VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

STATYBOS FAKULTETAS
DARBO IR GAISRINĖS SAUGOS KATEDRA

Erikas Bucylinas

Viešbučio „Karolina“ priešgaisrinės saugos užtikrinimas

Fire protection security of the hotel „Karolina“

Diplominis projektas

Studijų programa Gaisrinė sauga

Studijų kryptis Saugos inžinerija

Vadovas Tatjana Molienė

Vilnius 2005
 Turinys

Anotacija……………………………………………………………………………………
Summary……………………………………………………………………………………
Turinys……………………………………………………………………………………...
Įvadas.....................................................................................................................................
I Dalis
Objekto charakteristika..........................................................................................................
Šiuo metu veikiančios priešgaisrinės apsaugos priemonės....................................................
Gaisrų kylančių viešbučiuose apžvelgimas bei analizė.........................................................
Rekomendacijos ruošiantiems gyventi viešbutyje.................................................................
Pagrindiniai uždaviniai gesinant gaisrus visuomeniniuose pastatuose..................................
Gelbėjimo darbų organizavimas ir vykdimas visuomeniniuose pastatuose..........................
Koviniai veiksmai atliekant gesinimą visuomeniuose pastatuose.........................................
Gaisrų gesinimas visuomeniuose pastatuose.........................................................................
Dūmų šalinimas visuomeniuose pastatuose..........................................................................
Žmonių evakuacija iš visuomeninės paskirties pastatų.........................................................
Paslėptas ugnies plitimas......................................................................................................
II Dalis
2. Automatinės gaisro gesinimo įrangos panaudojimo būtinumas........................................
2.1 Automatinių gesinimo vandeniu sistemų sudarymo principai ir funkcionavimo
algoritmai...............................................................................................................................
2.2 Procesai vykstantys sistemoje , gesinant vandeniu..........................................................
2.3 Sprinklerinių ir drenčerinių AGGS projektavimo ypatumai............................................
2.4 Automatinės gaisro gesinimo sistemos tipo parinkimas..................................................
2.5 Stacionarios gaisro gesinimo priemonės..........................................................................
2.6 Sprinklerinių įrenginių skaičiavimas...............................................................................
2.7 Gesinimo sistemos mazgai ir detalės..............................................................................
2.8 Siurblinė stotis.................................................................................................................
2.9 AGGS techninė priežiūra................................................................................................
III Dalis
3. Viešbučio – konferencijų centro „Karolina“ incidento likvidavimo planas......................
3.1 Bendroji dalis...................................................................................................................
3.1.1 Objekto operatyvinė - taktinė charakteristika...............................................................
3.2 Palyginamasis gaisro parametrų ,reikalingų sutelkti pajėgų ir priemonių skaičiavimas
viešbutyje – konferencijų centre „ Karolina“...................................................
3.2.1 Pajėgų ir priemonių skaičiavimai jei gaisras gesinamas be AGGS pagalbos...............
3.2.2 Pajėgų ir priemonių skaičiavimai jei gaisras gesinamas su AGGS pagalba..............
3.2.3 Nurodymai GGV ir užnugario viršininkui...................................................................
3.2.4 Bendri vadovavimo gesinant gaisrus reikalavimai......................................................
3.2.5 Gaisro gesinimo vadovas..............................................................................................
3.2.6 Koviniai barai ir užnugaris gaisre.................................................................................
3.2.7 Operatyvinis štabas gaisre.............................................................................................
3.3 Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai...................................................................
Išvados – pasiūlymai..............................................................................................................
Literatūra................................................................................................................................
 ŠIUO METU VEIKIANČIOS PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS
PRIEMONĖS

Šiuo metu pastate yra „ RUBIN 3“ priešgaisrinė signalizacija, kuri įrengta prieš 12
metų ir yra techniškai visiškai pasenusi, ir jos patikimumas nėra pakankamas. Naujai
įrengtame konferencijų centre bei atnaujintuose kambariuose sumontuoti dūminiai
optiniai jutikliai OSD – 200 , tačiau kolidoriuose ir tarnybinėse patalpose vis dar yra
nepakeisti seni temperatūriniai IP - 104 jutikliai?

Kiekviename iš penkių aukštų yra po tris vidinius priešgaisrinius čiaupius, o rūsyje

jų yra penki. Gesintuvų skaičius taip pat yra pakankamas.
 PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI GESINANT GAISRUS VISUOMENINIUOSE
PASTATUOSE

Pagrindinė užduotis gelbėtojų grupei atvykus į gaisrą visuomeninės paskirties statiniuose

yra žmonių gelbėjimas ir neleisti išplisti gaisrui per pastato aukštus.

Pav 1. Gaisro plitimo schema aukštuose su kolidoriniu išplanavimu.

 Pav 2. Gaisro plitimo schema aukštuose su sekcijiniu išplanavimu.

GELBĖJIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

VISUOMENINIUOSE PASTATUOSE

Neretai atsitinka, kad atvykus į gaisrą laiptinės uždumintos, o žmonės per langus ir
balkonus šaukiasi pagalbos. Labai svarbu tokiais atvejais imtis priemonių, kad išvengti
panikos ir nedelsiant organizuoti gelbėjimo grupių darbą. Gelbėjimo grupių darbuotojai
pirmiausia atidaro laiptinių langus ir duris į palėpę tam, kad išleisti dūmus ir sumažinti
temperatūrą evakuacijos keliuose. Žmonių evakuacija pradedama nuo viršutinių aukštų,
nes jie labiausiai užduminti. Tikrinamos laiptinių aikštelės ir kambariai, kurių durys
atidarytos.Uždarytų kambarių durys, uždūmintoje zonoje, išlaužiamos, kambariai
kruopščiai tikrinami tam, kad būtų įsitikinta, kad ten nėra žmonių.Gelbėjimo darbus
organizuoja ir koordinuoja Gaisro Gesinimo vadovas ( GGV ) savo veiksmus derindamas
su operatyvaus valdymo dalimi ( OVD ). Gelbejimo darbai skaitomi baigti, kai patalpose
nėra dūmų, jos kruopščiai patikrintos ar ten neliko žmonių. Pasibaigus gelbėjimo
darbams, visos pajėgos sutelkiamos gesinti gaisrą.

GAISRŲ GESINIMO ORGANIZAVIMAS VISUOMENINIUOSE PASTATUOSE

Gaisro gesinimo vadovas gaisravietę suskirsto koviniais barais. Kovinius barus galima
paskirstyti iš kiekvienos laiptinės pusės. Koviniai barai vykdo gaisro gesinimą ir
gelbėjimo darbus. Atskirais atvejais, kilus gaisrui pastate su koridoriniu išplanavimu,
aukštai suskirstomi barais iš laiptinės pusės. Jų darbą koordinuoja kovinio baro vadovas.
Gaisro gesinimo metu gesinimo vadovas palaiko pastovų ryšį su operatyvaus valdymo
dalimi. Gesinimo metu skiriami atsakingi asmenys, kurie atsako už gelbėjimo darbus, už
dūmų šalinimą, už nepertraukiamą gaisrinės technikos darbą, už darbų saugą ir kita.

KOVINIAI VEIKSMAI ATLIEKANT GESINIMĄ VISUOMENINIUOSE

PASTATUOSE

Koviniai veiksmai atliekant gesinimą priklauso nuo gaisro kilimo vietos. Kilus gaisrui
apatiniuose aukštuose ugnegiasių padaliniai turi galimybę greitai paduoti ugnies gesinimo
priemones į gaisro židinį bei gaisro išsiplėtimo kryptimis. Bet gali būti atvejų, kai
pavojingoje zonoje yra didelis žmonių skaičius. Jiems evakuoti bus panaudota didesnė
dalis ugniagesių ir gelbėjimo įrangos. Kilus gaisrui viršutiniuose aukštuose yra mažesnė
grėsmė gaisro išsiplėtimui, bet gėsinimo įrangos panaudojimas yra žymiai sudėtingesnis.
Be to viršutiniuose aukštuose sunkiau atlikti gelbėjimo darbus.
Gelbėjimo darbai daugiaaukščiuose statiniuose atliekami darbo grupėmis- po 4-5 žm. Šių
grupių užduotis vykdyti gelbėjimo darbus bei gaisro gesinimą. Pirmiausia jie turi
nustatyti ar yra pavojus žmonių gyvybei degančiame bei aukščiau esančiuose aukštuose.
Žvalgybos-gelbėjimo grupės privalo turėti dujokaukes, dragerius, ryšio priemones,
gelbėjimo virves, apšvietimo prietaisus.
Pradedant gelbėjimo operaciją gaisro gesinimo vadovas privalo sužinoti apie pastate
likusių žmonių skaičių, kokių veiksmų buvo imtasi jų evakuacijai. Nagrinėjami
trumpiausi evakuacijos keliai ir kur yra pagrindinis gaisro židinys. Nustatomi
autokopėčių, alkūninių keltuvų ir kitos gelbėjimo įrangos panaudojimas, jų sustatymo
vietos, liepsnos plitimo kryptis. Patikslinama ar įjungti vidaus priešgaisrinio vandentiekio
gaisriniai siurbliai, galimybė panaudoti stacionarias gesinimo priemones, dūmų šalinimo
priemones bei vidaus temperatūros mažinimo galimybes.

GAISRŲ GESINIMAS VISUOMENINIUOSE PASTATUOSE

Gesinant gaisrus pastatų aukštuose naudojami vandens švirkštai. Gesinant gaisrus

atskiruose sunkiai prieinamuose patalpose, ventiliacijos sistemose, perdangų kiaurymėse
ir pan., sėkmingai naudojamos putos. Švirkštai yra paduodami per pagrindinius įėjimus,
laiptinių aikšteles, sausvavamzdžiais, stacionariomis gaisrinėmis kopėčiomis. Taip pat
švirkštai yra paduodami per langus ir balkonus gaisrinėmis kopėčiomis, alkūniniais
keltuvais bei gelbėjimo virvių pagalba.
Degant vienam ar keliems aukštams švirkštai yra paduodami į degančius aukštus –
gesinimui, o rezerviniai – į aukščiau ir žemiau esančius aukštus – papildomai atsargai nuo
gaisro išsiplėtimo.
Atliekant gesinimo darbus, atliekami ir dūmų šalinimo darbai. Dūmai šalinami iš
laiptinių, koridorių ir patalpų, atidarant langus, duris, liukus perdangose, išskirtiniais
atvejais naudojami dūmų siurbliai.
 Pav 3. Gaisro gesinimo medžiagų padavimas į viršutinius pastato aukštus.

DŪMŲ ŠALINIMAS VISUOMENINIUOSE PASTATUOSE

Dūmų šalinimo surbliais per vestibiulį oras paduodamas į laiptines, liftų šachtas, liftų
holus. Tuo pačiu metu dūmai išleidžiami viršutinėje laiptinės-lifto mazgo dalyje per
dūmų liukus ir langus.
Oro padavimo variantai į daugiaaukščio pastato vestibiulį parodyti pav.1

Pav 4. Dūmų šalinimo ir oro padavimo į komunikacijų mazgus schemų variantai:

a) be liftų holo b) su liftų holu
 ŽMONIŲ EVAKUACIJA IŠ VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATŲ

Visuomeninės paskirties pastatuose ir statiniuose, kai juose vienu metu būna daugiau nei
100 žmonių, turi būti įrengta įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema.
Pranešimo būdas nustatomas atsižvelgiant į pastato paskirtį, turinio planavimo ir
konstrukcinius ypatumus. (STR 2.01.04.:2004p.131 )
Kilus gaisrui, naudoti liftus žmonėms evakuoti yra draudžiama. 10-ies ir daugiau aukštų
pastatuose liftai nuleidžiami į apatinį aukštą ir ten sustoja atviromis durimis. Daugiau
kaip 9-nių aukštų visuomeninės paskirties pastatuose vienas liftas turi būti skirtas
ugniagesiams gelbėtojams bei gesinimo įrangai pervežti gaisro metu.
Aukštuminiuose pastatuose kilus gaisrui, būdingas greitas uždūminimas viršutinių aukštų,
laiptinių ir liftų šachtų. Ugnis dideliu greičiu plinta per visą aukštą. Tiesioginis ugnies
plitimo greitis koridoriuose siekia 4-5 m/min.
Įvykę gaisrai liudija, kad kilus gaisrui I-me-III-me aukštuose daugiaaukščio pastato
degimo produktai per 5-6 min. apima laiptinę, o uždūminimo lygis toks, kad žmonės
negali išbūti be kvėpavimo takų apsaugos priemonių. Todėl yra prevencinis reikalavimas
5-kių ir aukštesnių viešbučių statinių kambariuose turi būti specialūs gobtuvai nuo dūmų,
skirti saugiai žmonių evakuacijai.
Žmonių evakuacija ir gelbėjimas organizuojami šiais būdais : išvedimas ir išnešimas
žmonių į saugias vietas iš pastato arba pastato viduje ; žmonių evakuacija laiptinėmis
arba išoriniais atvirais laiptais ; žmonių gelbėjimas panaudojant autokopėčias, alkūninius
keltuvus, kablinias ir ištraukiamas kopėčias, gelbėjimo virves, taip pat panaudojant
papildomas apsaugos priemones ( gelbėjimo rankoves, individualius gelbėjimo prietaisus
ir kt.).
Esant dideliam evakuojamų žmonių srautui, laiptinių aikštelėse sustatomi gelbėtojai,
kurie vykdo greitą ir organizuotą žmonių judėjimą link išėjimo.
Tuo pačiu metu gaisro gesinimo vadovas nukreipia ugniagesių- gelbėtojų grupes, kurie
savo veiksmais užkerta liepsnos plitimui ir dūmams evakuacijos keliuose, taip pat
imamasi priemonių sumažinti temperatūrai laiptinėse ir kituose evakuacijos keliuose.
Šiems tikslams naudojami : vidaus priešgaisrinis vandentiekis ir stacionarios gaisro
gesinimo sistemos bei dūmų šalinimo sistemos. Kai pastate neįrengta dūmų šalinimo
sistema, gaisro gesinimo vadovas (GGV) privalo naudoti pernešamus ir stacionarius
dūmų siurblius, taip pat atidaryti langus ir duris.

GALIMI EVAKUACIJOS KELIAI

Žmonių evakuacija vykdoma laiptinėmis per pagrindinius išėjimus, stacionariais gaisro

laiptais per atsarginius ir avarinius išėjimus, per langus ir balkonus autokopėčių, kablinių
ir ištraukiamų kopėčių pagalba bei panaudojant gelbėjimo virves. Evakuojant žmones iš
pirmų aukštų naudojamos glaustinės kopėčios, Iš II-o ir III- o aukštų suaugusius ir vaikus
nuleidžia ištraukiamomis kopėčiomis savarankiškai. Iš IV- o ir aukštesnių aukštų žmonės
evakuojami autokopėčiomis, kablinių kopėčių grupe arba kablinėmis ir ištraukiamomis
kopėčiomis su papildomomis apsaugos priemonėmis.

