Vanduo gyviesiems organizmams yra bûtinas. Jo yra visose organizmo dalyse.
Augalo, gyvûno ir þmogaus apie tris ketvirtadalius kûno sudaro vanduo. Jei
organizme nebûtø vandens, jame negalëtø vykti gyvybei svarbûs procesai –
medþiagø apykaita, kitaip – metabolizmas (gr. metabole – pakeitimas).
Tas paslaptingasis
vandens laðas
Vanduo – maisto ir deguonies
ðaltinis
Kad ásitikintume ðio teiginio teisingu-
mu, susipaþinkime su þaliuoju augalu, ja-
me vykstanèiu procesu, kuris vadinamas
fotosinteze (gr. photos – ðviesa) – organi-
niø junginiø gamyba. Þaliøjø augalø pa-
gaminta organinë medþiaga – maistas ir
energijos ðaltinis visiems kitiems mûsø pla-
netos organizmams. Apskaièiuota, kad
Þemës rutulio sausumos ir vandens au-
galija pagamina beveik 173 milijardus to-
nø organiniø medþiagø (treèdalá ðiø me-
dþiagø per metus pagamina vandens au-
galai). Jas sudaro maistas ne tik þmogui,
bet ir gyvûnams, statybinës medþiagos,
þaliava ávairiø produktø gamybai. Vykstant
fotosintezei, skaidomas vanduo ir išskiria-
mas deguonis (O2), kuris reikalingas tiek
þmogui, tiek gyvûnams bei mikroorganiz-
mams kvëpuoti. Visas biosferoje esantis
deguonis – fotosintezës produktas.
Fotosintezë – reikðmingiausias
gamtos procesas
Tinkamiausias fotosintezei organas –
augalo lapas (1 pav.). Jo làstelës tiesiog
prikimðtos chloroplastø (gr. chloros –
þalias, plastos – suformuotas). Chlorop-
lastø funkcija – fotosintezë, ðviesos ener-
gijos sugërimas, jos transformavimas á or-
ganiniø junginiø (angliavandeniø) chemi-
næ energijà. Chloroplastø sandara sudë-
tinga (2 pav.). Vidinë chloroplasto dalis
vadinama stroma (gr. patiesalas), karka-
Kutikula
Virðutinis epidermis
Statinis audinys
(parenchima)
Purusis audinys
(parenchima)
Apatinis epidermis
Þiotelë
1 pav. Lapo sandara
Rapolas Prof. Karolis
LIUÞINAS JANKEVIÈIUS
VðÁ „Grunto valymo technologijos”
sas, kuriame ásiterpusios pigmentø turin-
èios membranos. Stromoje panirusios
membranø sistemos. Pagrindinis ðiø sis-
temø struktûrinis vienetas yra tilakoidas.
Tai plonas, plokðèias maiðelis, apgaub-
tas membrana.
Tilakoidai grupuojasi á telkinius, kurie
vadinami granomis. Granos primena mo-
netø krûveles. Tilakoidai esti dviejø rûðiø:
smulkûs ir stambûs. Paaiðkëjo, kad tila-
koidø membranos yra perforuotos – sky-
lëtos. Bet tai nëra áprastinës skylutës. Jos
sudaro siaurus membraninius kanalus,
kurie vadinami fretais.
Granose keliais aukðtais (2 pav.) iðsi-
dësto chlorofilo molekulës. Chlorofilas –
ádomiausia organinë medþiaga Þemëje.
Jo sudëtis iðtirta, pavyko net já susintetin-
ti. Ir tai padaryta neseniai – maþiau nei
Chloroplasto
apvalkalelis
Stroma Granos Stromos tilakoidas
2 pav. Chloroplasto fragmentas
prieš 50 metø. Á jo sudëtá áeina anglis (C),
vandenilis (H), deguonis (O2), azotas (N)
ir magnis (Mg). Yra keli chlorofilo tipai.
Chlorofilo a molekulës formulë yra tokia:
C55H72O5N4Mg. Chlorofilo þalia spalva pri-
klauso nuo magnio.
