You are on page 1of 19

VILNIAUS KOLEGIJOS

ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

Telekomunikacij programa

MONS SVAIGULA DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS (DSS) ANALIZ

Savarankikas rato darbas

TK grups studentas

Rato darbo vadovas

Vilnius, 2017
TURINYS

VADAS..................................................................................................................................................

1. MONS SVAIGULA DSS ANALIZ

1.1. Pasirinktos mons veiklos pristatymas.......................................................................................

1.1.1. Darbuotoj mokymas, instruktavimas, atestavimas ........................................................

1.1.2. Nelaiming atsitikim ir profesini lig tyrimas ir apskaita ...........................................

1.1.3. Profesins rizikos vertinimas (kenksmingi, pavojingi veiksniai)......................................

1.2. Priegaisrin sauga.........................................................................................................................

1.3. Ekologija (ekologikos darbo vietos)............................................................................................

IVADOS................................................................................................................................................

LITERATRA......................................................................................................................................
VADAS

Atliekam darb sauga ir nelaiming atsitikim prevencija yra labai svarbi kiekvienam
darbuotojui ir darbdaviui, nes darbdavio pareiga yra utikrinti saugias darbo slygas, o darbuotojui
svarbu ilikti sveiku ir darbingu.
Jei darbuotojui nesuteikiamos saugios ir nekenksmingos darbo slygos vis pirma kenia pats
darbuotojas, bet netiesiogiai tai atsiliepia ir paiam darbdaviui ir visai visuomenei, kuri vienaip ar kitaip
sumoka per mokesi sistem ar kitus sektorius.
iame savarankikame darbe sukursime minimalius btinus dokumentus tariamai monei
SVAIGULA, vertinsime galimas rizikas ir, pagal prielaid, kad vyko nelaimingas atsitikimas,
atliksime nelaimingo atsitikimo tyrim ir analiz.
1. MONS SVAIGULA DSS ANALIZ

1.1. mons Svaigula veiklos pristatymas.


mon Svaigula gamina bei didmeniniu ir mameniniu mastu platina vairi ri svaigalus.
Joje dirba 6-i darbuotojai. Laboratorijoje - du chemikos specialistai. Produkcij iveioja vienas
vairuotojas, kuriam papildomai gali bti pavesta atlikti krovos darbus. mons parduotuvs darbo laikas
nuo 08:00 val. iki 22:00 val., todl pamainomis dirba du pardavjai, kurie ne tik prekiauja, bet ir
telefonu priima usakymus. mons vadovas savarankikai tvarko buhalterin bei personalo apskait.

1.1.1. Darbuotoj mokymas, instruktavimas, atestavimas.


monje turi bti sudarytos instrukcijos kiekvienai pareigybei, 1-ame ir 2-ame priede pateikti
saugos ir sveikatos instrukcij pavyzdiai ir rekomenduojamas turinys. Taiau kai kurioms
specialybms instrukcij gali ir nebti, pavyzdiui vairuotojas turi vairuotojo paymjim kuris ir rodo,
kad jis yra supaindintas su galiniais kilti pavojais vairuojant transporto priemon.
Sudarant instrukcij reikia kuo detaliau aprayti darbo specifik, darbuotojo veiksmus esant
vairiom situacijom, bei ivardinti rizikos veiksnius.
Visos monje sudarytos instrukcijos turi bti registruojamaos MONS (PADALINIO)
DARBUOTOJ SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJ REGISTRAVIMO URNALE kaip,
pateikta emiau esaniame paveiksllyje ir saugomos 75 metus.

Paveiksllis Nr.1 mons darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij registravimo urnalas.


Kaip matome, nra instrukcijos Direktoriui, kuris pats kontroliuoja saug organizacijoje ir
vairuotojams, nes nra butinybs.
Primant nauj darbuotoj jis instruktuojamas t pai dien, pirminiu instruktau ir apie tai
paymima vadini instruktavim registravomo urnale, kaip pateikta 2-ame pavyzdyje.

Paveiksllis Nr.2 vadini instruktavim registravimo urnalas.

T pai dien kai darbuotojas pradeda eiti naujas pareigas jis turi bti supaindintas su
konkreiiai jo darbo vietai teksenia darbo specifika, rizikos veiksniais, apsaugos priemonmis.
Instruktavimo faktas fiksuojamas Darbuotoj saugos ir sveikatos instruktavim darbo vietoje
registravimo urnale, pavyzdys pateiktas 3-ame paveiksllyje.