PASLĖPTAS UGNIES PLITIMAS

Ypatingai pavojingas ugnies plitimas statybinių konstrukcijų viduje, ventiliacijos

kanalais, liftų šachtomis ir panašiai. Šiuo atveju ugnis vienodai plinta horizontalia
kryptimi perdangų kiaurymėse ir vertikalia – nelaikančių sienų vidaus tarpų ventiliacijos
kanalais bei kitomis komunikacijomis.
Esant paslėptam ugnies plitimui statinio konstrukcijos greičiau praranda gebėjimą tam
tikrą laiko tarpą išlaikyti apkrovas – R, sumažėja jų vientisumas ( sandarumas ) – E bei
izoliacinės savybės – I. Todėl gaisras greičiau apima gretimas patalpas, aukštus.
Paslėpto ugnies plitimo požymiai : iš po plintusų, per plyšius, ventiliacijos groteles
skverbiasi dūmai, apdailos medžiagų spalvos pokyčiai, konstrukcijų įkaitimas ir
specifinis garsas, kurį skleidžia ugnis kiaurymėse.
Tam, kad užkirsti kelią slaptam vidiniam degimui konstrukcijos ardomos ir užpilamos
vandeniu ar putomis.
 II dalis
2 AUTOMATINĖS GAISRO GESINIMO ĮRANGOS
PANAUDOJIMO BŪTINUMAS

Kilus gaisrui, dažniausiai įmonėje ugnis plinta gana labai greitai , apima
didelius plotus, padaromi didžiuliai nuostoliai. Kadangi, kaip rodo statistiniai
duomenys, pirmosios ugniagesių pajėgos atvyksta po 5 min, tačiau sugaištamas
laikas atliekant kovinius išsidėstymus, žvalgybą, durų laužimus, praėjimo
atlaisvinimo darbus ir t.t. Tuo būdu turime jau 10 min praėjusio laiko nuo signalo
gavimo, o kol atvyksta papildomos pajėgos, neretai būna praėję ir 15- 30 min.
Per tą laiką gaisras gali išplisti viso pastato tūryje. Norint šito išvengti, reikia
pradėti gesinti pradinėje stadijoje, tada būna mažiausi nuostoliai. Tam tikslui ir
yra įrengiamos automatinės gesinimo sistemos, kad gaisras būtų gesinamas ar
bent jau lokalizuojamas pradinėje stadijoje. Tada pilnas jo likvidavimas su
ugniagesių pagalba atliekamas greičiau ir nepatiriant labai didelių nuostolių.
Remiantis galiojančiomis respublikinės statybos normomis (RSN 138-92*
"Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika"), automatinę gesinimo sistemą
reikėtų įrengti šiais atvejais:
- gaisro- sprogimo atžvilgiu pavojigose A ir B kategorijų patalpose.
 AGGS įrengiama ir tais atvejais, kai gaisro metu gali susidaryti sudėtinga
situacija, kuri charakterizuojama sekančiais faktoriais:
intensyvus degimo procesų vystymasis pradinėje gaisro stadijoje;
vidutinės tūrinės temperatūros kilimas daugiau kaip 50 °C/min;
aukšta šilumos radiacija, didelis patalpos uždūminimas;
degimo produktuose yra toksinės medžiagos.

2.1 AUTOMATINIŲ GESINIMO VANDENIU SISTEMŲ

SUDARYMO
PRINCIPAI IR FUNKCIONAVIMO ALGORITMAI

Šio tipo sistemos turi būti galimai paprastos ir užtikrinti efektyviausią jų darbą
nustatant ir gesinant gaisrą.

Šios sistemos apjungia šias posistemes (1 pav.):

I - energijos ir vandens tiekimo (pagrindinis ir rezervinis elektros energijos

šaltiniai; valdymo skydas; pagrindiniai ir rezerviniai elektros varikliai bei siurbliai;
automatinis vandens maitintojas, dažniausiai pneumobakas; du vandentiekio įvadai arba
įvadai iš gaisrinės saugos tvenkinio);

II. - Skirtingų įrenginių valdymo ir kontrolės posistemė (valdymo mazgas – BC,

B, BK, KZS, KBGŲM tipų sklendės arba elektros sklendė su vamzdynų aprišimu,
sklendė su ventiliatoriais, manometrais ir slėgio signalizatorium);

III- gaisro nustatymo ir gesinimo posistemė (sprinkleriai-greitintuvai,

priešgaisriniai davikliai, arba lengvai išsilydantys lynų sistemos fiksatoriai, sprinkleriai-
drėkintuvai arba drenčeriai, skirstomieji ir magistraliniai vamzdynai);

IV - informacijos ir pranešimo apie gaisrą posistemė (informacijos, apie atskirų

sistemos elementų ir mazgų būseną, ir pranešimo apie gaisrą įrenginys).
 1 pav. Gaisrų gesinimo vandeniu įrenginių struktūra :
I- tiekimo ir padavimo posistemė, II - valdymo ir
kontrolės posistemė , III- gaisro nustatymo ir gesi-
nimo posistemė, IV- informacijos ir pranešimo apie
gaisrą posistemė, USS - universalus slėgio signaliza-
torius

2 pav. parodyta sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos struktūrinė schema. Įjungus

sistemą, ji pereina į budėjimo režimą. Šiuo metu, svarbiausiu elementu yra lengvai
išsilydantys sprinklerių užraktai 1. Jie seka saugomų patalpų temperatūrą. Sprinkleris 2,
skirstomasis vamzdynas 3, magistralinis vamzdynas 4, valdymo mazgas 5, maitinantis
vamzdynas 6, autonominis vandens tiekėjas 7 užpildytas vandeniu, kuris randasi laukimo
būsenoje. Tiekėjo 7 būseną tikrina elektrokontaktinis manometras 8, laidais 9 sujungtas
su valdymo pultu 10. Pultas 10 kabeliu 13 maitinamas iš pagrindinio elektros šaltinio 11.
Parengties būsenoje randasi ir rezervinis maitinimo šaltinis 12, kabeliu 14 sujungtas su
pultu 10. Nutrūkus maitinimui iš pagrindinio šaltinio 11, pultas 10 perjungia sistemos
maitinimą į šaltinį 12. Parengties būsenoje randasi ir pagrindinis vandens tiekimo šaltinis
21, slėgio jutikliai 23, bei informacinė sistema 26. Joje indikuojama informacija apie
sistemos būseną.

Kilus gaisrui , saugomoje patalpoje pakyla temperatūra, išsilydo sprinklerių

užraktai 1, sprinkleriai 2 atsidaro ir pradeda purkšti vandenį, kuris per vamzdynus 4, 5 ir
6 patenka iš autonominio šaltinio 7. Šaltinyje 7 vandens slėgis pradeda kristi, įsijungia
manometro 8 kontaktai, kurie pultui 10 perduoda informaciją apie prasidėjusį gaisrą.
Pultas 10 perduoda informaciją apie gaisrą informacinei sistemai 26. Ir kabeliu 15
įjungia pagrindinį elektros variklį 17 , įsijungia pagrindinis siurblys 19 ir iš šaltinio 21 į
maitinantį vamzdyną paduodamas vanduo. Jeigu vandens slėgis vamzdyne
nepakankamas, apie tai signalizuoja jutikliai 23, perduodami informaciją į pultą 10.
Pultas 10 išjungia pagrindinį siurblį 19 ir įjungia rezervinį variklį 18 ir siurblį 19, taip
atstatydamas vandens tiekimą. Jeigu ir po to slėgis per mažas, pultas gali vietoj
pagrindinio vandens šaltinio 21, įjungti rezervinį šaltinį 22.

Pulte 10 yra skaičiuojamas gesinimo laikas. Gesinimo laiko trukmė yra nustatyta
skaičiavimų ar eksperimentų būdu ir užtikrina visišką gaisro užgesinimą saugomoj
patalpoje. Praėjus nustatytam gesinimo laikui, pultas 10, išjungia vandens tiekimą į
užgesintą patalpą, išjungdamas valdymo mazgą 5. Vanduo teka į autonominį šaltinį 7 ir
didina jame slėgį. Slėgiui pasiekus nustatytą dydį, atsijungia manometro 8 kontaktai.
Gavęs šią informaciją, pultas 10 išjungia variklius 17 ar 18, o tuo pačiu ir siurblius 19 ar
20. Sistema vėl pereina į budėjimo režimą, išskyrus jau dirbusią sistemos dalį.
Įsijungusius sprinklerių užraktus 1 po gaisro atstato į išeities būseną aptarnaujantis
personalas. Po to įjungiamas valdymo mazgas 5 ir sistema vėl saugo visas patalpas.

2 pav. Sprinklerinės gaisro gesinimo sistemos struktūrinė schema

1 - išsilydantis sprinklerio užraktas; 2 - sprinkleris; 3 - skirstomasis vamzdynas; 4 - magistralinis
vamzdynas; 5 - valdymo mazgas; 6 - maitinantis vamzdynas; 7 - autonominis vandens tiekėjas; 8 -
elektrokontaktinis manometras; 9 - laidai tarp 8 ir 10; 10 - elektrinio valdymo pultas; 11, 12 -
pagrindinis ir rezervinis elektros šaltiniai; 13…16 - laidai; 17 ir 18- pagrindinis ir rezervinis elektros
varikliai; 19, 20 - pagrindinis ir rezervinis siurbliai; 21, 22 - pagrindinis ir rezervinis vandens
tiekimo šaltiniai; 23 - slėgio jutiklis; 24, 25 - laidai; 26 - informacinė sistema
 2.2 Procesai vykstantys sistemoje , gesinant vandeniu

Šiluminiai gaisro nustatymo sprinkleriu pagrindai.

Atlikti teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad intensyviausi šiluminiai

mainai gaisrui vystantis patalpoje vyksta po perdanga ir 10...20 cm palei patalpos sienas.
Todėl rekomenduojama sprinklerius patalpinti 80...400 mm nuo lubų.

Pagal žinomas metodikas paskaičiavus gaisro plitimo užduotomis sąlygomis

temperatūros kitimą galima rasti sprinklerio įsijungimo laiką.

Gaisro gesinimo išpurkštu vandeniu termo dinaminiai pagrindai.

Optimalaus kiekio vandens padavimas, gesinant gaisrus drenčeriniais ar

sprinkleriniais įrenginiais yra svarbiausias uždavinys. Šiuo atveju gaisro gesinimo efektas
bus maksimalus, o nuostoliai - minimalūs. Kai kurioms degioms medžiagoms santykinės
vandens sąnaudos nustatytos eksperimentiniais metodais ir pateikiamos literatūroje.
Tačiau, kitoms tokių duomenų nėra, todėl naudojami analitiniai metodai . Joje kietų degių
medžiagų gaisro gesinimo termo dinaminis modelis aprašomas taip:

( )
_
mQAP m 0,2η Q AP + QO + QE
I TD = = ≤ IN , (1)
Qn + Q0 0,18[ 2260 + 4,187( 373 − TP ) + 172( 313 − TP ) ]
kur ITD - reikalaujamas santykinis vandens kiekis, m3/m2s,
_ 2
m - duotos medžiagos vidutinis degimo greitis (pagal masę), kg/m s, (imamas iš
žinynų),
η - cheminio nesudegimo koeficientas,
P
QA - apatinė medžiagos degimo temperatūra, kJ/kg,
QE - patenkančio į degimo zoną oro entalpija (šiluminis talpumas), kJ/kg,
Q O = α O VOO c O TO - oro entalpija,

Q E = c E t E - degančios medžiagos entalpija,

TP - pradinė vandens temperatūra, oK,

 IN - normatyvinis santykinis vandens suvartojimas, m3/m2s,
αO - oro pertekliaus koeficientas, vidaus gaisram gali būti priimtas,
α O ≈ 1,3  VOO .-teorinės oro dalyvaujančio medžiagos degimo procese sąnaudos ,

m3/kg,
cO =1,298 kJ/m3kg - oro tūrinė šiluminė talpa, kai vidutinė tūrinė oro temperatūra
daug maž lygi šiluminio užrakto įsijungimo temperatūrai,
cE - degančios medžiagos santykinė šiluminė talpa (randama iš žinynų), kJ/kg oK ,
TO ir tE - oro ir degančios medžiagos temperatūra prieš gaisrą , oK.

_ P
Dydžių m , η,  Q A vertės imamos iš žinynų .Vandens tekėjimo iš sprinklerio

(drenčerio) procesai bei oro išpūtimo iš oru užpildytų automatinių gaisro gesinimo
sistemų nagrinėjami pasitelkiant hidraulikos teoriją.

0.0083 ⋅ (0.2 ⋅ 0.1 ⋅12570 + 20921.8 + 388.81)

I TD = = 0.14m3 / m 2 ⋅ s
0.18 ⋅ (2260 + 4.187(373 − 287) + 172(313 − 287))
Q0 = 1.3 ⋅ 42.03 ⋅ 298 ⋅ 295 = 20921.8
Qe = 1.318 ⋅ 295 = 388.81Kj / kg

2.3 Sprinklerinių ir drenčerinių automatinių gaisro gesinimo

sistemų projektavimo ypatumai

1. Sprinklerinius
įrenginius (SĮ) tikslinga projektuoti patalpoms kurių aukštis mažiau 20 m. Aukštesnėse
patalpose SĮ neefektyvūs , nes sprinkleriai laiku neatsidarys. Konvekciniai oro srautai
vandens srautus iš atsidariusių sprinklerių nuneš į šalį nuo gaisro židinio , dalis vandens
išgaruos ore nepasiekusi gaisro židinio. SĮ bus efektyvus , jeigu pasirinktas sprinkleris
vienu metu patenkina šias sąlygas (priimant, kad gaisras vystosi radialiai)

FS
τS ≤ ,
πv2t
(2)
qd
I N ≥ I TD ≤ If = ,
FS
 kur τ S - sprinklerio laiko pastovioji (inertiškumas pagal paso duomenis), s,
FS - sprinklerio apipurškiamas plotas pagal paso duomenis, m2,
vt - ugnies plitimo linijinis greitis (priimamas iš lentelių), m/s,
IN - normatyvinis santykinis vandens suvartojimas, m3/m2s,
ITD - reikalaujamas santykinis vandens kiekis, m3/m2s,
If - faktinis (projektinis) santykinis vandens sunaudojimas, m3/m2s,
qd = k H C - vandens sąnaudos iš “diktuojančio” (patalpinto blogiausiose

hidrauliniu požiūriu) sprinklerio,

k - sprinklerio sąnaudų koeficientas (priimamas iš žinynų), l/m0,5s,
HC - slėgis ties sprinkleriu, m.

2. Priklausomai nuo saugomos patalpos temperatūros parenka

atitinkamą sprinklerinio įrenginio tipą (vandeniu, vandeniu-oru ar oru užpildytą) ir
sprinklerio įsijungimo temperatūrą.

3. Pagal saugomoje patalpoje vykstančių technologinių procesų

analizės rezultatus, patvirtina pasirinkto pastato gaisrinio pavojingumo grupę ir pagal
RSN lenteles nustato įrenginio pagrindinius skaičiuojamus parametrus.

4. Parenka sprinklerių ir vandentiekio išdėstymo schemą.

Vandentiekio projektavimo uždavinys - paduoti reikiamą kiekį vandens,

blogiausiose sąlygose patalpintam sprinkleriui (taip vadinamam “diktuojančiam” -
toliausia ir aukščiausia patalpintam) trumpiausiu keliu, optimalaus diametro vamzdžiais
ir sunaudojant mažiausią metalo kiekį. Be to numatomas atitinkamas vamzdyno spalvinis
dažymas.

Valdymo įrenginių parinkimas ir patalpinimas.

Pagal žadinimo sistemos (sprinklerio, gaisrinio signalizatoriaus, įjungimo troso)

tipą parenkama valdymo įrenginių (elektrosklendės, vožtuvai su hidrauliniu ir elektriniu
valdymu) tipas. Valdymo įrenginių su elektriniu valdymu, o taip pat gaisriniai
signalizatoriai , elektrokontaktiniai manometrai, neskirtų dirbti sprogiose patalpose,
negalima montuoti patalpose, kuriose vykdoma A, B, C tipų gamyba.

Reikalavimai vandens tiekėjams ir jų parinkimas.

 Vandens įrenginiai, kuriuose žadinimo sistemose vartojami sprinkleriai ir lengvai
išsilydantys lyniniai užraktai, turi turėti impulsinį įrenginį ir pagrindinį vandens tiekėją.
Sprinkleriniuose įrenginiuose, kuriuose siurblys (pagrindinis vandens tiekėjas)
įjungiamas ranka turi turėti automatinį vandens tiekėją.

Reikalavimai siurblinėms stotims ir jų parinkimas.

