Lietuvos Persitvarkymo

Sąjūdis
 Kas tai yra sąjūdis ?
► Sąjūdis - tai yra yra politinė organizacija,
vadovavusi kovai už Lietuvos
nepriklausomybę devintojo dešimtmečio
pabaigoje ir 1990-ųjų pradžioje. Ji buvo
įsteigta 1988 m. Birželio 3 d., Jai vadovavo
Vytautas Landsbergis . Jos tikslas buvo
siekti Lietuvai grąžinti nepriklausomą
statusą.
 Veikla
► Judėjimas palaikė Gorbačiovo politiką, tačiau kartu rėmė ir tautinius lietuvių
klausimus, tokius kaip lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos atkūrimas . Jo
reikalavimas apėmė tiesos apie stalinizmo metus atskleidimą, aplinkos
apsaugą, trečiojo atominio reaktoriaus statybos Ignalinos atominėje elektrinėje
sustabdymą ir nacių ir sovietų nepuolimo pakto slaptų protokolų, pasirašytų
paskelbimą, atskleidimą. 1939 m.

► Siekdamas savo tikslų, Sąjūdis naudojo masinius susirinkimus. Iš pradžių

komunistų partijos vadovai vengė šių susitikimų, tačiau iki 1988 m. Vidurio jų
dalyvavimas tapo politine būtinybe. 1988 m. Birželio 24 d. Sąjūdžio mitinge
dalyvavo Algirdas Brazauskas , tuometinis partijos sekretorius pramonės
reikalams. 1988 m. Spalio mėn. Brazauskas buvo paskirtas pirmuoju komunistų
partijos sekretoriumi, kuris pakeis Songailą . Komunistų lyderiai grasino
nugriauti Sąjūdį, tačiau palaikė masinių protestų akivaizdoje. Sąjūdžio
kandidatams sekėsi gerai rinkimuose į Liaudies deputatų suvažiavimą , naujai
sukurtą sovietų įstatymų leidžiamąjį organą. Jų kandidatai laimėjo 36 iš 40
rajonų, kuriuose jie dalyvavo.
Sąjūdžio organizuotame Baltijos
kelyje, 1989 m. rugpjūčio 23 d.
 Žymiausi sąjūdžio nariai
Lietuvos :
► Aloyzas Sakalas
► Regimantas Adomaitis
► Sigitas Geda
► Bronius Genzelis
► Algirdas Kaušpėdas
► Romualdas Ozolas
► Justinas Marcinkevičius
► Vitas Tomkus
Panevėžio :
► Saulius Filipavičius
► Arnoldas Simėnas
► Nomeda Simieninė
► Vidmantas Žiemelis
► Jonas Laučius
Paminklinė lenta Vilniuje, ant Mokslų
akademijos pastato
 Pirmieji demokratiniai rinkimai
► Lietuvoje įvyko pirmi laisvi rinkimai į
vadinamąjį SSRS liaudies deputatų
suvažiavimą. Šis atstovavimas, kaip pirmųjų
demokratinių rinkimų rezultatas, prisidėjo
tiek prie Sovietų Sąjungos demokratizavimo,
tiek prie netrukus įvykusio Lietuvos
išsivadavimo iš imperijos priklausomybės.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio
būstinė
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
► 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas
pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas
1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir
Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d.
pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės
galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti
Tarybos nariai.
► Sovietų Sąjunga nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1990 m. balandžio 18 d.
ji Lietuvai įvedė ekonominę blokadą, sustabdė ar smarkiai apribojo žaliavų tiekimą. 1991
m. sausio 8 d. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų
padalinius į Baltijos šalis. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 9 d.
Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu
atkurti „buržuazinę“ santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai.
Naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos
pastato, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, parlamento. Gindami televizijos
bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko
delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos,
Vengrijos.
► Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. liepos 29 d. su
Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.
Nepriklausomybės aktas
Aidas Ulezko 10b