moni sauga ir ergonomika

Paskait konspektas

dr. V. Girnius

Programa
1. DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
I. Darb saugos reikm ir udaviniai II. Teisiniai darb saugos dokumentai III. Darbdavi ir darbuotoj pareigos saugos ir sveikatos srityje IV. Potencialiai pavojingi renginiai ir pavojingi darbai V. Darb saugos ir sveikatos kontrol VI. Darbdavi ir darbuotoj mokymas, atestavimas, instruktavimas VII. Atsakomybs formos paeidus darb saugos reikalavimus VIII. Nelaimingi atsitikimai ir profesins ligos IX. Nelaimingi atsitikimai darbe. J klasifikacija X. Traumatizmo analizs metodai ir koeficientai

2. DARBO HIGIENA

I. Meteorologins darbo aplinkos slygos. J taka mogui. Higieninis normavimas II. Gamybins dulks. J savybs. Higieninis normavimas III. Kenksmingos chemins mediagos. J charakteristika. Poveikis mogui. Higieninis normavimas IV. Darbo viet apvietimas. Apvietos bdai ir sistemos. Higieninis normavimas V. Triukmas. Jo charakteristika. Poveikis mogui. Higieninis normavimas VI. Gamybiniai virpesiai VII. Jonizuojanioji spinduliuot. Apsauga nuo jos. Poveikis mogui VIII. Elektromagnetins spinduliuots. Poveikis mogui

3. ERGONOMIKOS PRINCIPAI
I. II. III. IV. V. VI. VII. VIII. IX.

Ergonomikos samprata Istorin vystymosi apvalga Ergonomikos ir kit mokslo ak ssajos Ergonominio tyrimo metodologija 10 ergonomikos fizini princip 10 ergonomikos painimo princip Darbini sistem ergonomin samprata Darbini sistem charakteristikos Darbini sistem projektavimas

4. GAISRIN SAUGA
I. II. III. IV. V. VI.

Degimo sistemos ir procesai Gamybos proces gaisrin klasifikacija Statybini mediag ir konstrukcij degumas Statybini konstrukcij atsparumas ugniai moni evakuacija i pastat Gaisr gesinimo bdai ir mediagos

VII. Pirmins gaisro gesinimo priemons VIII. Gaisro signalizacija ir ryiai

1. DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

I. Darb saugos reikm ir udaviniai

Darb sauga visos prevencins priemons, skirtos darbuotoj darbingumui, sveikatai ir gyvybei isaugoti. ios priemons naudojamos visuose mons veiklos etapuose. Jos turi visikai apsaugoti darbuotojus nuo profesins rizikos, arba ta rizika turi bti maksimaliai sumainta. Konstitucija (48 str.) teigia, kad kiekvienas pilietis gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti sveikas ir saugias darbo slygas. Dirbantieji turi teis gauti teising apmokjim, socialin paalp nedarbo atveju. Konstitucija (49 str.) teigia, kad kiekvienas pilietis turi teis poils, turti kasmetines apmokamas atostogas ir turi dirbti nustatyt valand skaii. 1991 m. Lietuva prisijung prie tarptautins mogaus teisi organizacijos. Tai pareigojo valstyb laikytis mogaus teisi deklaracijos norm ir socialins gerovs princip. 1993 m.LR Seimas prim moni saugos darbe statym. 2000 m. is statymas buvo papildytas ir pavadintas LR darbuotoj saugos ir sveikatos statymu. Pagrindiniai darb saugos principai: o darbuotoj sveikatos isaugojimo pirmenyb palyginus su darbo rezultatais; o darbuotoj pareiga vykdyti darb saugos teiss akto reikalavimus; o trialis bendradarbiavimas darb saugos srityje; o darb saugos mokslo pltojimas; o vienodos teisins atsakomybs taikymas monms; o valstybin darb saugos kontrol. Darb saugos udaviniai ir priemons: darbuotoj gamybins buities gerinimas; darbo viet tobulinimas; darbuotoj mokymo sistemos tobulinimas; teisinio reguliavimo sistemos krimas, mokslo pltojimas.

II. 1) 2)

Teisiniai darb saugos dokumentai

LR konstitucija (48-49 str.). 2000m. LR darbuotoj saugos ir sveikatos statymas, kuris reglamentuoja darb saug monse, organizacijose neatsivelgiant j nuosavybs formas ir pavaldumus. is statymas numato, kad visi auktj mokykl studentai privalo bti mokomi moni saugos. Jame teigiama, kad mogus turi teis saugiai dirbti, nepriklausomai nuo mons veiklos ries, rentabilumo, mogaus pilietybs, rass, politini sitikinim. 3) Visi postatyminiai norminiai aktai, taisykls, teisiniai aktai, reglamentuojantys saug darbe. iais norminiais aktais ir yra vardijami valstybiniai arba moni standartai, nuostatai, normos ir taisykls, instrukcijos ir t.t. Yra patvirtinta daugiau kaip 40 teiss akt. Svarbiausi: Valstybins darbo inspekcijos, Potencialiai pavojing rengini prieiros statymas, Privalomojo draudimo nuo nelaiming atsitikim darbe statymas. statymais yra nustatyti nelaiming atsitikim darbe tyrim ir apskaitos nuostatai. Yra patvirtintas profesini lig sraas, nustatyta mokymo, instruktavimo ir atestavimo tvarka.

III.

Darbdavi ir darbuotoj pareigos saugos ir sveikatos srityje

Darbdavys privalo: o laikytis darb saugos normini akt reikalavim; o sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo slygas; o mokyti darbuotojus saugiai dirbti, instruktuoti saugos klausimais, vykdyti darb saugos kontrol; o aprpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonmis; o apdrausti darbuotojus nuo nelaiming atsitikim; o nemokamai duoti darbo drabuius; o aprpinti juos asmeninmis saugos priemonmis; o suteikti pirmj pagalb vykus nelaimingam atsitikimui. Darbuotojas privalo: o dirbdamas saugoti savo ir aplinkini sveikat; o susipainti su normini teiss akt reikalavimais ir juos vykdyti; o naudotis asmeninmis saugos priemonmis; o praneti darbdaviui apie darbo metu gautas traumas ar kitokius nesklandumus; o imtis priemoni paalinti prieastis, galinias sukelti nelaimingus atsitikimus ar avarijas; o vykdyti darbdavio ar kontroliuojani pareign teistus nurodymus.

IV.

Potencialiai pavojingi renginiai ir pavojingi darbai

Potencialiai pavojingu renginiu laikoma didesnio pavojingumo darbo priemon. Tokiuose renginiuose dl sukauptos energijos ar vykstani proces pavojus susialoti yra didesnis nei dirbant su kitomis darbo priemonmis. Tokiems renginiams nustatoma privalomoji prieira. Potencialiai pavojing rengini sraas yra patvirtintas LR Vyriausybs. Savo ruotu, darbdavys turi sudaryti monje naudojam potencialiai pavojing renginiu sra. Potencialiai pavojingi renginiai: o garo o elektros renginiai katilai o duj ranga o ildy o liftai mo katilai o klimo kranai o slgi o vairs keltuvai mo indai o branduolins energijos ar radioaktyvi mediag panaudojimo renginiai Visi ie renginiai ypa atsakingai projektuojami, gaminami, eksploatuojami, remontuojami. Visa tai turi bti daroma pagal potencialiai pavojing rengini btinosios prieiros taisykles. Pavojingu laikoma darbas, kurio metu atsiranda rizika kenksmingo ar pavojingo veiksnio poveikiui. Darbdavys monje turi sudaryti atliekam pavojing darb sraus. Pavojingi darbai: o su potencialiai pavojingais rengimais o su kenksmingomis mediagomis o su usiliepsnojaniais skysiais o su sprogiomis dujomis o uliniuose, tuneliuose, achtose

o po vandeniu Atliekant pavojingus darbus, darbuotoj apmokymui ir instruktavimui keliami specials reikalavimai. Prie pradedant dirbti vienkartinius pavojingus darbus, iraomi darbo leidimai. Darbuotojai leidime pasirao, kad iklaus special instrukta.

o atliekami aukiau nei 5 metrai nuo ems, perdengimo ar pakloto

V.

Darb saugos ir sveikatos kontrol

VALSTYBIN VIETIN (VIDIN) VISUOMENIN

Yra 3 darb saugos ir sveikatos kontrols formos: 1. 2. 3.

Valstybin darb saugos ir sveikatos kontrol vykdo vyriausybins institucijos:

Valstybin darbo inspekcija, pavaldi socialins apsaugos ir darbo ministerijai. Ji vykdo darb saugos politik, kontroliuoja, kaip laikomasi darb saugos teiss akt reikalavim. Kontrol vykdo per valstybinius darbo inspektorius. Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba, pavaldi sveikatos apsaugos ministerijai. Ji gina gyventoj ir darbuotoj teis kuo geresn fizin sveikat. Kontroliuoja, ar ubaigtos statybos atitinka techninius reikalavimus ir pan. Kontroliuoja, kaip gyvendinamos sanitarins, prieepidemins priemons, kad bt sudarytos sveikos darbo slygos. Kontroliuoja moni skleidiam tar aplinkai.

Valstybins energetikos inspekcijos, pavaldios kio ministerijai. J pagrindin funkcija yra vykdyti juridini ir fizini asmen energetikos rengini valstybin prieir ir kontrol. Valstybin atomins energetikos inspekcija, pavaldi LR Vyriausybei. Jos pagrindin funkcija utikrinti saug branduolins energijos ir radioaktyvij mediag naudojim. Gaisrins saugos ir gelbjimo departamentas, pavaldus vidaus reikal ministerijai. Ji vykdo valstybin priegaisrin prieir. Utikrina gaisr prevencij, gesina gaisrus, atlieka gelbjimo darbus. Kontroliuoja, kaip laikomasi priegaisrins saugos reikalavim projektuojant ir eksploatuojant statinius. Vietin (vidin) kontrol vykdo darbdavys, tam, kad monje bt laikomasi darbo saugos, higienos ir gaisrins saugos reikalavim. Darbdavys monje gali steigti darbuotoj saugos tarnyb ar paskirti galiot asmen, ar pasamdyti kit organizacij. Taiau ir tokiu atveju visa atsakomyb krenta ant darbdavio pei. Vidin kontrol atliekama atsivelgiant darbins veiklos poreikius ir slygas. Visuomeninei kontrolei steigta LR darbuotoj saugos ir sveikatos komisija, reguliuojanti darbdavi ir valstybs santykius. i kontrol taip pat vykdo ir darbuotoj profesins sjungos.