Chlorofilo cheminë sudëtis, o tai svar-
bu paþymëti, yra nepaprastai panaði á kito
organiniame pasaulyje paplitusio pigmen-
to hemoglobino (gr. haima – kraujas).
Chlorofilas – þaliasis augalø pigmentas ir
hemoglobinas – raudonasis kraujo pig-
mentas skiriasi tik tuo, kad chlorofilo mo-
lekulës branduolá sudaro magnis, o he-
moglobino – dvivalentë geleþis. Ðiø pig-
mentø artima prigimtis parodo þaliøjø au-
galø ir gyvûnø giminystës ryðius, jø kilmës
bendrumà, taip pat Gamtos – ðios talen-
tingiausios kûrëjos nepaprastà taupumà.
Fotosintezës procesui, be chlorofilo,
akumuliuojanèio saulës energijà, ir van-
dens – vandenilio ir deguonies ðaltinio, rei-
kalingas anglies dioksidas (CO2). Dalyvau-
jant šešioms anglies dioksido molekulëms
(6CO 2), dvylikai vandens molekuliø
(12H2O), chlorofilo pigmente sukauptos
saulës energijos dëka sintetinama gliuko-
zës (C6H12O6) molekulë, taip pat iðskiria-
mos 6 deguonies (6O2) molekulës.
Ðviesa
Ðiluma
H2 O Ðviesusis etapas O2
(tilakoidø pigmentø sistema)
2NADP 2NADP/H 3 ADP+3 P 3 ATP
Ðiluma
Tamsusis etapas
CO2
(Kalvino ciklas
Anglia-
stromoje) vande-
niai
3 pav. Fotosintezës schema
Fotosintezë – sudëtingas virsmas
Þymëtøjø atomø metodas (radioakty-
vieji izotopai) padëjo nustatyti, jog foto-
sintezës procesas vyksta dviem – ðvie-
sos ir tamsos – fazëmis. Pirmajai fazei ar
etapui reikalinga ðviesa, antroji vyksta ir
ðviesoje, ir tamsoje (3 pav.). Ðviesioji fa-
zë sutelkta granose (þaliojoje frakcijoje).
Tamsiosios fazës virsmai vyksta bespal-
vëje stromoje.
Fotosintezës eiga yra tokia: chlorofilo
molekulës sugeria saulës spinduliø ener-
gijà – sugauna gausybæ ðviesos kvantø,
kuriø energija teikiama fotosintezei.
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9 35
 Saulës energijos, kuri sugeriama ðvie-
sos fazëje, dëka susidaro adenozintrifos-
fato (ATP) molekulës, o nikotinamidade-
nindinukleotido fosfatas (NADP) redukuo-
jamas á NADP·H2 (tai vandenilio prijungi-
mas prie cheminio junginio molekulës).
Ðioje ðviesos fazëje susiskaido vanduo,
iðsiskiria molekulinis deguonis (3 pav.).
Angliavandeniø (gliukozës) sintezë
vyksta tamsiosios fazës metu. O ið kur
ðiam vyksmui gaunama energija? Ji atsi-
randa, kai ATP (adenozintrifosfatas) virs-
ta ADP (adenozindifosfatu), o NADP · H2
oksiduojasi ir susidaro NADP. Ðviesos fa-
zëje ðios medþiagos vël virsta ATP ir
NADP· H2.
ATP – didþiulis làstelës ir organizmo
turtas. Ne atsitiktinai jis vadinamas ener-
gijos akumuliatoriumi. Ðis akumuliatorius
iðsikrauna, kai ATP virsta ADP. Ákrauna-
mas ðviesios fazës metu, kai kaupiama
saulës spinduliø energija. Tik þalieji au-
galai geba atlikti ðá darbà.
Vandens augalai
Vandens telkiniuose auga aukðtesnieji
augalai, tokie kaip nendrës, ðvendrai, van-
dens lelijos, lûgnës, plûdës ir daugelis ki-
tokiø rûðiø augalø. Juos vadiname mak-
rofitais. Taèiau vandens telkiniuose vyrau-
ja mikrodumbliai – fitoplanktonas (4 pav.).