Paveiksllis Nr.3 Darbuotoj saugos ir sveikatos instruktavim darbo


vietoje registravimo urnalas.

Vliau darbuotojai instruktuojami kas met, arba esant poreikiui po nelaimingo atsitikimo,
pasikeitus darbo rangai ar kitu atveju. Visi instruktavimai raomi t pat urnal, keiiasi tik
instruktavimo pavadinimas. Periodinio instruktavimo pavyzdys pateiktas paveksllyje Nr. 4.

Paveiksllis Nr.4 Darbuotoj saugos ir sveikatos instruktavim darbo


vietoje periodino registravimo pavyzdys.
Pavyzdyje matyti, kad Antanas buvo instruktuotas papildomai, o visi kiti darbuotojai prajus
metams po pirmojo instuktavimo.
Visi tolimesni instruktavimai vadinasi periodiniais, iskyrus atvejus kai darbuotojui pavedamos
papildomos uduotys ir reikalingas papildomas, tikslinis instruktaas, vienai ar kitai uduoiai atlikti.
Tokiu atveju pildoma Darbuotoj saugos ir sveikatos instruktavim kortel pateikta 5-ame
paveiksllyje.

Paveiksllis Nr.5 Darbuotoj saugos ir sveikatos instruktavim registravimo kortel.


1.1.2. Nelaiming atsitikim ir profesini lig tyrimas ir apskaita

Bet kokioje veikloje visko numatyti nemanoma, todl net ir labai darbo sauga besirpinanioje
monje, negalima atmesti nelaimingo atsitikimo tikimybs. Danas atvejis, kad atsitikus nelaimingam
atsitikimui, bandoma viska uglaistyti tyliai. Kartaias taip nutinka, dl to, kad darbadavys, arba
darbuotojas nori ivengti atsakomybs u paeistas saugaus darbo instrukcijas, arba negivendintus
privalomus saugumo reikalavimus. Bet kartais tai daroma tik todl, kad nra kam, arba neinoma kaip
teisingai sutvarkyti dokumentus.
Sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus tiria trial komisija, sudaryta i valstybinio darbo
inspektoriaus (komisijos pirmininkas), mons profesins sjungos atstovo arba darbuotoj galiotinio
(jeigu monje nra profesins sjungos) ir darbdavio galioto asmens.
iuo atveju darbdavys (darbdavio galiotas asmuo) ne vliau kaip per valand po to, kai suino
apie vyk, pagal Valstybins darbo inspekcijos rekomenduot form privalo praneti apie atsitikim
miesto (rajono), kuriame vyko nelaimingas atsitikimas, prokuratrai; Valstybinei darbo inspekcijai;
draudimo staigai, kurioje nukentjusysis apdraustas nuo nelaiming atsitikim, o toliau ivardintos
institucijos atliks vis tyrim nustatyta statymo tvarka.
Taiau daugiau klausim kyla dl nesunki al suklusi nelaiming atsitikim. Tokiu atveju vis
tyrim veda dvial komisija, sudaryta i darbdavio galioto asmens ir mons saugos darbe komiteto
atstovo, skirto profesins sjungos, arba darbuotoj galioto asmens (jeigu nra profesins sjungos).
Kitaip sakant, tai yra paios organizacijos kompetencija.
Vidaus tyrimas nra nei ilgas nei sudtingas procesas, o vertinant tai, kad sutvarkius dokumentus
darbuotojui imokama kompencacija i socialins apsaugos l tai laimi ir darbuotojas gavs imok ir
darbdavys nes kyla pasitikjimas juo, o kartu ir motyvacija darbuotojams.
Nelaiming atsitikim tirianti dvial komisija ne vliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo
nelaimingo atsitikimo privalo:
Nustatyti nelaimingo atsitikimo prieastis, iklausiusi liudinink, darb vadov bei kit asmen
paaikinim, o prireikus - gavusi ekspert ivadas, nukentjusiojo (esant galimybei) ratik
paaikinim (pavyzdys pateikiamas 3-iame priede), medicinos staigos paym apie traumos pobd,
sunkum, taip pat inagrinti kit su vykiu susijusi mediag ir nustatyti asmenis, kurie paeid saugos
darbe normatyvini akt reikalavimus;
Surayti keturis N-1 arba N-2 formos (priklausomai nuo to ar vyko darbe ar pakeliui darb) akt
egzempliorius ir perduoti juos bei tyrimo mediag darbdaviui. Aktai suraomi ne vliau kaip per 3
dienas nuo ivad gavimo. 4-ame priede pateikiamas N-2 akto pavyzdys.
Darbdavys, gavs nelaimingo atsitikimo tyrimo mediag, privalo pasirayti N-1 arba N-2 formos
akt. Jeigu darbdavys nesutinka su komisijos ivadomis, jis gali ratikai idstyti savo nuomon akto
priede, bet ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas.
Nelaimingo atsitikimo aplinkybs sprendiamos visapusikai patikrinus duomenis apie vykus
nelaiming atsitikim, atsivelgiant visas aplinkybes, medicinos staigos ivad apie traumos pobd ir
galim darbingumo netekimo prieast, taip pat liudinink parodymus ir kitus rodymus.
Nustats, kad nelaimingas atsitikimas itirtas neteisingai, valstybinis darbo inspektorius turi teis
pareikalauti pakartotinai j itirti ir surayti nauj akt.
Surinkta mediaga perduodama valstybinei darbo inspekcija prie Socialins apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau VDI).
emiau esaniuose prieduose paitektas tariamos UAB Svaigula darbuotojo nelaimingo vikio
tyrimas, kuris vyko pakeliui darb.
1.1.3. Profesins rizikos vertinimas (kenksmingi, pavojingi veiksniai)

