KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS ELEKTRONIKOS ININERIJOS KATEDRA

Nerijus BAGDANAVIIUS, Antanas DUMIUS, Vytautas MARKEVIIUS, Dangirutis NAVIKAS

MEDIAG MOKSLAS IR ININERIJA

Laboratoriniai darbai Mokomoji knyga

2011

Recenzavo:

doc. dr. Tomas Adomkus (KTU) ir doc. dr. Andrius Chaziachmetovas (KTU).

Mokomojoje knygoje pateikiami studij modulio Mediag mokslas ir ininerija laboratorini darb atlikimo metodikos apraymai bei mediag mokslo ir ininerijos teoriniai pagrindai, reikalingi praktiniams darbams atlikti. is leidinys yra orientuotas Elektronikos ininerijos bakalaur studij programas, taip pat irykina tuos dalykus, su kuriais susiduriama elektronin s aparatros konstravimo ir gamybos procese. Mokomoji knyga skirta elektronikos specialybi nuolatini (dienini) ir itstini (neakivaizdini) studij studentams.

N. Bagdanaviius, A. Dumius, V. Markeviius, D. Navikas, 2011

ISBN 978-609-02-0025-4

TURINYS VADAS ................................................................................................. 4 1 DARBAS. Laidinink savybi tyrimas................................................ 5 2 DARBAS. Tauriojo metalo varos temperatrin s priklausomyb s tyrimas ........................................................................ 11 3 DARBAS. Puslaidininki elektrinio laidumo tyrimas ....................... 18 4 DARBAS. Fotorezistoriams naudojam puslaidininkini mediag tyrimas .................................................................................. 23 5 DARBAS. Mediag, naudojam varistoriams gaminti, tyrimas...... 28 6 DARBAS. Holo efekto tyrimas ......................................................... 36 7 DARBAS. Kiet dielektrik dielektrin s skvarbos tyrimas............... 43 8 DARBAS. Izoliacini mediag dielektrin s skvarbos bei nuostoli kampo tyrimas....................................................................... 50 9 DARBAS. Dielektrik elektrinio atsparumo tyrimas ........................ 58 10 DARBAS. Mediag magnet jimo charakteristik tyrimas........... 63 NAUDOTA LITERATRA................................................................. 74 PRIEDAI............................................................................................... 75 1 priedas. Darbo tvarkos ir darbo saugos laboratorijoje taisykl s .... 76 2 priedas. Reikalavimai laboratorinio darbo ataskaitai..................... 80 3 priedas. Laboratorini tyrim stendo ERM1 apraymas ............... 82 4 priedas. Matuoklio ESCORT ELC-3133A apraymas .................. 86 5 priedas. Ataskaitos virelio pavyzdys ............................................ 88 6 priedas. Ataskaitos pavyzdys ......................................................... 89 7 priedas. Magnetini mediag parametrai ..................................... 93

VADAS ioje knygoje pateikiami studij modulio Mediag mokslas ir ininerija laboratorini darb atlikimo metodikos apraymai bei mediag mokslo ir ininerijos teoriniai pagrindai, reikalingi praktiniams darbams atlikti. is leidinys yra orientuotas Elektronikos ininerijos bakalaur studij programas, taip pat irykina tuos dalykus, su kuriais susiduriama elektronin s aparatros konstravimo ir gamybos procese. Pagrindiniai laboratorini darb tikslai: susipainti su laboratorijoje naudojama elektronine aparatra ir imokti ja naudotis; gyti eksperimentavimo gdi, imokti praktikai tirti elektronikos mediag pagrindini charakteristik priklausomybes nuo temperatros, elektrinio reimo ir kit faktori; tvirtinti per paskaitas gytas inias, eksperimentikai patikrinti pagrindinius teorinius teiginius, imokti apibendrinti eksperiment rezultatus ir palyginti juos su teorin mis ivadomis. Laboratorini darb uduotyse nurodomas darb turinys, atlikimo metodai ir nuoseklumas, maket ir prietais komplektacija, taip pat konkrets reikalavimai atlik jams. Prie laboratorini darb pradi kiekvienas studentas privalo susipainti su darbo ir saugos laboratorijoje taisykl mis, kurios yra pateiktos 1 priede, o reikalavimai darbo ataskaitai aprayti 2 priede. Taip pat 5 priede pateiktas ataskaitos virelio pavyzdys, o 6 priede pateiktas laboratorinio darbo ataskaitos pavyzdys. Reikiame nuoirdi pad k leidinio recenzentams doc. dr. Tomui Adomkui ir doc. dr. Andriui Chaziachmetovui, kuri vertingos pastabos pad jo ymiai pagerinti rankrat. Autoriai atsiprao u galimas klaidas ir netikslumus.

1 DARBAS. Laidinink savybi tyrimas Darbo tikslas susipainti su labiausiai paplitusiais metaliniais laidininkais (grynaisiais metalais ir lydiniais), itirti j varos temperatrines priklausomybes bei nustatyti varos tamperatrinius koeficientus. Teorin dalis Plaiausiai elektronikoje naudojami kieti laidininkai yra metalai ir j lydiniai (metalin s mediagos). Metalin s mediagos (metalai) priklauso kristalini mediag grupei. Kristalini mediag atomai yra isid st vienas kito atvilgiu grietai nustatyta tvarka ties mis. ios ties s eina lygiagreiai trimis kryptimis ir, tarpusavyje susikirsdamos, sudaro erdvin gardel. Joje atomai yra tiesi susikirtimo takuose, vadinamuose kristalin s gardel s mazgais. Gaminant lydinius, vieno metalo atomai gali siterpti kito metalo gardel, kartu su juo sudaryti vien bendr kristalin gardel. Tokie lydiniai vadinami kietaisiais tirpalais. Esant tam tikram kiekybiniam santykiui ir labai skirtingoms lydymosi temperatroms, ilydyti metalai gali nesudaryti kieto tirpalo, o susikristalizuoti kiekvienas atskirus grdelius. Tuo atveju lydinys bus lydymui imt metal kristal mechaninis miinys. Lydant metal su metalu, gali susidaryti cheminis junginys, kurio kristalin struktra bus skirtinga nuo lydymui imt (pradini) metal struktros [1, 4, 9-12]. Elektros tampos neveikiamame laidininke laisvi elektronai dalyvauja netvarkingame iluminiame jud jime. Jie juda vairiomis kryptimis, tolygiai pasiskirstydami visame metalo tryje. Patys atomai, netek elektron, virsta teigiamais jonais, kurie yra isid st kristalin s gardel s mazguose. Taigi metalinis laidininkas sudarytas i teigiam jon, svyruojani apie savo mazgus, ir i netvarkingai judani laisv elektron. Prijungus prie laidininko gal elektros tamp, elektronai pradeda jud ti (dreifuoti) kryptimi, prieinga elektrinio lauko vektoriui E. is kryptingas elektron jud jimas ir yra elektros srov metaluose. Kadangi laisv elekron metaluose yra labai daug, tai elektros srov juose sustipr s tiek kart, kiek kart padidinsime tamp, prijungt prie laidininko gal. Tai reikia, kad metal laidumas G arba elektrin vara R, keiiantis
5

prijungtai tampai, lieka pastovus. i savyb bdinga visiems metaliniams laidininkams. Ji gali bti ireikiama Omo d sniu diferencin je formoje
J = E ,

(1.1)

ia J srov s tankis, A/m2; E elektrinio lauko stiprumas, V/m; lyginamasis laidumas, S/m [1, 4]. Vietoje lyginamojo laidumo danai naudojamas prieingas jam dydis lyginamoji vara = 1 . Laidininko, kurio vara R( ), ilgis l(m) ir skerspjvio plotas S(m2), lyginamoji vara apskaiiuojama pagal formul
=
RS l
(1.2)

ir matuojama ( m). Bet kurio metalinio laidininko vara priklauso nuo temperatros. Temperatrai kylant, laidininko vara did ja, o temperatrai krentant ma ja. Kaitindami laidinink, padidiname jon, i kuri sudaryta jo kristalin gardel , energij, d l to padid ja j svyravimai kristalin s gardel s mazguose [10]. D l jon svyravim sunkiau jud ti laisviesiems elektronams, jie vis daniau susiduria su jonais ir tod l maiau j dalyvauja, perduodant elektros srov. Taigi srov susilpn ja, nors tampa lieka pastovi. Tod l, kylant temperatrai, srov laidininke ma ja, nors tampa lieka nepakitusi. Tai rodo, jog laidininko vara padid jo. Jeigu Rt paym sime laidininko elektrin var, esant temperatrai t, o R0 var, esant pradinei temperatrai t0, tai Rt galima apskaiiuoti, naudojantis formule
Rt = R0 [1 + (t t 0 )] ,
(1.3)

ia Rt laidininko vara, esant temperatrai t; R0 laidininko vara, esant pradinei temperatrai; temperatrinis varos koeficientas, esant pradinei temperatrai t0. Jis rodo, kiek pasikeiia laidininko vara, pasikeitus temperatrai 1 C. Lyginamosios varos priklausomyb nuo temperatros ireikiama taip pat, kaip ir bendrosios varos priklausomyb nuo temperatros
t = 0 [1 + (t t 0 )] ,
(1.4)

ia t lyginamoji vara C temperatroje; 0 savitoji vara pradin je temperatroje t0; - to laidininko varos temperatrinis koeficientas
6

pradin je temperatroje t0; t pasirinktoji temperatra C; t0 pradin temperatra C [3]. Gryni metalai sudaro maos lyginamosios varos laidinink grup. I i metal (vario, aliuminio) gaminami apvij, montainiai ir instaliaciniai laidai bei kabeliai. Varis yra vienas svarbiausi laidinink, nes yra labai laidus elektrai, stiprus ir atsparus korozijai. Pagal elektrin laidum varis i metal yra antras (po sidabro). Laidininkams naudojamas varis gaminamas i vario luit. Elektrolitin se voniose nuolatine srove i jo ivalomos priemaios. Varis ne tik laidus elektrai, bet ir plastikas, d l to i jo itempiama iki 0,01 mm skersmens viela. Valcuojant gaunama iki 0,1 mm storio juosta ir 0,01 mm storio varin folija. Normaliomis atmosferos slygomis laidininkams naudojamas varis yra atsparus korozijai. Ore variniai laidai l tai apsidengia plonu vario oksido (CuO) sluoksniu. Susidariusi oksido pl vel saugo var nuo tolesn s oksidacijos. Vario korozij sukelia: sieros vandenilis (H2S), amoniakas (NH3), azoto oksidas (NO), azoto rgties garai ir kai kurie kiti reagentai. Varis yra oranin s spalvos ir lydosi 1083 C temperatroje. Vario temperatrinis linijinio pl timosi koeficientas yra 1710-6 1/C [1, 3]. Be maos lyginamosios varos mediag, elektronikoje naudojamos ir didel s varos mediagos. Tai daugiausia lydiniai, kuri pagrind sudaro varis, nikelis, chromas bei kiti metalai. i lydini gaminiai (viela ir juostos) naudojami reostatuose, prievar se ir pavyzdiniuose varynuose. Gaminti iuos prietaisus i varin s ar aliumin s vielos, kurios lyginamoji vara maa, yra neracionalu, nes jie bt pernelyg dideli matmen. Be to, vario, aliuminio ir kit grynj metal temperatrinis varos koeficientas yra palyginti didelis ( = 0,00400 0,00423 1/C), tod l toki reostat vara smarkiai kist, svyruojant temperatrai. Laidinink kietj metal tirpal lyginamoji vara yra didel ir temperatrinis varos koeficientas maas ( = 0,00003 0,00015 1/C), tod l i j gaminami stabilios elektrin s varos reostatai ir kiti prietaisai. Etaloniniai rezistoriai gaminami i lydini, kurie vadinami manganinais. Jie susideda i vario (Cu), mangano (Mn) ir nikelio (Ni). Labiausiai paplits tokios sud ties manganinas: Cu 86 %; Mn 12 %; Ni 2 %. Manganino lydiniuose gali bti: Cu 84-86 %; Mn 11-13 %; Ni 2-3 % [1, 3-4]. Savyb ms stabilizuoti manganin maioma sidabro (0,1 %),
7

geleies (0,2-0,5 %) ir aliuminio (0,2-0,5 %). Manganinas yra viesiai oranin s spalvos. Vidutinis tankis 8,4 g/cm3, lydymosi temperatra 960 C arba auktesn . Konstantanas taip pat yra vario-nikelio lydinys, bet nikelio jame yra ymiai daugiau, negu manganine. Konstantane vario yra 60-65 %, o nikelio 41- 39 % ir mangano 1-2 %. Konstantano temperatrinis varos koeficientas yra labai maas. Praktikai jis lygus nuliui. Tod l, kintant temperatrai, konstantano elektrin vara nesikeiia, o tai yra naudinga jo savyb . Konstantanas yra sidabrikai baltos spalvos, jo tankis 8,9 g/cm3, lydymosi temperatra 1270 C. I konstantano gaminama nuo 0,03 iki 5,0 mm skersmens kieta ir minkta viela. Konstantano viela yra naudojama, gaminant reostatus ir termoporas. Termoporos gaminamos i konstantano ir vario viel. Kaitinant konstantano ir vario viel sujungimo vietoje atsiranda ymi termoelektrovaros j ga, tod l galima ias termoporas naudoti temperatrai iki 300 C matuoti. Auktesn je kaip 300 C temperatroje varis pradeda smarkiai oksiduotis. 500 C ir auktesn je temperatroje prasideda neizoliuot konstantano laid ymi oksidacija. Elektros kaitinimo prietaisams reikalingi kariui atspars didel s varos lydiniai, nesioksiduojantys auktoje temperatroje. Min t lydini lyginamoji vara turi bti didel , o temperatrinis varos koeficientas turi bti maas [1, 12]. iuos reikalavimus atitinka dviej tip lydiniai: nikelio (Ni) ir chromo (Cr) lydiniai, vadinami nichromais, ir nikelio, chromo ir geleies lydiniai, vadinami ferinichromais. Be to, plaiai naudojami ir geleies, chromo ir aliuminio lydiniai, vadinami fechraliais ir chromaliais. Tie lydiniai skiriasi komponent kiekiu ir atitinkamai nevienodu atsparumu kariui bei elektrin mis charakteristikomis. Visi ivardytieji lydiniai yra ned sningos struktros kieti metal tirpalai. i lydini paviriuje kaitinant susidaro vientisa chromo ir nikelio oksid (Cr2O3 ir NiO) apsaugin pl vel . Ji atspari auktai 900-1100 C temperatrai ir patikimai apsaugo lydinius nuo deguonies. D l to kariui atspari lydini vielos ir juostos ilgai naudojamos nesuyra. Kontroliniai klausimai 1. Kokia yra metal struktra? 2. Kokiais vienetais matuojama ir pagal koki formul skaiiuojama metal lyginamoji vara?
8

3. Kas yra laidininko lyginamosios varos temperatrinis koeficientas ir koki mediag savyb jis apibdina? 4. kokias pagrindines grupes galima suskirstyti metalinius laidininkus? 5. Apibdinkite didel s varos lydinius ir pasakykite kur jie naudojami.

Darbo eiga 1. Patikrinkite prietais eminim. 2. junkite stend ERM1 (stendo apraymas pateiktas 3 priede) ir matuokl ECL-3133A (prietaiso apraymas pateiktas 4 priede). 3. Matuoklio mygtuku L/C/R parinkite varos matavimo reim R. Matavimo ribas matuoklis nustato automatikai. Indikatorius PAL/SER turi rodyti SER. 4. Itirkite esam pavyzdi, kuri duomenys pateikti 1.1 lentel je, temperatrines varos priklausomybes.
1.1 lentel . Tiriamj pavyzdi duomenys Pavyzdio Nr. 1 2 3 4 Mediaga Varis Konstantanas Manganinas Nichromas Laido ilgis l, m 0,85 0,535 0,2 0,5 Diametras d, mm 0,28 0,09 0,11 0,3

Pastaba. Lentel je pamin t mediag sud tis yra sekanti: konstantanas (Cu 60 %; Ni 40 %); manganinas (Cu 85 %; Mn 12 %; Ni 3 %); nichromas (Ni 80 %; Cr 18,5 %; Mn 1,5 %). 5. Nuosekliai nuspausdami stendo 1 4 jungiklius, imatuokite pavyzdi varas R, esant kambario temperatrai. Apskaiiuokite pagal (1.2) formul lyginamj mediag var . Rezultatus suraykite 1.2 lentel.
9

1.2 lentel . Laidinink vara ir lyginamoji vara Pavyzdio Nr. 1 2 3 4 Mediaga Varis Konstantanas Manganinas Nichromas R, , m

6. Atlikite varos matavimus temperatr diapazone 100 C... 20 C, intervalu 20 C. junkite stendo jungikl Kaitinimas, palaukite kol kamera ils iki 100 C (temperatr indikuoja stende esantis prietaisas) ir atlikite 1 4 pavyzdi varos matavimus kamerai v stant prie 100 C, 80 C, 60 C, 40 C ir 20 C temperatr. 7. Apskaiiuokite lyginamsias varas , esant skirtingoms temperatroms, ir pagal (1.4) formul nustatykite varos temperatrinius koeficientus . Rezultatus suraykite 1.3 lentel.
1.3 lentel . Varos temperatrin s priklausomyb s 100 C Pvz. Nr. R, , m 1 2 3 4 80 C R 60 C R 40 C R 20 C R

C-1

8. Pagal matavim ir skaiiavim rezultatus nubraiykite temperatrines priklausomybes R = (T), = f(T). 9. Atlikite gaut d sningum analiz ir padarykite ivadas.

Ataskaitos turinys - tiriamj pavyzdi duomenys; - matavim ir skaiiavim rezultat lentel s; - grafin s varos ir lyginamosios varos priklausomyb s nuo temperatros; - gaut rezultat analiz , ivados.