Fitoplanktono yra daug rûðiø. Jie skirsto-
mi á þaliadumblius, pirofitinius, titnagdum-
blius, euglendumblius, melsvadumblius
(dabar juos vadiname melsvabakterë-
mis). Ðie dumbliai, kaip ir sausumos þa-
lieji augalai, vykdo fotosintezæ. Jø làste-
lëse yra ne tik þaliojo pigmento chlorofi-
lo, bet ir kitokio pigmento. Pigmentai tel-
kiami chromatoforuose (gr. chroma –
spalva, phoros – neðantis). Ðis organoi-
das nëra toks sudëtingas kaip sausumos
þaliøjø augalø chloroplastas. Paprasèiau-
sià fotosintezës aparatà turi melsvadum-
bliai (melsvabakterës). Ðá aparatà suda-
ro periferinëje citoplazmos dalyje plaukio-
janèios plokðtelës, padengtos pigmentu.
Manoma, kad melsvabakterës, atsira-
dusios Þemëje prieð 3,5 mlrd. metø, ta-
po þaliøjø augalø chloroplastø protëviais.
To meto organizmai tiesiog ásiurbë mels-
vabakteres. Jos prigijo savo ðeimininko
làstelëje. Atsirado simbiozë – abiem or-
ganizmams naudingas sugyvenimas.
Pradinio chloroplasto sandara per ilgus
tûkstantmeèius tobulëjo, darësi vis sudë-
tingesnë ir tapo tobulu fotosintezës apa-
ratu (2 pav.).
Gyvenimas vandenyje reikalauja pri-
sitaikymo, tam tikrø kûno formø. Dauge-
lis fitoplanktono atstovø yra rutulio formos
arba turi skendëjimo ataugas, þiuþelius
(4 pav.). Jø plûdrumas padidinamas làs-
telei sukaupiant aliejus ir dujas. Visos ðios
priemonës leidþia fitoplanktonui laikytis
36 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9
4 pav. Vienalàsèiø þaliadumbliø kai kurios rû-
ðys ir jø formos: 1–4 – Chloroccum sp. (1 – su-
brendusi làstelë, 2 – zoosporø formavimasis, 3 –
zoospora, 4 – jaunos làstelës, atsirandanèios ið
zoosporø); 5–7 – Chlorella sp. (5 – subrendusi làs-
telë, 6 – autosporø formavimasis, 7 – autosporos
ið motininës làstelës patenka á aplinkà; 8–9 –
Oocystis pseudocoronata, pavienë làstelë ir auto-
sporø formavimasis; 10 – Selenastrum bibraianum;
11 – Ankistrodesmus acicularis
vandens pavirðiuje, kur fotosintezë yra pa-
ti efektyviausia.
Fitoplanktonui yra bûdinga jø kiekio
sezoninë kaita (5 pav.). Fitoplanktono kie-
kio staigus padidëjimas sukelia vandens
„þydëjimà” arba jo „pulsacijà”. Esti pava-
Þiema Pavasaris Vasara Ruduo
5 pav. Augalinio planktono (fitoplanktono)
dauginimosi dinamika eþeruose: I – biogeninës
(maisto) medþiagos, II – ðviesa, III – temperatûra,
IV – fitoplanktonas
sarinis ir rudeninis vandens „þydëjimas”.
Þiemà vandens telkinyje kaupiasi maisto
medþiagos. Pavasará, kai pagerëja tem-
peratûros ir apðvietimo sàlygos, mikro-
dumbliai ðias maisto medþiagas – bioge-
ninius elementus – energingai naudoja ir
sparèiai dauginasi. „Þydëjimas” nutrûks-
ta sumaþëjus maisto iðtekliø vandenyje.
Rudeniná „þydëjimà” taip pat nulemia pa-
didëjæs biogenø kiekis vandenyje. Ðiam
„þydëjimui“ atsirasti talkininkauja melsva-
bakterës, kurios, pavyzdþiui, Anabaena
rûðys, geba fiksuoti atmosferos moleku-
liná azotà. „Þydëjimas“ baigiasi, kai van-
denyje sumaþëja mikrodumbliams bûti-
na fosforo koncentracija.