VI.

Darbdavi ir darbuotoj mokymas, atestavimas, instruktavimas

mons naujai skiriamas vadovas turi bti atestuojamas darb saugos klausimais. Visi vadovai turi bti atestuoti darb saugos klausimais. Atestavimas kartojamas kas 5 metai. Darbdaviai ar j galioti asmenys

mokomis darb saugos mokymo institucijose. Darbdavys turi teis ruotis savarankikai. Yra patvirtinti mokymo programos ir planai. Darbdavius atestuoja nemaiau nei 3 asmen atestacijos komisija (darb saugos komisija ir kt.). Btinai turi dalyvauti valstybs darbo inspektorius. Iduodamas paymjimas. Jei nepavyko ilaikyti, atestavimas galimas po 2 savaii. Visi mons darbuotojai, nepriklausomai nuo darbo stao, turi bti instruktuojami darbo saugos klausimais. Instruktuojama pagal mons patvirtintas instrukcijas. Visi instruktavimai turi bti forminami registravimo urnaluose. Privalomi saugos darbe instruktavimai yra 5: vadinis; pirminis darbo vietoje; periodinis darbo vietoje; papildomas darbo vietoje; specialus. vadin instruktavim, sudarydami darbo sutart, privalo iklausyti visi darbuotojai. Instruktuoja darbdavys arba jo galiotas asmuo, turintis atestavimo paymjim. vadinio instruktavimo urnalas turi bti saugomas 75 metus. Pirmin instruktavim darbo vietoje privalo iklausyti tokie darbuotojai: gaminantys produkcij; teikiantys paslaugas; dirbantys su rankiais, renginiais. Instruktuoja padalinio vadovas. Periodinis instruktavimas atliekamas nereiau kaip kas 12 mnesi. Papildomai instruktuojama darbo vietoje, pasikeitus gamybos technologiniams procesams, patvirtinus naujas saugos darbe instrukcijas, darant esmini pakeitim, kai darbuotoj inios nepakankamos, ir visada, vykus nelaimingam atsitikimui. Specialij instrukcij iklauso darbuotojas, dirbantis pagal paskiras-leidimus. Instruktavimas atymimas paskyroje-leidime. vadinis, pirminis ir periodinis atliekami pagal monje sudarytas ir patvirtintas instrukcijas. Papildomas ir specialusis gali bti atliekami be patvirtint instrukcij.

VII.

Atsakomybs formos paeidus darb saugos reikalavimus

Vadovai ir darbuotojai u darbo saugos reikalavim nevykdym traukiami drausmin, administracin, materialin ir baudiamj atsakomyb. Drausmin atsakomyb. U darbo drausm paeidimus ar saugos normini akt paeidimus darbdavys gali skirti tokias drausmines formas: pastab, papeikim, griet papeikim ir atleidim i darbo. Jei per metus 2 kart skiriama drausmin nuobauda, darbdavys turi teis atleisti darbuotoj i darbo savo iniciatyva. Drausmin nuobauda darbdavio sakymu gali bti paskirta nevliau kaip per 1 mn., kai paaikjo nusiengimas. Per 3 dienas turi bti praneta darbuotojui. Ant sakymo darbuotojas turi pasirayti, kad gavo nuobaud. U kiekvien paeidim galima skirti 1 drausmin nuobaud. Premijos neskyrimas, materialins alos iiekojimas nra drausmin nuobauda. Administracin atsakomyb. U paeidimus administracine tvarka bausti darbuotojus nustatyto dydio piniginmis baudomis turi teis valstybin kontrol vykdani organ inspektoriai. U paeidimus administracine tvarka darbdavys turi bti baudiamas 200-1000 Lt bauda. Nelaimingo atsitikimo tyrimo tvarkos paeidimas 100-140 Lt. Pinigin bauda skiriama nevliau nei 1 mn. nuo paeidimo padarymo dienos. Materialin atsakomyb skiriama darbdaviui arba pareignui, paeidusiam darb saugos reikalavimus ir padariusiam materialin al monei. Pvz., avarij metu sugadinti renginiai ir pan. Materialin atsakomyb gali bti pilnutin ir ribota. Pilnutin atsakomyb taikoma tada, kai veiksmuose randame baudiamojo nusikaltimo fakt. Ribota materialin atsakomyb sudaro nedaugiau nei vidutin mnesin

udarb. Darbo statymo kodekso 190 str. pareigoja mon atlyginti al, padaryt darbuotojui dl j suluoinimo ar kitokio sveikatos sualojimo, vykdant tarnybines pareigas. Darbuotojui uvus nelaimingo atsitikimo metu, pirmos eils pdiniams mon sumoka vienkartin paalp 100 vyriausybs nustatyt mnesini minimali alg. Baudiamoji atsakomyb (Baudiamojo kodekso 141 str.). Jis numato atsakomyb u darb saugos normini akt paeidimus. Kaltininkas gali bti nubaustas pataisos darbais, pinigine bauda ar laisvs atmimu iki 5 met.

VIII.

Nelaimingi atsitikimai ir profesins ligos

Nelaimingas atsitikimas tai mus darbuotojo sveikatos pakenkimas dl trumpalaikio darbo aplinkos poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors 1 dienai. ios pavojingos situacijos trumpalaikikumu nelaimingi atsitikimai skiriasi nuo profesini lig. Profesinms ligoms bdingas darbuotoj sveikatos sutrikimas dl ilgalaikio kenksmingo poveikio. Kenksmingi veiksniai, kurie sukelia profesines ligas: virpesiai, triukmas

dulks, chemins mediagos kiti alingi veiksniai.

Kenksmingas veiksnys tai darbo aplinkos veiksnys, dl kurio susidarius tam tikrom aplinkybm darbuotojas gali bti traumuotas ar pablogti jo sveikata. Bna atvej kai alingi poveikiai yra ilgalaikiai, taiau j pasekms vertinamos kaip nelaimingi atsitikimai (sauls smgis, nualimai, apsinuodijimai). Profesines ligas sukelia tik kenksmingi veiksniai, o nelaimingus atsitikimus pavojingi ir kenksmingi. Nelaimingi atsitikimai gali bti: lengvi sunks mirtini grupiniai. Lengvas tai toks vykis, kurio metu darbuotojas patiria nepavojing kno sualojim ar sveikatos sutrikim ir netenka darbingumo nors 1 dienai. Po tam tikro laikotarpio darbuotojas pasveiksta be liekamj pasekmi. Sunkus tai vykis, kurio metu darbuotojas patiria pavojing gyvybei arba sunk sualojim (kaul liai, 3 ir 4 laipsnio nudegimai). iai grupei priskiriami nelaimingi atsitikimai, kurie laiku nesuteikus medicinins pagalbos baigiasi mirtimi. Mirtinas tai vykis, kurio pasekmi nukentjs darbuotojas mir. Grupinis tai vykis, kurio metu nukentjo daugiau kaip 2 mons. Pavojingi veiksniai, dl kuri vyksta nelaimingi atsitikimai gali bti fizins, chemins, biologins ir psichofiziologins kilms. Fizins kilms veiksniu gali bti konstrukcijos griuvimas. Chemins kenksming, nuoding duj patekimas darbo aplink. Biologins vabzdi, gyvai ir pan. kandimai. Psichofiziologins darbuotojo pervargimas, apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotik, problematiki santykiai darbovietje.

IX.

Nelaimingi atsitikimai darbe. J klasifikacija

Nelaimingi atsitikimai yra skirstomi: susij su darbu, nesusij su darbu. Susij su darbu (draudiminiai) yra tokie, kurie vyko: o dirbant darbo vietoje, kuri nurodyta darbo sutartyje o dirbant darbdavio naudai, jo interesams kitoje vietoje darbdavio pavedimu

parengiant arba sutvarkant darbo viet pertraukos metu darbo vietoje, mons teritorijoje vykstant darb ar i jo mons ar jos samdomu transportu vykstant darbo reikalais nuosavu transportu jei sudaryta panaudos sutartis dirbant savo tikslams su darbdavio ratiku leidimu o atliekant pilietin pareig (gelbstint mones, materialines vertybes nelaims atveju).

o o o o o

Nesusij su darbu (nedraudiminiai): o nukentjusiajam smoningai siekiant susialoti ar nusiudyti o nukentjusiajam darant nusikaltim o savavalikai dirbant savo naudai be darbdavio leidimo o dl nukentjusiojo alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo. Nelaiming atsitikim, susijusi su darbu tyrimo mediaga suraoma N1 formos akte. Forma N2 suraoma kai nelaimingi atsitikimai vyksta ne mons teritorijoje: einant darb arba i jo numatyt pertrauk metu ne mons teritorijoje vykstant darb ar i jo bet kokiu transportu. Visi nelaiming atsitikim tyrim aktai registruojami specialiuose urnaluose ir su visa tyrim mediaga saugomi monje: lengvo 45 metus sunkaus ir mirtino 75 metus.

X.

Traumatizmo analizs metodai ir koeficientai

Traumatizmo analizavimo nuoseklumas: 1) duomen apie nelaimingus atsitikimus kaupimas 2) duomen analizavimas 3) traumatizmo prognozavimas 4) prevencini darb saugos priemoni gyvendinimas. Traumatizmo analizavimo metodai: 1) Topografinis nustatoma kokiuose cechuose, monse, pramons akose vyksta daugiausia traum 2) Monografinis nustatoma kokie renginiai, mechanizmai, darbo zonos yra pavojingiausi 3) Traumatizmo altini paiekos metodas nustatomos pagrindins traumatizmo prieastys 4) Statistinis paprasiausias labiausiai paplits Kadangi traumatizm charakterizuoja traum danumas ir traumavimo pasekmi sunkumas, ie rodikliai naudojami taikant statistin metod. Traum danumo koeficientas:

N traum skaiius per analizuojam period S vidutinis darbuotoj skaiius per t period

Kd = 1000 * N S

is rodiklis parodo kiek darbuotoj i 1000 susieidia per analizuojam period. Traum pasekmes vertina traum sunkumo koeficientas:

Ks = D N D bendras dl nelaiming atsitikim sirgt dien skaiius N nelaiming atsitikim skaiius

Jis vertina traum pasekmes ir nurodo sirgt dien vidurk.