Projektuojant sprinklerinių įrenginių siurblines stotis ar pakėlimo siurblius reikia

įvertinti sekančius momentus.

Turi būti ne mažiau dviejų siurblių (vienas pagrindinis, kitas rezervinis).

Ypatingais atvejais, suderinus su gaisrinės saugos inspekcija, galima turėti vieną siurblį
su automatiniu įjungimu. Siurblius turi sukti elektros varikliai. Kiekvienas siurblys
parenkamas taip, kad galėtų paduoti visą skaičiuojamą vandens kiekį.

Siurblių elektros varikliai - I kategorijos imtuvai yra maitinami iš dviejų

nepriklausomų elektros energijos šaltinių. Ypatingais atvejais, siurbliai gali būti
maitinami iš vienos transformatorinės dviem kabelių linijom. Aišku , kad šiuo atveju
turim “fiktyvų” maitinimą iš dviejų šaltinių.

Siurblinės elektrinio maitinimo schemoje yra numatomos šiuos automatizuotos

operacijos: pagrindinio siurblio įjungimas, rezervinio siurblio įjungimas, kai sugenda ar
neužtikrina reikiamo darbo režimo pagrindinis siurblys, elektriniu būdu valdomos
uždarančios armatūros atidarymas, esant būtinybei vykstančio technologinio proceso
išjungimo valdymo signalo formavimas.

Gaisrinių siurblių stabdymas vykdomas valdymo aparatais sumontuotais

siurblinėje, ar reikalui esant - aparatais sumontuotais budėtojų patalpoje.

Kiti reikalavimai išdėstyti RSN138-92.

2.4 AUTOMATINĖS GAISRO GESINIMO SISTEMOS TIPO

PARINKIMAS
 Automatinės gaisro gesinimo sistemos reikalingumas ir jos tipas yra nustatomi
naudojant normatyvinius arba skaičiavimo - grafinius metodus.

Normatyvinio metodo esmė tame, kad sistemos panaudojimo būtinybe ir jos tipas
(automatinė gesinimo ar automatinė signalizacijos), konkrečioms gamybinėms,
administracinėms ar kt. patalpoms ir objektams yra nurodoma normatyviniuose
dokumentuose (RSN, STR, žinybiniuose normatyviniuose dokumentuose). Šiuose
dokumentuose nurodomi patalpų sąrašai , kuriose pagal technologinio proceso charakterį,
plotą (tūrį) , paskirtį , turi būti įrengta automatinė sistema. Pagal šiuos dokumentus
galima nustatyti : ar reikalinga įrengti automatinę gaisro gesinimo sistemą (AGGS),
automatinę gaisrinės signalizacijos sistemą (AGSS), o kurioje patalpoje jokios
automatikos nereikia.

Akivaizdu , kad normatyvinis metodas įvertina tik vidutinius patalpos pavojingus

gaisro atžvilgiu parametrus. Be to , jis dažniausia neįvertina naujų technologijų, jų
pokyčių, patalpos gaisrinės apkrovos pokyčių. Tais atvejais, kada nėra normatyvų yra
naudojamas grafinis-analitinis metodas.

Nustatomos patalpoje esančių medžiagų gaisrui pavojingos savybės , nustatomos

patalpos pavojingumas pagal pavojų sprogimui, gaisrui. Nustatomos gaisro
charakteringos savybės (ugnis, greitas temperatūros kilimas, smilkimas, didelis dūmų
kiekis ir t.t.).

GAISRO GESINIMO ĮRANGOS TIPO PARINKIMAS

Gaisro gesinimo priemonės parinkimas.

Ji parenkama derinant priemonių ir medžiagų, kurias reiks gesinti, savybių

suderinamumu. Žinynuose daugumai degių medžiagų ir gaminių yra rekomenduojamos
vienokios ar kitokios gaisro gesinimo medžiagos. Dažnai medžiagoms rekomenduojamos
kelios gesinimo priemonės. Labiausiai tinkama gesinimo priemonė yra parenkama
įvertinus technologinio proceso gaisrinį pavojingumą , patalpos mikroklimatą, jos
konstruktyvinį, tūrinį-planinį sprendimą. Aišku , įvertinami ir ekonominiai veiksniai.
Taip gesinimo vandeniu įrenginiai pigesni ir konstruktyviai paprastesni už analogiškus
gesinimo putomis įrenginius, o šie - už gesinimo dujomis įrenginius.Gesinimo milteliais
priemonės kol kas gaminamos nedideliais kiekiais.

Gesinimo metodo ir greitinimo sistemos parinkimas.

Parenkant šias sistemas, įvertinamas leidžiamas gaisro vystymosi laikas , pasirinkta

gesinimo priemonė , mikroklimatas ir patalpos architektūrinis-planinis sprendimas.

Pavyzdžiui, sprinkleriniai įrenginiai (lokalinis-paviršinis gesinimo metodas) , kaip

taisyklė, labiau inertiškas už drenčerinius įrenginius su elektriniu paleidimu; naudojant
vidutinio kartotinumo putas arba dujas, gaunamas erdvinis gesinimo metodas, bet jis gali
netikti jeigu patalpa turi dideles, pastoviai atviras angas ir t.t.

Pagrindinis faktorius, kuris apsprendžia gesinimo metodo ir ypač greitinančios

sistemos parinkimą , yra duotose sąlygose ribiniai leistinas gaisro vystymosi laikas. Šis
laikas apibrėžiamas, kaip laikas nuo gaisro pradžios iki momento, kada labiausiai
pavojingas gaisro faktorius pasiekia ribinę reikšmę. Kiekvienam konkrečiam objektui
pavojingiausias faktorius ir jo ribinė reikšmė yra nustatomi tik po atatinkamų sudėtingų
skaičiavimų. Priėmus sekančias prielaidas: a) gaisras vyksta patalpoje , kurioje nėra
žmonių; b) nuostolių dydis yra proporcingas gaisro plotui; c) gaisro pavojingu faktorium
yra reikšmė, kurią pasiekus materialiniai nuostoliai žymiai išauga , diplominio darbo
skaičiavimai supaprastėja.

Apsprendžiančiu gaisro faktorium vadinkim gaisro faktorių , kuris pasiekia savo

kritinę reikšmę anksčiausia.

Degant kietoms medžiagoms , ribinis gaisro vystymosi laikas apibrėžiamas tuo

momentu: kada gaisro plotas apims visą patalpos plotą arba kada patalpos vidutinė tūrinė
temperatūra pasieks patalpoje esančių medžiagų savaiminio užsidegimo temperatūrą.
Apsprendžiančiu gaisro faktorium tuo būdu bus gaisro plotas arba patalpos vidutinė
tūrinė temperatūra , o jo ribine reikšme - patalpos plotas arba užduotos medžiagos
savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą.

Analogiškai nustatomas ribinis leidžiamas laikas ir apsprendžiantis gaisro faktorius

degant besilydančioms medžiagoms. Šiuo atveju , tikslingiau vidutinę tūrinę temperatūrą
parinkti lygią medžiagos lydymosi temperatūrai, kadangi ją pasiekus, galimas gaisro
pernešimas ir medžiagos fizinių-cheminių savybių pasikeitimas ir t.t.

Gaisrų nuostolius skaičiavimo centruose sudaro ne tik nuostolių dël gaisro apimto
ploto, bet ir dėl saugomos informacijos praradimo. Atlikti tyrimai parodė, kad vidutinei

tūrinei temperatūrai pasiekus 150-170 oC, yra prarandama informacija saugoma

magnetiniuose nešėjuose. Gaisro apsprendžiančiu faktorium šiuo atveju bus patalpos

plotas arba vidutinė tūrinė temperatūra lygi 150-170 oC.

Degant lengvai užsidegančioms medžiagoms neribojant jų išsiliejimo ploto

ribinis gaisro vystymosi laikas ribojamas patalpos plotu, o ją ribojant apibrėžtu plotu -
kietų medžiagų, esančių patalpoje , savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra (priimama

250-300o C).

Sudaromos gaisro ploto ir laiko bei patalpos vidutinės tūrinės temperatūros ir

laiko priklausomybės. Pagal grafikus nustatoma , kuris šių faktorių yra apsprendžiantis ,
t.y. kuris greičiau pasiekia savo kritinę reikšmę ir ribinią leidžiamą gaisro vystymosi
trukmę. Grafike turi būti 4-6 taškai, o skaičiuojant kietų ir besilydančių medžiagų
degimo temperatūrinį rėžimą, įvertinamas degimo paviršiaus koeficientas K .

Kada yra žinoma gaisro apsprendžiančio faktoriaus priklausomybė nuo jo

vystymosi laiko, galima nustatyti gaisro nustatymo laiką ir tada parinkti greitintuvo bei
"sprinklerio-drenčerio" sistemos tipus. Vandens ir putų gaisro gesinimo sprinklerinėse
sistemose greitinančio įrenginio vaidmenį atlieka drėkintuvų šiluminiai užraktai. Todėl
tokio greitintuvo parinkimas , vienareikšmiškai apsprendžia ir sistemą - sprinkleris.
Drenčerinėse sistemose greitinančią sistemą rekomenduojama sudaryti vartojant
automatinius gaisrinius signalizatorius (šiluminius, dūmų, optinius).Kitų tipų
greitinančios sistemos - užraktai su lengvai besilydančiais lynais, besilydantįs siūlai ir
t.t.-vartojami retai.
 Iš (1 Pav). matyti , kad leidžiamas gaisro nustatymo laikas τ nl, susidedantis iš

laiko iki greitintuvo įsijungimo slenksčio τss ir jo inertiškumo τig, realaus gaisro

sąlygomis, nustatomas iš sąlygos

τ nl = τ ss + τ ig < τ r − τ ie − τ im , (3)

kur τr- leidžiamas ribinis gaisro vystymosi laikas,

τie, τim - elektrinės ir mechaninių bei hidraulinės įrenginio sistemų inertiškumas.

3 pav. Gaisro vystymosi grafinis vaizdas

AF - gaisro apsprendžiantis faktorius, τ - laikas

Ribinis gaisro vystymosi laikas nustatomas grafike randant apsprendžiančio

faktoriaus ir gaisro laisvo vystymosi kreivės susikirtimo momentą. Bandymų rezultatai
rodo , kad elektrinės sistemos inertiškumas - 1-2 s; mechaninės bei hidraulinės sistemų
inertiškumas priklauso nuo pasirinktos įrangos tipo , gaisro gesinimo priemonės tipo ir
jos tiekimo metodo ir orientaciniai gali būti priimtas lygus 10 - 30 s. Faktinis gaisro
nustatymo laikas τfn turi būti mažesnis arba lygus dydžiui τnl. Nuo konkretaus gaisro

vystymosi sąlygų, jis nustatomas skirtingo tipo greitintuvams. Reikia turėti omeny, kad
techniniuose pasuose pateikiami sprinklerinių užraktų ir signalizatorių duomenys yra
vardiniai dydžiai, kuriuos griežtai apibrėžtomis gamyklinių matavimų (o ne gaisro)
sąlygomis viršijus, įrenginiai brokuojami. Todėl pase pateikiami inertiškumo duomenys
tai tik vienas iš kriterijų juos parenkant.

Jeigu nustatyta, kad gaisras vystosi santykinai lėtai, o jo gesinimui parinktas

vanduo arba mažo kartotinumo putos, tada tikrinama ar galima naudoti sprinklerinę
gaisro gesinimo sistemą. Sistema tinkama jeigu įvykdoma sąlyga τfn< τnl , čia τfn

reikšmė iš (1), τnl randama suprojektavus sprinklerinį tinklą. Jeigu bent viena

sąlyga neįvykdoma, vartojami drenčeriniai gaisro gesinimo įrenginiai.Reikia įvertinti,

kad kai kuriems objektams (ESM salės, naftos bazės, teatrai ir kt.) gaisro gesinimo
įrangos tipas, įskaitant gesinimo priemonės ir greitinimo sistemos tipus, yra užduoti
atatinkamuose normatyvuose.

Automatinės gaisrines signalizacijos sistemos projektavimas (AGSS).

Tipas parenkamas toks, kad lengvai būtų įjungiamas į AGGS sistemoje naudojamą
techninio pranešimo priemonę.

Po to trasuojama signalizatorių įjungimo schema patalpoje.

Sudarant vieningą automatinės gaisrinės apsaugos struktūrinę schemą abiem

patalpoms (t.y. saugomoms AGGS ir AGSS), turi būti parodytos abiejų patalpų
signalizatorių sujungimo šleifuose ir prijungimo prie techninio pranešimo priemonės
schemos.

Priklausomai nuo pasirinkto AGGS priėmimo aparatūros tipo ir gaisro gesinimo

sistemos veikimo principo, reikia nuspręsti ar būtinas valdymo skydas. Jis įjungia
relinius įrenginius, skirtus generuoti elektrinius impulsus, įjungiančius gaisro gesinimo
įrenginius, paleidžiančius siurblius, išjungiančius technologinės įrangos maitinimą,
įjungiančius dūmus šalinančią ir techninio pranešimo apie gaisrą įrangą ir t.t.
 Pagrindinių mazgų komponavimas ir objekto gaisrinės saugos sistemos darbo
aprašymas

Pirmiausia reikia detaliai aprašyti siūlomos gaisro nustatymo ir AGGS įjungimo

sistemos darbą. Remiantis įjungimo sistemos parinkimo rezultatais reikia apibūdinti
vartojamų signalizatorių tipą , jų montavimo saugomoje patalpoje sąlygas (parodyti
eskizą aprašyme ir pateikti brėžinį. Pateikti signalizatorių jungimo į šleifą ir prie
priėmimo stoties schemą, panaudotos priėmimo stoties trumpą aprašymą, jos technines
charakteristikas. Aprašyti valdomo signalo gavimą ir jo perdavimą į AGGS.

Sprogimui pavojingoms patalpoms parinkti jaustukai turi būti apsaugoti nuo

sprogimo.

Jeigu greitinimo sistemoje panaudotas trosinio paleidimo įrenginys arba

sprinklerinis tinklas, tai būtina pateikti sprinklerių ar trosinių įrenginių išdėstymo
schemą, išdėstyti pagrindinius reikalavimus keliamus gaisro nustatymo priemonių
išdėstymui. Parodyti AGGS ir papildomų priemonių , kurios yra panaudotos, įjungimo
būdą. Aprašyti greitinančios sistemos darbo principą ir jos atliekamas funkcijas.

Reikia atminti, kad greitinanti sistema yra naudojama tik gesinimo vandeniu ir
putomis drenčerinėms, gesinimo dujomis ir milteliais sistemoms.

Detaliai aprašoma panaudotų sistemos mazgų ir detalių paskirtis ir veikimo

principas. Aprašymą būtina pradėti nuo saugomai patalpai parinktų drėkintuvų tipo,
normų jiems nustatytų reikalavimų. Pateikti trumpą pasirinkto vamzdynų trasavimo
schemos pagrindimą (žiedinė ar "akligatvinė" maitinančio vamzdyno schemą),
vamzdynų montavimo metodą. Vamzdynų trasavimo ir drėkintuvų išdėstymą pateikti
brėžinyje.

Toliau pateikiamas panaudotų valdymo mazgų aprašymas, jų paskirtis veikimo

principas. Struktūrinė elektrinių sujungimų schema pateikiama brėžinyje.

Parinkus gesinimo putomis sistemą, reikia įvertinti, kad tokie įrenginiai kaip
ežektorius-maišiklis, automatinis dozatorius, bakas-dozatorius su Venturi vamzdeliu gali
būti naudojami ir sprinkleriniuose ir drenčeriniuose įrenginiuose. Tuo tarpu kai siurblys-
dozatorius ir dozuojanti plokštelė gali būti naudojama tik drenčeriniuose įrenginiuose.

Aprašius pagrindinius mazgus ir elementus būtina aprašyti visos sistemos darbą

pagal bendrą sistemos schemą.