Ekologinis metabolizmas
Vandens ekosistemoje, kaip ir visose
gamtinëse ekosistemose, vyksta organi-
nës medþiagos (o tai – mikrodumbliø bio-
masë) gamyba (fotosintezës dëka). Ði
biomasë patenka á mitybos grandinæ.
Vandenyje ja minta smulkûs gyvûniniai
organizmai – zooplanktonas, dugne – zo-
obentosas. Zooplanktonu ir zoobentosu
minta stambesni organizmai – konsu-
mentai. Ðie konsumentai esti pirminiai,
antriniai, tretiniai, iki plëðriøjø þuvø. Þuvæ
vandens organizmai – negyvoji organinë
medþiaga, vadinamasis detritas (lot. det-
ritus – sutrintas), – taip pat patenka á su-
dëtingà mitybos grandinæ (6 pav.). Ir ne
tik. Detrità, ðià negyvà organinæ medþia-
gà, skaido vandens bakterijos ir mikro-
micetai. Atpalaiduojamas azotas, fosfo-
ras, kalis, kalcis, siera bei kiti biogeniniai
(mitybiniai) elementai. Jie naudojami fi-
toplanktono làsteliø ir ávairiø jø kompo-
nentø statybai. O tie komponentai – ami-
norûgðtys, baltymai, nukleorûgðtys, vita-
minai, fitohormonai ir deðimtys kitø bio-
logiðkai aktyviø junginiø.
Mikrodumbliai pasiþymi savybe išskir-
ti á aplinkà – vandená jø làstelës pagamin-
tus junginius. Tie junginiai vadinami eg-
zometabolitais (gr. exo – iðorë). Jie formuo-
ja gamtinio vandens kokybæ. Vandens or-
ganizmø gyvenimà, jø tarpusavio ryðius re-
guliuoja egzometabolitai (6 pav.). Ðiø me-
dþiagø – egzometabolitø apykaita vandens
gyventojø bendrijose – hidrobiocenozëse
vadinama ekologiniu metabolizmu.
Mikrodumbliø gaminamos ir á
aplinkà iðskiriamos aktyvios
medþiagos
Mikrodumbliai intensyviai sintetina vi-
taminus, ypaè B grupës, kuriø didþiàjà
dalá iðskiria á aplinkà. Tokie B grupës vita-
minai, kaip niacinas, B1 (tiaminas), B2 (ri-
boflavinas), pantoteno rûgðtis, vitaminas
B12 (kobalaminas), jungiami á fermentus
(á kofermentø sudëtá) ir dalyvauja medþia-
gø ir energijos apykaitos reakcijose.
Þmogaus ir gyvûnø organizmai vita-
minø – ðiø svarbiø gyvybei junginiø – ne-
sintetina. Juos turi gauti su augaliniu
maistu. Kai trûksta vitaminø, atsiranda hi-
povitaminozë. Tuomet sumaþëja organiz-
mo atsparumas perðalimui, uþkreèiamo-
sioms ir kitoms ligoms.
Vandens telkiniuose gausu amino-
rûgðèiø. Jos dalyvauja ekologinio meta-
bolizmo procesuose.
Aminorûgðtys yra laisvos arba áeina á
baltymø sudëtá. Baltymø sudëtyje yra 20
pagrindiniø aminorûgðèiø. Mikrodumbliai
geba sintetinti visas pagrindines amino-
rûgðtis. Þmogaus ir gyvûnø organizmas
sintetina tik kai kurias vadinamàsias pa-
keièiamàsias aminorûgðtis. Tai alaninas,
asparaginas, cisteinas ir kitos deðimt ami-
norûgðèiø. Kità deðimtá aminorûgðèiø
(izoleucinas, leucinas ir kt.) organizmas
 Vienalàsèiai dumbliai
+ +
Gyvas
zooplanktonas
Organiniai fosforo junginiai
Þuvæs
zooplanktonas
Aminorûgðtys
+
Skaidymas,
iðskiriamos M hidrolizë iki jø
skeveldrø
M – makromolekulës
Bakterijø hidrolitiniai egzofermentai
turi gauti su maistu, jos vadinamos ne-
pakeièiamosiomis.
