3.10-3.

13 Žmogus ir aplinka
Vadovėliuose 106-121 psl. Įkeliu bendrą failą visų likusių temų, kurios aprėpia žmogaus poveikį
aplinkai.
Antropogeniniai veiksniai – tai su žmogaus veikla susiję veiksniai.
Šiltnamio efektas arba pasaulinis atšilimas
– tai globalus, procesas, kurio kyla vidutinė metinė temperatūra. Šį procesą sukelia šiltnamio
dujos.
Šiltnamio dujos – tai dujos, anglies dioksidas ir metanas, kurios sugeria šilumą
(infraraudonuosius spindulius) ir ją sulaiko Žemės atmosferoje.
Pasaulinio atšilimo padariniai:
1. Ledynų tirpimas ir pasaulinio vandens lygio kilimas. Tačiau tuo pačiu, dėl aukštesnės
temperatūros plečiasi ir dykumos;
2. Klimato pokyčiai ir ekstremalūs klimato reiškiniai;
3. Poveikis gyvajai gamtai (nyksta rūšys).
Kaip pristabdyti pasaulinį atšilimą:
1. Mažinti anglies dioksido (vidaus degimo varikliai ir kiti procesai) ir metano (galvijų
išmetamosios dujos) patekimą į atmosferą;
2. Plėsti ar bent išsaugoti gamintojus, kurie vykdydami fotosintezę sunaudojo anglies
dioksidą;
Ozono sluoksnio plonėjimas
Ozonas – tai deguonies alotropinė forma (O3), nuodinga medžiaga, kuri 20 -30 km.
(stratosfera) aukštyje nuo Žemės sugeria UV spindulius. Ozonas susidaro elektros išlydžio metu
(žaibuojant), tačiau Žemės paviršiuje greitai suskyla iki deguonies. Todėl oras būna „gaivus“.
Ozono sluoksnį ardo CFC – chlofluoranglevandeniliai -tai sintetinės dujos, kurios naudojamos
šaldymui ir purškalų užpildymui. Pakilę į stratosferą ir veikiami UV sukyla ir susidarę chloro
atomai reaguoja su ozonu ir jis plonėja, susidaro ozono skylės.
Ozono sluoksnio plonėjimo pagrindinis padarinys yra vienas – prasiskverbia daugiau UV
spindulių. Kiti padariniai kyla iš šio padarinio:
1. Didesnė rizika susirgti odos vėžiu - melanoma;
2. Didesnė rizika susirgti katarakta – akies lęšiukas tampa drumstas, neskaidrus;
3. Pakeičiamos ekosistemos – dėl paidėjusios UV spinduliuotės nyksta vandens
mikroorganizmai, fitoplanktonas, todėl sutrinka mitybos grandinės;
Kaip pristabdyti ozono sluoksnio plonėjimą:
1. Uždrausta naudoti CFC;
 2. Šaldymo įrenginiai užpildomi mažiau ozonui kenksmingomis medžiagomis.
Rūgštieji krituliai – tai krituliai, kurių pH mažesnis negu 5 (5,6). Rūgštus lietus susidaro, kai
iš pramonės gamyklų, degimo reakcijų į orą patekę sieros (SO2) ir azoto oksidai (NO2,NO)
susijungia su vandens lašais. Susidaro sieros (H2SO4) ir azoto (HNO3) rūgštys (ore visados
susidaro anglies rūgštis (H2CO3), todėl lietaus vanduo yra silpnai rūgštus (ph=6)).
Rūgščiųjų kritulių padariniai:
1. Rūgštingėja dirvožemis (reikia kalkinti) ir tuo pačiu žūva mikroorganizmai, prasčiau
susidaro humusas;
2. Iš dirvožemio išplaunamos mineralinės medžiagos;
3. Pažeidžiama mikorizė;
4. Pažeidžiamas lapų epidermis, sutrinka žiotelių varstymasis, sulėtėja fotosintezė.
Galiausiai medžiai nudžiūsta, žūva;
5. Žūva vandens mikroorganizmai, mailius, bestuburiai, sutrinka ekosistemos;
6. Gali nudeginti odą;
7. Ardomi žmogaus statiniai, skulptūros.
Kaip pristabdyti rūgščiuosius kritulius:
1. Iš kuro pašalinama siera;
2. Naudojamos gamtinės dujos vietoj mazuto, anglių;
3. Mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro;
4. Išmetamųjų dujų sistemose įrengiami katalizatoriai, kurie nukenksmina sieros ir azoto
oksidus;
5. Griežtinami aplinkosauginiai reikalavimai, didinamos baudos už jų nesilaikymą.
Smogas – tai oro teršalų (dulkių, suodžių, įvairių oksidų ir kt.) susikaupimas Žemės
paviršiuje. Smogas lengvai susidaro miestuose:
1. Kur yra didelė oro tarša;
2. Miestas yra Žemės dauboje;
3. Mieste nėra oro cirkuliacijos ar daug ir tankiai didelių pastatų;
4. Temperatūros apgrąža – žemiau yra šaltesnis oras negu šiltesnis.
Smogas būna:
1. Žiemos – sutrinka oro cirkuliacija ir sudeginam daugiau kuro šildymui;
2. Vasaros arba fotocheminis – Saulės šviesoje įvairūs teršalai tarpusavyje jungiasi,
susidaro ozonas ir kiti junginiai, kurie sudaro melsvą miglą.