10

2 DARBAS. Tauriojo metalo varos temperatrin s priklausomyb s tyrimas Darbo tikslas atlikti rezistoriaus, pagaminto i tauriojo metalo (iuo atveju platinos), varos matavimus ir itirti varos funkcin priklausomyb nuo temperatros. Teorin dalis Skirting mediag lyginamasis elektrinis laidumas kinta labai plaiame intervale: nuo 1020 S/m superlaidininkuose iki 10-22 S/m geriausiose elektroizoliacin se mediagose. Tai atitinka lyginamosios elektrin s varos diapazon nuo 10-20 m iki 1022 m [1, 3-4, 11-12]. Pagrindin s ir paios svarbiausios laidij mediag savyb s, nepriklausomai nuo j panaudojimo srities, yra apibdinamos lyginamuoju elektriniu laidumu arba atvirkiu jam dydiu lyginamja vara. Kadangi ie dydiai priklauso nuo temperatros, btina inoti dar ir lyginamojo laidumo temperatrin koeficient arba lyginamosios varos temperatrin koeficient, apibdinanius temperatrin s priklausomyb s charakter. Svarbus laidinink parametras yra ir iluminio laidumo koeficientas, kuris daugeliui metal susietas su lyginamuoju elektriniu laidumu Vydemano-Franco d sniu [3]

= L0 T ,

(2.1)

ia temperatrinis ilumos laidumo koeficientas, W/(mK); laidininko savitasis laidis, S/m; L0 Lorenzo (Lorenco) skaiius, L0 =2,4510-8 V2/K2; T termodinamin temperatra, K. Elektrovakuumin je technikoje, svarbiu metal parametru gali bti laikoma elektrono i jimo energija. Metal elektrinis laidumas apsprendiamas laisvj elektron galimybe jud ti metalo kristalin je gardel je veikiant ioriniam elektriniam laukui. Kristalin gardel yra sistema, sudaryta i teigiam jon, tarp kuri isid sto laisvieji elektronai. ie laisvieji elektronai atlieka chaotikus iluminius judesius visomis kryptimis, be to, kiekvienas elektronas tam
11

tikr laik yra alia kurio nors i teigiam jon. Tokiu bdu sistema kaip visuma ilieka elektrikai neutrali [9-11]. Jeigu tokia sistema yra veikiama iorinio elektrinio lauko, elektronai gyja papildom jud jimo greiio dedamj, nukreipt prieinga ioriniam laukui kryptimi ir besisumuojani su iluminio elektrono jud jimo greiiu. Btent is papildomas dreifo greitis arba perneimo greitis ir slygoja elektros srov s atsiradim. Kuomet elektronai juda veikiami iorinio elektrinio lauko, j kelyje atsiranda klitys, kurios trukdo iam jud jimui. Tokios klitys yra elektrin s varos egzistavimo fizin prieastis. Elektron jud jimui trukdo teigiami jonai kristalin s gardel s mazguose ir i jon virpesiai, kuri amplitud yra tuo didesn , kuo didesn yra temperatra. io reikinio pasekm yra metal lyginamosios varos did jimas kylant temperatrai. Sutik klit elektronai atiduoda jai savo kinetin energij. D l to metalai yla, tekant jais elektros srovei. Dalis elektros energijos, kuri tokiu bdu virsta iluma, vadinama Daulio iluma arba Daulio nuostoliais. Individuals kiekvieno atskiro elektrono greiiai ir keliai iki susidrimo yra labai skirtingi, tod l elektron jud jimui apibdinti naudojamos svokos vidutinis perneimo greitis ir vidutinis laisvo prab gimo kelias. Per vidutin perneimo greit apibr iama labai svarbi io proceso charakteristika elektron judrumas [3]
u= Vvid , E
(2.2)

ia u elektron judrumas; Vvid vidutinis elektron perneimo greitis; E elektrinio lauko stiprumas. Kaip matome, elektron judrumas gali bti apibr iamas kaip vidutinis j perneimo greitis vienetinio stiprumo elektriniame lauke. Mediagos lyginamasis elektrinis laidumas yra makroskopin savyb , kuri glaudiai siejasi su mikroskopiniais dydiais, o btent su laisvj krvinink koncentracija bei judrumu. Kai mediagoje yra m skirting krvinink, jos lyginamasis laidumas apraomas lygtimi [3]
= ni qi ui ,
i =1 m

(2.3)

ia lyginamasis elektrinis laidumas; ni laisvj i-tojo tipo krvinink kiekis trio vienete (t.y. koncentracija); qi laisvj i-tojo tipo krvinink krvis; ui laisvj i-tojo tipo krvinink judrumas.
12

Galima teigti, kad lyginamasis elektrinis laidumas priklauso nuo t faktori, kurie turi takos mediagoje esani laisvj krvinink koncentracijai, judrumui bei krvio dydiui. Metaluose dominuojantis krvinink tipas yra elektronai, tod l metal lyginamj elektrin laidum lemia tie faktoriai, kurie takoja elektron koncentracij bei judrum [3, 9-12]. Elektron koncentracija metaluose praktikai nepriklauso nuo temperatros. Tiksliau kalbant, kylant temperatrai elektron koncentracija l tai ma ja d l metal iluminio pl timosi. Labiausiai jautrus iorini faktori veikimui yra metaluose esani elektron judrumas. Pirmiausia, jis priklauso nuo temperatros. Be to, elektron judrum gali sumainti ir iorinis magnetinis laukas (magnetovaros reikinys). Priemaios ir teralai, o taip pat mechaniniai poveikiai, t.y. faktoriai, veikiantys metalo kristalin s gardel s struktros tvarkingum, taip pat takoja elektron judrum. Tarp metalo struktros ir lyginamojo laidumo egzistuoja tam tikras ryys. Bendru atveju metal lyginamasis laidumas yra tuo didesnis, kuo tvarkingesn metalo daleli struktra, t. y. kuo taisyklingesn metalo kristalin gardel ir kuo emesn temperatra. Bet kurie kristalin s gardel s defektai, ar tai bt ,,svetimi atomai kristalin je gardel je, ar mechanini poveiki sukelti gardel s defektai, visada sumaina metalo lyginamj laidum. D l to metal lydini lyginamasis laidumas bendru atveju yra maesnis negu gryn metal. Gaminant laidininkus j apdirbimo metu vyksta vairs struktros pokyiai. Mechaninis apdirbimas, pavyzdiui, valcavimas, ekstruzija visada iaukia didelio skaiiaus defekt atsiradim d l deformacij, pasireikiani metale. Tai labai neigiamai veikia mediagos lyginamj laidum. Pradin arba bent jau tinkam naudojimui laidumo reikm galima pasiekti tam tikru papildomu apdirbimu atkaitinimu. Atkaitinimo metu mediaga yra ildoma iki pakankamai auktos temperatros ir ilaikoma joje tam tikr laik. Paprastai iuo atveju mediaga laikoma neleidiani oksiduotis duj atmosferoje [3, 12]. Metal lyginamasis elektrinis laidumas ma ja kylant temperatrai. Kadangi laisvj elektron koncentracija metaluose labai maai priklauso nuo temperatros, elektrinio laidumo temperatrin s priklausomyb s pagrindin prieastis yra elektron judrumo ma jimas kylant temperatrai. is elektron judrumo ma jimas vyksta d l to, kad kylant temperatrai sutrump ja j vidutinis laisvojo prab gimo kelias, nes padid ja elektron susidrimo su kristalin s gardel s mazgais tikimyb .
13

Metalini laidinink lyginamj elektrin var galima ireikti formule

= 0 + T ,
(2.4)

ia lyginamoji vara; 0 liekamoji lyginamosios varos dedamoji, nepriklausanti nuo temperatros ir proporcinga priemai koncentracijai; T lyginamosios varos dedamoji, priklausanti tik nuo temperatros T. Kriogenini temperatr srityje nesuperlaidi metalini laidinink lyginamoji vara yra baigtin (t. y. nelygi nuliui), bet vari (be priemai) metal varos reikm labai maa. prast darbini temperatr srityje lyginamosios elektrin s varos temperatrin priklausomyb siaurame temperatr diapazone apraoma iraika [1, 3-4]
(T ) = 0 (1 + (T T0 )) ,
(2.5)

ia 0 lyginamasis laidumas, esant temperatrai T0; vidutinis lyginamosios varos temperatrinis koeficientas.

Taurieji metalai [3]. A u k s a s geltonos spalvos aukto plastikumo metalas (santykinis pailg jimas tempiant iki 40 %). Elektronikoje auksas naudojamas kontakt gamyboje, antikoroziniams padengimams, pl velini mikroschem laidinink vakuuminiam ugarinimui. S i d a b r a s baltos spalvos blizgantis, atsparus oksidavimuisi normalioje temperatroje metalas. Sidabras pasiymi paia maiausia lyginamja elektrine vara. Sidabro vielos mechanin s savyb s: atsparumo riba tempiant 200 MPa, I I 50 %. I tokios vielos gaminami kontaktai silpn srovi komutavimui. Sidabras taip pat naudojamas aukt dani tais padengimams, o taip pat juo dengiami dielektrikai. deginimo ir vakuuminio igarinimo metodais gaminami keramini ir rutini kondensatori elektrodai. Sidabro trkumas migracija dielektriko paviriuje arba jo gyl, esant auktai temperatrai ir dr gmei. Cheminis atsparumas maesnis negu kit taurij metal. P l a t i n a (Platinum), Pt periodin s element lentel s VIII grup s cheminis elementas, Platinos grup s metalas. Atominis skaiius 78, atomin mas 195,09. Gamtin platin sudaro 6 izotopai, i j daugiausia yra 195Pt (33 %), ir 194Pt (32,9 %). Platina sudaro 110-6 em s plutos
14

mas s. Platina grynuoli klas s mineralas. Paprastai turi iki 35 % paladio, geleies, iridio, osmio, vario, nikelio, radio, aukso priemai. Platina yra kali, tsi, lengvai tempiama, tampuojama ir valcuojama. Lydymosi temperatra 1769 C, virimo 4300 C. Laidi elektrai, chemikai neaktyvi, atspari korozijai, tirpsta tik karalikajame vandenyje. Kaitinama reaguoja su bromu, siera, selenu, fosforu. Sudaro daug kompleksini jungini. Gaunama i platinos grup s metal koncentrat, kurie yra nikelio, vario elektroliz s gavybos atliekos. I platinos ir jos lydini gaminami atspars korozijai ir cheminiams reagentams indai, aparatra, daromi elektrodai ir elektriniai kontaktai, variniai termometrai ir termoporos. Platina praktikai nereaguojantis su deguonimi ir atsparus vairiausiems reagentams metalas. Puikiai apdorojama mechanikai, galima itempti plon viel arba juost. Atsparumo riba tempimui po atkaitinimo 150 MPa, I I = 30-35 %. Platina naudojama termopor gamyboje. Poroje su platinos rodio lydiniu galima matuoti iki 1600 C temperatr. I platinos gaminamos deginimo pastos. Ypatingai plona viela (diametras 1 m) naudojama prietais jautrij element gamyboje. D l mao mechaninio atsparumo gryna platina retai naudojama kontakt gamyboje. Ji gali bti naudojama kontaktiniams lydiniams. Platinos lydinys su iridiu atsparus oksidavimuisi ir dilimui, pasiymi auktu stiprumu ir gali atlikti komutacij dideliu daniu. Taiau tokie kontaktai yra brangs ir naudojami ypa atsakinguose taisuose.

Kontroliniai klausimai 1. Koks yra mediag lyginamojo elektrinio laidumo kitimo intervalas? 2. Kokiais pagrindiniais parametrais apibdinamos laidij mediag savyb s? 3. Kas yra elektros srov ir kas yra elektrin vara? 4. Kas yra ir nuo ko priklauso elektron judrumas? 5. Kokius inote tauriuosius metalus ir kokios yra j savyb s? 6. Kam elektronikoje naudojama platina?

15

Darbo eiga iame darbe bus tiriama funkcin tauriojo metalo priklausomyb tarp varos R ir temperatros T. Teorikai i priklausomyb yra tiesin funkcija, o tai atitinka (2.1) lygt. Tauriojo metalo rezistoriaus var reikia matuoti vairiose temperatrose (intervale nuo kambario temperatros, iki + 400 C) naudojant 2.1 paveiksle pateikt matavimo sistem.

2.1 pav. Eksperimento schema

Rezistorius yra kaitinamas elektrin je krosnel je ir atv sinamas ore. 1. Sujunkite prietaisus taip, kaip parodyta 2.1 paveiksle. Elektrin s krosnel s dar nejunkite tinkl. kikite krosnel temperatros zond per galin je sienel je esani skyl. 2. Kompiuteryje paleiskite program CASSY Lab. Udarykite Settings lang. Paspaud F3, usikraukite matavim konfigracijos fail termo.lab. Dar kart udarykite Settings lang. Virutiniame lange rodoma temperatra (Temperature), apatin je vara () (Resistance). 3. Imatuokite kambario temperatr T ir var R. 4. kikite temperatrin zond krosnel, taip kad matavimo antgalis bt tiksliai alia rezistyvaus elemento. junkite krosnel s maitinimo
16

tamp. Prie nuskaitant kiekvien temperatros ir varos veri por (kiekvienu atveju matuokite pastovios temperatros take) ijung krosnel s maitinimo tamp sulaukite, kol isilygins temperatra. Itraukite rezistori i krosnel s ikart, kai temperatra pasieks maksimali leidiam vert (400 C tauriojo metalo rezistoriui). Imatuokite tauriojo metalo var d stytojo nurodytame temperatr intervale. 5. Matavimo eigoje tirtajam tauriojo metalo rezistoriui tur t bti gauta tiesin priklausomyb tarp temperatros ir varos veri. Apskaiiuokite temperatrin varos koeficient pagal formul
=
RT R0 , R0 (T T0 )
(2.6)

ia T0 kambario temperatra; R0 vara, esant kambario temperatrai; RT vara, esant temperatrai T. 6. Skaiiavimo rezultatus suraykite lentel. 7. Nubraiykite funkcini priklausomybi R= f(T) ir = f(T) grafikus. Pastaba: tauriojo metalo rezistorius pagamintas i platinos.

Ataskaitos turinys trumpas darbo apraymas, eksperimento schema; matavim ir skaiiavim rezultat lentel s; grafin varos priklausomyb nuo temperatros R=f(T); grafin temperatrinio varos koeficiento priklausomyb nuo temperatros =f(T); - gaut rezultat analiz , ivados.

17

3 DARBAS. Puslaidininki elektrinio laidumo tyrimas Darbo tikslas atlikti puslaidininkinio rezistoriaus varos matavim ir varos funkcin s priklausomyb s nuo temperatros tyrim. Teorin dalis Puslaidininkiuose elektros srov teka d l krvinink dreifavimo. Laisvj elektron atsiradim nulemia daug veiksni, kuri svarbiausi puslaidininkio grynumas ir temperatra [4, 8-10]. Puslaidininkiai skirstomi grynuosius ir priemaiinius arba legiruotuosius: donorinius arba elektroninius ir akceptorinius arba skylinius. Grynieji puslaidininkiai. Elektroninis laidumas. Kylant temperatrai (vir absoliutaus nulio), d l kristalin s gardel s ilumini virpesi elektronai gyja papildomai energijos. Kai i energija pasidaro didesn u kovalentinio ryio energij, elektronas tampa laisvu ir gali jud ti kristalo tarpmazgio erdv je. Kitaip sakant, elektronas i valentin s juostos peroka laidumo juost. Skylinis laidumas. Kiekvienas elektronas, peroks laidumo juost, valentin je juostoje palieka skyl, viet, kuri gali pereiti elektronas i bet kurio gretimo atomo. Skyli skaiius lygus laisv elektron skaiiui, tod l j taka laidumui vienoda. Toks savasis laidumas bdingas tik idealiems puslaidininkiams. Elektronikos ininerijai svarbesni yra priemaiiniai puslaidininkiai. Donoriniai puslaidininkiai. keturvalent puslaidinink maiius penkiavaleni priemai (pvz., keturvalent german penkiavalent arsen), penktasis elektronas nesudaro kovalentini ryi. Jo ir jonizuoto penkiavalenio atomo sveika silpna, tod l esant pakankamai temperatrai elektronai peroka laidumo juost. Taip donorinis puslaidininkis tampa laidus elektros srovei. Skirtingai nei grynuose puslaidininkiuose, tokie elektronai skyli nepalieka. Kristaluose, turiniuose donorini priemai, elektroninis laidumas yra pagrindinis, tod l puslaidininkiai su donorin mis priemaiomis dar vadinami elektroniniais arba n tipo puslaidininkiais. Auktesn je temperatroje elektronai peroka laidumo juost valentin je juostoje palikdami skyles. Taigi did jant temperatrai, pvz.,
18

kambario temperatroje, atsiranda ir skylinis laidumas, taiau d l pakankamai didel s priemai koncentracijos elektroninis laidumas ilieka daug kart didesnis u skylin. Elektronai iuo atveju vadinami pagrindiniais krvininkais. Akceptoriniai puslaidininkiai. Akceptorinis puslaidininkis susidaro, jei pavyzdiui, keturvalent puslaidinink vedamos trivalenio elemento priemaios (pvz., keturvalent german trivalentis indis). Kad sudaryt kovalentinius ryius indiui trksta vieno elektrono. Viena jungtis neupildyta j gali upildyti elektronas i valentin s juostos ir susidaro skyl kuri gali perokti kitas elektronas. Tokios priemaios vadinamos akceptoriais, o puslaidininkiai su vyraujani skyli laidumu akceptoriniais arba p tipo puslaidininkiais. Puslaidininki elektrinio laidumo priklausomyb nuo temperatros. Puslaidininkio savasis laidumas ireikiamas formule [4]
= en ,
(3.1)

ia e elektrono krvis; n krvinink koncentracija; krvinink judrumas. Taigi, savasis laidumas priklauso nuo krvinink koncentracijos ir j judrumo. Puslaidininkiuose krvinink koncentracija labai priklauso nuo temperatros, o j judrumas menkai. Judrumo vert nulemia krvinink sklaidos, kurias sukelia vairs kristalin s gardel s defektai, t.y. krvinink kryptingo jud jimo greiio kitimas d l j sveikos su vairiais defektais. Didiausi poveik turi krvinink sveika su jonizuotais atomais ir kristalin s gardel s iluminiai virpesiai. em temperatr srityje, kai atom iluminiai virpesiai silpni, svarbiausi reikm turi jonizuot priemai sukelta sklaida. Aukt temperatr srityje, kai d l ilumini virpesi gardel s atomai pasislenka i pastoviosios pusiausvyros pad ties, vyrauja ilumin sklaida [9-10]. em temperatr srityje, kai vyrauja jonizuot priemai sukelta sklaida, krvinink judrumas, kylant temperatrai did ja, proporcingai
T 2 . Kuo didesnis krvinink iluminis greitis, tuo trumpiau jie bna
3

jonizuoto atomo lauke ir tuo maiau ikraipoma j trajektorija. D l to ilg ja krvinink laisvasis kelias ir did ja j judrumas. Kylant temperatrai iluminiai virpesiai vis labiau isklaido krvininkus, d l to ma ja laisvojo kelio ilgis, taigi ir j judrumas. Aukt temperatr srityje, kai priemai koncentracija n ra labai didel ,
19

krvinink judrumo priklausomyb nuo temperatros yra tokia

T
3 3 2

(3.2)

Taigi, em temperatr srityje krvinink judrumas did ja tiesiog proporcingai T 2 , o aukt temperatr srityje ma ja atvirkiai proporcingai T 2 . inant kaip krvinink judrumas ir koncentracija priklauso nuo temperatros, galima nustatyti puslaidininkio laidumo temperatrin s priklausomyb s pobd. i priklausomyb pusiau logaritminiame mastelyje pavaizduota 3.1 paveiksle [4].
lg d
3

b c a

1/Ti

1/Ts

1/T

3.1 pav. Laidumo priklausomyb nuo temperatros

Kadangi krvinink koncentracija priklauso nuo temperatros labiau nei judrumas, tai priemaiinio laidumo (ruoas ab) ir savojo laidumo (ruoas cd) srityje savojo laidumo priklausomyb (T) praktikai nulemia krvinink koncentracijos priklausomyb nuo temperatros. i grafiko ruo polinkio kampai priklauso atitinkamai nuo donorin s priemaios atom jonizacijos energijos ir nuo puslaidininkio draustin s juostos ploio. Grafiko ruoe bc laidumo temperatrin priklausomyb slygoja krvinink judrumo priklausomyb nuo temperatros. Elektronikos ininerijoje daniausiai naudojami priemaiiniai puslaidininkiai: germanis, silicis, galio arsenidas ir kiti. Dauguma puslaidininkini prietais dirba kambario temperatroje. Per puslaidininkin prietais (diod, tranzistori) tekant srovei jis yla. Puslaidininkinis prietaisas gali normaliai funkcionuoti iki jo temperatra nevirija tam tikros ribos (kol nuosavas laidumas nepradeda pastebimai takoti). Germaniniams prietaisams tai 50 - 55 C, o siliciniams 120 125 C [12].
20

Darbo eiga Darbas atliekamas naudojant matavimo sistem, kurios struktra pateikta 3.2 paveiksle.

