Turinys:

Degimas ir sprogimas, dujini mediag sprogimas................................................................................2 Degios mediagos, klasifikacija................................................................................................................2 Gaisr gesinimo bdai, priemons............................................................................................................3 Gaisrin signalizacija.................................................................................................................................3 Gamybos procesu gaisrin klasifikacija....................................................................................................4 Ergonomika................................................................................................................................................4 Pagrindiniai teisiniai moni saugos ir sveikatos dokumentai.................................................................5 Darbdavi ir darbuotoj pareigos saugos ir sveikatos srityje...................................................................6 Darbuotoj saugos ir sveikatos kontrol ir socialin partneryst.............................................................6 Darbuotoj saugos ir sveikatos socialin partneryst...............................................................................7 Nelaimingi atsitikimai...............................................................................................................................8 Lengvo nelaimino atsitikimo tyrimas........................................................................................................9 Sunks, mirtinu nelaimingu atsitikimu tyrimas........................................................................................9 Ekstremalios metereologins slygos ir saugus moni elgesys j metu..............................................10 Egzamino klausymai:..............................................................................................................................10 Profesins ryzikos vertinimai..................................................................................................................10 Profesins streso valdymas......................................................................................................................12

Degimas ir sprogimas, dujini mediag sprogimas.

Pagrindins dujins mediagos: anglis ir vandenilis, btinos 3 slygos: 1. Pakankamai: deguonies, deguonies < 15%, degimas nevyksta, vyksta 2. btina degi mediaga 3. btinas usidegimo altinis Degimo rys: 1. Plipsnis, degus skysius ir oro miinio usidegimas nuo atviros ugnies altinio, usidegimas vyksta neilgiau nei 5s, pagal skysio plipsnio temperatr nustatomas degs skysius pavojingumas, gaisro poiriu, lengvai usiliepsnojantys skysiai yra tokie kuri temperatra < 61 C (Benzino plipsnio temperatra 18 C ir emiau) 2. Temperatrinis usiliepsnojimas, neusidega be jokios atviros ugnies tik j kaitinant ar ildant. Kiekviena mediaga turi usiliepsnojimo C ( Medio nuo 250350 C, Benzino 230-500 ). 3. Savaiminiu usiliepsnojimas vyksta dl trij prieasi: 1. dl sveikos su oru, kai degios augalins kilms mediagos ( durps, rusvioji angls ). Cheminiai, biologiniai procesai, durps ila ir usiliepsnoja. 2. Mediagos, usideganios, dl sveikos su vandeniu (negesintos kalks, arminiai metalai). 3. Tai savaime usideganios, dl reakcijos viena su kita pvz: dauguma tepalu usidega reaguojant su O2. 4. Sprogimas sprogti gali vis degi duj, degi skysi gar, degi dulki ir oro miiniai. Priklauso nuo oru koncetracijos ir degios mediagos. Pagal koncetracij: emutini riba (sprogimas nevyksta) virutin riba (kuri viruje sprogimas nevyksta). Pavojingiausios dujos atilinas, jo emutin koncetracija 2,5% virutin 80%. Propano emutin 2%, virutin 9%.

Degios mediagos, klasifikacija.

Pagal degim mediagos skiriamos: 1. Nedegios veikiamos auktos temperatros (gaisro 800 C) nedega, neanglja, nerasena. 2. Sunkiai degios mediagos tai tokios, kurios dega, rusena ir anglja, veikiamos liepsnos ar auktos temperatros, kai organini ir neorganini mediag miiniai virsta vidaus apdaila (grindu danga, uuolaidos) turi bti pagamintos sunkiai degi mediag. 3. Degios mediagos, kurios usidega net ir tada, kai paalinamas iorinis degimo altinis. 1. Pagrindins gaisr prieastys mogus, susijusi su degimu (netvarkingi iluminiai prietaisai, netvarkingos krosnys) 2. Netvarkinga elektros ranga (per didel apkrova)

Gaisr gesinimo bdai, priemons.

