos Vengrijoje bei Rumunijoje taip pat
buvo paleistos. Lenkijoje, ekoslovakijoje ir Bulgarijoje ios partijos liko, bet prarado net menkiausi
savarankikum.
1948 m. vasario mnes ekoslovakijos komunistai, naudodami neparlamentinius metodus, pam vis
valdi, o gegus mnes vykusiuose parlamento rinkimuose nacionalinis frontas jau gavo beveik 90% bals.

1948 m. socialistini valstybi sistema jau buvo susiformavusi. J sudar SSRS, Lenkija, ekoslovakija,
Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija ir Albanija. 1949 m. prisidjo ir Vokietijos Demokratin Respublika
(VDR), kurta sovietinje okupacijos zonoje.
VDR sukrimas
Rytinje Vokietijos dalyje jau nuo 1945 m. vidurio buvo vykdomi tokie pat pertvarkymai kaip ir kitose Vidurio
Europos bei Balkan alyse. Tik ia sovietin karin administracija ir oficialiai galjo sakinti vokiei valdiai,
persekioti visus kitaminius. Jau 1946 m. Ryt Vokietijos komunistai ir socialdemokratai susijung ir sudar
Vokietijos vieningj socialist partij (VVSP). Tai buvo nauja komunist partija. Remiama Soviet karins
administracijos, ji stiprino savo tak, jos nariai turjo pirmenyb gauti darb valdios staigose, vietimo
sistemoje, netgi studijuoti auktosiose mokyklose.
1949 m. spalio mnes buvo paskelbta Vokietijos Demokratin Respublika. I pradi socializmo statyba
joje vyko gana ltai. Mat Stalinas abejojo, ar i viso reikalinga tokia valstyb. Nerimaudamas, kad Vakar
Vokietija taps JAV ir Didiosios Britanijos sjungininke, Stalinas 6-ojo deimtmeio pradioje sil vis
Vokietij paversti neutralia, su Vakar valstybmis nesusijusi karine sjunga alimi. Taiau nei VFR, nei kit
Vakar valstybi vyriausybs jam nepritar. Tada 1952 m. VVSP msi spariai kurti socializm Ryt
Vokietijoje.

Stalininio socializmo statyba

Centrins ir Pietryi Europos alyse 1945-1948 m. buvo nacionalizuotos ir idalytos valstieiams dvarinink
ems. Suvalstybinus pramon ir vedus 8 vai. darbo dien, pagerjo darbinink slygos. Industrializacija
likvidavo nedarb, neturtingj vaikams atsivr vidurini bei auktj mokykl durys, pagausjo sveikatos
apsaugos staig. Spariai buvo atstatomi karo sugriauti miestai: Varuva, Budapetas, Belgradas ir daugelis
kit. Nemaai moni, tarp j ir inteligent, tikjo socializmu. Taiau is tikjimas pamau blso.
Socializmas buvo kuriamas pagal SSRS pavyzd ne tik politikoje, bet ir ekonomikoje. Jau nuo 1949 m. buvo
pradtas ems kio kooperavimas. Tiesa, jis netapo toks griaunantis kaip kolektyvizacija SSRS. Jis truko ne
2-3 metus, o 10 ir net kiek daugiau met.
Komunist partij vadovai, kurie iekojo savarankikesni keli,
usitraukdavo Stalino rstyb. 1948 m. nesutarimai su Jugoslavija virto
atviru konfliktu, maralas J. Titas paskelbtas "imperializmo agentu", o jo
vadovaujama komunist partija - faistine. Lenkijoje buvo paalintas
komunist partijos generalinis sekretorius V. Gomulka. Ir kitose alyse
buvo persekiojami tariamieji "jugoslavika erezija", j teismo procesai
daniausiai baigdavosi mirties nuosprendiu. Represijos, inoma, ugriuvo
ne vien nepatikimus komunistus. Kaljimuose atsidr tkstaniai opozi
cikai nusiteikusi asmen ir pasiturinij sluoksni moni. Tiesa,
represijos buvo velnesns nei Soviet Sjungoje, mirties nuosprendi
paskelbta kur kas maiau. SSRS grietai kontroliavo kitas socialistines
alis per politinius ir karinius patarjus, komunist partijas ir saugumo
tarnybas. Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir, suprantama, VDR stovjo
sovietins karins gulos.
Klausimai ir uduotys
1.Kokios prieastys nulm komunist sigaljim Vidurio Europos ir Balkan

alyse? Kuri i j buvo svarbiausia?

2.Kokiomis priemonmis komunistai tvirtino "liaudies demokratij"?
3.Kokie kiniai ir socialiniai pertvarkymai buvo vykdomi komunist valdomose
Europos alyse?
4.Kuo ie pertvarkymai skyrsi nuo pertvarkym SSRS prie Antr/ pasaulin kar?
5.Apibdinkite SSRS vaidmen 1944-1953 m. Vidurio Europos ir Balkan alyse.

J. Titas (1892-1980), ilgametis

Jugoslavijos vadovas

35. ANTROJI LIETUVOS SOVIETIZACIJA. PARTIZAN

PASIPRIEINIMAS (1944/45-1953 m.)
Raudonoji armija "ivaduoja" Lietuv. Pokarin sovietizacija
Miai dl Lietuvos vyko nuo 1944 m. liepos iki 1945 m. sausio mnesio. Bijodami raudonojo teroro, Vakarus
pasitrauk per 64 tkst. lietuvi. Tiek besitraukiantieji, tiek pasiliekantieji tikjosi, kad komunist
eimininkavimas ms alyje bus laikinas. Daugelis vylsi, kad Tvyns nepriklausomyb po karo bus atkurta.
Tuo metu sjungininkai skelb, kad visos alys, netekusios laisvs karo metais, j atgaus.
Sovietai, um Lietuv, paskelb mobilizacij. Kadangi daugelis Lietuvos vyr veng tarnauti svetimoje
kariuomenje ir kovoti drauge su okupantais, buvo griebtasi iauri represij. Raudonj armij, daniausiai
naudojant prievart, paimta 82 tkst. vyr.
Lietuvos gyventojai buvo prieikai nusistat SSRS ir komunizmo atvilgiu. 1945 m. LKP priklaus 3 536
mons, i kuri tik l 127 buvo lietuviai. Maskva nepasitikjo net ir lietuviais komunistais, todl dar iki karo
pabaigos Lietuv buvo atsista per 6 tkst. "kadr" i Rusijos. Jie dominavo visose reikmingesnse staigose.
Represinio pobdio institucijose vadovaujaniose pareigose lietuvi beveik nebuvo.
Lietuvoje formaliai veik Aukiausioji Taryba, Liaudies komisar taryba, LKP(b) CK, bet sprendimai kiek
reikmingesniais klausimais bdavo priimami Kremliuje. Lietuvos valdios ir partini institucij paskirtis buvo
vykdyti nurodymus, gaunamus i Maskvos.
Visuomeniniame gyvenime tikroji demokratija buvo ugniauta. Visas legalias masins informacijos
priemones, visuomenines organizacijas valdia sum savo rankas, tad ios tarnavo jos tikslams. Mokymo,
mokslo staigos grietai kontroliuotos. I bibliotek paalintos, komunist nuomone, kenksmingos knygos.
Kryb, pagal tai, kiek ji atitinka partijos keliamus udavinius, vertino partiniai veikjai. Netik menininkai
bdavo gsdinami, "mokomi", negaldavo demonstruoti savo krini, neretai bdavo kalinami arba itremiami.
Soviet valdia negaljo paksti Katalik banyios idj skelbimo, jaunimo aukljimo krikionika dvasia,
to, kad dalis kunig palaik partizanus. Todl prie dvasikius griebtasi soviet valdiai bdingo teroro: trmim,
kalinim, udym. I viso pirmaisiais pokario metais nukentjo apie 200 dvasiki, tarp j ir vyskupai.
Sovietinant krat, iki 1948 m. nacionalizuotos visos privaios mons. Pokario laikotarpiu vyko intensyvs
sugriaut moni atstatomieji ir nauj moni statybos darbai. Statant pramons mones, Lietuvos didiuosius
miestus vyko darbininkai i SSRS.
Lietuvos ems kis, pagrstas privaia gamyba, lyginant su SSRS, buvo efektyvus. Taiau 1947 m. komunistai
msi kurti kolkius. Dar iki kolektyvizacijos pradios kininkai buvo lugdomi ekonomikai, nustatant didelius
mokesius ir vairius apribojimus. Turtingiausieji valstieiai pirmieji patekdavo tremtini sraus. Teroru,
trmimais, mokesi didinimu valdia pasiek norim rezultat. 1950 m. Lietuva buvo galutinai kolektyvizuota.
I kaimo gyventoj valdia atm turt, o juos paius pavert beteisiais darbininkais. U darbadien kolkyje
mogus vidutinikai gaudavo 1,5-2 kilogramus grd.
Valdia, pasiremdama negausia Lietuvoje pasilikusia inteligentija ir i SSRS atvykusiais specialistais, atkr
auktsias mokyklas, kuriose, nors ir grietai politikai priirima, iaugo nauja inteligentijos karta. Valdios
tikslas buvo ugdyti isilavinusi, itikim Maskvai ir komunistinei santvarkai gyventoj sluoksn. Tai pavyko
tik i dalies: dauguma inteligent neumiro, kad yra lietuviai. ie mons prisitaik prie politins tikrovs,
nesiprieino jai, bet ir netapo negalvojaniais, beslygikai paklstaniais nurodym vykdytojais. Pokario metais
labai iplstas ir bendrojo lavinimo mokykl tinklas. Lietuvos mokyklose visi vaikai (iskyrus, suprantama,
atsidrusius Sibire) galjo gauti isilavinim.
Taip komunistin valdia 19441950 m. pakeit, susovietino Lietuvos k, mokymo staigas, kultrin
gyvenim. Lietuva tapo "sovietine respublika". Taiau ji, kaip ir Latvija bei Estija, skyrsi nuo likusios SSRS.
Teroras prie Lietuvos gyventojus
Svarbiausia soviet valdios politikos gyvendinimo priemon buvo teroras. Tik prajus frontui, Lietuvoje

buvo dislokuotos dvi NKVD divizijos. I viso Lietuvoje pasiprieinimo judjim slopino apie 50 tkst.
kareivi. Trmim metu Lietuv bdavo atsiuniami papildomi kariuomens daliniai. Pagalbin vaidmen
susidorojant su pasiprieinimu vaidino i vietos gyventoj sukurti "Istrebitelnyje bataljony", lietuvi stribais
vadinami. Vliau valdia ias formuotes pavadino "liaudies gynjais". Strib skaiius svyravo nuo 6 iki 8 tkst.
Miestuose ir miesteliuose veik NKVD ir NKGB (nuo 1946 m. MVD ir MGB) skyriai ir poskyriai. J
inioje buvo milicininkai, 15-30 strib ir 60-180 kareivi dalinys. ios pajgos automobiliais ir arkliais greitai
bdavo per rodydavo partizanai. Tai turjo
palauti gyventoj vali prieintis.
iurpus teroras ugriuvo likusius Tvynje
i karto po Raudonosios armijos engimo
Lietuv. Vien per 1944 m. gruod baudjai
nuud 2 489, o iki 1945 m. pabaigos - 12
tkst. moni. Baudiamj operacij metu
buvo deginami kaimai. Merkins apylinkse
baudjai sudegino 48 sodybas, nuud 37
mones, 120 sum. Vien 1945 m. nuteista
per 30 tkst. moni. 1944-1952 m.
GULAG' (lagerius) pateko 142 579 Lietuvos
gyventojai*. Kita okupant kovos prie
lietuvius priemon buvo masiniai trmimai,
kurie tssi nuo 1945 iki 1953 m. Sibir
mons buvo veami eimomis, pradedant naujagimiais ir baigiant nepaeinaniais senukais, daniausiai
nepateikiant jokio kaltinimo. Sibire mir apie 28 tkst. itremt Lietuvos gyventoj. Siekiant bauginti
ivengusius aret ir tremties, miest ir miesteli aiktse po kelet dien bdavo laikomi nukaut
pasiprieinimo kovotoj knai. Bet visos tos priemons nepalau noro bti laisviems.

Pasiprieinimo judjimas
Lietuviai tikjo, kad pasibaigus karui bus
atkurta Lietuvos nepriklausomyb. Dalis
gyventoj pasitrauk Vakarus, vildamiesi
greitai grti. Kiti liko Tvynje tikdamiesi
sulaukti laisvs ir ivengti komunist teroro.
Treti ginklavosi ir rengsi kovai. Viltys sulaukti
laisvs ramiai sdint greitai lugo: 1944 m.
prasidjo mobilizacija, aretai, nepaklstanij
audymai. tai buvo atsakyta masiniu ginkluotu
pasiprieinimu. mikus pasitrauk tkstaniai
gerai ginkluot lietuvi. Danai partizanaudavo
visi suaug eimos vyrai, nes vienam eimos
nariui prisijungus prie laisvs kovotoj, kitiems
saugumas jau nebeduodavo ramybs. inoma
deimtys pavyzdi, kai kovose uvo keturi,
penki, ei broliai. Partizaninio sjdio
pradioje 1945 m. jo dalyviai gyveno didelmis
grupmis, kartais po 100 ir daugiau kovotoj.
Mikuose buvo rengtos stovyklos, i kuri
partizanai puldinjo baudjus, valdios pareignus ir j talkininkus, uimdavo net miestelius. Partizanai,
palaikomi ir aprpinami vietos moni, buvo padties kaimo vietovse eimininkai. Bet tai truko neilgai.
Saugumui isiaikinus stovyklavietes, jas puol gausios kariuomens pajgos, kurios sutriukino stambius
pasiprieinimo kovotoj junginius. Sunkiuose miuose uvo tkstaniai vyr. Tai privert keisti kovos taktik.
Pagrindiniu kovos junginiu tapo nedideli 5-15 vyr briai. Brys turdavo vien ar kelis mike, lauke, sodyboje
ar net pelkje gerai rengtus ir umaskuotus bunkerius. Briai per legaliai gyvenusius mones palaikydavo ryius
tarpusavyje ir su auktesne vadovybe. Stambiausias partizaninio sjdio struktrinis vienetas buvo apygarda
(vliau - sritis). Jos vadas koordinavo partizan veiksmus dideliuose plotuose. Pavyzdiui, Piet Lietuvoje,
uimanioje madaug 1/4 visos alies, veik dvi partizan apygardos - "Tauro" Suvalkijoje ir "Dainavos" Dz
kijoje. Partizan apygard vadai palaik tarpusavio ryius, keitsi informacija, patirtimi, derino savo nuostatas

svarbiausiais klausimais. 1949 m. vasario mnes vyko vis Lietuvos partizan apygard vad suvaiavimas.
Palaikyti intensyvius ryius tarp apygard buvo sunku ir pavojinga dl aktyvios MGB veiklos. Didiausi
nuostoli partizanai patirdavo, kai saugumui pavykdavo perimti ryius.
Partizanai visomis manomomis priemonmis trukd sovietizacij, soviet valdios sigaljim kaime,
kolki krim, susidorodavo su valdios atstovais ir j talkininkais, stengdavosi sulugdyti rinkimus, reng
pasalas stribams ir kareiviams. Stambesni kovotoj junginiai nedideliais tiraais leido knygeles, laikraius,
kuriuose skelb inias i Lietuvos ir pasaulio, aikino gyventojams valdios politik, ra apie savo kov.
Vyrai davo kas dien. Net ir sueidimas reik mirt, nes mike, slapstantis bunkeriuose, be medik
pagalbos,
trkstant
vaist, igyventi buvo
beveik
nemanoma.
Vidutin partizanavimo
trukm tebuvo vieneri
dveji
metai.
Tik
nedidel kovotoj dalis
isilaik nuo kovos
pradios iki pabaigos. Bgant metams pasidar aiku, kad laisvs teks laukti labai ilgai, o kovotojai arba pateks
lagerius, arba us, o j lavonai bus mtomi miesteli aiktse. Kiekvienais metais kovos slygos sunkjo.
Okupantai gijo patirties, o partizanams danai trko net audmen. Sukrus kolkius nuskurdo gyventojai,
todl vis sunkiau buvo apsirpinti maistu. Kasmetiniai trmimai ir aretai praretino partizan rmj gretas.
mons nustojo tikti kovos skme, troko ramybs. Kas dien matant mirt, nukaut vyr knus gatvse, inant
apie nuolat pasikartojanius trmimus, daugum uvald baim. MGB lengviau uverbuodavo agentus, ap
rpindavo juos technine ranga, specialiais medikamentais, kuriais ie nunuodydavo ar umigdydavo partizanus.
Okupantai naudojo visas priemones. Buvo sukurti provokatori briai, veik partizan vardu. kovotoj gretas
infiltruojami agentai atsiradus galimybei sunaikindavo partizanus. 1950-1953 m. ginkluotos kovos sjdis
pamau iblso, nors paskiri kovotojai ir net vadai, neturdami ieities, slapstsi.
1944/45-1953 metais uvo per 20 tkst. partizan. Apie 2 tkst. kovotoj ir apie 16 tkst. rmj buvo suimti
ir nuteisti mirties arba kitomis, daniausiai 25 met laisvs atmimo, bausmmis. Keli imtai buvusi kovotoj,
atkalj Sibiro lageriuose, sulauk nepriklausomybs atkrimo.
Klausimai ir uduotys
1.Kaip pakeit Lietuv komunistai 1945-1950 metais?
2.Kokiomis priemonmis vykdyta sovietizacija?
3.Kokios karins pajgos buvo naudojamos prie Lietuvos gyventojus 1945-1953 metais?
4.Kaip valdia kovojo su pasiprieinimo judjimu?
5.Ko siek ir kaip kovojo partizanai?
6.Paraykite pasakojim apie eilini pokario partizan.

36. SSRS ATILIMO IR SSTINGIO METAIS

Chruiovo atjimas valdi
Stalinas mir 1953 m. kovo 5 dien. Valdios virnje prasidjo kova dl aukiausi post. Nuo jos baigties
priklaus atsakymas klausim: liks isaugota Stalino sukurta diktatra ar bus imtasi reform, visuomens
gyvenimo liberalizavimo.
Tapti SSRS vadovu daug galimybi turjo Stalino bendraygis, represiniam aparatui vadovavs L. Berija.
Savo rankose po Stalino mirties jis laik visas galingas teroro struktras - saugum ir Vidaus reikal ministerij.
Jo taka, galimybs, susidorojim patirtis buvo didiuls. Dalis komunist vadov bijojo Berijos ir to, kad jis gali
pakeisti Stalin bei tsti jo politik. Todl jie siek pakeisti alies gyvenim, atsikratyti paranojiko teroristinio
reimo, kuris nusine milijonus alies gyventoj, tarp j ir daug partiei, gyvybi. 1953 m. birelio mn.
Berija buvo suimtas, vliau nuteistas ir suaudytas. Daug jo alinink itiko toks pat likimas. I aukt pareig
pradti alinti susikompromitav mons.
1953 m. rugsjo mnes SSKP CK plenumo sprendimu pirmuoju komunist partijos sekretoriumi ir drauge
faktiku alies vadovu tapo Nikita Chruiovas (1894-1971). Jis i vidaus paino politin sistem, gerai inojo
Stalino susidorojimo su kai kuriais komunistais detales. Nuo 1930 m. auktas pareigas komunist partijoje ums
N. Chruiovas buvo niekuo reikmingesniu nesusikompromitavs komunist virns akyse, labai skyrsi nuo
niraus ir klastingo Stalino.
Destalinizacija ir atilimas
Naujoji SSRS valdia su Chruiovu prieakyje msi pertvarkyti alies gyvenim. Pirmiausia i kaljim ir
lageri laisv ijo keli tkstaniai buvusi partijos veikj, karinink, kareivi, karo metu patekusi
vokiei nelaisv. Po to pradti paleidinti ir kiti kaliniai. Visuose lageriuose buvo suvelnintas reimas,
pagerjo kalini gyvenimo ir darbo slygos. Bet GULAG'o sistemos ardymo procesas alyje, kur kaljo milijonai
moni, vyko ltai. Iki 1956 m. laisv ijo tik apie 10 tkst. moni. XX amiaus vergai u spygliuot viel
gyveno laisvs viltimi. kvp truput gaivesnio oro, jie troko greit permain. Vorkutos, Norilsko, Kengiro ir
kituose lageriuose prasidjo kalini sukilimai, kuriuos kariuomen nuslopino tankais. Tarp imt uvusi buvo ir
deimtys lietuvi, kurie tais laikais sudar didel lageri verg dal. Sukilimai vert Chruiov spartinti
reformas.
Svarbiu vykiu keiiant alies gyvenim tapo 1956 m. vyks XX komunist partijos suvaiavimas. Jame
Chruiovas perskait praneim "Dl asmens kulto ir jo padarini", kuriame buvo pasakyta (kai k ir nutylint)
daug baisios tiesos apie Stalino ir jo parankini nusikaltimus, masines represijas, tkstani partiei
sunaikinim. Chruiovas savo kalboje sugriov daug mit apie Stalino asmen. i kalba ilgai buvo slepiama nuo
visuomens.
Po suvaiavimo reformos paspartjo. I kaljim ir lageri paleista nemaa kalini, tarp j ir didioji kalint
lietuvi dalis. I Sibiro Tvyn gro igyven tremties siaub mons. Specialiais sakais buvo reabilituotos
Stalino nurodymu itremtos tautos. Kalmukai, enai, inguai, balkarai, graikai galjo sugrti gimtsias vietas.
Po keleto met daug lageri buvo udaryta. Pasibaigus masiniams aretams represinis aparatas nebesiunt nauj
verg. Kovojant su stalinizmu buvo griaunami diktatoriaus paminklai, keiiami jo vard turini miest, kaim,
kolki, gatvi ir aiki pavadinimai. Galiausiai 1961 m. Stalino palaikai buvo ineti i mauzoliejaus ir
palaidoti prie Kremliaus sienos, greta kit labiausiai nusipelniusi komunist veikj.
Taiau vykstant destalinizacijai daug aukt partijos veikj, represinio aparato darbuotoj, tiesiogiai
vykdiusi udynes, tardiusi ir kankinusi nekaltus mones, liko savo vietose. Iliko ir prievarta paremta
komunistin sistema, nepaisanti joki demokratini valstybs valdymo norm.
Vis dlto komunist diktatra labai atsinaujino, pasikeit. Nors kaljimuose buvo laikomi keli imtai politini
kalini, mons nebebijojo masini represij. Visi pasijuto saugiau, nebereikjo bijoti nemotyvuot susidorojim
ar net mirties Sibiro lageriuose. Gerokai laisvesnis tapo kultrinis gyvenimas. kio reformos dav rezultatus:

padidjo gamyba, iaugo pragyvenimo lygis. Miest gatvs pasikeit iore: sovietiniai pilieiai pradjo geriau
rengtis. Karines uniformas ir vatinukus pakeit kukls, bet normalioje visuomenje prasti drabuiai. Atsirado
daugiau preki, monms nebereikjo gyventi pusbadiu.
Chruiovas, i esms pakeits Soviet Sjung, patikjo, kad jis gali dar daugiau: sukurti komunizm. 1961 m.
vyks XXII SSKP suvaiavimas prim nauj program, iklusi tiksl sukurti visuomen, kurioje bus
gyvenama pagal princip: "I kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius". Sudtin komunizmo
krimo dalis turjo bti komunistinio mogaus iaukljimas. Aikinta, kad komunizm sukurti ir jame gyventi
gali tik naujas mogus. Ugdant "nauj" mog, vl imta kovoti prie "alingus reikinius", "Vakar garbinim",
sustiprintas Banyios persekiojimas. Chruiovas tikjo valstybins nuosavybs pranaumu. Todl visokiomis
priemonmis buvo stengiamasi likviduoti kolkiei sodybinius sklypus, bet kok pagalbin k, neleisti laikyti
namini gyvuli. Entuziastingai skelbta, kad greitai mons visk gals nusipirkti parduotuvse.
Chruiovas, matydamas teigiamus visuomens gyvenimo poslinkius, taiau valdydamas al ilikusios
komunistins diktatros slygomis, kai bet kokia valdios kritika ar jos veiklos analiz buvo draudiama, tikjo
savo neklystamumu. Tai suformavo nauj susidorojimo su kitaminiais bd: juos pradta udarinti
psichiatrines ligonines. Partijos vad nuomone, tik beproiai buvo nepatenkinti soviet valdia ir jos
laimjimais.
Svajodamas apie komunizm, visuotin sovietini moni gerov, net JAV pasivijim ir pralenkim,
smerkdamas nepakankamai spariai persiimanius komunistine morale pilieius, energingasis reformatorius
nepastebjo prie j planuoto smokslo. J pareng partijos veikjai, bijoj, kad visuomens ir partinio gyvenimo
laisvjimas nesugriaut komunistins sistemos ir nesumenkint partins nomenklatros valdios. Jiems pakako,
kad buvo sunaikinta stalinin teroro sistema, negailjusi ir takingiausi, labiausiai nusipelniusi partiei.
Paalinti Chruiov bandyta kelet kart. 1957 m. dar prie Stalino ikilusi partijos veikj grup, tarp kuri
buvo Molotovas ir Kaganoviius, Centro komiteto plenume band nuversti Chruiov, bet tai jiems nepavyko.
Chruiovas atsilaik. Aktyviausiems savo prieams jis skyr menkas nuobaudas: paalino i partijos.
Kitas bandymas pasibaig skme. 1964 m. spalio plenume Chruiovas neteko vis turt post. Bet jis
nebuvo represuotas ar apkaltintas nebtais nusikaltimais, taip prastais Stalino laikais. Chruiovo sukurta
monikesn politin sistema igelbjo savo krj. Komunist partijos ir SSRS vadovu tapo Leonidas
Brenevas (1906-1982). Su jo vardu neatsiejamas beveik dvideimties met Soviet Sjungos istorijos
laikotarpis.
"Vadovaujant Leonidui Iljiiui Brenevui"
Brenevas gyn partijos virns, bijojusios ir stalinizmo, ir reform, interesus. Jam tapus partijos generaliniu
sekretoriumi, buvo stengiamasi net neminti Stalino vardo, o raant socializmo "statybos" istorij nutylti visus
nusikaltimus. Visuomens gyvenime sivyravo stabilumas, bet koki permain vengimas. Komunist partijos ir
valstybs virnje ilgam sitvirtino Brenevui artimi mons. Jie itikimai tarnavo juos iklusiai joki
pastang ir iniciatyvos nereikalavusiai sistemai, kurioje net nebuvo mechanizmo, kaip juos, nuolat de
monstruojanius lojalum, pakeisti. Brenevas ir jo bendraygiai valdios virn pateko bdami garbaus
amiaus, bet ir po beveik dvideimties met visai susen sdjo savo vietose. Aukiausius postus valstybje
um senukai.

SSKP CK Politinio biuro, takingiausios partins institucijos, nari amiaus vidurkis 1982 m. pradioje buvo 68
metai. Pats Brenevas paskutiniaisiais gyvenimo ir vadovavimo aliai metais visai pasiligojo. Specialiosios
tarnybos t kruopiai slp. Visoje alyje platinamose Politinio biuro nuotraukose "partijos ir valstybs
vadovai" atrod labai valiai.
Valdant Brenevui sstingis apm visas gyvenimo sritis. Bet propagandos priemons pie siurrelistin
"ivystyto socializmo" paveiksl. alies pilieiai deimtis kart per dien televizori ekranuose matydavo ir
girddavo liaupses "partijai ir asmenikai Leonidui Iljiiui Brenevui" u pasiektus laimjimus, tariamai didelius
derlius, primilius, ger produkcij, laiku pasibaigusi sj ir nuskustas raienas. Tikrov nuo propagandos
skyrsi kaip diena ir naktis. alies kis pltojosi ekstensyviai. Pramons produkcija danai buvo labai blogos
kokybs, nekalbant apie technologin atsilikim. aliavos, energija, kiti resursai buvo naudojami neracionaliai. Nie
kas nieko netaup, net valstybiniu mastu. Nuo 7-ojo deimtmeio pabaigos pradjo trkti darbo jgos. Tuo tarpu
milijonai moni tais kit pagamint brok, atliko fizin, nemechanizuot darb.
ems kis ir pramon atsiliko nuo Vakar ali. 1980 m. kviei derlius SSRS buvo tik 16 cnt i ha
(Lietuvoje ekonominiu poiriu gana nepalankiais 1996 metais -26,7). Nemaa uauginto derliaus dalis

supdavo dl sandli trkumo ar blogo saugojimo, bdavo ibarstoma, ivagiama pakeliui saugyklas arba
laukuose. Met metus sovietiniai propagandistai aikindavo, kad bus gaminami kokybikesni kombainai,
nebebarstysiantys grd i nesandari bunkeri. Bet i "problema" taip ir liko neisprsta iki pat reimo lugimo.
Tai paradoksalus reikinys turint mintyje Soviet pasiekimus kosmoso srityje. Kolkius, kaip ir vis al,
apraizg biurokratin vadov armija, kuriai atitekdavo didel kolkiei udirbt pajam dalis. ems kiui,
pradedant kolkiais ir baigiant ministerijomis, vadovavo apie 3 milijonai "specialist".
Pltros tempus stabd ir objektyvios prieastys: aliav atsargos europinje alies dalyje seko, o nauj telkini
sisavinimas Sibire ir kituose rytiniuose rajonuose brangiai kainavo. Daug l buvo skiriama armijai,
komunistiniams ar "draugikiems" reimams vairiuose emynuose remti, politinms avantiroms, karui
Afganistane.
9-ojo deimtmeio pradioje alis pradjo gyventi visuotinio deficito slygomis: trko visko, pradedant batais
ir dera, baigiant grdais, naujomis technologijomis ir paprasiausiomis automobili bei traktori detalmis.
Milijonus ton grd Soviet Sjunga kasmet pirkdavo JAV ir kitose alyse. Nepaisant deficito preks buvo
pigios, o j kainos nesikeisdavo deimtmeius. Tai skatino spekuliacij ir moni, uimani auktas pareigas
prekybos sistemoje, pralobim. Brenevo valdymo metais partin ir valstybin nomenklatra skurdiai
gyvenanios visuomens fone pradjo isiskirti turtais, kuriuos ugyveno naudodamasi privilegijomis (pvz.,
sigyti automobil) arba paprasiausiai vogdama i valstybs.
Visuomen vis labiau apm apatija, cinizmas, moralin degradacija. Plintantis alkoholizmas tapo valstybine
problema. 9-j deimtmet alyje uregistruota per 4 milijonus alkoholik. Nieko nebestebino girti darbininkai ar
kolkieiai darbo vietose. Kasdiens girtuoklysts, vagiliavimai, ypa i valstybini moni ir kolki, tapo
prastu reikiniu.
alyje kaupsi ekonomins ir socialins problemos, kurios nebegaljo bti isprstos propagandinmis
priemonmis. Soviet armija beviltikai strigo Afganistane. Brenevas ir j supantys veikjai buvo seni ir ligoti,
jie nebegaljo nieko nuveikti.
1982 m. L. Brenevas mir. J pakeit buvs saugumo vadovas J. Andropovas, kuris labai gerai inojo tikrj
sudting ekonomin ir visuomenin alies padt. Andropovui vadovaujant buvo bandoma sugrietinti darbo
drausm, reikliau kovoti su girtavimu ir valstybs nuosavybs grobstymu. Tai tssi labai neilgai, nes Andropovas
1983 metais mir. J pakeit K. ernenka, taip pat senyvas ir ligotas mogus, kuris 1985 m. irgi mir. Senoji
Brenevo bendraygi gvardija buvo bejg nuveikti k nors reikmingesnio.
1985 m. SSKP Generaliniu sekretoriumi buvo irinktas palyginti jaunas ir energingas Politinio biuro narys
Michailas Gorbaiovas. Jis pradjo vykdyti reformas, kurios galiausiai sugriov socialistin santvark ir sulugd
Soviet Sjung.
Klausimai ir uduotys
1. Kokiomis aplinkybmis ir kaip valdi atjo N. Chruiovas?
2.Kokie svarbiausi N. Chruiovo valdymo bruoai?
3.Apibdinkite ekonomikos raid ir visuomens gyvenim L. Brenevo valdymo metais.