Rizikos vertinimo tikslas nustatyti darbuotoj traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo


tikimyb dl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksni poveikio, vertinant, kaip
darbo vietos, darbo aplinka, darbo priemons, darbo slygos atitinka darbuotoj saugos ir sveikatos
teiss aktuose nustatytus darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavimus ir numatyti prevencines
priemones, kad darbuotojai bt apsaugoti nuo rizikos arba ji bt kiek manoma sumainta.
Parastai ms darbo kokyb takoja visi aplinkiniai veiksniai. Kai kurie j daro maesn tak
mums, kiti stipriai veikia ms fizin bei psichologin bsen.
Tokie veiksnai vadinami fizikiniai. Jei ne viena, tai kita dalis i veiksni visuomet mus veikia.
Kenksmingiems fizikiniams veiksniams priskiriama:
Netinkamas patalp mikroklimatas (aplinkos temperatra, drgm, oro judjimo greitis),
Netinkamas apvietimas; Kontaktas su altomis mediagomis ir (ar) paviriais; Kontaktas su kartomis
mediagomis ir (ar) paviriais; Veiksniai, keliantys gaisro, sprogim pavojus; Triukmas; Vibracija;
Elektros laukas; emo danio ir radijo danio spinduliuots; Jonizuojanti spinduliuot (Alfa ir Beta
spinduliai, elektron ar jon pluotai, neutronai, rentgeno ir gama spinduliai); Infragarsas; Ultragarsas;
Elektrostatinis laukas; Elektromagnetinis laukas; Infraraudonasis spinduliavimas; Ultravioletinis
spinduliavimas
Paalinti visus tokius veiksnius nra paprasta, todl siekiant sumainti j poveik privalu naudoti
atitinkamas saugos priemones, (pvz. klausos apsaugos priemones jei dirbama padidinto triukmo
slygomis), arba atitinkamai mainti darbo trukm, skirti papildom poils ir kiti veiksmai velninantys
toki veiksni tak organizmui.
Be fizikini veiksni grsm keli ir fiziniai veiksniai kuriems priskiriama:
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti judanios main dalys (dl savo formos, santykins
padties, mass ir stabilumo, element potencins ir kinetins energijos, mechaninio stiprumo
nepakankamumo, energijos mainos viduje susikaupimo: tamprij element, suslgt duj ir skysi,
vakuumo poveikio);
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti dideliu greiiu besisukani mainos (renginio) dali
suirimas;
Pavojingi veiksniai, kurie gali kilti mainai praradus stabilum ir (arba) apvirtus;
Pavojingi veiksniai, susij su vaiavimu ir judaniomis darbo priemonmis (netiktas
pajudjimas i vietos, pajudjimas, kai nra vairuotojo (operatoriaus) darbo vietoje, ne visos mainos
dalys yra saugioje padtyje, per didelis psij valdom main greitis, per dideli svyravimai judant,
nepakankama mainos (renginio) geba ltti, sustoti);
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti transportavimo ar krovini klimo ranga, kranai, liftai ir
kt.
Pavojingi veiksniai, kurie gali kilti dl saugos reikalavim neutikrinimo darboviei bei statini
projektuose ar dl darboviei, j statini rengimo, prieiros ir naudojimo paeidim (veiksniai,
atsirandantys dl saugos reikalavim statini stabilumui, statini ir j konstrukcij naudojimui
paeidim);
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti rankiniai ir mechaniniai pjovimo rankiai;