3.2 pav. Eksperimento schema

Puslaidininkinis rezistorius kaitinamas elektrin je krosnel je ir atv sinamas ore. 1. Sujunkite prietaisus taip, kaip parodyta 3.2 paveiksle. Elektrin s krosnel s dar nejunkite tinkl. 2. Kompiuteryje paleiskite program CASSY Lab. Udarykite Settings lang. Paspaud F3, usikraukite matavim konfigracijos fail pusl.lab. Dar kart udarykite Settings lang. Virutiniame lange rodoma temperatra (Temperature), apatin je vara () (Resistance). 3. Imatuokite kambario temperatr T ir var R. 4. Kaitinimas elektrin je krosnel je. kikite temperatrin zond krosnel taip, kad matavimo antgalis bt tiksliai alia puslaidininkinio elemento. junkite krosnel s maitinimo tamp. Prie nuskaitant kiekvien temperatros ir varos veri por (kiekvienu atveju matuokite pastovios temperatros take) ijung krosnel s maitinimo tamp sulaukite, kol
21

isilygins temperatra. Itraukite rezistori i krosnel s ikart, kai temperatra pasieks maksimali leidiam vert (190 C). Imatuokite puslaidininkio var d stytojo nurodytame temperatr intervale. 5. Matavimo rezultatus suraykite lentel. 6. Pagal (3.3) formul apskaiiuokite temperatrin varos koeficient, esant vairioms temperatroms
=
RT R0 , R0 (T T0 )
(3.3)

ia T0 kambario temperatra; R0 vara, esant kambario temperatrai; RT vara, esant temperatrai T. 7. Skaiiavimo rezultatus suraykite lentel. 8. Nubraiykite funkcini priklausomybi R= f(T) ir = f(T) grafikus.

Ataskaitos turinys trumpas darbo apraymas, eksperimento schema; matavim ir skaiiavim rezultat lentel s; grafin varos priklausomyb nuo temperatros R=f(T); grafin temperatrinio varos koeficiento priklausomyb nuo temperatros =f(T); - gaut rezultat analiz , ivados. -

22

4 DARBAS. Fotorezistoriams naudojam puslaidininkini mediag tyrimas Darbo tikslas susipainti su fotorezistori veikimo principais, konstrukcija, parametr matavimo bdais. Itirti fotorezistori voltamperines charakteristikas ir varos priklausomyb nuo apviestumo. Teorin dalis Elektrinis puslaidininki laidumas daug priklauso nuo iorini energetini poveiki. Jeigu puslaidinink nukreipsime viesos sraut F (4.1 pav.), tai einant puslaidininkio vid, viesos stiprumas silpn s. Jeigu gylyje x iskirsime be galo plon sluoksn dx, t sluoksn krintantis energijos kiekis bus lygus [1]
dF = Fdx ,
(4.1)

ia proporcingumo koeficientas, vadinamas sug rimo koeficientu. Integruojant (4.1) lygt ir vertinant atspind nuo paviriaus, galima rasti viesos stiprum bet kokiame gylyje
F = F0 (1 r )e dx ,
(4.2)

ia r viesos atspindio koeficientas; F0 viesos stiprumas mediagos paviriuje. viesos sug rimas puslaidininkyje gali bti trejopas: savasis, priemaiinis ir laisv krvinink sug rimas. viesos kvant energija E = bus didesn nei udraustos zonos plotis Eg. Esant savajam sug rimui, viesos energija naudojama elektronams permesti i valentin s zonos laidumo zon (4.2 pav.). Tuo atveju, jeigu
h = E g ,
(4.3)

i (4.3) lygties galima nustatyti maksimali savojo sug rimo bang max
max = 2 c h / E g ,
(4.4)

ia c viesos greitis, m/s. Veikiami viesos, laidumo zonoje esantys laisvi krvininkai gali pereiti i uimam energetini lygmen auktesnius. ie per jimai susij
23

su krvinink impulso pasikeitimu, tod l tokie per jimai galimi tik dalyvaujant fotonams [1, 7-10].
F0 F dx x

EL Eg EV

4.1 pav. viesos sug rimas puslaidininkyje

4.2 pav. Schema, paaikinanti viesos sug rim

Priemaiiniuose puslaidininkiuose, veikiant viesai, galimas elektron permetimas i donorini lygmen laidumo zon ir i valentin s zonos akceptorinius lygmenis. Toks viesos sug rimas vadinamas priemaiiniu. Kuo maesn s priemaiini per jim energijos, tuo ilgesn ms bangoms esant prasideda sug rimas. Taiau jeigu priemai atomai yra jonizuoti, tai priemaiinio viesos sug rimo nebebus. Kadangi normalioje temperatroje daugelio puslaidininki priemaios bna jonizuotos, priemaiinis viesos sug rimas vyksta tik emose temperatrose (T 80 K). viesos sug rimo puslaidininkiuose efektai pritaikomi fotoimtuvuose viesos energijai keisti elektros energij ir viesos srautui moduliuoti. Vykstant savajam ir priemaiiniam viesos sug rimui, puslaidininkyje atsiranda papildom laisv krvinink, padidinani laidum. Puslaidininkio laidumas, slygojamas tik iluminio krvinink suadinimo, vadinamas tamsos laidumu [1]. Papildomas laidumas, atsirandantis d l viesos poveikio, vadinamas fotolaidumu. Prietaisai, kuri laidumas priklauso nuo apviestumo, vadinami fotorezistoriais. Jautrusis fotorezistoriaus elementas gaminamas i monokristalinio arba polikristalinio puslaidininkio pl vel s arba strypelio (4.3 pav.) [5-7]. Jautrusis elementas turi bti pakankamai storas, kad sugert vis viesos sraut, per jus per paviri. Jeigu i slyga tenkinama, tai krvinink kiekis, generuojamas per laiko vienet, kai <max bus lygus
G = F0 (1 r ) / h ,
(4.5)

ia kvantinis vidinio fotoefekto koeficientas, lygus krvinink skaiiui, generuojamam vienu fotonu. Koeficientas gali bti didesnis arba maesnis u vienet.
24

F0

l IF U0 Ra

4.3 pav. Fotorezistorius ir jo jungimo schema

Veikiant tampai U, viesos srauto sugeneruoti krvininkai ne jai sukuria srov IF, vadinam fotosrove [1]. Kiekvienas krvininkas per savo egzistavimo laik pereina per rezistori /tpr kart; ia tpr krvininko per jimo per rezistori laikas, s; krvininko egzistavimo laikas, s.
t pr = l / v = l / uE = l 2 / uU ,
(4.6)

ia u krvinink judrumas, m2/Vs; v vidutinis krvinink greitis, m/s. Per fotorezistori tekanti srov
I F = qGr / t pr = qGuU / l 2 = qQuU / l 2 ,
(4.7)

ia Q = Gr; Gr krvinink kiekis, generuojamas puslaidininkyje per 1 sekund; q elektrono krvis, C. ra (4.5) lygt (4.7), gauname
F (1 r )qruU F0 (1 r )q IF = 0 = ruU . hl 2 hcl 2
(4.8)

Santykis IF /F0 vadinamas fotorezistoriaus jautrumu

I F q(1 r ) = ruU . F0 hcl 2
(4.9)

Kontroliniai klausimai 1. Kokie yra viesos sug rimo puslaidininkiuose mechanizmai? 2. Kaip sugeriamos bangos ilgis priklauso nuo udraustos zonos ploio?
25

3. Kokios mediagos naudojamos fotorezistori gamybai? 4. Paaikinkite voltamperin fotorezistoriaus charakteristik. 5. Paaikinkite fotorezistoriaus varos priklausomyb apviestumo.

nuo

Darbo eiga 1. Patikrinkite prietais eminimus. 2. Itirkite vairi fotorezistori varos priklausomyb nuo apviestumo R = f(F). Matavimai atliekami maketu, kurio schema pateikta 4.4 paveiksle.

4.4 pav. Fotorezistori parametr tyrimo maketo principin schema

viesos stiprumas keiiamas, keiiant tamp, paduodam apvietimo lemput. Prie laboratorinio stendo ERM1 gnybt R (stendo apraymas pateiktas 3 priede) prijunkite matuokl ECL-3133A (prietaiso apraymas pateiktas 4 priede). Matuoklio mygtuku L/C/R parinkite varos matavimo reim R. Matavimo ribas matuoklis nustato automatikai. Indikatorius PAL/SER turi rodyti SER. 3. junkite mygtuk Apviestumas ir apviestumo reguliatoriumi suderinkite taip, kad prietaiso rodykl LK rodyt 0. Imatuokite fotorezistori var. 4. Kas 20 Ls (liuks) didindami apviestum iki 200 Ls imatuokite fotorezistori var. 5. Rezultatus suveskite 4.1 lentel:
4.1 lentel . Varos priklausomyb nuo apviestumo F, Ls R,
26

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

6. Pagal matavimo rezultatus nubraiykite funkcines priklausomybes Ra = f(F), IF = f(UF). 7. Atlikite gaut d sningum analiz ir padarykite ivadas.

Ataskaitos turinys matavim metodikos apraymas; matavim rezultatai lenteli pavidalu; funkcin s priklausomyb s Ra = f(F), IF = f(UF); eksperimentikai gaut fizikini d sningum analiz , naudotos aparatros sraas; ivados.

27

5 DARBAS. Mediag, naudojam varistoriams gaminti, tyrimas Darbo tikslas itirti mediag, naudojam varistoriams gaminti, elektrofizines savybes. Teorin dalis Puslaidininkini jungini gali bti labai vairios elektrofizin s savyb s [7-10]. Pavyzdiui, silicio karbido (SiC) arba cinko oksido (ZnO) milteliai. Paprastai ias mediagas norim savybi gavimui maioma retj em s element (N, P, As, Sb, Bi, Fe, Ca, Mg, B, Al, Ga, In, Bi). Toki grd tj mediag laidumas elektros srovei susijs su jos pai grdeli laidumu, grdeli dydiu, j suspaudimo laipsniu, elektrinio lauko stiprumu ir temperatra. i mediag laidumas elektros srovei neatitinka Omo d snio. J lyginamasis laidumas netiesikai proporcingas elektrinio lauko stiprumui. I toki mediag pagaminti elektronikos elementai vadinami netiesikai nuo tampos priklausanios varos rezistoriais arba varistoriais [5, 6]. Plaiau panagrin sime SiC savybes. Silicio karbidas puslaidininkin mediaga su plaia draudiama juosta (2,8 - 3,1 eV). Tai silicio ir anglies junginys SiCx (x 1). SiC stachiometrin sud tis 70,045 % Si ir 29,955 % C (svorio dalys). Gaminamas redukuojant silicio dioksid
SiO2 + 3C = SiC + 2CO, (5.1)

esant 2100 - 2500 C temperatrai. Laidumo tipas priklauso nuo priemai: N, P, As, Sb, Bi, Fe suteikia n tipo laidum, Ca, Mg, B, Al, Ga, In suteikia p tipo laidum. Be to, n tipo laidumas gaunasi, kai junginyje yra Si perteklius, o p tipo kai C perteklius. Nuosavas SiC laidumas stebimas tik prie temperatr nuo + 1400 C. Supaprastinta varistoriaus konstrukcija parodyta 5.1 paveiksle [4].
1 U 2

5.1 pav. Varistoriaus struktra pjvyje: 1 metaliniai kontaktai, 2 diskas i silicio karbido grdeli, suklijuot riania mediaga (molis, skystas stiklas, silicio organiniai lakai) 28

Elektronikai domiausia yra i SiC arba ZnO pagamint prietais voltamperin charakteristika, kurios tipinis pobdis parodytas 5.2 paveiksle [5].
I, mA

U, V

5.2 pav. Varistoriaus voltamperin charakteristika

Prietaisai su tokia voltamperine charakteristika, kaip jau min ta, vadinami varistoriais. J voltamperinei charakteristikai bdinga tam tikra tamp sritis, kurioje per varistori teka maa srov (nuo keli A iki keli mA). U ios srities rib varistoriaus srov staigiai did ja ir gali siekti imtus ir tkstanius amper (paprastai trump laik, ms). Tokia i SiC pagamint varistori charakteristika gaunasi d l i prieasi [5, 6]: 1. Did jant prie varistoriaus prid tai tampai vyksta laidieji susijungimai tarp SiC grdeli ir did ja grdeli varistoriuje plotas; tokio proceso mechanizm nulemia slyio autoelektronin emisija i SiC grdeli briaun ir virni; 2. Stipriame elektriniame lauke (> 0,1 - 1 MV/m) padid ja laidumas ir vyksta dalinis oksidini pl veli, kuriomis padengti grdeliai, pramuimas; 3. D l SiC grdeli tarpusavio lietimosi kontaktini tak mikro ilimo, palengv ja elektronin emisija, iauga pereinamj sluoksni laidumas ir dalinis j pramuimas; ilumos kiekis, isiskiriantis varistoriuje tokio proceso metu yra maas, ilimas makro prasme nepastebimas; 4. Didelio skaiiaus pn per jim nuoseklus-lygiagretus sujungimas, kadangi kiekvieno grdelio pavirius gali bti kitokio tipo laidumo nei jo vidus.
29

Realiose slygose ie mechanizmai gali veikti vienu metu arba pasireikti paeiliui did jant prie varistoriaus prid tai tampai. charakteristika daniausiai Varistoriaus voltamperin aproksimuojama taip [12]
U = A I
,

(5.2)

ia A proporcingumo koeficientas. Tikslesn voltamperin charakteristik aproksimuojanti lygtis

I = 0 eb U = U ,
(5.3)

ia b pastovus koeficientas, 0 laidumas silpnuose laukuose; varistoriaus laidumas, kintantis priklausomai nuo tampos. Varistoriai apibdinami ir netiesikumo koeficientu
=
U dI , I dU
(5.4)

kur nulemia statin s varos R = U/I ir diferencin s varos r = dU/dI santykis tam tikrame take. SiC varistoriams jis bna nuo 2 iki 7, o ZnO nuo 20 iki 60. Eksperimentikai netiesikumo koeficient galima nustatyti pasinaudojant formule
=
lg I 2 lg I1 U1 lg I 2 . = lg U 2 lg U1 I1 lg U 2
(5.5)

Netiesikumo koeficientas daniausiai nustatomas kai srov yra 1 mA ir 10 mA. Tuomet

=
U1 . lgU 2
(5.6)

Pagrindin s varistori charakteristikos: klasifikacin tampa; impulsin srov ; sugeriama energija; vidutin isklaidoma galia; sparta bei apsaugos koeficientas [5, 6]. Viena i svarbiausi varistoriaus charakteristik vadinama klasifikacin tampa Ukl tampa ant varistoriaus, kai per j teka 1 mA srov . Impulsin srov maksimali trumpalaik srov per varistori, kuri gali per j pratek ti nepakenkdama. Sugeriama energija energija, kuri gali sugerti varistorius be
30

ilumini ar mechanini pakenkim. Vidutin isklaidoma galia elektrin galia, kuri varistorius gali isklaidyti aplink be ilumini ar mechanini pakenkim jam. J pagrindinai nulemia varistoriaus matmenys ir ivad konstrukcija. Sparta laikas, per kur srov s impulsas iauga iki maksimumo. Varistoriaus apsaugos koeficientas tampos ant varistoriaus, kai per j teka 100 A srov , santykis su tampa ant jo, kai teka 1 mA srov (klasifikacin tampa). Jis parodo varistoriaus paj gum riboti srov s impulsus. Pavyzdiui, ZnO varistoriams jis bna nuo 1,4 iki 1,6, t.y. padid jus tampai 1,4 - 1,6 karto, srov iauga 100000 kart. Pastaraisiais metais prad ta daugiau gaminti vairi varistori i ZnO, j tarpe ir daugiasluoksni. J didesn sparta ir didesn sugeriama energija, esant palyginti maiems gabaritams, nei SiC varistori. Toki varistori konstrukcija parodyta 5.3 paveiksle [12].
Iorinis elektrodas Apsaugin keramika

Daugiasluoksniai elektrodai, kuri tarpuose yra ZnO

5.3 pav. Varistoriaus konstrukcija

ZnO varistoriai daniausiai naudojami elektronin s aparatros apsaugai nuo trumpalaiki tampos uoli grandin se arba elektrostatini ilydi. Pavyzdiui, kaip parodyta 5.4 paveiksle.

5.4 pav. Trumpalaikiai tampos uoliai (trikdiai) grandin je 31

U, kV

Be varistoriaus

Su varistoriumi

t, s

5.5 pav. tampos pobdis grandin je be varistoriaus ir su juo

Varistori pagrindini charakteristik pavyzdys pateiktas 5.1 lentel je.

5.1 lentel . Pagrindin s ZnO varistori charakteristikos [5]
Varistori tipai Parametrai CN Impulsin srov (8/20 s), kA Sugeriama energija, J Vidutin isklaidoma galia, W Sparta, ns Darbo temperatra,

SMD

Diskiniai

Automobiliniai

CU

SR

CNAUTO

SU-AUTO

S-AUTO

SRAUTO

1,2

10

23

410

12

25

100

0,25

1,0

0,03

0,2

< 0,5

< 10

< 25

< 0,5

< 10

< 25

-55..125

-40..85

-40..+85

-55..125

-40..85

-55..125

-40..85

Tipas

0603..2200

3225; 032

SO5..S2O

1210; 2220

0805..2220

S07..S20

1210; 1812; 2200

Varistoriai gaminami diskiniai, staiakampiai ir paviriniam montaui. Firmos EPCOS gaminam varistori bendras vaizdas parodytas 5.6 paveiksle.

32

5.6 pav. Bendras varistori vaizdas

Dauguma gamintoj varistorius ymi taip:

DNR 0,5 D 181 M R S Gamintojas____________________________________________| Skersmuo mm, gali bti 0,5;0,7;10;14;20__________________________| Diskinis varistorius______________________________________________| Klasifikacin tampa (ifras"18" ir "0"= 180 V)____________________________| Tikslumas:J=5%, K-10%, M-20%__________________________________________| Pakuot (R-ritinys, -palaidi)_________________________________________________| vadai (S-tiess, -formuoti)____________________________________________________|

Kontroliniai klausimai 1. Kokie mechanizmai nulemia SiO varistori laidum? 2. Kokie mechanizmai nulemia ZnO varistori laidum? 3. Kod l prie tam tikros tampos uoli iauga srov per varistori? 4. Kur dingsta iluma, isiskyrusi varistoriuje tekant per j didelei srovei? 5. Ar varistoriaus charakteristikos atsistato nustojus per j tek ti padidintai srovei? Darbo eiga Naudojama aparatra: 1. Varistorius 2. DC maitinimo altinis 3. Voltmetras (V) 4. Ampermetras (mA) 5. Jungiamieji laidai 6. Kontakt maketas
33

1. Sujunkite prietaisus pagal 5.7 paveiksle pateikt schem. Sujung pakvieskite d stytoj.

5.7 pav. Eksperimento schema

Pastaba: Neteisingai sujungus prietaisus ar parinkus tampos poliarum galima sugadinti aparatr. 2. Maitinimo altinio ranken l A nustatykite vidurin pad t, o ranken les FINE ir V kair kratin pad t. 3. Ampermetre parinkite nuolatin s srov s matavimo diapazon 100 A, o voltmetre nuolatin s tampos matavimo diapazon 30 V. D mesio! Nuolatos steb kite, kad ampermetro ir voltmetro rodykl neieit u skal s rib. 4. junkite maitinimo altin mygtuku POWER. Sukdami maitinimo altinio ranken l V, didinkite tamp kas 0,5 V iki 27 V (srov ne didesn 50 mA) ir imatuokite srov, tekani varistoriumi (I=f(U)). duomenis suraykite 5.2 lentel. Steb kite, kad bt teisingai parinktas voltmetro ir ampermetro prijungimo poliarumas. 5. Pakeiskite altinio, voltmetro ir ampermetro poliarum ir matavimus pakartokite. 6. Pagal Omo d sn apskaiiuokite varistoriaus var kintant tampai, kiekviename matavimo take.
34

5.2 lentel . Varistoriaus charakteristik matavimo rezultatai (+) U, V 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5 ... 25 25,5 26 26,5 27 (+) I, mA (-) U, V (-) I, mA (+) R, (-) R,

7. Atvaizduokite grafikai srov s, tekanios per varistori, priklausomyb nuo tampos, I = f(U). 8. Atvaizduokite grafikai varistoriaus varos priklausomyb nuo tampos, R = f(U). 9. Suformuluokite ivadas, pagrstas gautais tyrimo rezultatais.