37. SOCIALISTINS EUROPOS ALYS 1953-1980 M.

Atilimo politikos atgarsiai Vidurio ir Pietryi Europos valstybse
Po J. Stalino mirties SSRS prasidjo permainos. Naujieji vadovai susilpnino socialistini ali kontrol,
atsisak pernelyg iurktaus kiimosi j vidaus reikalus. Jau 1953 m. vasar SSRS atnaujino diplomatinius
santykius su Jugoslavija. Netrukus t pat padar ir kitos socialistins alys. Taiau Jugoslavija ir toliau laiksi
neprisijungimo politikos.
Silpnjo represijos, atsirado galimybi kritikuoti socialistins visuomens negeroves, atsargiai reikalauti jos
demokratizavimo. Taip valdia tikjosi sumainti gyventoj nepasitenkinim, kuris prasiverdavo netgi
prievartos veiksmais. 1953 m. birelio mnes Berlyne ir kituose VDR miestuose vyko demonstracijos bei
riaus. Jas nuslopino sovietin kariuomen, taiau VDR valdia padar ekonomini nuolaid (padidino darbo
umokest, kiek sumaino kainas ir t.t.). 1956 m. birelio mnes Lenkijoje, Poznans mieste kilo darbinink
riaus, nuslopintos kariuomens, o ruden Lenkij apm demokratinis judjimas, kuris reikalavo reformuoti
socializm. LJDP vadovu tapo V. Gomulka. Jis apribojo saugumo tarnyb galiojimus, suvelnino cenzr, sutiko
panaikinti kolektyvinius kius. Nors jau 1957 m. pabaigoje reformos buvo sustabdytos, bet Lenkija po 1956 m.
vyki tapo laisviausia socialistins stovyklos alimi.
Sukilimas Vengrijoje
Socializmas Vengrijoje buvo kuriamas taikant represijas labiau nei kurioje kitoje Vidurio ir Pietryi Europos
valstybje. Po Stalino mirties represijos suvelnjo. Vis dlto naujam ministrui pirmininkui I. Nadiui pamginus
vykdyti reformas, jis buvo atleistas i pareig. Reformos nebuvo tsiamos.
1956 m. spalio 23 d. Budapete prasidjo demonstracijos. Ramybs negrino n tai, kad ministru pirmininku
vl buvo paskirtas I. Nadis, o partijos vadovu tapo J. Kadaras, kuris 1951 m. buvo nuteistas ilgus metus kalti u
tariam kontrrevoliucin veikl. Sukilimas apm vis al. Vengr kariuomen atsisak kovoti prie sukillius.
Darbo moni partija iiro. I. Nadio vyriausyb paskelb apie Vengrijos neutralum ir pasitraukim i Varuvos
sutarties organizacijos. 1956 m. lapkriio 4 d. Soviet armijos daliniai siver Budapet ir per kelet dien
nuslopino sukilim sostinje ir visoje alyje. I. Nadis buvo suimtas ir suaudytas. I viso mirties bausm
vykdyta beveik 2 tkst. sukilli. Apie 100 tkst. vengr pabgo Austrij. Taiau represijos tssi neilgai.
Iirusi Darbo moni partij pakeitusios naujos komunist partijos - Vengrijos socialistins darbinink
partijos - pirmasis sekretorius J. Kadaras paskelb politik: "Kas ne prie mus - tas su mumis!" ir j gyvendino.
Pagal 1960 ir 1963 m. amnestijas i kaljim ileisti beveik visi nuteistieji. I usienio gro 60 tkst. pabgli.
Vengrijoje buvo vykdoma ekonomin reforma, ems kio kooperatyvai gavo tikr savivald, laisvesnis tapo
kultrinis gyvenimas.
Socialistini ali bendradarbiavimas
1956 m. vykiai Lenkijoje ir Vengrijoje privert SSRS dar labiau suvelninti kit socialistini valstybi
kontrols metodus. Buvo ataukti gauss sovietiniai patarjai, 1957 m. i Rumunijos ivesta Soviet
kariuomen. SSRS vadovavimas kitoms socialistinms valstybms pasireik naujomis formomis. Didelis
vaidmuo ia teko dar 1949 m. kurtai kinio ir techninio bendradarbiavimo organizacijai - Ekonomins savitarpio
pagalbos tarybai (ESPT) su bstine Maskvoje. ESPT nariai buvo SSRS, Lenkija, ekoslovakija, VDR, Vengrija,
Rumunija, Bulgarija ir Albanija. 1962 m. jos nare tapo Mongolija, o 1972 m. - Kuba. ios organizacijos dalyvs
derino savo kins veiklos planus, plt tarpusavio prekyb.
Soviet Sjunga pirkdavo ems kio produkt - vaisi ir darovi bei j konserv, vyno, cukraus, lengvosios
ir elektrotechnikos pramons gamini, parduodavo ioms valstybms gana emomis kainomis aliav - naftos,
medienos, spalvotj metal, medvilns. SSRS sjungininkai turdavo nemaai pranaum, utat Maskva i j
reikalaudavo paklusnumo.

1968 m. vykiai ekoslovakijoje

ekoslovakijoje ekonominms reformoms prieinosi komunist partijos pirmasis sekretorius A. Novotnas. 1968
m. sausio mn. j pakeit A. Dubekas, apie kur susitelk reformatoriai, siekiantys sudemokratinti ne tik
ekonomik, bet ir politin sistem, sukurti "mogik socializm". Tuometin SSRS vadovyb, isigandusi
reform ekoslovakijoje, 1968 m. rugpjio mnes suorganizavo Varuvos sutarties valstybi - SSRS, Lenkijos,
VDR, Vengrijos, Bulgarijos -intervencij, privert nutraukti pertvarkymus, o netrukus ir pasitraukti i valdios
komunistus reformatorius.
Toki vyki eig nulm ne tik ginkluotas sikiimas. Paioje ekoslovakijos komunist partijoje buvo
moni, manani, kad pertvarkymai ir pakantumas opozicinei veiklai kelia pavoj alies socializmui. Jie
parm intervencij, todl pateko valdi ir "ival" komunist partij nuo reformatori. Paalintiesiems i
partijos neleisdavo dirbti valstybs administracijoje, ekonomikoje, mokslo ir kultros staigose. 1969 m.
balandio mnes A. Dubekas buvo priverstas pasitraukti i komunist partijos vadovo posto. Jo vietoje
irinktas G. Husakas. Komunist partijos vadovyb paskelb, kad 1968 m. nebuvo jokios intervencijos, o
atvirkiai - penki Varuvos sutarties valstybi armij daliniai suteik "brolik pagalb prie kontrrevoliucijos
grsm". Taip buvo pripainta SSRS teis kitis kit socialistini valstybi vidaus reikalus socializmo gynimo
dingstimi. Vakar urnalistai pavadino tai riboto socialistini valstybi suvereniteto arba Brenevo doktrina.
Sovietiniai daliniai ekoslovakijoje pasiliko daugiau kaip dvideimt met, ligi socializmo sistemos suirimo.
Socializmo sistemos krizs brendimas
Ekonomikos pltot Europos socialistinse alyse pamau ltjo. Industrializacija tik trumpam sumaino
atsilikim nuo Vakar. 7-aj deimtmet prasidjo naujas mokslo ir technikos revoliucijos etapas, o socialistini
ali ekonomika buvo pernelyg nelanksti ir neprim naujovi.
Valdaniose komunist partijose vis maiau beliko idjik komunist. Juos pakeit karjeristai bei cinikai,
kurie stodavo partij siekdami sau gerovs. daugelio socialistini valstybi konstitucijas buvo traukti
straipsniai apie vadovaujant komunist partij vaidmen, bet tai nepadidino j autoriteto visuomenje, veikiau
atvirkiai.
Lyginant su stalininiu laikotarpiu ir 6-ojo deimtmeio pabaiga, sumajo Europos socialistini valstybi
priklausomyb nuo SSRS. Tam dar tak 7-ojo deimtmeio pradioje irykj dviej didij socialistini
valstybi- Soviet Sjungos ir Kinijos - nesutarimai. Kinijos pus stojo Albanija, su kuria SSRS 1961 m.
nutrauk diplomatinius santykius. Albanija pasitrauk i ESPT ir Varuvos sutarties organizacijos.
Tam tikr usienio politikos savarankikum rod Rumunija. Ji 1967 m. nenutrauk santyki su Izraeliu, 1968
m. atsisak dalyvauti Varuvos sutarties valstybi intervencijoje ekoslovakij. Nors ir likdama ios
organizacijos nare, Rumunija laimjo Vakar valstybi palankum, gaudavo i j dideles paskolas. Kita vertus,
Rumunijos komunist partijos vadovas N. auesku pamau sutelk vis valdi ir ved savo diktatr.
kinius sunkumus igyveno ir kitos socialistins valstybs. Lenkijoje jie sukl net tris - 1970, 1976 ir 19801981 m. - politines krizes. 1970 m. gruodio mnes Lenkijos vyriausyb padidino maisto produkt kainas.
Baltijos pajrio miestuose - Gdanske, Gdynje ir ecine - prasidjo protesto demonstracijos, kurias nuslopino
kariuomen. Buvo nukaut ir sueist. V. Gomulkai teko atsistatydinti i LJDP pirmojo sekretoriaus posto. Jo
pdiniu tapo E. Gerekas, atauks kain paklim ir bands sprsti kio problemas Vakar padedamas.
Lenkija gavo i Vakar Europos ir JAV didiules paskolas, kurias panaudojo pramonei sumoderninti ir
gyventoj aprpinimui pagerinti. Taiau pagerjimas buvo trumpas. Paskol greit neliko, ir valdia 1976 m.
vasar mgino pakelti maisto produkt kainas. Vl vyko demonstracijos ir riaus. Jas numalino milicija, tik
kart nukaut jau nebuvo. Ekonomikos bkl Lenkijoje blogjo, plito opozicinis judjimas.
Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite atilimo politikos Soviet Sjungoje poveik Europos liaudies demokratijos alims.

2.Palyginkite 1956 ir 1968 m. vykius Vengrijoje ir ekoslovakijoje.

3.Kaip Js suprantate vadinamj Brenevo doktrin?

38. SOVIETIN LIETUVA 1953-1987 m.

Komunist politika
1953 m. mirus J. Stalinui, SSRS vadovybs virn ikilo N. Chruiovas. Jo politins ir ekonomins
reformos keit padt ir Lietuvoje. Iki 1958 m. pabaigos i tremties viet Tvyn gro 22 tkst. tremtini
eim. Daug tremtini neatgavo konfiskuoto turto, jiems buvo trukdoma gauti darbo, juo labiau vado
vaujanio, neretai varomas j vaik primimas auktsias mokyklas. Todl ne visi tremtiniai parvyko
Lietuv. Manoma, kad vairiose SSRS vietose liko 30-40 tkst. lietuvi.
6-j-7-j deimtmeiais Lietuva pagal sovietin model buvo spariai industrializuojama. Atsirado ir
nauj pramons ak: chemijos, radiotechnikos. Tada pastatytas Panevio "Ekranas", Jonavos ir Kdaini
chemijos kombinatai, Vilniaus kuro aparatros, Grt, "Elfos" gamyklos, Kauno ir Elektrn elektrins.
Lietuvos pramon buvo pltojama pagal SSRS poreikius, buvo nepaisoma ekologini padarini.
1964 m. ruden N. Chruiov pakeit konservatyvij jg statytinis L. Brenevas. Sustiprjo komandins
kio valdymo tendencijos, disident persekiojimas.
Kolektyvizacijos sulugdytas Lietuvos ems kis beveik du deimtmeius neikop i krizs. Po 1956 m. kiek
pagerjo kolkiei gyvenimas: panaikintos prievols, padidintas darbo umokestis, ems kio produkt
supirkimo kainos. Tik 7-ojo deimtmeio pradioje Lietuvos ems kis pasiek priekarin lyg. Vis dlto
palyginti su kitomis sovietinmis respublikomis Lietuvos ems kis buvo vienas pirmaujani SSRS. Pagal
pieno gavyb vienam gyventojui Lietuva 1970 m. um pirm viet SSRS - 793 kg (SSRS - 342 kg). Daugiau
pieno buvo gaunama tik Naujojoje Zelandijoje ir Danijoje. Nemaa ems kio produkcijos dalis buvo
iauginama asmeniniuose kolkiei sodybiniuose sklypuose. 1975 m. iuose kiuose buvo gauta 31% msos ij
40% pieno. N. Chruiovo ir L. Brenevo laikais valdia ts Stalino pradt vienkiemi naikinimo politik. Iki
1965 m. Lietuvoje buvo likviduota 62 tkst. vienkiemi (i 300 tkst.). mons veng kurtis naujose
gyvenvietse - danai vykdavo gyventi miestus. 1965-1984 m. Lietuvos miest gyventoj padaugjo nuo 43,9
iki 68%.

Kultrinis gyvenimas
6-ojo deimtmeio politinis atilimas adjo poslinkius ir Lietuvos kultriniame gyvenime. Buvo bandoma
pertvarkyti kultros ir vietimo staig sistem, atstatyti istorijos ir kultros paminklus. Taiau ir naujomis
slygomis centralizmas, ideologin cenzra neleido visikai atsiskleisti menininkams, slopino kultros tautikum
ir dvasingum. Grusius i kaljim ar tremties mokslininkus, literatus, ymius valstybs ir kultros veikjus,
mokytojus, agronomus (V. Sezeman, P. ali, K. Inir, A. Mikin, P. Klim, A. Stulginsk, J. Urb ir kt.)
atidiai stebjo valstybs saugumo organai. Toliau buvo persekiojama lietuvi inteligentija. 1958 m. i
universiteto rektoriaus pareig atleistas J. Bulavas, kuris stengsi atlietuvinti universitet. Norint sustiprinti
jaunimo komunistin aukljim, Lietuvos auktosiose mokyklose 1960 m. buvo vestas mokslinio ateizmo
kursas, o nuo 1963 m. - mokslinio komunizmo pagrindai.
Vis dlto buvo ir teigiam pokyi. Komunist partija m toleruoti ideologikai neutrali kryb. Lietuv
igarsino dailininko grafiko S. Krasausko, raytojo V. Mykolaiio-Putino, kino reisieriaus V. alakeviiaus,
skulptoriaus J. Mikno ir kt. meninink kryba. 1959 m. valdia pradjo Trak ir Bir pili restauravimo
bei Medinink pilies konservavimo darbus. Bet dl to nuolat reikjo aikintis su Maskva ir iekoti partijos
vadovams tinkam argument. A. Sniekus aikino N. Chruiovui, kad Trakuose numatyta atidaryti muziej, ku
ris atspindsis lietuvi ir rus taut kov su kryiuoiais, feodalais, buruazija, faistiniais grobikais.
1960 m. Vilniuje oficialiai pamintas algirio mio 550 met jubiliejus; Gedimino kaln buvo ukeltas
memorialinis akmuo, Lietuvos miestuose ir miesteliuose rodomas teatralizuotas "Piln" vaidinimas.
Partin kultros cenzra sustiprjo po 1968 m. SSRS armijos intervencijos ekoslovakij.

Lietuvi prieinimasis komunist politikai

1955-1959 m. susilpnjus totalitariniam reimui, Lietuvoje vl sustiprjo anti-sovietinis sjdis. Jam turjo
takos ir 1955-1956 m. vykiai Lenkijoje ir Vengrijoje. Pirm kart po rezistencijos nuslopinimo atvira politinio
protesto akcija Lietuvoje vyko 1955 11 02 Kaune. Grup jaunuoli prie kari kap giedojo tautines giesmes,
susirm su milicija. 1956 m. Vlins pamintos ir Vilniuje. Panas minjimai vyko ir vlesniais metais. 19551958 m. Valstybs saugumo komitetas (KGB) iaikino 61 nelegali organizacij, kuri veikloje dalyvavo
303 mons, daugiausia jaunimas.
1961 m. SSKP prim utopin komunistins visuomens sukrimo program. Ji numat taut susiliejim ir
inykim. Todl ir Lietuvoje pradti persekioti bet kokie tautinio protesto, iskirtinumo reikiniai.
Lietuvi slapt organizacij veikla ypa suaktyvjo po 1968 m. SSRS armijos intervencijos ekoslovakij.
1968-1970 m. u antisovietin veikl buvo nubausti 109 mons. Skirtingai nuo rus disident, lietuviai
pirmenyb teik ne mogaus teisms, o Lietuvos nepriklausomybs ir religijos laisvs problemoms. Svarbiausia
disident organizacija buvo Lietuvos Helsinkio grup, veikusi 1976-1983 m. Be to, Lietuvoje susibr ir kitos
disident organizacijos: Lietuvos katalik sjunga, Jaunosios Lietuvos sjunga ir kt. 1978 m. buvo steigta
Lietuvos laisvs lyga (LLL).
Nepaisant dideli pastang, disidentai didesnio poveikio komunistiniam reimui neturjo. Taiau j veikla rod,
kad ne visiems Lietuvoje is reimas priimtinas. Disidentai informuodavo pasaul apie mogaus teisi
paeidimus Lietuvoje.
Komunist valdia var Lietuvos Katalik banyios veikl. 1956-1960 m. Lietuvoje buvo udarytos 7
banyios, suimta 11 kunig. Ypa persekiota Banyios vadovyb. 1957 m. vyskupai T. Matulionis ir V.
Sladkeviius buvo paalinti i pareig ir itremti. 1961 m. agar itremtas vyskupas J. Steponaviius. 1966 m.
LKP CK nutar nacionalizuoti tikinij lomis pastatyt Klaipdos Taikos Karaliens banyi. 7-j
deimtmet sustiprjo religini paminkl ir vent viet niokojimas: buvo griaunami Kryi kalno kryiai,
trukdoma tikintiesiems ir kunigams lankyti ventas vietas, atlikti religines apeigas. I kunig buvo atimami
registracijos paymjimai, mainamas klierik skaiius Kauno kunig seminarijoje.
U vaik katekizavim buvo nuteisti kunigai P. Bubnys, A. ekeviius, J. Zdebskis. Dl religijos laisvs ir
katalikikos spaudos suvarymo 1972 m. L. Brenev ir JTO kreipsi 17 054 Lietuvos tikintieji. 1972 m.
buvo steigta slapta kunig seminarija. Tais paiais metais pradtas leisti ymiausias nelegalus leidinys
"Lietuvos Katalik banyios kronika", kuris demaskuodavo soviet valdios antireligin, antitautin politik.
Iki 1987 m. ijo 75 io leidinio numeriai. 1978 m. steigtas Tikinij teisms ginti katalik komitetas. 19781983 m. komitetas paskelb 50 dokument ir protesto rat vairioms LSSR, SSRS valdios staigoms, pasaulio
organizacijoms, reng para rinkimo akcijas. 1979 m. surinkti 148 149 paraai dl Klaipdos banyios gri
nimo tikintiesiems.
1972 m. vyko viena i didiausi Lietuvoje politinio protesto akcij. Gegus 14 d. Kauno muzikinio teatro
skverelyje, apsipyls benzinu, dl Lietuvos laisvs susidegino Romas Kalanta. KGB stengsi vyk sumenkinti
ir, paskelbusi R. Kalant buvus psichiniu ligoniu, slaptai palaidojo. Tai sukl protesto akcijas. Netrukus po
laidotuvi vykusi demonstracij metu buvo suimti 402 mons. Kauno vyki atgarsiai greitai pasklido po
Lietuv, pasiek usien. 8-j deimtmet Soviet Sjungoje toliau stiprjantis politinis reimas stengsi slopinti
lietuvi tautos politin aktyvum. Nepaisydama grieto politinio reimo, lietuvi tauta isaugojo tautikumo
idealus.

Klausimai ir uduotys
1.Kokie pokyiai vyko Lietuvoje N. Chruiovo ir L. Brenevo valdymo metais?
2.Kaip buvo persekiojami gr politiniai kaliniai ir tremtiniai? Pateikite persekiojimo pavyzdi i savo
eimos, gimins, pastam gyvenimo.
3.Kuo pasireik lietuvi prieinimasis sovietinei sistemai Chruiovo ir Brenevo valdymo metais?
Nurodykite svarbiausias disident organizacijas

39. KOMUNIZMAS U EUROPOS RIB

Komunizmo plitimas pokario pasaulyje
Antrojo pasaulinio karo ir pirmaisiais pokario metais labai sustiprjo komunistinis judjimas. Komunist
aktyvumas pasiprieinimo judjime smarkiai padidino j tak Europos ir Azijos alyse. SSRS pergal kare ir jos
lemiamas vaidmuo tai pergalei pasiekti pakl ir komunistinio judjimo autoritet.
Pirmaisiais pokario metais Pranczijos ir Italijos komunist partijos turjo beveik po du milijonus nari,
buvo gausiai atstovaujamos parlamentuose ir dalyvavo vyriausybse. Taiau komunistus remiani Vakar
Europos darbinink dauguma nebuvo prievartins revoliucijos alininkai, jie siek pirmiausia pagerinti savo
gyvenimo slygas. Todl Vakar komunist partijos sutelk pastangas profsjung veiklai, rinkiminei kovai ir
parlamentinms diskusijoms.
Daugelis Azijos ali komunist partij laiksi nuostatos derinti politin ir ginkluot kov. Baigiantis
Antrajam pasauliniam karui ypa sustiprjo komunistinis judjimas Pietryi Azijoje: Vietname, Birmoje,
Indonezijoje, Filipinuose. ia kovose prie japon okupantus dalyvav komunist partizan briai Japonijai
kapituliavus mgino paimti valdi. Taiau tam prieinosi tiek Vakar Europos valstybs ir JAV, kurioms tos
alys iki karo priklaus kaip kolonijos, tiek vietins antikomunistins jgos. Po ilgamei pilietini kar
komunistams pavyko pasiekti visik pergal tik Vietname, Kambodoje ir Laose. Kitur jie buvo sutriukinti.
Socialistins Azijos alys
Komunistai pam valdi ne tik trijose Pietryi Azijos valstybse. Azijoje buvo ir daugiau socialistini ali.
Dar 1924 m. buvo paskelbta Mongolijos Liaudies Respublika. i labai retai gyvenama klajoklins
gyvulininkysts alis buvo visikai priklausoma nuo SSRS.
Po Antrojo pasaulinio karo komunistai sigaljo iaurinje Korjos dalyje, kuri 1945 m. um Soviet
armija. 1948 m. buvo paskelbta Korjos Liaudies Demokratin Respublika (KLDR). 1949 m. komunistai laimjo
pilietin kar Kinijoje ir pam valdi gyventoj skaiiumi didiausioje pasaulio valstybje. Azijos socialistins
valstybs, iskyrus Mongolij, buvo maiau priklausomos nuo SSRS negu Europos komunistins alys. Tiesa, tai
turjo ir neigiam padarini: Kinijos ir KLDR nepaliet destalinizacijos procesas.
Kinija, valdoma komunist
1949 m. spalio mn. l d. buvo paskelbta Kinijos Liaudies Respublika (KLR). Kin komunistai 6-ojo
deimtmeio pradioje nacionalizavo bankus ir stambij pramon, vykd ems kio reform - beemiams ir
maaemiams idalijo beveik 47 mln. ha dvarinink emi. Vidutines ir masias mones iki 1956 m. vald
privats savininkai, taiau jas valstyb grietai kontroliavo. Sekdama SSRS pavyzdiu, Kinija pradjo
industrializacij. 1953-1957 m. buvo pastatyta daug sunkiosios pramons moni. Taiau jau 1955 m. Kinijos
komunist partija, vadovaujama Mao Czeduno, pradjo spartinti pertvarkymus.
Per atuonis mnesius Kinijoje buvo kooperuotas ems kis, o 1956 m. suvalstybinta visa privati pramon ir
prekyba. Taiau kitaip negu Soviet Sjungos ir Centrins bei Pietryi Europos alyse (iskyrus VDR)
vidutiniai ir smulkieji kapitalistai gavo tam tikr ipirk (beveik tredal suvalstybint moni verts). Vyko ir
amatinink kooperavimas.
Mao Czedunas man, kad Kinijos ekonomika auga per ltai, ir jis sugalvojo veikti jos trkumus per kelerius
metus. 1958 m. pradioje buvo paskelbtas "didysis uolis". ems kio kooperatyvus pertvarkydavo "liaudies
komunas", kuriose buvo panaikintas umokestis pagal darb, o produktai skirstomi visiems po lygiai,
suvisuomenintas asmeninis turtas, vesta karika darbo ir gyvenimo tvarka. "Didiojo uolio" laikotarpiu (19581962 m.) pramons gamyb reikjo padidinti 6,5 karto, ems kio - 2,5 karto. ie fantastiniai planai nebuvo
gyvendinti.

"Didysis uolis" baigsi ekonomine suirute ir gamybos smukimu. 1960 m. Kinijoje siaut badas, nuo kurio
mir keliolika milijon moni.
"Didysis uolis" sutapo su Kinijos ir SSRS konflikto pradia. Jis turjo ideologines ir politines prieastis.
Mao Czedunas nerimavo dl Stalino kulto pasmerkimo, jis bijojo, kad destalinizacija gali susilpninti jo
vienvaldyst. Kinija nebenorjo bti "jaunesnija" SSRS partnere, o pati siek primesti jai savo vali. KLR
vadovai reikalavo i SSRS padti Kinijai pasigaminti branduolin ginkl. Taiau N. Chruiovas grietai atsisak
tai padaryti.
Neturtinga alis didiulmis pastangomis pati sukr branduolin bei raketin ginklus. 1964 m. spalio mnes
vakar Kinijos dykumose buvo susprogdinta atomin bomba, o 1967 m. - vandenilin. 1966 m. Kinija iband
pirmj valdom raket, o 1971 m. paleido dirbtin ems palydov.
Kai kurie KKP veikjai reik nepasitenkinim Mao Czeduno vidaus ir usienio politika. Siekdamas ilaikyti
valdi, Mao Czedunas ir jo alininkai (ma-oistai) 1966 m. pradjo proletarin kultrin revoliucij ir paskelb
k: "Ugnis tabus!". Maoist sudaryti moksleivi chunveibin ("raudonj sargybini") briai uimdavo
partijos ir vyriausybs staigas, persekiodavo visus tariamuosius. imtai tkstani partijos veikj,
administracijos pareign ir inteligent buvo udaryti koncentracijos stovyklas arba itremti atokius alies
rajonus "persiauklti".
"Kultrins revoliucijos" metais santykiai su SSRS dar labiau pablogjo. Abiej valstybi pasienyje vyko
ginkluoti susirmimai, didiausias i j- 1969 m. pavasar prie Usrio ups. 8-ojo deimtmeio pradioje Kinija
pakeit politik Vakar atvilgiu, siek Vakar valstybi diplomatinio pripainimo ir ekonomins, technins bei
karins pagalbos. Kinija umezg diplomatinius santykius su dauguma Vakar valstybi, o 1971 m. buvo
priimta JTO.
1976 m. rugsjo mn. mir Mao Czedunas, ir ikart prasidjo kova dl valdios. Nauju alies lyderiu tapo
nuosaiki pair Den Siaopingas, siekiantis nutraukti represijas ir pagerinti liaudies gyvenim.
1979 m. Den Siaopingas paskelb nauj ekonomikos kurs, numatant privaios pramons ir prekybos
teisinim, pirmenyb lengvosios pramons pltojimui ir kt. Dauguma valstiei atgavo ems sklypus (tik be
teiss parduoti), jiems leista verstis pagalbiniais verslais. KLR valdia atsisak maoist politikos, bet paties
Mao Czeduno nepasmerk.
Buvo smarkiai sumaintos karins ilaidos, pamau keitsi ir KLR usienio politika, sunormaljo santykiai
su SSRS.
9-aj deimtmet Kinijoje labai padidjo ems kio ir pramons gamyba, pakilo gyvenimo lygis. Politinje
srityje komunist partija ligi iol atsisako dalytis valdia, silpna ir negausi opozicija persekiojama.
Komunistins idjos Vakar pusrutulyje. Kubos revoliucija
iaurs Amerikoje - JAV ir Kanadoje - komunist partijos buvo silpnos tarpukariu, nesustiprjo ir po Antrojo
pasaulinio karo. iose alyse komunistai negaudavo rinkj paramos ir neturjo atstov parlamentuose. Kitokia
padtis buvo Lotyn Amerikoje. ia egzistavo labai atrs socialiniai prietaravimai, dauguma kaimo gyventoj
neturjo ems, ji priklaus stambiesiems dvarininkams. Skurdas viepatavo ir kaimuose, ir miestuose, dl
mokykl trkumo didel dalis vaik j nelankydavo ir likdavo beraiai. Pramon ir kasyklos daugiausiai
priklaus usienieiams. Lotyn Amerikos respublikose veik demokratins konstitucijos, bet j maai tebuvo
paisoma. Konservatyvs karininkai, vadinami "gorilomis", ugrob valdi iauriai persekiodavo opozicij ir
neleisdavo vykdyti socialini reform.
Esant tokiai padiai Lotyn Amerikoje ali komunistins idjos susilaukdavo nemaai alinink, ypa tarp
student. Komunist veikla daugelyje ali buvo draudiama, bet tai skatino juos ginkluotis kovai. Kuboje i
kova baigsi pergale.
6-aj deimtmet Kuboje viepatavo F. Batistos diktatra, alis buvo visikai priklausoma nuo JAV.
Visuomens nepasitenkinimas didjo ir ji parm 1956 m. lapkriio mn. prasidjusi partizan kov. Jai
vadovavo jaunas (g. 1926 m.) i turting dvarinink eimos kils advokatas Fidelis Kastras. Jam pavyko
patraukti partizan pus valstieius bei samdinius, miesto inteligentus ir net dal buruazijos. Korupcijoje
paskendusios Batistos diktatros negaljo igelbti iauriausios represijos. Naujj 1959 m. ivakarse Batist
pabgo i Kubos, ir valdia atiteko F. Kastrui. Pirm kart Lotyn Amerikoje partizanai nuvert karin diktatr.
Senoji armija buvo paleista, o i partizan bri sukurtos revoliucins ginkluotosios pajgos.
F. Kastro vyriausyb jau 1959 m. nacionalizavo amerikiei ems valdas ir didesnius kaip 400 ha vietini
savinink dvarus. 1963 m. buvo nacionalizuoti visi vidutiniai bei maieji dvarai. Didiuma j tapo
valstybiniais kiais.

