RŪGŠTINIAI LIETŪS IR ŠILTNAMIO

EFEKTAS

Darbą atliko: Aivaras Džiugys 8B

 Tikslai
 Įgyti daugiau žinių apie šiltnamio efekto ir rūgščiųjų lietų poveikį.

 Sužinoti, kaip susidaro šiltnamio efektas ir rūgštieji lietūs.

 Suvokti, kaip pristabdyti siltnamio efektą ir rūgščiuosius lietus.

 Rūgštieji lietūs
 Turbūt visi girdėjote apie rūgščiuosius lietus. Ar susimąstėte kaip jie susidaro ir
kodėl jie taip vadinami?

 Rūgštieji lietūs susidaro tada, kai į orą patenka sieros dioksido dujos. Jos ištirpsta
lietaus lašuose ar sniege ir taip krentant krituliams patenka į mūsų aplinką. Rūgštus
lietus yra bet kokie krituliai su labai mažu pH (t.y. dideliu rūgštingumu).
 Iš kur ore atsiranda sieros dioksidas?
 Sieros dioksidu – pavojingu oro teršalu - orą teršia:

 Elektrinės, degindamos skystąjį kurą: mazutą, orimulsiją arba akmens anglį, kuriose yra įvairių
priemaišų, tame tarpe ir sieros,

 Automobiliai – sieros dioksido yra automobilių išmetamosiose dujose,

 Chemijos gamyklos, ypač tos, kuriose gaminama sieros rūgštis,

 Išsiveržiant ugnikalniams – sieros dioksido labai daug yra vulkaninių pelenų, dujų bei garų
mišinyje.
 Kuo gi žalingi rūgštieji lietūs?
 Rūgštieji lietūs, patekę į vandens telkinius, pakeičia jų terpę, dėl ko išnyksta žuvys,
rūgštėjančiuose dėl iškritusių rūgščių kritulių dirvožemiuose didėja toksiškų metalų kadmio,
švino, aliuminio ir kitų metalų jonų judrumas – jie gali patekti į paviršinius bei požeminius
vandenis, augalus ir gyvūnus. Pokyčiai dirvožemyje kenkia ir miškams. Žūva daug spygliuočių
miškų, nes sutrikdomas medžiagų pasisavinimas, susilpninamas medžių atsparumas ligoms ir
įvairiems kenkėjams.

 Miestuose rūgštusis lietus spartina metalų koroziją, istorinių paminklų ir pastatų irimą.
 Pagreitina kai kurių uolienų, ypatingai kreidos, dūlėjimą. Dėl to suintensyvėja karsto reiškiniai,
atsiranda olos, smegduobės.
 Manoma, kad rūgščios lietaus dalelės sukelia nemažai kvėpavimo problemų.
Kaip stipriai žalingi rūgštieji lietūs?
 Dėl taršos parūgštėję atmosferos krituliai beveik niekada nebūna tiek rūgštūs, kad iš karto
pakenktų aplinkai, tačiau ilgalaikis jų poveikis daro didelę žalą gamtinėms ekosistemoms.

 Rūgščiųjų kritulių poveikis aplinkai priklauso ne tik nuo dirvožemį, vandenis ar augaliją
pasiekiančios rūgšties kiekio, bet ir nuo dirvožemio ar vandenų buferinių savybių (juose būna
hidrokarbonatai, kurie rūgštis neutralizuoja) – rūgštis gali būti neutralizuota ir kurį laiką neturėti
apčiuopiamos įtakos ekosistemoms

Rūgščiojo lietaus poveikio aplinkai

mažinamas:
 Naudojant branduolinį kurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius,
 Deginant mažai sieros turintį kurą (gamtines dujas, biologines dujas), mažai sieringą naftą ir
anglis,
 Valant išmetamąsias dujas specialiais filtrais.
 Įvairūs faktai apie rūgštųjį lietų:
 Rūgščiojo lietaus terminą 1872 metais pirmasis pavartojo anglų chemikas Robertas
Angusas Smithas, tyręs oro taršos ir kritulių rūgštumo ryšį Mančesteryje.

 Lietuvoje atmosferos kritulių cheminiai tyrimai atliekami nuo 1980 metų Fizikos
institute (nuo 2010 Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas).

 Iki 2000 metų sieros dioksido emisija Europoje sumažėjo net 70 % palyginti su
1980 metais.