Pavojingi veiksniai, susij su moni ir daikt kritimu i aukio;
Pavojingi veiksniai, susij su laisvu darbo rangos dali ar mediagos judjimu (krentanios,
besisukanios, slystanios, riedanios, pasvyranios, atsilaisvinanios, ilekianios visas puses,
sugrinanios);
Pavojingi veiksniai, susij su klupimu ir slydimu;
Pavojingi veiksniai, susij su apribota erdve;
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti pavojingi paviriai (atrs galai, kampai, smaigaliai,
iurkts, nelygs paviriai, isikiusios rengini dalys);
Pavojingi veiksniai, susij su transporto ir prijimo keliais, pastoliais, kopiomis ir kt.;
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti mediag imetimas (pvz., plastini mediag liejimo
metu), ruoini imetimas;
Pavojingi veiksniai, kuriuos gali sukelti didelio slgio skysio imetimas;
Daniausiai fiziniai veiksniai nuo fizikini skiriasi tuo, kad j poveikis staigus, ir traumos, bei
paeidimai matomi i karto. Tokiems vikiams btina i anksto ukirsti keli, numatant galimas grsmes
instruktuoti dirbant personal. Priirti rangos technin bkl ir t.t.;
Nemaiau pavojingi ir cheminiai veiksniai:
Naudojamos bei procese iskiriamos pavojingos (labai toksikos, toksikos, kenksmingos,
ardanios, dirginanios, jautrinanios) mediagos ir preparatai, kuri trumpalaikis poveikis labai
kenksmingas ir sukelia profesinius susirgimus;
Naudojamos bei procese iskiriamos pavojingos (kenksmingos, ardanios, dirginanios,
jaudrinanios, kancerogenins, mutagenins, toksikos reprodukcijai, pavojingos aplinkai) mediagos ir
preparatai, kuri ilgalaikis poveikis kenksmingas ir sukelia profesinius susirgimus;
Pavojingos (sprogstamosios, oksiduojanios, ypa degios, labai degios, degios) chemins
mediagos ir preparatai, sukeliantys sprogimo, gaisro pavoj;
Dulks;
Vienod poveik turini chemini mediag bendras poveikis.
i mediag poveikis gali bti tiek staigus tiek ir chronikas, t.y. priklausomai nuo poveikio
ries ir dydio sveikata, o kartu ir darbingumas, gali pablogti arba momentikai, arba palaipsniui.
Ms darbingum gali lemti ir Biologiniai veiksniai:
Mikroorganizmai (bakterijos, virusai, parazitai, grybai ir kt.);
Baltyminiai preparatai;
Natrals organizmo komponentai (amino rgtys, vitaminai ir kt.);
Psichofiziologiniai veiksniai;
Darbo sunkumas (dinaminis darbas);
Darbo sunkumas (statinis darbas);
Netinkamas valdymo rangos idstymas darbo vietoje;
Pastangos, judinant valdymo rang;
Netinkama darbo poza;
Judjimo atstumas darbo aplinkoje;
Darbo tampa (dmesys);
Darbo tampa (regos ir klausos analizatoriai);
Darbo emocin tampa;
Darbo monotonija;
Darbas izoliuotoje vietoje (kai darbuotojas dirba vienas arba izoliuotoje patalpoje);
Jaun darbuotoj, ni moter, negali asmen darbas;
Netinkamas darbo patalp dydis, dizainas.
Visi ie sraai nra baigtiniai, t.y. gali bti ir kit ia nepamint veiksni, be to reikia turti
omenyje, kad vienu metu gali veikti keli rizikos veiksniai.
Rekomenduotina rizikos vertinim atlikti ne tik sukuriant darbo viet, bet ir pasikeitus
rengimams ar tiesiog profilaktikai.
1.2. Priegaisrin sauga