Ataskaitos turinys matavim metodikos apraymas; matavim rezultatai lenteli pavidalu; funkcin s priklausomyb s I = f(U), R = f(U); eksperimentikai gaut fizikini d sningum analiz , naudotos aparatros sraas; ivados.

35

6 DARBAS. Holo efekto tyrimas Darbo tikslas itirti proporcin ry tarp Holo tampos UH ir magnetinio srauto tankio B; nustatyti krvinink, atsaking u krvio perneim sidabre, poliarum; apskaiiuoti krvinink tank n. Teorin dalis Puslaidininki klas s mediag elektrinis laidumas labiau nei kit klasi mediag priklauso nuo iorinio energijos poveikio (viesos, elektrinio ir magnetinio lauk, mechanin s j gos, temperatros, vairi energij spinduliuot s ir kt.). ie poveikiai puslaidininkiuose suadina ne tik elektrinio laidumo pasikeitim, bet taip pat ir kitus fizikinius reikinius, kuri sukelti efektai plaiai naudojami praktikoje. Svarbiausi efektai yra ie: lyginimo, stiprinimo (tranzistorinis), Hallo (Holo), Gunno (Gano), Seebecko (Z beko), Peltier'o (Peltje), Schottky'o (otkio), fotoelektrinis, termoelektrinis, tunelinis [4-6]. Magnetinis laukas puslaidininkiuose sukelia daug reikini, i kuri praktikoje naudojami du: 1. Hallo (Holo) efektas, kuris pasireikia elektrostatinio lauko atsiradimu magnetiniame lauke esaniame puslaidininkyje, kai juo teka nuolatin srov . Srov s tankio, magnetinio ir elektrinio lauk vektori kryptys parodytos 6.1 paveiksle [4]. Efekto esm yra ta, kad magnetinis laukas ikreipia judani krvinink trajektorij. D l to ant puslaidininkio briaun, statmen magnetiniam laukui, susidaro didesn krvinink koncentracija. is reikinys panaudojamas magnetinio srauto tankiui, srovei matuoti ir kt.

6.1 pav. Srov s tankio, elektrinio ir magnetinio lauk vektori isid stymas puslaidininkyje
36

2. Magnetinio lauko veikiamo puslaidininkio savitosios varos padid jimas. Vara padid ja d l to, kad suma ja krvinink laisvasis kelias, nes magnetinis laukas ikreipia j trajektorij. Magnetinio lauko valdomos varos naudojamos danio daugintuvuose nuolatin s srov s signalui paversti kintamosios srov s signalu, stiprintuvuose ir kt. Holo tampa UH apskaiiuojama taip [12]
UH = 1 BI , ne d
(6.1)

ia B magnetinio srauto tankis; I srov ; d laidininko juostel s storis; e elementarus krvis; n krvinink koncentracija. Dydis
RH = 1 , ne
(6.2)

vadinamas Holo konstanta. RH priklauso nuo mediagos savybi bei temperatros. iuo atveju laidininko juostel yra pagaminta i sidabro. Vis pirma rodysime, kad tampa UH proporcinga magnetinio srauto tankiui B. Krvio ne j, pagrindinai atsaking u srov, poliarum galima nustatyti pagal Holo tampos krypt. Krvinink koncentracija nustatoma eksperimentikai, kadangi visi dydiai (6.1) lygtyje, iskyrus n, gali bti imatuoti. Holo tampa UH yra slygojama nuokrypio, atsirandanio d l krvinink, veikiam Lorenco j gos, jud jimo magnetiniame lauke. Lorenco j gos kryptis nustatoma pagal dein s rankos taisykl.

Kontroliniai klausimai 1. Nuo ko priklauso puslaidininkini mediag elektrinis laidumas? 2. Kokius inote fizikini reikini sukeltus efektus puslaidininkiuose? 3. Kaip pasireikia Holo efektas ir kokia yra jo esm ? 4. Kur naudojamas Holo efektas?

37

Aparatra: 1. Maitinimo altinis. 2. Ampermetras. 3. 2 rit s, 250 apvij. 4. Holo efekto renginys (6.1 pav.). 5. Mikrovoltmetras. 6. Magnetinio srauto tankio matuoklis. 7. Transformatorius.

Darbo eiga Aparatros paruoimas. Junkite grandin tik trump laik skersinei 15 A srovei arba magnetinei srovei vir 5 A, kitaip jungiamieji laidai perkais ir rit s, numatytos 5 A, bus perkrautos. Skersin je grandin je naudokite laidus, skirtus 20 A apkrovai.

6.1 pav. Aparatros jungimo schema

1. Sujunkite aparatr kaip parodyta 6.1 paveiksle i pradi be Holo efekto renginio. statykite elektromagnet. Tam atlikti atlaisvinkite verimo tais ir vien Holo efekto renginio krat statykite poli. Tada prispauskite kaip galima ariau prie atramos.
38

2. Sukalibruokite Holo zond su kalibravimo magnetu. Nuimkite apsaugin dang nuo poli zondo (kontakto). 3. IB B kalibravimo kreiv . Imagnetinkite elektromagnetus prie registruojant IB B kalibravimo kreiv ir nustatant B i itos atkarpos (leiskite tek ti 5 A kintamai srovei per rites trump laik). Imatuokite magnetinio srauto tank B, kaip magnetin s srov s IB funkcij. Tam atlikti didinkite IB kas 0,5 A (6.2 pav.) 4. UH, esant pastoviai skersinei srovei IQ, yra B funkcija. statykite Holo efekto rengin elektromagnet, kaip parodyta 6.1 paveiksle, polius prispauskite kaip manoma ariau stovo (atramos). Prijunkite rengin prie mikrovoltmetro ir prie maitinimo altinio (6.2 pav.). Lauko kryptis turi bti kaip parodyta ant stovo.

6.2 pav. Elektrini sujungim schema 39

Holo tampos UH matavimo renginio indikatori nustatykite nul, prie paleidiant magnetin srov IF, taiau esant jungtai skersinei srovei. Pakoreguokite nulin tak mygtuko ant mikrovoltmetro pagalba (6.1 pav.). Ijungus magnetin srov, v l patikrinkite nulio tak ir, jei btina, vertinkite atsiradusias paklaidas. Fiksuokite atitinkamas nulio UH reikmes, esant kiekvienai srov s IB reikmei. Pasiym kite efektyv lauko stipr i IB B kalibravimo kreiv s (6.3 pav.) kiekvienai IB reikmei. Skersin srov IQ = 15 A ir IQ = 20 A (6.4 pav.). 5. Krvinink poliarumo nustatymas. Krvinink poliarumas nustatomas pagal UH tampos poliarum, esant tam tikrai srov s krypiai. 6. Krvinink koncentracijos n ir Holo konstantos RH nustatymas. Nustatykite skersin srov IQ = 15 A, ir lauko srov IB = 8,5 A (pagal kalibravimo kreiv B = 0,805 T (Tesla). Imatuokite UH. Pakartokite matavimus, kai IQ = 20 A, IB = 8,5 A. Matavimo pavyzdys
I, A 0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 9,0
40

B, T 0 0,118 0,200 0,295 0,374 0,455 0,520 0,585 0,630 0,565 0,695 0,715 0,735 0,748 0,760 0,780 0,790 0,800 0,810

0,9 0,8 0,7 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 0 1 2 3 4 5 IB, A 6 7 8 9 10

B, T

6.3 pav. IB B kalibravimo kreiv

24 22 20 18 16 UH, uV 14 12 10 8 6 4 2 0 0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 B, T 15 A 20 A

6.4 pav. UH priklausomyb nuo B 41

Mikrovoltmetras indikuoja neigiamas tampos reikmes, esant jungimui kaip parodyta 6.2 paveiksle. Virutin Holo folijos pus iuo atveju krauta neigiamai apatin s pus s atvilgiu. IQ = 15 A; B = 0,805 T; folijos storis d = 510-5 m; e = 1,60210-19 C; UH = 1,8710-5 V. IQ = 20 A; B = 0,805 T; UH = 2,410-5 V. Rezultatai ir ivados 6.4 paveikslo grafikas parodo, kad UH ~ B ir, kad UH auga, didinant skersin srov IQ. Pastaba. Eksperimentinis proporcin s priklausomyb s UH ~ I rodymas lengvai pasiekiamas, matuojant UH, esant skirtingoms IQ (kai lauko srov IB = const). Neigiamos Holo tampos gaunamos jungiant pagal 6.2 paveiksl. Jei naudojama dein s rankos taisykl , randame, kad laidumo mechanizmas sidabre pagrindinai yra sukeliamas neigiam krvinink. Skaiiavimai pagal (6.1) ir (6.2) formules: RH = 7,7410-11 m3/C; n = 8,061028 m-3; RH = 7,4510-11 m3/C; n = 8,371028 m-3. Pastaba. Teorin s reikm s: (atom tankis 5,81022 cm-3). RH = 8,910-11 m3/C; n = 6,61028 m-3

Ataskaitos turinys 42

matavim metodikos apraymas; matavim rezultatai lenteli pavidalu; funkcin s priklausomyb s B = f(IB); eksperimentikai gaut fizikini d sningum analiz , naudotos aparatros sraas; ivados.

7 DARBAS. Kiet dielektrik dielektrin s skvarbos tyrimas Darbo tikslas susipainti su kiet dielektrik dielektrin s skvarbos () nustatymo metodais. Nustatyti duot dielektrik dielektrin skvarb radijo dani diapazone, esant normaliai temperatrai. Teorin dalis Visos dielektrin s mediagos, veikiamos nuolatin s tampos, praleidia tam tikr srov, kuri vadinama nuot kio srove ir priklauso nuo dielektriko izoliacin s varos. Didiausi savitj var turi nejonizuotos dujos, maesn dielektrikai: polistirolas, fluoroplastas (1014 ... l016 m), dar maesn medis, marmuras (106 ... l08 m). Kadangi dielektrik varos labai didel s, tai srov s, tekanios per dielektriko tr (trin s srov s Iv), yra tokio pat dydio, kaip ir srov s, tekanios dielektriko paviriumi (pavirin s srov s Is) (7.1 pav.). Tuo bdu, per dielektrik tekanti srov yra i srovi suma [1-4, 9-11]
I = Iv + I s .
K I Iabs Is + E -

(7.1)

Iv

7.1 pav. Per dielektrik tekanios srov s pavyzdys

Prijungus prie dielektriko nuolatin tamp, juo tekanti srov ilgainiui ma ja (7.2 pav.) [1]. Pradioje, greitai silpn dama, teka slinkties srov Isl, kuri beveik pasibaigia per laik [2] RC = R C ; (7.2) ia R tampos altinio vidaus vara, ; C dielektriko pavyzdio su prid tais elektrodais talpa, F.
43

I Iabs

Isl 0

Itsl t

7.2 pav. Per dielektrik tekanios srov s priklausomyb nuo laiko

Paprastai is laikas yra maas (0,1 ... 1 s). Taiau ir pra jus kelis kartus ilgesniam laiko tarpui nei RC, srov ma ja kartais kelet minui ar net valand. i srov s dedamoji atsiranda d l laisv krvinink ne j persiskirstymo dielektrike ir vadinama absorbcijos srove (Iabs). Absorbcijos srov susijusi su krvinink sug rimu dielektriko tryje: dalis krvinink sutinka savo kelyje gardel s defektus (gaudykles) ir yra sulaikomi. Kai visos gaudykl s prisipildo krvinink, teka tik itisinio laidumo srov I. D l absorbcijos srov s kai kuriose dielektriko vietose prie gardel s defekt, netolygum susikaupia krvis. Tod l dielektriko tryje atsiranda toks nepageidautinas reikinys, kaip nepilna kondensatoriaus ikrova, utrumpinus jo elektrodus. Absorbcijos srov panaudojama gaminant elektrodus. Norint paalinti absorbcijos proces tak matavim rezultatams (matuojant dielektrik var), pagal galiojanius standartus itisinio laidumo srov matuojama pra jus vienai minutei nuo tampos padavimo bandomj pavyzd. Visuose kietuose dielektrikuose reikiasi joninis ir elektroninis laidumas, taiau normaliomis darbo slygomis dielektrik elektrin laidum slygoja tik joninis laidumas, kadangi elektroninis laidumas yra toks maas, kad jo galima nepaisyti[9-11]. Dielektrik draustin s juostos plotis
W >> kT ,
(7.3)

ia k Bolcmano konstanta; T absoliutin temperatra. Tod l tik labai nedidel dalis elektron gali atsipl ti nuo savo atom d l iluminio jud jimo. Tuo tarpu jonai danai bna gana silpnai suriti su
44

kristaline gardele ir energijos gali pakakti jonui ipl ti i kristalin s gardel s. Tada jono atsipl imo energija lygi [4]
W = kT .
(7.4)

Pavyzdiui, NaCl kristale W = 6 eV, o W = 0,85 eV. Tod l, nors jonai ne tokie judrs kaip elektronai, d l didesn s j koncentracijos joninis laidumas bna didesnis. Krvininkais dielektrikuose paprastai tampa maesni matmen jonai, kurie yra judresni. Dielektrikuose pastebimas ir koloidinis elektrinis laidumas, bet kadangi jo priklausomyb nuo temperatros ir tampos analogika joniniam laidumui, tai toliau slygikai laikysime, kad dielektrikai turi tik jonin elektrin laidum. Elektroninis laidumas dielektrikuose pasireikia tik esant labai stipriems elektriniams laukams, t.y. prie prasidedant mediagos pramuimui. Kylant temperatrai, lyginamasis dielektrik laidumas did ja pagal eksponentin d sn. Toki priklausomyb daniausiai lemia ne krvinink koncentracijos did jimas, o eksponentinis judrumo did jimas. Kuo auktesn temperatra, tuo lengviau jonai gali perokti nuo vienos gaudykl s prie kitos. Dielektrikuose danai bna keli tip krvinink: pagrindin s mediagos jon, silpnai surit priemai jon. Tokiu atveju dielektrik laidumas susideda i savojo ir priemaiinio laidumo. Joninis ir koloidinis laidumai yra susij su mediagos perneimu: teigiami jonai juda link katodo, o neigiami link anodo (elektroliz ). Elektroliz ypa rykiai pastebima, esant auktesn ms temperatroms ir tampoms. Pagal mediag, isiskyrusi ant elektrod, galima nustatyti, kokie jonai pernea krv. Kai kuriems dielektrikams (pvz., dielektrikams, turintiems metal oksid) bdingas elektroninis arba skylinis laidumas. Krvininkai ia daniausiai yra priemai elektronai [2]. Kiekybiniam dielektriko laidumui vertinti naudojama lyginamoji trin vara v ir lyginamoji pavirin vara s. Lyginamoji trin vara lygi varai kubo, kurio briauna lygi 1 m, o tampa prijungta prie prieing kubo ploktum. Matavimo vienetas yra m. Lyginamoji pavirin vara matuojama omais: ji lygi bet koki matmen kvadrato varai mediagos paviriuje, jeigu tampa paduodama prieingas kvadrato kratines. Kai kuri dielektrik lyginamosios trin s ir pavirin s varos pateiktos 7.1 lentel je.
45

7.1 lentel . Dielektrik lyginamosios varos [1] Dielektrikas Oras Transformatorin alyva Polietilenas Organinis stiklas Polivinilchloridas Getinaksas Lavsanas Fluoroplastas-4

v, m 1,71013 ... 1,3l014 1013 1014 ... 1017 2l010 21014 l09 1012 l011 ... 1012 1013 ... 1014 l013 1018

s,
l010 ... 1014 l010 l013 1014 l08 1010 l012 ... 1013 -

Dielektrik vara priklauso nuo elektrinio lauko stiprumo. Ji ma ja, did jant elektrinio lauko stiprumui. Tod l pagal standart dielektrik vara matuojama, esant 500 V arba 1000 V tampai. Dielektrik vara labai priklauso nuo mediagos dr gnumo. Dr gnos mediagos vara maesn , kadangi vanduo pasiymi dideliu elektriniu laidumu ir suaktyvina visas mediagoje esanias priemaias [2]. iuolaikin je elektronikoje plaiai naudojami gaminiai i izoliacini plokteli pavidalo mediag, kuri kiaurymes yra d ti srovei laids elektrodai (spausdintin s plokt s). Tarp toki elektrod teka nuot kio srov s. Toki izoliacini mediag negalima apibdinti tik trine ir pavirine vara: j savybes lemia ir vidin dielektriko vara. Norint nustatyti dielektriko vidin var, reikia igrti jame apie 5 mm diametro kiaurymes 15 mm atstumu viena nuo kitos. Kiaurym s id stomos tokia tvarka, kad bt galima sprsti apie galim mediagos anizotropij (7.3 pav.) [1].

7.3 pav. Vidin s varos matavimo pavyzdys

Mediagos vidin vara nustatoma i srov s dydio tarp elektrod

vid = Rvid
hd , l
(7.5)

ia d elektrodo diametras, m; l trumpiausias atstumas tarp elektrod, m; h dielektriko storis, m.

46

Pagal standart dielektrik pavirius po elektrodais turi bti padengtas laidios mediagos sluoksniu, kuris turi tur ti ger kontakt su izoliacine mediaga. Praktikoje naudojamos ios laidios dangos [2]: a) vazelinu priklijuojami elektrodai i plonos metalin s folijos; b) dielektrikas padengiamas laidiais daais, daniausiai akvodagu koloidiniu grafito tirpalu vandenyje; c) pavirius padengiamas plonu metalo sluoksniu. Trin ir pavirin dielektrik vara matuojama renginiu, kurio elektrin schema parodyta 7.4 paveiksle [1].
CE

7.4 pav. renginys trinei ir pavirinei dielektrik varai matuoti: CE centrinis elektrodas; A apsauginis iedas; AE apatinis elektrodas; BD bandomasis dielektrikas; E6-3 teraommetras; J1 jungiklis, perjungiantis schem trinei arba pavirinei varai matuoti; J2 jungiklis, jungiantis auktj tamp

taiso vidinei varai matuoti schema pateikia 7.5 paveiksle[1].

7.5 pav. Vidin s varos matavimo schema

Kontroliniai klausimai 1. I koki dedamj sudaryta dielektriku tekanti srov ? 2. Kaip skirstomos dielektriko laidumo srov s? 3. Kaip srov , tekanti per dielektrik, priklauso nuo laiko?
47

4. Koki ri poliarizacija gali duoti paklaidas, matuojant dielektrik laidum? 5. Kokia apsauginio iedo paskirtis? 6. Kaip dielektrik vara priklauso nuo temperatros?

