VYSTYMO BENDRIJA NUGALK PRIKLAUSOMYB

DARBO SAUGA. DARBO HIGIENA

Dst. Margarita Maiulaitien

Vilniaus kooperacijos kolegija 2006

TURINYS 1. DARBO SAUGA. DARBO HIGIENA 2. LR DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMAS 3. DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBO ORGANIZAVIMAS MONJE 4. DARBUOTOJ INSTRUKTAVIMAS 5. RIZIKOS VERTINIMAS 6. KENKSMINGI VEIKSNIAI DARBO APLINKOJE 7. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE, J TYRIMAS 8. NELAIMING ATSITIKIM PRIEASTYS 9. PROFESINS LIGOS, J TYRIMAS, APSKAITA 10. ELEKTROSAUGOS IR PRIEGAISRINS SAUGOS REIKALAVIMAI MONJE 11. ELEKTROS SROVS PAVOJINGUMAS MOGUI 12. APSAUGOS NUO ELEKTROS SROVS BDAI 13. APSAUGOS NUO ELEKTROS PRIEMONS 14. PRIEGAISRINS SAUGOS REIKALAVIMAI MONJE 15. PIRMINS GAISRO GESINIMO PRIEMONS 16. SAUGAUS DARBO ERGONOMIJA IR PSICHOLOGIJA 17. PIRMOSIOS PAGALBOS SUTEIKIMAS NUKENTJUSIEMS 18. DARBO APLINKA. DARBO HIGIENOS REIKALAVIMAI 19. HIGIENOS REIKALAVIMAI MAITINIMO MONEI 20. HIGIENOS REIKALAVIMAI MAITINIMO MONS INVENTORIUI, RENGIMIAMS. DEZINFEKCIJA, DEZINSEKCIJA, DERATIZACIJA 21. RIZIKOS VEIKSNI ANALIZS SVARBIAUSI VALDYMO TAK (RVASVT) SISTEMOS DIEGIMAS 22. ANTRINIS UTERIMAS 23. SVETIMKNIAI, PAALINIAI FIZIKINIAI OBJEKTAI 24. CHEMINIAI TERALAI 25. MAISTE PASITAIKANTYS PATOGENINIAI MIKROORGANIZMAI 26. INFEKCIJA. MIKROBINIA APSINUODIJIMAS MAISTU. PROFILAKTIKA 27. NEMIKROBINS KILMS APSINUODIJIMAS MAISTU 24 26 2 19 21 21 22 22 18 11 12 12 13 13 14 14 15 16 18 5 6 7 8 9 10 10 4 5

28. HELMINTOZS. J IPLITIMAS LIETUVOJE 29. DARBUOTOJ ASMENS HIGIENA IR SVEIKATA. DARBDAVIO PAREIGOS LITERATRA

26 27 29

1. DARBO SAUGA. DARBO HIGIENA

Darbuotoj sauga ir sveikata visos

prevencins priemons, skirtos darbuotoj

darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe isaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose mons veiklos etapuose, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo profesins rizikos arba ji bt kiek manoma sumainta. Darbo saugos tikslas sudaryti mogui saugias ir sveikas darbo slygas ir taip isaugoti mogaus sveikat, darbingum per vis jo darbo laikotarp. Tikslas: isiaikinti darbuotoj saugos ir sveikatos, elektrosaugos, priegaisrins saugos reikalavimus; imokti saugiai dirbti ir organizuoti darbus, prisitaikant prie spari darbo temp; maitinimo monje mokti palaikyti darbo aplinkos ir rangos var; imokti saugiai naudotis ranga, renginiais; imokti palaikyti asmenin var,laikytis nustatyt normini dokument reikalavim. Studentai turi: inoti darbo teiss, darbo higienos, darbuotoj saugos ir sveikatos darbo organizavimo, elektrosaugos ir priegaisrins saugos pagrindus; tinkamai ir saugiai pasinaudoti priegaisrine ranga; elgtis pagal savo alies teisinius saugos ir sveikatos reikalavimus; saugiai savo ir kit atvilgiu elgtis su ranga, inventoriumi, pavojingais skysiais ir valymo priemonmis; mokti suteikti elementari pirmj pagalb; inoti galiojanias higienos normas ir laikytis j keliam reikalavim; mokti laikytis asmens higienos reikalavim darbo metu; inoti patogenini mikroorganizm tak maistui ir j pavojingum mogui; mokti nustatyti svarbiausius rizikos veiksnius darbo aplinkoje.

2. LR DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS STATYMAS

statymas priimtas LR Seimo 2003m. liepos 1 d.

io statymo paskirtis yra nustatyti: teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesins rizikos ar toki rizik sumainti; profesins rizikos vertinimo, nelaiming atsitikim darbe bei profesini lig tyrimo bendrsias nuostatas; darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus riboto darbingumo asmenims; darbuotoj saugos ir sveikatos viej administravim ir valstybs institucij kompetencij, darbuotoj, darbdavi bei j atstov teises ir pareigas siekiant sudaryti saugias darbo slygas; atsakomybs u darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim paeidimus. LR darbuotoj saugos ir sveikatos statymas taikomas visoms monms , kurios yra Lietuvos Respublikoje nepriklausomai nuo j pavaldumo. monms, kuri tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai (krato apsaugos pareignai, kariai, vidaus reikal sistemos darbuotojai), io statymo nuostatos netaikomos tais atvejais, kai ie asmenys vykdo veikl, kuriai bdingi specifiniai veiklos poymiai.

3. DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBO ORGANIZAVIMAS MONJE

U darbuotoj saug ir sveikat monje atsakingas darbdavys, kuris imasi priemoni darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti, organizuoja darbuotoj saugos ir sveikatos vidin kontrol monje. Darbdavys privalo turti darbdavio paymjim darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais ir priegaisrins saugos paymjim. Darbdavys kvalifikacinius egzaminus, pagal specialiai parengt program, laiko mokymo staigose, kurios turi leidimus apmokyti darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais. Kvalifikaciniai egzaminai laikomi kas 5eri metai. Darbdavys galioja asmen atsaking u darbuotoj saug ir sveikat monje. Darbdavio galiotas asmuo ,vadovaudamasis darbuotoj saugos ir sveikatos norminiais teiss 5

aktais, vertins profesin rizik monje, rengia darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbo atitikimo taisykles ir kitus mons saugos dokumentus. Darbdavio galioti asmenys kas 5-eri metai atestuojami darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais. Atskiruose padaliniuose u darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus atsakingas padalinio vadovas. Padalinio vadovai atestuojami monje saugos ir sveikatos klausimais. Pagal specialiai parengtas programas padalinio vadovai laiko kvalifikacinius egzaminus. Padalinio vadovo atestacija forminama protokole. Padalinio vadovai atestuojami kas 5-eri metai. Potencialiai pavojing rengini prieiros tvark nustato Potencialiai pavijing rengini prieiros statymas. Potencialiai pavojing rengini nuolatin privalom prieir atlieka j savininkai. Siekiant utikrinti darbuotoj saug ir sveikat,darbdavys steigia darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb. J sudaro vienas ar daugiau darbuotoj - saugos ir sveikatos specialist. monje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotoj, steigiamas darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas. Komitet sudaro vienodas skaiius darbdavio ir darbuotoj atstov. Komiteto veikl organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas darbdaviui atstovaujantis asmuo, sekretoriumi renkamas darbuotoj atstovas saugai ir sveikatai.

4. DARBUOTOJ INSTRUKTAVIMAS

Darbdavys priimdamas asmenis darb ir periodikai organizuoja vis darbuotoj instruktavim, mokym, atestavim darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais.monje vykdomi instruktavimai: vadinis; pirminis darbo vietoje; periodinis darbo vietoje; papildomas darbo vietoje; specialusis darbo vietoje.