Organizmas aminorûgðtis naudoja
fermentø (jø baltyminei daliai – apofer-
mentui), taip pat hormonø ir kitø aktyviø
junginiø sintezei.
Mikrodumbliai sintetina sterolius, va-
dinamus fitosteroliais. Þaliadumbliø 100 g
sausos medþiagos tenka apie 100 mg ste-
roliø. Ðie junginiai esti laisvos bûklës arba
áeina á kitø junginiø sudëtá. Jie svarbûs kai
kuriø steroidiniø hormonø (kortikosterono,
aldosterono ir kt.) sintezei. Yra biologiniø
membranø struktûrinis komponentas.
Ávairiø ðaliø laboratorijose intensyviai
tiriamos hidroekosistemø komponentø
gaminamos èia paminëtos ir daugelis ne-
paminëtø organiniø medþiagø. Nemaþà
indëlá á gilesná metabolizmo reiðkiniø pa-
þinimà áneðë mûsø ðalies specialistai.
Mokslø daktarë G.Ðlapkauskaitë kartu su
daktarëmis G.Jankavièiûte ir I.Trainaus-
kaite iðsamiai iðtyrë B grupës vitaminø
(inozito, biotino, pantoteno rûgðties, tia-
mino, piridoksino, nikotino rûgðties, pa-
raaminobenzoinës rûgðties, vitamino B12)
kiekio kaità fitoplanktono ir makrofitø bio-
masëje, vandenyje, grunte priklausomai
nuo vandens telkinio trofiðkumo. Parody-
tas ðiø vitaminø vaidmuo hidrobioceno-
ziø funkcionavimui. Dr. A.Baranauskienë
kartu su dr. B.Malamiene, atlikusios pla-
taus masto hidrobakterijø kiekio ir sudë-
ties tyrimus vandens telkiniuose, parodë,
koks yra organinës medþiagos minerali-
zacijos procesø intensyvumas juose. Dr.
V.Grybauskienë iðtyrë hidrolitiniø fermen-
tø (proteinaziø, amilaziø, celiulaziø) kie-
kio kaità planktoniniø organizmø bioma-
sëje ir aplinkoje vandens „þydëjimo“ me-
tu. Daktarës A.Antanynienë, S.Budrienë,
S.Maþeikaitë eksperimentais parodë,
koks vaidmuo tenka á aplinkà iðskiria-
moms aminorûgðtims ekologinio meta-
bolizmo procesuose bei biologinio apau-
gimo sàlygomis. Indolo dariniø (indolil-
3-acto rûgðties) sezoninæ kiekio kaità fi-
toplanktono biomasëje, vandenyje, grun-
te bei ðiø junginiø poveiká planktoniniø or-
ganizmø dauginimuisi parodë dr. A.Krevð,
dr. R.Ðulijienë. Naudodamos radioaktyvio-
sios anglies metodà, iðtyrë fitoplanktono
fotosintezës intensyvumà – jo gebëjimà
6 pav. Fitoplanktono
+ (vienalàsèiø dumbliø), zo-
oplanktono ir bakterijø tar-
pusavio ryðiai, pagrásti jø
iðskiriamais medþiagø
apykaitos produktais: M –
vandenyje tirpios makro-
+ + molekulës
Bakterijos
gaminti organines medþiagas priklauso-
mai nuo ávairiø aplinkos sàlygø (vandens
telkinio maistingumo, sezoniðkumo).
Uþsienio specialistams ðie darbai yra
gerai þinomi. Jie vertinami, cituojami jø
publikacijose, naudojami aiðkinant sudë-
tingus ekologinio metabolizmo reiðkinius.
Aktyviø medþiagø – metabolitø
naudojimas
Biologiðkai aktyvios, vandenyje tirpios
organinës medþiagos ne tik palaiko or-
ganizmø tarpusavio ryðius, darnià orga-
nizmø bendrijà – hidrobiocenozæ, bet ir
gali bûti sëkmingai naudojamos ávairiems
praktikos reikalams.