Vadovaujantis Bendrosiomis gaisrins saugos taisyklmis (patvirtintomis Priegaisrins


apsaugos ir gelbjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 sakymu Nr. 64) moni, staig
ir organizacij vadovai privalo organizuoti mons, staigos, organizacijos valstybs tarnautoj ir
darbuotoj instruktavim, mokym ir atestavim priegaisrins saugos klausimais, pagal kompetencij
rengti ir tvirtinti gaisrins saugos instrukcijas.
staig, moni vadovai arba organizacijos darbuotojai (kuriems vadovas paveda kontroliuoti
objekto priegaisrin bkl) vadovaujantis Priegaisrins saugos satymo 11 str. 5d., privalo iklausyti
priegaisrins saugos mokymo program ne reiau kaip kart per trejus metus ir organizuoti ini
patikrinimus, bei veiksm kilus gaisrui treniruotes.
Priklausomai nuo organizacijos dydio ir veiklos skiriasi reikalavimai priegaisrinei saugai
utikrinti.
Siekiant ukirsti keli gaisrams reikia:
Parengti gaisrins saugos instrukcijas (atskiroms darbo vietoms ar patalpoms);
Parengti moni, darbuotoj evakavimo planus;
Parengti gaisrins saugos reikalavim atmintines;
Sudaryti mons priegaisrins technins komisijos (rizikos valdymo grups) nuostatus;
Nustatyti Js mons patalp kategorijas pagal sprogimo ir gaisro pavoj;
Parinkti gaisrins saugos enklus bei gaisrin inventori;
Konsultuotis su PAGD gaisrins saugos klausimais;
Organizuoti darbuotoj priegaisrins saugos mokymus;
Apsirpinti gaisrins saugos enklais, gesintuvais ir kitu gaisriniu inventoriumi;
sirengti ir priirti gaisrins automatikos sistemas.

is sraas kaip ir rizikos veiksni, nra galutinis. Priklausomai nuo veiklos reikia vertinti
galim pavoj ir atitinkamai imtis vis btin priemoni vis pirma ivengti gaisro (t.y. prevencijos
priemonms) ir tuo pat metu bti pasiruous vis veiksm plan, tam atvejui jei visgi kilt gaisras.
1.3. Ekologija (ekologikos darbo vietos)

Kai sakoma Ekologika darbo vieta tai turima omenyje ne medinius baldus, ar tyr or, bet vis
veiksni visum.
i savok reikt suprasti, kaip visapusikai palankias darbo slygas. inoma tuo pat metu reikia
siekti ir energetinio naumo, t.y. pagal galimybes mainti suvartojam mediag, bei energijos kiek.
Perdirbti kuo daugiau antrini aliav ir t.t. Bet tai neturi pakenkti darbuotojui.
iuo metu vyrauja nuomon, kad ekologika darbo vieta kainuoja brangiau ir ekonomikai
nenaudinga, bet pastaruoju metu jau matoma ir kita tendencija. Darbdaviai pastebjo, kad pailsjas,
sveikas ir saugiai besijauiantis darbuotojas dirba naiau, maiau klysta, todl vyksta maiau
nelaiming atsitikim, o sutaupyti energetiniai itekliai tiesiogiai padeda taupyti finansus.
IVADOS

Svarbiausi reikalavimai darbuotoj saugai ir sveikatai darbe nustatyti Lietuvos Respublikos


darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statyme. Kaip monse laikomasi
darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybins darbo
inspekcijos statymas.
Darbdavys privalo organizuoti darb monje, nustatyti darbo ir poilsio reim taip, kad bt
sudarytos slygos, skatinanios darbuotojus laikytis darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim.
Kiekvienam darbuotojui privalo bti sudarytos saugios ir sveikos darbo slygos. Darbdavys negali
reikalauti, kad darbuotojas pradt darb monje, jeigu jis neapmokytas ar neinstruktuotas saugiai
dirbti. Darbuotoj saugos ir sveikatos priemons monse finansuojamos darbdavio lomis.
Kiekvienas darbuotojas privalo vykdyti mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini
dokument reikalavimus ir kaip galima labiau rpintis savo ir kit darbuotoj sauga ir sveikata
vadovaujantis savo iniomis ir darbdavio duota nurodymais. Darbuotojai privalo reikalauti, kad
darbdavys utikrint darbuotoj saug ir sveikat, rengt kolektyvins apsaugos priemones, aprpint
asmeninmis apsaugos priemonmis. Darbuotojas turi teis atsisakyti dirbti, jeigu kyla pavojus
darbuotoj saugai ir sveikatai.
Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu paeidia darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt
reikalavimus ir neutikrina saugi ir sveik darbo slyg, atsako statym nustatyta tvarka. Atsakomyb,
u darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt ar mons darbuotoj saugos ir sveikatos normini
dokument, su kuriais buvo supaindinti, numatyta ir darbuotojams.
Priedas Nr.1