Visiems darbuotojams, prie pradedant dirbti monje, pravedamas privalomas vadinis instruktavimas. Apie jo pravedim forminama vadinio instruktavimo registracijos urnale. Toks urnalas monje turi bti vienas. Instruktuoja. mons darbuotoj saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, ar asmuo atliekantis ias funkcijas, pagal patvirtint vadinio instruktavimo instrukcij. vadinio instruktavimo registracijos urnalas saugomas monje 75 metus po paskutinio rao. Pirmin instruktavim prie pradedant dirbti monje privalo iklausyti darbuotojai, kuri veikla susijusi su pavojingais, kenksmingais ar rizikos laipsn turiniais veiksniais. 6

Pirminis instruktavimas privalomas darbuotojams nuolatinai dirbantiems monje, taip pat komandiruotiems, ar laikinai paskirtiems dirbti darbuotojams. Kiekvienas darbuotojas instruktuojamas individualiai pagal parengt ir patvirtint instruktavimo darbo vietoje instrukcij. Instruktaas forminamas instruktavimo darbo vietoje urnale. Periodinis instruktavimas darbo virtoje pravedamas ne reiau kaip kart per dvylika mnesi. Apie jo pravedim forminama tame paiame instruktavim darbo vietoje urnale. Papildomas instruktavimas darbo vietoje pravedamas: pasikeitus technologiniams procesams; patvirtinus naujus norminius dokumentus; darbuotojui paeidus saugos ir sveikatos reikalavimus; vykus nelaimingam atsitikimui; darbuotojui nebuvus darbe daugiau kaip eiasdeimt kalendorini dien..

Papildomas instruktavimas forminamas tame paiame instruktavim darbo vietoje registravimo urnale. Specialj instruktavim privalo iklausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras leidimus, ar darbuotojai, kuriems pavedama vienkartin uduotis, nesusijusi su j pagrindiniu darbu. Specialusis instruktavimas forminamas paskyroje leidime. Papildomas ir specialusis instruktavimai gali bti pravedami be instrukcijos. Darbuotojus darbo vietoje instruktuoja padalinio vadovas. Instrukcijos privalo bti parengtos ir turi sigalioti prie pradedant eksploatuoti mon. Turi bti rengiamos: vadin instrukcija; instruktavimo darbo vietoje instrukcijos.

Kiekviena instrukcija (iskyrus vadin) privalo turti pavadinim ir numer. Instrukcijos suregistruojamos mons darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij registravimo urnale. Padalinio vadovai privalo turti vis to padalinio profesij (darbo viet) instrukcij komplekt.

5. RIZIKOS VERTINIMAS

Rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti darbuotojo traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo tikimyb dl kenksmingo ar pavojingo aplinkos veiksnio (veiksni) poveikio vertinant darbo viet (darbo slyg) atitikim darbuotoj saugos ir sveikatos teiss aktuose nustatytus reikalavimus, numatyti prevencines priemones, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo rizikos arba kiek manoma rizika sumainta. 7

Atliekant rizikos vertinim, reikia nustatyti, kokia yra tikimyb, kad pavojus padarys al ir kokio dydio ta ala bus. Profesin rizika skirstoma: nepriimtina didel rizika; nepriimtina vidutin rizika; priimtina minimali rizika. imatuotas darbo aplinkos veiksni rizikos laipsnis lyginamas su higienos normomis; fizini veiksni rizikos laipsnis nustatomas lyginant rizikos tyrimo metu nustatytus duomenis su atitinkam darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavimais; potencialiai pavojing rengini rizikos laipsnis nustatomas vertinant rengini technin bkl; pavojing darb rizikos laipsnis nustatomas analizuojant darbo organizavimo ir vykdymo, dirbanij instruktavimo ir mokymo tvark; nustatant galim darbo ir poilsio organizavimo reikalavim nesilaikymo rizik, lyginamas darbuotoj darbo ir poilsio laikas, ar jis atitinka statym ir kit teiss akt nustatytus reikalavimus. Darbdavys ne vliau kaip per penkias darbo dienas po rizikos nustatymo apie jos rezultatus informuoja darbuotojus.

Rizika nustatoma:

6. KENKSMINGI VEIKSNIAI DARBO APLINKOJE

Patalp oras daniausiai usiteria tuomet, kai nepakankamai izoliuojami taros altiniai, bna nesandari aparatra, renginiai, netinkama ventiliacija. Gamybines patalpas teria: Dulks ( organins ir neorganins kilms); Fizikiniai kenksmingi veiksniai (jonizuojanti spinduliuot, vibracijos, triukmas, elektromagnetiniai laukai, aukta ar ema temperatra ir pan.); Nuodingos (chemins) mediagos; Biologiniai veiksniai( virusai, bakterijos,mikroorganizmai); Fiziniai veiksniai(nepatogi kno padtis, monotonija, krovini klimas).

Kuomet darbuotojus darbo aplinkoje veikia kenksmingi , pavojingi veiksniai, ar yra rizikos veiksni, tuomet neivengiami nelaimingi atsitikimas, galimi profesiniai susirgimai. 8

7. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE, J TYRIMAS

Nelaimingas atsitikimas vykis, kurio metu darbuotojas patiria gyvybei pavojingus kno sualojimus, sveikatos sutrikimus ar nesuteikus medicinins pagalbos, mogus mirta. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui darb ar i darbo skirstomi: pagal pasekmes (lengvi, sunks, mirtini); pagal nukentjusi skaii (pavieniai ir grupiniai); pagal ry su darbu (susij ir nesusij su darbu).

Nelaimingiems atsitikimams tirti sudaroma komisija. Tiriant lengvus nelaimingus atsitikimus sudaroma mons dvial komisija (darbdavio ir darbuotojo atstovai), sunki ir mirtin nelaiming atsitikim tyrime dalyvauja LR valstybins darbo inspekcijos atstovas (komisijos pirmininkas), darbo inspekcijos teritorini skyri inspektoriai, darbdavio ir darbuotoj atstovai, suinteresuoti asmenys. Tyrimo metu suraomi nelaimingo atsitikimo N-1 arba N-2 aktai. N-1 aktas raomas kuomet nelaimingas atsitikimas vyksta darbo metu, darbo vietoje, dirbant su darbdaviu sulygt darb. N-2 formos aktas pildomas kai nelaimingas atsitikimas vysta pakeliui darb, arba i darbo. Lengvas nelaimingas atsitikimas turi bti itirtas per septynias darbo dienas nuo vykio dienos. Sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas turi bti itirtas per penkiolika darbo dien nuo vykio dienos. Tiriant nelaiming atsitikim darbe btina: nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo vieta; apirti nelaimingo atsitikimo darbe viet, j nufotografuoti, sudaryti ir pateikti tyrimui grafin mediag; pareikalauti vykio liudytoj odini ir raytini paaikinim; inagrinti ir vertinti nukentjusiojo profesin pasirengim; ianalizuoti mediag apie darbuotojo mokym, instruktavim darbuotoj saugos ir sveikatos klausimais; nustatyti darbo priemoni bkl, buvusi vykio metu; isiaikinti, ar darbuotojas buvo aprpintas bendrosiomis ir asmeninmis saugos priemonmis, ar jas dvjo; nustatyti ar nukentjusiam laiku buvo suteikta medicinin pagalba; nustatyti ir vertinti visas nelaimingo atsitikimo prieastis.

Tyrimo mediagos ir nelaiming atsitikim akt patvirtintos kopijos, ne vliau kaip per tris dienas teikiamos: nukentjusiojo darbdaviui (originalas); Valstybinei darbo inspekcijai ; prokuratrai; nukentjusiam darbuotojui, ar jo eimai; draudimo staigai; visoms suinteresuotoms monms.