Norint gauti bendr traumatizmo charakteristik, nustatomas nedarbingumo koeficientas: Jis parodo vidutin dien dl traumatizmo skaii, tenkant 1000 darbuotoj.

Kn = Kd * Ks = ( D * 1000) S

2. DARBO HIGIENA
I. Meteorologins darbo aplinkos slygos. J taka mogui. Higieninis normavimas
Meteorologines slygas (gamybins aplinkos mikroklimat) sudaro: oro temperatra santykin drgm oro judjimo greitis atmosferinis slgis iluminis spinduliavimas Gamybini patalp oro temperatra turi bti reguliuojama taip, kad svyravimai neveikt mogaus organizmo. Temperatra turt bti ne auktesn kaip +28C. Auktesnje temperatroje sutrinka organizmo termoreguliacija. Kartame ore mogaus organizmas pavargsta, perkaista, sutrinka mediag apykaitos procesas, sultja reakcija. Auktoje temperatroje mogus pradeda intensyviai prakaituoti, o drgm garuodama j atvsina, sunaudojama daug mineral, drusk, vitamin. Perkaitus mog gali itikti iluminis smgis, prasidti traukuliai. Esant emai temperatrai sultja kraujo apykaita, rank judrumas. mogaus organizmas gali peralti. Dirbanij lengv fizin darb geriausia temperatra 16-20C. Jei tai sunkus darbas 10 15C. Temperatra taip pat priklauso nuo oro cirkuliacijos greiio ir patalp drgnumo. Visi mikroklimato parametrai tarpusavyje susij. Padidjusios temperatros alinga taka sustiprja kai yra didelis santykinis drgnumas ir oro judjimas. Oro temperatra darbo vietoje matuojama skystiniais, bimetaliniais, elektriniais termometrais. Oro drgnum darbo vietoje charakterizuoja santykin drgm. Tai santykis absoliuios ir maksimalios drgms esant konkreiai temperatrai (R = Dsan / Dmax). Absoliuti drgm charakterizuojama drgms kiekiu (g cm3), randamu ore tam tikroje temperatroje. Maksimali drgm maksimalus drgms kiekis, kuris tam tikroje temperatroje gali isilaikyti ore. Santykin drgm parodo vandens gar svorio santyk (%) su maksimaliai prisotintu oro vandens gar svoriu atitinkamoje temperatroje. Optimalus santykinis drgnumas patalpose 40-60%. Santykin drgm nustatome psichrometrais, hidrometrais ir hidrografais. Oro judjim patalpose gali sukelti natralios konvekcins srovs arba mechanin ventiliacija. mogaus organizmas jauia oro sraut, kurio greitis 0,15 m s. Optimaliausias 0,1 - 0,2 m s. Didesnis oro judjimo greitis nepageidautinas, nes susidaro skersvjai (mogaus organizmas gali peralti). Oro srovs, kuri temperatra iki 40C, mogaus organizm gaivina. Atmosferos slgis nenormuojamas. Jros lygyje atmosferinis slgis yra 101,325 KPa. Didesnis gali atsirasti poemiuose, dirbant su tam tikrais mechanizmais, esant kitoms tam tikroms slygoms. Higieninis normavimas tai higienos normos. Jos numeris: HN69-1997. Pavadinimas: iluminis komfortas ir pakankama ilumin aplinka darbo patalpose. Higienos normose yra nurodyti leistini ir optimals meteorologini slyg parametr dydiai. Leistini yra privalomi, o optimals rekomenduotini. i parametr normos yra skirtingos atsivelgiant met laik ir darbo sunkum. Iskiriamas iltasis darbo laikas >10C ir altasis <10C. Pagal darbo sunkum nustatytos normos lengvam, vidutinio sunkumo ir sunkiam darbui. Meteorologins slygos gali bti gerinamos bendromis ir individualiomis priemonmis. Pagrindin priemon ventiliacijos rengimas. Ventiliacins sistemos turi bti aprpintos kaloriferiais ir kondicionieriais. Taip pat slygos gali bti gerinamos psichologinmis darbo priemonmis.

10

II. Gamybins dulks. J savybs. Higieninis normavimas

Atliekant vairius gamybinius procesus isiskiria dulks. Kartu su dulkmis juda bakterijos, kenksmingos mediagos. Dulks skirstomos : atmosferines; gamybines. Dulki bna skirting fizini bei chemini savybi ir jos visada kenkia mogaus organizmui. Dulks skirstomos 3 pagrindines grupes: 1) Organins dulks: augalins kilms (medienos, medvilns ir pan.); gyvulins kilms (vilnos). 2) Neorganins dulks: metalo (plieno, ketaus); mineralins (cemento, kalki, smlio). 3) Mirios. Pagal daleli dyd (dispersikum): 1) smulkaus dispersikumo (nenusda ant paviriaus, o yra ore, nematomos); 2) stambaus dispersikumo (nusda ant patalp paviriaus). Pagal kenksmingum mogaus organizmui: 1) nenuodingos; 2) agresyvios (sieros, vino). Dulki skirtingos fizins ir chemins savybs: daleli dydis (dispersikumas) forma specifinis svoris degumas sprogumas daleli sielektrinimas. Pagal poveik mogaus organizmui dulks skirstomos dirginanias ir nuodingas. Dirginanios metalo, mineralins, medio dulks. Jos sukelia kvpavimo tak susirgimus, plaui ligas. Kartais jos sugeria ore esanius nuoding mediag garus ir pasidaro nuodingos. Kietos dulki dalels atriais kratais gali paeisti akis, ardyti plaui audin ir t.t. Nuodingos vino, sieros, gyvsidabrio ir kt. Dulki kiekis darbo zonoje neturi viryti ribini leidiam koncentracij, kurios nurodytos higienos normose. Yra nustatytos dulki koncentracijos ribins verts (mg/m3): cemento 10 mg/m3 , medienos 5 mg/m3. Dulki koncentracijai nustatyti naudojamas svorinis metodas: utertas oras respiratoriaus pagalba siurbiamas per popierin filtr, ir matuojamas oro tris, dulki koncentracija paskaiiuojama pagal formul:

Q = (G2 G1) (V0 * t)

G1 filtro svoris prie bandym G2 filtro svoris po bandymo V0 siurbiamo oro tris per filtr per 1 min. t - trukm

11

III. Kenksmingos chemins mediagos. J charakteristika. Poveikis mogui. Higieninis normavimas

Kenksmingos chemins mediagos, patekusios mogaus organizm (per od, kvpavimo organus, su maistu), organizm veikia neigiamai. Kenksming mediag poveikis priklauso nuo paios mediagos pavojingumo koncentracijos, patekimo organizm bdo. Kenksming mediag pavojingum apibdina ios koncentracij ribins verts, jos gali bti ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio. Ilgalaikio poveikio vert nustatoma tokia, kad, darbuotojui pastoviai dirbant, nesukelt sveikatos sutrikim. Trumpalaikio poveikio vert dirbant 15 met nepakenkt darbuotojo sveikatai. Iskiriama nevirytina ribin vert: IN-23-2001 higienos norma, kuri nustato chemini mediag koncentracij ribin vert darbo aplinkos ore. Pagal poveik mogaus organizmui: 1) labai toksikos 2) toksikos 3) kenksmingos 4) dirginanios U kenksming chemini mediag tvarkymo reikalavimus yra atsakingi j gamintojai, tiekjai, profesionals naudotojai. Ant chemini mediag pakuoi turi bti saugos duomen lapas, kuriame nurodytas pavadinimas, pavojingumo simboliai, nurodymai saugiam mediag naudojimui.

IV. Darbo viet apvietimas. Apvietos bdai ir sistemos. Higieninis normavimas

viesa elektromagnetinis spinduliavimas, kurio bangos ilgis yra 0,38 - 0,76 m (matomos). i matoma spindulin energija vadinama viesos srautu (F) ir matuojama liumenais (ln). mogaus akis jautriausia 0.55 mm spinduliams. Maiau nei 0,38 ultravioletiniai spinduliai, o daugiau nei 0,76 infraraudonieji spinduliai. Darbo vietos apvieta (E) vadinamas viesos srauto, krentanio apvieiam ploktum, tankumas:

E = F /S (lx)

F viesos srautas(ln), S apvieiamo paviriaus plotas

Apvietos vienetas liuksas (lx), kuris parodo 1 m2 paviriaus ploto apviet 1 ln srautu. Krisdamas ant vairi paviri viesos srautas atsispindi. Atspindio koeficientas (q) tai santykis krintanio F su atsispindjusiu F. is koeficientas charakterizuoja paviriaus fon. Jei q > 0,4 paviriaus fonas viesus. Jei 0,2 < q < 0,4 vidutinis. Jei q < 0,2 tamsus. Kai paviriaus fonas viesus, tai energija atsispindi, kai tamsus sigeria.

Apvietimas: natralus ir dirbtinis. Natralus apvietimas tiesioginiai ar isklaidyti sauls spinduliai. i spinduli intensyvumas kinta priklausomai nuo met, dienos laiko, debesuotumo, geografins padties ir pan. Natralus apvietimas gali bti: virutinis, oninis, mirus. Tai priklauso nuo pastato paskirties, architektrinio sprendimo, technologij. Kadangi natrali apvieta pastoviai krinta, jos negalima normuoti pastoviu dydiu. Todl yra vestas natralios apvietos koeficientas: metu. E vid. horizontali apvieta tam tikrame pastato take. E ior. horizontali apvieta lauke, dangaus skliauto iardyta sauls viesa.