SVAIGULA, 0254656
(mons pavadinimas, kodas)

PATVIRTINTA

Direktoriaus sakymu

2017-01-30 Nr. DSS-001

(data, dokumento pavadinimas)

Chemiko specialisto saugos ir sveikatos instrukcija

Nr. 001

1. Bendroji dalis.

2. Profesins rizikos veiksniai. Saugos priemons nuo j poveikio.

3. Darbuotojo veiksmai prie darbo pradi.

4. Darbuotojo veiksmai darbo metu.

5. Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais.

6. Darbuotojo veiksmai baigus darb.

Instrukcij pareng: Jonas Skirgaila, DDS specialistas

(vardas, pavard, pareigos)


Priedas Nr.2

Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij


rengimo ir instruktavimo tvarkos
1 priedas (rekomendacinis)

SVAIGULA, 0254656
(mons pavadinimas, kodas)

PATVIRTINTA

Direktoriaus sakymu

2017-01-30 Nr. DDS-002

(data, dokumento pavadinimas)

Pardavjo saugos ir sveikatos instrukcija

Nr. 002

(Teksto sudedamosios dalys)

1. Bendroji dalis.

2. Profesins rizikos veiksniai. Saugos priemons nuo j poveikio.

3. Darbuotojo veiksmai prie darbo pradi.

4. Darbuotojo veiksmai darbo metu.

5. Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais.

6. Darbuotojo veiksmai baigus darb.

Instrukcij pareng: Jonas Skirgaila, DDS specialistas

(vardas, pavard, pareigos)


Darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcij
rengimo ir instruktavimo tvarkos
1 priedas (rekomendacinis)
Priedas Nr.3

UAB SVAIGULA
SVAIGAL GAMINOJAS
Pilstuko g. 40, VILNIUS

UAB SVAIGULA
direktoriui V. Direktoreniui

NUKENTJUSIOJO PAAIKINIMAS
DL NELAIMINGO ATSITIKIMO PAKELIUI DARB

2017-04-25
Vilnius

2017 met balandio 23 dien apie 07:30 val. vykadamas darb nuosavo automobiliu, marrutu
Namui kaimas lydos plentas Metalinio vilko gatv Pilstuko g., patekau eismo vik Metalinio
vilko ir Pilstuko gatvi sankryoje.
vikio metu man lo ranka, todl greitj med. pagalb buvau nugabentas Vilniaus miesto
universitetin ligonin, kurioje man buvo suteikta pirmoji medicinin pagalba, iraytas nedarbingumo
paymjimas.

Chemikos specialistas (paraas) Antanas Antanaitis


Priedas Nr.4

AK 3 8 5 1 2 0 6 5 4 8 6 Forma N-2

NELAIMINGO ATSITIKIMO PAKELIUI


DARB
(rayti: darb/i darbo)
AKTAS
2017 04 - 26 Nr. 1
(registracijos data)
Vilnius
(dokumento sudarymo vieta)

1 1

Pakenkimas Nukentjusij
sveikatai: asmen
Lengvas 1 skaiius
Sunkus 2
Mirtinas 3

1. mons, kurios darbuotojas nukentjo nelaimingo atsitikimo darbe (toliau vadinama n. ats.) metu, pavadinimas ir
duomenys:
UAB Svaigula
(mons pavadinimas)
1.1. buveins adresas Pilstuko g. 40, Vilnius , pato indeksas LT - 0 0 0 0 0
1.2. telefonas 12345 , faksas 12345 , el. patas xxx@xxx.xom , m. kodas 0 2 5 4 6 5 6 0 0
1.3. ekonomin veikla Svaigal gamyba ir platinimas 2 1 1 0 1 0 1