VðÁ „Grunto valymo technologijos”
(„GVT”), valydamos gruntà, uþterðtà naf-
tos produktais, kai jis sausokas, já drëki-
na. Naudojamas vanduo, kuriame auga
mikrodumbliai (25–30 mg biomasës/1 lit-
re). Ðiø dumbliø á vandená iðskiriami B gru-
pës vitaminai ir aminorûgðtys – statybinë
medþiaga naftà oksiduojanèiø mikroorga-
nizmø fermentø gamybai. Taip biovaly-
mas, naudojant mikrodumblius, intensy-
vinamas.
Mikrodumblius praktiniams reikalams
geriau ir lengviau naudoti, kai jie augina-
mi dirbtinëse mitybinëse terpëse. Daþ-
niausiai auginama paprastoji chlorelë
(Chlorella vulgaris). Tai – þaliadumblis.
Plaèiai paplitæs. Làstelës smulkios, iki 15
mikronø skersmens (4 pav.). Làstelëje esti
vienas taurelës pavidalo chromatoforas.
Dumblis lytiðkai nesidaugina. Dauginasi
autosporomis (7 pav.) Jos formuojasi mo-
Brendimas
Galutinis sub
Augimas
rend
ima
s
Dalijimasis
7 pav. Chlorelës làstelës ávairios plëtotës stadijos
tininëje làstelëje, subræsta, tampa sava-
rankiðkos ir pradeda naujà augimo ciklà.
Chlorelës biomasës cheminë sudëtis
ir kultivavimo sàlygos
Paprastoji chlorelë dël jos puikiø,
praktiniam naudojimui tinkamø savybiø
daugelio valstybiø (JAV, Rusija, Japoni-
ja, Vokietija, Prancûzija ir kt.) laboratori-
jose tiriama daugiau kaip 50 metø. Ypaè
intensyviai tyrinëjama Karnegio institu-
te, Berklio ir Stanfordo universitetuose.
Ðio dumblio làstelëse yra 50–60 proc.
baltymø. Baltymuose yra visos vadina-
mos nepakeièiamomis aminorûgðtys.
Angliavandeniø dumblio biomasëje yra
18–20 proc., lipidø (juos daugiausiai su-
daro nesoèiosios riebiosios rûgðtys) –
20–30 procentø.
Dumblis gamina ávairias biologiðkai
aktyvias medþiagas, ypaè B grupës vi-
taminus. Dumblio sausos medþiagos
viename grame randama (mkg/g): bio-
tino – 0,2; tiamino (vit. B1) – 23,0; ribof-
lavino (vit. B2) – 37,0; pantoteno rûgð-
ties (vit. B3) – 8,6; piridoksino (vit. B6) –
2,5; aminobenzoinës rûgðties – 24,0; fo-
lio rûgðties – 47,0.
Sukurtos dumblio auginimo – kulti-
vavimo technologijos. Jø yra du tipai:
masinë dumbliø kultûra gamtinëmis (at-
viromis) sàlygomis ir intensyvus dumbliø
auginimas uþdaruose árenginiuose, ku-
riuose visi auginimo parametrai automa-
tiðkai valdomi ir kontroliuojami.
Dumblio augimui ir fotosintezei bûti-
na ðviesa, anglies dioksidas (CO2) ir ati-
tinkamas kiekis biogeniniø (azoto, fos-
foro, magnio, kalio, geleþies) elementø
ir mikroelementø.
Chlorelës intensyvi fotosintezë vyks-
ta ir gausi jos biomasë gaunama, kai ðvie-
sos intensyvumas esti ne maþesnis kaip
100–200 ir siekia 400–500 erg (cm2) per
1 sek. Pageidautina terpës anglies diok-
sido (CO2) koncentracija – iki 1,5 procen-
to. Terpës temperatûra, jei auginamos
mezofilinës kultûros, – 29–35 oC (8 pav.).
Pagrindinis ðiø darbø tikslas tyrimø
pradþioje buvo sukurti didelio fotosinte-
tinio pajëgumo dumblio kultivavimo sis-
temas, o dumbliø biomasæ, kuri turtinga
vertingø baltymø, panaudoti maistui.
