M ū s ų p la n eta ,

mūsų ateitis
Kartu kovokime
su klimato kaita

klimato
politika
„
Šiandien klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių
žmonijai. Šios problemos negalime atidėti į šalį ir kovoti su
ja tik tada, kai turėsime daugiau laiko ar daugiau pinigų.
Mes visi privalome imtis veiksmų, kad sustabdytume
klimato blogėjimą. Veiksmai, kurių imamės dabar, nulems
tai, kaip mūsų gyvenamas pasaulis atrodys po 10, 20 arba
50 metų. Mes visi – pavieniai asmenys, vyriausybės, įmonės,
mokyklos ir kitos organizacijos – turėsime labai pasistengti,
kad dirbdami kartu užsitikrintume geresnę aplinką ir
geresnę ateitį.“
Miguel Arias Cañete, už klimato politiką ir energetiką atsakingas
Europos Komisijos narys

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:
• v ieną egzempliorių:
svetainėje EU Bookshop;
• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį:
Europos Sąjungos atstovybėse,
ES nepriklausančių šalių delegacijose,
susisiekę su tarnyba Europe Direct
arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).
(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai
gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.

Ji prieinama per portalą Europa.
Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015

Print Flipbook
ISBN 978-92-79-42887-6 ISBN 978-92-79-48335-6
doi:10.2834/19066 doi:10.2834/83276
ML-06-14-050-LT-C ML-06-14-051-LT-N
© Europos Sąjunga, 2015
Pakartotinai naudoti leidžiama.
Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.
Autoriaus teisės: viršelis, Europos Komisija; p. 2, Europos Komisija; p. 2–3, Sergoua, iStock, Thinkstock; p. 5:
BenGoode, iStock, Thinkstock; p. 6: A-R-T-U-R, iStock, Thinkstock; Wesley Jenkins, iStock, Thinkstock; NASA, p.
7: Jan Wil, iStock, Thinkstock; p. 8: Gilitukha, iStock, Thinkstock, p. 9: de fun, iStock, Thinkstock; p. 10: tolokonov,
iStock, Thinkstock; p. 11: GvendalFournier, iStock, Thinkstock ir John Pitcher, iStock, Thinkstock; p. 12: Siebe
Swart/ Hollandse Hoogte/ Photo News ir gkuna, iStock, Thinkstock ir Heiko Küverling, iStock, Thinkstock ir Ocean
Fishing, iStock, Thinkstock; p. 13: Monia33, iStock, Thinkstock ir Eugène Sergeev, Shutterstock; p. 15: taraki, iStock,
Thinkstock ir flickr.com/photos/euclimateaction/8075522079/, p. 16–17: IG_Royal, iStock, Thinkstock ir omada,
iStock, Thinkstock, dell640, iStock, Thinkstock; p. 18–19: Ursula Bach; p. 18: Loatzin, iStock, Thinkstock; SerrNovik,
iStock, Thinkstock; p. 19: ESN; p. 20 Vilkmar Wagner, iStock, Thinkstock, p. 21: scyther5, iStock, Thinkstock, CC
BY-SA 3.0; p. 22–23 lakovKalinin, iStock, Thinkstock; p. 22: flickr.com/photos/codereddnow/7369943350/; p.
24–25: narlocj-liberra, iStock, Thinkstock; p. 24: Jungtinės Tautos; p. 26: Europos Komisija; christingasner, iStock,
Thinkstock; Hermera Technologies, Photos.com, Thinskstock; p. 27–29: Europos Komisija
Printed in Belgium
Spausdinta perdirbtame popieriuje, kuriam suteikta spaudos popieriaus ES ekologinė etiketė
(www.ecolabel.eu)
 10

5 24
Turinys

3 Karšta tema
4 Šiek tiek mokslo
8 Kintantis pasaulis
14 Siekiama permainų
24 Kova su klimato kaita
visame pasaulyje
26 Žodis jums!

ec.europa.eu/clima facebook.com/EUClimateAction twitter.com/EUClimateAction

youtube.com/EUClimateAction pinterest.com/EUClimateAction
 tnamio Sužinok, kodėl dėl klimato
Kas yra štilas? kaitos tavo šalyje gali
efek
4 pus lapį ir sužin
ok atsirasti naujų vabalų
Atsiversk
Skaityk 9 puslapyje

Labas, sek paskui mane ir sužinosi

Kuo bus na
2015 m. pasudingas apie klimato kaitą ir apie tai, kaip
susitarima aulinis prisitaikyti prie jos sukeltų pokyčių.
s dėl
kaitos? klimato
Žiūrėk 24
puslapį

Kaip žmonės Nyderlasnd uose

saugo savo namu nuo
potvynių?
Atsiversk 12 puslapį

2
 Karšta te
m a
K
odėl visi kalba apie klimato kaitą?
Na, tikriausiai todėl, kad šiandien tai yra vienas
rimčiausių iššūkių mūsų pasauliui. Mūsų planetoje
vyksta didelė ir sparti klimato kaita, kuri prasidėjo prieš daugiau
nei šimtmetį.
Dauguma mokslininkų sutaria, kad planeta šyla greičiau nei bet kada,
nes dėl žmonių veiklos į atmosferą patenka daug šiltnamio efektą
sukeliančių dujų. Ši veikla apima, pavyzdžiui, iškastinio kuro (anglies,
naftos ir dujų) deginimą, važiavimą automobiliais ir miškų kirtimą.
Daugelis mūsų matė ir net patyrė klimato kaitos poveikį. Ši kaita
susijusi ne vien su ekstremaliomis oro sąlygomis, kaip antai potvyniais,
sausromis ar uraganais. Klimato pokyčiai gali visiškai pakeisti mūsų
gyvenimo būdą.
Gera žinia yra ta, kad vyriausybės, įmonės ir asmenys Europos
Sąjungoje ir visame pasaulyje stengiasi pašalinti šios kaitos priežastis
bei prisitaikyti prie atsiradusių pokyčių. Visi turime prisidėti, nes klimato
kaita yra pasaulinė problema, kuri gali paveikti kiekvieną iš mūsų.
Dalijamės bendra planeta, todėl vienoje vietoje atlikti pakeitimai
gali turėti įtakos toli gyvenantiems žmonėms. Galima sakyti, mūsų
elgesys palieka ilgalaikį atspaudą, tarsi pėdsaką. Taigi, savo veiksmais
ir pasirinkimais galime sumažinti savo pėdsaką ir padėti kovoti
su klimato kaita.

3
 Šiek tiek
mokslo Šiluma ateina...

Ž
ir negali
emės klimatas keitėsi istorijos eigoje, kartais per ilgą išeiti!
laiką palaipsniui šiltėdamas, o kartais – atšaldamas.
IR AŠ NEGALIU...
Per pastarąjį milijoną metų buvo apie dešimt ledynmečių,
į kuriuos įsiterpdavo šiltesni laikotarpiai. Šie pokyčiai vyko dėl
natūralių priežasčių, pavyzdžiui, dėl pasikeitusio planetos pokrypio, saulės aktyvumo ir vandenynų srovių.
Tačiau tie pokyčiai, kuriuos matome šiandien, yra kitokie – ir už juos esame atsakingi mes! Mes išleidžiame
daugiau dujų, kurios sulaiko šilumą atmosferoje, todėl temperatūra Žemėje kyla ypač sparčiai.

Šiltnamio Kas sukelia Orai ir klimatas

efektas
Kai saulės šviesa pasiekia
Žemės paviršių, dalis jos įsigeria
ir įšildo žemę, o dalis grįžta atgal
į kosmosą. Sugerta šiluma galiausiai
išleidžiama į orą. Jai keliaujant
aukštyn į kosmosą, kai kurios
atmosferoje esančios dujos, ypač
vandens garai, anglies dvideginis,
metanas ir azoto oksidas, sulaiko
šilumą ir veikia kaip šiltnamio
stiklas – palaiko šilumą viduje.
Dėl šio „šiltnamio efekto“ mūsų
planeta paprastai išlieka tinkamos
temperatūros. Tačiau dėl žmogaus
veiklos yra išleidžiamas didelis
kiekis šiltnamio efektą sukeliančių
dujų, jos kaupiasi atmosferoje ir dar
labiau sustiprina šiltnamio efektą.
klimato kaitą?
Energija yra būtina kasdieniam
mūsų gyvenimui. Ja šildome ir
apšviečiame namus bei mokyklas.
Ji reikalinga įmonėms, gamykloms
ir elektrinėms, taip pat mūsų
naudojamam transportui –
automobiliams, autobusams,
traukiniams ir t. t. Tačiau deginant
iškastinį kurą šiai energijai
pagaminti, taip pat atliekant
kitokią žmogaus veiklą, pavyzdžiui,
kertant atogrąžų miškus ir auginant
gyvulius, prie atmosferoje natūraliai
esančių dujų pridedamas didelis
papildomas kiekis šiltnamio efektą
sukeliančių dujų. Tai didina šiltnamio
efektą ir visuotinį atšilimą.
Orai ir klimatas yra skirtingi,
bet susiję dalykai. Orai apibūdina
sąlygas tam tikrą dieną tam
tikroje vietoje. Pavyzdžiui, gali būti
debesuota ir drėgna vieną dieną
ir saulėta kitą dieną. Klimatas
yra vidutinės oro sąlygos tam
tikroje vietoje per gana ilgą laiką.
Pavyzdžiui, dykumose vyrauja
karštas ir sausas klimatas,
o Arkties ir Antarkties regionuose
yra šalta ir sausa.

Šilimas
Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra nuo XIX a. pabaigos
padidėjo 0,85 °C ir dar labiau padidės per ateinantį amžių.
Gal tai ir neatrodo daug, bet reikia atsižvelgti į šiuos dalykus:
didžioji šio atšilimo dalis įvyko per pastaruosius dešimtmečius,
Ar žinojai?
taigi temperatūros kilimas spartėja;
is 14 iš 15 šilčiausių užregistruotų metų buvo šį šimtmetį;
inio (CO 2) kiek 
Anglies dvideg is
f e r o je š ia n d ien yra didesn  nepamiršk, kad tai yra vidutinis padidėjimas: vienose vietose
atmos s
i k a d a n o r s p er pastaruosiu tapo daug šilčiau, o kitose – šalčiau. Pavyzdžiui, Arktis per
ne .
800 000 metų pastaruosius 60 metų tapo gerokai šiltesnė ir joje iki 2040 m.
vasaromis gali nelikti ledo.