E = (E vid. / E ior.) * 100% Tai santykis apvietos pastato viduje ir iorje tuo paiu

12

Dirbtin apvietim sukuria elektriniai viesos altiniai. Dirbtinis apvietimas gali bti darbo ir specialusis. 1) Darbo apvietos yra 3 sistemos: 1) bendroji; 2) vietin; 3) mirioji. Bendra turi tolygiai apviesti patalpas, paalinti elius nuo rengini. Ji rengiama naudojant nuolatinius vienodo tipo ir galingumo viestuvus. Vietin apvieta utikrina darbo vietos apviet. Ji rengiama pavieniais viestuvais. Daniausiai naudojama miri apvieta tai bendros ir vietins apvietos derinys. 2) Specialios apvietos yra 3 sistemos: 1) avarin; 2) evakuacin; 3) signalin. Avarin numatoma tose patalpose, kur gamybiniai procesai turi bti tsiami dingus pagrindiniam darbo apvietimui. Ji turi sudaryti 10% normalios bendros apvietos. Evakuacin apvieta rengiama pavojingose mogaus judjimo sraut vietose. Signalin apvieta skirta jimams ijimams apviesti, kontroliuoti rengini, technologini proces darb. Higienos norma HN-98-2000. Minimal apvietim nurodo higienos normos, statybos normos ir taisykls, elektros rengini rengimo taisykls. Natralus apvietimas normuojamas natraliuoju apvietimo koeficientu. Atskirai nustatomas koeficientas oniniam ir virutiniam apvietimui. Dirbtinis apvietimas normuojamas liuksais. Normos nustatomos atskirai liumunisensinms ir kaitrinms lempoms. Eksploatuojant viestuvus reikia utikrinti reguliuot viestuv valym bei lemp utilizavim.

V. Triukmas. Jo charakteristika. Poveikis mogui. Higieninis normavimas

Triukmas netvarkingi garsai, kuri jga ir danis skirtingi. Triukmas bet koks garsas, kuris trukdo mogaus darbui ar poilsiui. Triukmas tai garso bangos. Danio diapazonas, kur girdime 16000 20000Hz; infragarsas < 16000; ultragarsas > 20000 (pastarj mogaus ausis negirdi). Prie triukmingiausi rengini priskiriama: 1) vibratoriai; 2) betono maiykls; 3) armatros pjaustymo stakls; 4) vairs suvirinimo aparatai; 5) medio apdirbimo stakls; 6) vairs ventiliatoriai; 7) kompresoriai; Atsivelgiant aplink, kurioje sklinda garsas, slyginai gali bti iskirtas: 1) struktrinis; 2) oro triukmas. Jeigu yra kontaktas tarp garso altinio ir kakokios mainos dalies - tai struktrinis. Jeigu altiniai nra sujungti su konstrukcijomis ar main dalimis, tai aplink spinduliuojamas vadinamas oro triukmas. Pagal altinio r skiriama : 1) mechanin kyla, judant vairi main detalms; 2) smgin: vairios vibroaiktels; 3) aerodinamin: atsiranda, judant dujoms ar orui dideliu greiiu (ventiliacijos sistemos); 4) sprogimo impulsas atsiranda dirbant vidaus degimo varikliams. Triukmas, kaip sudtingas garsas gali bti skirstomas sudtines jo tono dalis, nurodant intensyvum ir dan. Grafinis triukmo sudtini dali vaizdas vadinamas spektru. Spektras svarbiausia triukmo charakteristika. mogaus ausis gali pajusti, esant vidutinikam daniui tam tikr garso slgio diapazon. Diapazonas didelis, todl priimta triukm matuoti ne absoliuiais, o santykiniais vienetais belais. Logaritminis mastelis priimtas akustikoje ne tik garso jgai, bet ir daniui nustatyti. Toks dani mastelis parenkamas ir dl to, kad mogaus ausis gauna ne absoliutinius, o santykinius danumus. Kai danis pasikeiia 1005000Hz, jauiam t pat, kaip ir pasikeistu 1000-5000Hz.

Garso slgis:

LP = 20 lg P/Po (dB)
Garso intensyvumo lygis:

Po girdimumo riba (2*10-5 N/m2)

Ld = 10 lg I/Io

Io ribinis intensyvumas (10-12 W/m2)

13

Garso altinio galingumo lygis:

LW = 10 lg W/Wo

W paskaiiuotas garso galingumas Wo ribinis galingumas (10-12 W)

Ilgai veikiama triukmo mogaus klausos organ funkcija susilpnja. vairaus intensyvumo triukmo dirgikliai traumuoja ausis, sumaja mogaus klausos organ jautrumas. Minimalus garso intensyvumas, kuriam esant triukmas pradeda neigiamai veikti klausos organus priklauso nuo 2000-4000Hz danio, pradedama varginti nuo 80 dB. Jeigu 5000-6000 HZ, tai 60dB klausos organ susirgimo simptomai bt tokie: galvos skausmai, imas ausyse, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas. Triukmas skatina irdies ir kraujagysli ligas, greitina nuovarg, sutrikdo mediag apykait ir t.t. Ribiniai leidiami garso slgio lygio daniai nustatyti higienos normose. Tik lygiai normuojami oktavose iais dydiais: 63, 125, 250, 500, 1000, 2000, 4000, 8000 Hz. Jie normose pavaizduoti grafikai. Kuo didesnis triukmo danis, tuo leidiamos maesnio garso slgio lygio verts. Triukmas normuojamas higieninmis ir techninmis normomis. Higienos norma yra HN-33-2001: Akustinis triukmas. Leidiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.matavimo bendrieji reikalavimai. Triukmui mainti yra taikomi metodai: 1) triukmo mainimas jo kilimo paiame altinyje; 2) garso absorbavimas; 3) garso izoliavimas; 4) organizacinmis priemonmis; 5) asmenins saugos priemonmis. Tobulinami mechanizmai, triukmingiausi mazgai keiiami maiau triukmingus. Garso absorbavimo esm yra krintanios garso energijos transformavimas ilum, vairi mediag ar konstrukcij savyb sugerti gars charakterizuojama absorbcijos koeficientu. Jis kinta nuo 0 iki 1. Patalpos paviriai padengiami gars absorbuojaniom mediagom. Garso izoliavimas: renginys statomas atskiroje patalpoje, gali bti statomi izoliuojantys triukm ekranai. renginiai statomi po specialiais gaubtais, naudojant izoliacines mediagas: metalas, plytos, betonas, stiklas. Naudojamos ir individualios priemons, kai negalima sumainti iki leidiamo lygio: ausins, almai ir t.t. Plaiai pradtas taikyti aktyvus triukmo mainimo metodas. Esant garso altinio ispinduliuojamam daniui, paduodamas tokio pat danio prieingo enklo triukmo altinis. Garso bangos susidrusios ugsta.

VI. Gamybiniai virpesiai

Virpesiai tai periodikai pasikartojantys mechaniniai svyravimai. iuos svyravimus slygoja nesubalansuotos tam tikros sistemos dalys arba pasikartojantys smgiai. Virpesius generuoja vairs pneumatiniai instrumentai, rankiniai prietaisai, kompresoriai, vibroaiktels, transporto priemons ir kiti mechaniniai objektai. Pagrindiniai virpesius charakterizuojantys dydiai: 1) amplitud (A); 2) virpesi greitis (v); 3) virpesi pagreitis (a); 4) periodas (T); 5) danis (f).

14

Virpesi greiio lygis:

Taip pat galima apskaiiuoti virpesi poslinkio lyg:

v L = 10 lg v
v

2 2 0

= 20 lg

(dB ) ;

v0 ribinis virpesi greitis, v virpesi vidutinis greitis

L L

= 20 lg

Virpesi pagreii lygis:

a

A
a
0

(dB ) ;

A0 priimtas poslinki lygis

= 20 lg

(dB )

Svarbi virpesi charakteristika danis. Dani intervalas suskirstytas oktavinius intervalus. Intervalai yra standartizuoti ir vidutins dani verts yra tokios: 2; 4; 8; 16; 31.5; 63; 125; 250; 500; 1000; 2000 Hz (herc). Poveikis mogui. Tyrimais nustatyta, kad virpesiai sukelia nuovarg, nusilpim, aloja nerv sistem, sukelia raumen atrofij. Nuolat veikiant virpesiams susergama vibracine liga (po 5-6 m.). Pradinj stadijoj paeidiami rank nervai ir kraujagysls. Ligai progresuojant sutrinka rank, odos, raumen mityba, deformuojasi kaulai, snariai, sutrinka skrandio funkcijos. Liga pagydoma pradinje stadijoje. Vibracins ligos profilaktikai taikomas ultravioletinis vitinimas, C, B grupi vitaminai. Pagal poveik mogaus organizmui virpesiai skirstomi bendruosius (em dani, veikia vis m. organizm) ir vietinius (aukt dani, veikia atskiras kno dalis). Vietinius sukelia rankiniai, mechaniniai instrumentai. Bendrj virpesi altini galima iskirti 3 grupes: 1) transporto (vairios mainos, traktoriai, statybos mainos); 2) transporto-technologinius (statybiniai kranai, betono maiiklis); 3) technologinius (vairi stakli, pres, siurbli virpesiai). Pavojingiausi yra 6-9 Hz. virpesiai, nes jie sutampa su mogaus organizmo vidaus organ savaisiais daniais. Jie gali mechanikai paeisti vidaus organus. Virpesi normavimas yra higieninis ir techninis. Higienos norma HN-50-1994. Higieniniu nustatomi leistini virpesi dydiai darbo vietose, kad ivengti ligos. Techniniu atsivelgiama ir mechanizm vibracijos normavim. Normuojama virpesi greiio vidutin kvadratin vert (m/s) arba virpesi greiio lygis (decibelais). Leistini virpesi greiio lygiai pateikti higienos normose. Virpesi mainimo bdai. Efektyviausia slopinti virpesi altinio paviriaus virpesius, pavirius padengiant virpesius sugeriania mediaga, reguliuojant mechanizm judanias detales, kad ivengti rezonansini reikini. Virpesi slopinimas tai virpesi lygio sumainimas, pakeiiant svyravim energij ilumin energij. Kuo didesn mediagos vidin trintis, tuo mediaga geriau slopina virpesius (guma). Jeigu paiame altinyje nra galimybs sumainti virpesius, tai naudojami virpesius mainantys j sklidimo kelyje metodai. Gali bti izoliuojamas virpesi renginio pamatas akustine sile ar darbo vietose rengtos plaukiojanios grindys, taip pat gali bti taisyti amortizatoriai. Jei techniniai metodais negalima sumainti virpesi, tai naudojamos individualios apsaugos priemons.