Gaisrai gesinami: Fizinis, cheminis bdas 1. Ataldymas (iki maesns nei savaiminio neusiliepsnojimo) 2. Koliavimas nuo deguonies (jei <15%, vyksta smilkimas) 3. Atskyrimas nuo ilumos altinio Chemins Naudojamos mediagos, kurios slopina chemin reakcij. Gesinimo mediagos: vanduo (gerai aldo, virdama garais sumaina deguons koncetracija 1L vandens 1700L gar) Negalima gesinti, kurios reaguoja su vandeniu, k vanduo gadina, pavojinga jis yra elektros rengimai, tampa. Visuomeniai paskirties past yra rengiamas specialij vandustieks, kad gaisro metu tiekti vanden yra specialieji prietaisai. Gaisrin arna (nedega, nes visada drgnas), spec gaisrins svirktas (suformuoti vandens srov). Inrtins dujos: Naudojami i duj miiniai, ten kur negalima gesinti vandeniu (anglies dvideginis, azotas paprasiausios). Danai naudojamos automatinse gaisr gesinimo sistemose. Putos: Chemins, fizins mechanins. Chemins rgstiems reaguojant su karbonatais. Fizins mediagas: maiant or, vanden ir putokn. Gesinant putomis pavyzdiui padengiamas stor put sluoksniu, taip iro linojama nuo deguonies. Specialieji milteliai, kurie slopina degimo reakcija. Automatinies gaisr gesinimo sistemos: 1. Sprinklerins. Sudaro: vamzdynai, kurie rengdami patalpos viruje, juos montuotos sprinklrins galvuts, vamzdynei upildyt gesinimo mediaga. Sprinklerin galvut renginys , skirtas gaisro metu paskleisti gsinimo mediag. Spec. spyna, kai vyksta gaisras vamzdelis snyra, ir gali gsinti gaisr. 2. Drenerins. Sudaro: vamzdynai, patalpos viruje, juos mantuotos drenerins galvuts, vamzdytai ypa tuti. Gaisro atveju specialus duviklis jungis siurblin, prasideda tekiti gesinimo med. Naudojamos vandens utvaroms sudaryti. Gesintuvai geriami milteliniai gesintuvai (mainoje paymtas raid). Pirmins gaisro gesinimo priemons: nedegus audinys.

Gaisrin signalizacija.
Dauguma mediag nuo 100-120 C pradeda skleisti kenksmingas dujas, gali bti nematomos, 3

kartais dm nesimato. Gaisrin signalizacija: 1. Automatin specialieji davikliai kurie reaguoja arba temperatr arba dmus arba vin, lipsna efektyviausiai. 2. Ultragarsiniai sudaro patalpoje ultragarso lauk, paeidus, davikls sureaguoja veiksniai, tai yra, degimo produktai dumai, padidjus: temperatra, sumajs matomos trys pamikos lsenos: 1. Visika apatija (savs nekontroliuoja arba visikai nereaguoja arba reaguoja). 2. Atvirkia apatija (agresyvs). 3. Atsiranda daug fizini gali.

Gamybos procesu gaisrin klasifikacija.

Pagal i klasifikacij nustatomi bendrieji gaisrins saugos reikalavimai (patalpoms gaisrins poiris) gamybos procesai skirstomi: Asg, Bsg, Cg, Dg (s procesas povojingas sprogimui, g pavojingas gaisrui). 1. Asg kai gamyboje naudojamos degios dujos ar lengvai usilpsnojantys skysiai, plipsniu temperatra maesn nei 28 , ji naudojama tiek, kad jiems sprogus susidaro didesnis nei 5 kPa momentinis slgis. Naudojamos mediagos gali usilpsnoti ar sprogti dl sveikos su oru, vandeniu, ar viena su kita. 2. Bsg degios dulkios ar pluotas, ar lengvai usiliepsnojantys skysiai, plpsnio temperatra > 28 C, ar degieji skysiai kaitinti iki plipsnio temperatros ir j yra tiek, kad sprogus susidarantys didesnis nei 5 kPa momentinis slgis. 3. Cg naudojamos sunkiai degios mediag skysiai, kurios sveikandamos su oru, vandenio gali tik degti. 4. Dg kartos, kaitintos, ar ilyditos nedegios mediagos, ar kietos, skystos, dujins mediagos naudojamos kaip kuras. 5. Eg nedegios mediagos, ar mediagos esanios altoje bklje.