4
Anglies ciklas: nuolatinis Ar ozono sluoksnio skylė
judėjimas sukelia klimato kaitą?
Anglies yra visur ir visuose gyvuose organizmuose,
įskaitant ir tave! Bet anglis nelieka vienoje vietoje –
ji nuolat juda iš vienos planetos dalies į kitą ir keičia
savo formą. Pavyzdžiui, anglis ore daugiausia būna
dujų (anglies dvideginio) pavidalo, o šias dujas sugeria
augalai, įskaitant medžius, ir vandenynai.
Sausumoje gyvenantys gyvūnai, įskaitant mus,
įsisavina anglį valgydami augalus ir iškvepia ją
kvėpuodami. Augalams ir gyvūnams mirus, jų liekanos
supūva ir suyra palikdamos anglį, kurią vėl sugeria
žemė. Dėl anglies ciklo dujų dalis atmosferoje buvo
daugmaž stabili.
Tačiau šią trapią pusiausvyrą ardo žmogaus veikla,
kurios metu CO2 dujos išskiriamos greičiau, nei jas
galima natūraliai pašalinti, arba mažinamos natūralios
anglies atsargos, pavyzdžiui, iškertant atogrąžų miškus.
Ne! Ozonas yra labai naudingos, aukštai Žemės
atmosferoje esančios dujos, kurios sugeria kenksmingus
ultravioletinius saulės spindulius. Mokslininkams
supratus, kad žmogaus pagamintos dujos, naudojamos
šaldytuvuose ir aerozoliuose, daro skylę ozono
sluoksnyje, tarptautinė bendruomenė ėmėsi veiksmų,
kad palaipsniui būtų nustota šias dujas naudoti. Buvo
parengtas Monrealio protokolu vadinamas susitarimas,
pagal kurį nuspręsta palaipsniui mažinti šių pavojingų
medžiagų, vadinamųjų chlorfluorangliavandenilių (CFC),
naudojimą.
Šios pastangos buvo tokios sėkmingos, kad ozono
sluoksnis turėtų atsikurti iki XXI a. vidurio. Deja, CFC
ir juos pakeitusios medžiagos galiausiai buvo pakeisti
fluorintomis dujomis, vadinamosiomis F dujomis.
Jos neturi įtakos ozono sluoksniui, bet yra galingos
šiltnamio efektą sukeliančios dujos. ES dabar pirmauja
pasaulyje apribodama jų naudojimą ir ieškodama joms
alternatyvų. Iki 2030 m. ES išmetamas fluorintų dujų
kiekis bus sumažintas dviem trečdaliais, palyginti su
dabartiniu kiekiu.

i?
Ar žinoja ė
m io e f e k to, vidutin C,
šiltna o ne 15 °
Jei nebūtų emėje būtų –18 °C, a,
Iškastinis kuras, pavyzdžiui, anglis, yra
ūra Ž nelyg šalt senovės augalų ir gyvūnų, prieš milijonus
temperat ir Žemėje būtų per gyvūnai,
r, metų palaidotų giliai po žeme, palaikai,
kaip daba išgyventi augalai ir
ų pavirtę į medžiagas, kurias galima naudoti
kad galėt įskaitant mus!
kaip kurą.

kitomis į atmosferą
Kaip galima palyginti CO2 su sukeliančiomis dujomis?
efektą
patenkančiomis šiltnamio
Šilumos
Indėlis į Gyvavimo sulaikymo
visuotinį trukmė pajėgumas
Ar žinojai? atšilimą
/
Anglis būna įvairių pavida Anglies dvideginis 55 % 50-500 metų
lų, (CO2)
pavyzdžiui, grafito tavo 12 metų 28 x CO2
Metanas 32 %
pieštuke ir deimantų, kurie
yra 265 x CO2
iš grynos anglies. Apie 20 Azoto oksidas 6 % 120 metų
proc.
mūsų kūno sudaro anglis. (N2O)
nuo kelių dienų x CO2
Halogen­ 7 % iki tūkstančių 1-10 000
angliavandeniliai metų
ir fluorintos dujos

5

Anglies pėdsaku yra
matuojamas mūsų poveikis
planetai dėl šiltnamio
efektą sukeliančių dujų
kiekio, kurį sukuriame savo
kasdieniame gyvenime,
pavyzdžiui, kiek sunaudojame
kuro ir suvartojame energijos
arba kiek jų reikia norint
pagaminti tai, ką naudojame.
26 puslapyje rasi patarimų,
kaip sumažinti savo anglies
pėdsaką.
Tikslas – Mokslo rezultatų
neleisti pasaulio atranka
temperatūrai Svarbi mokslo įstaiga, vadinamoji
pakilti 2 °C Tarpvyriausybinė klimato kaitos
komisija (TKKK), kas šešerius ar
Vyriausybės sutarė, kad siekiant
užkirsti kelią skaudžiausiam
klimato kaitos poveikiui, pasaulio
temperatūros padidėjimas turi
būti apribotas iki mažiau nei 2 °C,
palyginti su prieš industrializaciją
(iki pramonės revoliucijos)
buvusiu lygiu. Taip yra todėl, kad,
mokslininkų nuomone, po šio taško
dramatiškai padidėja negrįžtamų
didelio masto pokyčių rizika. Tikslas
neleisti pasaulio temperatūrai pakilti
2 °C buvo sutartinai nustatytas
Jungtinių Tautų bendrojoje klimato
kaitos konvencijoje (JTBKKK) –
tarptautinėje sutartyje, skirtoje
klimato kaitos problemai spręsti.
6
Kaitos matavimas
Ledo mėginiuose, kurie buvo paimti Antarktidoje
iš didelio gylio, yra burbuliukų su oru, koks jis
buvo prieš 650 000 metų. Iš jų galime sužinoti,
koks buvo šiltnamio efektą sukeliančių dujų
kiekis praeityje. Jie rodo, kad CO2 ir metano
koncentracija atmosferoje buvo daug mažesnė
nei šiandien.
Medžių rievėse užfiksuojama, kiek buvo paaugta
per metus. Mokslininkai tiria labai senų medžių
rieves, kad sužinotų, kaip laikui bėgant keitėsi
klimatas. Pavyzdžiui, rievės būna plonesnės,
kai oras būna šaltas arba sausas.
Mauna Loa observatorijoje Havajuose, JAV,
nuo 1958 m. matuojamas CO2 kiekis atmosferoje.
Šioje tolimoje vietovėje, kur oras nėra trikdomas,
atlikti matavimai yra geras pasaulinės
CO2 koncentracijos rodiklis.
Palydovinės nuotraukos parodo, kaip per tam tikrą
laikotarpį keitėsi Arkties jūros ledo danga.
septynerius metus skelbia ataskaitą
apie mokslinius klimato kaitos
įrodymus. Šią ataskaitą padeda
rengti įtakingiausi ir labiausiai
GERAS PATARIMAS
gerbiami pasaulio klimatologai.
Jie vertina dešimtis tūkstančių
Paragink savo tėvus, kai jie
mokslinių straipsnių, kad oro
pirks naują šaldytuvą arba
pateiktų pasauliui naujausią ketes
kondicionierių, patikrinti eti
informaciją apie klimato būklę piai
ir įsitikinti, kad įrenginys tau
vartoja energiją ir nekenkia
ir nurodytų, kaip galima kovoti
su visuotiniu atšilimu ir jo ozono sluoksniui.
sukeliamais pokyčiais.
Naujausią TKKK vertinimo
ataskaitą (AR5), kuri buvo paskelbta
2013 ir 2014 metais, rengė
tūkstančiai autorių ir redaktorių
iš daugiau nei 80 pasaulio
šalių. Joje teigiama, kad su bent
95 proc. tikrumu galima tvirtinti,
kad žmogaus veikla yra pagrindinė
klimato kaitos priežastis. Joje taip
pat teigiama, kad dar ne per vėlu
išvengti pavojingos klimato kaitos,
tačiau pasaulis turi veikti greitai
ir sumažinti išmetamą šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekį.
 n inko
Klausk moksli

Dr. Jolene Cook

Ar žinojai?
klimatologė
inė klimato
Tarpvyriausyb
ir buvęs JAV
kaitos komisija
s Alas Gore’as Kiek rimta yra klimato
viceprezidenta
avo Nobelio kaita?
2007 m. kartu g vo darbą
už sa
taikos premiją Mūsų planeta šyla greitai.
srityje.
klimato kaitos Šį pokytį sukelia žmogaus
veikla, ir mes pradedame matyti
to pasekmes visame pasaulyje. Kuo
labiau trikdome klimatą, tuo didesnė
pavojingų pokyčių rizika, tuo sunkiau ir brangiau
sumažinti būsimus pokyčius bei prisitaikyti prie
KOKS SKIRTUMA neišvengiamo poveikio.
S? .
Visuotinis atšilimas Jei nesiimsime skubių veiksmų, kad sumažintume
apibūdina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,
šiuo metu vykstant
į Žemės vidutinė temperatūra Žemės paviršiuje iki šio
temperatūros kilim amžiaus pabaigos gali pakilti 4 °C ar daugiau.
ą.
Tai tik vienas klimat
o kaitos
aspektas. Kaip mokslas padeda kovoti su
Klimato kaita reiški
a įvairiopą klimato kaita?
visuotinio atšilimo Nuo mokslo viskas ir prasideda. Jis padeda mums
poveikį Žemės
klimato sistemai. Ši suprasti pokyčius, su kuriais susiduriame dabar,
s įvairiopas
poveikis pasireiški ir pokyčius, kurie gali įvykti ateityje, priklausomai
a kylančiu
jūros lygiu, tirpstan nuo mūsų veiksmų šiandien ir per ateinančius
čiais ledynais, dešimtmečius. Mokslas suteikia svarių įrodymų,
besikeičiančiais kr
itulių modeliais, kuriais vadovaujasi politikos formuotojai,
padažnėjusiomis ek
stremaliomis ir suteikia jiems galimybę priimti pagrįstus
oro sąlygomis (pav
yzdžiui, sprendimus dėl geriausios veiksmų eigos.
staigiais potvynia
is ir ilgais
didelio karščio laik Ką galime padaryti dėl klimato kaitos?
otarpiais),
sezonų ilgio kaita ir
Deja, tam tikro klimato kaitos poveikio negalėsime
pakitusiu derliumi. išvengti ir turėsime prie jo prisitaikyti. Vis dėlto
svarbu apriboti būsimo poveikio mastą. Gera žinia
yra ta, kad galime daug ką nuveikti. Imtis veiksmų
turi ne vien politikai. Visi galime prie to prisidėti
protingai pasirinkdami, pavyzdžiui, valgydami
mažiau mėsos ir daugiau vietoje auginamų vaisių
bei daržovių, taupydami energiją ir važiuodami
dviračiu ar eidami pėsčiomis, užuot važiavę
automobiliu (ypač trumpus atstumus). Puiku yra
tai, kad daugelis šių veiksmų taip pat turi teigiamą
poveikį mūsų sveikatai ir piniginei.