Automatinės gaisrinės signalizacijos sistemos aprašymas.

Nustatoma ir pagrindžiama , kuriai iš patalpų ir kodėl reikalinga įrengti AGSS.

Parinkti ir pagrįsti sistemos signalizatorių ir elementų parinkimą. Pateikti detalų
signalizatorių išdėstymo saugomoje patalpoje aprašymą; nustatyti jų skaičių, priėmimo
stočių skaičių , šleifų skaičių. Jeigu AGGS naudojama automatinė gaisrinė signalizacija,
tai išnagrinėti ar negalima naudotis viena stotimi. Nubraižyti struktūrinę signalizacijos
schemą, kurioje turi būti parodytas signalizatorių sujungimas į šleifus, stoties maitinimas,
jos įėjimo ir informaciniai signalai. Aprašyti sistemos veikimo nuoseklumą.
 SĄLYGINĖS GAISRINĖS AUTOMATIKOS ELEMENTŲ ŽYMOS
1lentelė
Pažymėjimas Pažymėjimas
Pavadinimas planuos pjūviuos Pavadinimas planuos pjūviuos
e e e e
schemo schemo
se se
Valdymo mazgas Elektrokontaktin
is manometras

Rankinis kranas Diafragma

Atbulinis Išcentrinis
vožtuvas siurblys

Sklendė Kompresorius

Čiaupas GZSM su
elektriniu
įjungimu
UGP tūta GZSM su pniau-
(antgalis) matiniu
įjungimu
Vandens GAVZ
sprinkleris

Putų sprinkleris Trosinis

vožtuvas

Vandens Šiluminis
drenčeris signalizatorius

Putų drenčeris Dūmų

signalizatorius

Evolventinis Ugnies
drėkintuvas signalizatorius

GÈSM Kombinuotas
generatorius signalizatorius
Pniaumorezervua Priėmimo-
ras kontrolės
prietaisas
 2.5 Stacionarios gaisro gesinimo priemonės
Šių priemonių įrenginiai skirstomi į automatinio gesinimo ir distancinio veikimo.

Plačiausiai naudojami automatinio veikimo sprinkleriniai įrenginiai. Jie yra trijų rūšių:
vandeniniai, oriniai ir mišrūs.

Vandenine sprinklerine sistemą sudaro vamzdžių tinklas , įrengtas palubėje su

įsuktomis į vamzdžius sprinklerių galvutėmis kas 3 m taip, kad kiekviena jų laistytų 9 -12 m2
plotą (1 pav.), (2 pav.)

Vandens tiekimas į sprinklerine sistemą turi būti garantuotas. Tam tikslui

naudojamas vandentiekis ir vandens rezervuarai su specialia įranga. Vanduo ,prieš
patekdamas į sprinklerinę sistemą , pirmiausia prateka per kontrolinį bei signalinį
vožtuvą, kuris atlieka šias funkcijas: praleidžia vandenį į sistemą ,automatiškai
signalizuoja apie gaisrą ,kai atsidaro bent vienas sprinkleris, išleidžia vandenį iš tinklo,
kontroliuoja vandens slėgį tinkle. Šis vožtuvas įrengiamas apšiltintoje patalpoje ir
uždaromas užplombuotoje spintoje.

4 pav. Sprinklerinio įrenginio schema: l - signalizacijos pultas; 2 - valdymo ir kontrolės skydas; 3 -

universalus slėgio signalizatorius; 4 - skirstomasis vamzdynas; 5 -sprinkleriniai purkštukai; 6 -
tiekimo vamzdynas; 7 - kontrolinis paleidimo mazgas; 8 -magistralinis vamzdynas; 9 - normaliai
atidaryta sklendė; 10 - sklendė su elektromagnetine pavara; 11 - siurblys; 12 - elektros variklis; 13 -
vandentiekis; 14 – pneumatinis bakas arba impulsinis įrenginys; 15 - kompresorius; 16 -
elektrokontaktinis monometras
 Nešildomose patalpose naudojama orinė sprinklerinė sistema. Jos vamzdžiuose yra
suslėgtas oras, o iki kontrolinio bei signalinio vožtuvo - vanduo. Pro atsidariusią sprinklerio
galvutę išeina oras , į vamzdžius patenka vanduo ir pradeda gesinti gaisrą.

Mišrioji sistema taip pat naudojama nešildomose patalpose. Vasarą ši sistema

pripildoma vandens, o žiemą, esant žemesnei kaip O °C, pripildoma oro. Tam tikslui
įrengiami du kontroliniai bei signaliniai vožtuvai: vienas vandeniui, kitas orui. Oro slėgį
vamzdžiuose palaiko kompresorius.

Sprinklerinių įrenginių galvutės atsidaro tik tos, kurios gaisro metu yra aukštos
temperatūros zonoje. Be to, sprinklerinės galvutės pasižymi inertiškumu, nes jos atsidaro
po 2-3 min., kai patalpoje pakyla temperatūra. Gaisrui kilti pavojingose patalpose toks
inertiškumas ne visada pasiteisina. Gesinimo efektyvumas padidės, kai vanduo tekės iš
karto visu patalpos plotu. Tokiais atvejais dažniausiai naudojami grupinio veikimo
drenčeriniai įrenginiai.

Grupinio veikimo drenčeriniuose įrenginiuose į vamzdžius, įrengtus palubėje,

įsukamos drenčerinės galvutės su 8, 10, 12,7 mm skersmens angomis. Šios galvutės
panašios į sprinklerinės, tik jų angos atviros, be kapsules. Vanduo pradeda tekėti atidarius
arba automatiškai pro specialų grupinio veikimo vožtuvą, atsidarantį gaisro metu, kai pakyla
temperatūra.

Drenčerinės sistemos naudojamos ten, kur reikia sudaryti vandens užuolaidas

gaisravietei izoliuoti, apsaugoti angas arba atskirti patalpas lokalizuojant ugnies židinį.

Sprinklerinės ir drenčerinės sistemos naudojamos ir gesinant putomis ir

milteliais. Į šių sistemų vamzdžius įsukamos specialios sprinklerinės ir drenčerinės
galvutės.

Sprinkleriniai ir drenčeriniai tinklai periodiškai išbandomi hidrauliniu būdu: sausose

patalpose - vieną kartą per trejus metus, agresyvios aplinkos patalpose - kas metai. Be to,
kartą per 5 metus visa sistema praplaunama ir išvalomos rūdys bei nuosėdos.

Mano atvejų įvertinus visus viešbučio – konferencijos centro ypatumus,

nusprendžiau įrengti sprinklirinę sistemą. Mano sprendimui turėjo įtakos sekantys
faktoriai: visu pirma vienas iš sprinklerinės sistemos ypatumas tai gesinimas ne visu
plotu, o tik tam tikroje zonoje kur suveikė kapsulė.Tai mažina vandens sąnaudas, žymiai
mažesnis turto sugadinimas, kryptingas gesinimas ir mažesnė tikimybė žemesnių patalpų
užpilimui.Dar vienas iš sprinklirinės sistemos ypatumų tai kad sistema yra daug
inertiškesnė už drenčerinę.Tam kad padidinti sistemos efektyvumą ir užtikrinti tikslų
gaisro metu suveikimą dar papildomai naudoju jau esamus dūminius signalizatorius, o
senus šiluminius signalizatorius taip pat pakeičiu dūminiais. Supaprastintoje schemoje
(pav 5) parodytas veikimo principas.Tokio tipo sistema suveiks tik tada kai signalas apie
gaisrą ateis iš abiejų daviklių.

5 pav.Sprinklirines sistemos suveikimo principas.

1-dūminis signalizatorius ,2-sprinklirinė galvutė ,3-automatinė sklendė.

Pavyzdžiui suveikė sprinklirinė galvutė(2), iš sistemos išeina oras, slėgio daviklis

tai fiksuoja ir duoda signalą į pultą, bet gesinimas dar neprasideda ,kol nesuveiks dūminis
signalizatorius(1), jam suveikus signalas ateina į pultą ,automatinė sklendė atsidaro ir
prasideda gesinimas.Gesinimas neprasidės tol kol nesuveiks 1 ir 2 signalizatoriai.
 2.6 Sprinklerinių įrenginių skaičiavimas

Sprinklerinio tinklo hidraulinis skaičiavimas.

Šio skaičiavimo tikslas - nustatyti vandens sąnaudas prie “diktuojančių”

sprinklerių; reikalaujamų (normatyvinių) ir santykinių (drėkinimo intensyvumo)
palyginimas , o taip pat vandens slėgio ties vandens tiekėjais ir labiausiai ekonomiško
vamzdžių diametro nustatymas.
Prieš pradedant skaičiavimą sudaromas aksonometrinis schemos vaizdas ,
pažymint jame vamzdyno atkarpų matmenis ir vamzdžių diametrą. Skaičiavimas
vykdomas pagal charakteristikas , pvz. , vandens tekėjimui iš sprinklerio , trinties
vamzdyne ir kt. Kai pagrindinis vandens šaltinis įjungiamas rankiniu būdu, skaičiuojama
dviems darbo režimams - gesinimui iš autonominio vandens šaltinio ir gesinimui iš
pagrindinio vandens šaltinio. Kai pagrindinis vandens šaltinis įjungiamas automatiniu
būdu, skaičiuojamas tik vienas darbo režimas - gesinimui pagrindinio vandens šaltinio.

Normatyvinis gesinimo plotas F skai č - 120 m 2;

2
Sprinklerio p urškimo intensyvumas I - 0,08 l/m s;
Sprinklerio saugomas plotas F sprink - 12 m 2.
Sužynau reikalingą vandens debitą normatyviniam gesinimo plotui:
Q z =I*F skai č = 0,08 * 120 = 9,6 l/s;
Mano pasirinkto sprinklerio vandens purkštuko skersmuo – 12 mm., prie
kurio leistinas minimalus laisvasis slėgis H min . – 5mv.st ( iš 2 lentelės RSN
138-92 *
)
Vamzdžių parametrus imame pagal GOST 3262 – 75;

2 lentelė
 Santykinis 20 25 32 40 50 70 80 100 12 150
vamzdžio 5
diametras, mm
Didelio slėgio 1 3 5 9 18 28 46 80 15 virš
sprinklerių 0 150
skaičius*
Mažo slėgio - 2 3 5 10 20 36 75 14 virš
sprinklerių skaičius 0 140
*- didelio slėgio sprinklerių įrenginiuose, eilių galinėse dalyse galima naudoti 20
mm diametro vamzdžius tik tada, kai vienoje maitinančio vandentiekio eilės vienoje
pusėje yra ne daugiau kaip 3 sprinkleriai.

I etapas
Reikalingas vandens debitas toliausiai ir aukščiausiai esančiam
sprinkleriui „diktuojančiam“ apskaičiuojamas taip:
Q sprik = k⋅ H ;

Q sprik = 0,45 ⋅ 5 = 1,0 l/s:

kl- koeficientas nustatomas pagal 3 lentelę, jis priklauso nuo purkštuko
diametro;
Vamzdžio diametras tarpe 1 – 2;
Qsprink 1
d 1−2 = 35,6 = 35 ,6 = 15,9 mm.
V 5
V = 5 m, - vandens tekėjimo greitis vamzdyje (m/s);
Priimame d 1−2 = 32 mm., tada k i =16,5
k i - vamzdžio pasipriešinimo koeficientas, priklausantis nuo vamzdžio
diametro.
Slėgio nuostoliai atkarpoje 1 – 2 ;
2
Qspr ⋅ l1−2 12 ⋅ 3
H 1−2 = = = 0,18m.v.st
ki 16,5
l1−2 - atstumas tarp pirmo ir antro sprinklerio(m)

Nuostoliai ties antru sprinkleriu;

 H 2 = H min . + H 1−2 = 5 + 0,18 = 5,18m.v.st
II etapas
Q 2 = k⋅ H 2 = 0,45 ⋅ 5 ,18 = 1,02 l/s;
Q2 −3 = Qspr + Q2 = 1,0 + 1,02 = 2,02 l/s;

Vamzdžio diametras tarpe 2 – 3;

Q2−3 2,02
d 2−3 = 35,6 = 35,6 = 22,62 mm.
V 5
V = 5 m, - vandens tekėjimo greitis vamzdyje(m/s)
Priimame d 2−3 = 32 mm., tada k i =16,5
Slėgio nuostoliai atkarpoje 2 – 3;
2
Q2−3 ⋅ l 2−3 2,02 2 ⋅ 4
H 2−3 = = = 0,99m.v.st
ki 16,5

k i - vamzdžio pasipriešinimo koeficientas, priklausantis nuo vamzdžio

diametro.
l 2 −3 −atstumas tarp antro ir trečio sprinklerio (m.)

Nuostoliai ties treč iu sprinkleriu;

H3=H 2 +H 2−3 = 5,18 + 0,99 = 6,17m.v.st
III etapas
Q 3 = k⋅ H 3 = 0,45 ⋅ 6,17 = 1,12 l/s;
Q3−A = Q2 −3 + Q3 = 2,02 + 1,12 = 3,14 l/s;

Vamzdžio diametras tarpe 3 - A ;

Q3− A 3,14
d 3−A = 35,6 = 35,6 = 28,21 mm.
V 5
V = 5 m, - vandens tekėjimo greitis vamzdyje(m/s)
Priimame d 3−A = 32 mm., tada k i =16,5
Slėgio nuostoliai atkarpoje 3-A;
2
Q ⋅l 3,14 2 ⋅ 1,5
H 3−A = 3− A 3− A = = 0,9m.v.st
ki 16,5

k i - vamzdžio pasipriešinimo koeficientas, priklausantis nuo vamzdžio

diametro.
 l 2 −3 −atstumas tarp antro ir trečio sprinklerio (m.)

Nuostoliai pirmos atšakos ties magistralinę liniją ;

H A = H 3 + H 3−A = 6,17 + 0,9 = 7,07m.v.st

IV etapas
Kadangi toliau yra dar dvi tokio pačio ilgio ir sprinklerių išdėstymo
vamzdyno atšakos, tai :
Q6 −B = Q9 −C = Q3−A = 3,14 l/s;

H B = H C = H A = 7,07 m.v.st;

d 6 −B = d 9−C = d 3−A = 32 mm.;

V etapas
Q 10 = 0,45 ⋅ 5 = 1,0 l/s:
kl- koeficientas nustatomas pagal 3 lentelę, jis priklauso nuo purkštuko
diametro;
Vamzdžio diametras tarpe 10 - D;
Qsprink 1
d 10 −D = 35,6 = 35 ,6 = 15,9 mm.
V 5
V = 5 m, - vandens tekėjimo greitis vamzdyje (m/s);
Priimame d 9 −D = 25 mm., tada k i = 3,65
k i - vamzdžio pasipriešinimo koeficientas, priklausantis nuo vamzdžio
diametro.
Slėgio nuostoliai atkarpoje 9 - D ;
2
Qspr ⋅ l 9− D 12 ⋅ 2
H 9 −D = = = 0,55m.v.st
ki 3,65
l 9 −D - atstumas tarp dešimto sprinklerio ir magistralinės linijos (m);

Nuostoliai ties dešimtu sprinkleriu;

H D = H min . + H 9 −D = 5 + 0,55 = 5,55 m.v.st;
VI e tapas
Debitas magistralės taške D (DN – 80 magistralės)
Q D = Q6 −B + Q9 −C + Q3− A + Q 10 − D = 3,14 + 3,14 + 3,14 + 1,0 = 10,42 l/s;
 H D = 5,55 m.v.st
Slėgio nuostoliai magist ralinėje linijoje nuo pagrindinio maitinančiojo
vamzdžio iki diktuojančiojo sprinklerio.