Chlorelæ taip pat buvo bandoma nau-
doti nuotekoms valyti – kaip deguonies
tiekëjà mikroorganizmams, skaidan-
tiems organines medþiagas.
Chlorelë buvo tiriama kaip uþdaros
ekologinës sistemos – kosmonautø ka-
binos komponentas, tinkantis oro biolo-
ginei regeneracijai. Pravartu paminëti,
kad chlorelë labai sëkmingai naudota
kaip testorganizmas fundamentaliems ty-
rimams. Garsusis O.Varburgas praëjusio
amþiaus pirmojoje pusëje kvëpavimo pro-
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9 37
cesams tirti naudojo chlorelæ. Jo dar-
bai paþymëti Nobelio premija. Prieð
50 metø M.Kalvino vadovaujama spe-
cialistø grupë per daugiau nei 10 me-
tø iðtyrë, naudodama chlorelæ, foto-
sintezës tamsiàjà fazæ (3 pav.). Ji pa-
vadinta Kalvino ciklu, o pats Kalvinas
tapo Nobelio premijos laureatu.
Naudokime chlorelës gaminamas
aktyviàsias medþiagas
,,GVT” iðbandë chlorelës egzo-
metabolitus induoèiø augalø ðaknø
sistemos augimui spartinti ir jos bio-
masei didinti (darbà vykdë dr. I.Pa-
unksnytë). Atsirado tokiø tyrimø po-
reikis. Mat „GVT” uþterðto grunto bio-
tas, mûsø kraðto þmonëms reikës ma-
þiau vaistø, kurie nuolat brangsta.
Visai realu su chlorelës pagalba su-
maþinti anglies dioksido koncentraci-
jà atmosferoje. Visuotinai þinoma CO2
átaka klimato ðilimui Þemëje. Didëjanti
anglies dioksido koncentracija (kasmet
CO2 kiekis pasauliniu mastu padidëja
20 mlrd. tonø) gali sukelti daug nepa-
geidautinø reiðkiniø ir hidrosferoje, ir
sausumoje (litosferoje). Atkakliai ieðko-
ma bûdø CO2 kiekiui stabilizuoti.
Chlorelë yra fotosintezæ vykdantis
organizmas. Ðiai sintezei naudojamas
CO2 (8 pav.). Chlorelë vienam asimi-
Prof. Libertas KLIMKA
Fotosintezës intensyvumas

ir jo k
valymo baigiamojoje stadijoje (pvz.,
kai jame tokio tarðalo, kaip mazutas,
lieka iki 6000mg/kg) naudoja fitore-
mediacijos metodà. Jo esmæ suda-
ro terðalui atspariø augalø atranka ir
naudojimas. Ðiø augalø ðaknø siste-
mai sustiprinti jø sëklos buvo mirko-
mos chlorelës suspensijoje. Atlikus
Ðv

serijà bandymø, paaiðkëjo, kad ak-

ies
os

tyvacijos fazës (tuo metu fermentai ir

int

maisto medþiagos atpalaiduojami)

en
sy

sëklas 8–12 val. mirkant chlorelës

vu
m

suspensijoje, pagerëja jø dygimas,

as

CO2 koncentracija, proc.

padidëja dygimo energija, tolesnis
ontogenetinis augalo augimas, ðak-
nø biomasë, palyginti su kontroliniu
variantu, padidëja beveik du kartus.
Tai dëmesio verti rezultatai. Juk ðá
prieðsëjiná mirkymà, atlikus papildo-
mus bandymus, galima naudoti labai
plaèiai. Mikrodumblio egzometaboli-
tais galima apdoroti beveik visas þe-
mës ûkio kultûras, o ir miðko ûkyje nau-
dojamas augalø sëklas, ir padidinti jø
produktyvumà keliolika procentø.