7
 Ki nta nt is pasaulis

K
(vien
limato kaitos poveikis jaučiamas visuose pasaulio žemynuose. Apie 50 000 žmonių
15 000) mirė
Prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius jis taps dar
Prancūzijoje beveik
ią karščio
dažnesnis ir intensyvesnis. Įvairios šalys ir regionai susiduria su per Europą užklupus
jūčio mėn.
skirtingomis problemomis. Šie pokyčiai gali pakeisti mūsų pasaulį, paveikti bangą 2003 m. rugp
šalių buvo
maisto ir vandens tiekimą bei mūsų sveikatą. Kuo daugiau problemų, tuo Tuomet daugelyje
ia kada
sunkiau ir brangiau jas spręsti – todėl geriausia anksti imtis veiksmų ir užfiksuota didžiaus
e buvusi
kovoti su klimato kaita. nors toje vietovėj
temperatūra.

Karščio pojūtis Penas apmąstymui

Dabar yra daugiau karštų ir mažiau šaltų
dienų. Prognozuojama, kad karščio bangos
taps dažnesnės ir ilgesnės. Ilgi neįprastai
karšto oro laikotarpiai gali būti pavojingi
ir sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui,
širdies smūgį ar net mirtį. Šylant planetai
taip pat gali atsirasti vandens trūkumas,
kilti sausros. Mes tai jau patiriame Europoje,
ypač pietinėse dalyse. O kai trūksta lietaus,
medžiai ir kiti augalai išdžiūva ir gali lengvai
užsidegti, todėl kyla pražūtingi gaisrai.
Svilinantis karštis ir vandens trūkumas yra pražūtingas derinys
pasėliams ir pasaulio aprūpinimui maistu. Augalams reikia
vandens, kad išgyventų. Galvijai, neturėdami augalų, kuriuos gali
ėsti, taip pat pradeda badauti. Ūkininko lauke išdžiūvęs viršutinis
dirvožemio sluoksnis virsta dulkėmis ir yra nupučiamas, o kartu
su juo nupučiamos ir labai svarbios maistinės medžiagos, kurių
reikia augalams. Todėl pagaminama mažiau maisto. O tai – didelė
problema, nes pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. padidės
nuo šiandien esančių 7 milijardų iki 9 milijardų, ir mums reikės
ne mažiau, o daugiau maisto.
Mūsų apsirūpinimui maistu taip pat kelia grėsmę klimato kaitos
poveikis bitėms ir kitiems apdulkintojams. Kai kurie mokslininkai
mano, kad dėl šiltesnio pavasario bitės skatinamos palikti savo
žiemos lizdus per anksti, dar prieš pradedant žydėti augalams,
kuriais jos maitinasi ir kuriuos apdulkina.

Ar žinojai?
Jungtinių Tautų maisto ir
žemės ūkio organizacija
apskaičiavo, kad iš maždaug
100 kultūrų rūšių, kurios
teikia 90 proc. maisto
visame pasaulyje, 71 rūšį
apdulkina bitės!

8
 Ekstremalių meteorologinių reiškinių 2013 m. pavyzdžiai

Dideli potvyniai Kai kurios Rusijos dalys

Lediniai Arkties oro
Vidurio Europoje nukentėjo per didžiausią Didelė sausra Pietų
šuorai pasiekė Jungtines
potvynį per 120 metų Kinijoje
Amerikos Valstijas

Stipriausias kada
nors fiksuotas
taifūnas (Hajanas)
užklupo Filipinus
Iškrito sniegas
Izraelyje, Jordanijoje
ir Sirijoje, kur
anksčiau jo nebūdavo
Plačiausias kada nors Didžiausia kada nors
matytas tornadas užfiksuota karščio
užklupo El Reno banga Australijoje
Oklahomoje
Ciklonas
Didžiausios sausros Failinas užklupo
Pietų Afrikoje per Indiją
30 metų
Šiaurės rytų Brazilija – didžiausia
sausra per 50 metų

Smarkios
audros
Visuotinis atšilimas yra susijęs
su smarkesnėmis, daugiau žalos
sukeliančiomis audromis. Uraganai,
taifūnai ir ciklonai – tai skirtingi
pavadinimai, reiškiantys dideles
audras, kurios susidaro virš šiltų
vandens telkinių, pavyzdžiui, Ramiojo
vandenyno ar Karibų jūros, kai
atmosferoje yra daug šilto, drėgno
oro. Sausumoje greiti, sūkuriuojantys
Ar žinojai?
2013 m. birželio mėn.
kilę potvyniai Vidurio
Europoje padarė
maždaug 12 mlrd. eurų
vertinamos žalos.
Perspėjimas
Gyvūnijos
judėjimas
Daug sausumos ir jūrų rūšių
jau persikėlė į naujas vietas.
Kai kurioms rūšims kils didesnė
išnykimo rizika, jei nebus imtasi
klimato kaitos sumažinimo
veiksmų. Dėl klimato pokyčių kai
kurie vabzdžiai, anksčiau gyvenę
viename regione, dabar plūsta
į naujas vietas. Kai kurie uodai
įgeldami perneša ligas, pavyzdžiui,

vėjai gali išrauti medžius, sugriauti
pastatus ir apversti automobilius.
2013 m. taifūnas Hajanas, kurio
vėjo greitis viršijo 300 km per
valandą, Filipinuose pražudė daugiau
nei 5 700 žmonių.
Viršuje pateiktame žemėlapyje
pavaizduoti keli 2013 m. užfiksuotų
ekstremalių meteorologinių reiškinių
pavyzdžiai. Galima tikėtis, kad dėl
klimato kaitos tokie reiškiniai taps
dažnesni.
apie potvynius!
geltonąją karštinę, Dengės karštinę,
čikunguniją ir maliariją.
Iš pradžių šie vabzdžiai
Smarkus lietus sukelia potvynius:
gyveno tik atogrąžų
lietaus vanduo nuteka žeme ir
vietovėse, tačiau dėl
pripildo upes bei rezervuarus,
šiltesnio klimato
o netilpdamas į juos – išsilieja per
kai kurie šiandien
kraštus. Potvynio poveikis gali būti
gyvena ir
labai didelis miestuose, kur vanduo
dauginasi Pietų
negali susigerti į betoną ir asfaltą.
Europoje.
Potvynio vandenims atslūgus,
valymui tenka skirti nemažai laiko
ir lėšų.
9
 Ar žinojai?
Mokslininkai mano, kad šiandien
vandenynai rūgštėja sparčiau
nei bet kada per pastaruosius
300 milijonų metų.

Šiltesni
vandenynai Ar žinojai?
Klimato kaita taip pat labai
dieną
veikia pasaulio vandenynus. Vandenynai per
kg CO2
Per pastaruosius 40 metų sugeria apie 4
.
vandenynai sugėrė daugiau kaip vienam asmeniui
90 proc. papildomos šilumos,
susidariusios dėl mūsų veiklos
sukeltų atmosferos pokyčių. Nors
tai reiškia, kad atmosfera nešyla Ar gali įsivaizduoti, kaip jaustumeisi žinodamas, kad vieną
tiek, kiek galėtų, ji šildo vandenynus. dieną tavo namą gali užsemti vanduo? Maršalo Salų Respublika
Pašiltėjus vandeniui, sumažėja žuvų šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje yra viena pažeidžiamiausių
ir vėžiagyvių, o kai kurios rūšys salų valstybių pasaulyje, nes didelė jos sausumos dalis yra
yra priverstos migruoti. Pavyzdžiui, pakilusi virš jūros lygio tik apie tris metrus. Mokslininkai
labai maži į krevetes panašūs kriliai,
kuriais minta žuvys ir banginiai,
teigia, kad jūros lygiui prie salų pakilus vos 80 cm, gali būti
geriausiai veisiasi šaltame užsemti du trečdaliai sausumos.
vandenyje. Pašiltėjus vandeniui
sumažėja ir krilių, ir žuvų. Koralų
rifams, kuriuose gyvena daugiau

Kylantis jūros
kaip 25 proc. visų jūrų gyvūnų ir
kuriuose veisiasi daug žuvų, taip
pat sunku išgyventi, kai vanduo
pernelyg sušyla.
lygis
1901–2010 m. vidutinis jūros lygis užtvindytos kai kurios salos. Pakilęs
Vandenynai sugeria apie ketvirtadalį
visame pasaulyje pakilo 19 cm. jūros lygis taip pat gali pakenkti
mūsų kasmet išleidžiamo anglies
Tai lėmė dvi pagrindinės priežastys. svarbioms pakrančių ekosistemoms,
dvideginio, o didėjant CO2 kiekiui,
Pirmoji yra ta, kad šildamas kaip antai mangrovių miškams,
didėja jūrų vandenyje ištirpusių dujų
vanduo plečiasi ir užima daugiau kurie yra tarsi saugus prieglobstis
kiekis. Tai padeda reguliuoti klimatą,
vietos. Antroji priežastis – dėl žuvų jaunikliams ir kitiems
bet keičia vandenynų cheminę
visuotinio atšilimo greičiau tirpsta laukiniams gyvūnams, apsaugantis
pusiausvyrą. Vanduo tampa
ledynai ir milžiniškos ledo plokštės juos nuo pakrantes ardančių audrų.
vis rūgštesnis, o tai kenkia jūrų
Grenlandijoje bei Antarktidoje, todėl Be to, sūrus vanduo, susigėręs
gyvūnams, visų pirma auginantiems
vandenynuose atsiranda daugiau į žemę, trikdo geriamojo vandens
kiautus, kaip antai omarams,
vandens. Pakilus jūros lygiui, tiekimą ir gadina dirvožemį,
austrėms ir koralams.
prasideda potvyniai žemai nuo nes jame tampa nebeįmanoma
jūros lygio esančiose pakrantėse, auginti grūdinių kultūrų.
kyla grėsmė, kad bus visiškai

