1. Žmonių evakuacija iš pastatų.

1.Zmoniu evakuacija is pastatu

Evakuacija- procesas kuriuo metu zmones turi saugiai iseiti is pastato ivykus kazkokiam incidentui.
Vienas svarbiausiu veiksniu yra evakuacijos laikas. Jis turi buti trumpesnis nei laikas, per kuri
evakuacijaos keliuose atsiras pavojingi veiksniai.
Pavojingi veiksniai gaisro metu:
a) Dumai ir juose esantys toksiski produktai
b) Liepsna
c) Auksta temperature
d) Sumazejes deguonies kiekis
e) Blogas matomumas
Evakuacijos procesui pagrindiniai reikalavimai:
kiekviename visuomenines paskirties pastate turi buti evakuacijos planas, kuriame yra nurodomi
galimai Saugus isejimo is pastatu keliai, gaisru gesinimo iranga, signalizacijos vietos, saugos zonos.
Su siuo planu turi buti supazindinti dirbantys zmones.
Reikalavimai evakuaciniams keliams. Jie turi buti ne mazesni nei 2m plocio, jie turi buti laisvi, juose
neturi buti slenksciu, durys turi atsidaryti I lauka, tamsiu paros metu turi buti apsviesti ir pazymeti
atitinkamais zenklais.
Pastato konstrukcijoms gaisro poziuriu keliami tokie reikalavimai:
a) Atsparumas ugniai
b) Degumas
c) Dumu susidarymas

2. Pastatų atsparumas ugniai ir klasifikavimas pagal pavojingumą gaisrui ir sprogimui.

Atsparumas ugniai vertinamas laiku per kuri veikiant liepsnai ir aukstai temperaturai
konstukcijose negali atsirasti tokiu pozymiu:

a) konstrukcija turi neprarasti laikanciosios galios

b) priesinga liepsnai konstrukcijos puse negali ikaisti daugiau kaip 180C
c) konstrukcijose negali atsirasti plysiu ar skyliu, pro kurias galetu prasiskverbti degimo
produktai ar liepsna.
45 REI- atsparumas ugniai ( per 45min veikiant ugniai neturetu prarasti stiprumo R, vientisumo E
ir neikaisti I )
Pagal deguma medziagos skirstomos I klases:
a) A1,A2- nedegios
b) B-sunkiai degios
c) S- krentancios degancios daleles
d) D- dumingumas
Evakuacijos keliuose negali buti naudojamos medziagos isskiriancios degancias daleles ir dumus
B sir Dn
Patalpu klasifikacija pagal pavojinguma gaisrui ir sprogimui
Patalpos siuo poziuriu klasifikuojamos priklausomai kokios medziagos yra ir ju kiekis
s-pavojingu sprogimui, g-pavojiinga gaisrui
Asg- patalpa, kurioje naudojamos degios dujos ar degus skysciai, kuriu pliupsnio temperatura
mazesne 25C ir ju yra tiek, kad sprogus nesudarytu didesnes kaip 5Kpa momentinis slegis. Arba
naudojomas medziagos, kurios gali saveikaudamos uzsidegti.
Bsg- patalps, kuriuose yra naudojamos degios dulkes arba degios dujos, kuriu pliupsnio tempr
daugiau kaip 5Kpa. Patalpa pavojinga Cg,Dg,Eg. Ne tik patalpos, bet ir pastatai klasifikuojami
pagal pavojinguma.

3. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą.

 Pagrindinis teises aktas- konstitucija.
Zmoniu sauga bendraja prasme apibreziama, kaip darbuotoju sauga ir sveikata (DSS) ir sie teises aktai
yra privalomi visiems dirbantiems pagal sutarti arba rasytinius susitarimus.
Pagrindinis DSS yra darbuotoju saugos ir sveikatos istatymas. Pagrindine jo mintis yra darbdavys privalo
darbuotojams uztikrinti saugias ir sveikas darbo salygas savo lesomis. DArbuotojas privalo zinoti teises
aktu reikalavimus pagal savo kompentencija ir juos vykdyti, dirbti saugiai ir netrukdyti to daryti kitiems.
Sio istatymo pagrindu yra parengta daug kitu dokumetnu reglamentuojanciu ivairias DSS sritis. Tai butu
tokie dokumentai: normos, taisykles, reglamentai, nuostatai, instrukcijos.
Teisiniu pagrindu valstybeje yra 3 salys:
a) Darbdaviai
b) Darbuotojai
c) Valstybe
Teises aktu nuostatos galioja tik visoms trims salims sutarus.