Kubos ir JAV santykiai blogjo. 1960 m. vasar JAV prezidentas D. Eizenhaueris pasira statym, draudiant
veti i Kubos cukr. F. Kastras tada nacionalizavo amerikiei kapitalist pramons mones, bankus,
susisiekimo bei ryi kompanijas. 1961 m. sausio mn. JAV nutrauk su Kuba diplomatinius santykius ir
pradjo rengtis jga nuversti F. Kastr.
1961m. pavasar Kastras paskelb, kad Kuboje vyksta socialistin revoliucija. F. Kastro vyriausyb
nacionalizavo ne tik amerikiei, bet ir kubiei buruazijos nuosavyb. Pasiturintys kubieiai bgo JAV,
rengsi kovai prie revoliucij. 1961 m. balandio mn. amerikiei apginkluoti kontrrevoliucionieriai
isikl Kubos pakrantje, bet per tris dienas buvo sutriukinti ir pasidav.
1962m. ruden kilo Karib kriz. Kuba visokeriopai rm revoliucinius partizan judjimus Lotyn Amerikos
alyse, todl 1964 m. visos Lotyn Amerikos valstybs, iskyrus Meksik, JAV veriamos nutrauk su Kuba
diplomatinius santykius. Taiau 8-aj deimtmet daugelis j iuos santykius vl umezg. Nutrkus ryiams
su JAV, beveik visa Kubos prekyba vyko su SSRS ir kitomis socialistinmis alimis.
Valdanioji ir vienintel alies politin partija yra Kubos komunist partija. Jos pirmojo sekretoriaus,
Valstybs tarybos pirmininko (prezidento) ir vyriausybs vadovo postus uima vienas mogus - F. Kastras.
Kuboje po revoliucijos pastatyta daug fabrik, gamykl bei elektrini, smarkiai padidjo pramons gamyba.
Taiau Kubai nepavyko veikti ekonomini sunkum: trksta vartojimo preki, jos skirstomos pagal korteles.
Kub skaudiai paliet socializmo lugimas Europoje ir SSRS suirimas. Anksiau ios valstybs supirkdavo
beveik vis Kubos eksportuojam cukr ir tiekdavo jai pramons gaminius, naft bei jos produktus. Ginklai ir
kita karin technika buvo gaunama beveik nemokamai i SSRS. Pastaraisiais metais vis i pranaum Kuba
neteko. Siekdama veikti ikilusias problemas Kubos vyriausyb sumaino maisto davinius pagal korteles,
paskelb itekli taupymo akcij ir ryting kov su korupcija. Fidelis Kastras ilaiko valdios visum, ragina
ginti socialistin pasirinkim nuo JAV ksl.
Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite komunist takos plitimo pasaulyje prieastis ir j taktikos Vakar Europoje bei Azijoje skirtumus.
2.Nurodykite "didiojo uolio " ir "kultrins revoliucijos " Kinijoje panaum ir skirtumus.

3.Kaip keitsi KLR usienio politika nuo 1950 met iki i dien?
4.Kokios socialins negerovs ir prietaravimai bdingi Lotyn Amerikai?
5.Kokios prieastys lm, kad socializmas nelugo Kuboje, kitaip negu Europos alyse?

40. JAV - EKONOMIN IR POLITIN SUPERVALSTYB

Antrojo pasaulinio karo poveikis JAV ekonomikai
Karo metais JAV padidjo ginkl, vartojimo reikmen gamyba, pagausjo ems kio produkcija, pramons
produkcijos eksportas. Sustiprjo finansin, ekonomin ir karin galia. Amerikieiai gavo didel peln i karinio
tiekimo. 1946 m. JAV gamino 62% visos Vakar pasaulio pramons produkcijos ir turjo 70% pasaulio aukso (be
SSRS) atsarg. Doleris tapo tarptautinio atsiskaitymo mokjimo priemone. JAV turjo daugiau nei 30 000
civilins aviacijos lktuv bei 60% viso pasaulio laivyno tonao. Nuo 1945 iki 1964 m. amerikieiai suteik 97
mlrd. doleri finansin param visam pasauliui. Jungtinms Amerikos Valstijoms buvo palanki pokario situacija.
Vokietija ir Japonija patyr visik pralaimjim. Didioji Britanija ir Pranczija prasiskolino amerikiei
kreditoriams.
Nenukentjusi nuo karo pramon, sumaj mokesiai, didel amerikiei perkamoji galia, teikiama pagalba
Europai atstatyti, prasidjs altasis karas ir ginklavimosi varybos lm spart ekonomikos vystymsi pokario
metais. JAV dar labiau pranoko kitas alis technikos lygiu. Buvo tobulinama aviacija, sukurta raket bei
elektronikos pramon. ia anksiausiai, 1945 m., pagaminta atomin bomba, 1946 m. sukurtas kompiuteris, o
1948 m. - pirmasis tranzistorius.
Nuo 1945 m. JAV vaidino pagrindin ekonomin ir technin vaidmen pasaulyje, taiau turjo karin
konkurent, kit supervalstyb - SSRS.
JAV vaidmuo pasaulio ekonomikoje
Pokario metais JAV iliko pirmaujania valstybe pasaulyje. 1990 met pabaigoje jos pagamino 25% pasaulio
pramons produkcijos. Amerikieiai augino 20% pasaulio kviei. JAV teko 50% pasaulio grd eksporto. 1995
metais alis pirmavo usienio investicijomis.
I 500 didij pasaulio bank 25% priklauso JAV. Didels amerikiei korporacijos "General Motors",
"Texaco", "Boeing" ir kt. inomos pasaulyje. Preks su etikete "Made in USA" kokybikos ir vertinamos pasaulio
rinkoje. Automobili pramon laikoma visos JAV ekonomikos stabilumo rodikliu. 1982 m. pasaulyje buvo 331
mln. lengvj automobili, i j 123 mln. Jungtinse Amerikos Valstijose. Amerikieiai diktuoja pasauliui
aviacijos, raket, erdvlaivi modelius. Daugiau kaip 50% pasaulio skaiiavimo main rink kontroliuoja JAV
kompanijos, kuri didiausia - "IBM". Ekonomikos progresui didel tak daro mokslini tyrim skatinimas,
iradim diegimas gamyb, imlumas naujovms. JAV turtinga gamtini itekli, turi ger rink gretimose,
labiau atsilikusiose alyse.
Apie pus JAV eksporto sudar mainos ir rengimai, 2/3 importo - aliavos, kuras bei pusfabrikaiai.
Taupydama savo atsargas, JAV sivea apie 30% naftos. 1974-1975 m. OPEC alims padidinus naftos kainas,
JAV itiko didiausia po Antrojo pasaulinio karo ekonomin kriz. Pramons gamyba sumajo beveik 13,9%,
didjo infliacija, nedarbas, sumajo JAV dalis pasaulio prekyboje. Konkurencinje kovoje su ES ir Japonija
amerikiei kompanijos prarasdavo automobili, plieno, stakli rinkas. Siekdama sustiprinti savo pozicijas
prekybinse varybose su ES ir Japonija bei isaugoti konkurencij vidaus ir pasaulinje rinkoje, JAV msi
protekcionistini priemoni: padidino muitus u veam plien i ES ir kit ali, udraud valstybiniam
sektoriui pirkti telekomunikacij rang ir energetikos produkcij i ES. 1993 m. JAV, Kanada ir Meksika
pasira trial laisvosios prekybos sutart ir sukr didiausi pasaulyje laisvosios prekybos zon.
1992 m. JAV prasidjo pakilimo etapas. Tai rodo ir pagrindiniai alies rodikliai. BNP augimas 1994-1995 m.
sudar daugiau kaip 4%, nedarbo lygis 1995 m. sumajo iki 5%, metin infliacija 1995 m. sudar 3,3%.

Vidaus problemos ir j sprendimai

Prasidjus altajam karui JAV sustiprjo komunizmo baim. Kovai prie komunizm vadovavo senatorius D.
Makartis. 1947 m. daugiau kaip 2 mln. tarnautoj turjo prisiekti, kad niekados nepriklausys jokiai
organizacijai, susijusiai su komunistais. Daug apkaltint moni prarado darbo vietas, buvo sulugdyta j karjera
ir asmeninis gyvenimas. Vyras ir mona Rozenbergai, apkaltinti idav atomins bombos paslapt, buvo nuteisti
mirti. U visuomens kritik buvo peikiamas aktorius . aplinas, kuris protestuodamas 1954 m. ivyko i
JAV.
Svarbi JAV problema buvo negr segregacija. Prasidjo juodj judjimas u rasins nelygybs
panaikinim. 1954 m. JAV Aukiausiasis Teismas paskelb, kad baltj ir juodj atskyrimas mokyklose yra
nesuderinamas su Konstitucija. Taiau rasin diskriminacija iliko.
Daug reikming JAV politinio gyvenimo vyki susij su jauniausio alies istorijoje prezidento D. F. Kenedio
vardu. 1961 m. prezidentas D. F. Kenedis paskelb nauj politin kurs: kovoti prie skurd, korupcij ir mafij,
segregacij, gyvendinti kosmines NASA programas "Gemini" ir "Apollo". 1963 m., nespjs gyvendinti savo
sumanym, D. F. Kenedis buvo nuautas Dalaso mieste, Teksaso valstijoje. Prezidentu taps L. B. Donsonas
ts D. F. Kenedio program. Taiau karas Vietname ir kils juodj judjimas kl daug nauj problem.
Dl Vietnamo karo kilo masiniai jaunimo ir student protestai. Jauni vyrai atsisakydavo tarnauti kariuomenje,
palikdavo savo darbo vietas ir vykdavo usien.
1964 m. L. B. Donsono administracija prim "Piliei teisi statym", draudiant bet koki diskriminacij.
statymas neisprend miest getuose gyvenani negr socialini problem. Jie reikalavo imtis griet
priemoni socialinms ir ekonominms gyvenimo slygoms pagerinti. "Juodj panter" organizacija kviet
naudoti jg. Vienas i negr judjimo lyderi, Nobelio taikos premijos laureatas M. L. Kingas, sil kitoki
taktik - pilietin susitaikym vengiant smurto, bet 1968 m. jis buvo nuautas. Vis dlto negr padtis pasikeit.
Juodaodiai pasiek puiki rezultat armijoje, biznyje, sporte, net politikoje. Gerai materialiai apsirpinusi neg
r eini skaiius 1991 m. iaugo 4 kartus, taiau 10 mln. (1/3 juodosios rass) negr dar skursta. Vietiniai
gyventojai indnai stovi ant emiausio JAV visuomens laiptelio. 1970 m. buvo 244 rezervacijos. Jose gyveno
apie 800 tkst. indn.
XX a. 9-aj deimtmet Jungtines Amerikos Valstijas toliau slg neigiamas usienio prekybos balansas,
didelis valstybs biudeto deficitas, nusikalstamumas ir benami skaiius, vietimo ir sveikatos apsaugos
problemos, nelegali imigracija i Meksikos. 1993 m. prezidentas B. Klintonas, siekdamas sumainti valstybs
biudeto deficit, padidino didiausias pajamas gaunani gyventoj mokesius, pakl benzino kain, ved
nauj tabako ir alkoholio mokest.
JAV vaidmuo pasaulinje politikoje

Po karo JAV ir SSRS lm tarptautini santyki raid. 1947 m. Trumeno doktrina numat, kad JAV turi vadovauti
kovai prie komunizm dl Vakar pasaulio ideologijos ir jo gyvenimo bdo pergals. 1948 m. kurtoje
Amerikos valstybi organizacijoje (AVO) sprendim primimus lemia JAV pozicija. 1954 m. JAV valstybs
sekretorius D. Dalesas paskelb doktrin, kuri numat kurti ir stiprinti karinius blokus, galinius kariauti
lokalinius karus. 1957 m. prezidentas D. Eizenhaueris pareik, kad JAV turi teis kitis Artimj ir Vidurinij
Ryt ali vidaus reikalus. Kovos su komunizmu vardan amerikieiai rm reakcingas diktatras Lotyn
Amerikoje. tariai irjo tuos, kurie band vykdyti politines ir socialines reformas. 1954 m. JAV organizavo
karin samdini ipuol prie demokratin Gvatemalos vyriausyb. 1973 m. rm karin perversm ilje. 1965
m. pradjus vykdyti prezidento L. B. Donsono doktrin, kuri teig, kad JAV turi teis kitis kit ali vidaus
reikalus, gelbdama jas nuo komunizmo, amerikieiai sivl kar Vietname. JAV siekdama sustiprinti savo
tak pasaulyje paskelb, kad Artimieji Rytai, Afrika, Indijos vandenynas yra jos gyvybini interes sfera. Savo
gyvybini interes saugotoju Artimuosiuose Rytuose amerikieiai laiko Izrael, kuriam teikia finansin, karin ir
diplomatin param. 1990 m. Irakas ugrob Kuveit. 1991 m. JAV vadovaujant po karins operacijos "Audra
dykumoje" antiirakika koalicija sutriukino Huseino kariuomen ir ivadavo Kuveit. Amerikieiai aktyviai
dalyvauja ir sprendiant Jugoslavijos konflikt.
Pasibaigus altajam karui JAV formuojasi dvi nuomons dl amerikiei vaidmens Europoje. Vieni nori, kad
JAV ilaikyt 100 tkst. kariuomen Europoje, kad bt pleiama NATO ir kad demokratijos tvirtinimas
buvusiose komunistinse alyse yra JAV usienio politikos prioritetas. Kiti - izoliacionistai - prieinasi NATO
pltimui ir mano, kad JAV sipareigojimai Europai turi sumati.

Klausimai ir uduotys
1.Kok poveik JA V ekonomikai padar Antrasis pasaulinis karas ?
2.Kaip 5-6-j deimtmet pasireik antikomunizmas JAV?
3.Su kokiomis problemomis susidr pokarin JA V visuomen?
4.Remdamiesi spauda apibdinkite JA V vaidmen iuolaikiniame pasaulyje.

41. VAKAR EUROPA. INTEGRACINIAI PROCESAI

Pokario Vakar Europa ir jos ekonomikos krimas
Po Antrojo pasaulinio karo Vakar kis pltojosi daug tolygiau ir spariau negu 1918-1939 m. Pakilimas prasidjo
jau 1948 m. pabaigoje. Nema param Vakar Europos valstybms suteik amerikieiai pagal Maralo plan.
Reikmingas veiksnys buvo valstybinis ekonomikos bei socialini santyki reguliavimas. Kitaip nei po Pirmojo
pasaulinio karo, valstybs valdia grietai kontroliavo kainas, pinig apyvart; Didiojoje Britanijoje,
Pranczijoje, Italijoje, Austrijoje buvo suvalstybinta daugelis pramons ak. Visa tai sudar palankias slygas
spariai atkurti ekonomik.
Toks pramons ir visos ekonomikos augimas tssi beveik nepertraukiamai ketvirt amiaus, iki 1974-1975
m. krizs, apmusios kone visas kapitalistines alis. Taiau i kriz, kurios tiesiogin prieastis buvo
trumpalaikis Artimj Ryt naftos tiekimo nutraukimas ir smarkus jos kain pakilimas, nebuvo tokia
griaunanti kaip didioji tarpukario kriz. Vokietijos Federacins Respublikos pramons gamyba sumajo 9,6%,
Pranczijos - 7,2%, Didiosios Britanijos - 8,9%. 8-ojo deimtmeio pabaigoje ir 9-ojo pirmoje pusje Vakar
Europa, kaip ir JAV, igyveno kelerius metus trukus gamybos sstingio tarpsn.
Politin Vakar Europos ali raida
Vokiei nacizmo ir ital faizmo sutriukinimas sutvirtino demokratij Vakar Europoje. Tiktai Ispanijoje ir
Portugalijoje dar tris deimtmeius buvo autoritarin valdia. Ten ji isilaik iki 8-ojo deimtmeio vidurio.
1974 m. balandio mn. Portugalijoje sukilusi kariuomen vykd perversm - sugriov autoritarin reim.
Ispanijoje Frankas 1947 m. paskelb monarchijos atkrim, bet ilaik valdi iki pat mirties. Jam 1975 m. mirus,
karalius Chuanas Karlas I sudemokratino valstybs santvark. Trumpai egzistavo diktatra Graikijoje, kur
1967 m. deinieji karininkai, vadinamieji "juodieji pulkininkai", ugrob valdi. Taiau 1974 m. "juodieji
pulkininkai" buvo nualinti nuo valdios.
Demokratijos sigaljim Vakar Europoje nulm keletas prieasi. Pirma, spariai pltojosi kis, mons
gyveno geriau negu bet kada anksiau. Antra, pasikeit valdanij sluoksni poiris socialinius poreikius.
Smarkiai padidjo valstybs ilaidos sveikatos apsaugai, vietimui, socialiniam aprpinimui - pensijoms,
nedarbo ir kitoms paalpoms. Perskirstomos nacionalins pajamos, dalis kapitalist pelno, surinkto kaip
mokesiai, skiriama socialinms imokoms - nepasiturintiems. Todl turtiniai skirtumai nekl grsms esamai
santvarkai.
Komunist partijos didel tak Vakar Europoje turjo pirmaisiais pokario deimtmeiais, taiau pamau ji
silpnjo. Dauguma darbinink nesiek pakeisti tuometins ekonomins ir politins santvarkos. Jie buvo
suinteresuoti savo gyvenimo slyg gerinimu.
Prie to daug prisidjo socialdemokratai, kurie yra labai reikminga Vakar politin jga ir svarbus
visuomens paangos veiksnys. Socialdemokrat partijos pokario laikotarpiu daug met vadovavo VFR,
Pranczijos, Didiosios Britanijos, Graikijos, Portugalijos, Suomijos, vedijos, Danijos vyriausybms.
Socialdemokrat ekonomin ir socialin politika Vakar alyse susidr su nemau pasiprieinimu.
Turtingieji reik nepasitenkinim dideliais mokesiais, ribojaniais j pajamas, ir ilaidomis socialiniams
tikslams, kurios, beje, danai tekdavo ne labiausiai skurstantiems. Kartais atskiros gyventoj grups netgi
piktnaudiaudavo vairiomis socialinmis lengvatomis. Todl po krizs kai kuriose Vakar alyse sustiprjo
konservatyvios tendencijos. 1979 m. Didiojoje Britanijoje parlamento rinkimus laimjo konservatoriai, ir j

vyriausyb, vadovaujama M. Teer, pradjo nauj ekonomin ir socialin politik. Jos esm: valstybins
nuosavybs suprivatinimas, ilaid socialinms reikmms mainimas, pramons modernizavimas paisant
bedarbi skaiiaus didjimo. Nuo 9-ojo deimtmeio vidurio ekonomin padtis alyje pagerjo.
Vakar Europos ekonominio ir politinio bendradarbiavimo pradia
Pagalbai pagal Maralo plan derinti buvo sukurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija
(OEEC), kurioje dalyvavo 16 valstybi. i organizacija iliko ir pasibaigus Maralo plano veikimo laikui. 1949
m. kurtoji Europos Taryba, kurios bstine tapo Strasbras, skatino kultrin bendradarbiavim, derino teiss
normas.
Taiau daug svarbesnis buvo Vakar Europos ali ekonominis bendradarbiavimas. Reikmingas jos veiksnys
buvo valstybs vidaus rinka, kuri labai priklaus nuo gyventoj skaiiaus. iuo atvilgiu Vakar Europos alys
atsiliko nuo JAV. Todl 1952 m. buvo kurtas Europos angli ir plieno susivienijimas (EAPS), kuriame
dalyvavo Pranczija, VFR, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. EAPS dka buvo sudaryta bendroji
rinka angli ir metalurgijos pramons gaminiams. Jos veikla pareng dirv platesnei ekonominei ei
valstybi sjungai. 1957 m. kovo 25 d. Romoje jos pasira sutart dl Europos ekonomins bendrijos (EEB)
sukrimo. Svarbiausias sutarties punktas buvo bendrosios rinkos sudarymas, tad i ia kilo kitas EEB
pavadinimas - "Bendroji rinka".
EEB veikla turjo integruoti ei valstybi k. Kad tam netrukdyt nepakankamai jai pasirengusi
valstybi prisijungimas, buvo numatyta naujus narius priimti tik vienbalsiai. 1961 m. derybas dl prisijungimo
prie EEB pradjo Didioji Britanija. Taiau Pranczijos prezidento de Golio reikalavimu po poros met jos
buvo nutrauktos, nors kiti 5 bendrijos nariai - VFR, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas - palaik
Didiosios Britanijos primim. Derybos atsinaujino tik 1969 m., kai de Golis pasitrauk i politikos. Kartu su
Didija Britanija EEB prasi priimamos ir Airija, Danija, Norvegija.
Nuolatiniai nesutarimai nesutrukd EEB nariams iki 1969 m. panaikinti savitarpio prekybos apribojim
(atsisakyti muit visiems pramons gaminiams ir daugumai ems kio produkt). Be to, jos nustat vienodus
didelius muitus prekyboje su treiosiomis alimis. Taigi EEB valstybs sudar sau palankias konkurencijos
slygas. J savitarpio prekybos apimtis 1970 m., palyginus su 1958 m., iaugo 6,3 karto, o prekybos su
treiomis alimis apimtis - tik 2,8 karto. Vykdant bendr ems kio politik, EEB alyse smarkiai padidjo
maisto produkt gamyba.
Derybos dl nauj nari primimo buvo ilgos ir sunkios. Tik 1973 m. Didioji Britanija, Airija ir Danija tapo
EEB narmis. Norvegijos gyventoj dauguma referendume pareik nenor dalyvauti Bendrijoje.
Nuo Europos ekonomins bendrijos iki Europos Sjungos
1973 m. EEB pltimas nesibaig. Jos narmis siek tapti pietins Europos valstybs - Graikija, Ispanija ir
Portugalija, kuri kio lygis buvo emesnis negu kit Vakar Europos ali. Graikijos praymas patenkintas
1981 m.
Sunkiau seksi EEB patekti Ispanijai ir Portugalijai. J primimui ilgai prieinosi Pranczija ir Italija. Mat
j ems kiui grs Pirn pusiasalio vyno ir vaisi konkurencija. EEB kl Ispanijai ir Portugalijai vis naujus
reikalavimus. Pagaliau 1985 m. viduryje buvo pasiraytas susitarimas. Ispanija ir Portugalija EEB narmis tapo
kitais metais.
9-ojo deimtmeio pabaigoje prasidjo derybos dl Austrijos, vedijos, Suomijos ir Norvegijos primimo.
Atitinkamas susitarimas buvo pasiraytas 1994 metais. Austrija, vedija, Suomija tapo organizacijos narmis, o
norveg tauta referendume vl atmet dalyvavim joje.
Integracija vyko ne tik platyn, priimant EEB naujas valstybes, bet ir gilyn - stiprinant tarpusavio ryius,
didinant aukiausi jos organ: Europos Komisijos, Ministr Tarybos, Europos Parlamento galiojimus, ir
siaurinant nari suverenias teises. 1992 m. pradioje Nyderland mieste Mastrichte buvo pasirayta 12 EEB
valstybi sutartis dl Europos Sjungos (ES). Ji numat ekonomins, politins bei valiutins sjungos sudarym
ir bendros pilietybs vedim. Politin sjunga reikt sudarym konfederacins Europos supervalstybs su
bendra usienio ir gynybos politika, smarkiai iplstais Europos Parlamento ir kit centrini ES organ
galiojimais. Todl Mastrichto sutarties reikm Europos integracijai yra ne maiau svarbi nei Romos sutarties.
Europos integracijos problemos
Supervalstybs Europoje krimas nesutiko visuotinio pritarimo. Mastrichto sutartis nesunkiai buvo patvirtinta
Belgijos, Nyderland, Liuksemburgo, Italijos, Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos parlamentuose bei
referendume Airijoje. Utat Didiojoje Britanijoje vyko nirtingi ginai. Gal gale parlamentas pritar
Mastrichto sutariai. Pranczijoje surengtame referendume sutartis ratifikuota tik menkute persvara: "u" buvo
51% balsavusi, "prie" - 49%.

Danijoje referendumas nedidele bals dauguma atmet Mastrichto sutart. Tik padarius ilygas dl alies
dalyvavimo ES, pakartotinis referendumas taip pat maa bals persvara sutart patvirtino. Daug gin
ratifikavimas sukl ir VFR: buvo nerimaujama, kad Vokietijai gali bti udta per sunki finansin nata.
kiniai EEB ir ES laimjimai tikrai reikmingi, bet jos patiria ir daug sunkum, ypa vliau stojusios maiau
isivysiusios alys. Visose ES valstybse nemaai bedarbi, bet itin daug j Ispanijoje. Pastaruoju metu negali
gauti darbo beveik ketvirtadalis darbing moni, tuo tarpu paskutiniaisiais Franko valdymo deimtmeiais
bedarbi skaiius nevirijo 6%. stojus EEB, Pirn valstybi rinkas upldo pigios usienio preks,
udaroma nemaai gamykl.
Su panaiais sunkumais neivengiamai susidurt prisijungusios prie ES Vidurio ir Pietryi Europos alys.
Todl Vakarai, viena vertus, skatina jas siekti narysts Europos Sjungoje, antra vertus, stengiasi atidti
primim arba priimti ne visas, o tik kelet i j. Tuo tikslu kartais ikeliami nevykdomi reikalavimai alims,
kuri vyriausybs stengiasi patekti ES. tai, pavyzdiui, Europos Komisija reikalauja i Lietuvos artimiausiu
metu udaryti Ignalinos atomin elektrin, taiau toks sprendimas sulugdyt ms alies k.

42. JAPONIJA PO ANTROJO PASAULINIO KARO

Pertvarkymai po Antrojo pasaulinio karo
Karo nuostoliai Japonijai buvo katastrofiki. al okupavo JAV karins pajgos. Kuril salas um SSRS.
Amerikiei okupacin valdia vykd demokratin Japonijos politikos, ekonomikos ir visuomeninio
gyvenimo pertvarkymo program. 1947 m. gegus 3 d. sigaliojo nauja Japonijos konstitucija. Imperatorius liko,
bet jo politiniai galiojimai sumajo. statym leidiamoji galia priklaus parlamentui, kur sudar atstov ir
patarj rmai. Konstitucija draud Japonijai turti savo armij ir skelb, kad atsisakoma prie kitas alis
naudoti karin jg.
1946 m. vykdyta ems reforma, kuri apribojo maksimali ems nuosavyb. ems reforma suteik
galimyb daugeliui Japonijos valstiei tapti ems savininkais. Vidutinis kio dydis buvo 1,3 ha ems.
Iki amerikiei okupacijos ekonomik buvo monopolizavusios kelios turtingos eimos, vadinamos "dzaibacu"
(Micubisi, Sumitom, Micuj). Amerikiei okupacija panaikino eimynin pramons valdym.
1951 m. rugsjo 8 d. San Franciske buvo pasirayta taikos sutartis tarp Japonijos ir 49 valstybi. Kartu
Japonija pasira saugumo sutart su JAV, kuri leido amerikieiams laikyti Japonijoje karines bazes. Japonijos
okupacija baigsi 1952 m. balandio 28 d., kai sigaliojo San Francisko taikos sutartis. Amerikieiai padjo
pltoti demokratij, prisidjo prie ekonomikos atkrimo ir rm Japonijos stojim JTO. Japonija tapo artima ir
patikima JAV sjungininke.
Taikos sutartis nebuvo sudaryta su SSRS, nors 1956 m. rugsjo 19 d. buvo pasirayta "Taikos deklaracija",
kuri panaikino karo padt tarp abiej valstybi. Japonija reikalavo i SSRS sugrinti ugrobtas iaurines
teritorijas.
Japonijos suklestjimas
SSRS takos plitimas Ryt Azijoje, "liaudies respublikos" krimas Kinijoje pagreitino JAV ir Japonijos
suartjim. JAV buvo suinteresuota, kad Japonija greitai atkurt savo pramon ir tapt sjungininke Azijoje.
kio pakilimas susijs su karais Korjoje ir Vietname. Japonija tiek tai, kas buvo reikalinga amerikiei ir j
sjunginink daliniams aprpinti.
Japonijoje spariai pltojosi main, laiv, elektrotechnikos prietais, kompiuteri gamyba. 1979-1980 m.
Japonija gamino 10 mln. automobili, pirm kart ioje srityje aplenkdama JAV.
XX a. 9-j deimtmet Japonijos pramonje vyko revoliucija. Robotai daug kur pakeit mones. Robot
panaudojimu gamyboje Japonija uima pirm viet pasaulyje. Gamyklose dirba 60% vis pasaulio robot.
Japonai aktyviai dieg naujausi vakarietik technologij. Jie nupirko apie 30 tkst. usienio patent ir
licencij. Kuriamos naujos technologijos, kurioms reikia maai aliav ir energijos, bet daug mokslo ini ir
auktos kvalifikacijos.

alies ilaidos gynybai nevirija 1% BVP. Los, numatytos ginklavimuisi, skiriamos mokslo, vietimo,
kultros ir ekonomikos pltrai. Remiamos tos pramons akos, kurios gali konkuruoti tarptautinje rinkoje.
Viena i "japoniko stebuklo" sudtini dali yra japonikas gyvenimo bdas. Japonams bdingi
pasiaukojimas, kantryb, tvirtumas, itikimyb, atkaklumas.
Modernizavimas vyko remiantis tradicijomis. Patriarchaliniai santykiai gyvi ir iandien. Pirmiausia gebjimas imtis darbo labai organizuotai ir kruopiai. monse darbo diena pradedama sugiedant firmos himn,
kuriame skamba odiai, jog iandien reikia dirbti geriau negu vakar, rpintis produkcijos kokybe, darbo
efektyvumu, nes kitaip preki niekas nepirks ir tauta us. Svarbi japon pramons pltots jga - didiuls
daugianacionalins akcins bendrovs, besiremianios senomis patriarchalinmis tradicijomis. Korporacin
dvasia japon firmose labai tvirta. Stambios firmos ("Sony", "Hitachi", "Nippon", "Toshiba" ir kt.) turi po 2-3
tkstanius ma filial, kuriuose dirba po 3-5 mones, danai eima ar giminaiiai.
Japonijos ekonomika pasipeln inaudodama kitas Ryt Azijos tautas. Daug darbinink (ypa korjiei)
dirbo japon monse pusveliui. Dl japon beatodairiko medienos kirtimo ir iveimo nukentjo dideli
Indonezijos ir Malaizijos mik plotai.
XX a. pab. Japonija ikilo kaip ekonomin gigante. Ji aplenk Vakarus dideliu darbo naumu, finans
organizavimu, kokybika produkt gamyba. Tarp 50 didiausi pasaulio komercini bank 21 buvo Japonijos.
Tokijo bankas "Fuji bank" yra didiausias pasaulyje. 4 didiausios vertybini popieri biros taip pat yra
Japonijoje.
Pagrindiniai prekybos partneriai 1990 m. buvo JAV (eksporto dalis - 34%), Pietryi Azija (22%) ir ES

(21%).
Japonija susiduria su eksporto ir importo problema. Ji neturi gamtini itekli, todl importuoja beveik visus
reikalingus boksitus, nikel, alav, geleies rd, naft ir var, 95% duj, 90% angli ir vino.
Ekonominio uolio padariniai jauiami kiekviename ingsnyje. Japonijoje 1000 gyventoj tenka 620
televizori, 110 kompiuteri, 294 automobiliai (1992 m.). Beveik nra nerating moni. 96% vaik mokosi
vidurinse mokyklose. 38% baigusi vidurin mokykl studijuoja 514 Japonijos universitetuose. 10 tkst.
gyventoj tenka 177 universitet studentai. Japonija yra viena i labiausiai laikraius skaitani ali. 1000
gyventoj tenka 585 laikraiai.
iandienin Japonijos visuomen

Japonija senos kultros alis. Imperatorius yra Japonijos "valstybs ir liaudies vienybs simbolis". Nuo 1989
m. imperatorius yra Akihitas (g. 1933 12 23). Jo gimtadienis - nacionalin vent. Imperatorius ipasta
sintoizm. Prie io tikjimo linksta ir j garbinantys mons. Su sintoizmu siejasi daug gamtos veni.
Kiekvien pavasar veniama japonikos vynios - Sakuros - praydjimo vent. Apie jos praydjim i
anksto pranea televizija, radijas, specials biuleteniai. Diena, kai isiskleidia sakuros iedai, tampa poilsio
diena. Ne maiau spdinga Raudonj klev vent. Kovo 3 d. paymima Persiko praydjimo arba Lli
diena, dar vadinama Moter vente.
Vyrai savo dien venia gegus 5 d. T dien prie nam ikeliamos vliavls, vaizduojanios karp.
Japonijoje i uvis simbolizuoja vyrikum. Jaunimo laukiama simyljusi vaigdui vent. Ji veniama
nakt i liepos 6 7. Rengiami karnavalai, artimiausi sinto ventykl neami ant popierius surayti trokimai ir
jais apkabinjami specialiai tam auginami medeliai. Gausu veni vaikams. Kasmet lapkriio 15d. penkiameiai
berniukai pirm kart apmaunami ilgomis kelnmis, o septynmetms mergaitms pirm kart leidiama ant
nacionalinio rbo - kimono - usijuosti dir, kok dvi suaugusios moterys. Japonija garsja nacionaline sporto
aka sumo ir savo tradiciniais menais: japonikomis llmis (hakata ir kokeshi), puoki sudarymo menu
(ikebana), dekoratyviniais mediais (bonsai), klasikiniu japon teatru (kabuki, bunraku) ir kt. Japonijos
socialinis fenomenas - karaok.
Seno gyvenimo bdo ir nauj reikini kontrastai bdingi visai visuomens gyvenimo sanklodai:
miestuose greta rini plieno ir stiklo dangoraii japonai tebestato nedayto medio namukus.
Pramonininkai, darbo dien praleid prie kompiuteri, apsivelka senovikus ceremonij drabuius ir mel
diasi Budai.
Naujoji japon architektra, kaip ir senoji, pirmenyb teikia horizontalumo principui. Bdingos 1-2 aukt
pastat grups, tradiciniai vertikals akcentai, primenantys auktas pagodas.
Klausimai ir uduotys

1.Kodl Japonija buvo okupuota?

