FOTOSINTEZĖ

Fotosintezė – tai saulės šviesos virsmas angliavandenių chemine energija.

Stroma – tai tirpalas su daugybe fermentų, kur anglies dioksidas prijungiamas prie organinės molekulės,
o paskui redukuojamas. Stromos viduje yra membraniniai maišeliai, vadinami tilakoidais. Jų krūvelės
vadinamos granomis. Tilakoidai vienas su kitu sujungti ertmėmis. Jų membranose
aptinkamas chlorofilas a ir b, bei kiti pigmentai. Pigmentai sugeria saulės energiją, kuri sužadina
elektronus, kurie naudojami anglies dioksido redukcijai stromoje.

Fotosintezę sudaro 2 fazės:

1. Nuo šviesos priklausanti fazė , tai reakcijų grandinė, negalinti vykti be šviesos** ir

nepriklausanti nuo temperatūros . Ši fazė vyksta tilakoiduose, kur yra pigmentų. Sugeria
violetinę, mėlyną ir raudoną šviesas. Jos metu vyksta šviesos energijos sugėrimo reakcijos**.
2. Nuo šviesos nepriklausanti fotosintezės fazė. Gali vykti ir be šviesos. Vyksta stromoje. Tai
sintezės reakcijos, kurių metu tilakoide susidariusios ATP ir NADPH (organinis junginys, nuo kurio
lengvai atskyla vandenilis, išsiskiria reikalinga energija, o H panaudojamas anglies dioksido
redukcijai, t.y. angliavandenio gamybai) molekulės naudojamos anglies dioksido redukavimui.

Vandens augaluose, ekstremaliose sąlygose augančiuose augaluose fotosintezė vyksta kitaip, t.y. skiriasi
Kalvino ciklai.

Augalo lape yra žiotelės, pro kurias vyksta dujų ir vandens apykaita. Kai sausa ir karšta, žiotelės užsiveria,
tam, kad taupytų vandenį. Joms užsivėrus, lape anglies dioksido koncentracija sumažėja, deguonies
padidėja. Ši reakcijų seka vadinama fotokvėpavimu , nes joje dalyvauja šviesa, yra naudojamas deguonis,
o į aplinką išskiriamas anglies dioksidas. Todėl esant sausam ir karštam orui dominuoja tie augalai,
kuriuose nevyksta fotokvėpavimas.

Vykstant normaliam fotosintezės ciklui yra sintetinamas angliavandenis, o į aplinką išskiriamas deguonis,
kaip šalutinis produktas, likęs nuo anglies dioksido suskaidymo.