ŠIAULIŲ SAULIAUS SONDECKIO MENŲ GIMNAZIJA

Darbo autorius : Nedas Čeponis, Ia klasė

FIZIKA

Geležies korozija ir apsaugos būdai.

Šiauliai, 2022 – 2023 m. m.

1
Turinys

1. ĮVADAS.....................................................................................................................................3
 2. LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA.........................................................................6

GELEŽIES KOROZIJA IR APSAUGOS BŪDAI.................................................................7

2.1. Korozijos apibūdinimas..........................................................................................................8

2.2. Korozijos rūšys...............................................................................................................9

2.3. Aplinkos poveikis...........................................................................................................9

2.4. Apsauga nuo korozijos....................................................................................................9

3. TYRIMO EIGA..........................................................................................................................7

3.1. Geležines lazdelių patalpintų į skirtingus skysčius stebėjimas.........................................8

3.1.1. pastebėjimai.............................................................................................................8

3.2. Lazdeliu padengimas lako sluoksniu ir patalpinimas i skirtingus skysčius 9

3.2.1. pastebėjimai.............................................................................................................9

4. Išvados ir pasiūlymai................................................................................................................10

4.1 Išvados..............................................................................................................................10

4.2 Pasiūlymai........................................................................................................................10

5. Literatūros ir informacijos šaltinių sąrašas...............................................................................11

Įvadas
Darbo uždavinys: ištirti geležies rūdijimą skirtinguose aplinkose ir apsauga nuo rūdijimo.
Tikslas: ištirti geležies rūdijimo greity skirtinguose aplinkose ir ar mano pasirinktas būdas
apsaugoti geležį nuo rūdijimo veikia.
Darbo priemonės: geležies lazdelės , plastikiniai konteineriai, aliejus, vanduo, actas, lakas,.

1.1 Tyrimo objektas

Geležies lazdelių rūdijimas skirtinguose aplinkuose bei jų apsaugojimo būdai su (laku).

1.2 Darbo tikslas ir uždaviniai

Tyrimo tikslas ištirti geležies lazdelių rūdijimą (vandenyje, aliejuje bei acte). Bei darbo
užduotis: ištirti kaip galima apsaugoti geležį nuo rūdijimo.

1.3 Tyrimo naujumas bei praktinė jo vertė

Šio tyrimo žinias su geležies lazdelėmis galėčiau panaudoti apsaugoti daiktus pagamintus iš
geležies nuo rūdijimo (žiedus, apyrankes, grandinėles) ir panašiai, žinočiau kaip kistu geležis
rūdijant skirtinguose aplinkuose, chemijos pamokoje žinočiau kaip ir kodėl rūdija geležis bei kitos
medžiagos.
 2. LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ APŽVALGA
GELEŽIES KOROZIJA IR APSAUGOS BŪDAI
2.1 Korozijos apibūdinimas
Korozija- tai metalų irimas dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka,
kai metalas pereina į oksiduotą būklę ir praranda jam būdingas savybes. Tipiškiausia korozija
– geležies rūdijimas. Jos rūdys yra purios, todėl korozija gali plisti gilyn. Kiti metalai
(chromas, aliuminis) koroduodami apsitraukia plona, standžia, deguonies nepraleidžiančia plėvele,
kuri saugo metalą nuo tolesnės korozijos.
Korozijos priežastis yra termodinaminis metalų nestabilumas, todėl gamtoje jie visi yra oksidavęsi –
išskyrus taurieji metalai, pvz., Au, Ag
Išnagrinėjus tipinę metalo oksidacijos reakciją 2Me+O 2 +2H 2 O → 2Me(OH) 2 , paaiškėja, kad
pavertus magnį, varį ir auksą hidroksidais standartinėmis sąlygomis,
energijos pokytis yra atitinkamai -598, -120, ir +66 kJ. Taigi magnis sparčiau oksiduojasi negu
varis,
o auksas visiškai nesioksiduoja.
Svarbi ne pati oksidacija, o korozojos greitis. Realus jos greitis priklauso nuo daugelio
veiksnių: metalo paviršiaus struktūros ir būklės, temperatūros, korozinės aplinkos ir judėjimo
greičio,
medžiagos mechaninių įtempimų ir kt..
 2. 2. Korozijos rūšys