Ergonomika.
Ergonomikos rys ir tyrimo objektas. Trys ergonomikos rys: 1. Fizin ergonomika (mogaus anatomija, antropometrija, fiziologins biomechanins charaktiristikos, darbo pora, kaul raumen sistemos darbas, bei mogaus sauga). 2. Painimo ergonomika (protiniai mogaus procesai: suvokimas, mstymas, info apdorojimas atmintis, sprendim primimas, gudiai). 3. Socialin, organizacin ergonomika (optimizuoti darbo sistemos: politinius procesus, organizacini struktr darba, darbo proces projektavim. Ergonomika sistema, kurios videnyje mogus, vertina aplink bei rang, su kuria mogus susiduria. Ergonomikos principai: 1. mogikasis veiksnys. rengiant: 4

1. mons skirtingi 2. moni galimybs ribotos 3. moni reakcija nuspjama, klysti mogika. Klaida atsiranda i: 1. suvokimas 2. sprendimo primimas 3. veiksmas Deimt fizini princip (pradeda rengiant darbo vieta, atliekant bet kok darb). 1. Viskas turi bti lengvai pasiekiama. 2. Darbui svarbu pasirinkti tinkama aukti. 3. Kno padtis turi bti patogi. 4. Btina mainti per didel naudojam jeg (vengti juosmens apkrovos). 5. Reikia mainti atsirandant nuovarg. 6. Mainti nebtina kartojimas. 7. alinti nereikaligas klitis, aplinka turi bti pakankamai erdvi. 8. Mainanti per didel tiesiogin slyio tamp. 9. Sudaryti galimyb pidti ir keisti kno padet. 10. Palaikyti jaukia aplink (tinkam temperatr, maas triukmo lygis). 10 painimo princip: 1. Btina norminti (naudoti visuotinai priimtinus standartus, tam kad parenkant taisus bt ivengiamos klaidos). 2. Taikyti steriotipus (judjimas pagal laikrodio rodykl). 3. Siekti tiesioginio suvokimo ir veiksmo ryio. 4. Supaprastinti info pateikim (aiki, lenvgai suprantama) paveiklliai, piktogramos. 5. Info reikia pateikti tiek, kiek tuo metu reikia (tinkamos detalms). 6. Naudojant simbolius, jie turi bti suprantami vienareikmikai. 7. Norint, kad info bt suprantama reikia naudoti pertekli (kad bt suvokiama ne vienas jutimu). 8. Info pateikti j atitinkanius modelius. 9. Naudoti kintamj jaudikl. 10. I princip (skirtas, kad sitikinti ar info arba suvokimas yra teisingas, naudoti greit grtmj ry, skirta suinoti ar info yra teisinga, kuria gavome arba perteikime).

Pagrindiniai teisiniai moni saugos ir sveikatos dokumentai.

Teisine prasme valstybje yra 3 alys: 1) Valstyb su savo institucijomis; 2) Darbdaviai arba fiziniai ir juridiniai asmenys su kuriais atsiranda darbo santykiai 3) Darbuotojai. Pagrindinis teiss aktas priimtas visuotinai referendumu yra konstitucija. Ji apibria esminius valstybs aspektus. Pagrindiniai 2 konstitucijos straipsniai: 48) kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising mokjim u darb ir socialin apsaug 5

nedarbo atveju 49) Kiekvienas dirbantis mogus turi teis turti poils ir laisvalaik taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukm apibria statymas. Yra moni saugos darbe statymas, kuris pagrinde teigia, kad darbuotoj gyvybs ir sveikatos apsaugojimas yra prioritetinis lyginant su darbo rezultatais. Taip pat jame nustatytos darbdavi ir darbuotoj pareigos vykdant teiss akto reikalavimus, trialis bendradarbiavimas, kalbama apie mokslo vystym ioje srityje, specialist rengim ir pan. io statymo pagrindu taip pat atsivelgiant europos sjungos direktyv reikalavimus priimta visa eil teiss akt t.y. nuostat, taisykli, instrukcij, postatymini akt ir pan. Kiekvienas i j apibria atskirai paimt darbuotoj darb saugos ir sveikatos srit. Pagrindin EU esm yra ta, kad toje erdvje gali laisvai judti mons, paslaugos ir preks ir tam kad tai bt gyvendinta EU arba europos taryba yra ileidus savo teiss aktus arba reikalavimus kurie vadinasi direktyvais, kurie yra privalomi kiekvienai EU aliai. Jie reikalingi, kad bt suvienodinti reikalavimai.

Darbdavi ir darbuotoj pareigos saugos ir sveikatos srityje.

Darbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teiss akt reikalavim, sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo slygas, darbuotojus instruktuoti, konsultuoti, informuoti, mokytis juos saugiai dirbti, kontroliuoti, kaip jie laikosi teiss akt reikalavim, iduoti jiems darbo drabuius, apsaugos priemones, avalyn, tinkamas ir saugias darbo priemones, rengimus, teikti medicinos paslaugas, sudaryti tinkam ir normal darbo ir poilsio reim, apdrausti darbuotojus nuo nelaiming atsitikim darbe, taip pat darbdavys turi vykus nelaimei suteikti pirm medicinin pagalb bei ikviesti medikus jei to reikia, taip pat nemokamai tikrinti sveikat jei to reikalauja teiss aktai. Darbuotojas privalo inoti teiss akt reikalavimus jo srities ir juos vykdyti, dvti jam skirtus drabuius, avalin, saugos priemones, laikytis jo srities instrukcij reikalavim, su kuriomis jis supaindinamas pasiraytinai. Imtis priemoni paalinti prieastis, galinias sukelti avarijas ar nelaimingus atsitikimus ir apie tai informuoti darbdav arba jo galiot atstov. vykus nelaimei ar avarijai arba patyrus traum privaloma apie tai nedelsiant informuoti darbdav arba jo galiotin, palikti nepakeist darbo viet.

Darbuotoj saugos ir sveikatos kontrol ir socialin partneryst.

Valstybje yra institucijos kuriose kontroliuojama kad bt laikomasi i teiss akt, taip pat yra vidin darbuotoj saugos ir sveikatos kontrol monje. Valstybine darbuotoj saugos ir sveikatos kontrol. J vykdo tokios institucijos: 1) Valstybin darbo inspekcija prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos. Ji vykdo valstybin politik kad bt utikrinta darbuotoj darb saugos ir sveikatos akt paeidim, nelaiming atsitikim ir profesini lig prevencija. ios institucijos pareignai arba valstybiniai darbo inspektoriai turi teis bet kuriuos paros metu ueiti mon bei tikrinti, kaip laikomasi darbo inspekcijai paskirt darbo teiss akt reikalavim. Gauti duomenis arba dokumentus, reikalingus jo funkcijoms vykdyti. Tirti nelaimingus atsitikimus. Duoti nurodymus dl teiss akt reikalavim vykdymo. Bausti administracinmis baudomis jo kompetencijoje bei esant rimtiems paeidimams sustabdyti mons veikl ir pan. 6

2) Valstybin visuomens sveikatos prieiros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos. Ji vykdo savo srities valstybin politik, gina gyventoj teises kuo geresn fizin ir psichin sveikat, ugdo gyventoj sveiko gyvenimo sveikatos isaugojimo bei stiprinimo poreik teisinmis, socialinmis, ekonominmis bei aukljamosiomis priemonmis. Taip vykdo ukreiamj lig prevencij, sanitarines epidemines priemones, tikrina moni skleidiam tar, jos tak gyventojams ir aplinkai, taip pat tikrina maisto produkt bei kit vartojam preki kokyb sveikatos poiriu. 3) Valstybin energetikos inspekcija prie kio ministerijos. Jos pagrindinis tikslas yra vykdyti vis energijos altini naudojimo (iskyrus atomin energij) kontrol bei valstybin prieir tam, kad energija bt naudojama patikimai, efektyviai ir saugiai. 4) Valstybin atomins energetikos inspekcija kuri yra Lietuvos respublikos vykdomosios valdios institucija. Ji utikrina saug branduolini bei radioaktyvij mediag taip pat atomins energijos naudojim. Vykdo kontrol bei prieir ioje srityje. 5) Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie vidaus reikal ministerijos. Jis vykdo valstybin priegaisrin prieir, gesina gaisrus bei atlieka gelbjimo darbus. Kontroliuoja, kaip laikomasi gaisrins saugos norm ir taisykli reikalavim projektuojant, statant ir naudojant pastatus, taip pat atliekant darbus, galinius sukelti sprogim ir gaisr. Vidin darb saugos ir sveikatos kontrol. J atlieka mons, darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb specialistai bei darbuotoj atstovai. Kadangi darbdavys atsako u saugias ir sveikas darbo slygas tam jis steigia mones darbuotoj saugos ir sveikatos tarnyb arba ioms funkcijoms samdo kit mon ar asmen. Tarnyba yra privaloma visoms monms kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotoj. Jeigu maiau, ias funkcijas gali atlikti darbdavio paskirtas asmuo ar asmenys. Tarnyba pavaldi darbdaviui ir vykdo visas jam priklausanias pareigas ioje srityje (r. darbdavi pareigos).

