Fotosintezė

Fotosinteze (iš senovės graikų φωτοσύνθέσις,
pažodžiui sujungimas šviesa, iš φως, phos – šviesa, συν~,
syn~ – kartu~ ir θέσις, thésis – jungimas) vadinama įvairių
organinių medžiagų gamyba (sintezė) organizmuose iš
neorganinių medžiagų, naudojant saulės energiją, kuri
priimama per šviesą sugeriantį pigmentą chlorofilą.
Augalai fotosintezei naudoja ne visą Saulės spektrą, o tik jo
dalį (nuo 0,38 iki 0,71 μm).[1]
Organinės medžiagos sintetinamos iš anglies dioksido ir 
vandens, o kaip šalutinis produktas išsiskiria deguonis. Šio
proceso metu iš mažai energijos turinčių medžiagų –
anglies dioksido ir vandens – sintetinamas daug energijos
turintis angliavandenis gliukozė.
6CO2 + 6H2O --> C6H12O6 + 6O2
Organinės medžiagos sintetinamos iš anglies dioksido ir 
vandens, o kaip šalutinis produktas išsiskiria deguonis. Šio
proceso metu iš mažai energijos turinčių medžiagų –
anglies dioksido ir vandens – sintetinamas daug energijos
turintis angliavandenis gliukozė.
6CO2 + 6H2O --> C6H12O6 + 6O2
 ŠVIESOS FAZĖ
Vyksta tilakoidų membranose;
Sugeriama energija;
Išsiskiria deguonis;
Išsiskiria ATP ir NADPH

TAMSOS FAZĖ
Vyksta stromoje TAMSOS FAZĖ
Naudojamas CO2;
Naudojama ATP ir NADPH
Susidaro gliukozė( kaupiama energija)
 Nusibraižyti reakciją
Tamsos fazė (Kalvino ciklas –
daug reakcijų
- ATP, - NADPH ? ?
Stromoje
6CO2 + 6H2O --> C6H12O6 + 6O2
Tilakoido membrana
+ ATP, +NADPH ?

H Šviesos fazė
H
  Visas fotosintezės procesas susideda iš dviejų fazių: šviesos ir
tamsos.

Fotosintezės šviesos fazė prasideda apšvietus chloroplastą

regimąja šviesa.
Šviesos kvantų veikiami chlorofilo molekulės elektronai pereina į
aukštesnę orbitalę (yra sužadinami). Dėl to elektronai lengviau
atitrūksta nuo molekulių.
 Vienas toks sužadintas elektronas patenka į elektronų pernašos
grandinę.
 Chlorofilo molekulė vietoj šio elektrono pasiima kitą iš vandens
molekulės.
Netekusios elektronų, vandens molekulės suyra į deguonies 
atomus ir protonus. Iš deguonies atomų susidaro molekulinis
deguonis, kuris prasiskverbia pro membraną ir išskiriamas į 
atmosferą.
Chlorofilo molekulė vietoj
šio elektrono pasiima kitą iš
vandens molekulės.
Netekusios elektronų,
vandens molekulės suyra į
deguonies atomus ir 
protonus. Iš deguonies
atomų susidaro molekulinis
deguonis, kuris prasiskverbia
pro membraną ir išskiriamas
į atmosferą.
• Protonai lieka vandens molekulės suirimo vietoje
• Taigi vienoje membranos pusėje susikaupia teigiamai įelektrinti
protonai, o kitoje – neigiamai įelektrintos dalelės.
• Granulių membranose yra įsiterpusių ATP sintetinančių fermentų
 molekulių.
• Šiose molekulėse yra kanalas, pro kurį gali praeiti protonai. Kai
protonų potencialas pasiekia kritinį tašką, elektrinio lauko jėga
stumia juos pro tą kanalą.
• Tuo metu išsiskirianti energija panaudojama ATP sintezei.
• Kitoje membranos pusėje atsidūrę protonai susitinka čia su
molekulių nešiotojų atgabentais elektronais ir virsta vandenilio
 atomais.
• Šie nunešami į tas chloroplasto vietas, kur sintetinami 
angliavandeniai.
• Ten pat patenka ir ATP.
Saulės šviesos energija sukelia tris procesus:
1. Vandens skaidymąsi, dėl kurio susidaro molekulinis
deguonis,
2. ATP sintezę ,
3. Atominio vandenilio susidarymą.
. Kad reakcijos galėtų vykti ir
tamsoje, į chloroplastus visą
laiką turi būti
transportuojamos pradinės
medžiagos ir energija. Anglies
dioksidas patenka į lapą iš
atmosferos, vandenilis
susidaro fotosintezės šviesos
fazėje, skaidantis vandeniui.
Energijos šaltinis yra ATP, kuri
susintetinama fotosintezės
šviesos fazėje. Kai visos
medžiagos patenka į
chloroplastą, čia prasideda
angliavandenių sintezė.
Fotosintezės aktyvumas priklauso nuo :
1. Apšvietimo intensyvumo,
2. CO2 kiekio,
3. Oro temperatūros.
Jos esmė – organinių medžiagų gaminimas, į aplinką išskiriant
deguonį.
Atmosferoje O2 susidaro, vykstant fotosintezei ir aukštesniuose
atmosferos sluoksniuose fotochemiškai skylant vandens garams.
Deguonis jungiasi su visais cheminiais elementais, išskyrus inertines
dujas, ir sudaro labai daug cheminių junginių. Todėl jo apytaka 
biosferoje labai sudėtinga.
 Deguonies junginių yra vandenyje, uolienose, humuse, gyvuose 
organizmuose.
 O2 apytaka biosferoje vyksta tarp atmosferos ir gyvų organizmų.
 Deguonis naudojamas organizmų kvėpavimui, mineralų oksidacijoje
ir degimo reakcijose.
Visas atmosferos deguonis atsinaujina per 1000–2500 metų.
Melvinas Kalvinas (
Melvin Calvin), emigranto
iš Lietuvos sūnus, 1961 m.
buvo apdovanotas Nobelio
premija chemijos srityje
už fotosintezės tyrimus.
Melvinas Kalvinas (
Melvin Calvin),
emigranto iš Lietuvos
 sūnus, 1961 m. buvo
apdovanotas Nobelio
premija chemijos srityje
už fotosintezės tyrimus.
KALVINO
CIKLAS
 KALVINO CIKLAS

 Tai – CO2 redukcijos ( prisijungia elektronus- iš

junginių atima deguonį) reakcijų grandinė, vykstanti
chloroplastų stromoje.
Kalvino ciklo reakcijos – tamsoje vykstančios
fotosintezės reakcijos, kurių metu sintetinami
angliavandeniai.

 Ciklo galutinis produktas yra ribuliozės-1,5-

difosfatas, nuo kurio ir prasideda šio ciklo
reakcijos.
Kalvino ciklą sudaro trys stadijos:
1) CO2 fiksavimas, dalyvaujant ribuliozės-1,5-difosfatui;
 2) 3-fosfoglicerato redukavimas, susidarant triozių
fosfatams;
 3) ribuliozės-1,5-difosfato regeneravimas. Kiekvieno
Kalvino ciklo metu redukuojama tik viena
CO2 molekulė.