Pagal vykstančius procesus korozija skirstoma į cheminę ir elektrocheminę

Cheminė korozija – tai metalų jungimasis su sausomis (deguonimi, sieros oksidais, halogenais ir t.
t.) arba su skystomis, nelaidžiomis elektrai medžiagomis (nafta, kai kuriais sintetiniais junginiais).
Su
šia korozijos rūšimi daugiausia susiduriama metalurgijos (kalant, štampuojant,
valcuojant metalus aukštoje temperatūroje) ir chemijos pramonėje.
Labiausiai paplitusi cheminės korozijos reakcija yra metalų jungimasis su deguonimi. Jau
kambario temperatūroje su deguonimi labai greitai reaguoja varis, geležis, aliuminis ir daugelis kitų
metalų. Elektrocheminė korozija vyksta, kai metalas liečiasi su elektrai laidžiu skysčiu (elektrolitu).
Tai
labiausiai paplitusi korozijos rūšis
Elektrocheminiai procesai sausoje dujinėje aplinkoje ar skystuose neelektrolituose dažniausiai
nevyksta. Sakykim, į naftos sudėtį įeinantys angliavandeniai gryni su metalu nereguoja. Tačiau
užtenka nedidelio kiekio priemašų, ir jų sąveikos procesai labai suaktyvėja. Koroziją ypač
aktyvina vanduo, junginiai, kurių sudėtyje yra sieros ir kitų elektrocheminės reakcijos skatintojų.
Elektrocheminė korozija panaši į reakcijas, vykstančias galvaniniame elemente.
Elektrocheminė metalų korozija susideda iš trijų svarbiausiųjų procesų:
 anodinio proceso (hidratintų metalo jonų susidarymo elektrolite bei elektronų anodiniuose
ploteliuose);
 elektronų tekėjimo metale iš anodinių į katodinius plotelius ir anijonų bei katijonų maišymosi
tirpale;
 katodinio proceso (katodinių plotelių elektronų jungimosi su tirpale esančiais depoliarizatoriais:
prijungiančiais elektronus jonais, atomais ir molekulėmis).
Pagal korozinę aplinką skiriama korozija dujinėje aplinkoje, kai metalas koroduoja sausoje
aplinkoje,
dažniausiai aukštoje temperatūroje, ir korozija skystoje aplinkoje, kai metalas suyra elektrai
nelaidžiuose skysčiuose, skystuose metaluose ir elektrolituose. Yra atmosferinė korozija, kuri
vyksta
ore; požeminė korozija, vykstanti metalui liečiantis su gruntu (žemėmis, balastu, užpilu ir t. t.)
 2.1.3 Aplinkos poveikis

Labiausiai paplitę koroziniai procesai su deguonine depoliarizacija (suaktyvėjusiu anodiniu

procesu).
taip koroduoja svarbiausi techniniai metalai. Metalų korozija su deguonine depoliarizacija
vyksta atmosferoje, vandenyje, druskų tirpaluose, dirvoje ir kitur. Žemės ūkio ir statybos mašinų
detales dažniausiai ardo atmosferinė korozija, kurios sparta priklauso nuo oro
drėgnumo, temperatūros, saulės radiacijos, oro užterštumo dujomis ir druskomis. Kuo drėgnesnis
oras, tuo daugiau drėgmės apsorbuojama metalo paviršiuje arba tuo daugiau jos chemiškai
sukoncentruojama, t. y. metalo paviršiuje susidaro hidratiniai junginiai ir kristaliniai hidratai.
Drėgname sluoksnyje ištirpsta dujų bei įvairių priemaišų, dėl to susidaro elektrolitas.
Atskirai reikia aptarti atmosferinę koroziją, kuri gali vykti sausoje aplinkoje (tai cheminė korozija),
šlapioje aplinkoje (aplytos, aprasojusios mašinos, palikti dirbtuvių ar gamyklų teritorijoje įrenginiai)
ir
drėgnoje atmosferoje. Vandens garai pradeda kondensuotis (daiktų paviršius sudrėksta), kai
santykinė drėgme pasiekia 100 %. Tačiau atlikti tyrimai parodė, kad daugeliu atvejų korozija
staigiai
padidėja, kai santykinė drėgmė pasiekia apie 70 %. Eksperimentais buvo nustatyta, kad jau esant
apie 60 % santykinei drėgmei, metalo paviršiuje susidaro vienos molekulės storio vandens plėvelė.
Jei metalo paviršius yra nešvarus, susidaro daug storesnis vandens sluoksnis. Kadangi vandens
plėvelėje tirpsta atmosferos deguonis ir įvairios medžiagos, dulkių pavidalu nusėdusios ant metalo
paviršiaus, prasideda elektrocheminė korozija tirpale.
 2.1.4 Apsauga nuo korozijos