10
 Ar žinojai?
Venecija per XX a. Skęstantis
nusileido į vandenį
daugiau nei 20 cm. miestas
Mediniai poliai, ant kurių
pastatyta Venecija, sminga
į purvą seklioje Adrijos jūros
lagūnoje. Kiekvienais metais
lagūnos vandenys pakyla
maždaug 2 mm, o bendras
jūros lygis – 4 mm. Dažni
potvyniai gadina istorinius
pastatus, užsemia kelius
ir kenkia turizmui. Šiuo
metu rengiamas planas,
pagal kurį numatyta įrengti
78 milžiniškus plieno vartus,
kurie sulaikytų potvynius.
Maisto stokos
grėsmė
poliariniuose
regionuose
Didžiausiems poliariniams
plėšrūnams, kaip antai
leopardiniams ruoniams ir
baltiesiems lokiams, išgyventi
reikia mažyčių dumblių, kurie auga
apatinėje ledo dalyje. Šie dumbliai
yra beveik visų poliarinių maisto
grandinių pradžia. Planktonas minta
dumbliais, mažos žuvys, kriliai
ir kiti gyvūnai minta planktonu,
ir ši grandinė tęsiasi iki žuvų,
pingvinų ir ruonių. Vis mažėjant
ledui Antarktidos ir Arkties jūrose,
šios maisto grandinės ima irti.

i?
Ar žinoja tik
ė la s v a n d uo sudaro .
G ens
emės vand
2,5 proc. Ž i du trečdaliai
u ne
Iš jo daugia a ledynuose ir
t
yra įšaldy do kepurėse.
le
poliarinėse ok vandenį
Taigi, naud ai!
proting

11
 Keitimasis kartu
su klimatu
Patinka mums tai ar ne, klimato
kaita yra mūsų gyvenimo dalis.
Net jei galėtume rytoj nutraukti
dujų išmetimą į atmosferą, planetai
dar reikėtų atsigauti nuo šiltnamio
efektą sukeliančių dujų, kurios
jau yra atmosferoje. Tai reiškia,
kad turime prisitaikyti prie dabar
vykstančių pokyčių ir planuoti, kaip
ateityje išvengti arba sumažinti
žalą, kurią gali sukelti klimato kaita.
12
Prisitaikymas
prie kylančio
vandens lygio
Plaukiojantys namai. Maasbommel
vietovėje, kuri yra mažai virš jūros
lygio pakilusiuose Nyderlanduose,
kai kurie gyventojai rengiasi
dažnesniems potvyniams
gyvendami amfibiniuose namuose,
kurie yra pritvirtinti prie žemės, Pažangus
bet suprojektuoti taip, kad pakiltų,
kai pakyla vanduo. vandens
Kliūčių statymas. Vandenį galima naudojimas
sulaikyti dirbtiniais pylimais ir
Vandens išsaugojimas. Kai kurie
užtvankomis. Taip pat padeda
žmonės randa naujų būdų, kaip
smėlio kopos. Jas galima apsodinti
taupyti vandenį, pavyzdžiui,
atspariomis žolėmis, kurių šaknys
namuose ir darbo vietose (kaip
padeda apsaugoti kopas nuo
antai, viešbučiuose) įrengia
nuplovimo.
„pilkojo vandens“ sistemas, kuriose
Žaliosios kempinės. Užtvindomos prausimosi vanduo pakartotinai
lygumos (natūralūs plotai, iš panaudojamas vandens nuleidimui
kurių vanduo nuteka į upes) gali tualetuose. Novatoriški ūkininkai
pasitarnauti kaip perteklinį lietaus naudoja naktį įjungiamą drėkinimo
vandenį sugeriančios kempinės. Šalys srovelėmis sistemą, kad augalai
palei Dunojaus ir Elbės upes atkuria gautų vandens tiesiai į savo šaknis
buvusias lygumas ir suteikia upėms ir jis neišgaruotų dienos kaitroje.
daugiau vietos.

Kova su karščiu
Pažangus apželdinimas. Kai kurie
ūkininkai dažniau sodina augalus
tarp medžių, kurie suteikia pavėsį ir
padeda ištverti karštesnį, sausesnį
klimatą. Miestuose kraštovaizdžio
specialistai parkams ir pakelėms
renkasi sausrai atsparias gėles bei
krūmus, kurie gali ištverti šiltas,
sausas sąlygas.
Žaliosios sienos ir stogai. Nemažai
miestų augalai auginami ant sienų ir
stogų, kad sugertų šilumą ir padėtų
valdyti temperatūrą pastatų viduje,
kai karšta. Jie taip pat sugeria
vandenį ir sumažina nutekančio
vandens kiekį per audras.
Kovos su
klimato kaita
planai
Daugelis ES šalių jau parengė
nacionalinius planus, skirtus klimato
kaitos sukeltoms problemoms
spręsti. Skirtingi regionai susiduria
su skirtingomis problemomis,
todėl šie planai turi būti pritaikyti
prie regionų ir vietos situacijų.
Pavyzdžiui, tokiuose planuose
gali būti numatyta, kad žemės
ūkio srityse bus investuojama
į saugyklas, skirtas laistyti augalus
sausros metu, o miestams gali būti
numatyta sukurti daugiau parkų,
kad jie palaikytų žmonėms vėsą
didelio karščio laikotarpiais.
Imantis veiksmų, kuriais
siekiama neleisti kilti
potvyniams, galima
išgelbėti gyvybių
ir sutaupyti pinigų:
kiekvienas apsaugai
nuo potvynių išleistas
euras galėtų sutaupyti
šešis eurus, išleidžiamus
taisymo darbams!
Pasirengimas
ekstremalioms
oro sąlygoms
Kopenhagoje
2011 m. liepą Kopenhagoje
palijo... bet tai nebuvo paprastas
lietus. Vos per dvi valandas iškrito
maždaug 15 cm kritulių. Miesto
kanalizacija negalėjo susidoroti
su tokiu vandens kiekiu, ir dalis
pastatų bei kelių buvo užtvindyta.
Dviem didelėms Kopenhagos
ligoninėms grėsė uždarymas dėl
potvynio ir elektros energijos
tiekimo nutraukimo. Šis įvykis
privertė miesto vadovus susimąstyti
apie tai, kaip apsaugoti miestą
nuo ekstremalių klimato reiškinių
ateityje. Buvo parengtas staigių
liūčių valdymo planas, kuris ne tik
padės geriau valdyti lietaus vandenį
ateityje, bet taip pat pagerins
miesto gyvenimo kokybę. Į šį planą
įtraukti net pasiūlymai nutiesti
naujus dviračių takus, kurie taip pat
pasitarnautų kaip kanalai audros
vandeniui nubėgti.
13
 Siekiama

pe r m a i n ų
Ar žinojai?

S žmonių Europos
varbiausias šiandien mums tenkantis uždavinys yra sustabdyti
klimato kaitos didėjimą. Daug galime ir turime padaryti, Bent 4,2 milijono S žaliajame
E
Sąjungoje dirba
kad mūsų pasaulis vartotų mažiau energijos ir būtų palankesnis sektoriuje.
klimatui. Turime rasti sprendimų, kurie padėtų sumažinti išmetamą
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, klimatui palanki veikla
turi teigiamą poveikį mūsų sveikatai (mažesnė tarša), užtikrina
energijos tiekimo saugumą, sudaro sąlygas sukurti daugiau darbo vietų
ir taip padeda ekonomikai augti.

Atsinaujinančioji Naujos idėjos

energija horizonte
Vienas iš būdų, kaip sumažinti
šiltnamio efektą sukeliančių
dujų kiekį, yra vartoti daugiau
atsinaujinančiosios energijos,
pavyzdžiui, vėjo ir saulės spindulių
energiją. Šie energijos šaltiniai
yra neišsenkami, skirtingai nuo
iškastinio kuro, kuris vieną dieną
baigsis. Ir, skirtingai nuo iškastinio
kuro deginimo elektrinėse, gaminant
elektros energiją iš atsinaujinančiųjų
energijos išteklių išmetama labai
mažai šiltnamio efektą sukeliančių
dujų arba jų neišmetama visai.
Norint rasti tvarių sprendimų
kovoje su klimato kaita, reikia
naujų mokslinių tyrimų ir atradimų.
„Horizontas 2020“ yra didžiausia
ES kada nors vykdyta mokslinių
tyrimų ir inovacijų programa, pagal
kurią 2014–2020 m. numatyta
skirti beveik 80 mlrd. eurų padėti
mokslininkams ir išradėjams kurti
Ar žinojai?
realiai pritaikomas idėjas. ES taip ES importuoja daugiau nei
pat remia naujoviškų mažai anglies pusę savo energijos – tai
dvideginio išskiriančių elektrinių kainuoja daugiau nei 1 mlrd.
plėtrą (žr. p. 20–21).
eurų kiekvieną dieną!

ES yra pasaulio atsinaujinančiosios
energijos technologijų lyderė.
Daug ES šalių jau gamina
nemažai savo elektros energijos
iš atsinaujinančiųjų energijos
išteklių. Gaunant daugiau energijos
iš atsinaujinančiųjų išteklių ne tik
sumažinamas išmetamas teršalų
kiekis, bet ir išleidžiama mažiau lėšų
anglies, naftos bei dujų importui iš
ES nepriklausančių šalių. Šiandien
apie 15 proc. ES energijos gaunama
iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
Planuojama, kad ši dalis iki 2020 m.
padidės iki 20 proc., o iki 2030 m. –
ne mažiau kaip iki 27 proc.
Karšta vieta
Geoterminė energija yra karštas
dalykas! Kai kurios šalys gali naudoti
po Žemės paviršiumi sukauptą
energiją vamzdžių, šildančių namus ir
vandenį, šildymui arba generatoriaus
varymui elektros energijai gaminti.
Daugelyje Vengrijos mineralinių
vandenų kurortų geoterminė energija
naudojama vandeniui, skirtam
laisvalaikio veiklai, šildyti. ES ten taip
pat remia novatoriškus geoterminės
iki 2050 m. sumažinti išmetamą
energijos projektus.
ES šalys labai stengiasi
sumažinti išmetamą šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekį
ir pasiekti savo išmetimo
mažinimo tikslus: iki 2020 m.
sumažinti išmetamą šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekį
20 proc., iki 2030 m. – bent
40 proc. Ilgalaikis tikslas yra
šiltnamio efektą sukeliančių
dujų kiekį bent 80 proc.