Kaip pristabdyti smogo susidarymą – mažinti iškastinio kuro naudojimą ir skatinti oro
cirkuliaciją, kad oras „nestovėtų“ vienoje vietoje. Esant smogui laikytis uždarų patalpų, naudoti
respiratorius, išvykti į užmiestį.
Vandenų tarša – tai į vandenį patekimas nevalytų buitinių ir pramonės nuotekų, naftos
produktų, gyvulininkystės ir žemdirbystės atliekų, chemikalų.
 Savaiminis apsivalymas – organizmai sunaudoja į vandenį patekusias medžiagas (dažniausiai
organines bei mineralines) ir laipsniškai išvalo vandenį.
Bioakumuliacija – tai (dažniausiai) sunkiųjų metalų kaupimasis organizme. Kuo ilgesnė
mitybos grandinė (aukštesni mitybos lygmuo), tuo organizmas savyje sukaupia daugiau
nuodingos medžiagos.
Eutrofikacija (eutrofizacija) – tai vandens telkinio užpelkėjimas. Eutrofikacijos eiga:
1. Į vandens telkinį patenka daugiau mineralinių medžiagų (trąšos nuotekos);
2. Suveši augalai ir dumbliai, daugėja nuokritų;
3. Įrančios atliekos sunaudoja deguonį, taip pat dėl dumblių sluoksnis užstoją šviesą
dugno augalams – lėčiau vykdo fotosintezę. Mažėja deguonies koncentracija;
4. Sumažėjus deguonies koncentracijai žūva vandens organizmai. Dar labiau kaupiasi
nuokritos. Išsiskiria metanas ir vandenilio sulfidai – vandens telkinys žūva;
5. Susikaupia tiek nuokritų, kad telkinys užpelkėja.
Kaip pristabdyti eutrofikaciją:
1. Valyti nuotekas: a) mechaninis filtravimas – atskiriami kieti kūnai; b) biologinis –
mikroorganizmai suskaido vandenyje esančias daleles, iškrenta nuosėdos (todėl vanduo
maišomas, kad prisotinti deguonies); c) cheminis – nekenksmingais, savaime suyrančiais
chemikalais sunaikinami mikroorganizmai;
2. Riboti fosfatų kiekį plovikliuose;
3. Griežtinti gyvulininkystės atliekų tvarkymą ir trąšų naudojimą;
4. Valyti vandens telkinius nuo nuokritų;
5. Nepažeisti vandens ekosistemų.
Dirvos erozija – tai viršutinio derlingojo dirvos sluoksnio irimas, nykimas. Tai sukelia stiprus
vėjas ir vandens srovės, intensyvus ūkininkavimas. Padarinys – sumažėja derlingumas.
Kaip pristabdyti dirvos erozija:
1. Suartus laukus kuo greičiau apželdinti, tarp didelių laukų įrengti medžių juostas,
kad vėjas nenupūsto viršutinio sluoksnio;
2. Kalvas ar nuokalnes suarti horizontaliai (priešingai negu į nuokalnę), kad būtų
sustabdytas vandens tekėjimas;
3. Skatinti sėjomainą ir natūrinius ūkius, kad dirvožemis galėtų „atsistatyti“;
4. Riboti chemikalų, trąšų ir rūgščių patekimą į dirvožemį, nes sunaikinami
mikroorganizmai, kurie būtini humuso susidarymui.
Švinas – sunkusis metalas, kurio buvo dedama į benziną. Vaikams pažeidžia smegenis, nervų
sistemą.
Šiluminė tarša – dėl jos organizmams pakinta aplinkos sąlygos ir jie negali prisitaikyti. Pvz:
pakilus vandens temperatūrai, vandenyje ištirpsta mažiau deguonies ir gaišta žuvys.
 Miškų kirtimas – mažėja deguonies išskyrimas ir oro išvalymas nuo teršalų. Taip pat
išnaikinamos organizmų rūšys. Miškai yra natūralios vandens saugyklos – išnaikinus miškus
sutrinka vandens ciklas.
Jonizuojančioji spinduliuotė – nenatūraliai jos gauname apie 20 proc. Gali sukelti mutacijas,
genetinius pakitimus, išsigimimus, vėžines ligas.