iluminiai reikiniai ir ekologins problemos

Turinys

1. Kas yra iluminiai reikiniai ir ekologins problemos?...............................................................3

2. Rgtieji liets...............................................................................................................................................4
3. iltnamio efektas.........................................................................................................................................5 4. Automobili taka oro tarai.............................................................................................. .....................6

Kas yra iluminiai reikiniai ir ekologins problemos?

iluminiai reikiniai tai reikiniai, kuriuos sukelia dideli kuro kieki deginimas ir degimo produktai. Ekologins problemos tai vairios gamtai kenkianios problemos (oro ir vandens tara, dirvoemi erozija, mik majimas, buitini atliek kieki didjimas), atsirandanios dl ilumini reikini. Kasmet ems atmosfer imetama: Apie 150 000 000 t pelen;

60 000 000 t azoto oksid (NO ir NO2);

20 000 000 000 t anglies dioksido.

Daugelis i i teral tirpsta vandenyje ir sukelia rgiuosius lietus.

Rgtieji liets
Rgtusis lietus lietus, kurio lauose padidjs sieros bei azoto rgi kiekis. Lietus laikomas rgiu, kai jo pH maesnis nei 5. Rgtus lietus ikrinta tada, kai sieros ir azoto oksidai, kuriuos or iskiria jgains ir transporto priemons, reaguoja su ore esania drgme. ios dujos patenka vandens apytakos rat ir gali bti toli nunetos vjo, o tada ikristi rgtaus lietaus arba sniego pavidalu. Toks lietus apnuodija arba praudo eer, upi ir mik gyvnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90 % rgiojo lietaus sukelia mons. i problem galima isprsti sumainus automobili ir elektrini iskiriam duj kiek.

iltnamio efektas
em gauna energij i Sauls spinduli formoje. Energija, kuri nesugeriama ems atmosferos ir paviriaus, grta kosmos. Tai vyksta dviem bdais atsispindint Sauls spinduliams ir ems paviriui ispinduliuojant infraraudonj spinduliuot (iluma). Pirmuoju bdu em atspindi apie 30 % gaunamo Sauls spinduli srauto, lik apie 70 % yra sugeriama, ildo em, atmosfer, vandenynus bei yra energijos altinis procesams emje (skaitant gyvybinius).

ems paviriaus sugerta ir nepanaudota iluma ispinduliuojama atgal atmosfer. Atmosfera, dl joje esani infraraudonj spinduliavim sulaikani iltnamio duj, kosmos iskiria tik dal ios energijos. Likusi dalis grinama ems paviriui. iltnamio dujomis vadinamos atmosferoje esanios dujos, sugerianios dal atmosfer patekusi infraraudonj spinduli. Kai kurios j eina atmosferos sudt, kai kurios j patenka dl moni veiklos. Prie j priskiriami vandens garai, ozonas, anglies dioksidas, metanas, diazoto monoksidas, halogeniniai anglies junginiai. i duj altiniai yra vairus nuo natrali gamtos proces iki pai moni. Po industrins revoliucijos monija tampa vis labiau atsakinga u anglies dioksido bekylant lyg atmosferoje. monijai reikia vis daugiau ir daugiau energijos resurs.

Nors alternatyvs resursai vis labiau plinta, kol kas jie sudaro vos kelis procentus pasaulins energijos resurs. Ltai beatsikuriani ir ribot bei neekologik energijos resurs, toki kaip anglys, nafta, didjantis vartojimas tampa vis daugiau problematiku ne tik dl poveikio klimatui, bet mogaus ir kit gyvn sveikatai bei ekosistemoms. Didjant anglies dioksidui atmosferoje, vyksta vairs neigiami procesai: kyla vandenyn rgtingumas. Jei em neturt atmosferos, jos pavirius vidutinikai ilt tik iki -18 C temperatros, kai tuo tarpu reali vidutin paviriaus temperatra yra apie 15 C. Todl natralus iltnamio efektas yra svarbus ems procesams ir klimatui. Taiau per paskutin imtmet, paspartjus industrializacijai, atmosfer iskiriamas anglies dioksidas, metanas, diazoto monoksidas ir kitos dujos veikia nusistovjusi pusiausvyr, tuo sukeldamos visuotinio atilimo grsm. iltnamio efektas pasireikia ir kituose atmosferas turiniuose dangaus knuose Marse, Veneroje, Titane.

Automobili taka oro tarai

Automobilis vienas i pavojingiausi terj. Skaiiuojama, kad vienas vidutinio galingumo automobilis, per metus nuvaiuodamas 10 tkst. kilometr, imeta apie 10 ton vairi duj miinio.Transporto oro taros aktualum iliustruoja didij miest tara tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Juose transportas vidutinikai atmosfer imeta apie 70 proc. bendro oro teral kiekio. Teigiama, kad kaimo gyventojas kiekvien minut traukia plauius 40 mln. kruopelyi dulki, o miesto gyventojas per t pat laik - apie milijard.

Automobili imetamosios dujos sudaro tredal vis atmosferos teral. Pavojingiausias imetmj duj komponentas yra vinas, kuris patenka organizm daniausiai kvpavimo takais ir paeidia baltym, angliavandeni ir fosforo apykait organizme. Taip labai kenksmingos yra kancerigenins (veins) mediagos cheminiai junginiai, kurios organizme sukelia ar paskatina vini augli vystymsi. Labai utertos paplents, miest gatvs, sankryos. Lietuvoje automobiliai imeta apie 50 % vis atmosfer patenkani teral. Kad automobiliai tert maiau, reikia tobulinti j vidaus degimo varikli konstrukcij, degal sudt. Automobili keliam tar galima sumainti tinkamai sutvarkius keli sistem, t. y. rengus aplinkkelius, viadukus,pastaius ekranines sienas, pylimus ir pan.