14
Saulės energiją Saulės elementų
naudojanti dviračių takas
mokykla Meile dviračiams garsėjantys

Gedvedo mokykla Horsenso srityje,
Danijoje, 75 proc. savo energijos
gauna iš saulės. Taip mokykla
kasmet sutaupo 30 000 eurų.
Šiuos pinigus dabar galima
panaudoti švietimui. Perėjimas prie
saulės energijos ne tik sumažino
išmetamą CO2 kiekį 90 tonų
per metus, bet ir padeda šviesti
mokinius apie klimato kaitą.
Ar žinojai?
olandai nutiesė 70 metrų
dviračių tako ruožą Krommenie
rajone, Amsterdamo šiaurėje,
2014–2020 m. 20 proc.
su įmontuotais saulės elementais,
ES biudžeto, t. y. apie
paverčiančiais saulės šviesą
180 mlrd. eurų, bus išleista elektros energija. Šiame dviračių
su klimatu susijusiai take išbandoma novatoriška
veiklai. technologija. 2016 m. jis bus
pailgintas iki 100 metrų. Tikimasi,
kad bandomojo projekto metu
bus pagaminta tiek elektros, kiek
užtektų trims namams.

ai?
Ar žinoj rgija
a u ji n a n čioji ene ei
Atsin un
s u t e ik ia daugia ros
daba r lekt
t a d a lį p asaulio e
penk s.
energijo

Žaliasis sektorius:
darbo vietos, susijusios
su aplinkos apsauga ir
išsaugojimu, pavyzdžiui,
vandens, atliekų
tvarkymo, perdirbimo
ir atsinaujinančiosios
energijos srityse.

Ar žinojai?
1990–2013 m.
iš
šiltnamio efek metamas
tą sukeliančių
dujų kiekis Eu
ropos Sąjungo
sumažėjo 19 p je
roc.

15
 Pokyčiai
transporto
srityje
Kokiomis transporto rūšimis
naudojiesi? Iš naftos gaminamais
degalais varomi automobiliai,
traukiniai, autobusai, laivai ir
lėktuvai išmeta maždaug 25 proc.
ES išmetamo šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio. Laimei,
naujos technologijos padeda
mažinti transporto poveikį klimatui.
Mažinant eismą ir taršą, švaresni
tampa ir mūsų miestai.
Pasaulio laivybos pramonė
kasmet išmeta apie
1 milijardą tonų teršalų.
Tai sudaro 3 proc. pasaulio
bendro išmetamo šiltnamio
efektą sukeliančių
dujų kiekio. ES priėmė
teisės aktus dėl teršalų
išmetimo iš didelių laivų,
besinaudojančių ES uostais,
stebėsenos.
Švaresnio
transporto
link
Daugiau nei du trečdaliai
transporto priemonių
išmetamų teršalų yra iš
kelių transporto, tačiau
pritaikius ES išmetamo CO2 kiekio
normas, transporto priemonės vis
mažiau teršia aplinką. Pavyzdžiui,
ES pagamintas naujas automobilis
šiandien išmeta 20 proc. mažiau
CO2 nei 2007 m. ES nustatė vienas
griežčiausių normų pasaulyje ir
nuolat stengiasi jas griežtinti.
Daugelis šalių, kaip antai Japonija,
JAV, Kanada ir Kinija, taip pat įvedė
CO2 normas.
Hibridiniai automobiliai turi
degalais varomą variklį
ilgoms kelionėms dideliu
greičiu ir akumuliatoriumi
varomą variklį trumpoms
kelionėms su dažnais
sustojimais.
Elektriniai tramvajai
netiesiogiai išmeta CO2,
kai jiems gaminama elektra
(nebent ji gaminama iš
atsinaujinančiųjų išteklių –
tokiu atveju jie šių
dujų neišmeta visai),
tačiau išmetamas dujų
kiekis vienam keleiviui /
kilometrui yra daugiau nei
perpus mažesnis nei mažų
automobilių išmetamas
kiekis.

Ar žinoj
ai?
Ar žinojai?
Aviacijoje
ir laivybo
išmetama je
daugiau C bendrai
visame Af O du Kepimo aliejų, vaisių žieveles
rikos že2m jų nei
yne! ir daržovių likučius galima
.
paversti automobilių degalais

Aviacija yra vienas sparčiausiai

augančių šiltnamio efektą sukeliančių
dujų šaltinių. ES taiko teisės aktus,
kuriais siekiama sumažinti visų skrydžių
Europoje metu išmetamą teršalų kiekį,
ir kartu su tarptautine bendruomene
rengia priemones viso pasaulio mastu.

16

Ar žinojai?
Iki 2050 m. ES siekia
60 proc. sumažinti
transporto išmetamą
anglies dvideginio kiekį.
Klimato kaita
ir miestai
Miestai daug prisideda prie klimato
kaitos. Ir tai nieko stebėtina, nes
šiandien juose gyvena 75 proc. Ar žinojai?
europiečių. Būdami veiklos
centrai, jie yra didelis išmetamo
Miestai užima apie 2 proc.
anglies dvideginio šaltinis. Miestų žemės paviršiaus, tačiau
teritorijos suvartoja 60–80 proc. juose gyvena daugiau nei
visos pasaulio energijos ir išmeta pusė pasaulio gyventojų.
maždaug tokią pat dalį viso
išmetamo CO2 kiekio, todėl palieka
didelį anglies pėdsaką. Tačiau
būdami problemos dalis, miestai
gali būti ir sprendimo dalis. Miestai
keičiasi į gerąją pusę visoje ES.
Prie to prisideda novatoriški ir Merai su misija
įžvalgūs vietos lyderiai, padedantys Daugiau nei 6 000 miestų visoje
protingu planavimu ir išmaniosiomis ES savanoriškai įsipareigojo imtis
sistemomis mažinti išmetamą priemonių, kurios padėtų sumažinti
teršalų kiekį. išmetamą šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį. Jie pasirašė

Pasiekiami Merų susitarimą – Europos

Komisijos iniciatyvą, padedančią
miestai miestams mažinti išmetamą teršalų
kiekį, didinti energijos vartojimo
Dienos be automobilių – tai efektyvumą ir daugiau naudoti
puikus būdas žmonėms ieškoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
alternatyvių būdų judėti po miestą. Ši iniciatyva buvo tokia sėkminga,
Jos organizuojamos per Europos kad buvo pradėta antroji iniciatyva,
mobilumo savaitę, kuri vyksta pavadinta „Merai prisitaiko“, kurioje
kiekvieną rugsėjį ir kurią remia daugiausia dėmesio skiriama
Europos Komisija. 2014 m. šioje veiksmams, neleidžiantiems reikštis
kampanijoje dalyvavo daugiau neigiamam klimato kaitos poveikiui
nei 2 000 miestų iš 44 šalių. miestuose, ir veiklai, kuri užkirstų
Nepaisant pavadinimo, dalyvavo kelią žalai arba ją sumažintų.
GERAS PATARIM ir miestai už ES ribų, įskaitant Ar tavo miestas joje dalyvauja?
AS kai kuriuos Japonijos, Brazilijos
ES šalyse pard
uodami nauji ir Ekvadoro miestus. Mobilumo
automobiliai žy
mimi etikete, savaitė suteikia žmonėms progą
rodančia jų dega
lų naudojimo
efektyvumą ir išbandyti alternatyvias transporto
išmetamą CO ki
todėl tavo šeim 2 ekį, rūšis ir skatina miestus imtis
ai bus lengviau praktinių priemonių. Padedant
pasirinkti auto
mobilį su šiai kampanijai buvo įgyvendinta
mažomis degalų
sąnaudomis. daugiau nei 8 000 nuolatinių
priemonių, pavyzdžiui, bendro
naudojimosi automobiliais ir
Ar žinojai?
dviračiais iniciatyvos. 90 proc. europiečių
manymu, klimato kaita yra
rimta problema.

17
 Taupysi energiją –
taupysi pinigus
Energiją tausojantys pastatai ir
prietaisai gali sutaupyti daug energijos
ir pinigų bei sumažinti išmetamą ES įsipareigojo 20 proc.
teršalų kiekį. Didelis ES namų ūkyje
suvartojamos energijos kiekis tenka
padidinti energijos
namų šildymui. Trigubi langai, vartojimo efektyvumą iki
sulaikantys šilumą viduje, gera 2020 m. ir bent 27 proc.
izoliacija, lietaus vandenį kaupiantys iki 2030 m.
ir vėsą padedantys išlaikyti
augalais padengti stogai – tai tik Ar žinojai?
keletas būdų, kaip sumažinti mūsų Iki 2020 m. p
namų, mokyklų ir biurų anglies abaigos vis
ES turės bū i na
pėdsaką. Tikimasi, kad iki 2020 m. ti beveik nu uji pastatai
linės energij
efektyvesni prietaisai, kaip antai os.
šaldytuvai ir skalbyklės, sumažins
europiečių namų ūkių energijos
sąskaitas apie 465 eurų per metus.

Žaliosios
Europos
sostinės
Žaliosios Europos sostinės
apdovanojimas skiriamas
miestams, įsipareigojusiems
tapti tvaresniais. 2015 m.
šį garbingą titulą gavo
pietvakarių Anglijoje įsikūręs
Bristolis. 2016 m. jį perims
Slovėnijos sostinė Liubliana. Šiuo
apdovanojimu miestai skatinami
įkvėpti vienas kitą ir dalytis savo
idėjomis bei patirtimi. Liubliana

Tvarumas – tai gebėjimas

užtikrinti, kad
turime ir ateityje turėsim
e pagrindinių
išgyventi reikalingų ištek
lių, kaip antai
vandens, maisto ir energij
os. Būti tvariam
reiškia rūpintis planeta ir
gyventi pagal
Bristolis jos išgales.

18
Kopenhaga (2014 m. Žalioji Europos sostinė)
 Rūšiuok atliekas
apgalvotai
Kitą kartą mesdamas ką nors į šiukšliadėžę, gerai
pagalvok. Kiekvienas iš 500 milijonų ES gyvenančių
žmonių kasmet išmeta vidutiniškai apie pusę tonos
buitinių atliekų! Nors perdirbama vis daugiau atliekų,
daug jų vis dar atsiduria sąvartynuose. Pūdamos
atliekos išskiria didelį metano – galingų šiltnamio
efektą sukeliančių dujų – kiekį į orą ir taip prisideda
prie klimato kaitos. Šiandien geriau tvarkant atliekas
atgaunama daugiau energijos, ir prie to svariai
prisideda ES teisės aktai sąvartynų srityje. Augant
pasaulio gyventojų skaičiui ir eikvojant senkančius
gamtos išteklius, atliekų prevencija įgauna vis
didesnės svarbos.