2.Kokios reformos vykdytos Japonijoje po 1945 m. ? Koks buvo JAV vaidmuo?
3.Kas lm Japonijos ir JA V suartjim? Atsakym pagrskite.
4.Paaikinkite, kuo pasireikia japon kolektyvin dvasia.
5.Paaikinkite, koki pranaum Japonija turi konkurencinje kovoje su JA V ir ES?
6.Padiskutuokite tema: svarbiausios iuolaikins Japonijos problemos.

43. MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJA

Svarbiausi mokslo ir technikos laimjimai
Nauj technikos perversm nulm didjanti gamyba ir nauj gamybos priemoni atsiradimas.
XX a. pradioje mokslo tyrinjimams skiriama daugiau l. Mokslo atradimai pradti diegti gamyb.
Visapusikas mokslo ir technikos vaidmens padidjimas ir nulm i srii revoliucij. Mokslin ir technin
veikla tapo viena svarbiausi mogaus darbo srii.
Mokslo raidos tempai labai iaugo dar XIX imtmetyje. XIX a. pabaigoje atrod, kad fizika isism, bet
tai buvo tik trumpa pauz prie dar revoliucingesn jos pltot. Svarbiausiomis gairmis fizikos istorijoje tapo
Makso Planko kvantin teorija, kuri rod, kad viesa ispinduliuojama ir sugeriama ne itisai, o porcijomis kvantais. I Planko kvantins teorijos kilo daug radikali idj apie gamtos prigimt.
A. Einteino sukurta reliatyvumo teorija teigia, kad gravitacija ikreipia erdv ir laik. Naujos idjos lm
ini ir supratimo progres - tiek atomo ir elementari daleli, tiek ir visatos bei jos sudedamj dali galaktik ir vaigdi struktros.
Kvantin atomo teorija galino paaikinti pagrindinius biologinius reprodukcijos, paveldimumo ir genetikos
procesus ir tapo naujo mokslo molekulins biologijos - pagrindu. Atomo teorija taip pat paaikino begal
fakt, susijusi su paprastos mediagos sandara ir savybmis. Kiti mokslai, pirmiausia geologija ir biologija,
suklestjo XX amiuje.
Biologai tyrinja lstels vidin mediag apykait, energijos kitim gyvojoje gamtoje. XX a. pradioje
atsirado genetika, tirianti paveldimum ir organizm pakitimus. iuolaikins genetikos pagrindus padjo T.
Morganas Jungtinse Amerikos Valstijose. Pastaraisiais deimtmeiais suintensyvjo genetins ininerijos
tyrinjimai. Stengiamasi sukurti organizmus, kurie turt nauj norim savybi ir galt jas paveldti.
Geologija - mokslas apie em - atsirado taip pat tik XX a. Nustatyta, kad ems amius - 4,5-5 milijardai
met. Prie 70 milijon met em m panti dabartin ir tik prie 5 milijonus met atsirado mogus.
Chemijos mokslo suklestjim nulm XIX amiaus laimjimai: termochemijos dsnis, elektrochemijos
reikini iaikinimas, katalizatoriaus vaidmens nustatymas. Fizikos atradimai skatino ir chemijos raid. Jos
atradimus nulm galimyb pritaikyti chemijos atradimus pramonje ir gamybos poreikiai. Chemija galino
iskirti i sudting jungini grynas mediagas, pavyzdiui, metalus i rd,
benzin ir kitas mediagas i naftos. Chemijos mokslas sukr sintetines mediagas, kuri gamtoje nra:
puslaidininkius, supertvirtus metalus, supergrynas mediagas. Be vairi sintetini mediag i laik pasaulis
nesivaizduojamas. Iplito neorganin chemija. Ji pritaikoma gaminant mineralines tras ems kiui, naft ir
dujas perdirbant vairias mediagas. Be iuolaikins chemijos nemanoma vaist pramon.
XX a. - ne tik mokslo, bet ir technikos raidos imtmetis. Simbolika, kad 1903 m. amerikietis H. Fordas
pradjo masin automobili gamyb. Automobilizacijai reikjo ger keli. Pirmosios automagistrals buvo
nutiestos taip pat JAV jau 3-ij deimtmet. Isivysiusiose alyse dabartinis keli tinklas suformuotas amiaus
viduryje.
XX a. pradioje prasidjo sparti aviacijos raida. 1903 m. amerikieiai broliai O. ir V. Raitai varikliniu
sklandytuvu pakilo or ir jame isilaik 59 sekundes - nuskriejo pirmuosius 260 metr. 1909 m. pranczas
L. Blerijo perskrido Lamano ssiaur. 4-aj deimtmet lktuvai su vidaus degimo varikliais pasiek savo
galimybi rib.
Naujo pavyzdio lktuvai pradjo skraidyti tik po Antrojo pasaulinio karo. Pirmiausia tokiais lktuvais
buvo apginkluota karo aviacija. 1952 m. pradjo skraidyti ir keleiviniai reaktyviniai lktuvai. 3-iojo
deimtmeio pradioje pradta konstruoti naujus skraidymo aparatus -malnsparnius. 1965-1967 m. SSRS ir
JAV sukonstravo vertikalaus pakilimo ir nutpimo lktuvus.
Amiaus antrojoje pusje mons siver ir kosmos. 1957 m. SSRS buvo paleistas pirmasis dirbtinis
ems palydovas. 1961 m. kosmos pakilo pirmasis mogus - J. Gagarinas. 1969 m. amerikieiai astronautai
N. Armstrongas ir E. Oldrinas nusileido Mnulyje. ios datos reikia kosmins eros pradi.
Kosmin technika itin spariai tobuljo 8-j-9-aj deimtmeiais. Buvo sukonstruoti aparatai skrydiams
kitas planetas, paleistos kosmins orbitins stotys. Kosmoso erdvje skraidantys aparatai pradti taikyti ir karo
tikslams.
kosmos paleisti palydovai utikrina greit bei patikim nauj komunikacijos priemoni: telefono, radijo
ir televizijos -ry. Be to, atsirado nauj informacijos perdavimo ir primimo priemoni: videotelefonas,

telefaksas, teleksas. Plaiai paplito kopijavimo ir dauginimo technika. Naujas ingsnis mokslo raidoje ir
monijos istorijoje - kompiuteri sigaljimas.
Mokslo ir technikos revoliucijos padariniai
Tinkamai panaudoti mokslo laimjimus - iuolaikinio mogaus problema. Ateityje pasaulis priklausys nuo
mokslo daug labiau negu dabar, nes daugja gyventoj, juos reikia maitinti, rengti, apgyvendinti, sukurti
puikias gyvenimo slygas.
Mokslas ir technika monijai atne daug gero. Mokslo laimjimai lm, kad gerja moni sveikata,
ilgja amius; sutrumpjo darbo diena, pasidar palankesns darbo slygos; lengviau pasiekiamas
isilavinimas, pramogos, kelions. Pigs radijo aparatai, spauda, kelions suartino visas pasaulio alis ir
umezg globalinius ryius.
Didiausias ekonominis mokslo ir technikos laimjimas - mogaus gebjimas susikurti gerov.
Isivysiusiose alyse mogaus metins realiosios pajamos nuo pramoninio perversmo pradios padidjo
apytikriai deimt kart. Kuriamos maiau energijos reikalaujanios, labiau mechanizuotos pramons akos.
Neigiamas paangos poveikis
Sparti mokslo ir technikos paanga sutrikd daugelio ekologijos element santykius, inaikino daug gyvn ir
augal ri, sukl grsm tolesniam mogaus egzistavimui.
Per keliasdeimt met gali baigtis metalo, angli, naftos ir kit ikasen atsargos. Pramons atliekomis ir
chemikalais uterta aplinka: dirvoemis, ups, eerai, jros, mikai.
Atmosferoje kaupiasi gar, duj, dulki, tarp j ir radioaktyvi mediag. Radioaktyvus utertumas yra
pasaulin problema. 1986 m. po ernobylio atomins elektrins avarijos netoli Kijevo i Soviet Sjungos Ryt
Europ ir Skandinavijos alis upldo radiacijos debesis. Su lietumi radioaktyvios dalels pateko ant augal.
oldiai gyvnai usikrt sdami tuos augalus.
Didel grsm kelia ems gyventoj daugjimas, neapgalvotas aplinkos keitimas statant elektrines,
tvenkiant upes. Mineral ir kit natrali itekli iekojimas praud daugyb geros dirbamos ems.
Mokslinis ekologins situacijos tyrimas, alij judjimas prie gamtos alojim mgina stabilizuoti
ekologin pusiausvyr, racionaliai naudoti gamtos turtus. Btinas ems ir j supanios erdvs planingas
ekologijos slyg reguliavimas. Pasauliui gelbti reikia visuotinio bendradarbiavimo.
Klausimai ir uduotys
1.Kas bdinga mokslo ir technikos perversmui XX amiuje?

2.Nurodykite teigiamus ir neigiamus mokslo ir technikos revoliucijos padarinius.

44. KOLONIJINS IR PRIKLAUSOMOS ALYS XX A. PIRMOJOJE

PUSJE
Kolonijin sistema tarpukario metais
Pirmasis pasaulinis karas nepakeit kolonij ir priklausom ali padties. Tiesa, viena i didij valstybi kar pralaimjusi Vokietija - prarado valdas Afrikoje ir Ramiojo vandenyno salose. Taiau jas pasidalijo
Didioji Britanija, jos dominijos - Piet Afrikos Sjunga ir Australija, taip pat Pranczija, Belgija ir Japonija,
gavusios Taut Sjungos mandat valdyti tas teritorijas.
I turk jungo ivaduotas arab alis pagal mandat vald Didioji Britanija ir Pranczija. Anglams atiteko
Palestina, Transjordanija, Irakas, pranczams -Sirija ir Libanas. Europiei valdia, lyginant su barbariku
turk jungu ir net genocidu, atrod gana pakeniama. Taiau arabai vis tiek siek nepriklausomybs. Anglams
ir pranczams tekdavo slopinti riaues bei sukilimus Irake ir Sirijoje. 1932 m. Irakas buvo paskelbtas
nepriklausomu, bet anglai ilaik ten savo karines bazes. Kita vertus, Irako valdia eng ne arab tautybs
gyventojus, tarp j kurdus, kurie kalnuotoje alies iaurje sudar daugum.
3-iojo deimtmeio pabaigoje Palestinoje arabai prievartos veiksmais m reikti nepasitenkinim yd
imigracija. Palestina - senoji yd tautos tvyn, i kurios II amiuje jie buvo ivaryti romn. XIX a.
pabaigoje Europoje kils yd tautinis judjimas, vadinamas sionizmu, siek kurti Palestinoje savo. valstyb.
Po Pirmojo pasaulinio karo Didioji Britanija leido Palestinoje steigti "yd tautin buvein". Palestin vyko
yd imigrantai, pirko ems, kr kius ir pramons mones. Arabai, kurstomi fanatik musulmon
dvasinink, m puldinti ydus, prasidjo susirmimai.

Kolonijin sistema tarpukario metais buvo tvirta. I daugelio kolonij metropolijos gaudavo maai naudos,
ilaidos administracijai ir kariuomenei ilai kyti virydavo pajamas, bet kolonizatoriai nenorjo atsisakyti net
dalies savo vald. Taip pat nenorjo atsisakyti privilegij bei nelygiateisi sutari teikiam pranaum ir
priklausomose alyse, pvz., Kinijoje. Visa tai skatino isivadavimo judjimus.
Isivadavimo judjimai
Prieinimasis europiei valdiai po Pirmojo pasaulinio karo sustiprjo iaurs Afrikoje. 1919 m. Egipto
sukilliai reikalavo panaikinti Didiosios Britanijos protektorat ir paskelbti alies nepriklausomyb. Sukilimas
buvo greitai nuslopintas, taiau neramumai nesiliov. 1922 m. anglai padar nuolaid: Egiptas paskelbtas
nepriklausoma karalyste. Taiau alyje liko Didiosios Britanijos kariuomens, anglai toliau vieni vald Sueco
kanal, j patarjai vadovavo egiptiei armijai ir policijai.
Prancz valdomuose Alyre, Maroke ir Tunise tarpukariu susikr pirmosios politins partijos,
reikalaujanios reform. 3-iaj deimtmet Ispanijai priklausanioje Maroko iaurje sukilo karingos rif
gentys. Sukilimas buvo numalintas tik po keleri met.
Isivadavimo judjimus kolonijinse ir priklausomose alyse rm SSRS ir Kominternas. Bolevikai tikjo,
kad 1917 m. Spalio perversmas yra tik pasaulins revoliucijos pradia. Ji turjo apimti ne vien kapitalistines
Vakar valstybes, bet ir kolonijas, priklausomas alis. Ten beveik nebuvo pramons ir darbinink, tad bolevikai
rm tautinius judjimus, kurst prieikum kolonizatoriams ir sukilimus. Taip jie tikjosi susilpninti
kapitalistines valstybes. Kai pralaimjusioje Pirmj pasaulin kar Turkijoje prie Sevro taikos slygas kilo na
cionalistinis judjimas, vadovaujamas Mustafos Kemalio (Atatiurko), j parm Soviet Rusija. Bolevikai
nepais, jog kemalininkai ts krikioni taut -armn ir graik - genocid ir toliau puoseljo planus
ugrobti Ukaukazs taut emes.
Bolevikams rpjo nauj komunist partij krimas. Maskvoje parengti revoliuciniai veikjai, gr savo
alis, propagavo marksizm, steig komunist partijas. ie mons vykd Kominterno nurodymus, bet tai
nereik, kad jie netikjo tuo, dl ko kovojo, danai rizikuodami gyvybe. Komunizmo idjos atrod patrauklios
daugeliui Ryt ali inteligent, norini isivaduoti i usieniei valdios, panaikinti feodalin inaudojim,
palengvinti varguomens padt.
Tarpukariu komunistai sureng sukilimus Indonezijoje, Vietname, j partizanai kovojo Japonijos ugrobtoje
Korjoje. Kai kada jie veikdavo drauge su tautinmis partijomis, bet daniau stengsi jas susilpninti ir
likviduoti. Didiausi tak komunistai gijo Kinijoje.

Pirmojo pasaulinio karo metais ir 3-iojo deimtmeio pradioje Kinija igyveno netvarkos ir vidaus kov
laikotarp. Tuo naudojosi didiosios valstybs -Japonija, Didioji Britanija, JAV. Kin visuomenje augo
nepasitenkinimas. Sustiprjo Sun Jatseno vadovaujama Nacionalin (Gomindano) partija. Sun Jat senas stengsi
sujungti visas jgas, kurioms rpjo esmins permainos. Tarp j itin aktyvs buvo komunistai. Jie veik drauge
su Gomindanu ir net tapdavo jo nariais.
Komunist pastangomis buvo umegzti ryiai su SSRS, kuri suteik param ginklais, pinigais, atsiunt
karini patarj. Jie mok Gomindano kariuomen, vadinamj Nacionalin revoliucin armij (NRA). 1926 m.
vasar, jau po Sun Jatseno mirties, armija pradjo yg i Guanou miesto alies iaur. Ruden NRA daliniai
pasiek Jangdzs up, o kit met pavasar um Nankin - senj Kinijos sostin - ir didiausi alies uost
bei pramons centr anchaj.
Pergali akivaizdoje rykjo nesutarimai tarp Gomindano ir komunist. 1927 m. NRA vyriausias vadas
an Kaii (1887-1975) pradjo kov su komunistais. Ji virto ilgameiu pilietiniu karu. Komunistams pavyko
sitvirtinti dideliuose Pietryi Kinijos plotuose ir net sudaryti savo vyriausyb, kuriai vadovavo Mao Czedunas
(1893-1976). Gomindano kariuomen 1935 m. apsupo komunist kontroliuojam teritorij. Komunist partijos
Raudonoji armija pralau apsupt ir, vadinamojo iaurs ygio metu nujusi 12 tkst. km bei patyrusi didiuli
nuostoli, prasiver iaurs vakarus, prie Didiosios kin sienos. Vykstant japon agresijai, buvo sudarytos
paliaubos tarp Gomindano ir komunist, bet jos nebuvo patvarios.
Indijoje nepriklausomybs judjimui vadovavo Indijos nacionalinio kongreso (INK) partija ir jos vadovas
M. Gandis. INK buvo kurtas dar XIX a. pabaigoje - 1885 m. Jame brsi europietikai isilavin indai, kurie
siek reformomis pagerinti gyventoj padt, o galutiniu tikslu laik Indijos savivald Britanijos imperijos
ribose. Ilgainiui INK vadovai m siekti nepriklausomybs.
1930 m. Gandis nurod pradti pilietinio nepaklusnumo kampanij. Viena i jos form buvo kova su
kolonijins valdios druskos gavybos ir pardavimo monopoliu. Gandis su grupe alinink nuvyko prie Arabijos
jros ir m garinti i vandens drusk. iuo pavyzdiu pasek imtai tkstani moni Indostano pusiasal
supani jr bei lank pakrantse. Miestuose vyko demonstracijos, kuri dalyvius policija mu ir suiminjo.
Jie, kaip mok Gandis, nesiprieino ir klusniai jo kaljim.
I viso kaljimus buvo udaryta 90 tkst. nepaklusnumo kampanijos aktyvist. Tarp j buvo Gandis,
Davaharlalas Neru (1947 m. taps pirmuoju nepriklausomos Indijos ministru pirmininku) ir kiti INK vadovai.
Nepaklusnumo kampanija privert anglus padti nemaai pastang Indijai ilaikyti, jie patyr daug
nuostoli. Didel mast turjo anglik preki boikotas. Pavyzdiui, audini veimas sumajo dviem
tredaliais. Tokiomis aplinkybmis angl valdia paleido Gand i kaljimo ir pasira su juo susitarim. Anglai
sipareigojo ilaisvinti politinius kalinius, padidinti Indij veam preki muitus (tuo INK norjo bent kiek
apsaugoti vietin pramon nuo konkurencijos), o Gandis nutrauk nepaklusnumo kampanij.
1935 m. Didiosios Britanijos vyriausyb paskelb Indijos valdymo statym. Juo anglai padar nuolaid, bet
nepriklausomybs nesuteik. Buvo iplstos rinkim teiss vietin parlament (jas gavo 12% gyventoj), taiau
i Londono skiriamas vicekaralius ilaik galiojimus panaikinti parlamento priimtus statymus, skirti ministrus
bei auktuosius valdininkus. Neproporcingai daug viet parlamente buvo skirta musulmonams. J partija Musulmon lyga - reikalavo musulmon gyvenamas teritorijas sujungti atskir valstyb - Pakistan.
Antrasis pasaulinis karas ir kolonijos
Prasidjus karui Indijos valdymo statymas buvo gyvendintas tik i dalies. INK dar aktyviau siek
nepriklausomybs, musulmonai vis garsiau reikalavo kurti islamik Pakistan. Didiosios Britanijos
vyriausyb dalijo paadus vieniems ir kitiems, bet nuo j vykdymo tikjosi isisukti.
Visas kolonijas prarado Italija. Dar 1941 m. italai buvo istumti i neseniai ugrobtos Etiopijos, atkurta jos
nepriklausomyb. Tais pat metais anglai um Italijos kolonijas Somal ir Eritrj, o 1943 m. pradioje ir
Libij. Taiau ten, kaip ir prancz valdose iaurs Afrikoje, isivadavimo judjimas tada didesnio masto
negavo.
Kitaip klostsi vykiai Pietryi Azijoje. Japonijos okupuotose alyse - Filipinuose, Indonezijoje, Malajoje,
Birmoje, Vietname - vyko pasiprieinimo judjimas. Pietryi Azijos ali gyventojai greitai sitikino, kad
japonai nra ivaduotojai, kaip jie skelbsi, o nauji pavergjai, blogesni u baltuosius. Po Japonijos
kapituliacijos pasiprieinimo jgos atkakliai kovojo prie angl, prancz ir oland mginimus atkurti, nors ir
kiek pakeista forma, savo viepatavim Birmoje, Vietname, Indonezijoje. Antrasis pasaulinis karas tiesiogiai
pagreitino kolonializmo lugim Pietryi Azijoje ir Indijoje.

45. KOLONIJINS SISTEMOS SUIRIMAS

Kolonijins sistemos kriz
Po Antrojo pasaulinio karo prasidjo visos kolonijins sistemos kriz ir lugimas. Azijoje, vliau
ir Afrikoje, atsirasdavo vis nauj ir nauj savarankik valstybi. Tai lm keletas prieasi.
Pirma, Europos valstybs buvo nusilpusios, vesti karams kolonijose jos nebeturjo pakankamai jg. Antra,
daugelyje kolonij labai sustiprjo isivadavimo judjimai. Treia, daryti nuolaid metropolijas vert
bgtavimai, kad kolonijose sustiprs ir ginkluotais sukilimais sitvirtins komunistai. ie bgtavimai tapo labai
tikinami po komunist pergals Kinijoje. SSRS ir Kinija visokeriopai rm isivadavimo judjimus,
siekdamos "smogti smg imperialistams i flang". Todl Vakarai buvo link susitarti su nuosaikesnmis
tautinmis jgomis ir patenkinti j reikalavimus. Ketvirta, dl karo technikos tobuljimo neteko reikms kai
kuri kolonij strategin padtis, o nauj mokslo atradim taikymas gamyboje leido sumainti aliav snaudas
ir drauge Vakar priklausomyb nuo atveam i kolonij gamtini aliav. Tad kolonijos ekonominiu poiriu
pasidar metropolijoms maiau svarbios.
Azijos ali isivadavimas
1945 m. ruden po Japonijos pralaimjimo nepriklausomyb paskelb Vietnamas ir Indonezija, 1946 m. Filipinai, o 1948 m. - Birma. iose dviejose alyse ginkluotos kovos nebevyko. Amerikieiai dar prie kar
buvo paadj suteikti nepriklausomyb Filipinams ir paad itesjo, anglai, nors ilgai dels, pripaino Birmos
valstybingum. Taiau oland mginimai atkurti savo valdi Indonezijoje sukl kar. alis gavo tik ribot
nepriklausomyb, buvo sudaryta Nyderland ir Indonezijos unija. Taiau maa Nyderland valstyb nebegaljo
ilaikyti priklausomybje Indonezijos. 1954 m. unija nustojo galiojusi.
Vietname valdi ikart pam komunistai ir po kelis deimtmeius trukusios kovos prie vietines
antikomunistines jgas bei prancz ir amerikiei intervencij jie pasiek galutin pergal. Komunist
partizanai po karo ilgai veik ir Filipinuose, ir angl kolonijoje Malajoje. Juos pavyko sutriukinti, 1957 m.
Malaj gavo nepriklausomyb. 1963 m. prie Malajos buvo prijungtos Didiosios Britanijos valdos iaurinje
Kalimantano salos dalyje ir alis buvo pavadinta Malaizijos Federacija.
Pasikeit ir Artimj Ryt emlapis. 1943 m. paskelb nepriklausomyb Pranczijos mandatins teritorijos
Sirija ir Libanas. Netrukus buvo panaikintas Didiosios Britanijos mandatas Transjordanijai, kuri vliau
pavadinta Jordanija. Anglai nebegaljo ilaikyti savo valdios ir Palestinoje. JTO nutar sudaryti Palestinos
teritorijoje dvi atskiras valstybes - arab ir yd. Arabai nesutiko su iuo nutarimu. Kai 1948 m. gegus 15d.
ydai paskelb Izraelio krim, arab valstybs pradjo kar. Usimezg Artimj Ryt konfliktas.
5-ojo deimtmeio pabaigoje kolonijomis Artimuosiuose Rytuose liko Didiosios Britanijos valdos protektoratai Arabijos pusiasalio rytuose ir pietuose. Garsus milinikais naftos itekliais Kuveitas gavo
nepriklausomyb 1961 m., Omanas - 1970 m., o smulki kunigaiktysi federacija - Jungtiniai Arab
Emyratai - 1971 m.
Ypating reikm turjo Indijos isilaisvinimas. Jis reik, jog nusileido Brit kolonijins imperijos saul.
Nusilpusi Didioji Britanija nebegaljo ir nebesisteng ilaikyti Indijos.
1945 m. pabaigoje - 1946 m. pradioje daugelyje miest vyko riaus, maitavo angl karinio laivyno
jreiviai indai. Didiosios Britanijos vyriausyb pareik sutinkanti pripainti Indijai dominijos teises ir drauge
siek j padalyti pagal gyventoj religin priklausomyb. Kadangi daug kur musulmonai ir induistai gyveno
susimai, tarp j siliepsnojo susirmimai. Dl musulmon fanatizmo jie peraugo masines udynes. 1947 m.
pavasar Didioji Britanija paskelb apie alies padalijim dvi valstybes - Indij ir Pakistan, o rugpjio mn.
buvo paskelbta j abiej nepriklausomyb.
Deja, tai neukirto kelio udynms, jos dar labiau isiplt. Vien Pendabo provincijoje buvo iudyta 0,5
mln. moni, o 12 mln. gelbjosi bgdami i gimtj viet ir prarasdami vis turt. Po tokio kruvino Pakistano
atsiskyrimo nuo Indijos j santykiai ligi iol tebra prasti. Jau 1948 m. tarp j kilo ginkluotas konfliktas dl
Kamyro kunigaiktysts. Kamyras buvo suskaldytas; didioji dalis liko Indijai, maesn - Pakistanui.
Indijos suskaldymas sudar daugyb sunkum abiem susikrusioms valstybms, o ypa Pakistanui. Jis

susidjo i dviej dali: vakarins - Indo slnyje ir Afganistano bei Irano pasienyje, ir rytins - Gango ir
Bramaputros deltoje. Vien nuo kitos ias dalis skyr pusantro tkstanio kilometr atstumas per Indijos
teritorij. Nutrko susiklost kiniai ryiai.
Ir po 1947 m. Pakistane, daugiausia rytiniame, tebegyveno per 10 mln. induist, o Indijoje - keliasdeimt
milijon musulmon, isklaidyt po vis al. Prieikumas tarp musulmon ir induist pasiliko, Pakistano
valdia nuolatos skelb apie i Indijos gresiant pavoj ir ginklavosi.
Konfliktas tarp Indijos ir Pakistano kelis kartus virto karu. Taip atsitiko 1948 ir 1965 metais. Pastarojo
karo idavoje vietoj Ryt Pakistano susikr Bangladeo valstyb. Stiprjantis bengal nepasitenkinimas 1970
m. pradioje virto judjimu u nepriklausomyb. Jam slopinti Pakistano karin diktatra griebsi pai
iauriausi priemoni, tikro genocido. Kariuomen iud beveik 2 mln. bengal, daugiausia induist, per 10
mln. gelbdamiesi pabgo Indij. Atsaku tapo partizanin kova, o 1971 m. gruodio mn. kilo treiasis
Indijos ir Pakistano karas. Per dvi savaites Indijos armija um ryt Pakistan. Ivaduotame Bangladee ji
nepasiliko, o perdav valdi tautinei vyriausybei. Taigi vietoj buvusios angl kolonijos dabar egzistuoja trys
valstybs - Indija, Bangladeas ir Pakistanas.
Greitai po Indijos isivadavimo Didioji Britanija 1948 m. suteik nepriklausomyb - dominijos teises Ceilonui (dabar jis vadinasi ri Lanka). Tad prajus vos keleriems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos
kolonijini vald Azijoje beveik nebeliko.
Afrikos metai
Kolonijos Afrikoje ekonominiu ir kultriniu atvilgiu buvo maiau paengusios negu Azijoje. Organizacijos
kovai u nepriklausomyb pietus nuo Sacharos pradjo kurtis tik ikart po Antrojo pasaulinio karo.
ymiai pajgesns buvo Pranczijos valdos iaurs Afrikoje, kuriose gyventoj daugum sudar
musulmonai - arabai ir berberai. ia prasidjo prie prancz valdi nukreiptas judjimas. 1956 m.
Pranczija pripaino nepriklausomyb Marokui ir Tunisui, bet atkakliai prieinosi panaiam Alyro reika
lavimui. Tai lm aplinkyb, kad Alyre gyveno daugiau kaip milijonas europiei persiklli, ten buvo rasta
dideli naftos itekli. Ginkluota kova tssi 8 metus (1954-1962). Alyro sukilliai kovojo ypa iauriai,
ud taikius j neremianius musulmonus ir europieius persikllius, bet prancz kariuomens nesteng
veikti. Taiau karas Alyre nebuvo populiarus Pranczijoje, o pergals vis nesimat. Todl prezidentas . de
Golis ryosi pasitraukti i maitingos kolonijos. 1962 m. Alyras gavo nepriklausomyb, visi europieiai i ten
pabgo, nes bijojo masini udyni, kuri aukomis tapo imtai tkstani su pranczais bendradarbiavusi
musulmon.
Vadinamojoje Juodojoje Afrikoje Didioji Britanija, Pranczija ir Belgija suteik nepriklausomyb savo
valdoms, kuriose nebuvo ginkluot sukilim, o daugelyje - ir aktyvesni isivadavimo judjim. Mat jos
suprato, kad buvusiose kolonijose savo tak pavyks ilaikyti prekybiniais ryiais, paskolomis, technine
pagalba.
Nuo 1957 m., kai Didioji Britanija suteik nepriklausomyb Ganai, viena po kitos kolonijos Afrikoje
tapdavo savarankikos. 1960 m. susikr net 17 nauj valstybi, tarp j tokios stambios, kaip Nigerija (buvusi
Didiosios Britanijos valda), Kongas (Belgijos), Madagaskaras (Pranczijos) ir kt. Todl 1960-ieji buvo
pavadinti Afrikos metais. Tik viena Portugalija stengsi ilaikyti savo kolonijas. Angoloje, Mozambike ir Bisau
Gvinjoje siliepsnojo karas. Sukillius ginklais bei lomis rm socialistins alys, daugiausia SSRS.
Paskutinij kolonij isilaisvinimas
Karas Angoloje, Mozambike ir Gvinjoje tssi ligi 1974 m., kada Portugalijoje kariuomen nuvert
autoritarin valdi. Naujoji vyriausyb nutrauk kar ir pripaino kolonijoms nepriklausomyb.
Savotikai klostsi vykiai Afrikos pietuose, Didiosios Britanijos kolonijoje Piet Rodezijoje. Ten 7-ojo
deimtmeio pradioje be trij milijon negr gyveno apie 200 tkst. europiei persiklli, daugiausia
angl. Persiklliai 1965 m. patys paskelb nepriklausom Rodezijos valstyb, kurioje valdia atiteko
baltiesiems. ios nepriklausomybs nepripaino kitos valstybs, o vietos negrai pradjo ginkluot kov,
pasibaigusi laimjimu 1980 m., kai Rodezijoje buvo sudaryta Zimbabvs Respublika. Ginkluota kova taip pat
vyko Piet Afrikos Respublikos (PAR) valdomoje Namibijoje. Spaudiama JTO ir Vakar valstybi, PAR
ived i Namibijos savo kariuomen, ir 1989 m. alis tapo nepriklausoma.
Okeanijos alys, nedidels tiek plotu, tiek gyventoj skaiiumi, gavo nepriklausomyb be dideli
susidrim su metropolijomis - Didija Britanija ir Pranczija. 7-ojo deimtmeio pabaigoje - 8-j

deimtmet atsirado 9 naujos valstybs, tokios kaip Papua ir Naujoji Gvinja, Fidis, Kiribatis, Vanuatu ir kt.
Lengvai gavo nepriklausomyb ir angl bei oland valdos Amerikoje, daugiausia Karib jros salose. Vos ne
visos ios naujos Amerikos valstybs yra nyktukins. XX a. 9-aj deimtmet kolonijomis iliko tik kai kurios
vandenynuose isibarsiusios smulkios salos.
Kolonijin sistema galutinai baig savo egzistavim, taiau buvusios kolonijos, dabar danai vadinamos
Treiuoju pasauliu, sudaro savotik visum. Treiojo pasaulio svoka atsirado XX a. 6-j deimtmet
atsilikusioms alims, nepriklausanioms socialistinei sistemai, apibdinti. Dabar Treiuoju pasauliu vadinamos
visos Afrikos, Centrins ir Piet Amerikos, Azijos (iskyrus Japonij ir Izrael) ir Okeanijos (be Australijos bei
Naujosios Zelandijos) alys. Po SSRS suirimo Vidurins Azijos respublikos ir Azerbaidanas taip pat priskirti
ni Treiajam pasauliui.
Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite svarbiausias kolonijins sistemos krizs prieastis.
2.Kodl Europos valstybs nebegaljo ginklu ilaikyti savo kolonij Pietryi
Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose?
3.Apibdinkite Indijos ir Pakistano konflikto prieastis bei jo raid.
4.Kokiomis aplinkybmis susikr Bangladeo valstyb?
5.Kodl Pranczija nesutiko derybomis suteikti Alyrui nepriklausomybs?
6.Nurodykite dekolonizacijos Afrikoje ir Okeanijoj e panaumus.
7.Apibdinkite svok "Treiasis pasaulis ".