4. Atsakomybė pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

Darbdaviai ir darbuotojai už darbų saugos aktų nevykdymą traukiami drausminėn, administracinėn,
materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Drausminė atsakomybė skiriama už darbo drausmės
pažeidimus, ją skiria darbdavys įmonės viduje. Darbuotojas rašo pasiaiškinimą, per vieną menesį jam
skiriama nuobauda, tačiau tik viena (pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo).
Administracinė atsakomybė skiriama už darbų saugos aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe
nuslėpimą, už kliudymą dirbti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Už tai skiriamos piniginės
nuobaudos ne vėliau kaip per mėnesį. Bausti gali arba darbdavio įgalioti asmenys, atsakingi už darbo
saugą, arba VDI.
Materialinė ataskomybė skiriama darbdaviui ar pareigūnui, padariusiam įmonei materialinę žalą, pvz.
už avarijų, griuvimo metu sugadintus įrenginius. Taip pat jei žala padaryta asmeniui (dėl nelaimingo
atsitikimo, profesinių ligų). Mater.atsakomybė skirstoma į ribotą ir pilnutinę. Pilnutinė taikoma
pareigūnui, kai jo veiksmai turi kriminalinio nusikaltimo faktų, ir ribota, už darbuotojui padarytą žalą.
Už mirtiną atsitikimą išmokama vienkartinė 100 vidut.mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžio
pašalpa.
Baudžiamoji atsakomybė skiriama reminatis Baudžiamojo kodekso 141 straipsniu. Pagal pažeidimo
sunkumą, gali būti taikomi pataisos darbai iki 1m., laisvės atėmimas iki 5metų. Šis straipsnis taikomas
tik už tuos darbų saugos pažeidimus, už kuriuos tiesiogiai atsakingas pažeidėjas ir kurie galėjo lemti
avariją ar kt. Sunkias pasekmes.

5. Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė ir socialinė partnerystė.

Kontrole gali būti valstybine ir vidine(pacioje imoneje).
Valstybine kontrole vykdo tokios valstybines konstitucijos :
a) Valstybine darbo inspekcija prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos vykdo. Valstybes
nustatytos DSS politikos laikymosi konrole. Sios institucijos pareigunas gali bet kuriuo paros
metu ateiti i imone ir pagal savo kompetencija tikrinti. Jei yra dideli pazeidimai , jis gali
sustabdyti imones veikla.
b) Valstybine energetikos inspekcija kuri vykdo valstybine energetikos kontrole, isskyrus
atomines energijos naudojima.
c) Valstybine atomines energetikos inspekcija vykdo radioaktyviuju medziagu bei branduolines
energijos naudojimo kontrole.
d) Visuomenes sveikatos centras. Pagal savo kompetencija igyvendina valstybes politika.
Visuomenes sveikatos prieziuros ir vartotoju teisiu apsaugos srityje. Vertina ir valdo rizika
zmoniu sveikatai, susijusiai su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais, ligomis.
e) Priesgaisrines apsaugos ir gelbejimo departamentas. Prie LR vidaus reikalu ministerijos. Jis
vykdo valstybine priesgaisrine prieziura, gesina gaisrus, atlieka gelbejimo darbus
autoavarijose, ar ivykus kazkokiems kitiems incidentams.
 Vidine DSS kontrole vykdoma pacioje imoneje. Jei imoneje dirba daugiau nei 50 darbuotoju.
Darbdavys privalo imoneje isteigti darbuotoju saugos ir sveikatos skyriu. Si kontrole apima
tokias sritis:
a) Darbuotoju sauga ir sveikata
b) Priesgaisrine sauga
c) Darbo medicina
d) Elekrosauga
e) Aprupinima asmeninemis apsaugos priemonemis