Kiek atliekų!
Įsivaizduok, kad grįžęs iš prekybos centro trečdalį
savo pirkinių išmeti tiesiai į šiukšliadėžę. Maždaug
tokia maisto dalis yra kasmet prarandama arba
iššvaistoma visame pasaulyje. Europos Komisija
kartu su savo partneriais padeda skleisti informaciją
apie apgalvotą apsipirkimą, datų reikšmę ant maisto
produktų etikečių ir likučių panaudojimą. Ji taip pat
stengiasi palengvinti maisto pertekliaus aukojimą
maisto bankams arba naudojimą gyvulių pašarui
(žinoma, kai tai saugu). Tad visi kartu stenkimės
sumažinti maždaug 100 milijonų tonų maisto kiekį,
kuris kasmet prarandamas ES!

Ar žinojai?
astatai
Šiandien nauji p
energijos kiekio
, Prieš atnaujindamas
suvartoja pusę
kurį suvartoda
vo 1980 m. elektrinius prietaisus
gerai pagalvok
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮA) yra
sparčiausiai auganti ES atliekų kategorija. EEĮA yra
pilnos plastiko ir metalų, kurių dalis yra kenksmingi,
kaip antai gyvsidabris, o dalis – vertingi, pavyzdžiui,
auksas, naudojamas schemų plokštėse. ES išsikėlė
tikslus perdirbti elektronikos atliekas, kad sutaupytų
išteklių ir apribotų pavojingas medžiagas, kurias
gamintojai gali dėti į elektronikos prietaisus, ir taip
apsaugoti perdirbėjus bei aplinką.

19
 Švaresnė
pramonė
Gamyklos, gaminančios mūsų
kasdien naudojamus produktus,
elektrinės, gaminančios elektrą,
kurios mums reikia namuose,
mokyklose ir biuruose, išskiria
didelį CO2 ir kitų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Siekdama sumažinti šių teršalų
kiekį, ES sukūrė pirmąją ir didžiausią
pasaulyje sistemą, kuri riboja
išskiriamą ŠESD kiekį ir reikalauja,
kad įmonės mokėtų už teršalų
išmetimą į atmosferą.
ES apyvartinių taršos leidimų
prekybos sistema (ES ATLPS)
nustato metinį ŠESD kiekį, kurį
įmonės gali išmesti. Šis bendras
kiekis kiekvienais metais mažėja.
Įmonės praneša apie savo
išmetamus teršalus, todėl galime
būti tikri, kad mūsų pramonė vis
mažiau teršia aplinką. Kuo daugiau
teršalų įmonės išmeta, tuo daugiau
jos turi mokėti. Taigi joms paranku
išmesti kiek įmanoma mažiau
teršalų, pavyzdžiui, investuojant
į švaresnes technologijas,
išskiriančias mažiau CO2.
ES ATLPS pradėjo veikti 2005 m. ir
yra svarbiausia ES klimato politikos
dalis. Šiuo metu ji taikoma daugiau
kaip 11 000 elektrinių ir pramonės
įmonių visose ES šalyse, taip pat
skrydžių ES viduje išmetamiems
teršalams.
Šiandien panašios sistemos veikia
visame pasaulyje, pavyzdžiui,
Kinijoje, Kalifornijoje ir Pietų
Korėjoje.
ES apmokestinus išmetamuosius
teršalus, ja pasekė daugiau šalių,
todėl ilgainiui aplinką teršiančios
daugelio šalių įmonės turėtų būti
apmokestintos.
Į ES ATLPS neįtrauktų sektorių,
pavyzdžiui, automobilių, pastatų,
žemės ūkio ir atliekų tvarkymo,
atsakomybė už išmetamo teršalų
kiekio mažinimą padalijama ES
šalims pagal nacionaliniu lygmeniu
nustatytus tikslus.
Parama naujoms
technologijoms
ES padeda finansuoti novatoriškas
mažai anglies dvideginio
išskiriančias technologijas visoje
Europoje. Tam yra skirtas specialus
fondas, kurio lėšos surenkamos per
ES ATLPS. Iki šiol 2,1 mlrd. eurų
ES lėšų buvo panaudota remiant
38 atsinaujinančiosios energijos
projektus, pavyzdžiui, jūros vėjo
elektrinių, geoterminės energijos ir
biokuro projektus, taip pat naujas
technologijas, surenkančias anglį,
kad ją būtų galima laikyti po žeme.
ES ir ateityje rems mokslinius
tyrimus ir klimatui palankių
sprendimų kūrimą. Kovodamos su
klimato kaita, Europos šalys taip pat
išleidžia milijardus eurų, surinktus
per ES ATLPS.

Konkretūs veiksmai dėl

išmetamo CO2 kiekio
Betonas yra svarbi statybinė medžiaga,
naudojama statant pastatus ir tiesiant kelius bei
tiltus. Tačiau gaminant pagrindinę jo sudedamąją
dalį – cementą – išskiriama daug CO2. Vienos
cemento tonos gamybos metu išskiriama tona
CO2, nes cementas daugiausia gaminamas aukštoje
temperatūroje kaitinant klintis. Dabar cemento
pramonė pradeda gaminti tvaresnį betoną,
investuodama į modernias technologijas ir
naudodama medžiagas, išskiriančias mažiau CO2.
Darbas
vamzdynuose
Ar tau patiktų dirbti su naujausiomis ir
pažangiausiomis technologijomis? Šiandien
yra daug darbo vietų, kurios neegzistavo
prieš dešimt metų, pavyzdžiui, tokiose
srityse, kaip atsinaujinantieji energijos
ištekliai. Kai kurios ES šalys net įsteigė
specialius jūros vėjo elektrinių eksploatavimo
ir priežiūros mokymo centrus. Įsivaizduok,
kaip kopi į 85 metrų aukščio vėjo elektrinės
bokštą, kad pataisytum elektros gedimą ar
pakeistum alyvos filtrą – toli nuo kranto,
audringoje jūroje ir pučiant vėjo gūsiams!

20
 Kūno šildytuvai
Ar žinai, kad skubėdami mes visi
įkaistame? Sumanūs inžinieriai
įrengė ventiliacijos sistemas,
surenkančias 250 000 nuolatinių
keleivių, kasdien atvykstančių
į Stokholmo centrinę stotį, kūnų
šilumą. Šiluma sušildo vandenį
požeminėse talpyklose, iš kurių
jis pumpuojamas į netoliese
esantį 13 aukštų biurų pastatą ir
panaudojamas darbuotojams šildyti.

Anglies kaupimas po žeme

Pirmasis didelio masto projektas Europoje, kuriuo
demonstruojamos anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo
technologijos, bus įgyvendinamas Jungtinėje Karalystėje.
Jį finansuoja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos
sistema. Įgyvendinant projektą „Baltoji rožė“ CO2 bus
išsiurbiamas iš naujos anglimi kūrenamos elektrinės
ir išleidžiamas į uolas po Šiaurės jūra. Tikimasi, kad
šio Jorkšyre vykdomo projekto metu bus surinkta
90 proc. naujosios elektrinės išmetamų teršalų, užuot
išleidus juos į atmosferą. Tai padės sumažinti šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekį tiek, kiek jis sumažėtų iš
kelių pašalinus daugiau nei milijoną automobilių. Anglies
dvideginio surinkimo ir kaupimo technologijos gali itin
daug prisidėti prie kovos su klimato kaita tiek Europoje,
tiek visame pasaulyje.

21
 Naikiname ne
vien medžius
Žmonės kerta pasaulio miškus
nerimą keliančiu greičiu: iki 80 proc.
išnaikintų atogrąžų miškų buvo
iškirsti paruošiant žemę ūkiams.
Medžiai taip pat kertami medienai
ir popieriui gaminti, tiesiant kelius
ar įrengiant kasyklas. Miškų
kirtimas daro didelį poveikį CO2
Ar žinojai? kiekiui. Mažiau medžių sugeria
Kasmet iškertamas mažd mažiau CO2, o kertami ar deginami
aug Graikijos medžiai išleidžia savo sukauptą
dydžio atogrąžų miškų plo
tas. CO2 į atmosferą. Miškų kirtimas
turi ir kitų pražūtingų padarinių,
pavyzdžiui, sunaikinamos
natūralios miško gyvūnų buveinės
(tai atogrąžų miškų, kuriuose
gyvena maždaug pusė visų žinomų
sausumos gyvūnų rūšių, tragedija),
taip pat keičiasi kritulių kiekis,
kyla sausros.
Tad ką reikėtų daryti?
Šalys gali apsaugoti esamus miškų
plotus ir sustabdyti neteisėtai
paruoštos medienos pardavimą.
Pagal ES medienos reglamentą turi
būti atsekamas medienos kelias nuo
miško iki sandėliuojamos medienos,
kad į ES būtų importuojama tik
legaliai paruošta mediena. Šie teisės
aktai taikomi tiek importuojamai,
tiek vidaus rinkoje gaminamai
medienai ir medienos gaminiams,
pradedant popieriumi ir celiulioze,
baigiant medžio masyvu ir grindų
dangos medžiagomis.