46. TREIOJO PASAULIO ALI RAIDOS YPATUMAI

Treiojo pasaulio alys labai skirtingos, taiau jos visos turi bendr ypatybi ir problem, maai bding
Europai ir iaurs Amerikai. Pati svarbiausia yra demografin - neregtai spartus gyventoj skaiiaus
augimas.
Demografin problema
ems rutulio gyventoj skaiius nuo XX a. vidurio, kai prasidjo "demografinis sprogimas", didjo labai
greitai. Didiausioji prieaugio dalis yra Treiajame pasaulyje. tai nepriklausomoje Indijoje 1947 m. gyveno
339 mln. moni, o 1993 m. - 900 mln., Indonezijoje atitinkamai 68 ir 188,3 mln., Turkijoje - 19 ir 59,6
mln., Brazilijoje - 47 ir 139 mln.
Demografin sprogim lm keli veiksniai. Pirma, Treiojo pasaulio alims prasta eimoje turti daug
vaik. Antra, iose alyse XX a. antrojoje pusje smarkiai sumajo mirtingumas dl naujovik ir pigi
vaist vartojimo bei sveikatos apsaugos pltots. Gyventoj skaiiaus augimas tapo neveikiama klitimi
gyvenimo slygoms pagerinti. Ar galjo Indijos Respublika veikti atsilikim, jeigu per 46 nepriklauso
mybs metus gyventoj padaugjo 560 milijon? Aprpinti juos darbu bei eme yra neisprendiamas
udavinys.
Deimtys milijon valstiei, negaldami isiversti kaimuose, bga miestus. Ten jie gyvena lnose,
kurios supa Azijos, Afrikos, o ypa Lotyn Amerikos miest centrus. Palyginti neblogai sutvarkyti kvartalai
primena salas ln ir landyni jroje. Miestai neproporcingai auga ir toliau augs. Pagal JTO specialist
prognoz, 2000 metais Treiojo pasaulio miestuose gyvens 2,5 mlrd. moni. Demografinis sprogimas turi
didel neigiam poveik ir ekonomikai, ir gamtai.
Gamtos apsaugos blogjimas
Daugelyje Treiojo pasaulio ali didja ems kio gamyba, taiau, pleiant dirbam emi plotus, be
atodairos naikinami mikai. Ten, kur vyrauja gyvulininkyst, be saiko didinant gyvuli skaii, itrypiama
ol neatauga ir ganyklos laikui bgant virsta dykuma. Tai labiausiai pastebima pietinse Sacharos prieigose
(Sachelio regione).
Mikai kertami ne vien dirbamos ems plotams didinti, bet ir medienos eksportui bei kurui. Daugumai
Treiojo pasaulio gyventoj vienintelis prieinamas kuras - mediena. Mik plotai katastrofikai maja ne tik
tankiai apgyvendintoje Indijoje, bet ir Pietryi Azijos bei Lotyn Amerikos alyse. Mokslininkai numat,
jog paioje 3-iojo tkstantmeio pradioje i milinik atogr mik liks tik nedideli plotai Amazons
bei Kongo upi baseinuose.
Ikertant ir paveriant dirbamais laukais mikus, dykumoms ukariaujant stepi ir savan plotus, didjant
namini gyvuli skaiiui, nyksta laukin gyvnija, buvusi gausi bei vairi iltuosiuose kratuose. Laukini
vri beatodairik naikinim pradjo dar baltieji kolonizatoriai, taiau katastrofik mast jis gavo XX a.
antrojoje pusje. Greitai tigrai, litai, drambliai iliks tik kai kuriuose draustiniuose ir zoologijos soduose.
Mik majimas keiia klimat, jis tampa gerokai sausesnis ir tuo pat metu didja potvyni grsm.
Yra dar viena aplinkyb, labai pavojinga monijai. Mat atogr mikai turi svarbiausi reikm
deguonies apykaitai. Majant i mik plotams, didja anglies dvideginio kiekis atmosferoje, o tai
neivengiamai sukelia klimato atilim. Demografinis sprogimas ir gamtos apsaugos blogjimas neigiamai
veikia Treiojo pasaulio kin ir socialin raid.
Ekonomins ir socialins raidos sunkumai
Daugelis Treiojo pasaulio valstybi daug dmesio ir l skyr pramonei kurti ir pamiro ems kio
poreikius. Nema industrializacijos laimjim pasiek Brazilija, Indija, o ypa Piet Korja, Taivanas,

Singapras. Pastarj trij ali, kurias jau galima laikyti isivysiusiomis, nebepriklausaniomis Treiajam
pasauliui, elektronikos ir daugelis kit gamini skmingai konkuruoja pasaulio rinkoje. Taiau tai ne
taisykl, o iimtis. Kitur industrializacija nedav laukt rezultat: j rinkose pigesns Vakar pramonins
preks istm vietines.
Industrializacija buvo vykdoma skolinantis pinigus i Vakar valstybi ir j privai bank, nesukant galvos,
kaip reiks juos grinti. O palkanos yra didels, ir grinti paskolas tampa beveik nemanoma. iuo
atvilgiu ypa sun kiai veriasi Lotyn Amerikos valstybs: Brazilija, Meksika, Peru.
Ne ieitis ir privataus Vakar kapitalo investicijos, kurios paprastai skiriamos naudingj ikasen
gavybai plsti arba ryi ir transporto sferoms. Atsilikusi ali ir usienio kapitalo interesai daniausiai
nesuderinami. Nauj darbo viet kuriama nepakankamai, nepaliaujamai auga bedarbi skaiius.
Didel Treiojo pasaulio ali bda - valdinink korupcija: piktnaudiavimas tarnybine padtimi,
kyininkavimas, valstybini l grobstymas. Nemaa dalis paskol ir neatlyginama Vakar (anksiau ir
buvusios SSRS) parama atsiduria valdinink kiense.
Net vietimo pltots efektas Treiajame pasaulyje prietaringas. Milijonai jaunuoli gauna auktojo
mokslo diplomus, bet sunkiai gali rasti darb. Bedarbiai inteligentai, susitelk sostinse, pavojingi valdiai,
ir i, bijodama riaui, bent dal j darbina valstybinse staigose, sugalvoja daugyb nereikaling pareig.
Administracinis aparatas, palyginti su kolonijiniais laikais, iaugo daug kart.
Baisi Treiojo pasaulio ali nelaim - ginklavimasis ir karai. Ir taip jau trkstant l didiuls pinig
sumos skiriamos brangiems iuolaikiniams ginklams pirkti, o kai kuriose valstybse - savai karo pramonei
kurti. 1970-1985 m. laikotarpiu Treiojo pasaulio dalis viso pasaulio karinse ilaidose padidjo nuo 7,2 ligi
17,7%. 1985 m. ji pasiek didiul 150 mlrd. doleri sum. Nemaai i tos sumos tenka Artimj Ryt arab
valstybms, kurios gauna dideles pajamas i naftos eksporto ir ginklavosi prie tariam Izraelio agresij.
Taiau daug l kariniams reikalams skyr ir skurdiausios Afrikos alys, pavyzdiui, adas, Centrins
Afrikos Respublika, Zairas.
Politinis nestabilumas
Nuolatinis reikinys Afrikoje, Lotyn Amerikoje, maiau Azijoje - kariniai perversmai ir karins diktatros.
Jos ugrobia valdi, skelbdamos btinum veikti netvark, kovoti su korupcija. Taiau dauguma karini
diktatr ne tik nesugebjo veikti i yd, bet dar labiau pablogino padt.
Daugelis diktatori ved teror, vykd masines udynes. Lotyn Amerikoje 8-j deimtmet tuo
pasiymjo A. Pinoeto diktatra ilje ir dar labiau Argentinos karin chunta. Afrikoje pagarsjo savo
nusikaltimais du diktatoriai: Ugandos "prezidentas" Idis Aminas ir Centrins Afrikos Respublikos valdyto
jas anas Bokasa, kuris netgi buvo karnavsis imperatoriumi. Jie nuversti tik usienio valstybms padedant.
Daug nelaimi Treiojo pasaulio alims atne kova dl takos tarp JAV ir SSRS. 7-j deimtmet paskelb
kurianios socializm keletas Afrikos ali -Egiptas, Alyras, Gana, Gvinja, Malis ir Birma bei Sirija Azijoje. J vadovai tikjosi veikti atsilikim suvalstybindami pramon, kooperuodami ems k. Jie
nebuvo komunistai, taiau labai norjo gyvendinti socialistini ali patyrim ir gaudavo i j ekonomin
bei karin pagalb. 8-j deimtmet i nekapitalistins raidos kelio pasitrauk Gana ir Egiptas, taiau
Afrikoje prisi djo Etiopija, Madagaskaras, buvusios portugal kolonijos Angola ir Mozambikas, o Azijoje
- Afganistanas.
Angoloje, Mozambike, Etiopijoje, Afganistane kilo didelis pasiprieinimas, kuris peraugo ilgameius
pilietinius karus. Juose SSRS paddavo vienai pusei, o JAV - kitai. Afganistan buvo pasista sovietin
kariuomen, Angol - Kubos. Afganistane komunist valdia lugo 1992 m., Etiopijoje marksistine
pasiskelbusi diktatra - 1991 metais. Mozambike ir Angoloje, i kur pasitrauk Kubos kariuomen,
kovojanios puss pasiek susitarim.
Lotyn Amerikoje nuo 7-ojo deimtmeio pradios aktyviai veik marksistiniai partizanai. Ten daugelis
inteligent ir student vienintele ieitimi laik ginkluot kov, nes mat, kad nei karins diktatros, nei
civilin pasiturinij sluoksni, susijusi su JAV kapitalu, valdia nesugeba pagerinti daugumos gyventoj
varganos padties ir sustabdyti visuomens degradacijos. 1979 m. Nikaragvoje po ilgo pilietinio karo
sandinist judjimas nuvert korumpuot diktatr. Peru ginkluot kov ilgai ir atkakliai ved Mao Czeduno
alininkai i "viesiojo tako" organizacijos, vadinamieji senderistai, ir "Tupak Amaru" grupuots kovotojai.
Azijos ir Afrikos alims bdingas tautinis ir religinis moni persekiojimas. Irakas ir Turkija slopina kurd
isivadavimo judjim. 20-ies milijon tauta neturi autonomijos. Turkijos valdia ivis nepripasta kurd,
draudia jiems vartoti savo kalb vieajame gyvenime, iauriai kankina ir udo engiamos tautos laisvs

kovotojus. Faktikai turkai vykdo kurd genocid, jie net grasina karu kaimyninms valstybms Sirijai ir
Graikijai teikianioms prieglobst kurd patriotams.
Daugiausia tautini bei religini konflikt yra Afrikoje. Didiausioje plotu emyno valstybje - Sudane nuo 7-ojo deimtmeio pradios su pertraukomis siauia pilietinis karas. Valdi turintys arabai musulmonai
engia alies pietuose gyvenanius negrus krikionis ir animistus, stengiasi primesti jiems islam.
Pastaraisiais metais kovos tarp geni maoje Ruandos valstybje virto masinmis udynmis, kuri auk
skaiius siekia l mln. Besigelbstintys nuo udyni ir persekiojim tampa pabgliais, kurie mirta badu.
Treiasis pasaulis ir Vakarai
Vakar valstybs yra svarbiausios Treiojo pasaulio ali prekybos ir kultrini main partners, tas alis
skverbiasi Vakar gyvenimo bdas. I Vakar plsta menkaverts masins kultros produkcija: televizijos
laidos, filmai, taip pat alkoholis ir narkotikai. Tradicin moral dar palaikydavo stabilum, vesternizacija
(vakarjimas) sukl daugyb neigiam padarini. I kini ryi su Vakarais pelnosi tik menka visuomens
dalis. Naujieji turiai, lobstantys i spekuliacijos, korupcijos bei tartin sandri su usienieiais,
akiplikai demonstruoja prabang, o didiuma gyventoj skursta.
Daugelis Treiojo pasaulio ali gauna i Vakar dideli paskol, bet niekaip negali j grinti, nes
palkanos siekia nuo 9 iki 20%. Treiojo pasaulio ali eksportuojam mineralini aliav (iskyrus naft) ir
ems kio produkt kainos vis maja, o importuojam main bei kitos sudtingos technikos auga.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) beatodairikai kiasi silpnai isivysiusi valstybi reikalus, veria
vykdyti privatizavim, mainti ilaidas socialiniams tikslams. Tai didina nedarb ir skurd. Ypa nuo TVF
"patarim" gyvendinimo nukentjo tokia didel Lotyn Amerikos valstyb kaip Meksika.
Nepasitenkinim Vakar politika Azijoje ir Afrikoje panaudojo islamo fundamentalistai, reikalaujantys
grti prie tradicini religini gyvenimo norm. 1978 m. iit kova su acho valdia Irane peraugo islamo
revoliucij. 1979 m. pradioje monarchija buvo nuversta. Iranas pasiskelb Islamo Respublika, kurios
tikruoju vadovu tapo ajatola (auktas iit dvasininkas) R. Chomeinis. Visas valstybs bei visuomens
gyvenimas buvo pertvarkytas pagal islamo reikalavimus. Irane labai danai taikoma mirties bausm
kriminaliniams nusikaltliams, kariami prekiautojai narkotikais. Irano pavyzdys skatina ir kit ali fun
damentalistus siekti valdios. Ypa aktyviai jie veikia Alyre, Egipte, Sudane.
Klausimai ir uduotys
1.Kokios svarbiausios Treiojo pasaulio demografinio sprogimo XXa. Antrojoje pusje prieastys ?

2.Ivardykite Treiojo pasaulio ali ekonomines ir socialines problemas.

3.Apibdinkite svarbiausias politinio nestabilumo Treiajame pasaulyje apraikas ir j prieastis.
4.Koki politik vykdo Turkija ir Sudanas tautini bei religini maum atvilgiu?
5.Apibdinkite Vakar valstybi politik Treiojo pasaulio ali atvilgiu.

47. JUNGTINI TAUT ORGANIZACIJA

Svarbiausios tarptautins organizacijos sukrimas
1941 m. rugpjio 14 d. JAV prezidentas F. Ruzveltas ir Didiosios Britanijos ministras pirmininkas V. erilis
pasira Atlanto chartij, kurioje kalbama apie kolektyvinio saugumo sistemos sukrim ir taikos isaugojim
pasibaigus karui. 1942 m. sausio l d. Vaingtone 26 valstybs, kariavusios su Vokietija, paskelb Jungtini
Taut deklaracij, bet lemiami svarstymai dl JTO krimo vyko tik 1945 m.
1945 m. balandio 25-birelio 26 d. San Francisko konferencijoje, kurioje dalyvavo 51 valstyb, buvo
priimtas JTO Statutas. Valstybi krj vyriausybms j
ratifikavus, 1945 m. spalio 24 d. Statutas sigaliojo. Nuo tada i
diena pasaulyje yra veniama kaip JTO diena.
JTO paskirtis palaikyti tarptautin taik ir saugum, pltoti
draugikus taut santykius, vykdyti tarptautin bendradarbiavim
sprendiant ekonominio,socialinio, kultrinio, humanitarinio
pobdio problemas, ugdyti ir skatinti pagarb mogaus teisms ir
laisvms, bti centru, derinaniu taut veiksmus siekiant i
bendr tiksl. Visi JT nariai yra suverens ir lygs, tarptautiniuose
santykiuose negrasina jga, jos nenaudoja ir ginus sprendia taikiu
bdu.
Jungtini Taut Organizacijai 1995 m. priklaus 185 nariai.
JTO struktra
Pagrindin JTO bstin yra Niujorke. Svarbiausias JT organas - Generalin Asamblja. Jos darbe dalyvauja
visi nariai. Svarstant eilinius klausimus, nutarimai priimami paprasta bals dauguma, o priimant svarbius
sprendimus, btina
2/3 bals dauguma. Dirbama sesi
jomis, kurios vyksta vien kart per
metus. Generalin Asamblja turi
teis svarstyti visus aktualiausius
klausimus ir paskelbti silymus, kurie
nra pareigojantys, bet atspindi
tarptautins
bendrijos
viej
nuomon.
Pagrindin atsakomyb u taikos
isaugojim pasaulyje tenka Saugumo
Tarybai. Tai nuolat veikiantis organas.
Saugumo Taryboje yra 15 nari: 5 i
j nuolatiniai - JAV, Didioji
Britanija, Pranczija, Kinija, Rusija (iki 1991 m. pabaigos buvo SSRS) - ir 10 nari, kas dveji metai renkam
Generalins Asambljos. Sprendimus Saugumo Taryba gali priimti maiausiai 9 bals persvara. Nuolatiniai
nariai turi veto teis. Saugumo Taryba yra vienintelis JT organas, kuris gali priimti privalomus nutarimus.
Vykdomasis JT valdymo organas yra Sekretoriatas. Jam vadovauja Generalinis sekretorius.
Taikos palaikymas
Neirint savo krj ketinim, JT nepajgios sukurti taikaus pasaulio, nes Generalin Asamblja gali priimti
tik rekomendacinio pobdio nutarimus, o Saugumo Tarybos veikl blokuoja veto teis. Pavyzdiui, 1979 m.
gruodio mn. pabaigoje SSRS siverus Afganistan, Saugumo Taryba neprim jokio sprendimo, nes SSRS
pasinaudojo veto teise.
JTO turi tris galimybes taikai utikrinti: tarpininkavim, stebtoj pasiuntim krizs itiktus rajonus ir

vairias sankcijas.
Kilus krizei imamasi tarpininkavimo. JTO siunia special atstov ar net pat Generalin sekretori, kuris
konfliktuojanioms pusms pasilo nutraukti gin ir iekoti kompromis. Skmingo tarpininkavimo
pavyzdys - buvusio Generalinio sekretoriaus P. de Kueljaro pastangos, padjusios baigti 1988 m. Irako ir Irano
kar.
Kai abi konfliktuojanios puss sutinka, Saugumo Taryba gali pasisti JT stebtojus - taikos palaikymo
dalinius, kurie kontroliuoja, kaip laikomasi paliaub, kariuomens atsitraukim, teikia humanitarin pagalb.
Taikos palaikymo daliniai 1964 m. Kipre skmingai sutrukd ir sustabd kovas tarp graik ir turk.
Taikos palaikymo dalinius danai vadina "ydraisiais almais". Jie ginkluoti lengvaisiais ginklais, bet gali
juos panaudoti tik savigynai. Taikos tarnyboje nuo 1948 m. dalyvavo daugiau kaip 650 tkst. kariki ir
civili. 1988 m. "ydriesiems almams" paskirta Nobelio taikos premija. Iki 1994 m. rugpjio mn. palaikant
taik pasaulyje uvo 961 "ydrj alm" karys.
Saugumo Taryba gali imtis ekonomini sankcij (pvz., 1977 m. prie PAR, 1990 m. prie Irak) arba
panaudoti jg, siekdama sustabdyti agresorius ir atkurti taik. Saugumo Taryba leido panaudoti karin jg tik
3 kartus: 1950 m. Korjoje, 1960 m. Konge ir 1991 m. Kuveite.
mogaus teisi gynimas
1948 m. gruodio 10 d. Paryiuje Generalin Asamblja paskelb "Visuotin mogaus teisi deklaracij".
Deklaracija skelbia, kad mogaus teiss, nepaisant rass, lyties, kalbos, religijos, politini sitikinim, yra
gerbtinos, ir turi bti garantuota, "... kad jos bus visuotinai ir tikrai pripastamos ir taikomos..."
Deklaracija skelbia, kad mogus turi teis gyvyb, kad niekas negali jo kankinti, visi yra lygs prie
statym, niekas negali bti paverstas vergu, mogus turi teis pilietyb, odio ir tikjimo laisv, teis
darb, moksl, teis gyvenamj bst ir 1.1. JTO daug nuveik, kad ios teiss bt visuotinai gerbiamos.
Kiekvienas mogus privalo inoti savo teises ir turti galimyb apsksti j paeidjus. mogaus teisi
apsauga ir gynimu usiima nevyriausybin organizacija "Tarptautin amnestija". Ji stebi, kaip laikomasi
mogaus teisi pasaulio alyse, renka informacij ir j pateikia JTO mogaus teisi komisijai.
Danai paeidinjamos pabgli teiss. Pasaulyje yra milijonai pabgli.
JTO duomenimis, 1995 m. buvo apie 20 mln. pabgli ir apie 25 mln. persiklusi asmen. XX a. pabaigoje
pabgli problema tapo pasaulin. Apie 80% vis pabgli sudaro moterys ir vaikai. Danai pabgliai met
metams lieka stovyklose, kur jiems teikiama medicinos, materialin ir kitokia pagalba. Pabgli reikalais
rpinasi prie JT steigta Vyriausiojo komisaro valdyba pabgli reikalams.

Globalins problemos. J sprendimo paiekos

JTO buvo sukurta, kad apsaugot bsimas kartas nuo karo ir utikrint taik ir saugum pasaulyje. Pasaulins
problemos, egzistavusios nuo 1945 m., niekur neinyko. JT pripaino, kad danos ginkluot konflikt
prieastys yra rasizmas, mogaus teisi paeidinjimai, socialin ir ekonomin nelygyb. Kai kuriuos
konfliktus (pvz., Kambodoje 1990 m.) pavyko sustabdyti, bet atsirado nauj konflikt kituose regionuose.
PAR buvo likviduotas apartheidas, bet persekiojimai ir etnin neapykanta egzistuoja kitose pasaulio
valstybse. Treiojo pasaulio alyse augo gamyba, bet l mlrd. moni (20% pasaulio gyventoj) nuolat jauia
bado grsm. XX a. pabaigos demografinis sprogimas Treiojo pasaulio alyse daro poveik aplinkai, didina
skurd, skirtumas tarp turting ir neturting vis didja. Gyventoj skaiiaus augimas neleidia pakelti
didiosios visuomens dalies gyvenimo lygio, sumainti atsilikimo nuo isivysiusi ali. 3/4 vis JT
pastang skiriama skurdui pasaulyje likviduoti. Pagal JTO strategij, turtingos alys turi skirti 0,7% savo BVP
iai problemai sprsti, bet tik nedaugelis ali prie to prisideda.
JTO kuria vietimo, sveikatos apsaugos, ekonomins raidos pagreitinimo ir kredit suteikimo programas,
vis pirma skirtas Treiojo pasaulio alims.
Daug dmesio sutelkiama gamtos, aplinkos utertum, bet padtis negerja. Tai rodo ir ozono skyli
didjimas atmosferoje. JTO veiklos skm priklauso nuo nari poirio, kaip remti ir finansuoti ias
iniciatyvas: ar bus isaugota ms planeta, ar tik bus pagerintos sanitarins slygos. 1992 m. Rio de aneire
vykusioje konferencijoje, skirtoje gamtos ir aplinkos apsaugai bei jos utertumui, buvo priimtos konvencijos,
raginanios sumainti atmosferos terim ir isaugoti mikus.
Didel problema - valstybi nari naai JTO biudet. 1994 m. j skola JT biudetui siek l mlrd.
doleri. Vienos alys sulaiko savo mokesio na, kitos moka ne vis sum (JAV naas - 25% viso JT
biudeto). Dl to JTO turi finansini sunkum ir yra stumiamos ilgalaik finansin kriz.
Klausimai ir uduotys

1.Paaikinkite, kodl buvo sukurta JTO.

2.Paaikinkite, kokias galimybes turi JTO isaugant taik.
3.Kas yra "ydrieji almai"? Trumpai apibdinkite j funkcijas.
4.K inote apie lietuvi dalyvavim JTO taikos palaikymo pajgose?
5.Paaikinkite, kodl mons emigruoja i savo Tvyns. K apie tai inote?

48. VAKAR IR RYT SANTYKIAI 1953-1985 M.

Atomins bombos elyje
altasis karas neperjo dviej supervalstybi tiesiogin susidrim. Antrajame pasauliniame kare patirti
miliniki nuostoliai neleido Stalinui, nors jis ir bt norjs, sivelti nauj visuotin konflikt. JAV
branduolin ginkluot buvo daug pranaesn. 1950 m. amerikiei arsenaluose buvo 450 atomini bomb, o
SSRS pirmj atomin bomb iband tik 1949 metais. SSRS band veikti atsilikim, bet ir JAV atomin
pramon dirbo temptai: 1955 m. jos jau turjo 4750 atomini bomb. Buvo sukurta daug galingesn
vandenilin bomba. 1952 m. j iband JAV, o 1953 m. - SSRS. Nedaug nuo j atsiliko Didioji Britanija, kuri
savo vandenilin bomb susprogdino 1957 m.
SSRS ir JAV velg pasaul kaip tarpusavio kovos aren, visur mat prieinink intrigas ir kslus. "Kovos
su komunizmu" vardan amerikieiai rm barbarikas diktatras Lotyn Amerikoje ir labai tariai irjo
tuos, kurie band vykdyti politines ir socialines reformas. Pavyzdiui, 1954 m. JAV parm smoksl prie
demokratin Gvatemalos vyriausyb, kuri be pagrindo paskelb komunistine. Po perversmo ioje Centrins
Amerikos valstybje sigaljo diktatra. SSRS i savo puss kiosi Centrins ir Pietryi Europos socialistini
valstybi vidaus reikalus. Supervalstybi politikos rankiais tapo kariniai blokai, sukurti Europoje ir Azijoje.
Kariniai blokai
Pats pirmasis karinis blokas buvo iaurs Atlanto sutarties organizacija (NATO), kurta 1949 metais, kuriai
i pradi priklaus JAV, Kanada ir deimt Europos valstybi. Netrukus Vakar politikai nusprend, kad prie
"Vakar gynybos" turi prisidti ir
Vokietijos Federacin Respublika. Po
deryb ir gin 1954 m. Paryiuje
buvo pasirayta sutartis VFR traukti
NATO ir sudaryti nauj vokiei
armij. Kartu buvo paskelbta, jog
nutraukiama
Vakar
Vokietijos
okupacija. VFR pasidar visikai
suvereni valstyb, nors jos teritorijoje liko didij Vakar valstybi karini dali.
sigaliojus Paryiaus sutariai, VFR tapo penkioliktja NATO nare (1952 m. prie io bloko prisijung
Graikija bei Turkija). SSRS, atsakydama Vakar Vokietijos perginklavim, pagaliau su savo sjungininkais
formaliai sudar karin blok, kuris faktikai egzistavo jau kelerius metus. 1955 m. gegus mn. Varuvoje
vyko ekoslovakijos, Lenkijos, VDR, Vengrijos, Rumunijos,
Bulgarijos, Albanijos ir SSRS pasitarimai. Buvo pasirayta
sutartis, vadinamasis Varuvos paktas. Sutartyje nurodoma, kad i
organizacija kuriama prajus eeriems metams po NATO
steigimo. Buvo sudaryta Jungtin ginkluotj pajg vadovyb.
Vyriausiuoju vadu paskirtas sovietinis maralas I. Konevas.
Europa galutinai pasidalijo du karinius blokus.
Kariniai blokai buvo kuriami ne tik Europoje. 1954 m. rugsjo
mn. sudary tas Pietryi Azijos paktas (SEATO), kuriame
dalyvavo JAV, Didioji Britanija, Pranczija, Tailandas,
Pakistanas, Filipinai, Naujoji Zelandija ir Australija. Dar vienas
blokas 1955 m. atsirado Artimuosiuose ir Viduriniuosiuose