Darbuotoj saugos ir sveikatos socialin partneryst.

Socialin partneryst suprantama kaip trij ali bendradarbiavimas darbuotoj saugos ir sveikatos srityje. Jis gali bti 3alis ir 2alis. J vykdo tokios institucijos: 1) Lietuvos respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos komisija. gyvendinant valstybin darbuotoj saugos ir sveikatos politik valstybs darbdavi ir darbuotoj tarpusavio santykiams bei interesams reguliuoti steigta i komisija. Ji dalyvauja socialins apsaugos ir darbo ministerijos veikloje, formuojant ir gyvendinat DSS (darbuotoj saugos ir sveikatos) valstybin politik, teikia institucijoms kontroliuojanioms DSS pasilymus bei reikalavimus gerinant DSS vairiose ekonomins veiklos srityse. Vertina darbuotoj apsaugos bkl, teikia ministerijoms bei LRV silymus kaip pakeisti teiss aktus bei rekomendacijas bei kitas priemones. Analizuoja rengiamus DSS teiss aktus bei esamus ir tik bendru sprendimu vis 3 ali ie aktai arba j pakeitimai bna gyvendinami. Jos veikloje taip pat yra specialus l fondas taip vadinam Saugos Darbe Fondas. 2) Teritorins ar atskir ekonomins veiklos srii darbuotoj saugos ir sveikatos komisija. Jos vykdo tas paias funkcijas kaip ir valstybin tik savo kompetencijoje. 3) Profesins sjungos. Jos gali bti ekonomins veiklos srii arba tiesiog monje. Stengiasi utikrinti savo srities darbuotoj kuo geresn saug ir sveikat. 4) mons darbuotoj saugos ir sveikatos komitetas. Jis sudaromas i darbuotoj bei mons administracijos. Pagrindinis jo tikslas - utikrinti, kad darbdavys ar jo galioti atstovai tinkamai vykdyt pareigas darbuotoj saugos ir sveikatos srityje, monje bt laikomasi DSS teiss akt reikalavim. 7

Nelaimingi atsitikimai.
Nelaimingas atsitikimas darbe vykis darbe, kurio metu darbuotojas patiria traum, skaitant ir eismo vyk, nustatyta tvarku itirtas ir u j darbuotojui atlyginama padaryta ala. Visi darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartys, besimokantys yra apdrausti nuo nelaimingu atsitikim darbe. Nelaimingi atsitikimai: 1. Lengvi (kai darbuotojas praranda darbingum bent vienai dienai ir po tam tikruo laikuotarpio pasveiksta be jokiu lkamj pasekem). 2. Sunks vykis darbe, kurio metu patirama sveikatai/gyvybei pavojinga trauma. Po io vykio darbuotojas netenka dalies darbingumo, pasekms negrtamos. Toki atsitikim klasifikacija ir poymiai pateikti nelaiming atsitikim tyrimo ir apskaitos nuostatose. 3. Mirtinas kai darbo metu patiriama trauma, dl kurios darbuotojas i karto ar po tam tikro laiko mirta. Pavojingi veiksniai dl kuri vyksta nelaimingas atsitikimas. Fizins kilms kenksmingos mediagos, nuodingos dujos. Biologins kilms vabzdiu ikandimas, gyvai. Psichofiziologinis kilms darb. Nuovargis, stresinis situacijos, apsvaigimas nuo alkoholio, narkotik.