8. NELAIMING ATSITIKIM PRIEASTYS

1. Technins: netobuli technologiniai renginiai,prietaisai,aparatra ir t.t.; neteisingas apvietimas; bloga rengini technin bkl, blogai paruoti darbo rankiai. blogas darbo vietos rengimas; patalp, prajimo ugriozdinimas, virvalandinis darbas; darbo drausms paeidimai; neapmokyti darbuotojai. oro uterimas kenksmingomis mediagomis; triukmas, vibracija gamybinse patalpose; antisanitarin patalp bkl; netinkamos meteorologins darbo slygos.

2. Organizacins:

2. Sanitarins:

9. PROFESINS LIGOS, J TYRIMAS, APSKAITA

Profesin liga darbuotojo sveikatos sutrikimas dl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (ar veiksni), kuris vertinamas pagal higienin darbo slyg klasifikacij, atsivelgiant atitikim higienos normos ir darbo laiko trukm. Pagal ligos pasireikimo laik profesins ligos gali bti mios ir ltins.

10

mus profesinis susirgimas (apsinuodijimas) staigus sveikatos sutrikimas, kur sukl trumpalaikis darbo aplinkos veiksnys. Ltinis profesinis susirgimas (apsinuodijimas) sveikatos sutrikimas, kur sukl darbo aplinkos veiksnys per tam tikr darbo laik. Profesini lig prieastis tiria teritoriniai higienos centrai. mios profesins ligos turi bti itirtos per dvideimt keturias valandas. Tyrime dalyvauja VDI atstovas, darbdavio, darbuotoj atstovai. Ltins ligos prieastys itiriamos ir darbo slyg higienin charakteristika parengiama ne vliau kaip per penkiolika darbo dien. Tyrime dalyvauja VDI atstovas, visuomens sveikatos centro atstovas, lig tars gydytojas, darbdavio ir darbuotoj atstovas. Profesins ligos nustatomos Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintu profesini lig srau. Profesines ligas teritoriniai higienos centrai registruoja specialiuose profesini lig registravimo urnaluose, sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Profesines ligas, priklausomai nuo jas sukeliani veiksni, skiriame ias grupes: sukeltos chemini veiksni; sukeltos dulki (aerozoli); sukeltos biologini veiksni; sukeltos fizikini veiksni; sukeltos tampos.

10. ELEKTROSAUGOS IR PRIEGAISRINS SAUGOS REIKALAVIMAI MONJE

Pavoj analizs objektas mogus maina aplinka (-M-A), kurioje viening kompleks sujungti techniniai objektai, mons ir juos supanti aplinka.. Elektros energijos panaudojimas gamyboje ir buityje nuolat pleiasi. Daugja susijusi su elektros rengini eksploatavimu moni, kuriems gresia potencialus pavojus bti traumuotiems elektros srovs. Elektros rengini eksploatacij, siekiant utikrinti juos eksploatuojani asmen saugum nuo pavojingo elektros srovs poveikio, reglamentuoja norminiai dokumentai. Saug darb, eksploatuojant elektros renginius, galia utikrinti, tik tinkamai organizuojant darb. Organizacins priemons: asmen, atsaking u saug darb su elektros renginiais paskyrimas; nurodym bei pavedim idavimas, darb vykdymas pagal instrukcijas; leidimas ruoti darbo viet ir leisti dirbti; 11

prieira darbo metu; darbo pertraukos; tinkamas darbo baigimas.

11. ELEKTROS SROVS PAVOJINGUMAS MOGUI

mogaus paeidimo elektros srove pasekms priklauso nuo daugelio faktori: srovs danio, srovs ries, srovs grandins vis element, skaitant mogaus kn, varos, srovs veikimo laiko, srovs kelio mogaus organizme, mogaus bsenos, aplinkos slyg, irdies darbo fazs. Tekdama mogaus knu, elektros srov gali nudeginti, paeisti organizmo audinius, paeisti organizmo audinius (elektrolizuoti), sutrikdyti biologinius ir fiziologinius procesus, Dl to gali vykti kvpavimo ir kraujotakos organ paralyius. Visi sualojimai elektros srove skirstomi elektros traumas ir elektros smgius. Elektros traumos (ioriniai sualojimai): nudegimai: I laipsnio (parausta oda); II laipsnio (susidaro psls); III laipsnio (apmirta odos audiniai); IV laipsnio (audiniai suanglja); odos metalizacija; elektros enklai (randai); elektrooftalmija; mechaninis sualojimas.

Elektros smgiai (Vidiniai kno sualojimai, konvulsiniai raumen susitraukimai): I laipsnio (konvulsiniai raumen susitraukimai, kai neprarandama smon), II laipsnio (konvulsiniai raumen susitraukimai, kai prarandama smon, bet nesutrinka irdies ir kvpavimo organ veikla), III laipsnio (netenka smons, sutrinka irdies ir kvpavimo organ veikla), IV laipsnio (klinikin mirtis). Elektros okas sunki organizmo reakcija, sukeliama elektros srovs. Jo metu sutrinka kraujo apytaka, kvpavimas. okas gali trukti nuo keliolikos minui iki keli par.

12. APSAUGOS NUO ELEKTROS SROVS BDAI

Eksploatuojant elektros renginius, apsaugoti mog nuo pavojingo elektros srovs poveikio galima iais bdais: panaudojant apsaugos nuo elektros priemones; 12

panaudojant papildom, dvigub arba sustiprint izoliacij; paeminus tamp; panaudojant skiriamuosius transformatorius; eminant, nulinant elektros rengini srovei laidius korpusus; kontroliuojant tamp ir srov; panaudojant garsin ir vaizdin signalizacij; panaudojant signalines spalvas, enklus; ijungiant tamp.

13. APSAUGOS NUO ELEKTROS PRIEMONS

Apsaugos priemonmis vadinami kilnojamieji ir kiti taisai bei renginiai, skirti su elektros renginiais dirbantiems asmenims apsaugoti nuo elektros srovs. Visos apsaugos priemons skirstomos pagrindines ir papildomas. Pagrindinmis saugos priemonmis vadinamos tos, kuri izoliacija patikimai ilaiko elektros renginio darbo tamp ir kuriomis leidiama liesti turinias tamp srovines dalis. Prie pagrindini priemoni priskiriama: izoliuojanios lazdos, izoliuojanios ir matavimo repls, tampos rodikliai, dielektrins pirtins, rankiai su izoliuotomis rankenomis. Papildomomis apsaugos priemonmis vadinamos tos, kurios naudojamos kartu su pagrindinmis saugos priemonmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo tampos, ingsnio tampos, nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lauko. Prie papildom apsaugos priemoni priskiriama: dielektriniai kalioai, dielektriniai kilimliai, apsaugos nuo elektros plakatai, enklai, laikini aptvarai, skydai, irmos, apsauginiai akiniai. Elektros srovs pavojingumo atvilgiu patalpos skiriamos normalias, pavojingas ir labai pavojingas.. Normali (nepavojinga) patalpa sausa, nedulkta, chemikai bei biologikai neagresyvi patalpa. Pavojinga patalpa santykin drgm virija 75%, yra elektrai laidi dulki, laidios grindys. Labai pavojinga patalpa lapia, chemikai ir biologikai aktyvi aplinka.

14. PRIEGAISRINS SAUGOS REIKALAVIMAI MONJE

U priegaisrin saug monje atsakingas vadovas ( darbdavys). Jis privalo: organizuoti darbuotoj instruktavim, mokym, atestavim priegaisrins saugos klausimais; 13

paskirti asmenis, atsakingus u darbo bar priegaisrin bkl; aprpinti objekt gaisro gesinimo priemonmis ir garantuoti, kad jos bt efektyviai naudojamos gaisrui gesinti.