VII. Jonizuojanioji spinduliuot. Apsauga nuo jos. Poveikis mogui

Reikia skirti jonizuojani ir nejonizuojani spinduliuot. Nejonizuojanti spinduliuot radijo ir televizijos bangos, optins bangos, viesa ir pan. Jonizuojanti spinduliuot (radiacija) i atom molekuli susidariusios teigiamos arba neigiamos dalels, vadinamos jonais. Taigi jonizuojanti spinduliuot sugeba jonizuoti atomus ir molekules. I t atom ar molekuli sugeria teigiamas ir neigiamas elektrines daleles vadinamas jonais. Sukelia radiacinius pokyius gyvuose organizmuose.

15

Jonizuojani spinduliuot sudaro ir kosminiai spinduliai.

, , dalels ar Rentgeno spinduliai, taip pat gali bti neutronai

dalels. Tai helio branduoli srautas, kur skleidia radioaktyvios mediagos, ore sklinda apie 10
cm. Taiau jos turi didel jonizuojani gali. dalels. Elektron srautas, kuris sklinda radioaktyvaus skilimo metu. Sklinda ore apie 18 cm. Gali prasiskverbti iki 2,5 cm audinius. Turi didel jonizuojani gali. dalels ir Rentgeno spinduliai aukto danio elektromagnetiniai spinduliai. Jie atsiranda branduolini reakcij metu. J jonizuojani spinduli galia maa. Ore sklinda kilometrus, mogaus organizm praeina kiaurai. Jonizuojanios spinduliuots poveikis mogui priklauso nuo jonizacijos altinio padties mogaus organizmo atvilgiu. Spinduliuots poveikis gali bti dvejopas: 1) iorinis kai radioaktyviosios mediagos veikia mog i iors; 2) vidinis, kai patenka mogaus organizm su maistu, oru ir veikia j i vidaus. Esant iorinei apvietai, pavojingiausi yra ir Rentgeno spinduliai. Esant vidinei - ir dalels, nes turi didiausi jonizacij. Jonizuojanti spinduliuot veikia mogaus organizm jonizuodama mogaus molekules ir atomus. Dl to mogaus organizme pakinta audini chemin sudtis, nutrksta molekuliniai ryiai. Poymiai, kad mog paveik spinduliuot: galvos skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, miego sutrikimai, mediag apykaitos sutrikimai, irdies pakitimai (pulso padanjimas), pykinimas, temperatros pakilimas, centrins nerv sistemos pakitimai. Jonizuojanti spinduliuot sukelia ir genetinius pakitimus, ir poveikio rezultatai gali bti perduoti kitoms kartoms. Apsaugai nuo jonizuojanios spinduliuots naudojamos teisins priemons: higienos normos, taisykls, instrukcijos, technologins ir fizins priemons. J tikslai: utikrinti mogaus ir aplinkos apsaug transportuojant, saugant, naudojant jonizuojanios spinduliuots altinius; apsaugoti mones avarij metu. Higienos norma HN-73-1997: Pagrindins radiacins saugos normos. Ji nustato pagrindinius reikalavimus: veikl vykdyti su jonizuojania spinduliuote gali tik tam tikros institucijos, turinios

licenzijas; darbuotojai turi dirbti su apsaugos priemonmis. Nuo ir daleli apsaugo stiklas, aliuminis ir kitos mediagos, turinios ma atomin mas. Nuo ir Rentgeno spinduli apsaugo mediagos, kurios turi didel atomin mas. Iorin apviet galima nutraukti bet kuriuo metu: perkelti mog gyventi kit viet ir pan. O vidin apvieta vyksta tol, kol tos radioaktyvios mediagos yra mogaus organizme. Asmenims, dirbantiems su jonizuojanios spinduliuots mediagomis nustatomos vidinio ir iorinio apvitinimo dozs higienos normose (ribins ir leistinos dozs). Vienkartins ir metins dozs gali bti apsauga nuo radiacijos: 1) hermetizavimas; 2) ekranavimas; 3) proces automatizavimas.

VIII.

Elektromagnetins spinduliuots. Poveikis mogui

Elektromagnetin spinduliuot: o GAMTIN (kosmosas, atmosfera, ems magnetinis laukas); o TECHNOLOGIN (radijo ir TV stotys, generatoriai, matavimo prietaisai, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir t.t.).

16

Natrals elektromagnetiniai laukai pastoviai veikia mones. Jos poveik jauia senyvo amiaus mons. Elektromagnetinis laukas mogaus organizm kaitina. Nuolat veikiant elektromagnetiniam laukui sutrinka kraujo apytakos sistema, sumaja kraujospdis, sumaja pulsas, jauiasi nuolatinis nuovargis, galvos skausmai. Higienin norma HN-80-2000: Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Apsaugai nuo elektromagnetini spinduli naudojami tokios paios priemons kaip ir nuo jonizuojanios spinduliuots. Elektromagnetinio lauko intensyvumas priklauso nuo energijos srauto tankio, t.y. energijos kiekio, praeinanio pro paviri. Elektromagnetin spinduliuot maai itirta. Apsisaugoti galima didinant darbo vietos atstum nuo spinduliuots altinio, normuojant buvimo laik, rengiant ekranus, naudojant asmenines apsaugos priemones.

17

3. ERGONOMIKOS PRINCIPAI
I. Ergonomikos samprata
Terminas ergonomika yra kils i graikik odi ergo (darbas) ir nomos (dsnis). Ergonomika tiria mog ir jo sveik su ranga ir aplinka. Ergonomik galima apibrti ar iskirti 3 ergonomikos apibrimus: 1) Fizin ergonomika susijusi su mogaus anatomini, antropometrini, fiziologini ir biomechanini charakteristik suderinamumu su fiziniu darbu. ia svarstomos tokios problemos kaip rankinis mediag suderinimas, pasikartojantys virpesiai, darbo pozos ir kt. 2) Painimo ergonomika yra susijusi su mogaus protiniais procesais, tokiais, kaip suvokimas, informacijos apdorojimas, dmesys, gdiai, atmintis, erudicija ir t.t. 3) Socialin ergonomika. Tikslai optimizuoti darbo sistemas, skaitant j organizacin struktr, politik ir procesus (nagrinjama mogaus-sistemos ssaja, komandos itekli vadyba, darbo projektavimas ir valdymas, komandinis darbas, projektavimas, atliekamas vis darbuotoj pritarimu, kooperacinis darbas). Ergonomika tai daugiadisciplin mokslo sritis, taikoma visose mogaus veiklos srityse. Naudojant ergonomik darbo sistemoms projektuoti, kai tiriama moni ssaja su technika ir darbo aplinka, svarbu atsivelgti mogaus sugebjimus, gdius, ribotum ir poreikius.

II. Istorin vystymosi apvalga

Ergonomikos pradia siekia tolim praeit. Ergonomika prasidjo tuo metu, kai mogus pradjo tobulinti pirmuosius darbo rankius. Pati ergonomika savo pradi gavo 18 a. pab. 19 a. pr. (vyko technin revoliucija). Pirmasis pasaulinis karas paspartino pramons augim. Dl intensyvios gamybos, kai darbo diena trukdavo po 14 val., darbinink nuovargis tapo didelio traumatizmo prieastimi. Todl buvo btina perirti darbuotoj sugebjim atitikim technologijoms. Praktinius ergonomikos tyrimus pirmasis atliko F. Tayloras (JAV). Jis pasil darb gamyboje organizuoti mokslikai. Pareng darbo intensyvinimo ir racionalizavimo sistem. Jos pagrindiniai principai:

patikim darbinink atranka; efektyvi darbo metod nustatymas; darbo ranki pritaikymas mogaus fiziologinms galimybms; tikslingas darbo pasidalijimas; diferencijuoto atlyginimo sistemos vedimas.

i pasilyta sistema skatino mokslininkus kompleksikai tirti moni gamybin veikl ir jos slygas. Ininierius skatino konstruoti tobulus rankius, prietaisus, mainas, atsivelgiant mogaus savybes. Antrojo pasaulinio karo metu padaugjo toki tyrim, kurie irykino operatoriaus darbo slygas ir ribines jo darbingumo galimybes. Tai vyko todl, kad sudtinga karin technika reikalavo i aptarnaujanio personalo didels fizins ir psichologins tampos. 1949 m. Anglijoje buvo kurta Ergonomini Tyrim Draugija. i data oficialiai yra laikoma ergonomikos mokslo pradia.

18

Ergonomikos mokslas pradjo plaiai plisti visas alis. kurta mogaus veiksni tyrim draugija. 1959 m. buvo kurta Tarptautin Ergonomikos Asociacija. Lietuvoje ergonomikos principus 1966 m. pradjo tirti Techninis Estetikos Mokslinio Tyrimo Institutas. Atkrus nepriklausomyb 1990 m. i institucija buvo reorganizuota Lietuvos Dizaino Institut. Nuo 1996 m. VGTU veikia ergonomikos magistratra.

III. Ergonomikos ir kit mokslo ak ssajos

Ergonomika, kaip kompleksinis mokslas, atsirado ne tuioje vietoje, bet formavosi remdamasi technikos ir technologijos, fiziologijos, psichologijos ir anatomijos mokslais. Ergonomika taip pat remiasi ininerins psichologijos, darbo psichologijos, darbo ir aplinkos fiziologijos, antropometrijos, biomechanikos, kai kuriais vadybos, ekonomikos, teiss, darbo medicinos, technins estetikos, kibernetikos, sistem teorijos, automatinio valdymo teorijos moksl duomenimis. Tarptautin darbo organizacija ergonomik apibdino kaip kai kuri biologijos ir technikos moksl sintez, optimizuojant mogaus ir darbo santykius, siekiant didinti gamybos produktyvum ir gerinti darbuotoj slygas. Nagrinjant ergonomikos pltros problemas pastebima, kad io mokslo atsiradim lm natralus mokslinio painimo procesas, kai greta mokslo ak diferenciacijos vyksta ir j integracija. Sprendiant mogaus veiklos dabartinje gamyboje optimizavimo udavinius ergonominiai tyrimai negalimi be ssaj su antropometrija, fiziologija, psichologija, darbo medicina ir technikos mokslais. Ypa svarbs antropometriniai tyrimai. Jie btini, kad darbo vietos ir projektuojamos technologins rangos parametrai atitikt antropometrines ir biomechanines mogaus charakteristikas, kad bt teisingai sukonstruoti ir idstyti rengini valdymo taisai. Ergonomika tai daugiadisciplin mokslo sritis, taikoma visose mogaus veiklos srityse. Naudojant ergonomik darbo sistemoms projektuoti, kai tiriama moni ssaja su technika ir darbo aplinka, svarbu atsivelgti mogaus sugebjimus, gdius, ribotum ir poreikius.

IV. Ergonominio tyrimo metodologija

Ergonomika yra pagrinde empirizmo mokslas. Pagrindinis, kaip mokslo, poiris yra svarbios informacijos apie mogaus sugebjimus ir elgsen pritaikymas vartojant mainas, rang, rankius, darbo aplink ir t.t. i informacija pagrinde yra gaunama stebjimais ir bandymais. Tiriamieji darbai uima pagrindin viet. Apraomaisiais tyrimais yra siekiama charakterizuoti tam tikros moni grups poymius. Tokie tyrimai apima mogaus kno matmen apvalg, energijos snaud matavimus, pvz.: klausos praradimo. ie apraomieji darbai yra labai svarbs, nes pateikia pagrindinius duomenis apie mog, kuriais remiamasi priimant pagrindinius sprendinius. Eksperimentiniai tyrimai j tikslas yra ibandyti keleto kintamj poveik elgsenai. Kokius kintamuosius tirti, kokias elgsenas matuoti, sprendimas priimamas praktinje situacijoje. vertinamieji tyrimai panas eksperimentinius, taiau jie yra visapusikesni. vertinamaisiais tyrimais vertinama kakieno tai taka (sistemos, gaminio).

Ergonominiame tyrime plaiai paplit yra tokie metodai:

19

indukcinis metodas, kuris yra pagrstas loginiu samprotavimu, kai nuo pavieni, atskir fakt pereinama prie bendresni;

dedukcinis metodas kai ivados gaunamos i prielaid pagal logikos dsnius ir taip pat yra naudojami kokybiniai, kiekybiniai, palyginamieji metodai.

taisykles.

V. 10 ergonomikos fizini princip

Per kelet pastarj deimtmei ergonomikoje susiformavo nemaai reikming princip, nors daugelis i j gali atrodyti labai paprasti, taiau nereikia nuvertinti j reikmi kuriant darbo vietas, atliekant technologinius procesus. 10 ergonomikos fizini princip: 1) Viskas turi bti lengvai pasiekiama mogaus knas sitempia, kai jis siekia toliau padto daikto, kas apsunkina darb, be to dar yra sugaitas laikas, todl, kad palengvinti darb, danai naudojamus daiktus (rankius, jungiklius, detales) reikia padti lengvai pasiekiamose vietose. 2) Darbui reikia pasirinkti tinkam aukt neteisingai parinktas darbo ploktumos auktis priveria dirbantj dirbti ikreipta kno padtimi, o tai didina nuovarg. 3) Reikia dirbti patogia kno padtimi. Kadangi nepatogi kno padtis dirbant sumaina fizin jg, to pasekm uduotis tampa sunkesn. 4) Btina sumainti per didel naudojam jg. is principas teigia, kad bereikalingai naudojama fizin jga sukelia nuovarg ir padidina galimyb susialoti. 5) Siekti sumainti nuovarg is principas teigia, kad nereikia viryti mogaus galimybi. 6) Siekti sumainti nebtinus pasikartojimus. is principas teigia, kad dani pasikartojimai gali sualoti raumenis ir snarius, todl reikia kiek manoma sumainti pasikartojani judesi skaii. is principas gali bti gyvendintas panaudojant mechanizmus pasikartojantiems judesiams atlikti. 7) Darbui turi bti pakankama erdv. Darbo erdv reikalinga patogiam ir laisvam mogaus judjimui darbo vietoje. 8) Reikia sumainti tiesiogin kontaktin tamp. is principas teigia, kad darbe pasitaiko tiesioginis sprendimas arba kontaktin tampa. 9) Turi bti pateikta galimyb judti ir keisti darbo padt. is principas teigia, kad nra vienos teisingos kno pozos visai darbo dienai, todl mogaus knas turi judti ir keisti padt. 10) Turi bti sukurta patogi darbo aplinka. is principas teigia, kad darbo aplinka neturi veikti, aloti sveikatos ir neturti takos darbo kokybei ir efektyvumui. Vis pirma darbo vietoje turi bti rengta tinkama apvieta, neturi bti dideli temperatros pokyiai, turi bti izoliuoti virpesiai, sumaintas triukmas ir t.t.

VI. 10 ergonomikos painimo princip 1) Btina norminti. Danai klystama dl suderinamumo, kaip informacija perteikiama ir kaip
veikia valdymo taisai. Pagrindin taisykl yra utikrinti, kad panas taisai veikt tuo paiu principu. Todl btina norminti.

20

2) Taikyti stereotipus. Paprastai prie kai kuri stereotip priprantama ir inoma, k reikia
vienas ar kitas signalas, pagal juos atliekamas vienas ar kitas veiksmas. Gerame projekte turt bti atsivelgta moni suvokimo princip prigimt ir tai, ko vienu ar kitu atveju tikimasi. 3) Siekti tiesioginio suvokimo ir veikimo ryio. Idealu, jei bt tiesioginis ryys tarp suvokimo, kok veiksm reikia atlikti, ir paties veiksmo, kitaip tariant, informacijos ir veiksmo suderinamumas. Geras projektas tai vyks i dalyk suderinamumas, kad bt savaime suprantama, k daryti, norint gauti norim rezultat. 4) Supaprastinti informacijos pateikim. Kartais informacijos pateikiama per daug arba per sudtingai. Informacija turi bti aiki, lengvai suprantama. 5) Siekti reikiamo informacijos pateikimo detalumo. Svarbu tai, kokia informacija vartotojui btina. Yra daug galimybi pasirinkti pateikiamos informacijos detalumo lygmen, ir tai gali arba pagerinti, arba pabloginti naudojamos sistemos eksploatacines savybes. Kartais vartotojui reikia tik bendrosios informacijos, tuomet signalai turt bti bendri. Yra atvej, kai detali ir smulkmenika informacija tam tikra prasme alinga. 6) Naudoti vienareikm atvaizd simboliams. Netinkamai panaudojus simbolinius atvaizdus paprasiausiai j nesupras. Tad btina skirti dmes trims dalykams: matomumui, raikumui, interpretavimo vienareikmikumui. 7) Informacij pateikiant taikyti pertekli. Kartais inut pateikti vienu bdu neveiksminga. Suklysti lengva, nes moni galimybs ribotos. Todl svarbu informacij pateikti daugiau nei vienu bdu. 8) Informacij pateikti modeliu. mogaus akis gerai pastebi grafikai sutvarkyt, pagal model idstyt informacij. Informacija, atvaizduota pagal tam tikr model, gali bti suprasta greiiau ir tiksliau nei pateikta kitais bdais. 9) Naudoti kintamj jaudikl. Daug geriau iskiriami kintami jaudikliai nei pastovs, nes jutimo organai paprastai su pastoviu dirgikliu greitai apsipranta. Teikiant informacij svarbu neapsiriboti vienu bdu vengti monotonijos. 10) Numatyti akimirksnin grtamj ry. Papildomas principas, padedantis ivengti klaid, yra grtamojo atsako gavimas vartotojui atlikus veiksm. Kuo greiiau grtamasis signalas yra gaunamas, tuo lengviau nustatyti ar nepadaryta klaida.

VII. Darbini sistem ergonomin samprata

Pagrindin ergonomikos svoka yra sistema. Pats paprasiausias apibrimas bt toks, kad sistema yra btis, kuri egzistuoja tam, kad vykdyti tam tikrus tikslus. Darbin sistema sudaro mons, mainos ir kiti objektai, sveikaujantys kartu, kad pasiekt tikslus, kuri atskirai veikiant pasiekti nemanoma. Pagrindin ergonomikos sistema yra mogusmainaaplinka. i sistema vieno ar daugiau moni, vienos ar daugiau fizini sudtini dali, sveikaujani tam, kad atlikt darb ir bt gautas rezultatas. Paprasiausia tokios sistemos forma yra mogus su darbo rankiu. Einant auktyn sudtingumo skale, bt tokios sudtingos sistemos automobilis, oliapjov ir t.t. Dar sudtingesns sistemos lktuvai, laivai, ryi sistemos, vairios gamyklos su aptarnaujaniu personalu ir t.t. Kai kuri sistem negalime apibrti. Ir jos daugiau yra beforms sveikatos apsauga, transportas, laivininkyst ir t.t. Visas sistemas galime iskirti tris grupes: 1) Rankins sistemos. Sudaro rankiniai rankiai ir kitos pagalbins priemons valdomos mogaus. mogus kontroliuoja darbo eig. Energijos altinis mogaus fizin energija. 2) Mechanins sistemos. i sistem sudaro energetins mainos. Jos sukurtos atlikti numatyt darb arba padaryti pakeitimus. Energijos altinis maina. mogaus funkcija kontroliuoti darbo eig, panaudojant kontrols prietaisus. ioms sistemos yra priskiriama pusiau automatin sistema. 3) Automatins sistemos. Pilnai automatizuotos. Nustatyt darb atlieka be mogaus sikiimo, t.y. robotai ir pan. Atrodyt, kad automatinse sistemose dingsta ir ergonomika nelieka mogaus, taiau tai

21

ir yra ergonomikos esm be mogaus fizinio darbo valdyti automatines sistemas, kad jos visikai atlikt darb. ios sistemos kuriamos atsivelgiant ergonomikos principus.

VIII. Darbini sistem charakteristikos

Kiekviena darbin sistema turi tiksl. Sistemos udavinys: k sistema turi padaryti, kad pasiekti norim rezultat? Sistemos gali bti pagrindins ir antraeils. Charakteristikos:

sistem dalis.

Darbins sistemos gali bti sudarytos taip, kad jos yra didesni Sistema gali bti sudaryta i daugelio maesni darbini

sistem.

Analizuojant kiekvien darbin sistem vis laik ikyla klausimas: kur kiekviena i j prasideda ir baigiasi?. Todl kiekvienai darbinei sistemai btina nustatyti sistemos ribas.