Nelaimingi atsitikimai: 1. susij su darbu. 2. nesusij. 3. j tiriant suraomas dviej tipu aktai: 1. Nr. 1. Atliekant darb, kuris nustatyas darbo sudtyje ar kit darbdavio paverst ar su darbdavio inia dirbama darba (tai turi bti ferminta ratikai). 2. Tvarkant darbo viet prie darba, darbo metu ar po darbo mons teritorijoje. 3. Darbo metu vykstant darbo rekalais. 4. Vykstant darb ar i darbo mons. 5. Nukentjus nuo smurto jei aplikybei susij su darbu. 6. Per (pietus) petrauk skaitomos darbo laik, taiau tik mons teritorijoje. 7. Dirbant monje sau, taiau su ratiku darbdavio leidimu. 8. Darbo metu atliekant pilietin pareig (gelbstint mons, turt). 9. Darbd. raytinis pavedimu dalyvaujant sporto, kultros ar panaiuose renginiuose, ar dalyvaujant visuomeninje veikloje, kuri numatyta statymais. 10. Esant komandiruotje, kai vykdoma uduotis paskirties vietoje. 11. Vykstant paskirties viet mons transportu. 2. Nr. 1. Darbo dienomis asmuo vyksta ar i darbo (gyvenam viet) iskyrus mons transportu. 2. Vykstant viet, kurioje mokamas atlyginimas u darb. 3. Bnant per petraukas ne mons teritorioje. Nelaimingi atsitikimai nesusij su darbu nors ir vyksta darbo vietoje: 8

1. Kai nukentjusysis sieki smoningai susialoti ar nusiudyti pagal medecinos staigos ivadas. 2. Darant nukaltim, apibrt LTR baudiamajame kodekse, pagal teiss saugos instituciju ivadas. 3. Dirbant sau be raytinio vadovo leidimo. 4. Apsvaigus nuo alcholio ar kit mediag, jei tai nesusij su darbu. 5. Nukentjus nuo smurto, jei aplikybs ir netyvai nesusij su darbu. 6. vykus nelaimingam atsitikimui privaloma nedelsiant praneti darbdaviui, negalima keisti atsitikimo vietos, jei nesukils pasekmi. Darbdavys privalo nedelsdamas praneti apie atsikima institucijoms. Privalo suteikti pirmj medicinos pagalb. Prireikus ikviesti: medicinos ar nugabati gydymo staiga, praneti artimiesiems.

Lengvo nelaimino atsitikimo tyrimas.

Tok atsitikim tiria dvial komisija, sudaryta i darbdavio ir darbuotojo atstovo. Darbdavys komisijai privalo suteikti visas reikiamas slygas (trumpo ryio priemons, kviesti specialistus, ekspertus, atlikti reikiamus tyrimus, skaiiavimus, suteikti visus tytimus reikalingus dokumentus). Kiekvienas komisijos narys turi teis gauti: ratikus paaikinimus ar pasiaikinimus. Lengva atsitikim reikia: itirti po 7 darbo dienu nuo vykio. Ityrus vyk visi komisijos nariai pasirao tyrimo akt ir io akto kopijas teikia 1 darbdaviui, nukentejusijam, valstybiniai darbo inspekcijai, draudimo staigai, mokymo staigai, profesinei sajungai.

Sunks, mirtinu nelaimingu atsitikimu tyrimas.

vykus tokiam atsitikimui bet kuriomis ryio priemonmis privaloma nedelsiant praneti miesto, rajono, kuriame vyko nelaimingas atsitikimas, prokuratrai, valstybinei darbo inspekcijai, socialiniam draudimui, kitoms suinteresuotoms veidams. Sunku, mirtin nelaiming atsitikim tiria valtybinis darbo impeletorius, dalyvauja darbdavis ir darbuotojo atstovai (trial komisija). Tyrim privaloma atlikti po 15 darbo dien, taiau jei yra svarios prieastis (reikia atlikti ekspertiz), gali bti laikynai sustabdomas ir veliau tsiamas. Jei sta 2 ir daugiau darbuotoj sudaroma valstybin komisija, kuriai vadovauja vyriausias valstybins darbo inspektorius. Tyrimo tiklas: nustatyti vykio prieastis ir pasekmes bei iaikinti kaltininkus ar kaltinink. Tyrimo ivadoje taip pat suraoma N1 ar N2 formos aktas, j pasirao visi tyrime dalyvav asmenys, originalas teikimas darbdaviui, kuris j pasirao. Kopijos isiuniamos valstybins darbo inspekcijai, prokuratrai, profesiniai sajungai mokymo staigai, kitoms institucijoms dalyvavusioms tyrime.

Ekstremalios metereologins slygos ir saugus moni elgesys j metu.

Pga. Neigiama faktoriai, kurie veikia mogus pgos metu: stiprus vejas kurio greitis labai didelis (15-20 m/s), nors oras temperatra nra labai ema, taiau didelis aldantis vejo efektas, ia temperatra sumaina 15-20 C. Kadangi drabuiai bna vejo propuiami tam tikros kno dalys nepridengtos labai stipriai padidja nualimo 9

rizika, juolab, kad mogus to nejunta. Pgoj mogus praranda orientacij i prieasi ikraipomas gaisrinis signalas, keliai tampa nebepravaiuojami, sutrunka ryio priemons. Patekus toki situacij: reikia taupyti ilum, energija, nevartoti alcholio.