15. PIRMINS GAISRO GESINIMO PRIEMONS

Viena i pagrindini pirminio gaisro gesinimo priemoni gesintuvai. Populiariausi yra milteli, vandens put ir duj (angliargties) gesintuvai.. Milteli gesintuvai pripildyti ABC, BC ir D ries milteliais. Nuo milteli ries priklauso kokios klass gaisrus galima gesinti. Vandens put gesintuvuose putos igaunamos, kai vandens ir putoklio miinys teka per difuzori. J trkumas negalima gesinti veikiani elektros rengini. Angliargties gesintuvuose yra suslgt duj, kurios isiverdamos pro difuzori smarkiai pleiasi ir atla. Be gesintuv pirminms gaisro gesinimo priemonms priskiriama: vanduo, smlis, juodemis, gesinimo audiniai.

16. SAUGAUS DARBO ERGONOMIJA IR PSICHOLOGIJA

Ergonomikos tikslas svarbi informacij apie mogaus sugebjimus ir elges pritaikyti projektuojant rang, rankius, procedras ir aplink. Tarptautin ergonomikos asociacija, apbrdama ergonomikos ribas, iskiria tris lygmenis: fizin, painimo ir socialin (organizacin). Fizin ergonomika yra susijusi su mogaus anatomini, antropometrini, fiziologini ir biomechanini charakteristik bei fizinio darbo statini ir dinamini parametr suderinimu. Painimo ergonomika nagrinja mogaus protinius procesus (suvokim, informacijos apdorojim, motorin atsak ir pan.). Socialin (organizacin) ergonomika. Jos tikslas Optimizuoti darbo sistemas, skaitant organizacin j struktr, politik ir procesus. Kuriant naujas darbo vietas ir naujus produktus reikt atsivelgti iuos tris pagrindinius mogaus veiksnius: mons skirtingi; moni galimybs ribotos; moni reakcija nuspjama.

Pagrindiniai ergonomikos fiziniai principai; 14

viskas turi bti lengvai pasiekiama; darbui svarbu pasirinkti reikiam aukt; kno padtis dirbant turi bti patogi; btina sumainti per didel naudojam jg; siekti mainti nuovarg; mainti nebtin kartojimsi; mainti tiesiogin slyio tamp; sudaryti galimyb judti ir keisti kno padt; palaikyti jauki aplink. btina norminti; taikyti stereotipus; siekti tiesioginio suvokimo ir veikimo ryio; supaprastinti informacijos pateikim; siekti reikiamo informacijos pateikimo detalumo; naudoti visareikm simboli atvaizd;

Painimo principai:

17. PIRMOSIOS PAGALBOS SUTEIKIMAS NUKENTJUSIEMS

Nelaims atveju labai svarbu greitai vertinti nukentjusiojo bkl, nustatyti kas sueista, sualota ir koki pagalb, jam btina suteikti. Viena i daniausiai pasitaikani gamybini, buitini ir kitoki traum sumuimas. Sumuimo atveju suplyta lsteli apvalkalliai ir jos va. Danai suplyta ir smulkios kraujagysls, venuls, todl sumuimo vieta patinsta, atsiranda kraujosruva. Sumut viet reikia standiai subintuoti ir ataldyti. Ataldant pridti ledo psl, arba nors altu vandeniu sumirkyt tvarst. Laikyti sumut viet truputi pakelt. Pirmoji pagalba susieidus. aizdos bna pavirins (kai paeidiama oda, gleivin) ir gilios (paeidiama oda, poodis, kraujagysls, nervai, kaulai, vidaus organai).aizdos bna pjautins, durtins, pltins, autins, traikytins, kstins, kirstins, mutins. Pirmoji pagalba suteikiama, atsivelgiant aizdos r ir pobd. Jei aizdos kraujuoja negausiai, jos kratus reikia patepti jodu, spiritu ar kitu dezinfekuojaniu tirpalu. Tepama taip, kad dezinfekuojanios mediagos nepatekt aizd. aizdos negalima tepti jokiais tepalais, barstyti milteli, plauti vandeniu, dti vat. aizda subintuojama steriliu bintu ir nukentjs siuniamas pas gydytoj. Jeigu aizda gausiai kraujuoja, pirmiausiai reikia sustabdyti kraujavim, spaudiant steriliu tvarsiu, arba guminiu tvarsiu. 15

Pirmoji pagalba esant nudegimui. Nudegimas tai kno audini sualojimas aukta temperatra, cheminmis mediagomis, elektros srove. Pagal audini nudegimo gyl skiriami keturi nudegim laipsniai. Teikiant pirmj pagalb, nudegus kno paviri reikia ataldyti. Po to udti saus steril tvarst ir kuo skubiau kreiptis gydytoj. Negalima pradurti psli, tepti joki tepal, barstyti milteli. Pro nudegusi od organizmas iskiria daug vandens, todl nukentjusiam reikia duoti gerti daug vandens, arbatos, kavos ir t.t. Pagalba apsinuodijus cheminmis mediagomis, nekokybiku maistu. Kuo skubiau reikia plauti skrand. Reikia igerti apie du litrus ilto virinto vandens (galima dti truputi druskos) ir sukelti vmim. Procedr pakartoti. Kuo skubiau kreiptis gydytoj. Pirmoji pagalba lus kaulams. Kaulo vientisumo paeidimas vadinamas liu. Liai bna udari (odos vientisumas lieka nepaeistas) ir atviri (vir lio paeidus od susidaro atvira aizda, i kurios kyo kaulai). Atviras lis pavojingesnis, nes aizd patenka mikroorganizm, emi, drabui skiauteli, kitoki nevarum. Lus kaulams svarbu tinkamai tverti galn. Visuomet reikia tverti du snarius, vien vir limo vietos, kit emiau jos. Nereikia stengtis tiesinti galns, nes taip galima labiau pakenkti. Visais atvejais lus kaulams kuo skubiau kreiptis gydytoj. Pirmoji pagalba nukentjus nuo elektros srovs. Labai svarbu kuo greiiau suteikti pirmj pagalb. Suteikus pirmj pagalb per 5-6 minutes mog galima igelbti. Pirmiausiai mog reikia ilaisvinti nuo elektros srovs poveikio. Tai padaryti galima ijungus elektros srov. Ilaisvinus mog nuo elektros srovs sitikinti, ar nra sunki sualojim, li, kraujavimo. Patikrinti kvpavim, puls. Jei pulso nra, ko gero j itiko klinikin mirtis. Btina tutuojau pradti gaivinti: daryti dirbtin kvpavim ir netiesiogin irdies masa. Gaivinti tol, kol atvyks greitoji pagalba. Dirbtinas kvpavimas atliekamas burna burn, arba burna nos. irdies masaas atliekamas spaudant irdies plot 40 50 kg jga taip, kad irdis susispaust tarp stuburo ir krtinkaulio, po to atleisti, kad krtins lsta grt pradin padt. 18. DARBO APLINKA. DARBO HIGIENOS REIKALAVIMAI

Darbo aplinka, tai darbuotoj tiesiogiai supanti erdvs dalis, kurioje j gali veikti kenksmingi ir pavojingi veiksniai.Meteorologines aplinkos slygas (mikroklimat) sudaro: ilumin spinduliuot, oro temperatra, santykin oro drgm, oro judjimo greitis, slgis. ie parametrai labai svarbs darbingumui, mogaus ilumos apykaitai, iluminei organizmo pusiausvyrai.