22
Kaip apsaugoti
pasaulio miškus
Sistema „REDD+“ (Dėl miškų
naikinimo ir nykimo susidarančio
išmetamųjų teršalų kiekio
mažinimas ir miškų saugojimas)
padeda atogrąžų šalims naudoti
tvaresnius metodus. Žmonėms
besivystančiose šalyse mokama
už tai, kad jie saugotų savo
miškus. Apskaičiuojama anglies,
kuri nepatenka į atmosferą
neiškirtus miškų, vertė, kuri po to
konvertuojama į lėšas, skiriamas
klimato požiūriu pažangiam miškų
žemės naudojimui. „REDD+“
pinigai buvo panaudoti daugiau
nei 40 šalių, daugiausia dėmesio
Ar žinojai?
Dirvožemyje
t v ir t a d a li s visų gyvųjų
ke
Žemės rūšių.
skiriant, pavyzdžiui, miškų
stebėsenai (medžių matavimui),
miškų gaisrų gesinimo operatyvumo
didinimui, taip pat bendro žemės
ūkio ir miškininkystės sektoriaus
(tai žemės ūkio ir miškininkystės
junginys) plėtojimui. Šiame
sektoriuje reikia kruopščiai derinti
miškų saugojimą ir miškų gyventojų,
priklausomų nuo miškų dėl teikiamų
maisto, vandens ir kitų išteklių,
interesų apsaugą. Europos Komisija
įsipareigoja 25 mln. eurų per
metus skirti „REDD+“ veiklai Azijoje,
Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
gyvena
Dirvožemis –
didžiulė anglies
saugykla
Daugelis mūsų mano, kad žemė po
mūsų kojomis yra tik purvas, tačiau
dirvožemis atlieka svarbų vaidmenį
reguliuojant pasaulio klimatą.
Dirvožemyje kaupiasi
anglis – daugiausia organinių
medžiagų forma. Po vandenynų
tai yra antra pagal dydį anglies
saugykla Žemėje. Dirvožemio
savybė išlaikyti sukauptą didelį
anglies kiekį pastaraisiais
dešimtmečiais susilpnėjo –
daugiausia dėl netvaraus žemės
valdymo ir pakitusio žemės
naudojimo. Tačiau beveik pusė
Europos žemės yra dirbama, o apie
40 proc. užima miškai, todėl tvarus
žemės ūkis, tinkama miškotvarka ir
geras žemės valdymas gali padėti
išlaikyti ar net padidinti dirvožemyje
sulaikomą anglies kiekį.
23
 Kova

s a to k a i ta
u klim visame pasaulyje

K
ovoti su klimato kaita pasauliniu mastu pradėta 1992 m., kai
pasaulio šalys pasirašė tarptautinę sutartį, kuria siekiama
užkirsti kelią pavojingai klimato kaitai. Šis susitarimas
vadinamas Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija
(JTBKKK).

„
Mano, kaip aktoriaus, darbas yra
apsimetinėti. Vaidinu išgalvotus
personažus, kurie dažnai
sprendžia išgalvotas problemas.
Manau, žmonija į klimato kaitą
žvelgė taip pat – lyg ji būtų
išgalvota, vyktų kažkieno kito
planetoje. Tarsi apsimetus, kad
klimato kaita nėra reali, ji kažkur
dingtų. Bet manau, kad žinome
geriau. Kiekvieną savaitę
matome naujų ir neginčijamų
klimato reiškinių, įrodymų, kad
spartėjanti klimato kaita vyksta
čia ir dabar.“
JT taikos pasiuntinio Leonardo DiCaprio
kalba pasaulio lyderiams 2014 m.
Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo
lygio susitikime dėl klimato
Kai kurios šalys, įskaitant ES, sutiko
priimti teisiškai įpareigojančius
tikslus iki 2020 m. apriboti savo
išmetamą teršalų kiekį pagal
susitarimą, vadinamą Kioto
protokolu.
Iš viso daugiau nei 90 pasaulio šalių
taip pat įsipareigojo iki 2020 m.
imtis savanoriškų veiksmų. Tačiau
tam, kad išvengtume pavojingos
klimato kaitos, šių pažadų nepakaks.
Naujo pasaulinio
susitarimo link Pokyčių
finansavimas
ES ir kitų šalių raginimu vyksta
JT derybos dėl naujo teisiškai
įpareigojančio susitarimo dėl
klimato sudarymo. Šiuo susitarimu
būtų reikalaujama, kad visos
šalys imtųsi tam tikrų veiksmų,
mažinančių šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį. Gyventojai ir
įmonės taip pat turi prisidėti.
2015 m. gruodį pasaulio lyderiai
susitiks Paryžiuje dėl galutinio
susitarimo, kuris turėtų būti
įgyvendintas iki 2020 m.
Ar žinojai?
Beveik visos pasaul
io
šalys yra Jungtinių
Tautų
bendrosios klimato
kaitos
konvencijos narės
– iš viso
195 šalių, įskaitant
visas ES
valstybes nares at
skirai ir
ES kaip organizaci
ją.
Skurdžioms ir pažeidžiamoms
tautoms reikės pagalbos mažinant
savo išmetamą teršalų kiekį ir
prisitaikant prie klimato kaitos
poveikio. ES skiria daugiausia
viešųjų lėšų besivystančioms šalims,
finansuodama klimatui skirtus
projektus. Pavyzdžiui, 2013 m.
ES ir jos valstybės narės kartu skyrė
9,5 mlrd. eurų, padėdamos šioms
šalims kovoti su klimato kaita.
ES valstybės narės taip pat skyrė
beveik pusę 10 mlrd. dolerių sumos,
kurią suteikti įsipareigojo naujasis
JT žaliojo klimato fondas, taip pat
remsiantis besivystančias šalis.

24

Ar žinojai?
ES yra atsak
inga už 9 pro
pasaulio išme c.
tamų teršalų viso
už 25 proc., , K inij
JAV – už 11 pr a –
oc.
Žmonių eitynės dėl
klimato
2014 m. rugsėjo mėn. Niujorke
įvyko iki šiol didžiausias pasaulio
lyderių susitikimas klimato kaitai
aptarti. Prieš šį JT aukščiausiojo
lygio susitikimą dėl klimato
apie 400 000 žmonių išėjo į
gatves, taip paremdami veiksmus
klimato kaitos srityje. Tai buvo
didžiausios istorijoje eitynės
dėl klimato. Tačiau Niujorkas –
ne vienintelė vieta, kur žmonės
agitavo rūpintis klimatu. Daugiau
nei 150 šalių vyko daugiau nei 2
500 eitynių. Aukščiausiojo lygio
susitikime vyriausybės, miestai,
įmonės ir asmenys įsipareigojo
mažinti iškastinio kuro naudojimą
ir rinktis švaresnes alternatyvas.
Pasaulio lyderiai, atstovaujantys
beveik pusei pasaulio gyventojų,
parėmė išmetamo šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekio
apmokestinimą.
Svarbiausi žingsniai
Įkurta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija
(IPCC), subūrusi tūkstančius mokslininkų, kad
1988 m. būtų įvertinti moksliniai klimato kaitos ir jos
poveikio įrodymai.
Šalys prisijungė prie Jungtinių Tautų bendrosios
klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) –
1992 m. pagrindinės tarptautinės sutarties, skirtos
kovai su klimato kaita.
JTBKKK priėmė Kioto protokolą – pirmąją
1997 m.
pasaulyje sutartį dėl šiltnamio efektą
sukeliančių dujų.
ES įvedė prekybos taršos leidimais sistemą
2005 m. (ES ATLPS) (žr. p. 20).
ES pritarė 2020 m. klimato kaitos ir energetikos
dokumentų rinkiniui bei įsipareigojo 20 proc.
sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų
2007 m. kiekį lyginant su 1990 m., iki 20 proc. padidinti
ES suvartojamos energijos iš atsinaujinančiųjų
energijos išteklių dalį, taip pat 20 proc. padidinti
energijos vartojimo efektyvumą.
JT klimato kaitos konferencija Kopenhagoje
2009 m. baigėsi be bendro susitarimo dėl privalomo
išmetamo teršalų kiekio sumažinimo.
100 pasaulio lyderių susirinko į Niujorke vykusį
JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato;
IPCC 5-ojoje vertinimo ataskaitoje dėl klimato
kaitos nurodyta, kad vis dar galima pasiekti
2014 m. tikslą išlaikyti temperatūros padidėjimą iki 2 °C;
ES patvirtina savo 2030 m. klimato kaitos ir
energetikos dokumentų rinkinį, įskaitant tikslą
bent 40 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio
efektą sukeliančių dujų kiekį.
Paryžiuje, Prancūzijoje, turi būti priimtas naujas
2015 m. pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos.
25
 ju m s! O
Žodis
tu? Ar nerimauji dėl
klimato kaitos grėsmių?
Ar jaudiniesi dėl
būtinybės mažinti išmetamą
anglies dvideginio kiekį? Gera
pradžia – keisti savo kasdien
atliekamus veiksmus ir taip
mažinti savo anglies pėdsaką.
Visa, ką darai, yra svarbu.

Rinkis protingai
Vienas iš būdų, kaip galima prisidėti
prie pokyčių, yra protingai rinktis tai,
ką perki.
Pirk mažiau: pirk geresnę prekę ir
išleisk mažiau, pavyzdžiui, pirk vieną
porą kokybiškų batų, o ne tris pigias.
Pirk vietoje: rinkis vietos vaisius
Atidžiai rinkis pakuotes: plastikinės
pakuotės prisideda prie atliekų
naštos ir yra sunkiai perdirbamos.
Pirk produktus perdirbamose arba Ar žinojai?
kompostuojamose pakuotėse, Vidutinis europiečio angli
o eidamas apsipirkti pasiimk es
pėdsakas yra 7 tonos CO
daugkartinio naudojimo krepšelį. per
metus.
2

ir daržoves jų sezono metu, o ne

išaugintus toli. Taip sutaupysi
transportui suvartojamą energiją
(tačiau atmink, kad vietoje
išauginta – ne visada geriau,
kalbant apie anglies dvideginį,
pavyzdžiui, jei augalai auginami
šildomuose šiltnamiuose arba
tręšiami iš iškastinio kuro
pagamintomis trąšomis).

GERI PA
TARIMA
 Elek
t I
televizo riniai prietaisa
rius ir k i, kaip a
budėjim ompiute ntai
o režim r iai, palikt
elektros u, naudo i veikti
ja energ
taip per lizdų, todėl visu ij
metus g s juos tin ą iš sieninių
sąnaudų ali sut kama
. Šią sum aupyti net 10 pr i išjunk –
ą tav oc. en
kitiems o šeima galės iš ergijos
 Sum  d alykam leisti
ažink te s.
300 kg rmostat
sumaž o rodme
nis 1° C
10 proc. inti savo namo – taip g
ali
– namų anglies
ūkio ene pėdsaką
 Valy rgijos s ir
damas d ąskaitą
a ntis už .
čiaupą.
Taip gali suk vandens
kelis lit suta
rus van upyti
dens.
26
Anglies Pasisakyk!
kompensavimas Kodėl gi neįsitraukus pačiam?
Gali pasiūlyti idėją, kuri pakeis ateitį!
Anglies kompensavimas vyksta
tada, kai apskaičiuojamas anglies Parenk argumentus ir mokykloje
kiekis, kuris išsiskiria kokios nors
Jaunieji ar namuose įsijunk į diskusiją
apie klimato kaitą. O jei tave tai
europiečiai
veiklos, pavyzdžiui, skrydžio
lėktuvu, metu, ir tada sumokama pakankamai įkvepia, kodėl gi

imasi
organizacijai, kad ši kitur sumažintų nepradėjus agituoti už klimato
išmetamą teršalų kiekį arba kai kaitos mažinimą:
kuriais atvejais – pasodintų medžių.
Visa tai skamba gerai, tačiau kai
iniciatyvos kk aptark šiuos klausimus su
draugais bei šeimos nariais ir
kas teigia, kad geriau – pirmiausia Feliksas Finkbeineris iš
sudomink juos. Galėsi jiems viską
mėginti elgtis taip, kad būtų Miuncheno, Vokietijos,
paaiškinti taip, kad tikrai padarytum
išskiriama mažiau anglies. būdamas devynerių
poveikį. Parodyk jiems, kaip tau
Ką manai tu? mokykloje perskaitė
tai labai rūpi, ir galbūt jiems tai
pranešimą apie klimato krizę.
irgi parūps;
Įkvėptas Kenijos moters
Wangari Maathai, pradėjusios kk skatink savo šeimą pokyčiams
medelių sodinimo kampaniją, namuose ir kasdieniame gyvenime;
istorijos, Feliksas iškėlė sau kk sužinok, kokių veiksmų dėl