Q 2 D ⋅ l mag 10,42 2 ⋅ 54 4,65 m.v.st;

H mag = = =
ki 1262
Slėgio nuostoliai signaliniame vožtuve.
H sv = ε Q 2 D = 3,02 ⋅10 −3
⋅10 ,42 2 = 0,33 m.v.st;

ε - slėgio nuostolių koeficientas valdymo mazge, nustatomas pagal 4

lentelę;

Slėgio nuostoliai vamzdynuose

H ∑ = 1,2 ( H A + H mag ) + H sv + Z = 1,2 ( 7,07 + 4,65 ) + 0,33 + 16 = 30,4

m.v.st;
Z – geometrinis aukščio skirtumas tarp siurblio ašies ir diktuojančio
sprinklerio (m.)

Pagrindinio vandens šaltinio siurblio parinkimas.

Gesinimo vandeniu sistemose dažniausia yra parenkami išcentriniai vieno laipsnio

siurbliai (konsoliniai , vidutinio slėgio su dvipusiu įsiurbimu ir kt.). Pagal žinynuose
pateikiamas siurblių charakteristikas parenkamas siurblio tipas , turintis reikiamą slėgį ir
sąnaudas. Parenkant siurblį atsižvelgiama į įėjimo ir išėjimo vamzdžių padėtį , siurblio
gabaritinius matmenis ir masę.

Parenkame siurblius pagal atliktus hidraulinius skaičiavimus:

Hs = 30,4 m.v.st.

Q = 10,42 l/s;

P=22 kw
 Bendras slėgis sistemoje sumuojamas siurblių sukuriamas ir vandentiekio įvade
esantis slėgis:

H=Hv+Hs=35 + 30,4 = 65,4 m.v.st.

2.7 Gesinimo sistemos mazgai ir detalės

Vienas iš gaisrų gesinimo būdų efektyvumo padidinimo tai smulkiai išpurzlinto

vandenio panaudojimas.Smulkiai išpurslinto vandenio efektyvumas sąlygojimas su
aukštų paviršių mažų dalelių ,kas padidina šaldymo efektą ,tolygiai patenkančio vandens
tiesiogiai į gaisro židinį.Gesinant tokiu būdų mažinamas vandens veikimas į aplinką.
Kad dar padidinti vandens efektyvumą reikia mažinti lašų diametrą ir didinti izoliavimo
greiti ,kas didina izoliavimo ir atšaldymo efektą. Kad pasiekti toki rezultatą aš naudoju
sprinklerį “Micromatic”.Vidutiniškai prie darbinio slėgio, lašo diametras yra 110-130
mkm.Gesinimo plotas 12m². Kolbutė kuri sprogsta pasiekus tam tikrai temperatūrai 3
mm.

3 lentelė
Parametrai
Gesinimo intensivumasl/s 0,08 – 0,12
Gesinimo plotas m² 12
Darbo laiko trukmė 60 min.
Maksimalus atstumas tarp sprinklerių m 4
Maksimalus atstumas iki sienos m 2

minimalus 0,4

Sprinklerius „Micromatic” galima įrenginėti ir pakabinamose lubose. Sprinklerinių

galvučių “Micromatic” skaičius vienoje linijoje neribojimas.Suveikimo temperatūros:

Stiklinė ampulė su raudonos spalvos skysčių sprogimo temperatūra-57°C

 Su geltonos-68°C

Su žalios-79°C

Su mėlynos-93°C

Su violetinės-141°C

6 Pav.Sprinklerinė galvutė „Micromatic”

Dūmų signalizatorius optinis OSD 200

Programinis algoritmas gaisro parametrų analizei.

Filtras aliarmui ,melagingų suveikimų sumažinimui.

Signalizatoriaus užterštumo nustatymas

Jutiklio reguliavimas

Šviesodiodinis indikatorius su apžiūros kampų 360°

Individualus signalizatorio atsijungimas

Galimybė lygiagrečiai pajungti indikatorių

 7 Pav.Signalizatorius dūmų optinis OSD 200

Vožtuvas sprinklerinis “sausas” modelis F302

Sausieji vožtuvai F302 naudojamos vandens srautui reguliavimui ir sistemos

paleidimui , jei suveikė signalizatorius.Vožtuvas naudojamas kai darbinis slėgis 12,06
bar.Sausa sprinklirinė sistema užpildoma suspaustu oru jei suveikia sprinkleris atsiranda
slėgio kritimas ir suveikia vožtuvas F302.Vožtuvo F302 principas susideda iš to kad
minimalus slėgis vamzdinė lygus 1/6 vandens slėgio +104 bar saugumo faktorius.

Sertifikacija: Underwriters Laboratories Inc.(UL) Underwriters Laboratories Inc. of

Canada.

Rekomenduojamas slėgis lentelė 4

Vandens slėgis (bar) Oro slėgis (bar)

3,4 1,9
5,2 2,2
6,9 2,5
8,6 2,7
10,3 3,1
12,1 3,4
 8 Pav.Vožtuvas sprinklerines “sausas” modelis F302

Slėgio signalizatorius PS40-2A

Skirtas naudojimui automatinėse vandeniu gesinančių sistemose , kontroliuoja slėgį

vamzdynuose ,oro –vandens sprinklerinese sistemose ir hidropneumobakuose.PS40-2A
naudojamas kaip iniciatorius elektrinių signalų , sistemos paleidimui ,atjungimui
atsirandant slėgio kritimui , padidėjimui.PS40-2A standartinis dviejų kontaktų
įrenginys ,naudojamas sistemose su slėgių 0,28Mpa.Turi sekančius parametrus:

Perjungiklis HI suveikia kai slėgis didėja iki 0,35Mpa

Perjungiklis LO-kai slėgis krinta iki 0,25Mpa.

Perjungikliai reguliuojami suveikimui diapazone:0,14-1,23 Mpa.Signalizatoriaus

eksploatavimo temperatūra nuo 40°C iki 60°C.

Sertifikacija: Underwriters Laboratories Inc. (UL),

Factory Mutual Research Corporation (FM) и Loss Prevention Council (UK).
9 Pav Slėgio signalizatorius PS40-2A

Sklendė 05-47.

Naudojama kartu su indikatoriu , kuris duoda signalą į pultą apie sklendės

būsenos.Darbo slėgis 25 atm. Sklendė 05-47 gali būti valdoma kaip mechaniškai taip ir
automatinių būdų.

10 Pav sklendė 05-47 Indikatorius “Bernstein”

2.8 Siurblinė stotis.

Vanduo į gesinimo stotį tiekiamas dviem vandentiekio įvadais , kurių diametras

d=100 mm , nuo žiedinių miesto vandentiekio tinklų. Įvade už įvadinių sklendžių
montuojamos sklendės su elektros pavara. Viešbučio patalpose tai yra penkiuose
aukštuose ir rūsyje ,yra sumontuota gesinimo sistema į kurią vanduo paduodamas per
DN 100mm nerūdijančio plieno vamzdį, kuris pratiestas pro tarnybinę
laiptinę.Reikiamam vandentiekio slėgiui užtikrinti gaisro metu , gesinimo stotyje
(siurblinėje) montuojami du aukšto spaudimo siurbliai ,kur vienas iš jų yra
rezervinis.Suveikus sistemai paleidžiamas gaisrinis siurblys - pakėlėjas ir automatiškai
atsidaro sklendė , paduodanti vandenį į sistemos tinklą.Gaisriniai siurbliai užtikrina 19.4
l/s vandens debitą ir reikiamą slėgį visose saugomose viešbučio patalpose.

Prie gesinimo stoties išorės sienos montuojami elektros jėgos ir automatikos

valdymo skydai. Ant automatikos valdymo skydo durelių sumontuota šviesinė indikacija
,signalizuojanti apie sistemos gedimus , siurblių paleidimą , sklendžių atidarymą , fazių
kontrolę bei kitą sistemos kontrolę.Registratūros patalpoje montuojamas signalizacijos
skydas , kurio šviesinė indikacija analogiška valdymo skydo šviesinei indikacijai.

Gesinimo stotyje užtikrinamas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas dviem

įvadais iš atskirų transformatorių.

Gaisro metu , kada dirba gaisrinis siurblys , buitiniai siurbliai automatiškai

išsijungia.Siurblinėje sumontuotas drenažinis siurblys vandeniui pašalinti iš drenažo prie
duobės.Elektros jėgos ir valdymo automatikos kabeliai yra nedegūs - E90 , t.y. turi
atlaikyti gaisro temperatūrą 90 min.
 Valdymo spintos priekine panele

Gaisras Automatika Valdymo Maitinimo Maitinimas

Atjungta grandinių gedimas įjungtas
gedimas

Sklende Nr 1 Sklende Nr 2 Sklende Nr 3 Priešgaisrinių čiaupu Rezervuaro

Atidaryta atidaryta atidaryta sklendė atidaryta sklendė

atidaryta

Sklende Nr 1 Sklende Nr 2 Sklende Nr 3 Priešgaisrinių čiaupu Rezervuaro

Uždaryta uždaryta uždaryta sklendė uždaryta sklendė

uždaryta

Sklendžiu Nr1, Nr2 Sklendes Nr3 Rezervuaro papild.Priešgaisr.

Priešgaisrinių
Valdymas valdymas čiaupu sklendžiu vald siurblių
ROA ROA ROA valdymas parinkimas

Siurblio valdymo Siurblio Nr 1 Siurblio Nr 2 Signalizacijos

patikrinimas
Išjungimas rankinis valdymas rankinis valdymas

1M10 1 M2 0

Sklendės Nr1 Sklendės Nr2 Sklendės Nr3 Priešgaisrinių čiaupų Rezarvuaro

atidarymas atidarymas atidarymassklendės atidarymassklendes at.

Sklendės Nr1 Sklendės Nr2 Sklendės Nr3 Priešgaisrinių čiaupų Rezervuaro

uždarymasuždarymas uždarymas sklendes uždarymas sklendes užd.
 Elektrinis valdymas ir signalizacija

Įrenginių elektrinis valdymas garantuoja:

1.Pagrindinio ir rezervinio siurblių vietinį valdymą ir automatinį paleidimą.

2.Uždaromosios armatūros su elektros pavara automatinį įjungimą.

3.Dingus Įtampai pagrindiniame įvade , valdymo grandinių ir signalizacijos

automatinį
perjungimą prie rezervinio Įvado.

4.Automatinio siurblių paleidimo išjungimą.

5.Prietaisų,registruojančių valdymo mazgų suveikimą , ir prietaisų

,formuojančių
valdymo impulsą automatiniam gaisrinių siurblių paleidimui, elektrinių grandinių
automatinę
kontrolę.

6.Garsinės ir šviesinęs signalizacijos būklės kontrolę.

7.Garsinės signalizacijos atjungimą.

8.Objekto technologinių ir elektrotechninių įrenginių valdymo impulsų

formavimą.

I.Gesinimo sistemos siurblių paleidimo impulsas formuojamas dviem

paleidimo mygtukais SB17, SB1S.

II. Siurblių ir elektrifikuotų sklendžių vietinis valdymas , o taip pat

perjungimas į automatinį
valdymą montuojamas gesinimo stotyje , automatikos skyde (SA1, SA1-1, SA2, SA3).

III. Automatikos skyde , rengiama šviesos signalizacija apie:

1.Įtampą darbiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose (HV1).

2.Gaisrinių siurblių automatinio paleidimo atjungimą (HV3).

3.Signalizacijos ir valdymo elektrinių grandinių gedimus (HV4).

 4.Elektrifikuotu ir uždaromųjų sklendžių padėtį (HV6-HV15).

I.Apsaugos patalpoje , kurioje budima ištisą parą , rengiama šviesos ir garsinė

signalizacija , apie:

1. Gaisro kilimą.

2.Siurblių paleidimą.

3. Siurblių automatinio paleidimo atjungimą.

4.Elektrifikuotį ir uždaromųjų sklendžių padėtį.

5.Įrenginio gedimą: įtampos dingimą pagrindiniame ir rezerviniame elektros

tiekimo įvaduose , signalizacijos ir valdymo grandinių gedimus.

Elektrifikuotų sklendžių darbą.

Elektrinės valdymo schemos aprašymas

II. Automatinio valdymo būkle

Šviečia indikatoriai:

"Sklendė Nr 1 atidaryta" (HV6);

"Maitinimai įjungti" (HV1);

"Sklendė Nr.2 atidaryta" (HV7);

"Sklendė Nr. 3 atidaryta" (HV8).

1.Perjungėjai "Sklendžių valdymas" (SA1, SA1-1, SA2) ir "Siurblių valdymas"

(SA3) padėtyje "A" (automatinis).

2.Perjungėjas "Siurblio parinkimas" (SA4) turi dvi padėtis ("l" ir "2") ir jo

pagalba parenkama , kuris siurblys bus pagrindinis.

3.Automatiniai jungikliai 1QF, 2QF, 1SF, 2SF įjungti , relės IKI , Kl , K31
ir K33 suveikusios:

IK - valdymo grandinių automatinis perjungimas prie rezervinio įvado;

 Kl - maitinimo įtampų kontrolė;

1KV, 2KV - fazių kontrolė el. įvaduose;

K31 - pagrindinio siurblio valdymo grandinės kontrolė; K33 - rezervinio siurblio

valdymo grandinės kontrolė.

5.Mygtuku"Šviesinės signalizacijos išbandymas" (SB16) patikrinamas šviesinės

indikacijos tvarkingumas.

6.Įtampa darbiniame ir rezerviniame elektros tiekimo įvaduose (HV1).

7.Gaisrinių siurblių automatinio paleidimo atjungimas (HV3).

8.Signalizacijos ir valdymo elektrinių grandinių gedimai (HV4).

9.Elektrifikuotų ir uždaromųjų sklendžių padėtis (HV6-HV15).

10.Apsaugos patalpoje, kurioje budima ištisą parą, įrengiama šviesos ir

garsine
signalizacija, apie:

Gaisro kilimą; Siurblių paleidimą;

Siurblių automatinio paleidimo atjungimą; Elektrifikuotų ir uždaromųjų sklendžių

padėtį;

Įrenginio gedimą: įtampos dingimą pagrindiniame ir rezerviniame elektros

tiekimo įvaduose , signalizacijos ir valdymo grandinių gedimus.

Elektrifikuotų sklendžių darbą.

Vietinio valdymo būklė:

Perjungėjas "Sklendžių valdymas" (SA1 , SA1-1 , SA2) padėtyje "R" (rankinis):

Mygtukas SB l - sklendės Nr. l atidarymas; Mygtukas SB3 - sklendės Nr.2

atidarymas; Mygtukas SB5 - sklendės Nr.3 atidarymas; . Mygtukas SB7 - rezervuaro
sklendės atidarymas; Mygtukas SB9 - čiaupo sklendės atidarymas; Mygtukas SB2 -
sklendės Nr.2 uždarymas;

Mygtukas SB4 - sklendės Nr.4 uždarymas;

 Mygtukas SB6 - sklendės Nr.6 uždarymas;

Mygtukas SB8 - rezervuaro sklendės uždarymas; Mygtukas SB 10 - čiaupo

sklendės uždarymas.

Perjungėjas "Siurblių valdymas" (SA3) padėtyje "R" (rankinis):

Mygtukai SB11 , SB12 - siurblio Nr. l paleidimas ir stabdymas;

Mygtukai SB13 , SB14 - siurblio Nr.2 paleidimas ir stabdymas;

Veikiant siurbliams šviečia atitinkami indikatoriai: "Dirba siurblys Nr.l"

(HL1) arba "Dirba siurblys Nr.2" (HL2).

1.Siurblių ir sklendžių valdymas gali būti pilnai atjungtas, kai perjungėjai SA1,
SA1-1,
~SA2 ir SA3 yra padėtyje "O" (išjungta).