16

Higienins darbo slygos.dirbaniojo mogaus organizmas reaguoja daugel vairi dirgikli:darbo operacij trukm, klausos, uosls, regjimo bei lytjimo organ poveik. Darbin veikl koordinuoja centrin nerv sistema sudtingais neurohumoraliniais ryiais. mogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas. Patalpos temperatra turi bti reguliuojama, kad jos svyravimai neveikt mogaus organizmo. Darbo patalp temperatra neturi bti auktesn kaip 28 C. Dirbant lengv fizin darb, geriausia savijauta esti, kai oro temperatra 16 20 C,o dirbant sunk fizin darb 10-15 C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greiio, oro drgms. Efektyvi temperatra, tai tokia temperatra, kuri mogus jauia esant tam tikrai santykinei oro drgmei be jokio oro judjimo. Oro drgm darbo vietose apibdina santykin oro drgm. Tai santykis absoliuios ir maksimalios drgms konkreiomis temperatros slygomis. Optimali santykin oro drgm darbo patalpose turi bti 40 60 %. Didel santykin drgm emoje temperatroje gali sukelti organizmo peralim, o auktoje temperatroje organizmo perkaitim. Mikroklimato parametr leistinieji dydiai yra privalomi, o optimals rekomenduojami. Parametr dydiai apibriami Higienos normoje HN 69: 1997 iluminis komfortas ir pakankama ilumin aplinka darbo patalpose. Leistinosios ir optimalios meteorologini slyg parametr normos yra skirtingos, atsivelgiant met laik ir darbo sunkum. Patalp vdinimas. Patalpose turi bti natralus ir mechaninis vdinimas. Patalpos vdinamos naudojant kondicionavimo renginius kondicionierius. Darbo viet apvietimas. Darbo viet apvieta gali bti natrali ir dirbtin. Natrali apvieta tai tiesioginiai ar isklaidyti sauls spinduliai, kuri intensyvumas kinta, atsivelgiant met ir dienos laik, debesuotum, geografin padt. Natrali apvita konstrukciniu poiriu bna virutin, onin ir miri. Dirbtin apvieta sukuriama elektriniais viesos altiniais. Darbo vietos apvietimui galimos trys sistemos: bendroji, vietin ir mirioji. Bendras apvietimas apvieia tolygiai patalp, vietinis apvietimas utikrina tam tikros vietos apvit. Plaiausiai naudojamas mirus apvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apvietimo derinys. Vienas vietinis apvietimas draudiamas. Naudojant vietin apvietim bendrojo apvietimo turi bti ne maiau10%. Pradjs eksploatuoti naujai pastatyt ar rekonstruot mon, darbdavys privalo ne vliau kaip per 3 dienas atlikti darbo viet higienin vertinim. Higieninius tyrimus atlieka visuomens sveikatos centr laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinim organizuoja ir darbus finansuoja mon. Kenksmingi darbo aplinkos veiksniai vertinami pagal

17

higieninje darbo slyg klasifikacij apibrtus darbo sunkumo, tampos ir kenksmingumo rodiklius.

19. HIGIENOS REIKALAVIMAI MAITINIMO MONEI

Maitinimo mons eksploatavimui nustatyta tvarka turi bti iduotas leidimas higienos pasas.pastatyta ar rekonstruota mon turi atitikti reikalavimus ir pradti dirbti gavus teritorijos visuomens sveikatos centro leidim. Visas besilieiantis su maistu inventorius, renginiai, indai, rankiai, pakuots, tara turi bti pagaminta i LR sveikatos apsaugos ministerijos leist naudoti mediag. Patalpoms, renginiams bei tarai plauti naudojamas geriamas vanduo. Dezinfekcijai, dezinsekcijai, deratizacijai naudojamos LR sveikatos apsaugos ministerijos leistinos mediagos. monje turi bti vestas vietinis ar centrinis vandentiekis, rengta kanalizacija. Tiekiamo vandens kokyb turi atitikti higieninius reikalavimus. Patalpose btina rengti personalo persirengimo, poilsio kambarius, sanitarinius mazgus, duus, rank plautuves. Patalp lubos, sienos, grindys, prekybos ranga sukonstruota taip, kad nesikaupt nevarumai, neaugt pelsiai. Lubos ir sienos atsparios drgmei, nudaytos ir padengtos mediagomis ar dangomis, kurias maitinimo objektuose naudoti leidia Sveikatos apsaugos ministerija. Patalpos valomos jas uterus, bet ne reiau kaip du kartus per dien drgnu bdu. Reikalui esant (atsiradus pelsiui) naudojamos antiseptins mediagos. Plovykl, du, aldymo kamer grindys rengtos su nuolydiu trap. monje privalu rengti atskir inventoriaus ir grinamos taros plovykl. Plovyklose turi bti dvi plautuvs su kartu ir altu vandeniu. Maitinimo mons privalo utikrinti, kad rink bt tiekiamas tik nekenksmingas mogaus sveikatai maistas. Jame neturi bti paalini mediag, irimo produkt, parazit bei patogenini mikroorganizm.

20. HIGIENOS REIKALAVIMAI MAITINIMO MONS INVENTORIUI, RENGIMIAMS. DEZINFEKCIJA, DEZINSEKCIJA, DERATIZACIJA

mons turi bti aprpintos ranga, aldymo renginiais plovimo, dezinfekavimo mediagomis. Draudiama naudoti cinkuotus, alavuotus, emaliuotus renginius, indus, medin inventori nelygiu paviriumi.

18

rankiai turi bti enklinami ir naudojami pagal paskirt. renginiai, indai, rankiai po darbo iplaunami, dezinfekuojami. Po dezinfekavimo visuomet reikia nuplauti kartu vandeniu, idiovinti ir laikyti variai lentynose. Pjaustymo lentos turi bti pagamintos i kietos medienos, ar kitoki tam tikslui skirt mediag. Smulkus medinis inventorius plaunamas kartu tekaniu vandeniu ir idiovinamas. epeiai, kempins, paluosts, skirtos indams ir inventoriui plauti, iplaunamos kartu tekaniu vandeniu, naudojant ploviklius. Rekomenduojama naudoti vienkartines paluostes. Plovykloje turi bti rengtos trys vonios, kuriose plaunamas inventorius. Matomoje vietoje pakabinami plovimo ir dezinfekcijos mediag naudojimo taisykles. monje turi bti atliekama dezinfekcija, o reikalui esant dezinsekcija ir deratizacija. Dezinfekcija infekcini lig suklj naikinimas naudojant specialias priemones. Priklausomai nuo dezinfekavimo skiriamas fizinis ir cheminis dezinfekavimo bdai. Fizinis dezinfekavimas atliekamas naudojant aukt temperatr, kartus oro garus,vandens garus, virinant. Auktoje temperatroje va daugyb mikrob ir j spor. Mikroorganizmus naikina ir sauls spinduliai, ultravioletini spinduli spektras, ultragarsas. Atliekant dezinfekcij cheminiu bdu naudojamos chemins mediagos. Leistin naudoti dezinfekuojani mediag sra nurodo Sveikatos apsaugos ministerija. Dezinsekcija nepageidaujam vabzdi naikinimas, naudojant fizinius ir cheminius bdus. Deratizacija grauik naikinimas. Prie vabzdius ir grauikus rekomenduojamos profilaktins priemons.tai atliekama sandarinant landas, plyius, grindjuostes, ant lang dedami tinkleliai ir pan. Plovikliai, dezinfekuojanios mediagos tiri bti teisinti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, naudojami pagal gamintojo nurodymus, atitikti nurodymo paskirt. Nuodingos mediagos turi turti etiketes su perspjimu apie pavojingum. Valant, dezinfekuojant,atliekant dezinsekcij, deratizacij btina imtis vis atsargumo priemoni, kad nebt utertas maistas