6. Potencialiai pavojingi įrenginiai, pavojingi darbai.

PPI tai tokie I. Kuriu pavojus del jose sukauptos energijos vykstanciu procesu ir esanciu
medziagu yra didesnis nei kitu priemoniu. Sie I turi būti projektuojami, montuojami, gaminami,
rekonstruojami pagal specialiasias PPI prieziuros taisykles. Tai tokie I
a) Sleginiai indai
b) Kelimo kranai
c) Liftai
d) Keltuvai
e) Indai labai degioms medziagoms supilti
f) Garo sildymo katilai
Naudoti siuos irenginius gali tik asmenys, turintys tam tikra kvalifikacija ir tai irodanti
dokumenta.
Pavojingas darbas- tai rizikos turintis darbas, kai galimas kazkoks atsitiktinio veiksnio su tuo
darbo poveikis.
Visi sie darbai gali būti atliekami tik pagal rasytinius nurodymus asmenu turinciu tam tikra
kvalifikacija.
Pries kiekviena toki darba darbuotojai apmokomi specialiai ir tureti tinkama kvalifikacija
apmokomi didesniu tarifu.
Siai kategorijai priskiriami darbai su:
a) Kenksmingomis medz.
b) Degiomis dujomis
c) Po vandeniu, suliniuose
d) Darbai veikianciuose elektros irenginiuose
7. Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje.
Darbdaviai arba ju igalioti atstovai privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo salygas,
juos mokyti, informuoti, konsultuoti, kontroliuoti, nemokamai aprupinti saugiais darbo drabuziais,
avalyne, asmeninemis apsaugos priemonemis, saugiomis darbo priemonemis, teikti medicinines
paslaugas pagal darbo pobudi, sudaryti tinkama darbo ir poilsio rezima, apdrausti darbuotojus nuo
nelaimingu atsitikimu ir profesiniu ligu. Ivykus nelaimingam atsitikimui, uztikrinti skubia
medicinos pagalba. Darbuotojas privalo zinoti DSS teises aktu reikalavimus pagal savo
kompetencija ir juos vykdyti. Dirbti su jam paskirtais darbo drabuziais. Naudoti kolektyvines
priemones, esant kazkokiam pavojui nutraukti veikla ir informuoti darbdavi, vykdyti
kontroliuojanciu pareigu ir asmenu teisetus nurodymus.