Rytuose - Bagdado paktas, kurio nariai buvo Turkija, Irakas, Iranas, Pakistanas ir Didioji Britanija. JAV
Bagdado pakte nedalyvavo, bet skatino jo sukrim, o 1957 m. vienaalikai sipareigojo suteikti pagalb
ginklu to regiono alims (vadinama "Eizenhauerio doktrina", pavadinta tuometinio JAV prezidento vardu).
I Vakar karini blok iliko tik pats svarbiausias - NATO, o Bagdado pakto ir SEATO veikla laikui bgant
apmir. 8-ojo deimtmeio pabaigoje abu ie blokai oficialiai buvo paleisti. Tai be kit prieasi paskatino
sparti karins technikos pltot. Supervalstybs ia technika tiek pralenk visas kitas, kad sjunginink karins
pajgos joms pasidar maai reikalingos. Ilaik svarb NATO ir Varuvos paktas, kurie buvo JAV ir SSRS
tarpusavio varyb rankiai.
Ginklavimosi varybos
Nuo 6-ojo deimtmeio vidurio Ryt ir Vakar
santyki tampa kiek sumajo, atsinaujino
prekybos bei kultriniai ryiai. Taiau altasis karas
tssi. Didjo branduolinis arsenalas, branduolini
ginkl skubjo sigyti visos didiosios valstybs.
1960 m. atomin bomb iband Pranczija, o
1964 m. - Kinija.
inoma, daugiausia branduolini ginkl turjo
supervalstybs. Tik jos galjo skirti milinikus
iteklius branduolini ginkl ir priemoni jiems
gabenti gamybai. O tos priemons spariai keitsi.
Vietoje bombonei svarbiausiu branduolini ginkl
neju tapo raketos. Soviet Sjunga 1957 m. jau
turjo tarpemynini balistini raket (TBR),
kurios galjo pasiekti bet kuri JAV vietov. 1958
m. TBR sukr amerikieiai. Skrendanioms raketoms niekas negrs, bet prieai galjo sunaikinti j paleidimo
renginius. Todl jau 6-ojo deimtmeio viduryje supervalstybs pastat pirmuosius povandeninius laivus,
ginkluotus raketomis su branduoliniais utaisais.
Ginklavimosi varybos vyko gana tolygiai. Daugel nauj ri ginkl pirmiau sukurdavo JAV, o po keleri
met - ir SSRS. Beje, 6-ojo deimtmeio pabaigoje - 7-ojo pradioje raketins technikos srityje pirmavo SSRS.
1957 m. ji paleido pirmj dirbtin ems palydov, o 1961 m. J. Gagarinas kosminiu laivu pirm kart
apskriejo ems rutul. Prasidjo varybos kosmose. Amerikieiai greitai veik savo atsilikim. 1969 m. liepos
mn. pagal "Apolono" program JAV astronautai nuskrido Mnul.
SSRS nevykd skridimo Mnul programos dl l trkumo, taiau ginklavimosi srityje, tempusi visas
jgas, ji neatsiliko nuo kur kas ekonomikai galingesns varovs. Skrydiai kosmos buvo glaudiai susij su
karo technikos raida. Kosminius laivus pakeldavo raketos, skirtos branduoliniams utaisams neti, dirbtiniai
palydovai "nipai" sek potenciali prieinink teritorij.
Branduolinis ginklas ne tik rod supervalstybi karin gali, bet ir vert jas apdairiau sprsti tarptautinius
ginus. Ir Vaingtonas, ir Maskva m suvokti, kad branduolinio karo nugaltoj nebus. Netgi Karib kriz
1962 m. ruden ne peraugo kar. Kaip tik po jos 1963 m. SSRS, JAV ir Didioji Britanija Maskvoje pasira
susitarim dl branduolinio ginklo bandym udraudimo atmosferoje, kosminje erdvje ir po vandeniu. Prijo
greitai prisijung beveik visos pasaulio valstybs. Atsisak pasirayti Pranczija ir KLR.
Taiau ginklavimosi varybos tssi toliau. Branduoliniai utaisai buvo tobulinami sprogdinant juos
poeminiuose tuneliuose. Supervalstybs savo karin politik grind branduoliniu paritetu, t.y. kiekybine ir
kokybine lygybe branduolini utais ir j gabenimo priemoni srityje. 7-ojo deimtmeio pradioje JAV
turjo beveik 20 kart daugiau branduolini utais negu SSRS. Nuo Karib krizs laik SSRS vadovyb
msi vis priemoni paritetui pasiekti. 9-j deimtmet j branduoliniai potencialai madaug susilygino.
Varybos vyko ne tik dl utais skaiiaus. Buvo kuriamos nauj ri raketos. Jau 7-ojo deimtmeio
viduryje SSRS pradjo statyti prieraketins gynybos renginius aplink Maskv. Panaius stat ir amerikieiai.
Taiau prieraketini sistem tobulinimas bt pareikalavs milinik l. Todl abi supervalstybs nenorjo
pradti dar vieno ginklavimosi varyb etapo.
1972 m. gegus mn. JAV prezidento R. Niksono vizito Maskvoje metu buvo pasirayta sutartis dl
prieraketins gynybos. Ji suteik abiem pusms teis idstyti nustatyt skaii prieraketini rengini:
SSRS - aplink Maskv, o JAV - TBR paleidimo aikteles. Kartu SSRS ir JAV pasira laikin susitarim dl

puolamosios branduolins ginkluots apribojimo. ie susitarimai atspindjo Ryt ir Vakar santyki

pagerjim, pavadint "tempimo majimu".
Pagerjimas baigsi, kai 1979 m. pabaigoje Afganistan buvo vesta sovietin kariuomen, o 1980 m.
JAV prezidentu irinktas R. Reiganas paskelb strategins gynybos iniciatyvos (SGI) program. Ji numat
kosmose sukurti prieraketin sistem, kuri apsaugot JAV ir Vakar Europ nuo sovietini raket. SGI
gyvendinti prireikt idstyti tkstanius dirbtini ems palydov su lazeriais ir vadinamuoju kinetiniu
ginklu: mechanizmais, iaunaniais specialius sviedinius, kurie numut prieo raketas. Sistem bt vald
galingiausi kompiuteriai.
Dauguma specialist abejojo, ar tokia sistema bus patikima ir ar jos krimas nepranoks net JAV igali. SGI
programa, taip ir neperengusia tyrim stadijos, buvo siekiama politini tiksl: traukti SSRS naujas
ginklavimosi varybas, kurioms jos ekonomika bt nepajgi. altasis karas tssi, bet drauge tarp Vakar ir
Ryt blok valstybi vykdavo derybos.
Ryt ir Vakar dialogas
Jis prasidjo netrukus po Stalino mirties. Jau 1954 m. pradioje po keleri met pertraukos vyko JAV, SSRS,
Didiosios Britanijos ir Pranczijos usienio reikal ministr pasitarimas, kuriame buvo pradtos derybos
Austrijos klausimu. Jos baigsi 1955 m. pasirayta sutartimi dl keturi valstybi okupacins kariuomens
ivedimo i ios alies, jos suverenumo atkrimo ir neutralumo. 1959 m. SSRS komunist partijos ir
vyriausybs galva N. Chruiovas oficia liai lanksi Jungtinse Amerikos Valstijose. Tai buvo sensacingas
vykis, nors jis nepagerino ilgesniam laikui dviej supervalstybi santyki.
Labiau pltsi SSRS ir kit Varuvos pakto ali ryiai su Vakar Europos valstybmis, didjo prekybos
apyvarta. "tempimo majimo" laikotarpiu buvo sudaryta VFR sutartis su Lenkija ir SSRS. 1970 m. VFR
vyriausyb pripaino vakarin Lenkijos sien palei Oderio bei Neiss upes ir Rytprsi dalies perdavim
SSRS, atsisak vis teritorini pretenzij. Ne maiau svarbus buvo diplomatini santyki tarp dviej
vokiei valstybi umezgimas. Daugiau kaip dvideimt met VFR nepripaino VDR ir netgi kliud tai
padaryti kitoms valstybms. Mat pagal vadinamj "Halteino doktrin" VFR atsisak diplomatini santyki
su valstybmis, kurios pripaino Vokietijos Demokratin Respublik. Iimtis buvo padaryta tik SSRS. Taiau
1972 m. pabaigoje VFR ir VDR susitar umegzti diplomatinius santykius, iplsti kinius ir kultrinius ryius.
1975 m. vasar Helsinkyje vyko pasitarimas dl saugumo ir bendradarbiavimo. 33 Europos ir JAV bei
Kanados vadovai pasira baigiamj akt. Jame buvo patvirtintas esam sien nelieiamumas, numatytos
priemons ginkluot konflikt pavojui sumainti ir skatinti kultrinius bei asmeninius ryius tarp vairi
valstybi piliei. Baigiamuoju aktu, reikalaudami politini laisvi SSRS ir kitose socialistinse alyse,
rmsi viepataujanios ideologijos nepalaikantys mons.

Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite branduolinio ginklo plitim pasaulyje.
2.Ivardykite 19491985 m. laikotarpiu egzistavusius karinius blokus ir suraskite
emlapyje j narius.
3.Kuo pasireik supervalstybi ginklavimosi varybos 1953-1985 m. ?
4.Kokie ginkluot apribojantys susitarimai pasirayti 19631972 m. ?
5.Kaip buvo sprendiamas Vokietijos klausimas 8-ojo deimtmeio pradioje?
6.Apibdinkite 1975 m. Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto reikm.

49. Reikmingiausi altojo karo laikotarpio konfliktai ir krizs

Keturis pokario deimtmeius tarptautiniuose santykiuose viepatavo tampa. Ji reiksi propagandine kova,
karini blok krimu, ginklavimosi varybomis. Vis dlto monijai pavyko ivengti treiojo pasaulinio karo.
SSRS ir JAV vadovai inojo, kad tiesioginis supervalstybi ir jas palaikani ali karinis susirmimas bt
pratingas abiem pusms, o pergal nemanoma.
Pasaulyje viepatavo globalin taika, bet vietini karini konflikt kildavo danai. iuose karuose tiesiogiai
ar netiesiogiai dalyvaudavo ir abi supervalstybs, nuo kuri pozicij danai priklaus karo baigtis.
Korjos karas
Po Japonijos kapituliacijos Korj um SSRS ir JAV karins pajgos. Korja buvo padalyta dvi okupacines
zonas pagal 38 lygiagret. alys, umusios Korj, turjo nuginkluoti pusiasalyje buvusius japonus ir parengti
slygas Korjos nepriklausomybei atkurti. Bet abi supervalstybs siek sustiprinti savo tak Korjoje.
Soviet Sjungos uimtoje iaurje sigaljo komunist diktatra. Buvo vykdomos komunistins reformos,
suiminjami ir net SSRS lagerius siuniami politiniai prieininkai. Komunistai tvirtino savo reim, sukr

stipri, i SSRS gautais ginklais aprpint kariuomen. Pietuose amerikieiai siek sukurti demokratin
valdymo sistem. iaurje ir pietuose buvo tvirtinti skirtingi politiniai ir ekonominiai principai. Palaipsniui
skirtumai didjo - krsi
dvi Korjos.
1948 m. i pusiasalio
buvo ivestos svetimos
karins pajgos. Tais
paiais
metais
abi
Korjos buvo paskelbtos
nepriklausomomis
valstybmis:
iaurje
-komunistin
Liaudies
Demokratin Respublika (KLDR), o pietuose - Demokratin Respublika. iaurs komunistai su partijos vadu
Kim Ir Senu prieakyje siek valdyti vis al. Juos rm SSRS ir Kinija.
1950 m. birelio 25 d. KLDR kariuomen siver Piet Korj ir per mnes um beveik vis jos
teritorij. Buvo aiku, kad greitai komunistai valdys vis al. Tai gsdino JAV vyriausyb ir kitas alis. Vakar
valstybs vykius Korjoje vertino kaip komunizmo ir SSRS ekspansij. Svarstant Korjos karo klausim JTO

Saugumo Taryboje SSRS pasiuntinys boikotavo posd. Todl prie silym suteikti karin pagalb Piet
Korjai nebalsavo niekas. Korj buvo pasistos JTO ginkluotosios pajgos, kuri 90% sudar JAV kariai. i
armija nugaljo komunistus ir um beveik vis pusiasal. Tada iaurieiams pagalb atjo Kinijos
kariuomen. Kinijos valdia ias pajgas, siekdama umaskuoti kiimsi konflikt, vadino "savanoriais".
Dabar jau pietieiai ir j sjungininkai trauksi nuo kelis kartus gausesnio prieo. 1951 m. pradioje fronto
linija sitvirtino madaug ties buvusia siena. Paaikjus, kad pergals kare nepasieks n viena pus, prasidjo
derybos. Jos usits por met. 1953 m. liepos mn. pasiraytas paliaub susitarimas. Juo nustatyta, kad
Korjoje iliek iki karo buvusi padtis. Korja liko padalyta dvi dalis pagal 38-j lygiagret. iame kare
uvo apie tris milijonus moni. Po karo abiej Korjos valstybi santykiai liko labai tempti, deimtmeiais
jos nepalaik joki ryi.
Indokinijos problema ir Vietnamo karai
Per Antrj pasaulin kar Pranczijos kolonij Vietnam ugrob japonai. Pasibaigus karui 1945 m. valdi
Vietname savo rankas pam komunistai, vadovaujami Ho i Mino. Komunistai aktyviausiai kovojo prie
okupantus ir todl tapo
takingiausia
politine
jga. Pranczai nenorjo
prarasti kolonijos. Jos
kariuomen
um
Vietnam.
Bet
komunistai nepasidav,
jie pradjo partizanin
kar. Pranczus rm
JAV, o vietnamieius
ginklais, maistu, kitais
reikmenimis - SSRS ir
Kinija. Karas greitai
persimet ir kitas
Pranczijos
kolonijas
-Laos bei Kambod.
Pranczai patyr daug
nuostoli. Miuose uvo
tkstaniai kari, todl
alyje kilo antikarinis judjimas. Vyriausybei beliko pradti taikos derybas. veicarijoje prasidjo tarptautin
konferencija, kurioje dalyvavo visos didiosios valstybs - JAV, SSRS, Didioji Britanija, Pranczija ir Kinija.
1954 m. liepos mn. buvo pasirayti enevos susitarimai dl Indokinijos. Vietnamas, Laosas ir Kamboda tapo
nepriklausomomis valstybmis, i j ivesta okupacin kariuomen. Susitarimai numat, kad Vietname, Laose ir
Kambodoje vyks laisvi rinkimai, po kuri bus sukurtos t ali vyriausybs. Vietnamas iki rinkim buvo
padalytas dvi dalis. iaurje valdi perm komunistai, vadovav kovai prie pranczus, o pietuose - JAV
remiamos nekomunistins jgos. Rinkimai nevyko. Tiek piet, tiek iaurs vyriausybs j nenorjo, nes abi
puss bijojo prarasti savo pozicijas.
Komunistai siek sigalti visame Vietname jga. Kovai prie Piet Vietnamo valdi buvo sukurtas Piet
Vietnamo nacionalinio isivadavimo frontas, dar vadinamas Vietkongu. pietus i iaurs keliavo partizanai,
kurie kartu su bendraminiais vietiniais gyventojais kovojo prie Piet Vietnamo vyriausyb ir j palaikiusius
mones. Piet Vietnamo valdia, net ir gaudama didel JAV param, nesugebjo atremti komunist atak.
Jungtini Valstij vadovyb, matydama, kad dar vienoje alyje gali sigalti komunistai, 1965 m. Vietnam
pasiunt savo karinius dalinius. Bet puss milijono naujausiais ginklais ginkluota JAV armija ir Piet
Vietnamo kariuomen buvo bejgs prie komunist partizanus. Kasdien i iaurs pietus kaln ir diungli
takais, neini ginkluote, trauk tkstaniai partizan. Nepadjo kasdieniniai bombardavimai, napal-mas,
chemikalai, naudoti diunglms naikinti. Komunistai atsilaik. Juos rm Kinija ir SSRS. Soviet laivai
Vietnam gabeno ginkluot, maist, kur, kitus reikmenis. Instruktoriai i SSRS mok iaurs Vietnamo karius.
Soviet Sjunga aprpino Vietnam naujausia prielktuvins gynybos technika. JAV kariuomen puldavo
partizanus, sunaikindavo j stovyklas, bombardavo iaurs Vietnam, bet nedrso pulti rus laiv.
Nuo 1970 m. karas persimet Kambod ir Laos. Komunistai, remiami ir aprpinami Soviet Sjungos,
galjo kariauti kelis deimtmeius. Bet tai buvo nepriimtina amerikieiams. Karas reikalavo daug l ir mo
ni auk. Jungtinse Valstijose ir kitose alyse kilo antikarinis judjimas. Jaunimas veng karins tarnybos.

JAV vyriausybei reikjo iekoti ieities. 1969 m. prasidjo taikos derybos. 1973 m. sausio mn. JAV pasira
susitarim dl karo nutraukimo. Amerikieiai sutiko ivesti kariuomen i Vietnamo. JAV bandymas sustabdyti
komunizmo plitim baigsi skaudia neskme. uvo 56 tkst. amerikiei, daugiau kaip milijonas
vietnamiei, o ilaidos siek apie 352 mlrd. doleri.
Amerikieiams pasitraukus karas nesibaig. 1975 m. pradioje iaurs Vietnamo armija ir partizanai pra
djo puolim pietus ir, nesutikusi rimtesnio pasiprieinimo, greitai pasiek visik pergal. Komunistai
suvienijo al. 1976 m. buvo paskelbta Vietnamo Socialistin Respublika.
1975 m. komunistai jga pam valdi ir Laose bei Kambodoje. Pastarojoje valdi ugrob Kinijos
remiami vietiniai komunistai, vadinami raudonaisiais kchmerais. J vadai Pol Potas, Jang Saris ir kiti pradjo
kurti sivaizduojam komunistin santvark. Jie naikino visus civilizacijos laimjimus ir savo tautieius.
Raudonieji kchmerai ud inteligentus, udraud net asmenin nuosavyb, pinigus, visus gyventojus privert
isikelti i miest. Per trejus j viepatavimo metus Kambodoje buvo nuudyta, mir nuo lig ir bado per du
milijonus - daugiau nei ketvirtadalis - gyventoj. 1978 m. Pol Pot nuvert Vietnamo kariuomen. Dabar
Kambodoje svetim karini pajg nra, bet alyje padtis labai nestabili: atkampiuose rajonuose veikia
raudonj kchmer partizanai, vyko keli nekonstituciniai valdios pasikeitimai.
Arab ir Izraelio konfliktas
Po Antrojo pasaulinio karo ir arabai, ir ydai reikalavo, kad anglai pasitraukt i Palestinos. Arabai ir ydai
Palestinoje siek sukurti savo nepriklausomas valstybes. 1947 m. lapkriio mn. JTO Generalin Asamblja
bals dauguma patvirtino rezoliucij dl Palestinos. Ji numat sukurti atskiras yd ir arab valstybes. ydams
atiteko 56% Palestinos teritorijos. Jeruzalei turjo bti suteiktas specialus tarptautinis statusas. Arabai labai
prieikai sutiko ini apie Izraelio valstybs istorinje yd tvynje atkrim. Jie buvo sitikin, kad tai j
ems, ir paskelb kov prie yd pastangas sukurti valstyb. Dar iki brit pasitraukimo kilo iaurs, kruvini
konfliktai. 1948 m. k tik kurt Izraelio valstyb upuol gretim arab ali - Egipto, Sirijos, Libano ir
Jordanijos armijos. Izraelis ne tik atrm puolim, bet ir 6,7 tkst. km2 praplt savo teritorij. I Izraelio
uimt emi pasitrauk beveik milijonas palestiniei, kurie sikr pabgli stovyklose gretimose arab
alyse. Jie tikjosi greitai sugrti tvyn. Tuo tarpu Izraelis spariai vystsi. j vyko ydai i viso pasaulio,
buvo investuojama daug l, spariai augo pramons ir ems kio gamyba, stiprjo armija.
Didiausi karin grsm Izraeliui kl viena stipriausi regiono valstybi -Egiptas. Todl Izraelis siek
sumainti ios alies karin gali. Tokia proga pasitaik 1956 m., kai Egiptas nacionalizavo Sueco kanal,
priklausius Didiajai Britanijai ir Pranczijai. Izraelis upuol Egipt. Nordamos atgauti savo teises,
Didioji Britanija ir Pranczija prisidjo prie agresijos, motyvuodamos laivybai Sueco kanale ikilusia grsme.
Pasaulyje kilo visuomens pasipiktinimas ir protestai, todl karas buvo greitai nutrauktas. Bet konfliktas ir
palestiniei pabgli problema iliko.
1964 m. palestinieiai sukr Palestinos isivadavimo organizacij. Nuo 1969 m. PIO vadovauja Jesyras
Arafatas. Palestinieiai prie Izrael pradjo partizanin kar. J vykdomi teroristiniai aktai nuolat primin apie
egzistuojani problem. Izraelis u ipuolius kerydavo atakuodamas palestiniei stovyklas, griaudamas
teroru kaltinam moni namus.
Konfliktas atrjo ir usits. Prie to netiesiogiai prisidjo supervalstybs, siekusios iame regione
sustiprinti savo tak. SSRS rm arab alis, o JAV - Izrael. 1967 m. vl iaugo tampa tarp Izraelio ir
karikai stipriausi jo kaimyn Sirijos bei Egipto. Kilo naujo karo grsm. Egiptas blokavo Raudonosios
jros uostus ir taip trukd Izraeliui apsirpinti nafta. 1967 m. birelio 5 d. pirmasis smog Izraelis. Didiul
Egipto kariuomen buvo sutriukinta per kelet dien, neparodiusi reikmingesnio pasiprieinimo. Aviacija
sunaikinta aerouostuose. Pralaimjim taip pat patyr Sirija ir Jordanija. JTO Saugumo Tarybai reikalaujant
birelio 10 d. Izraelis nutrauk puolim. Per trump kar Izraelis sunaikino pagrindini savo prieinink
karin gali bei okupavo naujas teritorijas: Sinajaus pusiasal, vakarin Jordanijos dal ir Sirijai priklausanias
Golano auktumas.
1973 m. karas vl atsinaujino: Egiptas ir Sirija smog Izraeliui. Ir syk, po nema laimjim karo
pradioje, arabai patyr pralaimjim. Reikalaujant JAV, SSRS ir kitoms valstybms, karo veiksmai buvo
sustabdyti. konflikto zon buvo nusisti JTO stebtojai.
Deimtmeius usitss konfliktas akivaizdiai parod, jog karinmis priemonmis problema nebus isprsta,
kad arab alims nepavyks sunaikinti Izraelio valstybs. Pirmasis tai suprato Egipto prezidentas M. Sadatas. Jis
eng tarp arab labai nepopuliar ingsn: pradjo derybas su Izraeliu. 1979 m. tarpininkaujant JAV buvo
pasirayta taikos sutartis. Egiptas atgavo visas okupuotas teritorijas. Antiizraelikas arab ali frontas labai
nusilpo. Visos arab valstybs Sadat laik idaviku ir nutrauk su Egiptu santykius. 1981 m. karinio parado
metu M. Sadat nuud jo armijos karikiai - musulmonai fanatikai. Po Sadato mirties Egiptas savo politikos

Izraelio atvilgiu nepakeit.

Kitos gretimos arab alys ir toliau vykd prieik Izraeliui politik. PIO kovotojai upuldinjo ydus
usienyje, vykd ipuolius Izraelyje i gretimame Libane esani stovykl. 1982 m. Izraelio armija um
Liban ir sutriukino palestiniei pajgas. Dalis PIO kovotoj pasitrauk i Libano kitas arab alis.
Pasibaigus altajam karui, arab ir Izraelio konfliktas suvelnjo. Supervalstybs skatina konflikto puses
iekoti taiki sprendim ir neremia karing politik. Tai taip pat prisideda prie yd ir arab santyki gerjimo.
1993 m. J. Arafatas ir Izraelio ministras pirmininkas I. Rabinas Osle pasira susitarim, kuris gali ubaigti vien
ilgiausi ir sudtingiausi konflikt. Palestinos isivadavimo organizacija pripaino yd valstyb, o Izraelis
pasiadjo leisti sukurti palestiniei savivald Gazos sektoriuje ir Vakar kranto terito rijose, t.y. ten, kur

palestinieiai sudaro absoliui gyventoj daugum. Autonominse srityse valdymas perduotas palestinieiams.
Jie sukr savo valdios institucijas. Bet ne visos problemos isprstos. I. Rabin nuud ydas fanatikas.
Kratutiniai radikalai palestinieiai, priklausantys karinms "Hamas", "Hezbollah",
"Amai" ir panaioms organizacijoms, toliau vykdo teroro aktus. Dl to Izraelyje auga prieikumas
palestiniei savivaldai, prie j nuolat imamasi sankcij, ribojami j ryiai, palestiniei judjimas alies
viduje. Dalis yd taip pat nepatenkinti taika ir vengia isikraustyti i palestinieiams perduot teritorij,
neteistai, paeisdami susitarimus, ten stato namus, vykdo vairias provokacijas.
Karib kriz
Karib kriz - vienas pavojingiausi altojo karo epizod, kada ikilo tiesiogin JAV ir SSRS karo grsm.
1959 m., po kelerius metus trukusios partizanins kovos, Kuboje valdi atjo revoliucin Fidelio Kastro
vyriausyb.
Kriz kilo 1962 m. spalio mn., kai JAV valgyba suinojo, jog Kuboje, prie pat Floridos, SSRS kariniai
specialistai reng raket paleidimo aikteles ir sumontavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais
utaisais. Jas saugojo apie 40 tkst. Soviet kari. Tai kl tiesiogin grsm JAV saugumui. Amerikieiai
sunerimo, o kariuomens vadovyb sil atakuoti Kub ir Soviet bazes. JAV prezidentas D. Kenedis,
bijodamas karo, atsisak minties pulti ir sunaikinti raketas, bet sak karo laivams blokuoti sal ir nepraleisti
Soviet laiv su naujomis raketomis. SSRS vadovui N. Chruiovui reikjo rinktis: atakuoti JAV laivus, t.y.
pradti kar, ar nusileisti JAV reikalavimams. Nugaljo sveikas protas. 1962 m. lapkriio mn. abi
supervalstybs susitar, kad SSRS isigabens raketas, o JAV nepuls Kubos.
Karas Afganistane

1978 m. karininkai komunistai, baig karinius mokslus Soviet Sjungoje, vykd perversm Afganistane.
Naujoji valdia msi reformuoti kin, visuomenin gyvenim. Ji atm i dvarinink emes ir idalijo
valstieiams, ribojo musulmon dvasininkijos tak, pagerino moter padt, supasaulietino vietim. Bet visa
tai atsilikusioje, sen musulmonik tradicij alyje sukl nepasitenkinim ir pasiprieinim. Pamau alyje
siliepsnojo tarpusavio karas. Dl ne visai aiki prieasi konflikt karine jga nutar sikiti SSRS
vadovyb. 1979 m. gruodio mn. Afganistan siver imtatkstantin Soviet armija. Afganistano vadovas
H. Aminas buvo nuudytas kaip nepatikimas, susikompromitavs ir todl nereikalingas mogus, o jo viet
um SSRS statytinis B. Karmalis. Nors SSRS kariuomen kr bazi visoje alyje, pergals ji nepasiek.
imtai tkstani Afganistano gyventoj uvo, apie 4 mln. pabgo Pakistan ir Iran, bet pasiprieinimo
judjimas net neman kapituliuoti. Prie interventus kovojo karins grupuots, sudarytos tautiniu bei religiniu
pagrindu ir vadovaujamos didel autoritet ir patyrim turini vad. Remiami Pakistano, JAV, Kinijos, Irano,
kai kuri arab ali, partizanai - modachedai galjo tsti kov deimtmeius. SSRS karin vadovyb
kalnuotoje, neturinioje ger keli, bet garsjanioje fanatizmu, gyventoj karingumu alyje negaljo pasiekti
reikmingesni laimjim ir inaudoti karins technikos pranaumo. Afganistano okupacija sumenkino ir taip
jau menk SSRS autoritet pasaulio, net neprisijungusi ali visuomens akyse. Daugelis ali boikotavo 1980
m. Maskvos olimpines aidynes. SSRS pasmerk vairios tarptautins organizacijos. JAV ir kitos isivysiusios
alys apribojo ekonominius ryius su Soviet Sjunga.
Afganistanas tapo reikmingiausia SSRS usienio, o dl ilaid ir kritikos -vidaus politikos problema. Kare,
oficialiais, aikiai sumaintais duomenimis, uvo per 12 tkst. kareivi ir karinink, tarp j kelios deimtys
lietuvi. Tkstaniai tapo invalidais. valdi atjus naujos kartos politikui M. Gorbaiovui, pakeitusiam SSRS
vidaus ir usienio politik, pradta iekoti galimybi pasitraukti i Afganistano. SSRS, JAV, Pakistanas ir
Afganistano vyriausyb pradjo derybas. 1988 m. enevoje buvo pasiraytas susitarimas. Kit met vasario
viduryje Soviet armija pasitrauk i Afganistano.
Po rus pasitraukimo karas Afganistane tssi. 1992 m. modached pajgos um sostin Kabul ir

nuvert Soviet palikt vyriausyb. Bet ir tai neisprend problem. Karini grupuoi vadai toliau kovoja
vieni su kitais.

50. PERTVARKA SSRS. TARPTAUTINI SANTYKI ATILIMAS

Reform Soviet
Sjungoje
btinumas
9-aj
deimtmet
Soviet
Sjungos
vidaus ir tarptautin
padtis darsi vis
sudtingesn.
Dl
siverimo

Afganistan
alis
pateko tarptautin
izoliacij.
Eko
nomikos raida ltjo.
Preki
deficitas
augo. Trko plataus
vartojimo preki, o
kai kur net maisto produkt. Tik partijos veikjai ir kiti pareignai, vadinamoji nomenklatra, galjo sigyti
daugiau preki specialiose parduotuvse. Vis labiau rykjo Soviet Sjungos technologinis atsilikimas nuo
Vakar pramonini valstybi. Usienio prekybos apimtys nedidjo. Didij eksporto dal sudar aliavos nafta, dujos, auksas, deimantai. Majant pajamoms i eksporto, majo ir importas. Kaupsi skolos usieniui.
Visuomenje vis labiau sigaljo apatija, cinizmas, girtavimas.
alies vadovyb m suprasti, kad, norint isaugoti valdi, socialistin sistem, karin gali, tak
pasaulyje, varytis su Vakar alimis, reikia vykdyti reformas. 1985 m., mirus K. ernenkai, partijos vadovu
Politinis biuras irinko jauniausi savo nar M. Gorbaiov, kuris msi reformuoti Soviet Sjung. Jo
politika vadinama pertvarka arba tiesiog perestroika.
Bandymai pertvarkyti ekonomik
Reformos turjo apimti visas visuomens gyvenimo sritis, bet isaugoti komunist vienvaldyst. Pats
aktualiausias udavinys buvo ekonomikos pagyvinimas. Ekonomikos spartinimo planas numat padidinti
moni savarankikum, teis prekiauti produkcija, pagaminta virijus plan. Bet ir tie mai pokyiai
daniausiai likdavo popieriuje. Biurokratinis aparatas saugojo savo teises. moni vadovai nesugebjo dirbti
iek tiek pasikeitusiomis slygomis. Padtis prastjo. Didjo infliacija, majo eksportas, daugelyje kio ak
augo dirbanij atlyginimai, o preki labai trko. Todl teko didinti import, apmokant u sienio kreditais
ir parduodant aukso atsargas. Gorbaiovo sumanymas ijudinti ekonomik nedav rezultat. Todl 1987 m.
valdia leido gyventojams imtis individualios darbins veiklos. is valdios sprendimas paskatino kurti koope
ratyvus. 1989 m. j veik 140 tkstani. Bet padtis nepagerjo, nes kaip tik kooperatyv steigimas prie
gamykl teisino neregto masto grobstymus, lugd tas gamyklas.
1990 m. SSRS vadovyb paskelb apie perjim prie rinkos santyki ir teisino privai gamybos priemoni
nuosavyb. Valstybini moni direktoriams suteiktas didelis savarankikumas. Bet vietoj pakilimo tai
paskatino tolesn gamybos smukim, piktnaudiavim ir korupcijos plitim. Valdios priemons ne tik
nepagerino alies kio bkls, bet j dar labiau pablogino. Ltai besipltojanti kriz virto gritimi, katastrofa.