21. RIZIKOS VEIKSNI ANALIZS SVARBIAUSI VALDYMO TAK (RVASVT) SISTEMOS DIEGIMAS

Svarbiausias valdymo takas (SVT) bet kuri RVASVT sistemos maisto tvarkymo etapo vieta, kurioje rizikos veiksniai kontroliuojami, stabilizuojami, paalinami arba

19

sumainami iki pirminio lygio. Rizikos veiksniai biologiniai, cheminiai ir fizikiniai, kurie gali bti maisto nesaugumo j vartojant prieastimi. Dauguma maisto ruoimui naudojam produkt yra uterti bakterijomis, kurios gali sukelti pavoj vartotojo sveikatai.daug bakterij yra alioje msoje, pauktienoje. Svarbiausia msos gedimo prieastis bakterijos, reiau pelsiai ir kiti mikroorganizmai. Esant palankioms slygoms visi mikroorganizmai gali daugintis ir vystytis. Todl su produktais ir i j pagamintais patiekalais reikia elgtis taip, kad nebt sudarytos slygos bakterijoms daugintis, arba jomis nebt ukrstas maistas. Mikrobiologini veiksni kontrol. 1. Bakterijos ir j toksinai gali bti kontroliuojami: perkant tik geros kokybs ms, pauktien ir daroves i patikim tiekj, kurie laikosi normini dokument reikalavim; utikrinant, kad mikrobams daugintis palankus maistas bt pristatomas palaikant nustatyt reikiam temperatr ir kontroliuojant j laikymo metu, kad bt ivengta mikrob dauginimosi. dauguma patogenini bakterij, nors ir ltai, gali daugintis ir emesnje temperatroje, todl aldikliai yra patikimesni nei aldytuvai. 2. Dauguma bakterij na esant auktai temperatrai. Normalus terminis apdorojimas sunaikina j skaii iki priimtino lygio. 3. Dauguma bakterij yra ant alios msos paviriaus, ji uteriama skerdienos tvarkymo metu arba po jo. Apdivant msos paviriui, bakterij enkliai sumaja, o paskesnis terminis apdorojimas j skaii sumaina dar daugiau. 4. Patogenini bakterij gali bti ir msos viduje, pvz.: msos vyniotiniuose (kur utertas msos pavirius suvyniojus ms atsiranda viduje); pauki skerdinli viduje (nuo viduri) arba ant odos (usikreia nuo kit pauki apdorojimo metu); msos gaminiuose, pvz., derelse, kotletuose, kuomet msa malama, smulkinama ir nuo paviriaus bakterijos pasiskirsto po vis gamin. ie produktai turi bti termikai apdorojami itin kruopiai, o temperatra turi bti matuojama gaminio viduje. 5. Btina ivengti antrinio uterimo, tai yra neuterti maisto bakterijomis po terminio apdorojimo. 6. Kai kurios bakterijos sudaro sporas, kurios ilieka gyvybingos ir po terminio apdorojimo ir, jei sudaromos palankios slygos, i j gali isivystyti bakterijos ir 20

iskirti toksinus. Kaip galima greiiau termikai apdorot maist ataldius arba po terminio apdorojimo kartai maist laikant sumaja galimyb vystytis sporoms ar bakterijoms ir pasiekti pavojing skaii. 7. Paruot maist svarbu laikyti laikantis normini dokument nurodym, kad bt ivengta antrinio apkrtimo.

22. ANTRINIS UTERIMAS

Ant ali produkt (ypa alios msos, pauktienos, uvies, darovi) danai bna maist teriani mikroorganizm. Jeigu termikai apdorotas maistas lieiasi su aliais produktais arba netiesiogiai per daiktus, renginius, indus, rankas, darbo drabuius, ji gali bti pakartotinai utertas pavojingomis bakterijomis. Antrinis uterimas, viena daniausi prieasi, dl kuri maiste atsiranda rizikos veiksniai. RVASVT grup turi labai atidiai inagrinti ir nustatyti visas gamybos operacijas, kuriose galimas antrinis maisto uterimas. Pavyzdiui, tai gali bti: ali ir apdoroti produktai neteisingai laikomi aldytuve; tie patys peiliai, pjaustykls arba pjaustymo lentos naudojamos aliam ir termikai apdorotam maistui; neplaunamos rankos prie pradedant tvarkyti maist. Antrinis uterimas yra vienas svarbiausi faktori, vertinant maisto rizikos veiksnius, kadangi termikai apdorotas maistas daniausiai nebekaitinamas iki aukt temperatr prie kuri na patogenins bakterijos, todl nesuardomi toksinai.

23. SVETIMKNIAI, PAALINIAI FIZIKINIAI OBJEKTAI

Svetimkniai maist gali patekti bet kuriame maisto gamybos srauto diagramoje paymtame ingsnyje. Tai gali bti stiklo uks, geleies dalls, atskilusios nuo renginio, ir pan. Svetimkniai, kaip rizikos veiksniai ir galimi j kontrols metodai turi bti ivardinti prie kiekvieno srauto diagramos ingsnio.

21

24. CHEMINIAI TERALAI

Maisto aliavas ir gaminam maist galima uterti plovimo ir dezinfekavimo mediagomis, kurios naudojamos paviri ir ranki valymui. vertinkite, kaip jie gali patekti maist. Pavyzdiui: pavojingi chemikalai laikomi su maisto mediagomis; chemikalai laikomi neenklintuose induose; aptakyti darbo paviriai; chemikal likuiai ant paviri po plovimo.

25. MAISTE PASITAIKANTYS PATOGENINIAI MIKROORGANIZMAI

Suvalgius apkrsto maisto sutrinka sveikata, o kartais tai gali sukelti ypa rimtas ligas ar net mirt. Apsinuodijus maistu daniausiai viduriuojama, vemiama, raio pilv, pakyla temperatra. Taiau kai kurios bakterijos gali sukelti skirtingas ligas: Listerijos, pvz.: gali sukelti meningit arba kraujo ukrtim (septicemij). Nioms moterims apsikrtimas Listerijomis gali bti persileidimo prieastimi. Kai kurios E. Coli rys sukelia kraujuojant kolit (storosios arnos udegim) arba vaikams inkst veiklos sutrikim, kuris kartais gali bti net mirties prieastimi. Daniausiai pasitaikantys patogeniniai mikroorganizmai maiste, sukeliantys vairius apsinuodijimus yra ie: Salmonels. Aptinkamos alioje msoje, pauktienoje,kiauiniuose, alios msos pusgaminiuose, neplautuose vaisiuose, darovse. Apsikreiama nuo ali produkt per rankas, indus, darbo paviri, kuomet pjaustomas maistas ir patiekiamas vartotojui be tolimesnio apdorojimo, tiesioginis apkrtimas netinkamai laikant ali ir termikai apdorot maist,bloga maito verslo operatori higiena( neplaunamos rankos, nevars drabuiai ir t.t. ), maisto sudtini dali tara. Kontrol: danai ir kada reikia plauti rankas; plauti indus ir darbo pavirius prie naudojim; ten kur galima atskirti patalpas, naudoti atskirus indus, ir, jeigu reikia, skirtingi mons turi tvarkyti ali bei termikai apdorot maist; vengti ali kiauini naudojimo; nelaikyti ali kiauini ne aldytuve; pilnai defrostuoti (atildyti) pauktien prie kepant. 22

Stapphyloccocus Aureus. Aptinkamas ant sveikos odos, nosiaryklje, votyse ir pliniuose, pliuojaniose aizdose. Apsikrsti galima nuo utert rank lieiant termikai apdorot maist, jeigu prisidaugina daug mikroorganizm, tai jie iskiria temperatrai atspar toksin. Maisto paildymas, kepimas, virimas i toksin nesunaikina. Kontrol: danai plauti rankas; netvarkyti maisto aizdotomis rankomis, esant pliniams; be reikalo neliesti termikai apdoroto maisto; laikyti termikai apdorot ir kit paruot maist altai, kad bt ivengta mikroorganizm dauginimosi. Closridium Perfringens. Aptinkama dirvoje, mogaus ir gyvuli imatose, alioje msoje ir pauktienoje bei daugelyje kit maisto aliav, skaitant ir diovintas. Apsikreiama sporomis, kuri yra maiste, dirvoje, dulkse. Sporos gyvybingos, net ir po kaitinimo bei diovinimo atgij mikroorganizmai gali daugintis. Kai msos ar pauktienos gaminiai yra tik apverdami, ilgai vsinami, laikomi bakterijoms daugintis tinkamoje temperatroje, galimi rimti apsinuodijimai. Kontrol: maist reikia ataldyti greitai ir laikyti aldytuve; ildant pakaitinti iki reikiamos temperatros; vengti maisto apvirinimo.