Darbo eiga 1. Patikrinkite prietais eminim. 2. junkite matuokl ECL-3133A (prietaiso apraymas pateiktas 4 priede) ir jo matavimo gnybtus prijunkite prie plokiojo kondensatoriaus maketo (7.6 pav.).

7.6 pav. Plokiojo kondensatoriaus maketas

3. Matuoklio mygtuku L/C/R parinkite talpos matavimo reim C (C AUTO). Matavimo ribas matuoklis nustato automatikai. Talpos matuojamos lygiagreioje schemoje, tod l indikatorius PAL/SER turi rodyti PAL. 4. Matuoklio mygtuku D/Q/ parinkite pad t D dielektrini nuostoli kampo tangento matavimui (D = tg), o papildomo kampo matavimui pad t ( = 900 - ). 5. Imatuokite vis pavyzdi (1 oras, 2 stiklas, 3 fluoroplastas, 4 getinaksas, 5 stiklo tekstolitas, 6 PVC laktas) C, D, kambario temperatroje, kai matavimo danis 100 Hz, 1 kHz ir 10 kHz. Plokteli matmenys 284x284 mm., atstumas tarp plokteli (dielektriko storis 4 mm). Duomenis suraykite 7.2 lentel.
48

7.2 lentel . Plokiojo kondensatoriaus matavim rezultatai

Matuojamas parametras 1 Danis 100 Hz 2 3 4 5 6 1 Danis 1 kHz 2 3 4 5 6 1 Danis 10 kHz 2 3 4 5 6

C D Apskaiiuotas parametras

6. Apskaiiuokite plokiojo kondensatoriaus talp, kai dielektrikas oras (oro = 1,000576, kai temperatra + 19 C) ir palyginkite su matavimo rezultatais. 7. Pagal gautus matavimo duomenis naudodami (7.6) formul apskaiiuokite dielektrin skvarb
=
Cd , Co
(7.6)

ia Cd kondensatoriaus su dielektriku talpa; Co kondensatoriaus be dielektriko talpa. Kintant daniui, priklausomyb nusako danio koeficientas
=
1 1 C = C . f C f
(7.7)

8.

Atlikite gaut d sningum analiz ir padarykite ivadas. Ataskaitos turinys atlikt matavim metodikos apraas; surayti lenteles matavim ir skaiiavim rezultatai; nubraiytos priklausomyb s: = (), = (f); gaut d sningum analiz , naudotos aparatros sraas; ivados.

49

8 DARBAS. Izoliacini mediag dielektrin s skvarbos bei nuostoli kampo tyrimas Darbo tikslas susipainti su dielektrik dielektrin s skvarbos () ir nuostoli kampo tangento (tg) nustatymo metodais. Itirti duot dielektrik dielektrin skvarb ir nuostoli kampo tangent radijo dani diapazone, esant normaliai temperatrai. Nustatyti vairi kondensatori dielektrik dielektrin s skvarbos ir nuostoli kampo tangento priklausomybes nuo temperatros. Teorin dalis Bet koks dielektrikas elektriniame lauke poliarizuojasi. Vykstant poliarizacijai, susidaro energijos nuostoliai, kurie isiskiria dielektrike ilumos pavidalu ir yra vadinami dielektriniais nuostoliais [1, 2, 4]. Kintamajame elektriniame lauke esaniu dielektriku teka keli ri srov s (8.1 pav.).
Iabs.a Iabs.r Iabs. I Isl. U Il.

a) b) 8.1 pav. Srovi vektorin diagrama (a) ir srov s, tekanios per kintamosios tampos veikiam dielektrik (b)

Slinkties srov (Isl) yra sukelta greitai vykstani poliarizacij (elektronin s, jonin s ir kt.); Iabs absorbcijos srov , sukelta l iau vykstani poliarizacij (erdvinio krvio, spontanin s, dipolin s); Il laidumo srov ; U prijungta tampa. Absorbcijos srov galima iskaidyti dvi dedamsias aktyvin (Iabs,a) ir reaktyvin (Iabs,r). Absorbcijos srov s aktyvin s dedamosios ir laidumo srov s suma sudaro bendrosios srov s
50

aktyvin dedamj [1]

I a = I abs.a + I l .
(8.1)

Slinkties srov s ir reaktyvin s absorbcijos srov s dedamosios suma vadinama bendrosios srov s reaktyvine dedamja
I r = I abs.r + I sl .
(8.2)

Kampas tarp bendrosios srov s vektoriaus ir bendrosios srov s reaktyvin s dedamosios vektoriaus vadinamas dielektrini nuostoli kampu. io kampo tangentas (tg) yra vienas i svarbiausi ne tik dielektrik, bet ir kondensatori, izoliatori ir kit gamini parametr. Parametras tg yra bedimensinis dydis, jis nepriklauso nuo dielektriko formos ir matmen. Nuostoli kampo tangentas savo skaitine reikme lygus bendrosios srov s aktyvin s ir reaktyvin s dedamj santykiui [1]
tg = Ia . Ir
(8.3)

Aktyvin galia, isiskirianti dielektriko nuostoliai), gali bti ireikta formule [4]
P = U 2 C tg ;

tryje

(dielektriniai
(8.4)

ia U prie dielektriko prijungta tampa (efektin vert ), V; kampinis danis, rad/s; C kondensatoriaus su duotu dielektriku talpa, F. I (8.4) formul s matyti, kad tg turi ypa didel tak dielektrini nuostoli dydiui, esant auktoms tampoms ir auktiems daniams. Dideli galios nuostoliai izoliacijoje gali tur ti takos renginio darbo kokybei. Esant palyginti stipriam elektriniam laukui dielektriniai nuostoliai gali sukelti ilumin pramuim. Tai labiausiai galimas pramuimas, esant auktiems daniams, nes tada kietuose dielektrikuose padid ja dielektriniai nuostoliai [2]. Dydis tg priklauso nuo temperatros ir elektrinio lauko danio, 8.2 paveiksle pateiktos temperatrin s tg priklausomyb s. Temperatrai kylant, polin s molekul s (dipoliai) pasisuka lengviau (poliarizuojasi), nes suma ja dielektriko klampumas, t.y. polini molekuli sveikos j ga. Poliarizuojasi vis daugiau molekuli, tam sunaudojama energija, ir tg padid ja. Pasieks didiausi reikm (takas a), tg pradeda ma ti, nes toliau kylant temperatrai, sustipr ja chaotikas iluminis polini
51

molekuli jud jimas, tod l joms sunkiau pasisukti elektriniame lauke. Po to tg v l pradeda did ti, nes stipr ja laidumo srov dielektrike Il. Nepolini dielektrik tg, kylant temperatrai, vis laik did ja, nes, ylant dielektrikui, did ja laidumo srov s (8.2 pav., 1 kreiv ) [1].
tg a 2 b 1 T

8.2 pav. tg priklausomyb nuo temperatros: 1 neutralus dielektrikas, 2 polinis dielektrikas

Polini ir nepolini dielektrik tg priklausomyb atvaizduota 8.3 paveiksle [1].

tg tgmax 2

nuo danio

1 fmax f

8.3 pav. tg priklausomyb nuo danio: 1 neutralus dielektrikas, 2 polinis dielektrikas

Did jant daniui, poliniuose dielektrikuose energijos nuostoliai did ja, nes dipoliai veriami daniau persiorientuoti ir tam sunaudojama daugiau energijos. Pasiekus fmax dipoliai nebesp ja orientuotis ir tg ma ja. Nepolini dielektrik tg, did jant daniui, ma ja (8.3 pav., 1 kreiv ), nes susilpn ja laidumo srov : laidum slygojantys jonai nebesp ja reaguoti elektrinio lauko pokyius. Dielektrin skvarba () kiekybikai nusako dielektrik savyb poliarizuotis ir sudaryti elektrin talp [2, 4]. Kad padid t kondensatori lyginamoji talpa, j pagrindinei izoliacijai reik t naudoti dielektrikus su didele . Kitais atvejais, norint ivengti dideli talpini srovi, geriau tinka mediagos su nedidel mis reikm mis. Mediagos dielektrin skvarba gali bti ireikta absoliutiniais (a) arba santykiniais dydiais ()
52

 a = 0 ,

(8.5)

ia 0 =

1 10 9 , F/m vakuumo absoliutin dielektrin skvarba. 36

Santykin dielektrin skvarb galima ireikti dviej kondensatori, kuri geometriniai matmenys yra vienodi, talp santykiu [2]
=
C , C0
(8.6)

ia C, C0 kondensatoriaus talpa, kai naudojamas tiriamasis dielektrikas bei vakuumas atitinkamai. Dielektrik dielektrin skvarba, kaip ir nuostoliai, priklauso nuo elektrinio lauko danio ir temperatros. i priklausomyb gana aikiai matoma dielektrikams, kuriuose, be elektronin s ir jonin s poliarizacij, vyksta ir kitokios poliarizacijos (8.4 pav.) [1].

2
2

a)

b)

8.4 pav. Dielektrin s skvarbos priklausomyb s nuo danio (a) ir temperatros (b): 1 neutralus dielektrikas, 2 polinis dielektrikas

Didiausi dielektrin skvarb turi specials keraminiai dielektrikai, kuri gali siekti kelet deimi ir net imt. Kai kuri dielektrik ir tg reikm s pateiktos 8.1 lentel je [1].
8.1 lentel . Dielektrik dielektrin skvarba ir dielektrik nuostoli kampo tangentas Dielektrikas Oras 19 C temperatroje Polietilenas Stiklo tekstolitas Getinaksas Fluoroplastas-4 Organinis stiklas Popierius

1,000576 2,3-2,4 7 6-7 1,9-2,2 3,3-4,5 3,7-4

tg, esant daniui Hz l0-8, 106 Hz -4 210 - 310-4, 106 Hz 210-2, 106 Hz 3,5 l0-2 - 8 10-2, 106 Hz 2l0-4 - 3 10-4, 106 Hz 2 l0-2 - 6 10-2, 50 Hz 2 l0-3 - 3 10-3, 50 Hz

53

Dielektrini nuostoli tg ir dielektrin skvarb radijo daniuose galima imatuoti kumetrais. Kumetro struktrin schema pateikta 8.5 paveiksle [1].

8.5 pav. Kumetro struktrin schema: Cx kintamosios talpos kondensatorius; Lx keiiama induktyvumo rit ; BD bandomasis dielektrikas; G auktojo danio generatorius; V voltmetras; A ampermetras; R0 ,R rezistoriai

tg ir matuojami dviem etapais: a) be bandomojo dielektriko pavyzdio (dielektrikas oras); b) su dielektriku, d tu tarp elektrod. Kai danis fiksuotas, keiiant kondensatoriaus talp, visada gaunamas rezonansas, kuris fiksuojamas voltmetru V, sugraduotu Q reikm mis (voltmetras jungtas lygiagreiai su kondensatoriumi CK). Esant rezonansui, tampa Uc kondensatoriuje yra Q kart didesn u tamp, paduodam kontr. Matuojamo pavyzdio tg apskaiiuojamas i formul s
tg = Q1 Q2 C1 , Q1 Q2 C1 C2
(8.7)

ia Q1, Q2 kokyb s, gautos matuojant be pavyzdio ir su pavyzdiu; C1, C2 kondensatoriaus Cx talpos, atitinkanios matavimus be pavyzdio ir su pavyzdiu. Plokio bandinio santykin dielektrin skvarba apskaiiuojama i formul s [2]
=
4C h

0 d 2

(8.8)

ia h bandomojo dielektriko storis, m; C bandomojo pavyzdio talpa (C = C1-C2), F; d ant bandomojo pavyzdio esanio elektrodo diametras, m. Elektronikoje danai svarbu inoti, kaip kinta dielektriko ir tg,
54

kintant temperatrai T. ie pokyiai ireikiami koeficientais ir tg [1]:

= tg =
1 d ; dT
(8.9) (8.10)

1 dtg . tg dT

Kintant daniui, ir tg priklausomyb nusako danio koeficientai ir tg: 1 1 C = = C ; (8.11) f C f

tg =
1 tg . tg f
(8.12)

Kadangi kumetru nemanoma tiksliai imatuoti talpos, tod l, norint nustatyti , reikia naudotis talpiniais tilteliais.

Kontroliniai klausimai 1. Kokias inote poliarizacijos ris? 2. Kaip vyksta elektronin ir jonin poliarizacija? 3. Kaip vyksta dipolin poliarizacija? 4. Kaip vyksta dielektrik erdvinio krvio poliarizacija? 5. Kokioms mediag charakteristikoms turi takos poliarizacija? 6. Nubraiykite ir paaikinkite dielektriku tekani srovi vektorin diagram. 7. K vadiname dielektriniais nuostoliais? 8. Kokiais parametrais apibdinami dielektriko nuostoliai? 9. Kaip nustatoma duoto pavyzdio tg ir ? 10. Paaikinkite kumetro veikimo princip.

Darbo eiga 1. Patikrinkite prietais eminim. 2. junkite stend ERM1 (stendo apraymas pateiktas 3 priede) ir matuokl ECL-3133A (prietaiso apraymas pateiktas 4 priede).
55

3. Matuoklio mygtuku L/C/R parinkite talpos matavimo reim C (C AUTO). Matavimo ribas matuoklis nustato automatikai. 4. Matuoklio mygtuku D/Q/ parinkite pad t D dielektrini nuostoli kampo tangento matavimui (D = tg), o papildomo kampo matavimui pad t ( = 900 - ). Talpos matuojamos lygiagreioje schemoje, tod l indikatorius PAL/SER turi rodyti PAL (matuojant var rodyti SER). Nuostoli faktorius D ir tg paskaiiuojami taip
D=

1 = tg = , 2f C p R p

(8.13)

ia tg dielektrini nuostoli kampo tangentas; f matavimo danis, Hz; C p imatuota kondensatoriaus talpa, F; R p kondensatoriaus nuot kio vara, . 5. Imatuokite vis pavyzdi (6 fluoroplastas, 7 keramika, 8 rutis, 9 lavsanas, 10 kondensatori popierius) C, D, kambario temperatroje, kai matavimo danis 100 Hz, 1 kHz ir 10 kHz. 6. junkite jungikl kaitinimas ir kaitinkite kamer iki 100 C. Po to ijunkite kaitinim ir autant kamerai kas 20 C imatuokite tiriam dielektrik parametrus C, D, , kai matavimo danis 100 Hz, 1 kHz ir 10 kHz. Duomenis suraykite 8.2 lentel.
8.2 lentel . Matavim rezultatai. Temperatra 20, 40, 60, 80, 100 0C
Danis 100 Hz Matuojamas parametras 6 7 8 9 10 C D Apskaiiuotas parametras P Rp tg tg 6 Danis 1 kHz 7 8 9 10 6 Danis 10 kHz 7 8 9 10

7. Pagal gautus matavimo duomenis naudodami (8.14) formul apskaiiuokite dielektrinius nuostolius
P = U 2 C tg ,
56

(8.14)

ia P nuostoli galia; C pavyzdio talpa; tg imatuotas nuostoli kampo tangentas; U matuoklio tampa (U = 0,8 V); = 2 (f = 1000 Hz). 8. Naudodamiesi (8.13) formule apskaiiuokite dielektrik nuot kio varas R p . 9. Apskaiiuokite dielektrik parametr temperatrini ir danini priklausomybi koeficientus. Dielektriko ir tg, kintant temperatrai T, kinta. ie pokyiai ireikiami koeficientais ir tg: 1 d ; (8.15) = dT
tg =
1 dtg . tg dT
(8.16)

Kintant daniui, ir tg priklausomyb nusako danio koeficientai ir tg:

=
1 1 C = C ; f C f 1 tg tg = . tg f
(8.17) (8.18)

10. Atlikite gaut d sningum analiz ir padarykite ivadas.

Ataskaitos turinys atlikt matavim metodikos apraas; surayti lenteles matavim ir skaiiavim rezultatai; nubraiytos priklausomyb s: = (), tg = (), tg = (T), C = (T); apskaiiuoti nurodyt dielektrik ir tg; ir j grafikai; apskaiiuoti nurodyt kondensatori C ir tg; j grafikai; gaut d sningum analiz , naudotos aparatros sraas; ivados.

57

9 DARBAS. Dielektrik elektrinio atsparumo tyrimas Darbo tikslas susipainti su oro ir kit dielektrik elektrinio atsparumo nustatymo metodais; susipainti su barjeriniu efektu ir jo panaudojimu izoliacin je technikoje; susipainti su elektrod formos ir poliarumo taka oro elektriniam atsparumui. Teorin dalis Jeigu prie dielektrik prijungiama tam tikro dydio tampa jie yra pramuami. Kiet dielektrik elektrinio pramuimo vietoje visuomet negrtamai suardoma mediaga, o dujini dielektrik elektroizoliacin s savyb s atsistato atjungus tamp [9-12]. Skystuose dielektrikuose elektroizoliacin s savyb s atsistato, taiau nepilnai, nes skystis gali bti uteriamas degimo produktais. Svarbiausia dielektrik charakteristika yra elektrinis atsparumas dydis, apibdinantis duotos elektroizoliacin s mediagos geb prieintis pramuimui. Elektrinis atsparumas paprastai ireikiamas [4]
E pr = U pr h
, (9.1)

ia Upr pramuimo tampa; h dielektriko storis. Daugeliu atvej ibandant kiet dielektrik pavyzdius elektroizoliacin se konstrukcijose (pvz., izoliatoriuose), vyksta ne pramuimas o pavirinis ilydis (perdengimas). Pavirinis ilydis, tai supanios aplinkos pramuimas kieto dielektriko paviriumi. Perdengimo tampa yra duotos elektroizoliacin s konstrukcijos charakteristika. Priklausomai nuo fizini proces, kurie vyksta pramuimo metu, yra trys pramuimo rys [1, 2]: 1. Elektrinis pramuimas; 2. Dujinis pramuimas; 3. iluminis pramuimas. Jie turi tokias pagrindines charakteristikas: - elektrinis pramuimas praktikai apsprendiamas tik elektrinio lauko momentine tampa, jis nepriklauso nuo tampos veikimo laiko ir temperatros;
58

- dujinis pramuimas stebimas kietuose ir skystuose dielektrikuose, turiniuose dujini priemai (burbuliuk). Prijungus padidint tamp vyksta duj jonizacija, dielektrikuose atsiranda laids intarpai ir dielektrikas yra pramuamas. Bendru atveju tai tas pats pramuimas; - iluminis pramuimas tai dielektriko iluminio balanso paeidimas, kai mediagoje isiskiriantis ilumos kiekis virija mediagos galimyb atiduoti ilum aplink. iluminis pramuimas daug priklauso nuo mediagos auinimo slyg, tampos veikimo laiko ir ilumos isiskyrimo intensyvumo. iluminis pramuimas nepriklauso nuo elektrinio lauko momentin s tampos ir pilnai apsprendiamas elektrinio lauko tampos efektin s reikm s, slygojanios isiskirianios mediagoje ilumos kiek. Oro (ir kit duj) elektrinis pramuimas tai gryno elektrinio pramuimo pavyzdys (apsprendiamas tik momentin s tampos). Oro pramuimas susijs su smgin s jonizacijos procesais, t.y. judani krvinink susidrimais su neutraliomis molekul mis. Pramuimas vyksta tuo metu, kai judani krvinink energija W virija jonizacijos energij Wj [1]
W= m v2 > Wj , 2
(9.2)

ia m krvininko mas ; v krvininko greitis. Dujini dielektrik pramuimas priklauso nuo elektrinio lauko vienalytikumo. Pavyzdiui, or, kai jame yra vienalytis elektrinis laukas, pramua kibirktis. Jeigu srov s altinis galingas, ta kibirktin ikrova gali virsti elektriniu lanku. Dujos nevienalyiame elektriniame lauke pramuamos ne i karto [2]. ia galima iskirti kelet tarpini stadij. I pradi elektrikai suardomas duj sluoksnis prie elektrodo (nematoma vainikin ikrova), kurios spindulys yra maesnis, nes jo paviriuje elektrinis laukas E bna stipriausias. Kai tampa gerokai maesn u pramuimo tamp, prie maesnio spindulio elektrodo (smaila virn , mao skersmens laidas ir kt.) dujose prasideda matoma vainikin ikrova. Tai viesiai violetin s spalvos vyt jimas aplik maesnio skersmens elektrod. Vainikin s ikrovos metu gird ti nyptimas ir ore susidaro ozonas (O3) bei azoto oksidas (NO). Susidariusios dujos yra metal ir daugelio organin s kilm s elektroizoliacin mediag (gumos, plastmasi ir kt.) aktyvs oksidatoriai.
59