 Dėl Lietuvos gamtinių vandenų buferinių savybių ir dirvožemių karbonatingumo

rūgščiojo lietaus poveikis aplinkai yra nežymus.
 Šiltnamio efektas
 Svarbiausias blogas šiltnamio efekto poveikis – globalus pasaulio klimato
atšilimas.
 Šiltnamio efektą sukelia:
 CO2 – anglies dioksidas. Visame pasaulyje dėl jo išmetimo į atmosferą sukeliama
per 60 % sustiprinto šiltnamio efekto. Šalyse, kuriose stipri pramonė, išmetamo
CO2 kiekis sudaro daugiau kaip 80 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

 CH4 – metanas. Išsivysčiusios pramonės šalyse metanas sudaro apie 15 % šiltnamio

efektą sukeliančių dujų emisijos. Metanas susidaro daugiausia iš bakterijų,
mintančių organinėm medžiagom, kai trūksta deguonies. Todėl jo išsiskiria iš įvairių
natūralių ir žmogaus sukurtų šaltinių.

 N2O – azoto suboksidas natūraliai išsiskiria iš vandenynų, atogrąžų miškų ir

bakterijų, gyvenančių dirvoje.
 Šiltnamio efektą sukelia:
 Chlorfluorangliavandeniliai (CFC) - vadinamieji freonai, kurie naudojami
šaldytuvų, lakų, dezodorantų, insekticidų, tepalų, antikorozinių dangų, penoplastų ir
kt. gamybai. Ypač pavojingi freonai, turintieji ilgą irimo periodą. Į stratosferą
pakliuvę teršalai kartu su oro masėmis nukeliauja į Žemės ašigalius. Antarktidoje
dėl specifinių meteorologinių sąlygų pavasarį pastebimas smarkus ozono kiekio
sumažėjimas, kuris vadinamas Antarktidos ozono ,,skyle“.

 Vandens garai – pagrindinės „šiltnamio“ dujos, kurios susidaro vykstant natūraliam

garavimo procesui. Atmosferoje vandens molekulės sugeria žemės spinduliuojamą
šilumą ir išspinduliuoja į visas puses, šildydamos žemės paviršių, o galiausiai ji
tolygiai išspinduliuojama atgal į kosmosą.
 Ką daro šiltnamio efektą
sukeliančios dujos?
 Šiltnamio efektą sukeliančios dujos veikia panašiai kaip stiklas šiltnamyje: sugeria nuo Žemės
paviršiaus sklindančią saulės šilumą, sulaiko ją atmosferoje ir neleidžia jai ištrūkti į kosmosą.
Didelė dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje atsiranda natūraliai, ir šiuo aspektu
šiltnamio efektas yra teigiamas dalykas: jis palaiko aukštesnę temperatūrą, nei būtų kitu atveju,
ir taip palaiko gyvybę Žemėje.

 Tačiau žmogaus veikla prisideda prie jų kaupimosi. Taip sustiprėja šiltnamio efektas ir keičiasi
mūsų planetos klimatas, o tai keičia sniego ir kritulių tendencijas, kyla vidutinė temperatūra ir
atsiranda ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip karščio bangos ir potvyniai.
 Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios
dujos – CO2
 Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas (CO2), atsakingas už
60 % sustiprinto šiltnamio efekto.

 Anglies dioksidas CO2 susidaro degant junginiams, kurių sudėtyje yra anglies (iškastinis
kuras, buitinės atliekos, kvėpavimo procesas).

 CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra didžiausia ir sparčiausiai auganti nuo
nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m. Žmonijai pradėjus intensyviai
deginti iškastinį kurą žemės gelmėse esantys fosiliniai organiniai junginiai (anglis, nafta,
dujos) per labai trumpą laiką yra verčiami atmosferos CO2.

 Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, transporto plėtra,

miškų kirtimas ir kt.
Kas didžiausias šiltnamio efekto
susidarymo kaltininkas?
Vertinant pasauliniu mastu, daugiausia, net ketvirtadalį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmeta:

 1. Elektros ir šilumos gamybos sektorius (25 %),

 2. Žemės ūkio veikla, žuvininkystė (24 %),
 3. Pramonė (21 %),
 4. Transportas (14%),
 5. Kuro gavyba, perdirbimas ir transportavimas (10 %),
 6. Statyba (6 %).

