Gamtosaugos ir

ekologinės
problemos
Auksė Dragūnaitė ir Liepa Gudelytė I BIO
Apie ką kalbėsime?

Ekonomines/ekologines problemas.
Apie miškų kirtimą, klimato atšilimą.

Išteklių mažėjimą.

Apie taršą.
Ekonominės problemos

● Ekonominės problemos – tiekimo problema apima ne tik

gyventojų apsirūpinimą vandeniu, maistu, apranga, bet ir
didėjantį energijos bei gamtos išteklių poreikį, augančią
gamybą, būstų ir pramonės įmonių statybą, dėl to nuolat
niokojama gamta ir teršiama aplinka, eroduoja
dirvožemiai, nyksta miškai.

● Su šiais reiškiniais siejasi ir visos kitos mūsų globalinės

problemos.
Miškų kirtimas:

● Klimatas kinta ir tada, kai kertami medžiai medienai arba

plečiami žemdirbystės ir statybos plotai. Medžiai sugeria
anglies dioksidą, kurį iškvepiame, ir gamina deguonį, kurį
įkvepiame.

● Naikinant miškus, sutrinka deguonies ir anglies dioksido

pusiausvyra atmosferoje. Kadaise miškais buvo apaugę apie
60% sausumos. Dabar nebėra nė pusės. Kas minutę
iškertama ne vienas hektaras atogrąžų drėgnųjų miškų.
Klimato atšilimas:

● Pasaulio vidutinė oro temperatūra didėja jau keli

dešimtmečiai. Žmogus nuo pramonės perversmo pradžios
pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino
šiltnamio efektą.

● Klimato šiltėjimas gali sukelti katastrofinius padarinius

ateityje: kylantis vandenyno lygis, ledynų tirpimas, vegetacijos
pokyčiai, intensyvėjančios sausros, kintantis kritulių kiekis,
dažnėjantys upių potvyniai, stichiniai reiškiniai – atogrąžų
ciklonai, uraganai, liūtys, speigai, sausros.
Gamtos išteklių mažėjimas:
● Gamtos ištekliai lemia šalių ekonominę raidą.

● Gamtos turtų turtingos valstybės turi gerokai didesnę galimybę plėtoti gamybą,
prekybą, socialinius ryšius. Gamtos turtų naudojimas sukelia dvejopas problemas.

● Pirmiausia, kai kurių gamtos turtų ištekliai senka. Naujų išteklių paieškai ir
išgavimui reikia milžiniškų lėšų, keičiasi jų geografinis išsidėstymas.

● Racionalus gamtos išteklių išgavimas bei naudojimas tiesiogiai susijęs su

natūralios gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos išsaugojimu.
Atmosferos tarša:

● Dėl ūkio veiklos, transporto į atmosferą patenka vis daugiau teršalų. Oro
teršalai gali būti natūralūs ir antropogeniniai. Natūraliems oro teršalams
priskiriamos alergiją sukeliančios žiedadulkės, spygliuočių medžių
terpenai, ugnikalnių išmetamos dulkės bei dujos, miškų gaisrai.
Antropogeniniai teršalai dažniausiai susiję su miestų, pramonės,
transporto ir žemės ūkio plėtra.

● Pagrindinę antropogeninių teršalų dalį sudaro sieros, azoto ir anglies

oksidai, kietosios dalelės, išmetamosios dujos.

● Pagrindinės su oro tarša susijusios problemos – ozono sluoksnio

plonėjimas, šiltnamio efektas, rūgštieji krituliai, smogas, žala žmonių
sveikatai.
Vandens tarša:

● \Vandens išteklių tarša – žmonių aprūpinimas vandeniu bei jo kokybė

yra problema daugeliui pasaulio šalių. Vandens užterštumas didėja.
Švaraus vandens trūkumas ypač aktualus ekonomiškai silpnose
šalyse.

● Apie milijardas planetos gyventojų vartoja užterštą vandenį. Dėl

užteršto geriamo vandens kasdien miršta apie 5 tūkstančiai žmonių.
Teršalai, iš žemės ūkio ir pramonės įmonių patekę į požeminius
vandenis, nešami toliau į jūras ir vandenynus.

● Vandenis teršia ir neatsakingas ūkininkavimas, nesaikingas trąšų

naudojimas, nevalytos nuotekos, sąvartynai. Pasaulinio vandenyno
pavojingiausias taršos šaltinis – nafta ir jos produktai.
Dirvožemio tarša:

● Dirvožemio tarša – užterštas dirvožemis daro didelę neigiamą įtaką

augalams, gyvūnams ir žmogaus sveikatai.

● Dirvožemis teršiamas dėl neatsakingos žmonių ūkinės veiklos,

teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, transporto išmetamosiomis
dujomis, tręšiant, su nevalytomis nuotekomis, sunkiaisiais metalais.

● Racionalus dirvožemio tręšimas organinėmis bei mineralinėmis

trąšomis gerina mikrobiologines ir biochemines dirvožemio
ypatybes, didina derlių, o padidintos normos sumažina
mikroorganizmų kiekį, sutrinka humuso susidarymo procesai. Ypač
neigiamai dirvos fauną veikia azoto trąšos.
Šaltiniai:

● https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/11kl_visuomenine_geografija/GE_
DE_12/teorine_medziaga_1_1.html

● https://smp2014ge.ugdome.lt/mo/11kl_visuomenine_geografija/GE_
DE_12/teorine_medziaga_1.html
Ačiū už
dėmesį!