Sistemos veikimas gaisro atveju:

1.Kilus gaisrui atidarome priešgaisrinių čiaupų dėžę ir nuspaudžiami mygtukai

SB17 ,
SB18. Įsijungia relė 32 , kuri pajungia relę K24. Užsiblokavusi relė K24 per relę K25
įjungia relę
K23 , priklausomai kuris siurblys pasirinktas darbiniu. Relės K22 arba K23 įjungia
atitinkamo
siurblio švelnaus paleidimo įrenginį.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių slėgis čiaupuose toliau krenta, suveikia slėgio
jutiklis
SD1, kuris įjungia relę K34. Relė K34 įjungia laiko relę
K27.LaikorelėsK27kontaktaipo nustatyto laiko tarpo įjungia relę K26 , kuri įjungia
K22 arba K23 relę. Pasileidžia rezervinis siurblys. :

Sistemos atstatymas po gaisro:

Siurbliu ir elektrifikuotų sklendžių valdymas pervedamas į vietinį režimą.

2.Nuspaudžiamas mygtukas "Siurblių išjungimas" SB15 (nutraukiamas reles

K24 maitinimas).
 3. Siurbliais sukeliamas projektinis slėgis sistemoje.

4. Siurblių ir elektrifikuotų sklendžių valdymas pervedamas į automatinį režimą.

:
5. Gedimai:

Šviečia indikatoriai:

"Maitinimų gedimas" (HV2) - nėra įtampos ar fazės viename iš įvadų (relė K l);

"Valdymo grandinių gedimas" (HV16) - netvarkingos siurblių paleidimo

grandinės (reles K31. K3 3) arba softstarteriai A l, A2;

"Automatika išjungta" (HVI8) - perjungėjai SA1, SA1-1, SA2 arba SA3 yra
padėtyje "O" arba "R".

Buitinio vandens pakėlimo valdymo spintoje sumontuota drenažinio siurblio ir

buitinio vandens pakėlimo siurblių valdymas.

Drenažinis siurblys įsijungia pakilus vandens lygiui drenažinėje prieduobėje ir

užsidarius lygio relės K36 kontaktams . Sumažėjus vandens lygiui iki apatinės ribos,
siurblys automatiškai išjungiamas. Drenažinį siurblį galima valdyti rankiniu būdu.

Buitinio vandens pakėlimui naudojami du siurbliai po 7,5 kW galingumo.

Jie veikia nepriklausomai nuo gesinimo sistemos Gaisro atveju šie pakėlimo siurbliai
atjungiami K24 relės pagalba.

Pakėlimo siurbliai vandens padavimą reguliuoja pagal slėgį arba pagal lygį.
Reguliuojant pagal slėgį viršutinėje bokšto dalyje palaikomas atitinkamas vandens slėgis
užduotose ribose. Viršutinėje bokšto dalyje įrengiamas 200 litrų hidroforas, kad dažnai
neįsijunginėtų varikliai.

Viršutinėje bokšto dalyje yra įrengtas vandens rezervuaras. Lygis rezervuare

reguliuojamas lygio davikliu. Nukritus rezervuare vandens lygiui, įsijungia siurblys, o
pakilus vandens lygiui iki viršutinės ribos, išsijungia.

Normalaus darbo atveju naudojamas buitinio vandens pakėlimo reguliavimas

pagal slėgį. Tuo atveju įvadinės sklendės Nr.l, Nr.2, Nr.3 ir čiaupų sklendė atidarytos,
o rezervuaro papildymo sklendė uždaryta. Valdymo raktas SA8 padėtyje "Slėgis".
Pakėlimo siurbliai Nr.3 ir Nr.4 dirba kaip pagrindinis arba kaip rezervinis siurblys,
priklausomai nuo rakto SA10 padėties. Jeigu pagrindinis siurblys neišvysto slėgio, jam
sumažėjus įsijungia slėgio daviklis SD2, kuris paleidžia rezervinį siurblį.

Abu siurbliai turi nepriklausomus slėgio daviklius viršutinėje bokšto dalyje.

Pakėlimo siurblius galima valdyti rankiniu būdu perjungus SA 9 į padėti “R”

(rankinis).Pakėlimo siurblių valdymo spintoje įrengta signalizacija apie siurblių darbą ir
pagal kokį parametrą reguliuojamas buitinis vanduo.ten pat įrengta signalizacija apie
avarinį vandens lygį drenažinėje prieduobėje.Siurblinėje , pakilus avariniam vandens
lygiui ,užsidega šviesinė ir pasigirsta garsinė signalizacija.

2.9 Automatinės gaisrų gesinimo sistemos techninė priežiūra

Pagrindinis dokumentas Gaisrinės Automatikos Eksploatavimo Taisyklės GAET-

06-95 , patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1995.12.29 įsakymu
Nr 1198.

Gesinimo sistemos techninė priežiūra susideda iš apžiūrų , patikrinimų ir

profilaktinių darbų.Patikrinimus ir profilaktinius darbus gali atlikti tik personalas , turintis
atitinkamą kvalifikaciją ir susipažinęs su gesinimo sistemos ir jos elementų veikimu bei
sandara.

Vienas iš pagrindinių reikalavimų sprinklerinei vandens gesinimo sistemai yra

galimybe kontroliuoti sistemos techninė būklė.Techninius aptarnavimas (TA) įskaito
tikimybė , kad sistema dirbs efektyviai.Tai būna kasdieninis , karta į mėnesį , karta per
trys mėnesius ,karta į metus.

Kasdieninis TA įskaito sekančias operacijas:

-patikrinimas švaros ir tvarkos gesinimo tinkluose

-vandens lygio rezervuare kontrole

-įtampos ir instaliacijos patikrinimas

 -valdymo mazgo apžiūra

-gaisrinių siurblių kontrolė ir ju paleidimas 10 min. darbui.

-sprinklerių apžiūrą ir ju valymas nuo dulkių.

Eksploatuojant žiemos metu siurblinėje reikia palaikyti temperatūra nežemiau

+5°C.

III dalis

3. Viešbučio – konferencijų centro „Karolina” incidento likvidavimo planas

3.1 Bendroji dalis

Incidento likvidavimo planas(toliau - ILP) - dokumentas, reglamentuojantis

incidentų likvidavimo tvarką įvairiuose šalies objektuose ar jų dalyse. ILP padeda
incidento likvidavimo vadovui teisingai nustatyti svarbiausią gaisro gesinimo kryptį,
galimas švarias ir užterštas zonas, priešcheminių užtvarų ribas, efektyviai panaudoti
atvykusias pajėgas, numatyti galimas užteršimo kryptis, išvengti pavojingų situacijų
incidento metu ir pan. Incidento likvidavimo planas sudaromas mažiausiai dviem
egzemplioriais.
Stambiuose objektuose, kuriuose yra sudėtingų operatyviniu taktiniu ir gaisro arba
sprogimo atžvilgiu pavojingų patalpų, padalinio vadovo sprendimu sudaromi atskiri ILP.
ILP tvirtina priešgaisrinės apsaugos padalinio viršininkas. Kad ILP būtų laiku sudarytas,
koreguojamas bei praktiškai panaudotas, atsako priešgaisrinės apsaugos padalinio
viršininkas. ILP vienas egzempliorius saugomas CGRP arba DRP, kiti - gaisriniuose
automobiliuose.

Incidento likvidavimo planus privalu sudaryti objektams, kuriems gesinti pajėgos

sutelkiamos pagal antrąjį aukštesnį pajėgų siuntinio numerį.
Konkrečių objektų, kuriems būtina sudaryti ILP, sąrašą nustato priešgaisrinės
apsaugos teritorinio padalinio vadovas. Atsižvelgiant į miesto ar gyvenvietės ypatumus,
objektų sąrašas gali būti tikslinamas ir papildomas priešgaisrinio padalinio vadovo
nuožiūra. Jei yra pavojingas objekto suplanavimas, pavojinga gamyba ir pan., būtina
turėti pastato aukštų ar rūsių, su technologinių linijų, vėdinimo šachtų ir kitomis
komunikacijomis planus. Šiuos planus rekomenduojama saugoti pas objekto budėtoją.

Incidento likvidavimo plano struktūra:

Bendrosios nuostatos. Prieš sudarant ILP reikia kruopščiai išanalizuoti taktines

operatyvines objekto ypatybes, stambių gaisrų ar avarijų, įvykusių panašiuose objektuose
aprašymus, įvertinti galimą pajėgų ir priemonių, būtinų greitai lokalizuoti ir likviduoti
incidentą, sutelkimo laiką, išsiaiškinti objekte esantį priešgaisrinio vandentiekio tinklą, jo
faktinį našumą ir vandens telkinius, naudojamų cheminių ir radioaktyvių medžiagų
savybes ir nukenksminimo būdus. Būtina nustatyti pavojingiausią galimo incidento vietą
ir apskaičiuoti pajėgas bei priemones jam likviduoti.

3.1.1. OBJEKTO OPERATYVINĖ TAKTINĖ CHARAKTERISTIKA

Viešbutis – konferencijų centras „Karolina“ yra Vilniuje sausio 13 – osios gatvėje

nr.2. Šis pastats yra 6-aukštų su rusiu. Pastato sienos mūrinės,perdengimai
gelžbetoniniai , stogas padengtas ruberoidu ir bitumu. Rūsio sienos iš gelžbetonio
blokų, perdanga gelžbetoninė. Elektros energija atjungiama nuo pastotės ,kuri randasi
tarp šio objekto ir teniso kortų.Viešbutyje „Karolina“ yra 100 kambarių , kuriuose
vienu metu gali gyventi 250 žmonių. Keturiose posėdžių salėse yra ištraukiamoji –
pritekamoji ventiliacija, bei kondicionavimo sistemos. Pirmame aukšte yra 30 vietų
posėdžių salė. Trečiame aukšte yra dvi salės po 30 vietų. Ketvirtame aukšte yra 150
vietų posėdžių salė. Antrame aukšte nuomuojamose patalpose yra įsikurusios dvi
firmos : turizmo firma „Baltijos keliai“, bei kompjuterinių programų bei sistemų
diegimu besiverčianti įmonė „Scala“. Restoranas yra per du aukštus ,pirmąjį bei
antrąjį su terasa link teniso kortų.Virtuvė – antrame aukšte.
Konferencijų centras yra kairiajame pastato sparne. Pirmame aukšte yra viena
konferencijų salė kurioje telpa 200 žmonių. Antrame aukšte yra keturios
salės.Didžioji salė yra 600 vietų, o trys kitos 20; 50; ir 60 vietų. Trečiame aukšte
taip pat yra keturios posėdžių salės : pirma – 20 vietų, antra – 50 vietų , trečia – 70
vietų , bei paskutinė – 75 vietų.
 Darbininkai čia dirba nuo 7,30 val. iki 16,30 val., pietų pertrauką turi nuo 11,30 val.
iki 12 val. Restoranas dirba iki 23,00 val. Dieną čia dirba 40 žmonių, o naktį lieka
budėti du žmonės – administratorius ir budintis.
Pastate yra įrengta priešgaisrinė signalizacija „RUBIN 3“. Kiekvieno viešbučio
aukšte, bet ne konferencijų centre, yra po 3 gaisrinius čiaupus.
Parduotuvėje „MAXIMA“ patalpos yra apsaugotos sprinklerine gaisro gesinimo
sistema.parduotuvėje dirba 50 darbuotojų.
Pagrindinis įvažiavimas į teritoriją yra iš sausio 13-osios gatvės.

Objekto aprūpinimas vandeniu

Pačiame objekte yra įrengtas vidaus vandentiekis.Viešbutyje yra įrengta 16 vidinių

priešgaisrinių čiaupų. Kiekviename aukšte po 3 ir vienas pusrūsyje.Priešgaisrinių čiaupų
išdėstymas visuose aukštuose vienodas yra toks: vienas čiaupas pagrindinės laiptinės
aikštelėje prie įėjimo į viešbučio koridorius, antras koridorių viduryje, o trečias koridorių
gale – evakuacinių laiptinių aikštelėse. Priešgaisrinių čiaupų veikimo principas –
paspaudus jungiklį automatiškai atsidaro sklendė ir pradeda dirbti siurblys, kurio pagalba
vidiniame vandentiekyje sukeliamas papildomas spaudimas, tam kad būtų įmanomas
normalus gesinimas. Išoriniai priešgaisriniai hidrantai(Maskvos tipo) įrengti ant žiedinio
Ǿ 150 mm vandentiekio tinklų.
Artimiausi priešgaisriniai hidrantai randasi:
Sausio 13-osios g.Nr.12
Šimulionio g.Nr.27
Šimulionio g.Nr.26
 3.2 Palyginamasis gaisro parametrų , reikalingų pajėgų ir
priemonių skaičiavimas viešbutyje – konferencijų centre "Karolina"

3.2.1 Pajėgų ir priemonių skaičiavimai jei gaisras gesinamas be

automatinės GGS pagalbos

Gaisras kilo viešbučio restorano virtuvėje, kuri yra 2 aukšte . Virtuvės plotas
51m2. Patalpa yra be langų su ugniai neatspariomis durimis.
Durys į viešbučio kolidorių užsidaro automatiškai. Jų sandarumą garantuoja
magnetiniai durų pritraukikliai. Virtuvėje yra daug buitinės technikos, orkaitės, pečiai,
viryklės, ir pan. Taip pat yra medinių lentynų , daug aliejų, riebalų, taukų ir pan.
Gaisras kilo naktį nuo orkaitės, kurią darbuotojai baigią darbą pamiršo išjungti.

Pasirenku iš instrukcijos 1 priedo ugnies plitimo linijinį greitį kuris lygus

Vl=l,0m/min.
Kadangi viešbutyje yra įrengta priešgaisrinė signalizacija, tai pagal tai gaisro
aptikimo laiką priimu lygų 3 minutėms.

τld = τapt + τpr + τišv + τvyk + τki; (1)

čia: τld- laisvo degimo laikas;

τapt- gaisro aptikimo laikas, kadangi viešbutyje yra įrengta automatinė priešgaisrinė
signalizacija, tai šį laiką priimu lygų 3 minutėms;
τpr- pranešimo priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas (jis lygus 2 minutėmis, kadangi
suveikus priešgaisrinei signalizacijai, pirmiausia centralėje nurodytą patalpą dar bėga
patikrinti budintysis, ar tai neklaidingas signalizacijos suveikimas, kaip dažnai čia
pasitaiko. );
 τišv- priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos automobilio išvykimo laikas nuo
paskelbto aliarmo komandoje (šis laikas yra lygus 1 minutei);
τvyk- priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio vykimo į incidento vietą laikas
(lygus 2 minutėm);
τki- priešgaisrinio automobilio skyriaus pajėgų ir priemonių išsidėstymo laikas (jis
visada lygus 1 minutei);

τapt = 3min;
τpr = 2 min;
τišv = 1 min;
τvyk = 2 min;
τki = 1 min;

τld = 3+ 2 + 1 + 2 + 1 = 9 min.

Gaisro ploto nustatymas

Mano atveju gaisras dar nepasiekęs antrosios stadijos, (jis yra pradedamas gesinti po
9 min), kadangi laisvo degimo laikas τ ld < 10 min.
Linijinį ugnies plitimo greitį virtuvėje priimu vl= 1,0m/s
Norint surasti gaisro plotą , reikia nustatyti atstumą ,kurį praėjo gaisro frontas laisvo
degimo metu.
Žinodami Tld ir linijinį plitimo greitį, galima sužinoti R gaisro po 9 min

Rgaisro=0,5*Vl*Tld=0,5*l,0*9 = 4,5 (m). (2)

kur,
Rgaisro-viso gaisro spindulys (m);

Vl-linijinis greitis (m/min);

 Tld-laisvo degimo laikas (min).

Rg> Rpat, todėl gaisro formą priimu stačiakampį, kuris yra dalinai apribotas patalpos
sienomis;
čia: Rpat- patalpos spindulys;

Sužinau gaisro apimtą plotą iki pirmo švirkšto įvedimo, kadangi Rg> Rpat , o tai reiškia ,
kad gaisras pradės plisti į kitas patalpas, nes tarp tarnybinių patalpų , virtuvės ir
valgomajo nėra durų. O tarp virtuvės ir viešbučio kolidoriaus yra durys kurių atsparumas
ugniai 0,5 valandos, t.y. 30 min; šią normą pasirenku iš RSN 133-91 “Priešgaisrinė
sauga. Pagrindiniai reikalavimai”.

Sg = Sg1 + Sg2 + Sg3 ; (3)

Sg1 = b * a = 8,5 * 6 = 51 m2;
Sg2 = 0.5 * π · Rg2 = 0,5 · π · 1,5 2 = 3,54 m2 ;
Sg = 51 + 3,54 = 54,54 m.2

čia: Sg - bendras gaisro apimtas plotas (m2 );

Sg1 – vienoje patlpoje gaisro apimtas plotas (m2 );
Sg2 – kitoje patlpoje gaisro apimtas plotas (m2 );
b - patalpos, kurioje yra gaisro židinys - plotis (m);
a - patalpos , kurioje yra gaisro židinys – ilgis (m);
R g - ugnies nueito fronto spindulys (m) ;
n – gaisro plytimo krypčių galimybių skaičius;

Mano atveju gaisro plotas yra didesnis nei patalpos kurioje kilo gaisras (virtuvė 51 m2) ,
54,54 > 51 m2 , o tai reiškia ,kad gaisras plis toliau, tai yra dvejomis kryptimis : į
personalo valgomajį, maisto prekių sandėlius ir virtuvės darbuotojų kambarius, bei po 15
min. išdegs durys vedančios į viešbučio numerių kolidorių.
 Gaisro gesinimo ploto skaičiavimas

Gaisro gesinimo plotas :

Sges p1 = n * a * hges = 2 * 6 * 5 = 60 m2; (4)

čia: n – galimų gaisro gesinimo krypčių skaičius;
a - degančios patalpos plotis;
hges - gesinimo gylis “B” švirkštu.

Patalpos , kurioje kilo gaisras išplanavimas:

Žinodami gesinimo plotą galime paskaičiuoti vandens debito poreikį gaisrui gesinti.
Kadangi gesinsim rankiniais švirkštais, gesinimo gylis bus 5 m, todėl viso gaisro
ploto vienu metu gesinti negalėsiu. Žinodamas gesinimo plotą, galiu paskaičiuoti
reikiamą vandens kiekį gaisro gesinimui.

Qbūt = Sges*Ir = 60 * 0,1 = 6,0 (l/s)

(5)

Qbūt-būtinas vandens debitas gaisro gesinimui (l/s)

Ir-reikalingas gesinimo medžiagų tiekimo intensyvumas (l/s*m2) (kurį
pasirinkau iš instrukcijos 2 priedo).
 Reikalingų “B” švirkštų skaičiaus gaisrui užgesinti skaičiavimas

Nšv= Qr/qšv = 9 /3,5 = 2,57 “B” švirkšto, tai yra daugiau nei du švirkštai, todėl priimu, kad
gesinimui reikės trijų švirkštų;
Nšv=3;

čia: Qr – reikalingas vandens kiekis gesinimui, l/s;

qšv – vieno “B” švirkšto vandens išeiga, l/s;

Reikalingų skyrių skaičiaus gaisrui užgesinti skaičiavimas

Nsk= Nšv/nšv =3/1= 3 (skyriai gaisro gesinimui); (6)

čia: Nšv – reikalingas gesinimui švirkštų skaičius,

nšv – švirkštų skaičius, kurį gali paduoti vienas skyrius uždūmintoje padalpoje;

Gavus pranešimą apie gaisrą išvyksta 1 – osios komandos 2AC (11 žmonės), 1AK (2
žmonės). Su esamomis pajėgomis galima paduoti tik 2 “B” švirkštus ir suformuoti
geriausiu atveju tik tris DKAT grandis. Tačiau su esamomis pajėgomis neįmanoma
vygdyti žvalgyba, gesinimą , žmonių gelbėjimą bei evakuaciją, kitų patalpų apsaugą,
jau nekalbant apie butiną rezervą. Todėl būtinas pastiprinimas iš kitų komandų t.y. iš
2 -osios , 3 – osios, bei 6 – osios komandų . Automatiškai gavus pranešimą apie
gaisrą viešbutyje – konferencijų centre “Karolina”, OVD dispečeris susisiekia su 2 –
ąją , 3 – ąją ir 6 - ąją komandomis ir į gaisrą išsiunčiamos papildomai dar 4 AC.

PAJĖGŲ SKAIČIAVIMAS IKI GAISRO LOKALIZAVIMO

R 2 = R LAISV + 0,5 V L τ = 4,5 + 0,5 · 1,0 · 10 = 9,5 m; (7)

 Čia: R2gaisro - viso gaisro spindulys (m)
Vl-linijinis greitis (m/min)

τ - papildomų pajėgų atvykimo laikas (min).

R LAISV - gaisro išplintimo spindulys iki pirmo širkšto padavimo
(m)

Apskaičiuoju gaisro apimtą plotą iki papildomų pajėgų atvykimo;

Sg = Sg1 + Sg2 + Sg3 ;

Sg1 = b * a = 8,5 * 6 = 51 m2;
Sg2 = 0.5 * π · Rg2 = 0,5 · π · 5 2 = 39,25 + 0,4 = 39,65 m2 ;
Sg= n * a * R g = 1 * 2,5 * 5 = 12,5 m2;
Sg = 51 + 39,65 + 12,5 = 103,15 m.2

čia: Sg - bendras gaisro apimtas plotas;

Sg1 – vienoje patlpoje gaisro apimtas plotas;
Sg2 – kitoje patlpoje gaisro apimtas plotas;
Sg3 – trečioje patlpoje gaisro apimtas plotas;
b - patalpos, kurioje yra gaisro židinys - plotis;
a - patalpos , kurioje yra gaisro židinys – ilgis;
R g - ugnies nueito fronto spindulys;
n – galimų gaisro plytimo krypčių skaičius;

Gaisro gesinimo plotas ;

Sges p = n*b* hges = 4 * 6 * 5 = 120m2; (9)

čia: n- gesinimo krypčių skaičius;
a-degančios patalpos plotis;
hges- gesinimo gylis “B” švirkštu.
Randu vandens debitą reikalingą gaisrui gesinti:
Qbūt.41 = Sges · Ibūt (10)
Qbūt.41 = 120 · 0,1 =12 l/s

čia Qbūt – būtinas vandens debitas gaisro gesinimui (l/s);

Sges – gaisro gesinimo plotas (m2);
Ibūt – vandens tiekimo intensyvumas (l/sm2).

Randu gaisro gesinimui reikalingą švirkštų kiekį:

Nšv. ges = Qbūt / qšv (11)

Nšv. ges = 12/3,5 = 3,43 = 4 švirkštai “B”

čia qšv – vieno švirkšto vandens išeiga (l/s). Gesinu “B” švirkštais, todėl “B” švirkšto
vandens išeiga – 3,5 l/s.
Randu faktinį vandens debitą reikalingą gaisrui gesinti:

Qfak.= Nšv. · qšv. (12)

Qfak.= 4 · 3,5 = 14 l/s

Qfak.>Qbūt.
14 > 12
Kadangi Qfak.>Qbūt., tai yra lokalizacija.

REZERVINIŲ AUTOMOBILIŲ SKAIČIAVIMAS

Gaisro metu mašina ar jos įranga gali sugesti, todėl būtina paskaičiuoti jų rezervą.

NAC rez.= 0,5· NAC

NAC rez.= 0,5 · 4 = 2 = 2 AC
 Galutinis pajėgų poreikis:

Nsk.=Nsk.ges.+Nsk.aps.+Nsk.rez.
Nsk.=3+1+2 = 6 skyriai

Reikalingos pajėgos žmonių paieškai :

Viena DKA grandis eina patikrinti pirmo aukšto, kita antro aukšto, o trečia grandis
tikrina viršutinius aukštus.

Pajėgų iškvietimo nuneris (PIN) – 2, bet įvertinant galimus didelius gelbėjimo

darbus PIN didinu iki 3.

TELKIAMOS PAJĖGOS
PGT komandos Priešgaisrinė. Ugniagesių Orientacinis Švirkštų
technika skaičius atvykimo laikas kiekis
1 2 AC, AK 10-14 4 min.
2 1AC ,ŽA, 6-8 10 - 15min.
3 2AC, 4-6 10 - 15min.
6 1AC, 4-6 15 - 20min.
VISO: 6AC,AK, ŽA 20-28 4 – 20 min.

3.2.2 Pajėgų ir priemonių skaičiavimas, kai gaisras pradedamas

gesinti su automatine GGS.

Tld= Tpas +TAGGS=2+2=4 min. (9min.) (13)

Tpas-pastebėjimo laikas su AGGS.( Tpas=2min)

TAGGS-AGGS suveikimo laikas.( TAGGS=2min).

Suveikus AGGS gaisro plitimas yra sustabdomas, bet gaisras pilnai neužgesinamas.
 Tada gaisro spindulys bus:

Rgaisro=1/2*Vl*Tld=1/2*1,0*4=2m ( Be AGGS = 9.5m) (14)

Apskaičiuoju gaisro plotą

Sg=π*R²g=3,14*2 2 = 12,56 (m²) (Be AGGS = 103,15m²)
(15)

Kadangi Rg <hg, kur hg-švirkšto gesinimo gylis, todėl

Sg = Sges = 12,56 (m²) (16)

Apskaičiuoju reikalingą vandens kiekį gaisro gesinimui .Veikiant AGGS gesinimo

intensyvumas yra dvigubai mažesnis negu reikalingas.
Qr=1/2*Sges*Ir=1/2 * 12,56 * 0,1 = 0,63 l/s ( Be AGGS = 12 l/s) (17)

Apskaičiuoju reikalingą švirkštų kiekį:

Nšv = Qr/qšv = 0,63/3,5 = 0,18”B”= 1“B“ ( Be AGGS = 4“B“) (18)

Skelbiu 1 PIN.
Sutelkiamos pajėgos - 1 AC.

Viena DKA grandis vykdo gesinimo darbus ,o kiti ugniagesiai – gelbėtojai atlieka
apsaugos darbus , bei vykdo evakuaciją. Arba tokį gaisrą, kol atvažiuos priešgaisrinė
tarnyba, gali užgesinti ir objekte budintis apsaugos darbuotojas su šalia esančiu vidiniu
priešgaisriniu čiaupu bei gesintuvais.

Išvada: Šio gaisro kilimo atveju pajėgų išsiuntimo numeris bus 3 PIN, gaisrui
užgesinti, įskaitant žmonių paiešką , evakuaciją ir rezervą reikia 6 autocisternų ,
autokopėčių, ir žarnų automobilio, nes kitaip neužtenka žmonių DKA grandims
suformuoti, bei paduoti keturius “B” švirkštus uždūmintoje patalpoje į gaisro židinį .
 3.2.3 Nurodymai GGV ir užnugario viršininkui

Pirmasis GGV gauna informaciją iš administracijos atstovų ir pradeda žvalgybą.

Evakuacija vykdoma pagal vidaus evakuacijos planus padedant administracijos
atstovo. Prireikus evakuacijai panaudoti keltuvus, kopėčias. Esant būtinimui prašyti
vandentiekio tarnybos padidinti slėgį vandentiekio linijoje. Pravesti žvalgybą visuose
viešbučio aukštuose ir kambariuose. Sužynoti pas administraciją kiek žmonių yra jau
evakuota ir kiek jų dar liko. Organizuoti dūmų pašalinimą iš evakuacijos kelių.

3.2.4 Bendri vadovavimo gesinant gaisrus reikalavimai

Koviniai gaisrinių veiksmai negali būti stichiški. Būtinas visoms jėgoms vieningas
vadovavimas, šį vaidmenį atlieka GGV. Dirbant gaisre I padaliniui GGV - vyriausias
vadas, kuris atvyko su budinčia sargyba. Dirbant keletui padalinių GGV - vyriausias
vadas, kuris vadovauja to rajono gaisrinės dalies sargybai, o atvykus iš įgulos arba PAD -
atitinkamai su nustatyta tvarka įguloje. Vyr. vadovas atvykęs į gaisrą neša atsakomybę už
gesinimo sėkmę, nepriklausomai ar jis padėjo šiam reikalui vadovauti ar ne. Jei vyr.
vadovas duoda nurodymus gaisre, aplenkdamas GGV, tai yra tas momentas, kai gaisro
gesinimo vadovavimą ima į savo rankas. GGV pavaldūs visi gesinimo dalyviai. Jeigu
vyr. vadovas nutaria perimti vadovavimą pats, jis apie tai privalo pranešti GGV, kuris
buvo iki jam atvykstant. GGV padaliniams vadovauja asmeniškai arbe per jų vadus, kurie
atvyko su padaliniais. Jei gaisre dirba daug padalinių GGV sau į pagalbą paskiria
užnugario viršininką, o priklausomai nuo susiklosčiusios gaisre padėties organizuoja
operatyvinį gaisrų gesinimo štabą ir kovinius barus pagal darbo rūšį. Būdamas
vienvaldžiu viršininku GGV priima sprendimą jėgų išdėstymui, stato kovines užduotis
padaliniams, organizuoja tarpininkavimą, iškviečia papildomų jėgų, organizuoja duotų
užduočių vykdymą,GGV veiklą, o taip pat štabo. Viskas turi atitikti reikalavimus,
išdirbtiems praktikoje (operatyvumui, lankstumui, tvirtumui, nepertraukiamam
valdymui).
Operatyvumas pasireiškia ypatinagai greitam žvalgybos pavedimui, susiklosčiusios
padėties analizavimas, sprendimo priėmimo ir konkrečių privedimo iki pavaldinių ypač
išsiplėtusiuose gaisruose GGV neturi teisės sulaikyti kovinių veiksmų pradžios gelbstint
žmones, lokalizuojant gaisrą.
Tvirtumas pasireiškia ryžtingume, sprendimo priėmime, didelio reiklumo pastatytų
užduočių vykdymui, nuosekliai įgyvendinant savo priimtą sprendimą. Tam būtinas
drąsumas, didelė valios jėga, savipasitikėjimas, sugebėjimas rizikuoti, teisingai ir greitai
reaguoti į besikeičiančią situaciją, mokėti mobilizuoti žmones užduočių vykdymui
nežiūrint į sunkumus. Svyravimai ir neryžtingumas neigiamai veikia pavaldinius ir gali
sukelti sąmyšį.
Lankstumas valdyme pasireiškia sugebėjimu GGV ir štabo savalaikiai sureaguoti į
besikeičiančią situaciją gaisre, patikslinti jėgų ir priemonių išdėstymą, sustiprinti atskirus
KB, dargi pergrupuoti jėgas, pastatyti jiems naują užduotį.
Nenutrūkstamas valdymas - kontroliuoja situacija pastoviai. Kad nenutruktų valdymas
būtina organizuoti radio ryšį, nustatyti su KB informacijos perdavimą, pastoviai vesti
žvalgybą.
Mokėjimas numatyti situaciją gaisre - tam padeda operatyvinis gesinimo planas, gerai
organizuota žvalgyba ir ryšys.
Vienvaldystė - GGV prisiima sprendimą ir duoda nurodymą kaip panaudoti turimas
jėgas. Yra draudžiama visiems pareigybiniams asmenims kištis į priešgaisrinės įgulos
viršininkų nurodymus gaisro metu.