Sistemos veikimo aplinka yra u sistemos rib. Priklausomai nuo sistemos rib, aplinka gali keistis nuo artimiausios aplinkos (darbo vietos) per tarpines (ofisas, universitetas) pagrindin aplink (miestas, valstyb) auktesns sistemos. Svarbu paymti, kad dalis tos fizins aplinkos yra natrali aplinka. Ir ji negali nepasiduoti pakeitimams.

Kiekviena sistemos sudtin dalis nulemia bent vien funkcij. Galima iskirti 4 sudtines sistem funkcijas: 1) Informacijos gavimas, primimas. Informacija gali bti gaunama i sistemos rib iors arba i sistemos vidaus. 2) Informacijos isaugojimas. Informacija gali bti isaugoma vairiais bdais. 3) Informacijos apdorojimas. 4) Veiksmo atlikimas. Kontrols veiksmas, technologinis veiksmas ir pan.

Sistemos sudtins dalys tarpusavyje susijusios. Visos jos veikia kartu, kad pasiekt norimus tikslus.

IX. Darbini sistem projektavimas

Projektuojant ir kuriant darbines sistemas yra keliami tokie pagrindiniai reikalavimai : o sistemos tikslo nustatymas; o uduoties smulkinimas atskiras dalis; o dmesio sutelkimas sistemos pagrindinius reikalavimus; o neinomj nustatymas ir patalpinimas toje sistemoje; o projektavimo laiko snaud nustatymas; o projektavimo kompetencijos vertinimas; o sistemos tinkamumo projektavimui nustatymas (ar reali uduotis).

Projektuojant darbines sistemas yra iskiriamos pagrindins 6 stadijos: 1 stadija: Tiksl nustatymas ir tiksl vykdymo detalizavimas

22

Kad bt sukurta sistema reikalingas jos poreikis, o sistemos poreikis nustato jos tikslus, vykdymo detalizavimas (k sistema turi daryti, kad pasiekt tuos tikslus). Danai sistema projektuojama tam, kad patobulint esam darbo viet ar jos sudtin dal. Todl btina atlikti egzistuojanios sistemos analiz. 2 stadija: Sistemos apibrimas Pagrindin veikla keiiam ir tobulinam sistemos sudtini dali ar funkcij nustatymas bei sistemos rib apibrimas. 3 stadija: Pagrindinis projektavimas Pagrindin veikla funkcij priskyrimas monms, mainoms ar programinei rangai, vartojam instrukcij pateikimas, atliekam funkcij analiz ir apraymas, darbins veiklos projektavimas. 4 stadija: Vidinio ryio projektavimas Nagrinjamas sistemos vidinis sryis: darbai, aplinka, kontrol, darbo vietos, vertinami darbo rezultatai ir t.t. 5 stadija: rangos, naudojam mediag projektavimas Patvirtinamos ir sudaromos rangos ir mediag instrukcijos. Sudaromos mokymo programos. Pateikiami reikalavimai personalui, numatomos naudojamos mediagos ir renginiai. 6 stadija: Bandymai ir sistemos vertinimai vertinama ir ibandoma sistema ar ji atitinka reikalavimus, ar ji patikima. Sistemos vertinimas nra produkto vertinimas. Sistemos vertinimas tai nustatymas ar visi sistemos elementai patogs naudoti mogui. Gali bti sistemoje pakeitimai.

4. GAISRIN SAUGA
I. Degimo sistemos ir procesai
Degimas sudtingas fizinis, cheminis procesas, kurio metu vyksta greita mediag oksidacijos reakcija, isiskiria viesa ir iluma. Degimo procese oksidatorius yra deguonis, taiau degimas gali vykti ir kit oksidatori aplinkoje (chromo, chloro). Tam, kad vykt degimas, reikalinga degi mediaga, oksidatorius ir udegimo altinis. Degimo metu kietos ar skystos mediagos pereina dujin bv, sudarydamos su deguonimi tam tikr koncentracij. Udegimo altinis bet koks knas, turintis temperatr ar ilumos atsarg, kurios pakanka kaitinti degi mediag iki usidegimo temperatros. Udegimo altiniai gali bti iluminiai (liepsna, kibirktis, spinduliuojanti viesa ir kt.) ir energijos pasireikimas kitokiu bdu (chemin energija, mechanin energija, elektros energija, trintis, smgis, slgis). Kad vykt degimas, turi bti visos sudtins dalys. Deguonies ore yra apie 21%, azoto 78%, kit mediag 1%. Jeigu deguonies kiekis sumaja iki 1415%, degimas nutrksta. Degimo sistemos gali bti: homogenins (vienalyts) ir heterogenins (nevienalyts). Homogeninje sistemoje oras ir degi mediaga yra tarpusavyje susimai. Toks degimas vadinamas kinetiniu. Kinetinio degimo metu reakcija tarp degimo komponent yra dujin. Heterogeninje sistemoje reakcija vyksta tarp skirtingos energetins bsenos mediag. Deguonis patenka degimo zon difuzijos bdu, todl toks degimas vadinamas difuziniu degimu. is degimas yra plaiausiai paplits buityje. Jis vyksta gaisro metu. Degimo procesai: Usiliepsnojimas tai toks degimo procesas, kai nedidel dalis degiosios mediagos trio yra ildoma udegimo altiniu iki savaiminio usiliepsnojimo temperatros, o

23

kita dalis yra alta. Kai degiosios mediagos dalis usiliepsnoja, liepsna plinta altj mediagos pus. Usiliepsnojimas gali bti: iluminis; grandininis. Savaiminis usidegimas. Kai kurios mediagos, daugiausiai organins kilms, usidega esant normaliam atmosferiniam slgiui ir temperatrai: durps, pjuvenos, akmens anglys, tepaluoti skudurai ir pan. ios mediagos turi daug por, todl j oksidacijos pavirius yra didelis. Jei nesilaikoma sandliavimo taisykli, mediagose prasideda fiziniai, cheminiai procesai, kuri metu isiskiria iluma ir mediaga savaime kaista. Jei iluma nesisklaido aplink, kaupiasi, tai mediaga savaime usidega. Savaime usideganias mediagas galima suskirstyti 3 grupes: 1) savaime usideganios dl sveikos su oru (akmens anglys, durps ir pan.); 2) sukelianios degim dl vandens poveikio (negesintos kalks, kalcio karbidas, arminiai metalai K, Na); 3) savaime usideganios jungiantis vienai su kita (acetilenas, vandenilis). Suslgtame deguonyje savaime usidega tepalai.

duj.

Plipsnis tai greitas degaus miinio sudegimas, kurio metu nesusidaro suslgt

Sprogimas. Trumpalaikis greitas mediagos degimo procesas, kurio metu isiskiria daug staiga kaitusi ir isipleiani duj ar gar, kurie didelio slgio banga veikia aplink. Miiniai sprogsta tik esant tam tikroms koncentracijoms su oru. Toms mediagoms nustatomos emutin ir virutin ribins koncentracijos. Kuo ribos yra didesns, tuo mediaga yra pavojingesn sprogimui.

II. Gamybos proces gaisrin klasifikacija

Visi gamybiniai procesai skirstomi 5 kategorijas: A, B, C, D, E. Tas skirstymas priklauso nuo gamybinio proceso pobdio, o taip pat nuo naudojam ir sandliuojam mediag degimo ir sprogimo savybi. A ir B kategorijos procesai pavojingi sprogimui ir degimui, C tik degimui. A kategorija kai gamyboje naudojamos degiosios dujos ir lengvai usiliepsnojantys skysiai, kuri gar plipsnio temperatra yra maesn u 28C. Taip pat kai naudojamos mediagos, kurios sprogsta ir dega sveikoje su vandeniu, deguonimi arba viena su kita. iai kategorijai priskiriamos degal perdavimo stotys, benzino apdirbimo patalpos, degi duj balion sandliai ir pan. B kategorija kai gamyboje naudojami lengvai usiliepsnojantys skysiai, kuri gar plipsnio temperatra yra didesn nei 28C. Taip pat kai gali atsirasti degios dulks arba degus pluotas. iai kategorijai priskiriami medienos gamybos cechai, degi skysi sandliai ir pan. C kategorija kai naudojami degs ir sunkiai degs skysiai, kietos mediagos, kurios besijungdamos su vandeniu, oru ar viena su kita gali tiktai degti. Priskiriami stakli cechai, kiet degi mediag sandliai ir kt. D kategorija kai gamybos procese naudojamos kartos, kaitusios ar ilydytos nedegios mediagos, kurias apdorojant yra spinduliuojama iluma, gali atsirasti liepsna ir kibirktys. iai kategorijai priskiriama metalo terminio apdorojimo patalpos, suvirinimo patalpos, balikli bandymo patalpos ir t.t. E kategorija kai gamybos procese yra naudojamos nedegios mediagos, apdorojamos altai. Priklauso kompresins, nedegi mediag siurblins, ranki saugojimo patalpos ir t.t. Remiantis ia klasifikacija yra nustatomi bendrieji gaisrins saugos reikalavimai kiekvienai kategorijai. Kuo i kategorija auktesn, tuo grietesni gaisrins saugos reikalavimai.

III. Statybini mediag ir konstrukcij degumas

24

vairios statybins mediagos ir konstrukcijos skirtingai reaguoja ugnies altinius. Vienos greitai sudega, kitos ilgai ilaiko laikanij gali. Atsivelgiant j degum mediagos skirstomos 3 grupes: 1) degios; 2) sunkiai degios; 3) nedegios. Degios mediagos ir konstrukcijos ugnyje dega, rusena, anglja net ir paalinus ugnies altin. Tai bt visos organins mediagos (mediena, durpi plokts ir t.t.) Sunkiai degios mediagos ugnyje ar auktoje temperatroje usiliepsnoja, rusena ir dega veikiant kakokiam ugnies altiniui, taiau ie procesai baigiasi paalinus ugnies altin. i mediag sudtyje yra degi ir nedegi mediag. Tai bt asfaltbetoniai, pjuvenos, mediena (imirkyta specialiuose skysiuose) ir kt. Nedegios mediagos ir konstrukcijos auktoje temperatroje ar ugnyje nedega, nerusena, neanglija. Tai bt visos neorganins ir dirbtinos mediagos (akmenys, plytos, betonas, vairs metalai).