Didiuliai vejai. Potvyniai. Reikia ilekti sausam. Vabzdi kandimai. Dl mogaus kvapo (kvepalai). Erks (laimo liga, encefalitas). Bits, irs.

Egzamino klausymai:
1. Ergonomikos rys ir tyrimo objektas. mogikasis veiksnys. 2. Deimt fiziniu ir painimu princip (ergonomikos). 3. Pagrindiniai teisiniai darbuotoj saugos ir sveikatos dokumentai. 4. Darbuotoj ir darbdavi pareigos saugos ir sveikatos srityje. 5. Darbuotoju saugos ir sveikatos kontrol ir socialin partneryst. 6. Atskomyb paeidus darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavymus. 7. Potencialiai povojingi renginiai ir darbai. 8. Darbdavi ir darbuotoj mokymas, instruktavymas ir atestavymas. 9. Darbo ir poilsio laikas. 10. Nelaimingi atsitikymai ir profesins lygos. Nelaiming atsitikim tyrimas. 11. Ekstremalios matereologins slygos ir saugus elgsys j metu. 12. Profesins ryzikos vertinimas. 13. Profesinio streso valdymas. 14. Negyvosios gamtos tara ir jos taka mogui bei aplinkai. 15. Vandens tara ir vanden valymas. 16. Oro tara ir jo valymas. 17. ems tara, atliekos ir j tvarkymas.

Profesins ryzikos vertinimai.

Pagal darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt reikalavimus darbdavis privalo vertinti ryzik. Ryzikos vertinimas suprantamas, kaip nustatyti darbuotjo traumas ar kitokios sveikatos paeidymo tikymyb dl keiksmingo ar pavojingo veiksnio ar veiksni poveikio. Ryzikos vertinimas t.y. - galimo ryzikos veiksni poveikio vertinimo procesas, kurio metu nustatoma esanti ar galima ryzika, ir vertinama ar ji yra prieinama ar neprieinama. Taip pat vertinama ar utenka atsargumo priemoni (saugos), ar reikia imtis papildomu priemoni, tam kad apsisaugoti nuo esamu povoj. Vertinant ryzik norima utikrinti, jog nei vienas darbuotojas nesusieis/nesusirgs. Vertinant ryzik nustatoma kokia yra tikimyb, kad povojus padarys al ir kokio didio t ala bus. Ryzikos vertinimo procesas susideda i tokiu etap: 1. Ryzikos analiz. Jo metu nustatomi esantis povojai, nustatomi paeidiami asmenys ir nustatomas ryzikos leistinumas. 2. Ryzikos vertinimas. Povojo nustatymas kai kurie povojai yra akivaizdus, taiau danai tenka tos povojus vertinti (imatuoti) (pvz: keiksming mediag konc, virpesi lyg, elektromagntins laukus ir t.t.). Danai povojai atsiranda dl netvarkyngu ir blogai 10