Prie mao skersmens elektrodo (smaigalio, mao skersmens laido) duj sluoksnyje pastebimas didiausias elektrinio lauko stiprumas, o tolstant nuo min to elektrodo jis ma ja. Duj elektrinis suardymas (nematoma vainikin ikrova) prasideda duj sluoksnyje, kur elektrinio lauko stiprumas didiausias, t. y. prie mao skersmens elektrodo paviriaus. Kylant tampai, jonizacija apima storesn duj sluoksn. Praktikoje daniausiai pasitaiko nevienalyi elektrini lauk [2]. Tokie nevienalyiai laukai bna tarp dviej gretim auktos tampos laid, tarp laido ir eminto elektros tiekimo linijos stulpo ir kitais atvejais. Tipiki elektrodai, tarp kuri susidaro nevienalyiai elektriniai laukai, yra smaigalys ploktuma; smaigalys smaigalys ir kai kurie kiti. Aplink smaigal j g linijos yra labai tankios, taigi ia veikia stiprus elektrinis laukas, galintis sukelti smgin duj jonizacij. Duj, esani tarp toki tipini elektrod, pramuimo d sningumai bdingi daugeliui auktos tampos rengini (elektros tiekimo linij, orini jungtuv ir kt.). Didel tak duj pramuimui nevienalyiame lauke daro elektrod polikumas. Kai prie smaigalio prijungtas teigiamas polius, o prie ploktumos neigiamas polius, tokio storio duj tarpo pramuimo tampa yra ymiai maesn , negu tuo atveju, kai smaigalys bna elektrintas neigiamai. Mat teigiami jonai kaupiasi aplink elektrodo virn neigiamos ploktumos kryptimi. Elektrodo virn tarsi pailg ja, prasiskverbia duj sluoksn, sutrumpindama kibirktin s srov s keli. D l to dujoms pramuti tereikia palyginti emos tampos. Aplink neigiamai elektrint smaigal koncentruojasi teigiami jonai. Kadangi jie nelabai judrs ir nesusp ja neutralizuoti savo krvio prie smaigalio, tai apie pastarj susidaro teigiam jon debes lis. Jis trukdo prasid ti kibirktinei ikrovai nuo neigiam krv turinio smaigalio. D l ios prieasties dujoms pramuti reikia ymiai auktesn s tampos. Oro tarpo tarp dviej smaigali pramuimo tampa yra truput auktesn u pramuimo tamp tarp smaigalio ir ploktumos (esant teigiamam smaigaliui), nes elektrinis laukas tarp dviej smaigali yra vienalytikesnis. Siekiant ivengti vainikin s ikrovos ir padidinti dujinio dielektriko pramuimo tamp, elektrodai gaminami apvaliomis briaunomis arba jie yra apgaubiami dangteliais. Vienalyiame elektriniame lauke dujoms pramuti paprastai reikia auktesn s tampos, negu tokio pat storio duj sluoksniui pramuti nevienalyiame lauke. Didel s takos pramuimui nevienalyiame lauke turi duj dr gnumas. Antai padid jus oro dr gmei, jo pramuimo tampa nevienalyiame lauke gali padid ti 8-10 % [2]. Dulk s oro elektrin
60

atsparum maina. Dujini dielektrik pramuimo tampa vienalyiame elektriniame lauke, esant nuolatinei ir kintamai srovei (iki 10000 Hz), praktikai yra vienodo didumo. Esant daniui didesniam kaip 10000 Hz, dujini dielektrik pramuimo tampa suma ja, o dar toliau didinant prijungtos tampos dan pramuimo tampa did ja. Praktikoje danai pasitaiko, kad dujos pramuamos palei dielektriko paviri. iuo atveju pramuamas oro sluoksnis, esantis kieto dielektriko paviriuje. Visais atvejais dujinio ir kieto dielektriko riboje dujos pramuamos emesne tampa, lyginant su to paties duj tarpo pramuimu be kieto dielektriko. Duj pramuimo palei kieto dielektriko paviri tampa emesn d l to, kad dielektriko paviriniai krviai ikreipia vienalyt elektrin lauk, nes kieto dielektriko dielektrin skverbtis skiriasi nuo j supanio oro dielektrin s skverbties. Plonas kieto dielektriko lapas, patalpintas tarp dviej elektrod dujiniame dielektrike apsunkina duj smgin jonizacij. Jis padidina dujinio tarpelio elektrin atsparum, ypatingai tuo atveju, kai yra nevienalytis laukas tarp elektrod: smaigalio ploktumos ir kt. Nustatyta, kad didiausia oro pramuimo tampa tarp smaigalio ir ploktumos pasiekiama, patalpinus kieto dielektriko ploktel S atstumu nuo smaigalio, jis apskaiiuojamas pagal formul [2, 4]
S = (0,2 0,3)h ,

(9.3)

ia h dielektriko storis. Duj atsparumas yra maesnis u skyst ir kiet dielektrik elektrin atsparum. Skysi pramuimas apsprendiamas jonizaciniais procesais dujin se priemaiose. Kadangi duj burbuliuk atsiradimas tarp elektrod atsitiktinis procesas, tod l stebima ymi skysio pramuimo eksperimentini rezultat sklaida (iki 50-100 %). Atsparumo riba laikomas vidurkis, gautas penkis kartus pramuus skyst. iluminis pramuimas ymiai priklauso nuo auinimo slyg, taiau kiet dielektrik elektrinis atsparumas, naudojant mao kreivumo spindulio elektrodus, paprastai didesnis u ilumin. Kontroliniai klausimai 1. Kokias inote pramuimo ris? 2. K vadiname elektriniu dielektriko atsparumu? 3. Kaip fizikai paaikinamas dielektrik pramuimas? 4. Kaip keiiasi duj pramuimas vienalyiame ir nevienalyiame
61

elektriniame lauke? 5. Koki tak daro dr gnumas, dulk s duj pramuimui? 6. Kuo skiriasi duj pramuimas palei dielektrik paviri?

Darbo eiga Darbas atliekamas kompiuteriu. Paleiskite kompiuteryje esani program Dujini dielektrik pramuimas ir atlikite nurodytus punktus: 1. Itirti pramuimo galimybes vairiems dielektrikams. D stytojas nurodo atstum ir sl g (galima imti normal sl g 760 mm Hg). 2. Pramuimo tampos nustatymas nuo dielektrik tipo. Keiiant atstum 0,110 mm, rasti pramuimo tampas (sl gis 760 mm Hg). Atlikus, atstum laikyti pastov, 3 mm ir keisti sl g (5001000 mm Hg). 3. Oro pramuimo tampos nustatymas priklausomai nuo elektrod dydio. Keiiant atstum tarp elektrod (0350 cm) nustatyti pramuimo tamp visais keturiais atvejais (rutulio skersmuo 12,5; 25; 50 ir 75 cm). 4. Pramuimo tampos nustatymas nuo elektrod formos. Keiiant atstum 0,17 cm nustatyti pramuimo tampas visais trim atvejais: ploktuma smaigalys (kai smaigalys teigiamas polius), ploktuma smaigalys (kai smaigalys neigiamas polius) ir smaigalys smaigalys. 5. Pramuimo tampos nuo danio nustatymas. Dan keisti 0,11000 kHz.

Ataskaitos turinys surayti lenteles matavim (modeliavimo) rezultatai; nubraiytos visos funkcin s priklausomyb s; gaut d sningum analiz ir ivados.

62

10 DARBAS. Mediag magnet jimo charakteristik tyrimas Darbo tikslas gauti plieno, ferito ir permalojaus pagrindines magnet jimo kreives bei histerez s kilpas ir j pagalba apskaiiuoti magnetini mediag parametrus. Teorin dalis MAGNETIKAI MINKTOS MEDIAGOS Magnetin s mediagos labai plaiai naudojamos technikoje. Jos atlieka magnetinio srauto koncentratori, laidinink ir altini vaidmen. Magnetin s mediagos sudaro iuolaikini transformatori, automatikos, skaiiavimo technikos rengim, matavimo aparatros elektromagnet, droseli pagrind [1, 3-4]. Praktinio pritaikymo atvilgiu svarbiausi magnetini mediag parametrai yra technin magnetinimo kreiv ir histerez s kilpa. ie parametrai nusako mediag technines savybes. Priklausomai nuo magnetin s bsenos mediagas galima suskirstyti grupes pagal magnetinio priimamumo dyd k [1]
k= M , H
(10.1)

ia M magnetinimo intensyvumas; H magnetinio lauko stiprumas, A/m. Svarbi viet tarp vis grupi mediag uima feromagnetikai, pasiymintys didele teigiama k reikme ir sud tinga priklausomybe nuo magnetinio lauko stiprumo ir danio. Feromagnetikus charakterizuoja ir Kiuri temperatra, kuri virijus mediaga praranda magnetines savybes. Feromagnetik magnetin s savyb s apibdinamos magnetin s indukcijos B priklausomybe nuo magnetino lauko stiprumo H ir permagnetinimo lyginamj nuostoli priklausomybe nuo magnetin s indukcijos bei danio. magnetinant imagnetint feromagnetik, magnetin indukcija B did ja, did jant H. Magnetin s indukcijos kitimo priklausomyb nuo magnetinio lauko stiprumo magnetinimo metu vadinama pagrindine magnetinimo kreive B = f(H) (10.1 pav., 1 kreiv ). I pagrindin s magnetinimo kreiv s gali bti nustatyta viena
63

svarbiausi magnetini mediag charakteristik santykin magnetin skvarba [1]

=
1

B , H

(10.2)

ia 0 vakuumo magnetin skvarba (0 =4 10-7 H/m).

B BS BT 1 2 -Hmax -HC 0 HC Hmax H

-BT -BS

10.1 pav. Feromagnetiko cikliko magnetinimo procesas: 1 pagrindin magnetinimo kreiv , 2 histerez s kilpa

Magnetin s skvarbos dydis kinta, did jant magnetinio lauko stiprumui. Magnetin skvarba, esant H = 0, vadinama pradine magnetine skvarba pr o jos didiausia vert maksimalia magnetine skvarba max. Ciklikai magnetinant feromagnetik, magnetinimo kreiv daro histerez s kilp (10.1 pav., 2 kreiv ), t. y. imagnetinant magnetin s indukcijos ma jimas neatitinka jos did jimo pagal pagrindin kreiv d snio [4]. Tod l kai H = 0, magnetin indukcija nelygi nuliui, o turi tam tikr vert (liekamoji indukcija Br).Norint sumainti indukcij iki nulio, reikia prid ti tam tikr prieingo enklo magnetinio lauko stiprumo dyd (koercityvin j ga Hc). Toliau did jant magnetinio lauko absoliutiniam stiprumui, mediagoje atsiranda neigiama indukcija.Keiiant magnetinio lauko stiprum nuo - Hmax iki + Hmax, gaunama udara histerez s kilpa. Permagnetinant feromagnetik kintamaisiais laukais, susidaro energijos nuostoliai. D l to, did jant daniui, padid ja koercityvin j ga.
64

Liekamoji indukcija ir soties indukcija, did jant daniui, nekinta arba ma ja d l pavirinio magnetinio efekto. Labiausiai paplitusi feromagnetin mediaga yra geleis bei jos lydiniai su nikeliu, kobaltu, kitomis mediagomis. Geleis eina vis magnetini mediag sud t. Pastoviuose arba emo danio magnetiniuose laukuose plaiausiai naudojama technikai vari geleis (maai anglingas elektrotechninis plienas). io plieno naudojim kintamuosiuose laukuose apriboja maa lyginamoji jo vara. Plienas gaminamas alto bei karto valcavimo bdu. Kai kuri marki plien parametrai pateikti 7 priedo 1 lentel je. Maai anglingame pliene anglies kiekis neturi viryti 0,05 % [3]. Norint gauti magnetines mediagas su didesne lyginamja vara, geleis legiruojama siliciu (nuo 0,4 iki 5 %). ios mediagos vadinamos elektrotechniniais plienais. Magnetin se grandin se, skirtose dirbti kintamuosiuose laukuose nuo 50 iki keleto tkstani Hz, naudojami karto valcavimo plienai 1571, 1572. Dani diapazone 505000 Hz naudojami geleies ir nikelio lydiniai, vadinami permalojais. Plaiai vartojami permalojai su dideliu nikelio kiekiu. Min t mediag parametrai pateikti 7 priedo 2 lentel je. Magnetini mediag charakteristikos matuojamos, panaudojant iedines erdis, ant kuri uvyniojamos dvi apvijos. matavimo schem eina generatorius ir oscilografas (10.2 pav.) [1].
R2

R1

10.2 pav. Feromagnetini mediag parametr matavimo schema: G emojo danio generatorius; V voltmetras; Osc. oscilografas

Kad oscilografo ekrane bt matyti histerez s kilpa, oscilografo horizontalaus atlenkimo plokteles (X) reikia paduoti tamp UXmax, proporcing magnetinio lauko stiprumo reikmei H, o vertikalaus atlenkimo plokteles (Y) tamp UYmax, proporcing magnetin s indukcijos reikmei B. Prie antrin s apvijos prijungta integruojanti grandin l R2C reikalinga tam, kad tampa UYmax nepasislinkt laiko atvilgiu. Voltmetras naudojamas masteliui oscilografo ekrane nustatyti.
65

Amplitudin formul s

magnetin s indukcijos vert

U y maxC R2 Sn 2

(Bv, Bs) surandama i

(10.3)

B=

ia S magnetolaidio skerspjvio plotas, mm2; n2 antrin s apvijos vij skaiius. Magnetinio lauko stiprumas (Hmax, Hc) surandamas i formul s [1]
H= U x max n1 , R1 Lvid
(10.4)

ia Lvid vidutinis magnetin s linijos ilgis, mm; n1 pirmin s apvijos vij skaiius. iedinio magnetolaidio skerspjvio plotas ir vidutinis magnetin s linijos ilgis Lvid yra lygus
S=h Dd ; 2 D+d , 2
(10.5) (10.6)

Lvid =

ia D iorinis skersmuo, mm; d vidinis skersmuo, mm; h erdies auktis, mm. FERITAI Magnetin s mediagos, naudojamos aukt ir superaukt dani laukuose, turi bti mao elektrinio laidumo. reikalavim tenkina feritai, kurie yra geleies oksido Fe2O3 cheminiai junginiai su kit metal oksidais. Bendra ferit chemin formul yra MONOFe2O3; ia M dvivaleniai metalai, pvz., nikelis, manganas, litis, varis, vinas, o N cinkas, kadmis ir kt. Feritai gali bti gaminami vairiais metodais, taiau pramon je iuo metu plaiausiai diegta keramin technologija. Sukepinant presuot miin i min t metal drusk arba oksid, gaunama puslaidininkin keramika su didele magnetine skvarba ir lyginamja vara (107 m). Tai utikrina maus nuostolius d l skurini srovi, esant net labai auktiems daniams. Ferit didektrin skvarba yra gana didel ir siekia kelet imt [1, 3-4].
66

Pagrindinis ferit privalumas didel magnetin skvarba, kas leidia sumainti rii matmenis. Ferit trkumai: didelis temperatrinis nestabilumas ir sen jimas ( keiiasi 1 % per metus), savybi priklausomyb nuo danio, ema Kiuri temperatra (80200 C), kuri virijus inyksta magnetin s savyb s. Aukto danio magnetini mediag, tarp j ir ferit, savybes lemia pradin magnetin skvarba pr, maksimali skvarba max, darbo dani diapazonas, nuostoliai ir stabilumas. ios charakteristikos matuojamos, panaudojant iedines erdis. Pradin magnetin skvarba nustatoma pagal tiriamos mediagos rit s su erdimi induktyvumo L santyk su rit s be erdies induktyvumu L [1]
pr =
L . L
(10.7)

Jos dydis priklauso nuo mediagos struktros, gamybos technologijos ir yra lygus 5...4000. Darbo dani diapazon lemia leistinos elektrini ir magnetini savybi pokyi ribos. Bendri nuostoliai ferituose vertinami nuostoli kampo tangentu ir ireikiami iuo bdu
tg = H H + S f + p ,
(10.8)

ia H magnetinio lauko stiprumas, A/m; danis, Hz; H, S, p koeficientai, apibdinantys nuostolius d l histerez s, skurini srovi ir papildomus nuostolius. Kadangi ferit lyginamoji vara didel , tod l nuostoli d l skurini srovi galima nepaisyti, t.y. S 0. Silpnuose laukuose nuostoliai d l histerez s taip pat nedideli. Tod l nuostoliai ferituose daugiausiai priklauso nuo dydio p ir did ja, did jant daniui. Did jant daniui, nuostoli kampas tg, pradedant nuo tam tikros vert s, did ja ymiai greiiau, negu apraoma (10.8) iraika. Kartu ma ja magnetin skvarba. Danis, kuriam esant staigiai pradeda did ti nuostoliai, vadinamas kritiniu daniu kr. Staigus ferit nuostoli did jimas ir magnetin s skvarbos suma jimas, did jant daniui, aikinamas relaksaciniais ir rezonansiniais reikiniais. Kai daniai yra emesni u minimalius, magnetin mediaga darosi neefektyvi. Tokiu atveju tikslingiau naudoti mediagas su didesne magnetine skvarba. D l emos Kiuri temperatros ferit magnetin s savyb s daug priklauso nuo temperatros. Magnetin s skvarbos temperatriniai
67

pokyiai vertinami temperatriniu magnetin s skvarbos koeficientu arba santykiniu temperatriniu magnetin s skvarbos koeficientu [1]
=
1

T1

T2 T1
T2 T1

(10.9)

ia T1 , T2 ferito magnetin skvarba T1 ir T2 temperatrose. Pagal savybes ir panaudojim feritai skirstom ias grupes: 1) magnetikai minkti (D ir AD); 2) superaukto danio (SAD); 3) feritai su staiakampe histerez s kilpa; 4) magnetikai kieti [3]. Magnetikai minkti emo danio feritai naudojami silpnuose kintamuosiuose laukuose (iki 5 MHz) vietoj elektrotechnini plien, nes ferit savyb s tokiuose laukuose yra geresn s. Vidutinio stiprumo ir stipriuose pramoninio danio laukuose ferit savyb s blogesn s. Radijo dani diapazone plaiai naudojami magnetikai minkti nikelio-cinko, mangano-cinko feritai. Ferito mark s parenkamos, atsivelgiant dani diapazon, kokyb, stabilum. I i ferit gaminamos transformatori, rii, magnetini anten erdys, televizin s aparatros atlenkimo sistem detal s. Pagrindiniai mangano-cinko ferit privalumai, palyginti su nikeliocinko feritais, yra ie: ymiai maesni nuostoliai d l histerez s, didesn indukcija, maesnis temperatrinis koeficientas . Trkumas maesn fkr reikm . D l to mangano-cinko feritai yra emo danio (iki keleto MHz), o nikelio-cinko feritai aukto danio (iki keleto imt MHz). SAD aparatroje feritai naudojami energijos srauto krypiai pakeisti, srauto galingumui reguliuoti, virpesi fazei keisti ir kt. SAD technika kelia nema specifini reikalavim. Feritai turi pasiym ti dideliu aktyvumu, didele lyginamja vara (106-108 m), maais dielektriniais nuostoliais, savybi stabilumu ir aukta Kiuri temperatra. SAD feritai labai paplit bangolaidin je technikoje, kur plaiai naudojamas Farad jaus efektas. Magnetooptinis Farad jaus efektas yra susijs su auktojo danio virpesi poliarizacijos ploktumos pasukimu magnetintame ferite. bangolaid d tas feritinis elementas vadinamas feritiniu d klu. Jo gabaritai ir konfigracija priklauso nuo SAD taiso panaudojimo, darbo slyg. d klai gaminami plokteli, disk, cilindrini stryp pavidalo. Ferit parametrai matuojami kumetru (10.3 pav.). Tuo bdu galima imatuoti dielektrini ir magnetini nuostoli kampo tangent bei pradin magnetin svarb [1].
68

10.3 pav. Struktrin kumetro schema

Matavimo kontr Lx, Rx, Ce su generatoriaus kontru jungia ryio rit M, su kuria lygiagreiai jungta aktyvin vara R0 = 0,04 . Matuojamas pavyzdys, turintis var Rx ir induktyvum Lx, kartu su etaloniniu talpiu Ce sudaro nuosekl rezonansin kontr. Srov s I dydis matuojamas ampermetru A ir matavimo metu operatoriaus palaikomas pastovus. Esant rezonansui matavimo kontre, tampa etaloniniame kondensatoriuje Ce padid ja Q kart, palyginti su kontro evj. E=IR. i tampa matuojama voltmetru V, sugraduotu kokyb s vienetais. Ferit, dirbani kintamuosiuose magnetiniuose laukuose su nuolatiniu pamagnetinimu, magnetin s savyb s nusakomos reversyvine magnetine skvarba r. Ferit r labai priklauso nuo magnetinio lauko stiprumo. r dydis ir priklausomyb nuo pamagnetinanio lauko stiprumo randama, naudojantis matavim schema (10.4 pav.) [1]. Magnetinio lauko stiprumas nustatomas i formul s
H 0 = I0 W0 , l
(10.10)

ia I0 pastovios srov s stiprumas, A; W0 pamagnetinanios apvijos vij skaiius; l erdies ilgis.

