Dujų apykaita ir transpiracija augalo lape

1. Sąvokos:
Transpiracija – vandens garinimas pro lapo žioteles.
Translokacija – angliavandenių ir jonų tekėjimas karnienos rėtiniais indais.
Adhezija – vandens molekulių prilipimas prie augalo vandens indų sienelių
Kohezija – vandens molekulių, judančių augalo stiebu, sukibimas.
2. Žotelių sandara: Žiotelę sudaro dvi varstomosios ląstelės, tarp kurių yra žiotelės plyšys (angelė).
Šio plyšio platumas nepastovus ir priklauso nuo žiotelės varstymosi. Dieną jos būna praviros, o naktį
beveik uždaros. Varstymasis priklauso nuo šiose ląstelės esančio turgorinio slėgio. Be to,
varstomosios ląstelės turi chloroplastus, ir todėl jos yra žalios.

plyšys

3. Žiotelių varstymasis: kalio jonų reikšmė – Mader vad. II d. 304 psl., 37.10 pav.
Varstomosiose ląstelėse kaupiami kalio jonai, kurie į jas patenka aktyvios pernašos metu vykstant
fotosintezei. Dėl aktyviosios kalio jonų pernašos varstomosiose ląstelėse vandens potencialas būna
mažesnis negu aplink jas esančiose lapo ląstelėse. Todėl vanduo dėl osmoso paskui kalio jonus
skverbiasi į varstomąsias ląsteles. Pritekėjus pakankamai vandenio, žiotelės atsiveria. Kalio jonams
pasišalinus iš ląstelės difuzijos būdu, vanduo iš varstomųjų ląstelių išteka, ląstelės praranda turgorą,
suglemba ir žiotelė užsiveria.
4. Transpiraciją lemia aplinkos veiksniai:
1) Oro temperatūra
2) Oro drėgmė
3) Oro judėjimas (vėjas)
4) Šviesos intensyvumas
5) Lapo paviršiaus plotas

5. Dujų apykaita pro lapų žioteles vyksta fotosintezės ir kvėpavimo metu

6. Vandens taupymą lemia:

1) Vaškinė kutikulė
2) Spygliai
3) Užsirietę lapų pakraščiai
4) Plaukeliai ant lapų
5) Mėsingi, sultingi lapai
6) Šaknys dirvos paviršiuje
7) Dieną uždaromos žiotelės

7. Traspiracijos reikšmė: garindami vandenį lapai atvėsta, augalas neperkaista. Garinimas padeda visu
augalu tekėti mineralinėms medžiagoms, kurios juda kartu su vandeniu.

8. Augalų reikšmė žmogaus gyvenime:

1) Augalas sunaudoja CO2
2) Iš jų susidaro ankems anglis, mezutas, susidaro durpės, kurios naudojamos kaip kuras.
3) Pašaras.
4) Pluoštų gamyba.
5) Farmacija.
6) Statyba (medis)

9. Augalų reikšmė ekosistemose:

1) Gamina deguonį ir organinę medžiagą, kurią naudoja kiti organizmai
2) Sudaro buveines kitiems organizmams
3) Samanos palaikydamos drėgmę apsaugo nuo išdžiūvimo grybus
4) Iš apmirusių kiminų dalių susidaro durpės. Jų sluoksniuose yra mažai deguonies ir nesiveisia
bakterijos, todėl išlieka prieš tūkstančius metų augusių medžių stiebai, lapai, žiedadulkės, seniai
gyvenusių gyvūnų liekanos.

10. Augalų reikšmė biosferoje:

1) Sunaudoja CO2 perteklių atmosferoje
2) Samanos ardo kietas uolienas, todėl yra svarbios susidarant dirvožemiui, palaiko drėgmę miškuose ir
pelkėse
3) Iš senovinių sporinių induočių liekanų susidarė iškastinis kuras – anglys.