priiurimu darbo viet, netinkamo darbo ir poilsio reimo organizavim, ar pai darbuotoj nesaugos elgsio (neatsakingumo). Nustaius povojus vertinama kuris darbuotojas ar darbuotojai patenka pavojing situacij, tai gali bti ne tik tiesiogiai susij asmenys, taiau aptarnaujantis personalas, laikyni darbuotojai, savarankikai dirbantys asmenys. Ypatinga dmes reikia neseniai priimtus asmenys, nes pirmus metus dirbantys darbuotojai, traumas patiria penkis kartus daniau. Visa tai nustatomas ryzikos leistinumas tam, kad tai nustatyti kiek vienas povojus vertinamas atsivelgiant esamas saugos priemons, taip pat teiss aktus. Ryzikos lyg sudaro trys dalykai: 1. Povojus. 2. ala. 3. Tikimyb. Kiekvienas i it didi gali bt vertinamas balais. R = povojus * ala * tikimyb Povojus: 1. Labai didlis kai labai kenksmingos darbo slygos dl kuriu gali bt padaryta didli trauma, ar darbuotojus gali mirti. (tris balai) 2. Didlis povjus. Darbuotojas dl jo gali patirti jos sveikatos ar gyvybei povojing traum. (du balai) 3. Nedidlis, tai, kai darbuotojas, dl to povojaus gali patirti traum ir netenka darbingumo nors vienai dienai. (vienas balas) Tikimyb: 1. Trys balai. Didli tikimyb, t.y. - traumos ar sveikatos pakenkimai dan. 2. Du balai vidutin tikimyb, t.y. - traumos ar sveikatos pakenkimai atsitiktin. 3. Vienas balas, maa tikimyb, t.y. - traumos ar sveikatos peknkimai riet. alos: 1. Tris balai. Didls pasekms, tai, kada povojus gali paveikti daugelis asmen. 2. Du balai. Vidutins pasekms, kai gali paveikti alia esanius asmenius. 3. Vienas balas. Maos pasekms, kai gali paveikti asmn. vertinus vis tai, atlikus skaiiavimus ir gavus rezulatatus: 1. Nuo vieno iki dviej skaitoma, kad ryzika yra maa. 2. Iki penki bal skaitoma, kad ryzika yra priimtina. 3. Vir penki bal ryzika skaitoma nepriimtina. Ryzikos vertinimas vyksta taip parenkami darbuotjai kurie vertins ryzika, nustatomi balai, ir jeigu jinai yra maa ar priimtina, vadinasi apsaugos priemoni pakanka. Ir papildomu priemoni nereikia, reikia sekti, kad situacija nepakistu. Nustaius, kad jinai yra nepriimtina, priimamos ryzikos mainimo priemons. Nustatomi amenys atsakingos u tos ryzikos vertinima. Jos givendenus btina patikrinti tokiu priemoni veiksmingum (ar ryzika priimtina). Prevencins priemons gali bti: 1. Technins tai kolektivyns apsaugos priemons, technologijos susij su saug. 2. Organizacins tai yra: mokymas, informavymas, konsultavymas, tinkamo 11

darbo/poilsio reimo parenkimas ir panaiai. 3. mogikosios prievencijos priemons tai darbuotoj sveikatos bukl, j tinkamos kvalifikacijos, tinkamos sveikatos bukl, motyvacija, litis, amius ir panaiai.

Profesins streso valdymas.

Stresas suprantamas kaip tam tikra itampa, kuria sukilia keiksmingi ar povojingi darbo aplinkos veiksniai, psihologiniai arba fiziologiniai veiksniai, baim, ini apie povojaus neturjimas ar kiti stresoriai. Jeigu stresoriai veikia ilg laik gali sutrikti miegas, mons apimti nerimas, depresija, jiems snku susikaupti, sulietja reakcija, jie tampa apatiki ir nesisaugo. Fizinei ir cheminei stresoriai, tokie kaip virpesiai, trikmas, chemins mediagos. Veikia kaip tiesioginiai stresoriai. Taiau jie gali veikti kaip ir psihologiniai stresoriai. Tai yra atsiranda baim, nuogastvymas, kad povojingas veiksnis gali pakenkti, nors jis itikruju toks nera. Didli reikm ypatingiam stresui turi darbo organizavimas, tinkamos darbo reimas, vivalandinis darbas, psihologinis klimatas kolyktyve, santykiai tarp dirbanij, didlis kiekis informacijos ir darbo tempas, santykiai tarp pavaldeni ir virinink, atsakomybs stoka, sprendim priemimas ir panaiai. Stresins situacijos atsiranda visiems, to ivengti nemanoma. Todl stres reikia imokti valdyti. Tam reikia siaikinti stresorius, kurie veikia mogu, bei j pobd Kadangi visi mons skirtingi, tai tas pats stresorius gali daryti skirtinga tak, tai bus skirtingas poveikis. Stresorius ir j poveik galima nustatyi individuliai, galima tam naudotis specialius psihologinius testus, specialius klausyminus ar tiesiog daryti apklausa. vertinus ir nustaius j poveik reikia naudoti prievencijos priemons mainanias stresori poveik. Jos gali bti tokios: 1. Fizins ar chemins darbo aplinkos gerinimo sprendimai. 2. Darbo laiko, darbo priemoni saugumo, gerinimo sprendimai. 3. Tinkamos darbo gigienos, bei psihologinio pareigimo. 4. Fizins ir psihins sveikatos stiprinimai. 5. Specialus dvasinis atsipalaidavimas.

12