3.2.5 Gaisro gesinimo vadovas

Visus darbus gesinant gaisrą organizuoja ir neša pilną atsakomybę GGV. Pagrindinė jo
pareiga sumaniai organizuoti kovinius barų veiksmus. Jo veikla surišta atitinkamais
etapais: gaisro žvalgyba, padėties įvertinimas, užduoties pastatymas dalims, kontrolė kaip
vykdoma užduotis. Jis turi turėti tam tikrą patirtį ir pasiruošimą.
Padėties įvertinimas gaisre - tai išvados suformuluotos išeinant iš žvalgybos duomenų.
Pagrindiniai padėties įvertinimo elementai yra:
išmatavimai ir gaisrio vieta;
ar yra grėsmė žmonėms ir jų gyvybėms;
ar yra vietoje padaliniai, jų kovingumas, galimybė sutelkti didesnį kiekį;
ar yra gesinimo priemonių;
operatyvinė taktinė objekto charakteristika;
gamtinės sąlygos.
Studijuoja ir įvertina padėtį GGV jau nuo įvažiavimo momento į gaisrą, pagal
operatyvinio plano duomenis, ir žinias, kurias gauna iš CGRP pastoviai. Turi mokėti
prognozuoti gaisro parametrus ir jo gesinimo būdus, mokėti nustatyti linijinį plėtimosi
greitį, galimus ploto pasikeitimus, perimetro ar fronto uždūminimo zonas ir
charakteristikas. Turi prognozuoti sprogimo, išmetimo, užvirtimo ar konstrukcijų
nugriuvimo galimybes. GGV iš tolo numato kovinių veiksmų lemiamą kryptį. Lemiamą
kovinių veiksmų kryptis gaisre būna visuomet viena. Ji gali keistis vieta ryšium su
padėties pasikeitimu, gali keistis koviniai veiksmai, jų turinys ir lemiama kryptis duoda
galimybę numatyti priemones ir gesinimo būdus, yra pagrindas sudarant taktinį veiksmų
planą visiems padaliniams. Veiksmų planas yra suskaldomas į eilę nuoseklių užduočių
laiko atžvilgiu, kuriuos būtina vykdyti pasikeitus lemiamai krypčiai. Gesinimo priemonių
pasirinkimas priklauso nuo degančių medžiagų rūšies. Jei degimas plečiasi viena ar
dviem kryptimis, tai jėgas ir priemones nukreipti, kad užkirsti ugnies plėtimosi kelią, o
paskui gesinti visą ugnies apimtą plotą. Galima priimti gerą sprendimą, bet jei blogai
suformuluosim, tai ir jėgos gali išsidėstyti ne pagal GGV veiksmo planą. Užduotį statyti
aiškiai, trumpai, glaustai, prisilaikyti saugumo reikalavimų, o taip pat taisyklių, įsakymų,
nurodymų, reikalavimų. GGV įsakymas pavaldiniams reiškia įsaką, kurį privalo įvykdyti.
Pasikeitus įsakymo turiniui ar papildymui GGV tai turi nuvesti iki padalinių. Jei staigiai
pasikeitė situacija ir GGV nurodymų dar neperdavė, tai padalinio vadovas, kuris
vadovauja savo jėgoms privalo veikti savistoviai, rodydamas kūrybingą iniciatyvą, o po
to apie tai pranešti GGV. Gesinimo procese GGV privalo organizuoti sąveiką tarp dalių,
skyrių. Galima išskirti du GGV veiklos etapus, tai GGV atvykus į gaisro vietą pirmam
(sargybos viršininkas), veiksmai vyr. GGV kai atvyksta pagal padidintą iškvietimo Nr.
Ypatinagi svarbus GGV vaidmuo pirminėje gaisro vystymosi stadijoje, kai trūksta jėgų
organizuoti pirminėje stadijoje gaisro gesinimą - reiškia sugebėti įvertinti padėtį per labai
trumpą laiką, nors paviršutiniškai nustatyti plėtomosi kryptis, numatyti gesinimo planą,
vadovauti pajėgoms. Patirtis GGV padeda greitai orientuotis aplinkoje. Jei gyvenamo
namo langai sveiki ir dega - reiškia kad viduje žmonių gali ir nebūti, arba jie nepajėgūs
evakuotis. O jeigu ugnis stipriai veržiasi pro langą - apie didelį degimo greitį dideliame
plote, arba didelis kiekis degamos medžiagos. Staigus ugnies sumažėjimas iš angų
reiškia, kad galėjo perdengimas įlūžti, ar kitos konstrukcijos griūti. GGV privalo
numatyti gaisro plitimą perdengimo tuštumomis, šachtomis tai yra horizontaliai ir
vertikaliai, kadangi tai sudaro grėsmę žmonėms, išsiplečia gaisras tai ypač pavojinga
daugiaaukščiuose namuose. Dūmų spalva nusako kokios medžiagos dega:
pilkšvai juodi dūmai - nusako, kad dega popierius, mediena;
- rudokas, kartus, nemalonaus kvapo - kai dega audiniai;
- juodas, dusinantis, kartaus skonio - kai dega naftos produktai, smala, taukai gelsvai
baltas su specifiniu kvapu - kai dega sintetinės medžiagos
balti - kai dega šienas
Iš gaisro vystymosi prognozės apsprendžiama kiek reikės jėgų jį užgesinti. Kartu su
žvalgyba GGV privalo organizuoti atvykstančių jėgų sutikimą, jų paskirstymą prie
vandens šaltinių, nurodyti jų išdėstymo kryptį.
Išvada: Taktinis išprusimas ir pirmo GGV veiksmai nusako jo operatyvumą, reiklumą,
drąsą ir kitas teigiamas savybes. Privalo mokėti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, daryti
poveikį asmeninei sudėčiai, kritinėmis minutėmis padaryti pavaldžias savo valiai, kad
patikėtų jo veiksmais. Nuo GGV veiksmų priklauso gesinimo procesas, nes klaidų
ištaisymas priveda prie to, kad gaisras užsitęsia ir didėja materialiniai nuostoliai.

3.2.6 Koviniai barai ir užnugaris gaisre

Koviniai barai, tai barai, kuriuose sukoncentruotos jėgos ir priemonės, apjungtos
konkrečiai užduočiai vykdyti su vieningu vadovavimu. Vadovauja KB viršininkas ir
vykdo dalį GGV sprendimų. Jo funkcijos koviniame statute. Jis pavaldus GGV ir atsako
už kovinės užduoties vykdymą ir saugumą koviniame bare,
• veda žvalgybą ir rezultatus praneša GGV,
• aprūpina bendradarbiavimą tarp padalinių,
• priima sprendimą dėl jėgų perstatymo ir apie tai informuoja GGV. Kovinių barų kieki
ir užduočių apimtį kiek kiekvienam priskiriama jėgų nustato GGV.
KB viršininkas paskirti ir kontroliuoti jo veiklą, kaip papildo GGV sprendimą
gali operatyvinio štabo viršininkas, pranešus apie tai GGV. KB numeracija prasideda
nuo lemiamos krypties gaisre, o viršininkais skiriami vadovaujantis personalas. KB gali
būti numatyti:
• objekto teritorijoje,
• pagal pastato aukštus,
• pagal laiptines,
• pagal priešgaisrines sienas ar zonas,
• pagal darbo rūšį. (Gesinimas, apsauga, gelbėjimas, kova su dūmais.) GGV nusako KB
ribas, tarpininkavimo priemones su kaimyniniais KB. Jei KB
aukštuose, tai turi būti degančiuose aukščiau ar žemiau aukštuose. Gamybiniuose
pastatuose KB sudaromi nuo priešgaisrinės sienos iki sienos. Rezervuarų parke koviniai
barai sudaromi pagal darbo rūšį: aušinimas degančio arba kaimyninio putų atakai
paruošti, pylimo pastatymui, nupilimo ar perpilimo DS ir LUS. Jei yra pavojus žmonių
gyvybei, bet kokiame gaisre sudaromas gelbėjimo KB. KB taip organizuojamas, kad jo
viršininkas galėtų patekti į švirkštų pozicijas. KB dydis priklauso nuo objekto
ypatingumo. Kiekvienas KB turi turėti keletą priėjimų prie degimo zonos, per langus,
duris, angas pertvarose, sienose, perdengimuose, padarytas gaisro metu. GGV vadovauja
koviniams barams per ryšininkus ar ryšio pagalba. Stambiuose gaisruose gali būti
sudaromi sektoriai apjungiantys keletą barų.

Užnugaris

Užnugaris - tai gaisro vietoje sutelktos jėgos ir priemonės, užtikrinančios kovinius

veiksmus. Užnugariui gaisre vadovauja užnugario viršininkas.
Užnugario uždaviniai:
• vandens šaltinių žvalgyba,
• priešgaisrinių padalinių pasitikimas ir jų išdėstymas prie šaltinių,
• aprūpinti nenutrūkstamą gesinimo priemonių padavimą ir gaisrinės technikos darbą,
• garantuoti, kad priešgaisrinė technika laiku būtų aprūpinta kuru ir tepalais, kad
prireikus į gaisro vietą būtų pristatomos specialios gesinimo priemonės,
• garantuoti rankovių linijų apsaugą ir bendradarbiauti su policininkais dėl transporto
reguliavimo užnugario zonoje,
• vesti technikos, gaisrinių rankovių ir putomis gesinančių priemonių, bei medžiagos
darbų apskaitą, sudaryti technikos išdėstymo prie vandens šaltinių ir magistralinių
rankovių linijų schemas,
• jei daliniai atvyksta iš skirtingų krypčių, organizuoti jų sutikimą, išdėstymą prie
vandens šaltinių ir kovinį išdėstymą atskirose kryptyse. Paskirti užnugario tarnybos
viršininko padėjėjus užnugario darbui, vadovauti atskirose kryptyse.
Praktikoje užnugario viršininku paskiriamas dalies viršininkas, kurio rajone gesinamas
gaisras, kadangi jis gerai žino operatyvinę, taktinę objekto ar rajono charakteristika.
Galimi atvejai, kai GGV nustatęs lemiamą kryptį paskiria šioje vietoje KB viršininką, o
pats imasi vadovauti užnugariui, sutinka atvykstančius dalinius ir paskirsto į kovinius
barus. Visa tai paaiškinama tuo atveju, kai gaisre padėtis gana aiški, o gesinimui būtina
paduoti per trumpiausią laiką mobilias priemones. Jei nėra operatyvinio štabo gaisre, tai
ypač išauga užnugario viršininko vaidmuo. Jam tenka organizuoti ryšį ir apšvietimą, taip
pat ryšį tarp kitų objektų ir tarnybų. Kai dirba operatyvinis štabas, užnugario viršininkas
įeina į štabo sudėtį ir tampa pavaldus GGV ir štabo viršininkui. Sudėtinguose gaisruose
užnugario viršininkui skiriamas transportas, ryšio priemonės, 2-3 papildomi žmonės.

3.2.7 Operatyvinis štabas gaisre

Jei į gaisro vietą pajėgos sutelkiamos pagal padidintą iškvietimo numerį, organizuojami
2-3 koviniai barai. GGV tampa sunku vadovauti, todėl organizuojamas operatyvinis
gaisro gesinimo štabas. Operatyvinis štabas sudaromas stambiuose ir sudėtinguose
gaisruose, kai GGV veiksmus būtina derinti su administracija, inžineriniu -techniniu
personalu. Operatyvinis štabas - tai laikinas valdymo organas jėgoms ir priemonėms
sutelktoms gaisro gesinimui.
Pagrindiniai štabo uždaviniai:
• atvykusių padalinių sutikimas ir išskirstymas į kovinius barus, informacijos
surinkimas apie gaisro kilimo priežastis ir nuostolius, kontrolinių praleidimo punktų ir
saugumo postų įrengimas, DKAT darbo organizavimas,
• žvalgyba gaisro gesinimo metu, GGV žinių ir informacijos apie besikeičiančią padėtį
rinkimas, ryšio ir apšvietimo organizavimas, esant poreikiui medicinos punkto
organizavimas,
• reikiamų dokumentų pildymas, GGV įsakymų vykdymas, duotų užduočių vykdymo
kontrolė, aprūpinti ugniagesius maistu, sudaryti galimybes sušalus sušilti,
• jėgų ir priemonių rezervo gaisre sudarymas, sąveikos organizavimas su kitomis
miesto tarnybomis, dirbančių gaisre padalinių materialinis techninis aprūpinimas.
Operatyvinio štabo viršininkas yra pavaldus GGV ir yra jo pavaduotojas užtikrinantis
GGV sprendimų vykdymą, vadovauja operatyviniam štabui ir yra atsakingas už štabui
duotų užduočių vykdymą.

3.3 DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI

Atliekant žvalgybą:

- žvalgant gaisrą ar avarijos židinį be dujokaukių skiriami du pareigūnai, su

dujokaukėmis taip pat ne mažiau kaip du;

- žvalgybos metu turi būti laikomasi DKA nuostatų;

- būtina su savimi turėti kvėpavimo organų apsaugos priemones, ryšių ir apšvietimo

priemones, įrangą gelbėjimui ir savęs gelbėjimui, konstrukcijų ardymo įrangą, gaisrų
gesinimo priemones;

- atsargiai atidarinėti duris, saugantis galimų liepsnos ar karštų dujų pliūpsnio;

- būtina stebėti laikančiųjų konstrukcijų būklę, laikytis šalia kapitalinių sienų su

langais.

Atliekant kovinį išsidėstymą:

- draudžiama išlipti iš gaisrinio ar gelbėjimo automobilio kol jis visiškai nesustojo;

- draudžiama atvira ugnimi apšviesti priešgaisrinių, dujų, šilumos ir kt. komunikacijų

šulinius, bei leistis į juos be izoliuojančių dujokaukių ir gelbėjimo virvių;
- draudžiama nešti žmonių judėjimo kryptimi įrankius su pjaunančiais ar duriančiais
paviršiais be dėklų;

- draudžiama tiekti vandenį į nepritvirtintas gaisrines žarnas arba aukštyn, kol

švirkštininkas užims pradinę poziciją.

Atliekant gaisro gesinimą:

- įeinant į uždūmintas patalpas naudoti suspausto oro aparatus;

- dirbant aukštyje, naudoti apsaugos priemones, neleidžiančias nukristi
(prisitvirtinti plunksnakabliu, nepalikti gaisrinio švirkšto be priežiūros,
dirbti dviese arba daugiau pareigūnų, nevaikščioti ant apledėjusio ar degimo
požymių turinčio stogo);
- tol, kol nėra visiškai aišku, kad pastebėti elektros laidai atjungti, būtina
laikytis visų saugumo priemonių. Juos kerpant būtina mūvėti dielektrines
pirštines, guminius botus. Kirpti galima tik iš apačios į viršų ir nuo stulpo.
- draudžiama kirpti daugiagyslius laidus ir kabelius, esančius izoliacijos
apvalkaluose.
- neperstatyti kopėčių nepranešus apie tai įlipusiems į patalpas ugniagesiams.
 PASIŪLIMAI

Įrengti AGGS
Pakeisti seną centralę „RUBIN 3“ į naują
Pakeisti senus temperatūrinius jutiklius IP - 104 į dūmų optinius OSD – 200, kurie jau
yra sumontuoti naujose patalpose.
Padaryti dvigubo patikimumo AGGS, tai yra sprinklerinę sistemą sujungti su
priešgaisrinę signalizaciją.
Kad kiekviename kamberyje būtų garsinė gaisro signalizacija.
Su laiku , pagal galimybes , įsigyti naujus atsparius ugniai baldus, užuolaidas,
čiužinius...., o kol kas kad kiekviename kamberyje būtų nedegus audeklas ir respiratorius.
Periodiškai apmokyti darbuotojus, kaip elgtis gaisro metu ,kaip efektyviau panaudoti
pirminias gaisro gesinimo priemones,bei kaip kontroliuoti masę žmonių panikos metu.
Evakuacinių laiptinių duris automatiškai sujungti su priešgaisrinę signalizacija. Kadangi
saugantis nuo vagysčių jos dažniausiai būna užrakintos , suveikus priešgaisriniai
signalizacijai jos automatiškai atsidarytų.Taip pat ir su šviesa.