IV. Statybini konstrukcij atsparumas ugniai

Atsparumas ugniai priklauso nuo konstrukcini element degumo. Atsparumas ugniai yra j sugebjimas gaisro atveju neprarasti ugnies atitvarini ir laikaniosios galios savybi. Ugnies atitvarini savybi praradimas tai konstrukcij kaitinimas iki tokios temperatros, kuri virijus gali usiliepsnoti daiktai, esantys gretimose patalpose, arba atsirasti konstrukcijose plyiai, pro kuriuos gali prasiskverbti liepsna ar kiti degimo produktai. Laikaniosios galios praradimas tai konstrukcij griuvimas. Sudtinguose statiniuose deformacijos atsiradimas konstrukcijose neleidia toliau eksploatuoti statinio. Statybini konstrukcij atsparumas ugniai yra matuojamas atsparumo ugniai riba, - tai bt laikas, kuriam prajus, konstrukcija praranda atitvarin ar laikanij gali. Matuojamas valandomis nuo gaisro pradios arba konstrukcijos bandymo atsparumo ugniai pradios, kai bandant konstrukcijas tas laikas nustatomas konstrukcijoje atsiradus iems poymiams: 1) konstrukcijoje atsiranda plyiai ar skyls, pro kurias prasiskverbia liepsna; 2) gaisro veikiamos konstrukcijos kitos puss temperatra vidutinikai pakyla daugiau kaip 140C arba daugiau kaip 180C bet kuriam paviriaus take; 3) konstrukcija suyra arba deformuojasi. Visos konstrukcijos pagal atsparumo ugniai laipsn skirstomi 8 grupes: I, II, III, III a, IIIb, IV, IVa, V. Kuo didesnis atsparumo laipsnis, tuo maesnis pastat atsparumas ugniai. Vis statini konstrukcij atsparum ugniai galima padidinti vairiais bdais. Pavyzdiui degios mediagos padengiamos nedegiomis mediagomis (medini pastat tinkavimas); degios mediagos prisotinamos specialiais skysiais, kurie nepalaiko degimo. Gelbetonins ir metalins konstrukcijos padengiamos ilum izoliuojaniomis mediagomis.

V. moni evakuacija i pastat

Evakuacijos pagrindinis ypatumas yra tas, kad kilus gaisrui jau pradinje jo stadijoje monms gresia pavojus. Deganios mediagos iskiria ilum ir nuodingas mediagas, kurios pavojingos mogaus gyvybei. Todl evakuacijos procesas turi bti saugus ir baigtis per normin laik. Gaisro metu dl gresianio

25

pavojaus moni judjimas prasideda vienu metu ir ta paia kryptimi, link ijimo. Prajimuose susidaro tam tikro tankio moni srautai. Didjant sraut tankiui, moni judjimo greitis maja. Evakuacijos procesas charakterizuojamas tokiais pagrindiniais dydiais: srauto tankiu (D), moni srauto judjimo greiiu (v), evakuacini keli pralaidumu (Q), judjimo intensyvumu (g). Taip pat vertinamas evakuacini keli ilgis (l) ir plotis (b).

moni srauto tankis: D=N/A

N moni skaiius; A - evakuacinio kelio ruoo plotas (A=l*b)

Judjimo greitis (v) priklauso nuo jo tankio (D) ir evakuacinio kelio ries (horizontalus ar su nuolydiu). Evakuacinio kelio pralaidumas: Q=D*v*b. Tuo pralaidumu vadiname moni kiek, praeinant per laiko vienet b ploio kelio skerspjv. Judjimo intensyvumas: g=D*v Evakuaciniai ijimai ir keliai. Visi evakuaciniai ijimai ir keliai kilus gaisrui turi garantuoti saugi ir patogi moni evakuacij. Evakuaciniai ijimai tai visos dur angos, pro kurias galima patekti: i pirmo aukto patalpos tiesiog lauk arba pro koridori, vestibiul; i bet kuriame aukte esanios patalpos, turinios ijim koridori, vedant laiptin; i bet kurios patalpos gretim patalp. Pastatuose turi bti ne maiau kaip 2 evakuaciniai ijimai. Nedideliuose daugiaaukiuose pastatuose gali bti 1 ijimas, taiau turi bti rengtos priegaisrins kopios. Evakuaciniams keliams priskiriami: koridoriai, laiptins, vestibiuliai, holai, kurie veda evakuacinius ijimus. Liftai, ekskavatoriai nepriskiriami evakuaciniams keliams. Pats evakuacijos procesas skirstomas 3 etapus:

Pirmasis etapas. Kai mons juda nuo labiausiai nutolusio patalpos tako iki evakuacinio
ijimo (irov sals, klass, auditorijos ir pan. ).

Antrasis etapas. Kai mons juda nuo evakuacinio ijimo i patalpos iki iorinio Treiasis etapas. moni judjimas i iorinio pastato ijimo iki nepavojingos zonos.

evakuacinio ijimo. Judjimas vyksta koridoriais vedaniais laiptines, laiptinmis iki iorini dur.

Evakuacijos metu susidaro atitinkami moni srautai. Tai vieneilis, pirminis ir kompleksinis srautai. Vieneiliai srautai susidaro irov salse, monms judant eilse tarp kdi. Vieneiliai srautai jungdamiesi sudaro pirminius srautus. Pirminiai srautai jungdamiesi holuose sudaro kompleksinius srautus. Evakuaciniuose keliuose draudiama sandliuoti bet kokias mediagas. Vir ijim rengiamas evakuacinis (avarinis ir signalinis) apvietimas. Visos durys turi atsidaryti ta kryptimi, kuria vyksta evakuacija. Evakuacijos laikas yra normuojamas. I 1-o ir 2-o atsparumo ugniai laipsnio pastat iki 6 min., 3-io ir 4-o iki 4 min., 5-o iki 3 min.

VI. Gaisr gesinimo bdai ir mediagos

Gaisr gesinimo bdai: fizinis ir cheminis. Fizinis gesinimo bdas tai degij mediag paviriaus ataldymas gesinimo mediagomis (vandeniu, kietu anglies oksidu ir pan.), arba degij mediag isklaidymas ir atauinimas, arba aplinkos oro

26

prisotinimas garais, gaisro idinio izoliavimas nedegiomis mediagomis, patalp ang izoliavimas nuo vieio oro. Cheminis gesinimo bdas tai degimo reakcij slopinimas ir sustabdymas tiekiant degimo zon chemines gesinimo mediagas. Gaisr gesinimui naudojamos mediagos, kurios nekenksmingos mogaus organizmui, kuri nedidelis kiekis efektyviai gesina gaisr, kurias nesunku paruoti gesinimui. Plaiausiai naudojamas gaisrui gesinti vanduo. Jis pasiymi dideliu viesos imlumu. Gesinant tokias mediagas, kurias sunkiai suvilgo vanduo, vanden pridedama speciali pried, kurie geriau padeda sudrkinti paviri. Vandeniu pavojinga gesinti deganius elektrinius rengimus, kuriuose yra elektros srov ir mediagas, kurios reaguodamos su vandeniu iskiria deguon. Gesinant vandens garais yra sudrkinamas mediagos pavirius ir sumainamas deguonies kiekis ore. Suslgtu oru yra gesinami degs skysiai. Suslgtas oras yra leidiamas degant skyst, jis t skyst maio ir kai paviriaus temperatra tampa maesn u usiliepsnojimo temperatr, tai degimas ugesta. Inertins dujos anglies dioksidas, azotas, helis yra naudojamos tai atvejais, kai negalima gesinti vandeniu (gesinant arminius metalus; kai gali pasklisti liepsna; gesinant benzin; tada, kai vanduo gali sugadinti vertybes ar aparatr). Elektros renginiai gesinami anglies dioksidu. Sprogstamosiomis mediagomis gesinami duj, naftos ir atviri gaisrai. Sprogimo banga nublokia liepsn ir degimas nutrksta. Kietomis gesinimo mediagomis gesinama tik gaisro pradioje. Tai tokios mediagos kaip smlis, dirvoemis, vyras. iomis mediagomis padengiamas degimo pavirius, tuo izoliuojamas deguonies patekimas degimo zon ir degimas nutrksta.

VII. Pirmins gaisro gesinimo priemons

Pirminmis gaisro gesinimo priemonmis gesinami gaisrai j kilimo pradioje. ios priemons yra kilnojamosios ir stacionarins. Kilnojamomis priemonmis kilus gaisr gesina dirbantieji. ioms priemonms priklauso vairaus tipo rankiniai gesintuvai, vidiniai gaisriniai vandens iaupai, ds su smliu ir priegaisriniai stendai (kibirai, kabliai, kastuvai, kirviai). Gesintuvai gali bti duj, put ir milteliniai. Stacionarins priemons yra skirstomos : automatinio gesinimo ir distancinio gesinimo. Jos daniausiai rengiamos sandliuose prie lub. Jas sudaro vamzdi tinklas su rengtais purktuvais. Tie renginiai gali bti vandeniniai ir oriniai. Vandeniniai kai visa vamzdi sistema pripildyta vandens. Jei yra orin sistema, tai vamzdynas vandeniu neupildytas, o jame yra suslgtas oras. Veikimas panaus vandenin.

VIII. Gaisro signalizacija ir ryiai

Gaisrin signalizacija ir ryiai naudojami siekiant greitai ir tiksliai praneti apie kilus gaisr, jo viet bei gaisro gesinimo priemoni paruoim, o taip pat, norint gesinimo padalinius operatyviai valdyti. Gaisrins signalizacijos ir ryi paskirtis bt praneti apie kilus gaisr gaisrins saugos tarnyboms. Dispeerinis ryys naudojamas operatyviai vadovauti ugniagesi daliniams ir bendradarbiauti su tokiomis tarnybomis kaip vandentiekio, elektros tinkl, greitosios pagalbos ir kt. Operatyvinis radijo ryys naudojamas gaisro vietoje.

27

Gamybiniuose pastatuose gali bti rengti rankiniai gaisro signalizatoriai. Taip pat gali bti rengtos elektrins gaisrins signalizacijos sistemos. Jos paprastai bna automatins ir j yra 3 tipai: ilumos (reaguoja pakilusi temperatr), dm (reaguoja viesos sumajim) ir ultragarso. Automatins signalizacijos pagrindiniai elementai: 1) signalizatoriai; 2) signal primimo stotis.

28