Politins reformos, tautiniai konfliktai ir SSRS suirimas

Politins reformos buvo, galima sakyti, revoliucins. Neatskiriama Gorbaiovo politikos dalimi tapo vieumas
("glasnostj"). urnalistai ir kiti mons, nebijodami nukentti, galjo kalbti ir rayti apie skausmingas
problemas, valdios klaidas. Visuomen i naujo prisimin Stalino laik nusikaltimus, mokslininkai vieai
prabilo apie ekologines, tautines ir kitas problemas. Tai, k anksiau inojo tik partijos vadovai ir saugumo

tarnybos, Gorbaiovo laikais tapo visuomens svarstym objektu. Vieumas leido Baltijos tautoms prabilti apie
okupacij, po jos vykusias represijas ir pradti kalbti apie siek atkurti nepriklausomas valstybes.
Naujomis reform slygomis reikjo pertvarkyti ir valdymo sistem. Vykstant demokratizavimo procesams
komunistai jau nebegaljo organizuoti toki rinkim, kokie vyko Stalino, Chruiovo ar Brenevo laikais, kai
valdia i anksto parinkdavo kandidatus. J bdavo lygiai tiek, kiek Aukiausiosios Tarybos nari. Bet
kokiomis aplinkybmis propagandos priemons visuomet paskelbdavo, kad u ikeltus kandidatus balsavo
99,99% ar panaiai. Jeigu mons nebalsuodavo, tai u juos padarydavo patys komisij nariai. 1989 m. i
tvarka i esms pasikeit. Rinkimuose nauj statym leidybos organ -SSRS Liaudies deputat
suvaiavim - vien deputato viet leista kelti kelis kandidatus.
Komunist partija stengsi pakeisti savo vaizd. Susikompromitavusius partijos veikjus danai
pakeisdavo gana populiars mons. Bet pavluotos reformos neigelbjo totalitarins komunistins sistemos.
1989 m. pirmuosius demokratinius rinkimus komunistai daug kur, pirmiausia Baltijos alyse, pralaimjo.
Irinkti deputatai atvirai kritikavo pai sistem ir Gorbaiov. 1990 m. pradioje SSRS Liaudies deputat
suvaiavimas panaikino 6-j konstitucijos straipsn, kuris teisino komunist "vadovaujant vaidmen" alyje.
is sprendimas reik komunist partijos ir jos Generalinio sekretoriaus M. Gorbaiovo gali apribojim. Tai
turjo kompensuoti naujos Soviet Sjungos prezidento pareigybs vedimas. 1990 m. kovo mn. Liaudies
deputat suvaiavimas slaptu balsavimu prezidentu irinko M. Gorbaiov.
Perestroikos metu pasireik vairi taut nesutarimai ir konfliktai. Pirmiausiai jie kilo Ukaukazje, kur
Kaln Karabacho armnai m kovoti u atsiskyrim nuo Azerbaidano ir prisijungim prie Armnijos. 19891990 m. Vidurinje Azijoje prasidjo ipuoliai prie tautines maumas, o galiausiai prie rusus, todl ie buvo
priversti bgti Rusij. Stiprjo kai kuri taut siekis istoti i SSRS. Pirmoji apie nepriklausomybs atkrim
1990 m. kovo 11 d. paskelb Lietuva. 1991 m. apie savo nepriklausomybs atkrim pareik dauguma buvusi
sjungini respublik, tarp j Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmnija ir kitos, kur net nebuvo tautini
judjim ir kurias vald komunistai.
1991 m. rugpjio 19d. Soviet Sjungos ir visos sistemos griuvimo proces, vesdami nepaprastj padt,
neskmingai paband sustabdyti buv Gorbaiovo bendraygiai. is ipuolis greitai buvo ugniautas, jo
neskm tik paspartino Soviet Sjungos suirim.
SSRS formaliai nustojo egzistuoti 1991 m. gruodio mnes, kai Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vadovai
paskelb apie naujos sjungos - Nepriklausom Valstybi Sandraugos (NVS) sukrim. 1991 m. gruodio 25
d. Gorbaiovas atsistatydino i Soviet Sjungos prezidento pareig.
Taip Gorbaiovas, mgindamas atgaivinti bei atnaujinti socialistin santvark ir Soviet Sjung,
nenoromis tapo j duobkasiu.
Permainos tarptautiniuose santykiuose
Demokratizuojant SSRS gyvenim reikjo sprsti ir sisenjusias usienio politikos problemas. Naujoji alies
vadovyb aikiai suvok, kad senasis altojo karo laik prieprieos kelias niekam neatne naudos, kad reikia
ir galima iekoti taikaus bendradarbiavimo galimybi. Mainti tarptautin tamp vert ir nepakeliama karini
ilaid nata. Soviet Sjunga ir jos ekonomikai gana silpni sjungininkai nebepajg ginkluote varytis su
JAV ir NATO.
Vos taps SSRS vadovu, Gorbaiovas 1985 m. kovo mnes pareik, jog branduoliniu karu negalima pasiekti
joki tiksl ir todl btina sumainti tokio karo kilimo galimyb. Greitai Soviet Sjunga paskelb kelet
tarptautini santyki gerinimo iniciatyv, sustabd atominio ginklo bandymus. J nutraukimas reik, kad
atominis ginklas nebus tobulinamas. iuos SSRS vadovybs ingsnius palaik pasaulio visuomen. Vakar ir
Ryt santykiai i esms m gerti vykus keliems M. Gorbaiovo ir JAV prezident R. Reigano ir D. Buo
susitikimams. 1987 m. SSRS ir JAV susitar likviduoti trumpojo bei vidutinio nuotolio raketas, idstytas
Europoje ir kelianias didel pavoj taikai. Mat vidutinio nuotolio raketos taikinius Europoje gali pasiekti per
kelet minui, todl, net vykus klaidai, laiko isiaikinti nebelikt. Pasaulio branduoliniai arsenalai sumajo
l 752 sovietinmis ir 859 amerikiei raketomis. 1990 m. susitarta sumainti NATO ir Varuvos sutarties
(nustojo egzistuoti 1991 m. balandio mn.) ali prastin ginkluot 28%. Kit met liepos 31d. JAV ir
SSRS vadovai eng dar vien reikming ingsn santyki gerinimo kryptimi. Jie susitar sumainti ir
apriboti strategin puolamj ginkluot. Susitarimas nustat didiausi galim branduolini utais bei
tarpemynini balistini raket ir tolimo veikimo bombonei skaii, kuris net dviem tredaliais maesnis u
iki tol buvus. Nustatyt rib abi alys susitar pasiekti per septynerius metus.
Svarbiu vykiu tapo 1988 m. pradtas ir kit met pradioje baigtas sovietins armijos atitraukimas i
Afganistano. Baigsi beprasm, daug moni auk ir l pareikalavusi invazija gretim al.

Valdant Gorbaiovui irykjo ir naujos santyki su socialistinmis Europos alimis tendencijos. Vis majo
tikimyb, kad Gorbaiovas bandys sustabdyti reformas panaudodamas armij. Tai leido t ali visuomenei
siekti permain. Gorbaiovas nesiprieino abiej Vokietij susivienijimo siekiui. Vokietijos susivienijim
teisino 1990 m. rugsjo mn. Maskvoje pasirayta SSRS, JAV, Didiosios Britanijos, Pranczijos, VFR ir
VDR sutartis. Suvienytos Vokietijos sienos pripaintos nekeiiamomis, t.y. ji atsisak bet koki teritorini
pretenzij kaimynams. Vokietija taip pat sipareigojo negaminti, nelaikyti ir nenaudoti masinio naikinimo
ginkl. VFR kariuomen - Bundesveras - negali viryti 370 tkst. kari. I Ryt Vokietijos buvo ivesta SSRS
kariuomen.
altasis karas galutinai baigsi ir baigsi SSRS pralaimjimu ir suirimu. Tarptautiniai santykiai labai
pagerjo, o tampa bei karo grsm sumajo. 1985-1991 m. vyk pasikeitimai reik socialistins sistemos
bei komunizmo lugim. Gorbaiovo pradta pertvarka pakeit ne tik Soviet Sjung, bet ir vis pasaul.
Klausimai ir uduotys

1. Kodl 1985 m. komunist partijos vadovu buvo irinktas M. Gorbaiovas?

2.Kokios reformos buvo vykdomos pertvarkos metais?
3.Padiskutuokite, kodl pertvarka galiausiai atved prie komunistins sistemos ir SSRS lugimo.
4.Kaip pasikeit tarptautiniai santykiai 9-ojo deimtmeio antroje pusje? Kokie faktai leidia teigti, kad
tarptautiniai santykiai i esms pagerjo?
5.Pagrskite teigin, kad 9-ojo deimtmeio pabaigoje altasis karas baigsi SSRS pralaimjimu.

51. SOCIALISTINS SISTEMOS SUIRIMAS EUROPOJE

Ekonomin ir politin kriz Lenkijoje. "Solidarumo" judjimas
8-ojo deimtmeio pabaigoje pablogjo Lenkijos kio padtis. Padidjo sunkumai aprpinant gyventojus
prekmis. Didjo lenk nepasitenkinimas. Visikai nepasiteisino didiuli paskol mimas i Vakar. U jas
buvo pastatyta nauj moderni gamykl, bet viltys grinti paskolas pardavus j produkcij Vakaruose
nepasiteisino. Paskolos tapo tikra kilpa, kuri smaug Lenkij. Skoloms ir palkanoms u jas apmokti 1976 m.
buvo ileista 34% i eksporto gaut l, o 1979 m. -jau 75%.
Tokiomis aplinkybmis 1980 m. vasar prasidj streikai greitai apm vis al. sisteig nepriklausom
profsjung "Solidarumo" susivienijimas, vadovaujamas Gdansko elektriko L. Valensos. Valdia turjo daryti
nuolaid ir pripainti "Solidarum" - pirmj socialistinse alyse profsjung susivienijim, kuriam vadovavo
nekomunistai. "Solidarumo" nari skaiius greitai pasiek kelet milijon. Danai vyko streikai.
vykiai Lenkijoje kl nerim SSRS vadovybei. Ji
gsdino intervencija, bet nesiskubino jos vykdyti, nes
bijojo lenk tautos pasiprieinimo ir pasipiktinimo
pasaulyje. Politins krizs Lenkijoje atomazga tapo 1981
m. gruodio 13 d., kada generolas V. Jaruzelskis, vykdantis
LJDP pirmojo sekretoriaus, ministro pirmininko ir gynybos
ministro pareigas, alyje ved karin padt. Buvo suimti
"Solidarumo" vadovai, vesta grieta cenzra.
Taiau tai nereik, kad grtama prie stalinizmo laik
represij: suimtieji buvo greitai paleisti, nevaroma veik
Katalik banyia, su kuria valdia stengsi sutarti.
vesdamas karin padt, Jaruzelskis planavo vykdyti
esmines reformas. Taiau pramons gamyba tpiojo
Pirmas komunistinse alyse profsjung judjimas
vietoje, valstybs finansus slg skolos usieniui, didjo
"Solidarumas " kovai u demokratij suvienijo milijonus lenk. infliacija.
Lenk kova sustiprino ir kit Ryt Europos taut tikjim
Lenkijos pavyzdys veik kitas socialistines alis: skatino
galimybe isikovoti demokratines laisves. Pirmas i kairs opozicines
nuotaikas ir drauge vietini komunist abejones
"Solidarumo" vadovas, buvs elektrikas, o vliau prezidentas
Lechas Valensa.
dl tolesni socializmo perspektyv.

M. Gorbaiovas atsisako Brenevo doktrinos

Gorbaiovui pradjus pertvark, m kisti Soviet Sjungos santykiai su sjungininkais. 1986 m. lapkriio mn.
Maskvoje vykusiame socialistini ali vadov pasitarime M. Gorbaiovas pareik, kad kiekviena valdanioji
komunist partija atsakinga pirmiausia savajai liaudiai. Socialistini valstybi tarpusavio santykiuose nebeturi
bti diktato ir priklausomybs, kaip pasitaikydavo anksiau. Tokie odiai reik, kad SSRS atsisako Brenevo
doktrinos, t.y. spaudimo ir jgos panaudojimo socializmui ginti.
Pertvarka Soviet Sjungoje ir su ja susieti vieumas, vadovaujanio komunist partijos vaidmens silpnjimas
tapo galinga paskata permainoms socialistinse alyse. Didel svarb turjo ir
vadinamasis "grities" efektas, kai vykiai vienoje alyje ikart sukeldavo atgarsius
kitose. ia svarbus vaidmuo teko televizijai.
Komunist valdios lugimas Vidurio ir Pietryi Europos alyse
lugimas, kaip ir buvo galima laukti, prasidjo nuo Lenkijos. 1988 m. pavasar j
vl uliejo streik banga, kurios prieastis buvo ekonomins padties blogjimas,
preki trkumas. Iekodama ieities, valdia pradjo derybas su nelegaliai veikusio
"Solidarumo" vadovais. Deryb idava - 1989 m. balandio mn. pasiraytas
"Apskritojo stalo" susitarimas, kuris numat "Solidarumo" veiklos teisinim,
konstitucijos pakeitim (antrj parlamento rm - Senato ir prezidento pareigybs
steigim), i dalies laisvus Seimo ir visikai laisvus Senato rinkimus; 65% viet

Seime buvo rezervuota LJDP ir jos sjungininkams, o dl 35% viet galjo varytis visos partijos.
Birelio mnes vykusius rinkimus laimjo "Solidarumo" kandidatai, Senat nebuvo irinktas n vienas
komunistas. Generol V. Jaruzelsk parlamentas irinko prezidentu, taiau LJDP prarado valdios monopol.
1990 m. pradioje ji visikai suiro. J pakeit Lenkijos Respublikos socialdemokratija. Dar 1989 m. liepos mn.
buvo sudaryta "Solidarumo" veikjo T. Mazoveckio vadovaujama vyriausyb. "Solidarumui" reikalaujant V.
Jaruzelskis. pirma laiko atsistatydino, ir 1990 m. pabaigoje vyko visuotiniai tiesioginiai Lenkijos prezidento
rinkimai. Antrajame ture laimjo L. Valensa, surinks 74% bals. 1991 m. ruden buvo surengti pirmi visikai
laisvi parlamento rinkimai.
Vengrijoje socialistinei darbinink partijai 1989 m. teko sutikti su kit partij teisinimu ir traukti j atstovus
vyriausyb. Konstitucijos pakeitimai numat vesti demokratin valdymo bd, utikrinti piliei pilietines bei
politines teises ir laisves. 1990 m. kovo-balandio mnes vykusiuose parlamento rinkimuose komunistai, pakeit
program ir pasivadin Vengrijos socialist partija, surinko tik apie deimtadal bals ir neteko valdios.
Vyriausyb sudar nekomunistins partijos.
Politines reformas ilgai dels vykdyti ekoslovakijos valdia. 1989 m. lapkriio mnes vyko
imtatkstantiniai mitingai ir demonstracijos. ekoslovakijos komunist partijos vadovai ginklu slopinti
opozicijos nesiryo. Vyriausyb atsistatydino. Daugum post naujoj e vyriausybje um opozicins organiza
cijos, vadinamojo Piliei forumo veikjai. 1989 m. gruodio mnes ekoslovakijos prezidentu buvo irinktas
u opozicin veikl kalintas raytojas V. Havelas. 1990 m. birelio mnes parlamento rinkimuose daugum
bals surinko Piliei forumas.
Bulgarijos komunistai mgino ubgti vykiams u aki ir 1989 m. lapkriio mnes nualin savo ilgamet
lyder T. ivkov, m patys vykdyti pertvarkymus. Komunist partija pasivadino Bulgarijos socialist partija.
Jai pavyko laimti laisvus rinkimus 1990 m. vasar ir gauti daugum parlamente.
Permainos neaplenk ir Albanijos, kurioje ligi ilgameio komunist partijos ir valstybs vadovo E. Hodos
mirties 1985 m. viepatavo ities stalinikas reimas. Hodos pdiniai suvelnino politik, o 1990 m. Albanijoje
isiplt opozicinis judjimas. Valdiai teko teisinti kit partij veikl, paleisti politinius kalinius. Komunistai,
pasivadin socialist partija, laimjo pirmuosius laisvus parlamento rinkimus, bet buvo irinkta ir kit
politini jg atstov.
Joki permain nesireng daryti Rumunijos diktatorius N. auesku. Partinje ir karinje vadovybje prie j
brendo smokslas. Kai 1989 m. gruodio 21 d. Bukarete prasidjo demonstracijos, armija sukilo. Prie sukilim
kovojo tik saugumo tarnybos daliniai, kurie greitai buvo sutriukinti. N. auesku su mona band pabgti,
taiau juos sugavo ir nuud. Komunist partija suiro, stoj prie auesku jos veikjai sukr Nacionalinio
gelbjimo front (NGF). Pradjo veikti ir kitos partijos. 1990 m. gegus mnes Rumunijos prezidentu buvo
irinktas NGF lyderis I. Ilijesku, frontas gavo absoliui daugum parlamente. Taiau alies kio padtis
pasidar dar blogesn nei auesku valdymo metais.
Vokietijos suvienijimas
1989 m. vasar Vokietijos Demokratinje Respublikoje prasidjo platus opozicinis judjimas, o spalio mnes
buvo priverstas atsistatydinti komunist partijos - VVSP ir valstybs vadovas . Honekeris. VDR pilieiams
buvo leista laisvai bendrauti su Vakar vokieiais, nugriauta Berlyno siena. VVSP pasivadino Demokratinio
socializmo partija, taiau jos taka sumajo. Spariai augo susijungimo su VFR alinink skaiius.
Susivienijimas priklaus ne vien nuo rytins Vokietijos dalies gyventoj nuotaik. Reikjo paios VFR
vyriausybs ir - tai dar svarbiau - SSRS sutikimo. 1989 m. lapkriio mnes M. Gorbaiovas man, jog,
vykdius pertvarkymus Vokietijos Demokratinje Respublikoje, ji gals egzistuoti kaip nepriklausoma valstyb,
palaipsniui suartdama su VFR. Tam i pradi pritar ir VFR kancleris H. Kolis, bet jis greitai pakeit savo
poir ir djo pastangas nedelsiant prijungti VDR prie VFR. VFR politikai savo pozicij grind Ryt Vokietijos
gyventoj valia.
I tikrj 1990 m. kovo mnes laisvuose VDR parlamento rinkimuose absoliui daugum ikovojo partijos,
stojanios u tok susivienijim, o Demokratinio socializmo partija surinko tik 17% bals. Jau nuo 1990 m.
liepos l d. abiejose vokiei valstybse vesta viena valiuta - VFR mark, panaikinti tarpusavio muitai. T pat
met spalio 3 d. VDR nustojo egzistavusi ji, savo parlamento nutarimu, prisijung prie VFR. Vokietijos
suskaldymas prajus 45 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo likviduotas.
Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite 1980 m. vyki Lenkijoje ir "Solidarumo "judjimo ikilimo prieastis.

2.Kodl SSRS valdia nesiryo vykdyti intervencijos Lenkijoje 19801981 m. ?

3.vertinkite V. Jaruzelskio sprendim vesti karin padt Lenkijoje.

4.Kokia buvo pertvarkos SSRS taka Europos socialistinms alims?
5.Paaikinkite, kodl beveik vis Europos socialistini valstybi vyriausybs nusileido opozicijos reikalavimams.
6.Nuo koki vidini vokik ir tarptautini veiksni priklaus Vokietijos susivienijimo galimyb 1989-1990 m.?
7.Sudarykite socializmo sistemos lugimo Europoje chronologin lentel.

52. BALTIJOS ALI NEPRIKLAUSOMYBS ATKRIMAS

Nacionaliniai sjdiai Baltijos alyse
Baltijos respublikose pasiprieinimas ir disidentin veikla nebuvo inykusi vis SSRS okupacijos laikotarp.
mons nepamiro prarastos nepriklausomybs. Lietuvoje disidentai leido pogrindin spaud. Bet represij
baim vert mones veikti labai apdairiai, net ir M. Gorbaiovo perestroikos laikais.
Perestroikos metu platesn opozicija sovietinei sistemai pirmiausia pasireik vairi kultrini,
gamtosaugini organizacij veikla. i ne valdios kurt organizacij atsiradimas buvo naujas reikinys.
Estijoje pasiprieinta planams statyti fosfat kasyklas, nes dl io plano respublik turjo atvykti tkstaniai
rus darbinink. Latvijoje alieji pasiprieino nauj hidroelektrini ant Dauguvos ups statybai. Didiausius
protestus sukl ketinimai statyti ketvirtj reaktori Ignalinos atominje elektrinje.
1987-ieji - pirmj vie politini demonstracij metai. Latvijos disident grup "Helsinkis-86" birelio 14
d. Rygoje, prie Laisvs paminklo, paminjo 1941 m. birelio trmimus. Tais paiais metais rugpjio 23 d. vis
Baltijos respublik sostinse vyko demonstracijos, kuri dalyviai pasmerk Molotovo - Ribentropo pakt. T
dien Vilniuje demonstracij prie A. Mickeviiaus paminklo susirinko tik keli imtai moni, daugiausia buvusi
politini kalini ir disident, bet ji turjo didiul psichologin efekt. Lietuvos gyventojai pamat, kad vieas savo
poirio demonstravimas perestroikos slygomis yra manomas.
1988 metai ymi svarbi rib kovoj e u nepriklausomyb. Tais metais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje susikr
visuomeniniai politiniai judjimai - Estijos ir Latvijos Liaudies Frontai bei Lietuvos Persitvarkymo Sjdis.
Steigiamajame suvaiavime 1988 m. spalio mn. Sjdio seimo pirmininku tapo V. Landsbergis. Veiklos
pradioje naujieji judjimai deklaravo tik visuomeninio gyvenimo reform btinum, param Gorbaiovo
perestroikai, bet buvo aiku, kad atjus laikui bus prabilta apie nepriklausomybs atkrim.
Liaudies Frontai ir Sjdis dar didel poveik politinei Baltijos respublik raidai 1988-1989 m. Jiems
reikalaujant vis trij respublik Aukiausiosios Tarybos sugrino anksiau draustus tarpukario respublik
simbolius - himnus, vliavas, paneig 1940 m. Soviet aneksij teistum. Atsirado valdios nekontroliuojama
spauda. 1989 m. Lietuvoje Vasario 16-oji buvo minima oficialiai. Visose respublikose nacionalins kalbos
paskelbtos valstybinmis. Daug svarbos turjo priimtos suvereniteto deklaracijos, kurios teig, kad respublik
statymai viresni u sjunginius.
1989 m. rugpjio mn. vyki Baltijos respublikose veriamas SSRS Liaudies deputat suvaiavimas
Molotovo - Ribentropo pakt paskelb negaliojaniu. Tuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atvirai
svarstoma, kaip siekti nepriklausomybs.
Naujomis politinio gyvenimo aplinkybmis, bijodamos prarasti bet kok gyventoj palaikym, nuo Soviet
Sjungos komunist partijos atsiskyr Lietuvos ir Estijos komunist partijos. Vliau Lietuvos komunist
partija pasivadino Lietuvos Demokratine Darbo partija (LDDP).
1988-1989 m. Liaudies Frontai ir Sjdis pasiek visk, k buvo galima ikovoti liekant SSRS sudtyje.
Visus iuos pasikeitimus palaik absoliuti gyventoj dauguma, savo pritarim demonstruodama
imtatkstantiniuose mitinguose. 1989 m. rugpjio 23 d. vyko spdinga prie okupacij nukreipta de
monstracija "Baltijos kelias". Apie du milijonus Baltijos ali gyventoj
susikabin rankomis sudar nenutrkstam grandin nuo Vilniaus iki
Talino.
i vyki akivaizdoje Maskva nerado joki priemoni, galjusi
bent kiek pristabdyti vyki raid. Diktatros slygomis puikiausiai
veikusios institucijos (KGB ir kitos) SSRS vadovams negaljo pasilyti
nieko racionalaus. Visik Maskvos sutrikim rod Brenevo laik
stiliaus pareikimas, paskelbtas po "Baltijos kelio". Pagrindin io
dokumento mintis - dl visko, kas vyksta Baltijos respublikose, kalti
nacionalistai.

Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimas

1990 m. pradioje vyko eiliniai respublik Aukiausij Taryb rinkimai. Juos didele persvara laimjo
nepriklausomybs alininkai ir Sjdis, gavs daugiau nei 90% viet. Tai buvo svarbiausia prielaida legaliai
istoti i SSRS ir atkurti nepriklausomyb. 1990 m. kovo l l d . Lietuvos AT, pirmininkaujant V. Landsbergiui,
prim Lietuvos Nepriklausomos valstybs atkrimo akt.
SSRS Liaudies deputat suvaiavimas ir M. Gorbaiovas m reikalauti j ataukti ir neketino taikstytis su vy
kusiu faktu. Lietuvoje pradtos kurti paralelins valdios institucijos, pvz., LSSR prokuratra. Kareiviai
um kai kuri valstybini institucij ir SSKP priklausiusius pastatus. SSRS nutrauk naftos tiekim
Lietuvai. Lietuvos AT buvo priversta 1990 m. birelio 23 d. priimti Nepriklausomybs atkrimo akto
moratorium. Jis buvo priimtas su ilyga, kad po jo prasids tarpvalstybins Lietuvos ir Maskvos derybos.
Maskvos reakcija Kovo 11-osios akt Estij ir Latvij skatino rinktis laipsnikesn keli nepriklausomyb.
Estijos ir Latvijos AT panaikino Soviet aneksij ir paskelb pereinamj laikotarp iki visikos
nepriklausomybs.
Baltijos ali ir Kremliaus santykiai atsidr aklavietje. Maskvos pozicijos nepriklausomybs siekianiose
respublikose vis akivaizdiau silpnjo. Tapo visikai aiku, kad
demokratinmis priemonmis, tikinjimais ar propaganda
Maskvai atsiskyrimo proceso nepavyks sustabdyti.
Sovietai ginkluotam puolimui pasirinko laik, kai 1991 m.
pradioje Vakar valstybi dmesys buvo nukreiptas kar Pers
lankoje. Sustiprjo propagandinis karas. SSRS iniasklaidos
priemons nuolat skelb prasimanymus apie Baltijos
respublikas. 1991 m. sausio 2 d. karikiai ugrob Rygos
spaudos rmus, sueid kelet moni. Vilni atvyko
desantininkai i Pskove dislokuotos divizijos. Soviet vidaus
reikal ministerijos ir desantiniai daliniai uiminjo pastatus
Vilniuje, tuo keldami vis didesn tamp ir provokuodami
konfliktus. Sausio l l d . jie, audydami or, um Vilniaus
spaudos rmus. Keturi mons buvo sueisti. I visos Lietuvos
Vilni rinkosi mons palaikyti savo valdi ir nuo galimo
puolimo ginti Parlament, Radijo ir televizijos komiteto pastat,
1991 m. naktis i sausio12-osios 13-j
televizijos bokt. visus armijos ipuolius buvo atsakoma tik
prie TV bokto
taikiomis demonstracijomis.
Prie pradedant didiausi smurto akcij, pasaulio ir Rusijos visuomenei suklaidinti buvo paskelbta, kad
Lietuvoje valdi perima "nacionalinis gelbjimo komitetas", niekam neatstovaujanti ir neinoma organizacija.
Nakt i sausio 12 13 Vilniuje SSRS kareiviai dauydami susirinkusius mones automat buomis
ir audydami beginkl mini, um televizijos bokt bei radijo ir televizijos komiteto pastat. Trylika moni
uvo, keli imtai buvo sueisti. Vienas sueistasis po mnesio ligoninje mir. Po savaits Rygoje karins pajgos
turmavo VRM pastat. 1991 m. liepos 31d. Medinink pasienio poste buvo iauriai nuudyti septyni Lietuvos
pareignai. Rygoje 1991 m. rugpjio 21 d. penki beginkliai
mons uvo, kai sovietiniai karikiai band uimti vyriausybinius
pastatus. iais desperatikais veiksmais Maskva siek bauginti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Kraujo praliejimo ir
kit Maskvos priemoni poveikis buvo visikai prieingas:
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai imtatkstantiniuose
mitinguose palaik savo demokratikai irinkt valdi.
Ugrobusi kai kuriuos svarbius pastatus ir nuudiusi keliolika
moni Maskva nieko nepasiek. Baltijos respublikose ji ir
toliau realiai nekontroliavo padties. Griebtis platesnio masto
teroro ar nualinti teistai irinkt valdi SSRS vadovyb
neidrso.
1991 m. rugpjio 19-21 d. Maskvoje kilo puas, kurio
Ivaduotojai ateina. Rolfo Heno karikatra. "tutgarter
organizatoriai siek nutraukti alies demokratizavim. Puistai
Ceitung", 1991 m. rugpjio 29 d.
pralaimjo. Tarp pagrindini reform politikos gynj ir kovos
prie perversmininkus organizatori buvo Rusijos prezidentas B. Jelcinas, tuo metu palaiks Baltijos taut

apsisprendim. Puo lugimas pakeit 1991 m. sausio mn. susiformavusi ekstremali situacij. Lietuvos,
Latvijos ir Estijos valstybi nepriklausomyb pripaino Soviet Sjunga ir kitos pasaulio valstybs. 1991 m.
rugsjo 17d. visos trys Baltijos alys buvo priimtos Jungtini Taut Organizacij. 1993-1994 m. i Baltijos
valstybi (i Lietuvos 1993 09 01) ivesta Soviet armija.
Politin raida
Pasiekus nepriklausomyb, nebeliko skirting pair mones vienijanio veiksnio. Todl sustiprjo Sjdio
politin diferenciacija, krsi politins partijos, danai kildavo nesutarim tarp buvusi bendraygi. Kartais jie
gaudavo atri konflikt form, kai atskiros frakcijos boikotuodavo Seimo posdius ar organizuodavo
demonstracijas prieininkams "paspausti". Seimo Pirmininkas V. Landsbergis pamau Seime prarado daugumos
param. Todl deinij iniciatyva 1992 m. spalio 25 d. vyko prielaikiniai Seimo rinkimai. Krits gyvenimo
lygis, objektyvios jaunos valstybs problemos, vairios buvusios deinij daugumos klaidos lm kairij Lietuvos demokratins darbo partijos, vadovaujamos A. Brazausko, absoliui pergal. LDDP ikovojo 76 (i
141) vietas Seime.
Kartu su Seimo rinkimais vyko ir referendumas dl naujos Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucija
numat sukurti visuotinai renkamo prezidento institucij. Absoliuti dauguma, l 447 334 rinkjai (78%), balsavo
u nauj pagrindin statym.
1993 m. vasario mn. Lietuvos Respublikos Prezidento
rinkimus laimjo A. Brazauskas, buvs LDDP vadovas. U
j balsavo 60,03% rinkimuose dalyvavusi piliei. A.
Brazauskui pralaimjo S. Lozoraitis, tarpukario Lietuvos u
sienio reikal ministro snus, diplomatijos efas okupacijos
laikotarpiu, Lietuvos pasiuntinys Vaingtone.
Per ketverius metus trukus LDDP valdym valstybs
gyvenime pasiekta nemaai paangos, buvo sustabdytas kio
nuosmukis, augo eksportas, bet rinkjams labiau simin
bank bankrotai, nusikaltli siautjimai, vairios aferos.
Visa tai lm 1996 m. spalio mn. vykusi eilini Seimo
rinkim rezultatus. Juos didiule persvara laimjo
V.
Landsbergio
vadovaujama
Tvyns
Sjunga
(Lietuvos
Baltijos valstybi Prezidentai Trakuose:
L. Meris, G. Ulmanis, A. Brazauskas
konservatoriai). Seim pateko 70 ios partijos ikelt (daugiau nei
(Prezidentas 1993-1998)
pus vis irinkt) atstov. Dar 16 viet Seime ikovojo
konservatoriams artima Krikioni demokrat partija. ios
dvi partijos suformavo vyriausybin koalicij. Absoliui
daugum ankstesniame Seime turjusi LDDP ikovojo tik 12
viet. Tarp takingiausi partij Seime - Centro sjunga (13
viet) ir Socialdemokrat partija (12 viet).
1998 m. sausio mnes Prezidento rinkimus, aplenks
buvus generalin prokuror A. Paulausk, laimjo nuosaiki
centristini pair nepartinis politikas Valdas Adamkus, ilgus
metus po karo gyvens ir dirbs JAV.