Paprasčiausias korozijos pavyzdys yra degenų susidarymas geležies paviršiuje, esant

aukštai temperatūrai. Degenų sudėtis priklauso nuo temperatūros. Kad būtų atsparesni
korozijai, angliniai plienai paprastai oksiduojami ne aukštesnėje kaip 570° C temperatūroje. Tada
plieno paviršius apsitraukia magnetito sluoksniu, pasižyminčiu geromis apsauginėmis savybėmis
nelabai agresyvioje aplinkoje.
Visame pasaulyje daug dėmesio skiriama metalų apsaugai nuo korozijos, nes dėl jos
patiriami
metalo nuostoliai per metus sudaro apie 10-12 % išlydomo metalo kiekio. Kadangi korozijos
priežastys ir rūšys labai įvairios, tai nėra universalaus metodo metalui nuo jos apsaugoti.
Kaskart
reikia atsižvelgti į sąlygas, kuriomis metalinės detalės dirba.
Metalo parinkimas ir jo apdorojimas. Norint apsaugoti nuo korozijos, reikia tinkamai
parinkti metalą.
Yra daug metalų, kurie ne tik atsparūs korozijai, bet ir pasižymi geromis mechaninėmis
savybėmis
(pvz., nerūdijantysis, kaitrai atsparusis plienas, spalvotieji metalai ir jų lydiniai).
Labai svarbu tinkamas metalo apdirbimas. Netinkamai jį apdirbus gali prasidėti korozija
(austenitinių
plienų tarpkristalinė korozija). Korozijos priežastis gali būti ir struktūriniai suvirinto metalo
pokyčiai,
nes nevienalytėje struktūroje susidaro potencialų skirtumas. Metalas tuo atsparesnis
korozijai, kuo
jis vienalytiškesnis ir kuo mažiau jame teršalų.
Konstrukcinis parinkimas. Korozija priklauso ir nuo gaminių konstrukcijos, ypač kai juos
veikia atmosfera. Konstrukcijos dalys turi būti gerai prieinamos, kad būtų galima išvalyti ir
perdažyti.
Labai svarbu, kad nesiliestų skirtingų potencialų metalai, ypač konstrukcijos, naudojamos
agresyvioje aplinkoje.
Metalų paviršių apdirbimas. Kuo glotnesnis paviršius, tuo metalas atsparesnis korozijai. Ant
šiurkštaus paviršiaus nusėdusiose dulkėse kaupiasi drėgmė, sukelianti koroziją, sunkiau
susidaro
 apsauginės oksidų plėvelės. Koroziją labai veiksmingai sumažina, pavyzdžiui, paviršiaus
kietinimas šratasraute mašina, poliravimas besisukančio minkšto veltinio disku
patepant poliravimo
pasta.
Metalų paviršiaus dengimas korozijai atspariomis medžiagomis. Tai vienas veiksmingiausių
ir
dažniausių kovos su korozija būdų. Parenkant dengiamąją medžiagą, atsižvelgiama į tai,
kokį
korozinį, mechaninį ir šiluminį poveikį patirs gaminys. Be to, atsižvelgiama į jo formą,
matmenis,
didumą, taip pat į kainą.
Metalų paviršiaus apsaugai nuo korozijos naudojamos šios apsauginės dangos: metalo
(aliuminio, kadmio, chromo, vario, nikelio, cinko bei įvairių lydinių), metalo junginių
(oksidų, oksidų-
chromatų, fosfatų ir kt.) ir nemetalų (tepalų, lakų, dažų, dervų, gumos, emalio, keramikos ir
kt.)
Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, keramikos mokytoja Janina Budrienė man
davė molio gabaliuką. Pradžioje kilo idėjų nulipdyti maža kubą, vėliau iš likučiu išlipdžiau ruonį.
Lipdydama naudojau plastilino peiliuką, kad atpjaučiau gabaliuką. Atpjovus ėmiau lipdyti kubo
formą bei ruonį. Lipdydama pastebėjau, kad molis greitai kietėja. Jis nešilo rankoje.
Sulipdytą palikau. Jis ėmė kietėti. Parai praėjus gabaliukas tapo kaip akmuo. Numetusi jį, jis
sudužo.
Metalų ir jų gaminių laikinajai saugai nuo korozijos – o tai dažniai taikoma žemės
ūkio technikos
saugojimui tarp darbų sezonų, ilgesniam laikui sustabdžius įrenginius, saugant atsargines
dalis ir kt.
– naudojami konservaciniai tepalai, alyvos, vaškai polimerų mišiniai, plėvėdariai naftos
mišiniai ir
apsauginės emulsijos su įvairiais korozijos lėtikliais.
 3. Tiriamoji dalis