8. Darbo ir poilsio laikas. Darbo ir poilsio laiką reglamentuoja specialus įstatymas – darbo
kodeksas. Taip pat jis apibrėžiamas įmonių kolektyvinėse sutartyse. Lietuvoje yra nustatyta 5
darbo dienų, 40 darbo valandų darbo savaitė, tačiau žmogus gali dirbti ne 1 darbe, bte bendra
darbo diena negali būti daugiau nei 12h per parą. Tam tikrai darbuotojų grupei (gyditojai,
gaisrininkai) yra atskira darbo laiko tvarka (20h per parą). Leidžiama dirbti viršvalandžius, bet ne
daugiau kaip 2 valandas, kas 2 dienas. Sutrumpinta darbo diena yra paaugliams nuo 16 iki 18
metų, 35h į savaitę, taip pat darbo laikas gali būti sutrumpintas, jei žmogus dirba aplinkoje,
kurioje yra pavojingų ar kenksmingų veiksnių ir jų dydis viršija leistiną. Darbas kitomis dienomis
(savaitgaliais, švenčių dienomis) – leidžiama dirbti tik tuos darbus, kurių negalima sustabdyti. Jų
sąrašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat leidžiama dirbti, kai reikia
likviduoti stichinių nelaimių, avarijų padarinius. Šiuo metu darbas yra apmokamas dvigubai, ar
šalių susitarimu gali būti skiriama 1 papildoma laisva diena. Kai darbų negalima sustabdyti
leidžiama dirbti naktį nuo 24h iki 6h. Jį draudžiamą dirbti paaugliams, neščioms ir neseniai
pagimdžiusioms moterims bei asmenims pagal medikus negalintiems dirbti. Dirbi viršvalandžius
galima tokiais atvejais: likvduojant avarijų ar stichinių nelaimų padarinius, kai vykdomi
 visuomenei ar krašto apsaugai būtini darbai, kai būtina užbaigti darbą, kurio dėl nenumatytų
priežasčių nebuvo galima užbaigti laiku ir jeigu jo nebaigus gali sugesti kažkokios medžiagos ar
prietaisai, kai remontuojamos darbo priemonės ir nepabaigus remonto sutriktų gamyba ar
kažkokia veikla vėliau, kai neatvyksta porininkas, tačiau ne ilgiau kaip 4h. Kai vykdomi
transporto pakrovimo, iškrovimo darbai, ir jeigu dėl to bus didelės grūstis, kamščiai. Yra tokios
poilsio rūšys: dienos, pertrauka pavalgyti ir pailsėti, savaitės poilsis ir atostogos. Pertrauka
pavalgyti ir pailsėti ne mažiau nei pusvalandis, ir ne ilgiau kaip 2 valandos, jos metu gali palikti
darbo vietą ir įmmonės teitoriją. Jeigu dirbdama padidinto pavojaus salygomis, gali būti skiriamos
specialos pertrauks pailsėti ir įskaitomos į darbo laiką. Dienos poilsis turi būti nemažesnis kaip 11
valandų iš eilės. Savaitės poilsis turi būti ne mažesnis kaip 35 valandos iš eilės, atostogos.
9. Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos, nelaimingų atsitikimų tyrimas.
Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kuris įvyksta darbo metu (dirbant sutartyje numatytą
darbą), kurio metu patiriama trauma. Profesinė liga – tai lėtinis arba staigus sveikatos sužalojimas,
kurį sukelia vienas arba daugiau pavojingų veiksnių. Profesinės ligos skirstomos: lėtinė, kai
sukelta buvo veikiant ilgą laiką; ūminė – greitas arba staigus susirgimas. Dažnai susergama
kvėpavimo susirgimais. Nelaimingi atsitikimai skirstomi: lengvas, kai darbuotojas netenka
darbingumo ne daugiau kaip 1 dienai; sunkus, kai darbuotojas patiria sveikatai ir gyvybei
pavojingą traumą, dėl kurios lieka pasekmės sveikatai; mirtinas, kai patiriama gyvybei pavojinga
trauma ir dėl jos mirštama iš karto ar po kurio laiko. Nelaimingi atsitikimai būna susiję su darbu ir
nesusiję su darbu. Jei susijęs su darbu, tai darbdavys moka už gydymą, jei nesusijęs, tai moka
socialinis draudimas.
Nelaimingų atsitikimų tyrimas.
Juos tiria komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojo atstovų ir tyrimo eigoje surašomas N- 1
aktas, be to įvykus tokiam atsitikimui privaloma nedelsiant pranešti įmonės profsąjungai, įmonės
saugos ir sveikatos komitetui. Vietą, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, privaloma išsaugoti
nepaliestos būklės, nukentėjusiajam turi būti suteikta pirmoji medicininė pagalba. Patyrus sunkius
sužeidimus tyrimas turi būti atliktas greitai, o jei nelaimės atveju pasitaiko mirtinų sužeidimų tai
tyrimas gali užsitęsti ir ilgesnį laiką.
10. Ergonomikos rūšys, žmogiškasis veiksnys. Fizinė ergonomika yra susijusi su žmogaus
