Angliavandeniai

Angliavandeniai visų organizmų sudedamoji dalis, svarbūs aprūpinant org. energija. Gyv.
Organizme gali susijungti su baltymais, lipidais. Sudaro 90% augalų ląstelių sausosios masės.

Angliavandenių funkcijos:

1. Energijos šaltinis. Energija išskiriama oksiduojantis gliukozei, gliukozė daug greičiau

oksiduojama nei riebalai. Naudojama kai reikia ATP1 sintetinti, da-niausiai kai greitai.
2. Stuktūros elementas. Įeina į celiuliozė (augalų ląstelių sienelės), chitiną (vėžiagyvių
apvalkalas), peptidoglikaną (bakterijų sienelė).
3. Atsarginė maisto mdž. Augalai kaupia krakmolą, gyvūnai glikogeną. Yra
nukleorūgščių sudedamoji dalis. Susijungę su baltymais ar lipidais yra svarbūs
tarpląsteliniams ryšiams, užląsteliniam užpildymui susidaryti, virusams, antikūniams
prisijungti, taip pat ląstelių atpažinimo recepcijos procesams.

Angliavandeniai skirstomi į:

1. Monosacharidus – lengvai tirpsta vandenyje, dauguma iš jų yra saldūs. Vykstant

hidrolizei neskyla į mažesnes molekulinės masės dalis. Labiausiai paplitusi gliukozė.
Molekulės sudaro ciklines struktūras. Gerai tirpsta vandenyje. Paprastas cukrus.
Pagal funkcines grupes skirstomi į:
1.1.Aldozės – manozė, gliukozė, galaktozė.
1.2.Ketozės – fruktozė

Taip pat monosacharidai yra:

1.1.Ribozė – randama RNR ir ATP sudėtyje.

1.2.Deoksiribozė – DNR sudėtyje.
1.3.Gliukozė – gyvūnų kraujyje, augalų vaisiuose, meduje.
1.4.Fruktozė – augalų vaisiuose, meduje.
1.5.Galaktozė – aptinkama žinduolių piene.

Pagal anglies atomų skaičių į:

1.1.Triozės (C3)
1.2.Tetrozės (C4)
1.3.Pentozės (C5)
1.4.Heksozės (C6)
1.5.Heptozės (C7)

Gliukozė įeina į kramolo, glikogeno, celiuliozės, sacharozės sudėtį. Jos yra

vynuogėse.

Fruktozė – tai ketozė, jos yra sacharozės, medaus sudėtyje.

1
ATP – svarbiausias ląstelės energijos šaltinis.
 Ribozė ir deoksiribozė – nukleorūgščių, nukleotidų sudedamoji dalis.

2. Disacharidai – susidaro, kai susijungia 2 monosacharidai, vykstant šiai reakcijai

susidaro vandens. Gerai tirpsta vandenyje.
Skirstomi į:
2.1.Maltozę – gliukozė+gliukozė, ji gaunama hidrolizuojant krakmolą fermentu
amilaze. Maltozė yra salykio, kuris susidaro daiginant grūdus sudedamoji
dalis.
2.2.Laktozė – gliukozė + galaktozė. Svarbiausias pieno angliavandenis. Svarbi
žinduolių jauniklių maisto dalis, Kai žmogus neturi laktazės, žarnyne kaupiasi
laktozė, daug vandens ląstelių patenka į žarnyna, žmogus pradeda viduriuoti.
2.3.Sacharozė – gliukozė + fruktozė. Tai kai kurių augalų (pvz.; cukrinių runkelių,
cucranendžių) cukrus. Vykstant fotosintezei sintetinama augaluose.
3. Polisacharidai – polimerai, sudaryti iš daug šimtų monosacharidų subvienetų. Blogai
tirpsta vandenyje, nėra saldūs.
3.1.Krakmolas – (gliukozės molekulių grandinės) Jo yra augalų ląstelėse, gausu
javų, gruduose, bulvių stiebagumbiuose. Arsarginė maisto mdž. Amilozės ir
amilopektino mišinys. Skaidantis krakmolui išsiskiria gliukozė.
3.2.Glikogenas – (gliukozės molekulių grandinės) Aptinkama gyvūnų ir grybų
ląstelėse, gausu stuburinių gyvūnų kepenyse ir griaučių raumenyse.
3.3.Celiuliozė
3.4.Chitinas