Bacilus Cereus. Aptinkama dirvoje, ant darovi, grdini kultr ir ryi, diovint produkt. Apsikreiama ilgai laikant drgn, ilt mait, ypa ryius, trokint ms, uv,tuomet sudaromos slygos atgyti sporoms ir daugintis bakterijoms, pasiekiant sukeliant susirgim skaii. Kontrol: vengti iankstinio maisto gamybos, ypa ryi, koi ir msos patiekal; ataldyti produktus greitai ir laikyti aldytuve; pakartotinai ildyti maist tik vien kart.

Campylobacter. Aptinkama pauktienoje, msoje, aliame piene, vandenyje. Ukrato altinis paukiai ir unys. Galima uterti maist ir pavirius nerpestingai tvarkant ms, ypa pauktien. 23

Kontrol: prie tvarkant ali ms bei pauktien ir po to skrupulingai plauti rankas; naudoti tik atskiras darbo vietas, indus ir patalpas ali ir termikai apdorot produkt tvarkymui; naudoti tik pasterizuot pien.

Escherichia Coli. Aptinkama moni ir gyvuli arnyne, dirvoje, vandenyje. Bakterijos neatsparios kariui. Apsikreiama dl blogos asmenins higienos, msa uteriama nuo paeist viduri tvarkant skerdien. Kad suketi susirgim pakanka vos keli bakterij. Kontrol: laikytis asmens higienos reikalavim; danai plauti rankas, ypa tvarkant termikai apdorot maist; virti, kepti msos gaminius taip, kad viduje bt pasiekta reikiama temperatra.

Listeria Monocytogenes. Aptinkama dirvoje, vandenyje, platina mons, gyvuliai, vabzdiai. Usikreiama per dulkes, vabzdius, gyvulius, nuo ali produkt. Kontrol: ilgai nelaikyti paruot produkt net ir vsiai; pakankamai pakaitinti pusfabrikaius.

Ivengti i ir kit patogenini mikroorganizm maiste galima laikantis Asmens higienos reikalavim, paskerdus gyvulius btina veterinarin kontrol. Tik veterinarijos gydytojas atliks mikrobiologinius tyrimus, nustato, ar msa tinkama mitybai ar ne. Patogeniniais mikroorganizmais apkrsti ir kiauiniai, todl kiauinius virti reikia 13-15 min., prie verdant,ar naudojant kiauinius btina 5-10 min. Mirkyti sodos tirpale ir nuplauti tekaniu vandeniu. Pavojingomis ligomis galima usikrsti ir per pien.tai viduri iltin, paratifas, difteritas,dizenterija, skarlatina ir kt. Labai svarbu pien apsaugoti nuo patogenini mikroorganizm. Tam reikia tikrinti karves,pien naudoti pasterizuot arba virint. Pieno perdirbimo monse turi dirbti tiktai sveiki mons, pasitikrin sveikat

26. INFEKCIJA. MIKROBINIA APSINUODIJIMAS MAISTU. PROFILAKTIKA

Patogeninio mikroorganizmo siskverbimas organizm ir organizmo reakcija j vadinama infekcija. Infekcin lig sukelia mikrobas arba virusas, infekcin liga plinta, ji pasireikia prajus po tam tikram laikui nuo usikrtimo (inkubacinis periodas), persirgus 24

infekcine liga atsiranda imunitetas. Patogeninis mikroorganizmas pasiymi iomis savybmis: invazikumu mikrobo sugebjimas siskverbti organizm; agresyvumu mikroorganizmo sugebjimas nugalti organizmo apsaugines funkcijas, plisti, daugintis, gyventi organizme ir sukelti patogenikus reikinius; toksikumu mikrobo sugebjimas gaminti nuodingas mediagas, toksinus. Mikrobo gaminami toksinai endotoksinai ir egzotoksinai. Vieni mikrobai turi visas patogeninio mikrobo savybes, kiti ne visas. Mikrobo savybi visuma sudaro mikrobo virulentikum. Labai virulentikas mikrobas lig sukelia greiiau. Patogeninis mikrobas i vieno organizmo kit gali patekti per tiesiogin kontakt, arba per ukrat (vairius daiktus), danai patenka mogaus organizm su vandeniu, maistu, oru. Kai kuri lig platintojai yra vabzdiai, grauikai. Vieni mikroorganizmai mogaus organizm patenka su maistu pro burn, kiti pro kvpavimo takus, aizdas, od, gleivin. Nuo mikroorganizmo patekimo mogaus organizm iki pirm ligos poymi praeina tam tikras laiko tarpas, vadinamas inkubaciniu periodu. Jo trukm nevienoda nuo keliolikos valand iki keli dien, savaii ar net met. Tai priklauso nuo patogeninio mikrobo ries, jo virulentikumo, organizmo atsparumo. Persirgs infekcine liga, mogus gyja imunitet tai ligai. Imunitetas gali bti gytas arba gimtas. gimtas dar vadinamas paveldimu, o gytas nepaveldimas ir pasiymi specifikumu. Jis pasiymi specifikumu, bna aktyvus arba pasyvus. Aktyvus gyjamas persirgus tam tikra infekcine liga, pasyvus susidaro, kai organizm patenka jau pasigaminusi antikn i kito imunizuoto organizmo. Infekcin liga plinta, todl danai per trump laik suserga daug moni, toks reikinys vadinamas epidemija. Pasitaiko ir pavieniai infekcini lig atvejai. Tai sporadiniai susirgimai. Vienomis infekcinmis ligomis antroponozmis (tymais, dizenterija ir t.t.) serga tik mons. i lig suklj altiniu gali bti sergantis mogus arba bacil neiotojas. Kitomis ligomis zoonozmis (kiauli maru, galvij maru ir .t.t. ) serga tik gyvuliai. Yra lig, kuriomis serga ir gyvuliai, ir mons (pasiutlig, juodlig, brucelioz, tuberkulioz ir kt. ). J suklj altiniu gali bti ir mons, ir gyvuliai. Tai zooantroponozs. iomis ligomis mons usikreia nuo gyvuli per tiesiogin kontakt, gyvulins kilms maisto produktus arba nuo ukrstos aplinkos. Gana pavojingi infekciniai susirgimai yra mikrobins kilms toksikozs. Tai miniai mogaus virkinamojo trakto susirgimai, kuriuos sukelia mikrob toksinai, patek virkinamj trakt su maisto produktais. Mikrobines toksikozes sukelia stafilokokai, kurie toksinus gamina vairiose mediagose, todl ir apsinuodijama vairiais produktais. Daniausiai tai produktai, turintys angliavandeni (kremai su pienu, grietin, kepenins deros ir kt.). Inkubacinis laikotarpis yra keletas valand. Liga pasireikia viduri skausmais, leiktuliu, vmimu. Liga trunka 1-2 dienas. Botulizmas vienas pavojingiausi bakteriotoksikozi. J 25

sukelia Clostridium botulinum bakterija. Tai stambi sporin, judri lazdel, anaerobas. Gamina labai nuoding egzotoksin, nuo kurio mons mirta. Toksinas atsparus temperatrai 100 C temperatroje suardomas per 20-30 min. Rkymas, sdymas, diovinimas toksino neveikia. Daniausiai apsinuodijama konservuotu maistu. Bacila nesivysto ir toksino negamina esant 10 C temperatroje ir terpse, turiniose daugiau kaip 8% valgomosios druskos, 55% cukraus ir pH maiau nei 4. Inkubacinis periodas 12-24 valandos. Toksinas veikia centrin nerv sistem, isivysto rykls ir akies raumen paralyius, mogus negali kalbti. Liga trunka 4-8 dienas ir labai danai baigiasi mirtimi.