anatominiu, fiziologiniu ir biomechaniniu charakteristikų bei fizinio darbų statinių ir dinaminių
parametru suderinamumu. Svarstoma problema apima darbo pozas, medžiagų gabenimą rankomis,
profesinę saugą ir sveikatą. Pažinimo ergonomika – nagrinėja žmogaus protinius procesus, tokius
kaip suvokimas, informacijos apdorojimas ir motorinis atsakas, kai tai siejasi su žmogaus ir
sistemos elementų sąveika. Nagrinėjama suvokimo, dėmesio, darbo krūvio, sprendimo priėmimo,
įgudžių ir atminties problemas, jų svarbą projektuojant žmogaus-sistemos sąsają. Socialinė
ergonomika, jos tiksliai optimizuoti darbo sistemas, iskaitant jų veiksnius: 1) žmonės skirtingi,
visi žinome, kad žmonės skiriasi ūgiu, svoriu, apimtimi, amžiumi, tačiau dažnai darbo vietos
kuriamos tokios, kad tiktų visiems, ir reikia vertinti visus dydžius, tiek svorio, ūgio,
išsilavizinimo, fizinės ir kt. Galimybes. 2) Žmonų galimybės ribotos, žmonių fiziniai ir protiniai
sugebėjimai labai skiriasi. 3) žmonių reakcija nuspėjama. T.y klysti-žmogiška. Šitas principas
suprantamas taip, kad žmogiška veikla, klaidingas veiksmas, jos turi kategorijas: suvokimo
klaidos, klaidingi sprendimai, klaidingi veiksmai.
11. 10 fizinių ir 10 pažinimo principų. 1) viskas turi būti lengvai pasiekiama. 2) darbui svarbu
pasirinkti tinkamą aukštį. 3) kūno padėtis dirbant turi būti patogi. 3) būtina sumažinti per didelę
naudojamą jėgą.4) siekti sumažinti nuovargį. 5) mažinti nebūtina kartojimą. 6) mažinti tiesioginę
salyčo įtampą) 7) sudaryti galimybę judėti bei keisti kūno padėtį. 8) palaikyti gerą aplinką. 9)
mažinti tiesioginę salyčo įtampą. ***** 1) būtina norminti. 2) taikyti stereotipus. 3) siekti
tiesioginio suvokimo ir veiksmo ryšio) 4) supaprastinti informacijos pateikimą. 5) siekti reikiamo
informacijos pateikimo detalumo. 6) naudoti vienareikšmi simbolių atvaizdą 7) naudoti pertekliu.
8) informaciją pateikti modeliu. 9) naudoti kintamąjį jaudikli. 10) numatyti akimirksnini
grįžtamąjį ryši.
12. Profesinės rizikos vertinimas. Rizikos vertinimas susideda iš tokių etapų: pavojų
identifikavimas, pažeidžiamų asmenų nustatymas, rizikos dydžio nustatymas. 1. Pavojai gali būti
akivaizdūs, tokie kaip pvz: darbas su potencialiais, pavojingais įrenginiais, ar vykdant pavojingus
darbus, biologiniai pavojai, psichosocialinių veiksnių sukeliami pavojai. Daugumą pavojų įmonėje
gali nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba. 2. Šiuo atveju būtina nustatyti, kokie
asmenys gali pakliūti į konkrečiai paimto pavojaus zona, kiek yra tų asmenų, infrmaciją apie juos.
3. Įvertinama ar ta rizika yra priimtina konkrečiu atveju. O rizikos priimtinumas priklauso nuo
žalos, kurią gali padaryti pavojus, kada jis pasireikš. Bendruoju atveju rizikos dydis priklauso nuo:
pavojaus, jo pasireiškimo tikimybės bei pasekmių, kurią padarys, jeigu pasireikš. Pagal visų šitų
trijų sandaugą ir galima vertinti rizikos dydį. Pavojaus įvertinimas: 3 balai – labai didelis pavojus,
gali būti patiriama labai sunki trauma. 2 balai – didelis pavojus, patiriama sveikatai ar gyvybei
pavojinga trauma. 1 balas – nedidelis pavojus, lengva trauma, lengvas atsitikimas. Pasireiškimo
tikimybė: 3 bala – didelė tikimybė, kai įvykis įvyksta pakankamai dažnai. 2 balai – vidutinė
tikimybė, gali pasireikšti atsitiktina, 1 balas – maža tikimybė, retai pasitaiko. Pasekmės: 3 balai –
didelės pasekmės, paveikiama grupė asmenų. 2 balai – vidutinės, paveikia keletą asmenų, 1 balas
– maža, paveikiamas tik vienas asmuo. Sandauga: kai yra 3 ar 4 balai, rizika dar yra leistina,
tačiau būtina kontroliuoti, kai yra 6 ir daugiau, rizika nepriimtina, ir būtina naudoti atitinkamas
prevencijos priemones, kad sumažinti šią riziką. Prevencinės priemonės skirtos sumažinti žalą, jos
būna: techninės (tai kas nepriklauso nuo žmogaus), organizacinės (susiję su darbo organizavimu),
žmogiškosios, (jos susiję su darbuotojų kvalifikacija, su jų mokymų, kompetencija, sveikatos
būkle, jų informacimu, konsultavimu, sveikatos tikrinimu..) Dažniausiai rizikos vertinimas būna
subjektyvus, tai yra priklauso nuo to, kas vertina.