10.4 pav. Reversin s magnetin s skvarbos matavimo schema

Magnetikai minkti feritai naudojami vairios paskirties mao gabarito rii erdi gamybai [3].
69

erdys gali bti labai vairi form: cilindrin s, arvo tipo, toroidin s ir kt. Paprasiausios yra cilindrin s erdys. J privalumai: paprasta konstrukcija ir galimyb panaudoti tipin se rit se. erdys su sriegine pjova skirtos rit ms paderinti. Lygios erdys naudojamos induktyvumui paderinti. Kai kuriais atvejais jos gaminamos su vor mis. Lygios erdys naudojamos aukto danio droseliuose, ilgos erdys (80-120 mm) magnetini anten gamyboje. Cilindrin s erdys gaminamos i 1000HH, 600HH marki ferito. Naudojant arvinio tipo erdis, galima pagaminti ma matmen didelio induktyvumo rites. Tokios rit s naudojamos aukto danio kontruose ir filtruose. arvinio tipo erdi darbo dani diapazonas siekia 100 MHz. erdys gaminamos i precizini termostabili ferit: 1500HM3, 700HM, 50B2, 20B2 ir kt. erdi santykin magnetin skvarba numatyta standart, jos dydis nustatomas pagal nemagnetin tarpel. Geriausiai ferit magnetines savybes leidia panaudoti toroidin s erdys. Jos naudojamos, kai reikia pagaminti ma matmen, bet didelio induktyvumo rites. Pramon gamina plat toroidini erdi asortiment i vairi magnetini mediag, j tarpe i ferit. Naudojamo ferito mark priklauso nuo rit s paskirties ir dani diapazono. Rii, dirbani esant keli imt kiloherc daniui, erdys gaminamos i ferit 400HH, 2000HH, o rii, dirbani esant keli imt megaherc daniui i 20B, 4B marki ferito. Magnetin ms grandin ms su nuolatiniu pamagnetinimu naudojami feritai 300HH, 35B ir kt. Pagrindin s ferit charakteristikos pateiktos 7 priedo 3 lentel je [1]. Kontroliniai klausimai 1. Kaip vyksta feromagnetiko magnetinimo nuolatiniu magnetiniu lauku procesas? 2. Kaip vyksta feromagnetiko magnetinimo kintamuoju magnetiniu lauku procesas? 3. Kokiomis pagrindin mis charakteristikomis nusakomos mediag magnetin s savyb s? 4. Kaip priklauso magnetin skvarba nuo magnetinio lauko stiprumo? 5. Kaip priklauso liekamoji indukcija ir soties indukcija nuo magnetinio lauko danio? 6. Kaip priklauso koercityvin j ga nuo magnetinio lauko danio? 7. Kokia yra magnetini mediag klasifikacija? 8. Kur naudojamos magnetin s mediagos?
70

9. Kokia yra ferit struktra ir savyb s? 10. Kaip skirstomi feritai pagal sud t ir panaudojimo sritis? 11. Kas tai yra ferito kritinis danis? 12. Kas yra Kiuri temperatra? 13. Kaip priklauso ferito reversin magnetin skvarba pamagnetinanio lauko stiprumo? 14. Kokie yra feritini erdi tipai ir savyb s? Darbo eiga

nuo

1. Paruokite darbui ir junkite mediag tyrimo stend ERM1. 2. Atlikite pirmojo tiriamojo pavyzdio (plieno) imagnetinim: - srov s jungikl nustatykite virutin pad t; - nuspauskite perjungiklio 1-3 mygtuk 1, taip prijungdami plieno pavyzd (kiti du mygtukai turi bti nenuspausti); - nuspaud imagnetinimo mygtuk ir, jo neatleisdami, l tai pasukite srov s I reguliavimo ranken l kratin dein pad t, o po to l tai kratin kair pad t. Imagnetinimo mygtuk atleiskite. 3. statykite matavimo zond su Holo davikliu tiriamojo pavyzdio nemagnetin tarpel. Zondo ym turi bti viruje. 4. Imatuokite pavyzdio liekamj indukcij B po imagnetinimo. Ji neturi viryti 2 1 mT. 5. Nustatykite jungikl Srov s kryptis pad t +. 6. velniai sukdami srov s reguliavimo ranken l pagal laikrodio rodykl imatuokite charakteristik B=(I). Srov s dyd kontroliuokite stende esaniu prietaisu. Srov keiskite nuo 0 iki 500 mA. 7. velniai sukdami srov s reguliavimo ranken l prie laikrodio rodykl imatuokite charakteristik B=f(I), keisdami srov nuo 500 iki 0 mA. 8. Pakeiskite srov s krypt, nustatydami jungikl pad t - ir nuosekliai pakartokite punktus 6 ir 7. 9. Pakeiskite srov s krypt + ir pakartokite 6 punkt. 10. Matavimo rezultatus suraykite 10.1 lentel. 11. Itirkite ferito ir permalojaus pavyzdi charakteristikas, atlikdami su jais 2 - 9 punktus. Duomenis suraykite 10.2 ir 10.3 lenteles.
71

10.1 lentel . Plieno magnet jimo charakteristika I, mA 0 100 200 300 400 500 B+ , mT B+ , mT B- , mT B- , mT B+ , mT

ia n pavyzdio rit s vij skaiius; l vidutinis magnetin s linijos ilgis (l=2R, ia R pavyzdio iedo vidutinis spindulys). Pavyzdi duomenys: R1 =22,5 mm; n1=1600; n2 =1200; R2 =18,8 mm; n3 =1600; R3 =22,5 mm.
10.2 lentel . Ferito magnet jimo charakteristika I, mA 0 100 200 300 400 500 10.3 lentel . Permalojaus magnet jimo charakteristika I, mA 0 100 200 300 400 500 B+ , mT B+ , mT B- , mT B- , mT B+ , mT B+ , mT B+ , mT B- , mT B- , mT B+ , mT

12. Suskaiiuokite magnetinio lauko stiprumo 4 reikmes visiems tiriamiems pavyzdiams (kiekvienai srov s stiprumo I reikmei) pagal
72

formul
H= nI . l

13. Nubraiykite grafines priklausomybes B1 = f(H), B2 = f(H), ir B3 = f(H). 14. Suskaiiuokite pavyzdi magnetin skvarb , esant lauko stiprumui, atitinkaniam 300 mA srov s stiprum
=
B , H 0

ia 0 = 410-7 H/m. Ataskaitos turinys darbo eigos apraymas; eksperimento ir skaiiavim rezultat lentel s; grafin s priklausomyb s B = f(H); rezultat analiz ir ivados.

73

NAUDOTA LITERATRA 1. Valineviius A., Markeviius V., Rupkus S. Mediag mokslas ir ininerija. I dalis. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 1997. 121 p. 2. Markeviius V., Rupkus S., Valineviius A. Mediag mokslas ir ininerija. II dalis. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 1999. 81 p. 3. Markeviius V., Rupkus S., Valineviius A. Mediag mokslas ir ininerija. III dalis. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2000. 70 p. 4. Rinkeviius G. J., Mukulys R. J., Degutis A. Elektrotechnin s mediagos. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2009. 180 p. 5. taras S. Puslaidininkin s ir funkcin s elektronikos taisai: vadov lis elektronikos, automatikos, informatikos ir kit technologijos moksl krypi studentams. Vilnius: Technika, 2009. 467 p. 6. taras S. Semiconductor electronic devices: study book. Vilnius: Technika, 2010. 235 p. 7. Computational studies of new materials II: From ultrafast processes and nanostructures to optoelectronics, energy storage and nanomedicine / edited by Thomas F. George ... [et al.]. Singapore: World Scientific, 2011. P. 515. 8. Physics and operation of silicon devices in integrated circuits / edited by Jacques Gautier. Hoboken [N. J.]: Wiley, 2009. P. 373. 9. . ., . . : . : . . - , 2010. 128 . 10. . ., . . . . , 2007. 47 . 11. . . : . : . . . - , 2004. 80 . 12. . . . : / . . . - . , 2003. 114 .

74

PRIEDAI

75

1 priedas DARBO TVARKOS IR DARBO SAUGOS LABORATORIJOJE TAISYKL S

I. BENDROJI DALIS 1. Studentas, prie prad damas atlikti laboratorinius darbus Mediag mokslo ir ininerijos mokomojoje laboratorijoje, privalo iklausyti saugos ir sveikatos instruktavim ir pasirayti instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais registravimo lape. 2. Studentas, atlikdamas laboratorinius darbus, privalo: 2.1. Atlikti d stytojo laboratorini darb vadovo (toliau laboratorini darb vadovas) paskirtus laboratorinius darbus ir vykdyti jo nurodymus; 2.2. Saugoti savo ir nepakenkti kit student sveikatai; 2.3. Savavalikai neijungti, nekeisti ir nealinti renginiuose ir prietaisuose rengt saugos ir sveikatos apsaugos tais; 2.4. Nedelsdamas praneti laboratorini darb vadovui apie sualojimus ir kitus sveikatos sutrikimus, vykusius laboratorini darb metu; 2.5. Neliesti laboratorijoje esanios aparatros, stend ir prietais, nesusijusi su atliekamu darbu; 2.6. Neprad ti arba nutraukti atliekam laboratorin darb, jei pasteb jo, kad ranga sugadinta, nenulinta ir apie tai nedelsiant praneti laboratorini darb vadovui; 2.7. Pavojaus atveju mok ti ijungti tamp laboratorijos elektros maitinimo skydelyje; 2.8. Laikytis asmens higienos reikalavim; 2.9. inoti, kur yra pirmosios pagalbos rinkinys. 3. Studentui, atliekaniam laboratorinius darbus, draudiama: 3.1. Atlikti laboratorinius darbus neiklausius instruktavimo, nesusipainus su laboratorini darb apraymu; 3.2. Laboratorijoje valgyti, gerti alkoholinius g rimus, rkyti, vartoti narkotines mediagas; 3.3. Dirbti apsirengus striuk mis, paltais; 3.4. Dirbti sergant. 4. Studentas, atliekantis laboratorinius darbus, turi teis: 4.1. Suinoti i laboratorini darb vadovo apie laboratorijoje esanius sveikatai pavojingus ir kenksmingus veiksnius; 4.2. Atsisakyti atlikti laboratorinius darbus, kai ikyla pavojus sveikatai ir gyvybei;
76

4.3. Ikilus klausimams d l saugos ir sveikatos kreiptis laboratorini darb vadov ar ved j. 5. Studentas, atliekantis laboratorinius darbus, turi inoti, kur yra laikomos gaisro gesinimo priemon s, mok ti jomis naudotis, nenaudoti atviros ugnies altini ir vengti kitoki veiksm, galini sukelti gaisr. 6. Studentas, atliekantis laboratorinius darbus ir nesilaikantis i taisykli reikalavim, gali bti paalintas i laboratorijos ar nubaustas dekano drausmine nuobauda ir turi bti papildomai instruktuojamas. II. RIZIKOS VEIKSNIAI. SAUGOS PRIEMON S NUO J POVEIKIO 7. Rizikos veiksniai studentui, atliekaniam laboratorinius darbus, yra: 7.1. Elektros srov ; 7.2. Netvarkinga darbo vieta, slidios grindys; 7.3. Netvarkingi renginiai, prietaisai, pagalbin s priemon s; 7.4. Gaisro galimyb . 8. Studentas privalo inoti, kad 220/380 V elektros tampa sudaro pavoj mogaus sveikatai, tod l: 8.1. Naudojami elektros renginiai ir prietaisai turi bti nulinti arba eminti; 8.2. Elektros laidai turi bti nepaeista izoliacija, kitukai, lizdai turi bti tvarkingi; 8.3. Stendo, maketo ir prietais gnybtai bei juos jungiantys laidai turi bti patikimi ir su nepaeista izoliacija. III. STUDENTO VEIKSMAI PRIE DARBO PRADI 10. Prie prad damas darb studentas privalo: 10.1. Gavs uduot, istudijuoti darbo apraym, praktinio darbo atlikimo tvark; 10.2. Susipainti su stendu, maketu, kita naudojama aparatra ir visais darbe naudojamais prietaisais; 10.3. Patikrinti darbo viet, ar ji tvarkinga, saugi ir vari; 10.4. Vizualiai patikrinti ar stendas, maketas paruotas darbui; 10.5. Patikrinti ar darbe naudojam jungiamj laid izoliacija nepaeista ir ar patikimi laid prijungimo gnybtai; 10.6. Susipainti su stendo, maketo maitinimo altiniais ir valdymo aparatais darbo vietoje; 10.7. sitikinti, kad visi stendo, maketo maitinimo altiniai ijungti. Studentui draudiama jungti tamp j gos skydelyje laboratorini darb rangos maitinimui, tai turi atlikti laboratorini darb vadovas.

77

IV. STUDENTO VEIKSMAI DARBO METU 11. Studentai, prie laidais sujungdami elektrin schem, turi patogiai isid styti aparatus ir prietaisus, po to tvarkingai sujungti schem. Nepanaudoti laidai bei prietaisai turi bti pad ti jiems skirt viet. 12. Schemoje laidai turi bti nepaeisti, patikimai prijungti prie gnybt ir mechanikai netempti. Laidai neturi trukdyti valdyti stend ir steb ti prietaisus, o laboratorini darb vadovui lengvai ir greitai patikrinti sujungt schem. 13. Sujungus schem kvieiamas laboratorini darb vadovas, kuris patikrina ir duoda leidim arba asmenikai jungia stendo maitinim. 14. Sujungtoji schema turi tiksliai atitikti duotajai darbo aprayme. Savarankiki schemos pakeitimai, nesuderinti su laboratorini darb vadovu, draudiami. 15. Kiekvien kart prie jungiant tamp btina apie tai odiu sp ti visus asmenis, kurie dirba prie stendo bei maket. 16. Darbo metu atsitiktinai atsijungus kuriam nors jungiamajam laidui, reikia skubiai atjungti stendo ar maketo maitinim ir tik tada prijungti atsijungus laid. 17. Darant schemoje pakeitimus btina prie tai atjungti tamp. Pakartotinai tampa prijungiama tik laboratorini darb vadovui patikrinus pakeist schem. 18. Dirbant su matavimo prietaisais, reostatais ir kitais jautriais perkrovimui prietaisais, btina sekti, kad j reimai neviryt leistin veri. Veikianioje schemoje srov s matavimo transformatoriaus antrin apvija negali dirbti tuija eiga, tod l jos gnybtai negali bti laisvi. 19. Studentui darbo metu draudiama: 19.1. Daryti schemoje pakeitimus esant jungtai tampai; 19.2. Liesti gnybtus bei kitus schemos elementus, turinius ar galinius tur ti tamp; 19.3. Naudotis prietaisais turiniais blogus arba nepatikimus kontaktus; 19.4. Remtis maket bei stend, liesti veikianius prietaisus ar aparatus, juos perstatin ti, ant j rayti ir panaiai; 19.5. Naudoti laboratorijoje esanius prietaisus bei aparatus nesusijusius su dirbamu darbu, sukin ti j ranken les ar gnybtus; 19.6. Vaikioti pas studentus, dirbanius kitose darbo vietose, skambinti telefonu ar usiimin ti kitais darbais; 19.7. Palikti darbo viet be laboratorini darb vadovo leidimo. 20. Nutrkus elektros tiekimui darbo metu, ijungti stendo bei maketo ir vis jungt prietais elektrin maitinim. 21. Schem ijungti galima tik tada, kai laboratorini darb vadovas patikrino darbo rezultatus ir duoda tam leidim. Pirmiausia ijungiami visi maitinimo altiniai ir tik po to ardoma schema.

78

V. STUDENTO VEIKSMAI AVARINIAIS (YPATINGAIS) ATVEJAIS 22. Nutrkus laboratorijos elektriniam maitinimui ar susidarius avarinei situacijai, studentas privalo ijungti stend, maket (arba tamp laboratorijos skydelyje) ir apie tai praneti laboratorini darb vadovui. 23. Studentas, pasteb js gaisr, privalo nedelsdamas apie gaisr praneti laboratorini darb vadovui, informuoti laboratorijoje esanius mones apie gaisr, gesinti gaisro idin turimomis priemon mis. 24. jungtus elektros renginius galima gesinti tik angliargt s gesintuvais. 25. vykus nelaimingam atsitikimui, studentas privalo, jeigu paj gia, nedelsdamas apie tai praneti laboratorini darb vadovui. Asmuo, mats nelaiming atsitikim arba apie j suinojs, turi nedelsdamas suteikti nukent jusiajam pirmj pagalb ir praneti apie nelaiming atsitikim laboratorini darb vadovui. Esant reikalui, nukent jusysis turi bti nugabentas medicinin gydymo staig. VI. STUDENTO VEIKSMAI BAIGUS DARB 26. Baigs darb, studentas privalo: 26.1. Ijungti stendo maitinim; 26.2. Ijungti darbo vietoje esanius elektrinius prietaisus; 26.3. Iardyti sujungt schem; 26.4. Sutvarkyti darbo viet bei darbo priemones; 26.5.Apie baigt darb praneti laboratorini darb vadovui. 27. Apie darbo metu pasteb tus trkumus praneti laboratorini darb vadovui.