Pakartotinis ir visiems moksleiviams

iššūkį – pasodinti milijoną
klimato kaitos imasi tavo mokykla;

naudojimas, medžių kiekvienoje pasaulio kk rašyk merams, politikams ir

verslo lyderiams, kad paskatintum
taisymas
šalyje.
juos imtis veiksmų.
Pirmąjį medį pasodino jo
ir atliekų mokykla. Dabar Feliksui – Papasakok mums, ką manai apie

perdirbimas 17 metų, ir šiandien į jo klimato kaitą ir ką darai, kovodamas

judėjimą „Augalai planetai“ su ja, interneto svetainėje
taupo ribotus įsitraukė apie 100 000 vaikų, ec.europa.eu/clima/citizens/youth/

gamtos išteklius
kurie pasodino milijardus Daugiau patarimų, kaip nepakenkti
medžių visame pasaulyje. klimatui, rasi interneto adresu:
bei energiją ir Iki 2020 m. planuojama ec.europa.eu/clima/citizens/tips/

mažina išmetamą
pasodinti trilijoną medžių.
Pažiūrėk mūsų naujausius filmus
interneto adresu:
CO2 kiekį. youtube.com/EUClimateAction

Prisimink 2.
1. tris dalykus:
Tu gali jį keisti
Dar ne per vėlu
pagerinti klimatą

3.
Visa, ką darai, yra
svarbu
27
 Gabriela,
Johannes, 15 m., Ispanija
a
13 m., Suomij Kaip manai, ką
reikia
mato kaita? daryti kovojan
Ar tau rūpi kli t su klimato k
aita?
ju dėl ateities. Aišku, kad turim
Taip. Aš nerimau iau tirps, jūros lygis kils, atsinaujinančiųjų
e skirti daug dė
mesio
tol
Jei ledo kepurės vūnija. Manau, kad reikia Europoje mums ta
išteklių energija
i. Manau, kad
ė gy
ir išnyks laukin g lie s dv id eginio ir kitų du
jų,
Ispanija investa
i gana gerai seka
si. Žinau, kad
ą an
mažinti išmetam si do , kiekį, kad maž
ėtų
o Nyderlanduose
vo daug lėšų į sa
ulės ir vėjo jėgai
i, az ot o ok nes,
pavyzdžiu statoma daug v
ėjo elektrinių jūro
as.
šiltnamio efekt Ardėl klimato ka
je.
rie klimato g erinimo? itos pasikeitė
tavo
Ka ip prisidedi p labai arti.
gyvenimo būd
as?
y k lą pė sč io mis, nes gyvenu ti Per atostogas st
Einu į m ok
y ra v ie na s iš būdų, kaip mažin žinau, kad lėktuv
engiuosi keliaut
i žemyne, nes
Manau, kad t ai kį.
io ef ek t ą su k eliančių dujų kie Stengiuosi neval
ai išmeta daug an
glies dvideginio
m
išmetamą šiltna m ės k eliauti ne autom
obiliu. gyti itin daug m .
st en g ia gamina metaną, ta ėsos, nes galvija
Jei įmanoma, ip i
todėl ūkininkai lin pat jiems reikia daug erdvės,
kę kirsti miškus,
karvėms, o tai nė kad būtų vietos
ra gerai.

Kazuki,
16 m., J
ap onija
Koks kl Luigi,
talija
imato k
poveiki
s tave la
aitos
1 6 m . , I
jaudina biausia
i
?
k l i m a to kaita
Mane ner Kaip į?
am
taip pat ina kylantis jūro e i k ia t avo šal kurie
me s v ionuose, ės ūkiui,
laukinei g tų laikų pokyčia lygis ir orų poky li
ose Ita
jo s r e g
kūs žem
yvūnijai i, nes jie č Kai kuriu derlingi ir palan l klimatas
biologinę ir biologin turi dide iai,
lė ai ė
įv ei
kartos g airovę reikia išs įvairovei. Manau įtakos
s buvo lab si karščiau, tod kinių gyvūnų ir
ro lau
alėtų gro
žėtis pa
augoti, k
a
, kad dabar da sringas, mažėja
Ką dara sauliu ta d ateities a
tampa s irovė.
u
ip, kaip m
i, kad m es dabar a
kiek ažėtų i . augalų įv
is? šmetam i?
eršalų as t a d e d i planeta s,
Stengiuo
si naudot Kaip p e d u a u tomobiliu
avom me
plastikas im
dažniaus ažiau plastikinių t ai turėd kitur nusprendė ą.
anglies d ia g P a p r a s
r a u s t ę ė s im e tik vien
videginį. i gaminamas iš n aminių, nes ik u
bet pers kas nutiks, jei t imas pasikeitė.
r
aftos ir i, n
išskiria pažiūrėt , kad mūsų gyve i ir autobusais.
m e ju m
Suprato ažinėti tramva automobilio.
v ro
Pradėjau usipirkome ant
28 n e n
Vis dar
 Vincent,
George, 12 m.,
15 m., Nyderlandai
ėdama
Jungtinė li nuve ikti tavo karta, pad
Ką ga
ato kaita?
Karalystė kovoti su klim Taip pat turime
ugiau perdirbti.
Turime tikrai da an či ųj ų išteklių energ
iją,
Kaip kovoji s si na uj in
u klimato kait panaudoti at lim atui nekenksmin
gas
Mano šeima atid a? elektro m ob ili us ir k
as, kad sumažin
tume
uoda perdirbti o al t er na t y v
skardines, pop st iškastinio kur
ierių ir kartoną iklą, išmetamą CO2 kie
kį.
, taip pat s metanas
plastikinius but
elius. Mes taip ik ėt ų m až in t i galvijų kiekį, ne
šviesą, kai ji ne
būtina, neeikv
pat išjungiame Galbūt re
lema.
nes turime vand o jame vandens, yra didelė prob
ens skaitiklį. S
palikti kuo maž tengiamės rimai:
esn
lėktuvo bilietus į anglies pėdsaką. Pirkdami Vincento pata enkitės naudot
is
sumokame oro , pe rd ir bk it e, st e
taip padėdami
mažinti savo p
linijų mokestį, Išjunkite šviesą u, eikite pėsti arba važiuokit
ėdsaką. ns po rt bū s.
viešuoju tra
di de li da ly k ai yra iš tiesų svar
dviračiu – šie ne

Driti,
12 m.,
I ndija
Kokį k
lim
poveik ato kaitos
į jau e
si mač
Dėl kyla
nči iusi?
šilumos os tem
smūgio peratūros ge
laukiniu at r
s gyvū vejų, tad ši k okai padaugė
nus – ji aita ve jo
Kaip p v e i k i a visus. i k i a n e
adeda tik
Mokyk te kovoti
loje per su klim
pinigais labdaro ato ka
parėmė s savai ita?
padeda me labd tę suri
nč ar n kt
Taip pa ią nuo potvy os organizac ais
t steng nių nuk i
kaitą, t iamės s entėjus ją,
o kle iem
Žmonės dėl sudarėme isti žinią api s žmonėms.
B 8 C 9 B 10 B 7 C 6
g įs e
išjungt ali įrašyti įsi ipareigojimų le klimato 2 B 3 A 4 B 5 C
1 A
i šviesą pa n
, kai jos reigojimus, pa telę. klausimus:
nereiki vyzdži
a. ui, Atsakymai į viktorinos

29
 ML-06-14-051-LT-N
Ar esi klimato kaitos ekspertas?
1 Kiek ES įsipareigojo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2020 m.?
A 2 0 proc., palyginti su B 1 2 proc., palyginti su C 17 proc., palyginti su
1990 m. 1990 m. 2005 m.

2 Kurios iš šių dujų prisideda prie visuotinio atšilimo?

A D eguonis B Metanas C Argonas

3 Dėl kurios iš šių priežasčių kyla jūros lygis?

A V
 andenynų šilimo B Sunkių laivų C Paplūdimių erozijos

4 J ei ketini aplankyti savo šeimą kitame šalies pakraštyje, kaip keliauti yra ekologiškiausia?
A A utomobiliu B Traukiniu C Lėktuvu

5 Kuri iš šių energijos rūšių nėra atsinaujinančioji energija?

A Geoterminė energija B Saulės energija C Anglių energija

6 K okia priemone ES riboja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį elektrinėse ir sunkiosios
pramonės objektuose?
A M
 onrealio protokolu B E
 uropos medienos C ES apyvartinių taršos
reglamentu leidimų prekybos sistema

7 S iekdama išvengti pavojingos klimato kaitos, tarptautinė bendruomenė susitarė išlaikyti

pasaulinės temperatūros kilimą žemiau tam tikro lygio. Koks tas lygis?
A 4
  °C didesnis nei B 2  °C didesnis nei C 2 °C didesnis nei
temperatūra prieš temperatūra prieš temperatūra prieš
pramonės revoliuciją pramonės revoliuciją Leonardo da Vinčio
gimimą

8 Kuris iš šių reiškinių neišskiria anglies dvideginio į atmosferą?

A M
 iškų gaisrai B Miškų naikinimas C Anglies dvideginio
surinkimas ir laikymas

9 Kokia visame pasaulyje pagaminamo maisto dalis kasmet išmetama nepanaudota?

A 1 /4 B 1/3 C 1/5

10 Kuris iš šių teiginių yra teisingas?

A P agerinti klimatą jau B K
 iekvienas gali prisidėti C Klimato kaitą sukelia
per vėlu prie visuotinio atšilimo visiškai natūralios
stabdymo priežastys

(Atsakymai pateikiami p. 29)