(rayti)
1.4. darbuotoj skaiius monje 6 (ei) 0 0 0 6
(rayti)
1.5. mons atskiro padalinio, kuriame dirbo nukentjs darbuotojas, pavadinimas
*
(rayti)
2. Nukentjs darbuotojas Antanas Antanaitis 3 8 5 1 2 0 6 5 4 8 6
(vardas) (pavard) (asmens kodas)
2.1. nam adresas, telefonas Namuk kaimas, Senuk seninija, Vilniaus apskritis.
(rayti)
2.2. pilietyb Lietuvos Respublikos (LR) pilietis 1
(rayti)
2.3. uimtumas Darbuotojas, dirbantis nuolatin ( terminuotos trukms) darb, vis darbo dien 3 0 1
(rayti)
2.4. profesija, pareigos pagal darbo sutart chemikas 2 1 1 3 0 0
(rayti)
3. Nelaimingas atsitikimas vyko
2017 m balandio 23 d. 7 val. 30 min. 2 0 1 7 0 4 2 3 0 7
.
(metai) (mnuo (diena) (val.)
)
3.1. savaits diena Treiadienis 3
3.2. sualojimo diagnoz Deins rankos dilbio lis 1 5 2
(rayti)
Udaras kaulo lis 2 0 2 1
(rayti)
3.3. neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotini ar kit mediag: pagal blaivus 1 1
paym Nr. , iduot , rasta 2
(rayti mons pavadinim, buveins adres, telefon ir kod) (data)
(mediag pavadinimas, kiekis kraujyje, biologinse terpse, matavimo vienetas)
Gydymo staiga, kurioje suteikta medicinos pagalba Vilniaus Universitetins klinikos 1 2 3 4 5 6 7 8 9
Santariki g. 999 Vilnius
(rayti staigos pavadinim, buveins adres, telefon ir jos kod)
3.4. nelaimingas atsitikimas vyko vykstant (, i) vykstant darb i gyvenamosios (nakvyns) vietos 1
(rayti)
3.5 nukentjs darbuotojas vyko (kuo, kaip) Nuosavu automobiliu 3
(rayti)
4. Nelaimingo atsitikimo vieta pstiesiems eiti skirtoje kelio dalyje, aligatvyje, psij take 0 3
(rayti atsitikimo vietos apibdinim ir jos adres)

5. Nelaimingo atsitikimo liudytojai (vardai, pavards, nam adresai, telefonai) Nra duomen

(rayti)
6. Nelaimingo atsitikimo aplinkybs 2017 met balandio 23 dien, 07:30 val. Antanas Antanaitis vykadamas *a
darb nuosavo automobiliu, Metalinio vilko ir Pilstuko gatvi sankryoje nepastebjo raudono viesoforo signalo, *b
vaiavo sankry ir susidr su autobusu. vikio metu autobuso keliaiviai ir vairuotojas nenukentjo, *c
A. Antanaiiui lo ranka. vikio viet buvo ikviesti policiojos pareignai ir greitoji medicinos pagalb, kuri nukentjusiajam
suteik pirmj med. pagalb ir tolimesniam gydymui ive Vilniaus universitetin ligonin.

7. Nukentjus darbuotoj sualoj veiksniai Keli transporto priemon 1 1 4 2


(rayti)

Eismo taisykli paeidimas (u mons rib)


8. Nelaimingo atsitikimo prieastys Eismo taisykli paeidimas sauskeliuose 1 3 3 2
(rayti)

9. Nelaimingo atsitikimo tyrimas: pradtas 2017 m balandio 25 d. 12 val.


.
baigtas 2017 m balandio 29 d. 17 val.
.

* *b *c
a

Nelaiming atsitikim tyr (nuostatuose numatytais atvejais):


*d
(Valstybins darbo inspekcijos inspektoriaus pareigos, paraas, vardinis spaudas, vardas, pavard, telefonas)
darbdavio atstovas
(pareigos, paraas, vardas, pavard, telefonas)

darbuotoj atstovas
(pareigos, paraas, vardas, pavard, telefonas)

Dalyvavo atliekant tyrim:


(atstovaujamos mons pavadinimas, pareigos, paraas, vardas, pavard, telefonas)

Nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentus sudaro Nukentjusiojo paaikinimas ir payma


(lap sk.) 2
(dokument pavadinimai, pried numeriai, lap skaiius)

Su tyrimo dokumentais susipainau:


mons vadovas (darbdaviui atstovaujantis asmuo)
(pareigos, paraas, vardas, pavard, data)

A. V.

Dokumentus gavau:
Nukentjs darbuotojas Pranas Pranaitis
(nukentjusio darbuotojo (giminyst, paraas, vardas, pavard, nam adresas, telefonas, gavimo data arba akto (dokument) isiuntimo data ir registravimo numeris)
galiotas asmuo)

You might also like