79

2 priedas REIKALAVIMAI LABORATORINIO DARBO ATASKAITAI

Atlikto laboratorinio darbo atsiskaitymo dokumentas yra ataskaita, kuri apiforminama pagal emiau id stytas taisykles. Ataskait rekomenduojama apiforminti laboratorinio darbo atlikimo dien arba ne v liau kaip kit dien. Laiku neapiformintos ataskaitos gali bti siskolinim prieastis. Kiekvienas grup s narys apiformina atskir ataskaitos egzempliori standartiniuose A4 formato popieriaus lapuose. Ataskaitos tituliniame lape uraoma: 1. Universiteto, fakulteto ir katedros pavadinimas (viruje). 2. Laboratorinio darbo eil s numeris ir pavadinimas (lapo vidurin je dalyje). 3. Darb atlikusio studento akademin grup , vardas ir pavard (kiek emiau darbo pavadinimo, dein je pus je). 4. Darb tikrinusio d stytojo pareigos, vardas, ir pavard (emiau darb atlikusio studento, dein je pus je). 5. Darbo atlikimo vieta (miestas) ir metai (apaioje). Titulinio lapo pavyzdys pateiktas 5 priede. Ataskaitos pagrindin dalis apiforminama taip: 1. Ataskaitos pradioje uraomas darbo tikslas ir darbo uduotis. 2. Skyriuje Aparatra, pateikiamas panaudotos aparatros sraas bei trumpas kiekvieno prietaiso apraymas. Aparatros srae prie kiekvieno pavadinimo nurodomas prietaiso ifras. 3. Skyriuje Eksperimento rezultatai pateikiamos darbo blokin s schemos ir eksperimentikai gauti duomenys, kurie id stomi tokia tvarka, kuria buvo atliekami eksperimentai. Eksperimento rezultatai pateikiami lentel mis ir grafikais. Grafikai braiomi milimetriniame popieriuje ar kompiuteriu. Visi ataskaitoje pateikti rezultatai turi tur ti pavadinimus ir turi bti nurodytos j gavimo slygos. Tai reikia, kad turi bti apraytas kiekvienas punktas, pateiktas darbo apraymo skyrelyje Darbo eiga, t.y. kas ir kaip gauta? io ataskaitos punkto turinys ir apimtis nurodomi kiekvieno laboratorinio darbo uduoties aprayme. 4. Skyriuje Ivados formuluojamos pagrindin s ivados, kurios iplaukia i atlikto eksperimento ir jo rezultat palyginimo su teorija.

80

Ataskaitos ginamos reguliariai, po laboratorini darb, specialiai tam skirtu laiku. D stytojas patikrina, ar tinkamai apiforminta ataskaita, ar teisingi eksperimento rezultatai ir ar teisingai padarytos ivados. Gynimo metu patikrinama, ar studentas smoningai atliko darb (ar ino naudot prietais paskirt, sujungim blokines schemas, eksperimento eig ir t.t.). Be to, patikrinamos studento teorin s inios i atitinkam kurso dali. Sekant darb cikl leidiama prad ti, jei apginti ne maiau kaip du darbai. Likusi skola turi bti likviduota iki kito darb ciklo pradios. Praleisti laboratoriniai darbai atliekami gynimo metu arba, esant galimyb ms ir leidus d stytojui, su kitu pogrupiu, jei studentas neuimtas kitais akademiniais usi mimais ir yra laisv reikaling darbo viet. Jei tokiu bdu likviduoti siskolinim nepavyksta, semestro pabaigoje organizuojami specials usi mimai, kuri metu galima atlikti 1-2 darbus. Didesni siskolinimai likviduojami tik dekanato leidimu.

81

3 priedas LABORATORINI TYRIM STENDO ERM1 APRAYMAS

Laboratorini tyrim stendo ERM1 bendras vaizdas pateiktas P.1 paveiksle. Stend sudaro trys atskiros dalys: Laidinink ir dielektrik tyrimo sritis, Puslaidininki apviestumo tyrimo sritis ir Magnetini mediag tyrimo sritis.

P.1 pav. Laboratorini tyrim stendo ERM1 vaizdas

Stendas jungiamas jungikliu, kuris parodytas P.1 paveiksle, toliau dirbama su atskiromis stendo dalimis, priklausomai nuo darbo uduoties. Laidinink savybi tyrimas ir dielektrik nuostoli tyrimas atliekamas su stendo dalimi, parodyta P.2 paveiksle.

82

P.2 pav. Laidinink ir dielektrik tyrimo srities vaizdas

Laidinink savybi tyrimas atliekamas matuojant rezistori, parodyt P.2 paveiksle, parametrus prie stendo gnybt prijungus matavimo prietais. Temperatrin s priklausomyb s matuojamos jungus kaitinimo jungikl ir fiksuojant temperatr temperatros matuokliu. Skirtingi rezistoriai matavimo grandin jungiami nuspaudiant mygtukus 1 4. Analogikai atliekamas ir dielektrini mediag savybi tyrimas matuojant kondensatori, parodyt P.2 paveiksle, parametrus. Skirtingi kondensatoriai matavimo grandin jungiami nuspaudiant mygtukus 6 10. Puslaidininki laidumo priklausomyb s nuo apviestumo tyrimas atliekamas tyrim stendo puslaidininki apviestumo tyrimo srityje, parodytoje P.3 paveiksle.

83

P.3 pav. Puslaidininki apviestumo tyrimo srities vaizdas

Prie P.3 paveiksle parodyt gnybt prijungus matavimo prietais, matuojama stende montuoto fotorezistoriaus vara. Tiriant varos priklausomyb nuo apviestumo, apvietimo jungimo mygtuku jungiama stende montuota lempa, kuri apvieia fotorezistori. Apviestumo dydis keiiamas sukant apviestumo reguliavimo ranken l ir matuojamas apviestumo matuokliu. Magnetini mediag charakteristik tyrimas atliekamas magnetini mediag tyrimo srityje, parodytoje P.4 paveiksle. Virutin je stendo dalyje yra montuotos trys rit s, pagamintos i skirting magnetini mediag: plieno, ferito ir permalojaus. Kiekvienoje rit je paliktas tarpelis matavimo zondui. Reikiama rit jungiama matavimo grandin mygtuk 1 3 pagalba. Prie pradedant tirti konkrei mediag, pirmiausia j reikia imagnetinti. Tai atliekama jungus srov s jungikl bei laikant nuspaust imagnetinimo mygtuk ir tuo pat metu l tai sukant srov s reguliavimo ranken l vien pus iki galo, po to kit pus iki galo ir atsukant vidurin pad t, tada imagnetinimo mygtukas atleidiamas.

84

P.4 pav. Magnetini mediag tyrimo srities vaizdas

Norint gauti mediag magnet jimo charakteristikas, reikia pasirinkti mediag, j imagnetinti, po to vykdyti magnetinim teigiama ir neigiama srove. Tam, pirmiausiai reikia jungti srov jungikliu, parodytu P.4 paveiksle, po to pasirinkti reikiam srov s krypt (atitinkamu jungikliu) ir kratin jungikl jungti vir, kad bt parinktas srov s matavimas. Toliau, srov s reguliavimo ranken le keiiame srov, kurios dyd rodo stende esanio matuoklio virutin skal ir matuojame magnetin indukcij, tam kratin jungikl reikia perjungti apatin pad t, o magnetin s indukcijos dyd rodo matuoklio apatin skal .

85

4 priedas MATUOKLIO ESCORT ELC-3133A APRAYMAS

P.5 paveiksle parodytas matuoklio ESCORT ELC-3133A priekin s panel s vaizdas. emiau pateikti parodyt dali paaikinimai.

P.5 pav. Matuoklio priekin s panel s vaizdas

POWER ON/OFF prietaiso jungimo/ijungimo mygtukas. Skystj kristal (LCD) ekranas. Jungiklis RS232 funkcijai (ssajai) jungti/ijungti. HOLD (REC) parodym sustabdymo mygtukas. Paspaudus mygtuk, rodmenys sustabdomi daugiau nei vienai sekundei, kad patogiau bt nusirayti. 5. D/Q/ nuostoli faktoriaus, kokyb s faktoriaus ir faz s kampo matavimo parinkimo mygtukas. 6. FREQ mygtukas danio parinkimui. 7. RANGE (AUTO) mygtukas matavimo diapazono parinkimui. Nuspaudus mygtuk daugiau nei vienai sekundei, jungiamas AUTO reimas, t.y. prietaisas automatikai nustato matavimo ribas. 8. L/C/R (P-S) induktyvumo, talpos ir varos matavimo parinkimo mygtukas. Nuspaudus mygtuk daugiau nei vienai sekundei, jungiamas nuoseklaus ar lygiagretaus matavimo reimas. 9. TOL tolerancij (nuokrypi) parinkimo mygtukas. 10. REL (CAL) reliatyvaus reimo ar kalibravimo reimo parinkimo mygtukas. 11. Apsauginio eminimo (apsaugai nuo triukm takos) prijungimo jungtis. 12. jimo (matavimo signalo) jungtys. Ekrano ir jame rodom simboli vaizdas parodytas P.6 paveiksle. emiau pateikti simboli paaikinimai.
86

1. 2. 3. 4.

P.6 pav. Matuoklio ekrano ir jame rodom simboli vaizdas

AUTO reimo AUTO indikatorius. LCR induktyvumo (L), talpos (C) ar varos (R) matavimo indikatorius. 3. MAX maksimalios vert s indikatorius. 4. AVG vidutin s vert s indikatorius. 5. REL reliatyvaus reimo indikatorius. 6. MIN minimalios vert s indikatorius. 7. DH sustabdyt parodym indikatorius. 8. faz s kampo matavimo indikatorius. 9. Q kokyb s faktoriaus matavimo indikatorius. 10. D nuostoli faktoriaus matavimo indikatorius. 11. antrinis (alutinis) ekranas. 12. sp jamojo garso nuokrypi matavimo reime indikatorius. 13. % nuokrypio (procentais) indikatorius. 14. deg faz s kampo matavimo laipsniais indikatorius. 15. kHz danio matavimo indikatorius. 16. MAX AVG MIN matavimo reimo indikatoriai (min, vid., max). 17. TOL nuokrypi matavimo reimo indikatorius. 18. 1%5%10%20% nuokrypi (procentais) indikatoriai. 19. nenaudojama. 20. nenaudojama. 21. PAL lygiagretaus matavimo reimo indikatorius. 22. SER nuoseklaus matavimo reimo indikatorius. 23. Mk varos (omais) indikatorius. 24 induktyvumo (henriais) indikatorius. 25 talpos (faradais) indikatorius. 26 RS232 reimo indikatorius. Specials ekrane vaizduojami simboliai: 1. rodo utrumpintas jungtis. 2. rodo atviras jungtis. 3. rodo kalibravimo reim. 4. rodo sugedus ar trkstam saugikl. 87

1. 2.

5 priedas ATASKAITOS VIRELIO PAVYZDYS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS Telekomunikacij ir elektronikos fakultetas Elektronikos ininerijos katedra

Mediag mokslas ir ininerija Laboratorinio darbo

PUSLAIDININKI ELEKTRINIO LAIDUMO TYRIMAS

ataskaita

Darb atliko: RB 5/1 gr. stud. Vardaitis Pavardaitis Darb pri m : doc. ... ...

Kaunas, 2011 88

6 priedas ATASKAITOS PAVYZDYS

Darbo tikslas itirti magnetini mediag charakteristikas pagal j magnet jimo kreives. Darbo uduotis gauti plieno, ferito ir permalojaus pagrindines magnet jimo kreives bei histerez s kilpas ir j pagalba apskaiiuoti magnetini mediag parametrus.

Darbo eiga 1. Paruoiame darbui ir jungiame mediag tyrimo stend ERM1. 2. Atliekame pirmojo tiriamojo pavyzdio (plieno) imagnetinim: - srov s jungikl nustatome virutin pad t; - nuspaudiame perjungiklio 1-3 mygtuk 1, taip prijungdami plieno pavyzd; - nuspaud imagnetinimo mygtuk ir, jo neatleisdami, l tai sukame srov s reguliavimo ranken l kratin dein pad t, o po to l tai kratin kair pad t. Imagnetinimo mygtuk atleidiame. 3. statome matavimo zond su Holo davikliu tiriamojo pavyzdio nemagnetin tarpel, zondo yme vir. 4. Imatuojame pavyzdio liekamj indukcij B po imagnetinimo, srov nustat nulin pad t. Gaut vert raome 1 lentel. 5. Nustatome jungikl Srov s kryptis pad t +. 6. velniai sukdami srov s reguliavimo ranken l pagal laikrodio rodykl imatuojame charakteristik B = f (I). Tam srov keiiame nuo 0 iki 500 mA. Gautas vertes suraome 1 lentel. 7. velniai sukdami srov s reguliavimo ranken l prie laikrodio rodykl imatuojame charakteristik B = f (I), keisdami srov nuo 500 iki 0 mA. Gautas vertes suraome 1 lentel. 8. Pakeiiame srov s krypt, nustatydami jungikl pad t - ir nuosekliai pakartojame 6 ir 7 punktus. Gautas vertes suraome 1 lentel. 9. Pakeiiame srov s krypt + ir pakartojame 6 punkt. Gautas vertes suraome 1 lentel. 10. Itiriame ferito ir permalojaus pavyzdi charakteristikas, atlikdami su jais 2 - 9 punktus. Gautus duomenis suraome 2 ir 3 lenteles.

89

1 lentel . Plieno magnet jimo charakteristika

I, mA 0 100 200 300 400 500 B+ , mT 0 50 110 150 180 200 B+ , mT 52 62 118 152 181 200 B- , mT -2 -55 -115 -153 -184 -207 B- , mT 0 -52 -112 -150 -182 -207 B+ , mT 0 45 92 140 180 200 H, A/m 0 1130 2260 3390 4520 5650

11. Suskaiiuojame magnetinio lauko stiprumo vertes visiems tiriamiems pavyzdiams (kiekvienai srov s stiprumo I reikmei) pagal formul nI H= , l ia n pavyzdio rit s vij skaiius; l vidutinis magnetin s linijos ilgis (l = 2R, ia R pavyzdio iedo vidutinis spindulys). Pavyzdi duomenys: n1 = 1600; R1 = 22,5 mm; n2 = 1200; R2 = 18,8 mm; n3 = 1600; R3 = 22,5 mm. 12. plieno ferito permalojaus

Gautas vertes suraome 1, 2 ir 3 lenteles.

2 lentel . Ferito magnet jimo charakteristika

I, mA 0 100 200 300 400 500

B+ , mT 0 45 66 76 78 85

B+ , mT 0 42 63 73 76 85

B- , mT 0 -55 -73 -82 -86 -88

B- , mT 0 -50 -70 -80 -84 -88

B+ , mT 0 44 62 72 75 87

H, A/m 0 1020 2040 3060 4080 5100

3 lentel . Permalojaus magnet jimo charakteristika

I, mA 0 100 200 300 400 500 B+ , mT 2 35 50 64 73 82 B+ , mT 14 45 53 67 72 82 B- , mT -2 -40 -60 -73 -77 -90 B- , mT -2 -55 -62 -72 -80 -90 B+ , mT 2 30 52 62 75 78 H, A/m 0 1130 2260 3390 4520 5650

90

13.

Nubraiome grafines priklausomybes B1 = f(H), B2 = f(H), ir B3 = f(H).

91

14. Suskaiiuojame pavyzdi magnetin skvarb , esant lauko stiprumui, atitinkaniam 300 mA srov s stiprum

=
ia 0 = 410-7 H/m.

B , H 0

plieno =

150 10 3 3390 4 3,14 10 7 76 10 3 3060 4 3,14 10 7 64 10 3

= 35,23 ;

ferito =

= 19,77 ;

permalojaus =

3390 4 3,14 10 7

= 15,03 .

Ivados: Did jant srov s stipriui, netiesikai did ja magnetinio lauko stiprumas ir magnetin indukcija. Imagnetinant mediagas kintamaisiais laukais, susidaro energijos nuostoliai. Liekamoji indukcija ir soties indukcija, did jant srov s stipriui did ja neymiai, nekinta arba ma ja d l pavirinio magnetinio efekto.

92

7 priedas MAGNETINI MEDIAG PARAMETRAI

1 lentel . Plien magnetin s charakteristikos
Plieno pavadinimas Elektrotechninis nelegiruotas plonaploktis izotropinis plienas Rinis elektrotechninis nelegiruotas plienas Elektrotechninis alto valcavimo anizotiopinis plonalaktis plienas Elektrotechninis alto valcavimo izotropinis plonalaktis plienas Elelektrotechninis karto valcavimo plonalaktis plienas Mark 10895 20895 10848 20848 10864 20861 11861 21864 3411x 3412x 3413x 3414x 2011x 2111x 2311x 2411x 1211x 1311x 1411x 1511x HC, A/m 95 48

max
3000 5000

Magnetin indukcija T, esant magnetinio lauko stiprumui, A/m 500 1000 2500 5000 10000 1,38 1,50 1,62 1,70 1,81

64

1,40

1,50

1,60 1,75 1,85 1,85 1,88 1,60 1,58 1,54 1,50 1,53 1,48 1,46 1,46

1,49 1,46 1,38 1,37 1,30

1,70 1,67 1,64 1,60 1,64 1,59 1,57 1,57

1,80 1,78 1,74 1,70 1,76 1,73 1,72 1,70

x parametrai, esant juostos storiui 0,5 mm.

2 lentel . Permaloj magnetin s savyb s

Mark 45H 50H 79HM 80HXC Storis, mm 0,1 0,5 0,1 0,5 0,1 0,5 0,1 0,5

pr
2000 2800 2300 3000 20000 25000 22000 35000

max
20000 25000 25000 35000 120000 150000 120000 150000

HC, A/m 24 16 16 10 2,4 1,6 2,4 1,2

BS, T 1,5 1,5 1,5 1,5 0,75 0,75 0,63 0,63

93

3 lentel . Ferit charakteristikos

Mark 2000HH 600HH LOOHH LOOBH 20B LOB 1 6000HM lOOOHM 700HM

pr
1800- 2400 500-800 80-120 80-120 18-28 9-14 4800-8000 800-1200 550-850

max
7000 1600 1700 280 50 3600 10000 2000 2000

HC, A/m 9 40 67 300 650 1700 0,64 0,22 0,40

Br, T 0,06 0,17 0,2 0,165 0,046 0,078 0,135 0,086 0,17

, m
l06 102 l06 104 104 108 l0-1 510-1 20

94

Spausdinti rekomendavo KTU Telekomunikacij ir elektronikos fakulteto studij program komitetas KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
ELEKTRONIKOS ININERIJOS KATEDRA

Nerijus BAGDANAVIIUS, Antanas DUMIUS, Vytautas MARKEVIIUS, Dangirutis NAVIKAS MEDIAG MOKSLAS IR ININERIJA Laboratoriniai darbai Mokomoji knyga Redagavo autoriai

SL 344. 2011-05-23. 6 leidyb. apsk. l. Tiraas 10 egz. Kaina sutartin. Usakymas 378. .Ileido leidykla Technologija, K. Donelaiio g. 73, 44029 Kaunas Spausdino leidyklos Technologija spaustuv, Student g. 54, 51424 Kaunas