Sudtingiausia Baltijos ali usienio politikos problema santykiai su Rusija. Iki 1998 m. i Baltijos ali tik Lietuvai su
Rusija pavyko pasirayti sutart dl sien, bet ir ji sukl didel vairi V. Landsbergis ir LR Prezidentas
1998-2003 m. V. Adamkus
Dmos frakcij prieikum. Iki 1998 m. Lietuvai nebuvo grinti po 1940 m.
okupacijos ugrobti ambasad pastatai Romoje ir Paryiuje. Dl
propagandinio puolimo prie nepriklausomyb atgavusias alis daug Rusijos gyventoj prieikai iri Lietuv,
o ypa Latvij ir Estij. Pastarosios alys nuolat kaltinamos tariamu ten gyvenani rusakalbi teisi
paeidinjimu. Nuolatiniai Rusijos deinij ir kairij nacionalist propagandiniai ipuoliai ir neaikios ios
didiuls alies raidos perspektyvos sukuria Baltijos ali visuomenje netikrumo dl ateities jausm ir veria
iekoti saugumo garant Vakaruose. Visos trys Baltijos alys siekia narysts Europos Sjungoje ir NATO.
Pastarajam siekiui ypa prieinasi Rusija, o ir Vakar alys neskuba imtis sipareigojim dl Estijos, Latvijos ir
Lietuvos saugumo.

kio ir visuomens raida

Baltijos valstybs, siekdamos isivaduoti i komunizmo ir atkurti savo valstybes, atsidr nepaprastai
sudtingoje padtyje. Anksiau vienos partijos tvarkom visuomens gyvenim, centralizuotai, komandiniais
metodais valdom k reikjo reformuoti, pritaikant prie demokratins visuomens princip ir rinkos
ekonomikos santyki. Baltijos ali kis buvo visikai integruotas Soviet Sjungos ekonomik. 1989 m.
kiekviena respublika eksportavo u Soviet Sjungos rib maiau kaip 5% produkcijos. Respublikos neturjo
savo valiut, ginkluotj pajg, pasienio apsaugos, muitini, diplomatini tarnyb, centrini bank. Reformas
teko vykdyti ekonominio nuosmukio slygomis. Kelerius metus trukusi kova u nepriklausomyb, padidjusios
rus naftos ir duj kainos sutrikd ekonomikos funkcionavim. Dvejus metus i eils pramons gamybos
nuosmukis virijo 30%, realusis darbo umokestis nukrito apie 45%, labai pakilo benzino kainos, infliacija
siek l 000%. Dl dideli energijos kain ir dl to, kad nutrko ryiai su buvusia SSRS, pramons nuosmukis
Baltijos alyse buvo netgi didesnis negu paioje Rusijoje. 1992 m. iem visos trys respublikos buvo
atsidrusios keblioje padtyje. Trko elementariausi dalyk.
Vis dlto Baltijos ali vyriausybs skmingai eng priek, ivengdamos rimt socialini konflikt. Per
trump laik buvo atkurtos arba sukurtos btinos valstybins institucijos, armijos, reformuotos vairios
visuomens gyvenimo sritys, vestos nacionalins valiutos, umegzti politiniai ir ekonominiai santykiai su
daugeliu pasaulio valstybi. Visose trijose Baltijos alyse veikia demokratins konstitucijos, gerbiamos
mogaus teiss. Dl rinkim demokratikumo niekas neabejoja. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikr
keliolika nepriklausom radijo, televizijos stoi, leidiami vairias pairas atspindintys laikraiai.
Baltijos valstybi vyriausybms pavyko sustabdyti ekonomin nuosmuk, infliacij ir pasiekti gamybos
augimo. Kasmet didja vis trij ali usienio prekybos mastai, ypa su Vakar alimis. Didja usienio
investicijos regiono pramon ir paslaug sfer. Neatpastamai pasikeit aptarnavimo sfera, preki pasila,
gyvenimo standartai. Ltai, bet kasmet didja gyventoj realiosios pajamos. Gerokai atsinaujino miestai,
restauruojami anksiau apleisti pastatai.
Greta daugybs teigiam poslinki yra ir nemaai problem. Lietuvoje retkariais pasireikia politiniam
stabilumui trukdantys veiksmai. 1993 m. ruden prie valdi maitavo ginkluoti Kauno savanoriai. Tik santri
Vyriausybs ir Prezidento A. Brazausko reakcija leido ivengti kraujo praliejimo. 1994 m. susprogdintas
geleinkelio tiltas per Brauols upel. Tuo geleinkelio ruou eina didel Rusijos karinio tranzito dalis
Kaliningrado srit. 1997 m. Vilniuje vykstant Ryt Europos ali prezident konferencijai, buvo paskelbta apie
tariamai SKAT kari rengt pasiksinim Baltarusijos prezident. N vienas i i pavojing ir
kompromituojani valstyb vyki nebuvo itirtas. Apie j prieastis ir organizatorius visuomen nieko tikro
neino.
kiniam vis trij ali stabilumui pakenk bank krizs, nuo kuri nukentjo tkstaniai indlinink.
Lietuvos usienio prekybos neigiamas balansas nuo 1993 m. vis didja, auga usienio skolos. Varginanios
problemos - nedarbas ir dalies visuomens nuskurdimas. 1996 m. tik 28,6% bedarbi gavo bedarbio paalp.
Nors valstybs socialins programos padeda vargams, imtai moni veriasi elgetaudami arba i to, k
pavyksta rasti iukli konteineriuose ir svartynuose. Daug varg gyvena iluminse trasose arba glaudiasi kur
papuola. Tarp pai vargingiausi - daug elgetaujani, vagiliaujani, niekur nesimokani vaik. Sveikatos
apsaugai ir vietimo sistemai labai trksta l.
1998 m. rugpjio 13 d. Rusijoje prasidjo finans kriz. Rugsjo mn. infliacija buvo 43,3%. Sutriko
Rusijos usienio prekyba. Tai tiesiogiai paliet Lietuvos gamintojus, nes Rusija yra didiausia Lietuvos usienio
prekybos partner. Rimta grsm ikilo ems kio produkt perdirbjams, emdirbiams, lengvosios pramons ir
statybos monms. Lietuvos transporto mons per rugpjt patyr 30 mln. lit nuostoli, perveim kainos
sumajo 30-50%. Sunyko automobili perpardavintoj verslas. Automobili kainos sumajo 30%. kio
ministerijos sudarytas krizs Rusijoje stebjimo ir analizs centras kovo mn. prane, kad Lietuvos ems kio
produkt eksporto kainos sumajo 20%, o eksportas, palyginti su 1997 m. - daugiau negu 100 mln. lit. Dl
rink stokos msos fabrik gamybinis pajgumas buvo panaudotas 15-30%. Iki sausio pabaigos dl Rusijos
krizs darbo neteko 3,5 tkst. moni. Prognozuojama, kad alies biudetas dl Rusijos krizs patirs 300 mln.
lit nuostoli, infliacija sudarys 3%. Lietuvos eksportas Rusij gali smukti 25-50%, nedarbas padids 1%.

Prie nepriklausomybs atkrim niekas neprognozavo, kad viena didiausi problem Lietuvoje taps
organizuotas nusikalstamumas. Jo spariai pltotei turjo takos nedarbas, vertybi pasikeitimas bei jaunos
valstybs nepasirengimas imtis efektyvi savigynos priemoni. Kiekvien mnes iniasklaidos priemons
pranea apie pavojingus organizuot gauj nusikaltimus: sprogdinimus, padeginjimus, susiaudymus, udymus,
reket, vairias machinacijas, kurios mokesi moktojams kainuoja milijonus lit. Nusikaltliai i kontraban

dos, buvusios valstybins nuosavybs privatizacijos, sukiavimo, reketo, plim, automobili vagysi gauna
didiules pajamas. Jos skiriamos pramatniems automobiliams pirkti, namams statyti, supirkinti peln
duodani nuo savyb, ginklams, sprogmenims sigyti, udikams samdyti, nelegalaus verslo pltotei bei
valstybs pareignams papirkinti. Todl klesti korupcija. Valstybs pareignai danai net "nemato" to, kas
akivaizdu eiliniam pilieiui. Pavyzdiui, kad didiulius turtus valdo mokesi nemokj ar net i viso nedirb
mons arba j motinos, monos ir t.t. Tik 1999 m. turto ir pajam deklaravimo reikalavimas pradtas naudoti
kaip kovos su takingais nusikaltliais priemon. Dl korumpuot valdinink kalts yra igrobstyta
keliasdeimties milijon usienio paskol arba buvo leidiama kurti "bankus", kurie greitai "bankrutuodavo"
savininkams igrobsius indlius. Matyt, korupcija lm ir tai, kad privatizuojant valstybs nuosavyb vairs
objektai buvo perkami pusveliui, prie tai nusikalstamoms grupuotms susitarus dl kainos. Apie iuos
nusikaltimus ra spauda, bet atsakingi valdininkai ir pareignai atkakliai nesim joki veiksm valstybs
apvogimui sustabdyti. iems neigiamiems reikiniams takos turjo pilietins visuomens formavimosi
sunkumai, politins kultros ir veiklos patirties stoka. Visuomenins politins organizacijos, paskiri visuomens
nariai nra pasireng tinkamai ir efektyviai ginti visuomens ir valstybs interes. Nusikalstamumas tapo
socialins ir ekonomins paangos stabdiu.
Klausimai ir uduotys
1.Kokiomis aplinkybmis krsi ir veik nacionaliniai sjdiai Baltijos alyse?
2.Kokie pokyiai vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1987-1989 m. ?
3.Kokia buvo Maskvos reakcija J990 m. kovo 11 d. akt?
4.Papasakokite apie savo eimos, kaimyn dalyvavim Lietuvos nepriklausomybs atkrime 1988-1991 m.
5.Kokias problemas turjo sprsti Baltijos ali vyriausybs reformuojant valstyb?
Kokius reform rezultatus matote iandien?
6.Pasiremdami spauda parenkite praneim apie aktualiausias Lietuvos politinio gyvenimo problemas.

53. POSOCIALISTINI ALI PROBLEMOS

Demokratijos krimas
Ir Centrins bei Pietryi Europos alyse, ir buvusioje SSRS senoji valdymo sistema 1989-1991 m. nustojo
gyvavusi. Komunist partijos pakeit pavadinimus - pasivadino socialist, socialdemokrat ir kitokiais vardais,
stengsi gauti piliei param rinkimuose. Taiau tos partijos atstovavo beveik iimtinai savanaudikiems
buvusio valdaniojo sluoksnio interesams.
Posocialistinse alyse gyvenimas tapo daug laisvesnis. Centrins ir Pietryi Europos valstybse, taip pat
Baltijos alyse, Rusijoje ir Ukrainoje pilieiai gali vieai reikti savo nuomon visais aktualiais klausimais,
kritikuoti valdios politik nesibijodami saugumo persekiojim ir kalinimo. Realybe tapo religini sitikinim,
odio, spaudos, susirinkim laisvs. Atkurtos anksiau veikusios nekomunistins partijos, kurta daug nauj.
Visos jos gali nevaromai veikti, skleisti savo idjas, kelti savo kandidatus parlamento, prezidento, savivaldybi
rinkimuose.
Atrodyt, kad buv komunistai neturjo galimybi laimti laisv rinkim Centrins ir Pietryi Europos
valstybse. Taiau atsitiko kitaip. Bulgarijoje socialist partija nugaljo parlamento rinkimuose 1990 ir 1995 m.,
Lenkijoje kairioji demokrat sjunga - 1993 m., Vengrijoje socialist partija - 1994 m., Rumunijoje komunist
pdiniai laimjo visuose parlamento ir prezidento rinkimuose iki pat 1996 met. Nemaai bals komunistai
gauna ekijoje, VFR rytinje dalyje (buvusioje VDR teritorijoje). Netgi Albanijoje, kuri beveik keturiasdeimt
met vald komunistinis diktatorius E. Hoda, socialist partija 1997 m. didiule bals dauguma laimjo
parlamento ir prezidento rinkimus. Tiesa, buv komunistai rinkimuose ir praranda valdi. Taip vyko
Bulgarijoje bei Rumunijoje 1996 m., o Lenkijoje - 1997 m.
Buvusi komunist tak palaiko tai, kad jiems prieikos partijos, pamusios valdi, vykd (iskyrus galbt
ekij) politik, kuri atitiko tos paios komunistins nomenklatros interesus, galino j isidalyti
("privatizuoti") valstybs turt. Besivadinantys antikomunistais pasitarnavo nomenklatrai ne k maiau u
buvusius komunistus. Pavyzdiui, Lenkijoje 1989-1993 m. vyriausybs, kuriose vyravo Laisvs sjungos
veikjai, vykd beatodairikas reformas. Atpildu tapo rinkj parama buvusiems komunistams - kairiajai
demokrat sjungai. Ir kaip tik ji, sudariusi koalicij su valstiei partija, pristabd privatizacij, daugiau dmesio
rod socialiniams miesto ir kaimo nepasiturinij reikalams. Visose alyse ir buv komunistai, ir besivadinantys
antikomunistais vykdo panai politik, taiau pirmieji apdairesni ir nerodo tokios arogancijos platiesiems
gyventoj sluoksniams. Ypa tai ryku Rusijoje, kur komunist partija turi daugiausia deputat parlamente Valstybs Dmoje. Taiau didesns takos Rusijos valdymui parlamentas neturi, nes pagal 1993 m. konstitucij
jis negali nualinti vyriausybs. ioji atsakinga tik prezidentui.
Keiiantis politiniam gyvenimui kai kur vl irykja seni tautiniai nesutarimai, egzistav ir valdant
komunistams, bet uslptai. Jugoslavijoje ie nesutarimai tapo federacins valstybs suirimo ir karo prieastimi.
Rumunijoje vl atsinaujino tautinis konfliktas tarp rumun daugumos ir vengr maumos. ekoslovakijoje
prietaravimai tarp ek ir slovak taip pat suard valstyb, tik ia isiskyrimas buvo visikai taikus. 1993 m.
sausio l d. oficialiai paskelbtos nepriklausomos Slovakijos ir ekijos respublikos, kurios tarpusavyje palaiko
gantinai normalius santykius.
kio pertvarkymas ir socialins problemos
Daugelis politik, ekonomist ir paprast piliei man, jog likvidavus komunist diktatras ir pertvarkius
ekonomik spariai prads klestti kis ir gyventoj materialin gerov. Taiau viltys nepasiteisino. Viena, jos
ivis buvo perdtos, o antra - posocialistini valstybi vyriausybs (iskyrus ekijos, Slovakijos bei Slovnijos)
pertvarkymus vykd neapgalvotai, neretai paskubomis ir netgi visikai neprotingai.
Privatizacija buvo siekiama: a) padidinti valstybei ligi tol priklausiusi moni gamybos efektyvum; b) gauti
papildom l valstybs biudet; c) sukurti savinink sluoksn, kuris geriau tvarkyt mones negu valstybs
skiriami direktoriai. ie savininkai turjo sudaryti demokratijos atram. Taiau tiksl pasiekti nepavyko. Padidjo

tik nedaugelio privatizuot gamykl ir fabrik efektyvumas. Nemaai privatizuot moni patiria didiulius
sunkumus, kai kurios visikai nutrauk gamyb. Dar blogiau, kad kai kurios mons patekdavo aferist rankas.
ie ustatydavo jas bankuose, pasiimdavo paskolas ir toliau visikai nebesirpindavo gamyba. L valstybi
biudetus u privatizuotas mones surinkta maai, o buvusios SSRS respublikose - beveik nieko. Mat ia, pvz.,
Lietuvoje ir Rusijoje, gyventojams buvo idalyti investiciniai ekiai (Rusijoje - vaueriai), u kuriuos jie galjo
sigyti privatizuojam moni akcij. Taiau investicinius ekius ir vauerius supirkinjo apsukrs asmenys,
kartais tiesiog kriminaliniai nusikaltliai, u 0,05 ar net 0,01 j oficialios verts. Gamyklos, fabrikai, didels
parduotuvs, restoranai atiteko naujiems savininkams, galima sakyti, veltui. Privatizacija sudar slygas pasaulio
istorijoje neregtai korupcijai, piktnaudiavimams ir kitokiems nusikaltimams. Rusijos privatizacija netgi buvo
pavadinta "didija kriminaline revoliucija". Naujieji savininkai turtuoliai vaisto las prabangai, perka
nekilnojamj turt Vakaruose. Suprantama, tokie savininkai nra ir negali bti demokratijos atrama.
Didel bda posocialistinms valstybms - nuolat didjantis j usienio prekybos deficitas. Importas auga daug
spariau negu eksportas. Svarbiausia tokio reikinio prieastis: Vakar, pirmiausia Europos Sjungos, valstybs
pasiek, kad beveik visi apribojimai veti j prekes bt panaikinti. Tad Vakar preks upldo posocialistini
ali rinkas. Tai tapo viena i prieasi, kodl visose iose alyse smarkiai sumajo pramons ir ems kio
gamyba, kurios smukimas slygojo nedarbo didjim. Rusijoje milijonai darbuotoj mnesi mne sius negauna
atlyginim. Sunkumus igyvena ir suvienytos Vokietijos rytin dalis, buvusi VDR. Vakar Vokietijos
pramonininkai, rytuose privatizav gamyklas, daugel j udar. Taip nustojo veikusios optikos, spausdinimo
main gamybos, laiv statybos mons, kilo didelis nedarbas. Tiesa, VFR vyriausyb skiria milinikas las
ryt emms, ir sunkumai jose bus anksiau ar vliau veikti. Vis kit posocialistini ali ekonomins ir
socialins problemos atrja, o j sprendimo bdai ligi iol nra aiks. Kai kur padt dar labiau pablogina
ginkluoti vidaus konfliktai.
Balkan gaisras
Socializmo sistemos irimas paliet ir Jugoslavij: joje itin irykjo tautin nesantaika. Mat alyje gyveno keletas
taut, ir jos turjo atskiras respublikas su plaia savivalda. Komunist partijai 9-ojo deimtmeio pabaigoje teko
atsisakyti valdios monopolio. Slovnijos ir Kroatijos respublikose rinkimus laimjo partijos, siekianios
atsiskirti nuo Jugoslavijos. 1991 m. birelio mnes abi ios respublikos paskelb savo nepriklausomyb.
Kroatijoje gyveno nemaai serb, kurie, prisimindami bais genocid Antrojo pasaulinio karo metais, nerimavo
dl savo likimo. Surasti taikaus sprendimo nepavyko, tarp kroat ir serb prasidjo tikras karas. 1992 m.
pradioje, padedant JTO buvo sudarytos paliaubos, taiau kartu tai reik daugiatauts Jugoslavijos suirim.
Vliau karo veiksmai tarp serb ir kroat atsinaujino dar por kart, bet ypa kruvinas ir ilgas karas vyko
Bosnijos ir Hercegovinos Respublikoje, kuri paskelb nepriklausomyb 1992 m. sausio mnes. Ten gyvena trys
tautybs: serbai - staiatikiai, bosniai - musulmonai, kroatai - katalikai. Visi jie slavai ir kalba viena bendra
kalba. Taiau jau 1992 m. rugpjio mnes prasidjo ginkluotos kovos ir "etniniai valymai". imtai tkstani
moni buvo ivaryti i gimtj viet, tkstaniai iudyti, smarkiai apgriauta sostin Sarajevas. 1994 m.
konflikt sikio NATO, io karinio bloko lktuvai bombardavo serb karinius objektus. Kovos baigsi
paliaubomis, bet jos nra tvirtos. Pati Bosnijos ir Hercegovinos valstyb nei serbams, nei kroatams nra sava.
Pirmieji nori prisijungti prie Serbijos, antrieji - prie Kroatijos.
1999 m. kovo pabaigoje kar prie Jugoslavij (kurioje beliko tik Serbijos ir Juodkalnijos respublikos)
pradjo NATO blokas. Kiekvien dien imtai moderniausi amerikiei ir angl lktuv bombarduoja
Jugoslavijos miestus, fabrikus, susisiekimo kelius, tiltus, fabrikus, elektrines.
Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite rinkim rezultatus Centrins ir Pietryi Europos valstybse 1990- 1997 m.
2.Kodl posocialistinse alyse daugelis rinkj balsuoja u buvusi komunist partijas?

3.Nurodykite privatizacijos idavas. Kodl jos btent tokios, o ne kitokios?

4.Kokios prieastys lm Jugoslavijos suirim ir vidaus karus jos teritorijoje?

54. XX A. KULTROS BRUOAI

XX amiaus kultros raidos slygos
Bdingas XX amiaus reikinys - spartus rating moni daugjimas. Pradinis mokymas yra privalomas ne
tik Europos ir iaurs Amerikos valstybse, bet ir Lotyn Amerikos bei Azijos alyse, net kai kur Afrikoje.
Daugumoje Vakar ir socialistinse Europos valstybse antrojoje amiaus pusje statymais buvo nustatyta, kad
vaikinai ir merginos turi gyti vidurin isilavinim arba bent lankyti mokyklas iki 16 ar 18 met. Tiesa, ne tik
Azijoje ar Afrikoje, bet ir Vakaruose dalis abiturient gauna nepakankamai ini bei gdi, kai kurie vos
imoksta skaityti ir rayti.
Po Antrojo pasaulinio karo kelis kartus padidjo ne tik vidurini mokykl moksleivi, bet ir student skaiius.
Pavyzdiui, tik 1950-1970 m. JAV ir Italijoje student padaugjo 2,3 karto, VFR - 2,7 karto, Didiojoje
Britanijoje - 3 kartus, Pranczijoje - 3,7 karto. Viduriniojo ir auktojo mokslo masikumas -tai didiulis
laimjimas, bet savaime jis neutikrina reikiamo moksleivi ir student ini bei gdi lygio. Tiesa, tai neturi
neigiamo poveikio mokslo raidai, nes i didelio skaiiaus galima atrinkti pakankamai ger specialist mokslinio
tyrimo laboratorijoms ir auktosioms mokykloms. Taiau sumajo isilavinusios visuomens dalies
krybikumas humanitarins kultros sferoje. Dar XIX a. pabaigoje ir XX a. pradioje daugelis inteligent
bandydavo savo jgas literatroje, tapyboje, muzikoje. Danai j rezultatai bdavo kukls, bet svarbus pats siekis
tapti aktyviais krjais, o ne pasyviais vartotojais. "Vartotojikumo" sigaljimas bdingas XX amiui. Tai
ivirkioji technikos paangos pus.
XIX a. paskutin deimtmet atsirado kinas, XX a. 3-aj deimtmet paplito radijo transliacijos, po Antrojo
pasaulinio karo - televizija. Nuolat didjo knyg, laikrai ir urnal tiraai. Visa tai, kaip ir kylantis
gyvenimo lygis bei tobuljanios susisiekimo, ryi priemons, augantis ratingumas, platiesiems gyventoj
sluoksniams sudar palankias slygas painti kultros lobius, skatino, kad pasaulyje spariai paplist jos
naujovs. O toki naujovi ms amiuje radosi daug, buvo sukurta nauj literatros ir meno edevr. Slygos
painti kultros lobius ir tapti jos krjais buvo geresns negu bet kada monijos istorijoje. prastu reikiniu
tapo meninink gastrols ne tik savo krate, bet ir tolimose alyse. Televizija leidia ivysti viso pasaulio
spektaklius, kino filmus, koncertus. Taiau slygos - tik prielaidos, kurios toli grau neutikrina kultros
suklestjimo.
XX
a. kultrai gresia rimtas pavojus - komercinis poiris, kada svarbiausiu, o danai ir vieninteliu krjo
verts matu tampa tai, kiek jo krinys pritraukia irov ir duoda pelno. Tai ypa akivaizdu kino mene,
televizijoje, masins muzikos srityje. Galinga reklama tiesiog primeta klausytojams ir irovams ne paius
vertingiausius krinius, o kitokie rodomi ir transliuojami labai retai. Tiesa, pasirinkimo galimyb yra, bet
didioji gyventoj dauguma, atbukinta reklamos, nekritikai vertina tai, kas jiems perama, ir nebenori arba
nesugeba rinktis. Komercinis poiris naikina kultr vairov.
Stalinizmo ir nacizmo taka kultrai
Kultros raid tarpukario metais deformavo stalinizmas SSRS ir nacizmas Vokietijoje. Ir vienur, ir kitur literatra
bei menas buvo panaudojami politiniams tikslams: raytojams, dailininkams, aktoriams valdia diktuodavo
krini temas, jie privaljo lovinti diktatori darbus ir paius diktatorius. Nepaklusniems buvo udrausta
krybin veikla, juos persekiojo, o stalininje SSRS neretai baud ilgameiu kalinimu ar netgi mirtimi.
Nacizmas, kaip inoma, buvo sunaikintas 1945 m., o SSRS po Stalino mirties spaudimas raytojams ir
menininkams suvelnjo, bet komunist partija ir toliau uoliai kontroliavo kultrin gyvenim. Tiktai nepatikim
kultros veikj jau nebeudydavo ir gana retai bekalindavo. Juos, tokius kaip Nobelio premijos laureat raytoj
A. Solenicin, filosof bei raytoj A. Zinovjev, isisdavo usien ir neleisdavo sugrti. Valdia grieiau ar

velniau kontroliavo kultr visose socialistinse valstybse.

Kultros vienodumas ir vairov
Visais laikais pasaulyje egzistavo skirtingos kultros. Vienos j turjo takos didiuliams regionams, kitos likdavo
izoliuotos. Ypatingas vaidmuo teko Vakar Europos kultrai, kuri nuo XV a. pabaigos-XVI a. pradios - didij
geografini atradim epochos - iplito kituose emynuose. Toki vyki raid skatino ne vien europiei
kolonizacija, bet ir Vakar mokslo bei technikos laimjimai. Pastarieji lm, jog tokios savitos ir senos kultros
alys, kaip Japonija ir Kinija, perm Vakar kultros elementus. Taiau jos isaugojo savo geriausias tradicijas.

Vis dlto ir ios Tolimj Ryt valstybs igyvena iuolaikins komercins kultros antpld, tiktai jos, kaip ir
musulmonikos alys, bando gintis. Kituose pasaulio regionuose komercin Vakar kultra tiesiog istumia
vietin, kuri negali konkuruoti su amerikiei muzika, filmais, televizijos laidomis. Mat JAV kino, garso ra,
televizijos kompanijos skiria milijardus doleri savo produkcijai reklamuoti. Jau daug met tsiasi JAV
ginas su Europos Sjunga dl pastarosios vadovaujani institucij nutarim, pareigojani televizijos stotis
transliuoti ne maiau kaip 50% europiei gamybos film ir kit laid. Vakar Europa bent iek tiek prieinasi
amerikiei komercins kultros ekspansijai, vadinamai "kalifornizacija", o Afrikoje, Lotyn Amerikoje ir
buvusiose socialistinse alyse jai dar maiau prieinamasi. Ypa bloga padtis buvusiose socialistinse
valstybse, kur Holivudo film konkurencija sulugd vietin kinematografij. Taip atsitiko net Rusijoje ir
Lenkijoje, nors i ali kino menas buvo garsus pasaulyje. Beveik nebeteko galimybi konkuruoti tarptautinje
arenoje dar prie por deimtmei garsj Lotyn Amerikos ali, pirmiausia Meksikos, Argentinos,
Brazilijos, kino filmai ir muzika. Europos alys, dabar ir posocialistins, danai mgdioja amerikiei ir
angl populiarij muzik. Didjantis amerikiei komercins, masins kultros antpldis kelia didiul
grsm pasaulio kultrinei vairovei.
Elitins ir masins kultros tendencijos
Iki XIX amiaus liaudies kultra ir profesionalioji, arba vadinamoji elitin kultra, viena su kita maai siejosi.
Beje, menininkai tada danai buvo ilaikomi valdov ar didik, kuri usakymus jie atlikdavo, ir todl kartais
juos tapatindavo su gerai apmokamais tarnais. Tik XIX a. kultros krjai tapo labiau nepriklausomi. Mat
plintant vietimui, kylant kio gerovei, smarkiai padaugjo isilavinusi ir bent kiek pasiturini moni, kurie
galjo pirkti knyg, lankyti teatrus, koncertus, dails parodas. Todl dailininkai, raytojai, muzikai jau galjo
pragyventi i savo krybos, jiems nebereikjo valdov ir didik globos. Kita vertus, kaip tik XIX a.
profesionalios kultros krjai danai naudojo liaudies meno motyvus. Tai dar j kryb suprantam daugeliui,
netgi nedidelio isilavinimo gyventojams. Sitai galima pasakyti apie daugelio ymi kompozitori, poet,
raytoj ir dailinink kryb.
Padtis m keistis paioje XIX a. pabaigoje-XX a. pradioje. Viena vertus, pasireik meninink,
vliau ir literat, siekimas eksperimentuoti, rasti neprastas vaizdavimo formas, nutraukti saitus su
klasikinmis tradicijomis. XX a. pradioje
Vakaruose
m reiktis i vairios modernizmo sroves.
Vliau atsirado dails kryptis, visikai nustojusi vaizduoti real pasaul, - abstrakcionizmas. Jos teoretikai
teig, kad dailininkas turi perteikti savo igyvenimus ir vaizdius abstrakiomis formomis. Modernist kryba
daniausiai buvo ir lieka nesuprantama platesniesiems visuomens sluoksniams.
Tam tikra reakcija elitins kultros krj eksperimentus, naujumo suabsoliutinim tapo 8-j deimtmet
atsirads vadinamasis postmodernizmas. Tai labai sudtingas ir prietaringas reikinys. Mene ir literatroje jis
pasireikia perdto modernumo atmetimu, grimu prie skelbt jau atgyvenusiomis praeities form bei stili,
netgi savotiko j pamgdiojimo. Postmodernizmo pavyzdiu groinje literatroje galt bti ymaus iuolai
kinio ital raytojo Umberto Eko (Eco) romanai.
XX amiuje susiformavo "masin" komercin kultra, kurios platintojams svarbu vien pelnas, gaunamas
parduodant tos kultros produkcij - beletristik, kino ir televizijos filmus, muzikos raus ir kt. Tkstaniai
komercini radijo stoi vis par transliuoja vien tik anglosaksik rok ir popmuzik, klausytojai beveik neturi
jokio pasirinkimo. U juos pasirenka reklamos usakovai, pirmiausia garso ra gamybos kompanijos. Panai
padtis ir televizijoje. inoma, masin kultra bna ir geresn, ir blogesn, taiau danai gerj istumia blogoji.
Daugelio reklamos beatodairikai garsinam "vaigdi" asmenybs ir j kryba isiskiria tik visokiais
skandalais. Taiau mons gali rinktis, tik reikia, kad jie i galimyb sismonint ir ja pasinaudot.
Klausimai ir uduotys
1.Apibdinkite vietimo bei auktojo mokslo raid XX a. antrojoje pusje ir jo

prietaringus padarinius.

2.Kokie neigiami faktoriai veik kultr stalininje SSRS ir nacistinje Vokietijoje?