Dirvoemis

Daugeliui moni, gyvenani ne

kaime, atrodo, kad dirvoemis yra
nekintanti, vienoda, tamsiai rudos
spalvos nedomi mediaga, kurioje
auga augalai. I tikrj yra toli
grau ne taip.
 Dirvoemis yra gamtinis knas,
susidedantis i gyvj organizm,
mineralini ir organini mediag,
susiskirsts vairaus storio bei
struktros sluoksnius horizontus.
Tai plonas ems paviriaus
sluoksnelis, kuriame gali
augti augalai.
 Dirvoemis susidaro dl ems
paviriuje vykstani fizini, chemini
ir biologini proces.
 Dirvodaros veiksniai

Laikas

Dirvodarin uoliena mogaus Veikla

Dirvoemis

Organizmai Klimatas

Reljefas
 Dirvoemio utertumas - tai apibdinamas jame
susikaupusi mediag, kenksming gyviesiems
organizmams ir trikdani dirvoemyje vykstanius
procesus

Klimatas - apibrtame regione vyraujantys orai.

Reljefas - nelygum sausumoje, vandenyn ir jr

dugne visuma. Reljefe galima iskirti teigiamas
(igaubtas) ir neigiamas (gaubtas) formas.
 Laikas Tai viena svarbiausia dirvoemio
formavimosi dalis. Kad susidaryt 10mm storio
dirvoemio storis reikia ma maiausiai 400 met.

Organizmai Tai dalis dirvoemio. J sudaro:

augalai, mikroorganizmai bei gyvunai.

Dirvodarin uoliena Nuo jos priklauso dirvoemio

sudtis, sluoksnio storis, struktra. Vykstant
dirvodarai dirvodarin uoliena pakinta ir fizikai, ir
chemikai.
 Dirvotyra

Dirvotyra mokslas tiriantis dirvoemio kilm,

sandar, fizines ir cheminias savybes, derlingum,
geografin pasiskirstym, kitim dl kininkavimo ir
racional naudojim.
 Dirvodaros procesai

Jaurjimas
Gljjimas
druskjimas
 Glejjimas

Glejjimas tai vyksmas kai drgms perteklius

trukdo orui patekti dirvoem. Bdingas lktiems
laitams, duboms, kur vandeniui nelaidios uolienos
slgso arti paviriaus. Dirvoemis pradeda gljti
jame atsiranda melsvai pilk dmi.
 Jaurjimas

Jaurjimas tai pirmini ir antrini mineral

irimas dl humuso rgi poveikio. Humusas -
organin dirvoemio dalis, susidaranti dl augal ir
gyvn liekan biologinio ir biocheminio kitimo.
Bdingas vsaus ir drgno klimato krat spigliuoi
mikams. Sunkdamasis pro augalijos dang, lietus
rgtja, nes iplauna i jos tirpias organines rgtis.
 druskjimas

druskjimas bdingas sauso klimato krat

vietovms, kuriose gruntinis vanduo slgso arti
paviriaus. Drgmei garuojant nuo paviriaus,
kapiliarinis vanduo paviri ikelia druskas, kurios
nusdusios sudaro kiet plutel