Chlorelës egzometabolitais akty-
viai domisi medicinos specialistai. Kli-
nikiniai tyrimai parodë, kad dumblio
biomasë ir jos egzometabolitai stipri-
na imuninæ sistemà (stimuliuoja imu-
niniø làsteliø ir makrofagø aktyvumà),
gerina virðkinimà ir kepenø veiklà, re-
guliuoja kraujospûdá, pasiþymi antiok-
sidacinëmis savybëmis, organizmà
aprûpina vitamininëmis medþiagomis.
„GVT”, tirdama chlorelës augini-
mo sàlygas ir naudodama ávairios mi-
neralizacijos vandenis, taip pat rem-
damasi klinikiniais chlorelës tyrimais,
priëjo iðvadà, kad šá mikrodumblá ir jo
gaminamus produktus galima plaèiai
naudoti sveikatingumo reikalams. Jei
sausos mikrodumblio masës (pvz.,
100–120 mg vienam litrui) ádësime á
geriamà mineraliná vandená, gausime
efektyvø veikliø ir naudingø sveikatai
organiniø ir mineraliniø junginiø deri-
ná. Jei ðis pasiûlymas bus ágyvendin-
8 pav. Chlorelës kultûros fotosintezës in-
tensyvumo [O2 l/suspensijos 1 l/per parà] pri-
klausomybë nuo CO2 koncentracijos, šviesos
intensyvumo (tûkst. erg/cm2/per 1 sek.)
liatø gramui sunaudoja 1,5 g CO2. At-
mosferoje CO2 yra apie 0,034 proc.
pagal tûrá, arba 0,5g/m3. Deðimt ir
daugiau kartø CO2 yra patalpose (tvar-
tuose), kuriose laikomi galvijai. Ðá CO2
ámanoma utilizuoti árengus naðius
dumblio auginimo árenginius. Ðiuolai-
kinës techninës priemonës leidþia pa-
talpø orà, ásodrintà CO2, panaudoti
dumblio mitybinei terpei. Dumblio bio-
masës gamyba bûtø rentabili, nes ter-
pë, turinti aktyviøjø medþiagø, bûtø
panaudota gyvuliams girdyti, paða-
rams gaminti. Gyvuliai bûtø sveikes-
ni, o jø produkcija – kokybiðkesnë.
Chlorelës ir jai artimø mikrodum-
bliø gaminamos biologiðkai aktyvios
medþiagos, jø savybës dar tik pradë-
tos tirti. Ðiuo metu atsiranda naujø bû-
dø ðioms medþiagoms iðgauti ir tirti.
Apsieinama be organiniø tirpikliø.
Naudojamos priemonës, pagrástos
nano- bei hiperfiltracija ir kitomis na-
notechnologijomis.
VðÁ „Grunto valymo
technologijos”
Keramikos raidà paþinti yra labai svar-
bu Lietuvos proistorës tyrinëtojams, sie-
kiantiems nustatyti lietuviø etnogenezës
bruoþus. Dirbiniø technologijø ir stiliø kaita
atspindi tiek vidinæ konkreèios kultûros
raidà, tiek jos iðorines átakas, ryðius su
kitomis kultûromis. Mûsø kraðte moliniai
indai naudoti nuo neolito laikø, jø ðukiø
randama ketvirtojo tûkstantmeèio prieð Kr.
archeologiniuose sluoksniuose. Daugiau-
sia jie skirti gaminti maistà, laikyti jo at-
sargas. Yra moliniø þibintø, o kai kurie in-
deliai galëjo turëti ir ritualinæ paskirtá. La-
bai ávairus ir sudëtingas lietuviðkosios ke-
ramikos paveldas dar nesulaukë iðsamiø
tyrinëjimø bei apibendrinimø. Pirmasis
þingsnis á tai turëtø bûti specializuotos mu-
ziejinës ekspozicijos.
Utenos rajono Leliûnø miestelyje, se-
nojoje mokykloje, statytoje praëjusio
amþiaus pradþioje, 2000 m. pabaigoje du-
ris atvërë keramikos muziejus. Vieninte-
lis toks ne tik Aukðtaitijoje, bet ir visoje
Lietuvoje. Privaèia iniciatyva ákurtas ke-

38 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 9