,,Ar galiu didžiuotis savo protėviais?

Laisvė – tai galimybė gyventi be apribojimų ar suvaržymų. Tai galimybė būti tikruoju savimi,
tikruoju ,,aš“. Laisvė man asocijuojasi su Lietuvos kovomis dėl jos, visais mūsų žygdarbiais,
galimybe pasirinkti, būti savimi, laisvai išreikšti savo nuomonę, keliauti, kurti.
Mes - lietuviai patys užsitarnavom savo laisvę. Mes bijojome, slapstėmės, kovojome,
niekada nepasidavėme ir jos nusipelnėme. Yra daugybė įvykių liudijančių mūsų drąsą.
Baltijos kelias, sausio 13-toji, žmonės naktį Vilniuje stovėję prie televizijos bokšto, Lietuvos
Pertvarkymo Sąjūdis (LPS), kovo 11-toji, vasario 16-toji, partizanai. Partizanai – tai didvyriai.
Tai tie kurie paaukojo viską dėl mūsų laisvės. Paliko savo šeimas ir mylimuosius, išėjo
nepaisydami nieko kovoti už visos Lietuvos laisvę. Baltijos kely sustoję ne tik lietuviai, bet tai
pat ir latviai bei estai. Jie sudarė ilgiausią žmonių grandinę ir įrodė, kad iš mažos tautos gali
pasiekti be galo daug.
Apie laisvę plačiai yra kalbama ir literatūroje. Tiek Kęstučio Genio eilėraštis ,,Pabudome ir
kelkimės“, ir Broniaus Krivicko tekstas ,,Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“, tiek ir Justino
Marcinkevičiaus ,,Laisvė“. ,,Pabudome ir kelkimės“ ir ,,Laisvė“. Šie kūriniai yra tapę
populiariomis dainomis Lietuvoje. Jų žodžius žino daugelis. Justino Marcinkevičiaus
eilėraščio ,,Laisvė“ žodžiai: ,,Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas, / O tu sakai: „Stovėk kaip
stovi laisvė” liepia niekada nepasiduoti, siekti geriausio ne tik sau, bet ir visai tėvynei, ją
mylėti, gerbti ir branginti.

Tikrai be jokių abejonių galiu sakyti, kad didžiuojuosi savo protėviais. Be jų mūsų šiandieną
galbūt net nebūtų. Mes galime laisvai kalbėti lietuviškai, keliauti ir reikšti save. Ačiū mūsų
didvyriams!