 Daugiausia šiltnamio dujų į atmosferą išmetama Kinijoje (27 % pasaulinių CO2 emisijų),
toliau rikiuojasi JAV (11 %), Indija (6,6 %), Europos sąjungos 27 narės (6,4 %), Indonezija
(3,4 %), Rusija (3,1 %), Brazilija (2,8 %), Japonija (2,2 %). Lietuvos indėlis – apie 0,035 %.
 Kaip mažinti šiltnamio efektą:
 Miškų plotų didinimas – CO2 iš atmosferos fotosintezės metu pašalina augalai, todėl miškai
atlieka svarbų vaidmenį sulaikant anglies dioksidą,
 Transporto išmetamųjų teršalų mažinimas,
 Energijos taupymas, taršaus kuro keitimas į atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės
energijos, geoterminės energijos, vėjo energijos ir biokuro,
 Filtrų įrengimas pramoninių objektų dūmtraukiuose,
 Nulinės energijos ar mažai energijos naudojantys pastatai, atliekų rūšiavimas ir perdirbimas;
efektyvesnis energijos vartojimas (pvz., apšiltintas būstas, taupi elektros lemputė, ekonomiška
šildymo ar vandens tiekimo sistema leis sutaupyti energijos).
 Net ir pelkių atkūrimas
ar draudimas jas sausinti,
 Jei šiltnamio efektas ir toliau didės, kai kuriuos mūsų
pasaulio laukiančius pavojus galime išvardyti taip:
 Ledynai gali toliau tirpti vis greičiau. Tai gali sukelti potvynių zonas.

 Nuošliaužos ypač didėja pakrančių teritorijose.

 Ašigalių tirpimas reikš vandenynų kilimą.

 Nors būna sausra ir dykumėjimas, kyla uraganai ir potvyniai.

 Sutrinka sezonų pusiausvyra. Žiemos mėnesiai gali būti karšti.


 Pavasaris ateina anksčiau, ruduo vėlai.

 Gyvūnų migracijos kalendoriai yra mišrūs. Gyvūnams, kurie negali numatyti oro sąlygų, gali būti sunku
apskaičiuoti jų migracijos laiką. Tai sukels gyvų rūšių išnykimo pavojų.

 Temperatūros padidėjimas sumažina vandens išteklius. Vandens ištekliai pradeda sparčiai mažėti ir
džiūsta.

 Temperatūros padidėjimas gali sukelti didelio masto gaisrus.

 Klimato pokyčiai tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą. Padidėjimą galima pastebėti daugeliu skirtingų ligų,
tokių kaip kvėpavimo takų, širdies, alergijos.
 Įdomūs faktai apie šiltnamio efektą:
 Dėl pritaikytų šiltnamio efekto mažinimo priemonių 2021 m. dėl ES
ekonominės veiklos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis
sudarė 3,6 mlrd. tonų CO2 ekvivalento, tai yra 22 proc. mažiau nei 2008 m.

 Pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Kioto

protokolo reikalavimus ir nustatytą metodiką visos valstybės nuolat atlieka
šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėseną ir apskaitą
 Išvados
 Dėl rūgščiųjų lietų ir šiltnamio efekto vyksta klimato kaita ir dėl to pasekmės gali
būti labai skaudžios gamtai, aplinkiniam pasauliui, o tuo pačiu mums - žmonėms.

 Mes kiekvienas galime prisidėti mažindami šių veiksnių įtaką. Nereikia didelių
darbų, pradėkime nuo pačių paprasčiausių: visada išjunkime nereikalingai degančią
lemputę, rūšiuokime atliekas, naudokimės dviračiu ar eikime pėsčiomis ir panašiai.

 Tikiu, kad mūsų karta yra sąmoninga ir

sugebės suvaldyti šiuos veiksnius,
tuomet ir šiltnamio efektas,
ir rūgštieji lietūs po truputį
darys vis mažesnę įtaką
klimato kaita ir ta kaita bus suvaldyta.
 Šaltiniai
 https://www.vle.lt/straipsnis/rugstusis-lietus/
 https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/rugstus-lietus-tapo-europos-prakeiksmu
-ar-nenutiks-taip-kad-i-lietuva-gris-pries-40-metu-viska-naikinusi-jega-814
88957
 https://www.meteorologiaenred.com/lt/como-se-produce-la-lluvia-acida.ht
ml
 https://lietuvai.lt/wiki/R%C5%ABg%C5%A1tusis_lietus
 https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/siltnamio-efekta-sukeliancios-dujos-1/bend
ra-informacija-apie-klimato-kaita
 https://www.vle.lt/straipsnis/siltnamio-efektas/
 https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/bendra-informacija-apie-kli
mato-kaita
 https://lt.rayhaber.com/2021/06/sera-etkisi-nedir-sonuclari-nelerdir/
 https://elpnariai.lt/wp-content/uploads/2020/06/Klimato-kaita.pdf