27. NEMIKROBINS KILMS APSINUODIJIMAS MAISTU

Nemikrobins kilms apsinuodijimus daniausiai sukelia grybai, laukiniai augalai, produktai, sukaupiantys nuodingas mediagas, kai kuri uv ikrai nerto metu, taip pat produktus patekusios sunkij metal druskos. Nemikrobinio apsinuodijimo prieastimi gali bti nuodingieji chemikalai (pesticidai), kurie naudojami ems kyje kovai prie piktoles, bei augal kenkjus, taip pat vairios netinkamai panaudotos tros. Daniausiai apsinuodijama nuodingais grybais. is apsinuodijimas danai pasitaiko vasaros pabaigoje, ruden. Nuodingiausias Lietuvoje augantis grybas alioji musmir (panai gelton md). Musmir turi daug nuoding mediag, tarp kuri toksikiausias yra amonitas. Apsinuodijimas bna labai sunkus. Inkubacinis periodas 10-30 valand. Nukentjusiam skauda galv, vemia, viduriuose deginantis skausmas, padidja kepenys, tulis, temperatra krinta emiau normos. mogus mirta po 1-2 dien. Laiku suteikus pagalb, mogus pasveiksta. Nuodingos ir kitos musmirs, savo sudtyje turinios nuoding mediag: alkaloid muksorino, muksaridino. Monitoringo tyrimu nustatyta, kad vieni populiariausi teral maiste yra vinas, kadmis, gyvsidabris, pesticidai, nitratai, mikotoksinai.

28. HELMINTOZS. J IPLITIMAS LIETUVOJE

Helmintozs vienos i labiausiai paplitusi parazitini moni lig. Helmintai aloja savo eimininko virkinamj trakt, kvpavimo takus, centrin nerv sistem, raumenis, akis ir kitus organus. Helmintai sukelia ir sunkias alergines ligas. Kirmls parazituodamos mogaus organizme iskiria savo apytakos produktus, kurie, patek mogaus organizm, 26

stipriai j apnuodija. Kai kurios kirmls savo siurbtukais prisitvirtina prie arnyno sieneli ir aloja jas. Pro sualotas arnyno sieneles organizm patenka infekcija. Apsikrtus kirmlmis pasireikia silpnumas, prarandamas apetitas, gali isivystyti maakraujyst. Ypa kirmls pavojingos vaikams. Kartais jos gali bti mirties prieastimi. Helmintai gali bti: kirmls, kuriomis usikreiama per aplinkos daiktus, vanden, vaisius; kirmls, kurios patenka per maist (uv, ms). Pirmajai grupei priklauso spalins, askarids, nyktukinis kaspinuotis. Tai arnyne parazituojanios kirmls. Usikreiama per nevarias rankas, neplautus vaisius, vanden. Patek mogaus organizm, i kirmli kiauinliai vystosi, o isivysiusios kirmls parazituoja mogaus organizme, ten padeda imtus tkstani kiauinliu, kurie paalinami lauk. Todl gamtoje helmint kiauinli yra labai daug. Antrajai grupei priklauso kiaulinis, jautinis, uvinis kaspinuoiai, trichinelos. Visi iai grupei priklausantys kirminai turi tikrj eiminink, kuriame parazituoja ir tarpini eiminink, kuriame praleidia tam tikr savo vystymosi laikotarp. ie parazitai, gyvendami gyvno organizme, daniausiai bna sitvirtin msoje. Kaspinuoiai mogaus organizme parazituoja plonosiose arnose, o trichinelos sitvirtina raumenyse ir intensyviai ardo raumen lsteles. Kaspinuoiais mogus usikreia valgydamas ukrst viriais kiaulienos maist arba ukrst finomis jautienos ms. Trichinelioze mogus gali susirgti valgydamas ernien, kiaulien.

29. DARBUOTOJ ASMENS HIGIENA IR SVEIKATA. DARBDAVIO PAREIGOS

Maisto prekybos moni darbuotojai, kurie lieia maist prie praddami dirbti, o vliau periodikai kart per metus turi patikrinti sveikat pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos nustatyt tvark. mons darbuotojai privalo iklausyti higienos ini minimumo kurs ir gauti paymjim. Darbuotojai privalo laikytis nustatyt asmens higienos ir darbo taisykli, o darbdavys sudaryti tam slygas. Jokiam serganiam darbuotojui, turiniam tokius simptomus kaip viduriavimas, vmimas, gelta, kariavimas, gerkls skausmas, pakilusi temperatra, plingos aizdos, ukreiamos odos ligos, iskyros i nosies, aki, aus, neturi bti leidiama dirbti patalpose, kur tvarkomas, fasuojamas maistas. Negalima dirbti asmenims, namuose slaugantiems infekcinmis ligomis serganius ligonius ar kontaktavusius su tokiais monmis. Dirbantys prekybos monje darbuotojai turi kruopiai plautis rankas tekaniu iltu geriamu vandeniu su muilu ir dezinfekuojaniomis priemonmis. Rankos plaunamos prie darbo pradi, po kiekvienos pertraukos, prisilietus prie nevari daikt, prie ir po valgio bei pasinaudojus tualetu. Kiekvienas nepakuoto maisto tvarkymo vietoje esantis darbuotojas turi laikytis asmens higienos, dvti varius darbo drabuius (dengianius 27

asmeninius drabuius), galvos apdangal ir avalyn. Darbo metu dert bti be papuoal, smeigtuk ir pan. Jei darbo metu mvimos pirtins, jos turi atitikti higienos reikalavimus. Maisto tvarkymo vietoje draudiama rkyti, valgyti, kramtyti, spjaudyti, kosti, iaudti vir neapsaugoto maisto. Kiekvienas mons darbuotojas persirengimo kambaryje turi turti savo spintas, kuriose gali laikyti asmeninius ir darbo drabuius, kurie laikomi atskiruose skyriuose. U mons darbuotoj higienos reikalavim vykdym atsako mons savininkas. Jis privalo darbuotojus aprpinti darbo drabuiais, kontroliuoti, kad jie bt vars, tvarkingi. Savininkas atsako u maisto preki nekenksmingum ir primimo kokyb, laikymo ir pardavimo metu. mons savininkas bei darbuotojai, paeid higienos reikalavimus, atsako pagal LR statymus.

28

LITERATRA

1. Darbuotoj sauga ir sveikatos statymas, 2003. 2. Ramonas Z., ikotien D. moni sauga. iauli universitetas, 2003. 3. yras P. ir kt. Profesin sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. V., 2003. 4. Peiulis J. Mikrobiologija. V., Mokslas, 1993. 5. Lietuvos Higienos Norma HN15:2006 Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai. 6. Lietuvos Higienos Norma HN54:2003 Maisto produktai. Didiausios leidiamos teral ir pesticid likui koncentracijos. 7. Lietuvos Higienos Norma HN24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai. 8. Lietuvos Higienos Norma HN90:2000 Kenkj kontrol. Higienos normos ir taisykls..

29