3.1. Geležies lazdelių patalpintų į skirtingus skysčius stebėjimas

Tiriamasis darbas- penkias metalines lazdeles patalpiname į 5 skirtingus skysčius

1:lazdele įmerkta į 100%vandenį(H2O)

2: lazdele įmerkta į 50%vandenį(H2O) ir 50% vandenį(H2O)
3: lazdele įmerkta į 100% aliejų
4: lazdele įmerkta į33% vandenį(H2O), 33%vandenį(H2O) ir 33% aliejų
5 lazdele įmerkta į 100%vandens ir acto mišinį

Nuotraukos

1:lazedle įmerkta į 100%vandenį(H2O)

1 prieš dedant i skystį 2 28dienų skystija

3 42dienų skystija 4 56dienų skuystija

5 70dienų skystija 6 84dienų skystija

7 98 dienų skystija

2: lazdele įmerkta į 50%vandenį(H2O) ir 50% vandenį(H2O)

1 prieš dedant i skystį 2 28dienų skystija

3 42dienų skystija 4 56dienų skuystija

5 70dienų skystija 6 84dienų skystija

 3: lazdele įmerkta į 100% aliejų

1 prieš dedant i skystį 2 28dienų skystija

3 42dienų skystija 4 56dienų skuystija

5 70dienų skystija 6 84dienų skystija

7 98 dienų skystija

4: lazdele įmerkta į33% vandenį(H2O), 33%vandenį(H2O) ir 33% aliejų

1 prieš dedant i skystį 2 28dienų skystija

3 42dienų skystija 4 56dienų skuystija

5 70dienų skystija 6 84dienų skystija

7 98 dienų skystija

5 lazdele įmerkta į 100%vandens ir acto mišinį

1 prieš dedant i skystį 2 28dienų skystija

3 42dienų skystija 4 56dienų skuystija

5 70dienų skystija 6 84dienų skystija

7 98 dienų skystija
3.1.1pastebėjimai

1:lazedlė įmerkta į 100%vandenį(H2O)

1.ant visos lazdelės atsirado ir plito rudis kuri yra tvirtai prisikabinusi prie lazdelės
2.ši lazdelė surūdijo daugiausiai

2: lazdele įmerkta į 50%vandenį(H2O) ir 50% vandenį(H2O)

1:ant pusės lazdelės atsirado ir plito rudis kuri yra tvirtai prisikabinusi prie lazdelės
2:vietoja kur lazdele skyrė vanduo ir oras aprūdijo stipriausiai

3: lazdele įmerkta į 100% aliejų

1:lazdele nekito (jokia reakcija neįvyko)

4: lazdele įmerkta į33% vandenį(H2O), 33%vandenį(H2O) ir 33% aliejų

1:ant trečdalio lazdelės atsirado ir plito rudis kuri yra tvirtai prisikabinusi prie lazdelės
2. vietoja kur lazdele skyrė vanduo ir aliejus aprūdijo stipriausiai

5 lazdele įmerkta į 100%vandens ir acto mišinį

1. ant visos lazdelės atsirado ir plito rudis kuri yra tvirtai prisikabinusi prie lazdelės
2.rūdis įgavo tamsę juodą spalva
3.ši lazdelė surūdijo mažiau nei lazdelė vandenyje
 3.2. Lazdeles padengiamos lako sluoksniu

Tiriamasis darbas- penkias metalines lazdeles kas savaite vis per naujo nupurškiame laku ir įdedame i 5
skirtingus skysčius

.2.1. pastebėjimai

Nei viena lazdelė su lako sluoksniu neaprūdijo

4. Išvados ir pasiūlymai

4.1 Išvados
Supratau, kad metalai skirtinguose aplinkuose rūdija skirtingu greičiu arba išvis nerūdija.
Metalus galime apsaugoti padengiant juos įvairiomis medžiagomis. Man reikėjo daug kantrybės
tiriant geležies rūdijimą.

4.2 Pasiūlymai
Pasiūlyčiau žmonėms atsižvelgti į metalinius daiktus supančius juos bei juos apsaugoti.
Siūlyčiau, nes mano manymu reikia saugoti ir taupyti savo turimus daiktus

14
 Literatūros ir informacijos šaltinių sąrašas

15