Pirma, svarbu atsiminti, kad oras ir klimatas yra du skirtingi dalykai.

Orai reiškia trumpalaikes atmosferos

sąlygas ir apibūdina šias sąlygas drėgmės, kritulių, temperatūros, vėjo greičio ir atmosferos slėgio
požiūriu. Pavyzdžiui, gali būti lietus, saulėta, vėjuota arba sninga. Kita vertus, klimatas yra ilgalaikis oro
sąlygų vidurkis, paprastai matuojamas per 30 ar daugiau metų.

Pūga, yra trumpalaikių oro sąlygų pavyzdys. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos pūgos gali
sustiprėti. Šiltesnė atmosfera sulaiko daugiau drėgmės. Ši drėgmė ilgainiui iškrenta kaip krituliai – arba
lietus arba sniegas, todėl audros kyla dažniau ir intensyviau. Jūros temperatūra taip pat kyla, o tai
padidina audroms prieinamos energijos ir drėgmės kiekį, o tai sustiprina jų smarkumą.

Vidutiniškai žiemos tampa šiltesnės ir trumpesnės, o vis mažiau vietų patiria itin šaltą temperatūrą.
Tačiau, kadangi šiltesnė atmosfera sulaiko daugiau drėgmės, pūgos dažniau kils ir bus smarkesnės tose
vietose, kur temperatūra vis dar pakankamai šalta, kad susidarytų sniegas.

Ledynai ir ledo kepurės šiandien dengia apie 10 procentų pasaulio sausumos. Juose yra apie 75 procentai
pasaulio gėlo vandens. Jie jie ištirptų būtų užlieta daug gyvenvečių ir vidurio platumose žmonėms labai
sumažėtų vandens o dėl to atsirastų vandes stoka. Dėl jos iškiltų daug problemų. Kaip badas ar
padaugėtų emigrantų.

Ką mes galime padaryti

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas yra svarbus žingsnis lėtinant pasaulinio atšilimo tendenciją.
Daugelis vyriausybių visame pasaulyje siekia šio tikslo.

Didžiausios pastangos iki šiol buvo Kioto protokolas, kuris buvo priimtas 1997 m. ir įsigaliojo 2005 m. Iki
2009 m. pabaigos susitarimą pasirašė ir ratifikavo 187 šalys. Pagal protokolą 37 pramoninės šalys ir
Europos Sąjunga įsipareigojo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Yra keletas būdų, kaip vyriausybės, pramonės įmonės ir asmenys gali sumažinti šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekį. Galime pagerinti energijos vartojimo efektyvumą namuose ir įmonėse. Galime
pagerinti automobilių ir kitų transporto priemonių degalų efektyvumą. Taip pat galime remti alternatyvių
energijos šaltinių, tokių kaip saulės energija ir biokuras, plėtrą, kurioms nereikia deginti iškastinio kuro.

Kai kurie mokslininkai stengiasi surinkti anglies dioksidą ir laikyti jį po žeme, o ne išleisti į atmosferą. Šis
procesas vadinamas anglies sekvestracija.

Medžiai ir kiti augalai augdami sugeria anglies dioksidą. Esamų miškų apsauga ir naujų sodinimas gali
padėti subalansuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje.

Ūkininkavimo praktikos pokyčiai taip pat galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Pavyzdžiui, ūkiuose naudojami dideli kiekiai azoto pagrindu pagamintų trąšų, kurios padidina azoto
oksido išmetimą iš dirvožemio. Sumažinus šių trąšų naudojimą, sumažėtų šių šiltnamio efektą sukeliančių
dujų kiekis atmosferoje.
Tai, kaip ūkininkai tvarko gyvulių mėšlą, taip pat gali turėti įtakos visuotiniam atšilimui. Kai mėšlas
laikomas skystu ar srutos tvenkiniuose ar rezervuaruose, jis išskiria metaną. Tačiau kai jis išdžiūsta kaip
kieta medžiaga, taip nėra.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas yra gyvybiškai svarbus. Tačiau pasaulinė
temperatūra jau pasikeitė ir greičiausiai keisis ateinančiais metais. IPCC siūlo žmonėms ieškoti būdų, kaip
prisitaikyti prie visuotinio atšilimo, taip pat pabandyti jį sulėtinti arba sustabdyti. Kai kurie pritaikymo
pasiūlymai yra šie: