CHEMINIAI ELEKTROS SROVĖS ŠALTINIAI

Cheminiai elektros šaltiniai – galvaniniai elementai – tai elektra, kuri pagaminama cheminės oksidacijos-
redukcijos metu. Reakcijoje, kai oksidacijos bei redukcijos procesai atskiriami ir elektronai verčiami judėti nuo
reduktoriaus į oksidatorių gaunama elektros srovė.
Galvaninis elementas susideda iš dviejų elektrodų (Elektrodas – metalas, įmerktas i savo druskos tirpalą
(elektrolitą)). Sujungus metalo plokšteles laidu ir druskų tirpalus vamzdeliu, kuris užpildytas elektrolito
tirpalu(Taip jonai lengviau juda iš vieno tirpalo į kitą), elektronai verčiami judėti kryptingai – gaunama elektros
srovė.
Elektrodo potencialas φ – įmerkus metalą i elektrolito tirpalą, tarp jų susidaro potencialų skirtumas. Elektrodo
potencialą lemia tirpalo koncentracija, temperatūra, pH, metalo prigimtis ir t.t.. Skirtumo tarp jų tiesiogiai
negalima išmatuoti, todėl susidaręs skirtumas nustatomas tarp 2 elektrodų. Vandenilis yra standartinis
elektrodas, su kuriuo lyginami potencialai ir jo paties potencialas lygus 0.
Standartinis metalo potencialas φ0 – tai elektrodo potencialas, kuris atsiranda pamerkus metalą į jo druskos
tirpalą, kuriame metalo jonų koncentracija yra 1M(mol/L), esant 25 0C. Potencialai išreiškiami voltais. Kai
metalo jonų koncentracija nėra lygi 1M naudojama Nernsto lygtis:
φ Me =φ
n+ ¿/Me
¿
¿ 0,059
Me + lg C n+¿ ¿
n Me ¿

n+
Jonų koncentracijos formulė: CMe = CM * α * nMen+
a – druskos disociacijos laipsnis tirpale (praskiestame jis lygus 1).
n – metalo jonų skaičius, gaunamas disocijuojant vienai druskos molekulei.
Anodas – aktyvesnis metalas, jo standartinis potencialas neigiamesnis, todėl jis – neigiamasis elektrodas.
Katodas – teigiamesnį potencialą turintis elektrodas, ant kurio teigiami metalo jonai, kurie yra tirpale, netenka
krūvio(redukuojasi-prisijungia elektronus). Tarp jų susidaręs skirtumas vadinamas galvaninio elemento
elektrovaros jėga E (E = φkatodo – φanodo)
Galvaninio elemento elektrodų skirtumas būna mažesnis už teorišką dėl poliarizacijos – proceso lėtėjimas, jo
priežastys: nepakankamai greita difuzija, jonų būklė, elektrolite esančios priemaišos, elektrodo savybės.
Depoliarizacija – poliarizacijos šalinimas, kuris vykdomas maišant tirpalą, jį skiedžiant, parenkant elektrodus,
mechaniškai nuvalant elektrodų paviršių, šalinant kenksmingas priemaišas – pridedant depoliarizatorių.
Galvaninių elementų tipai
1.Koncentraciniai galvaniniai elementai – tai tokie elementai, kurie panardinti į skirtingų koncentracijų tirpalus.
Katodu bus panardinta plokštelė į didesnę koncentraciją, anodu – į mažesnę.
2.Grįžtamieji - taip vadinami todėl, kad pakeitus srovės kryptį(panaudojus be galo mažu dydžiu didesnę už
galvaninio elemento elektrovaros jėga) reakcija vyksta atbuline eiga.
3.Negrįžtamieji – galvaniniai elementai, kuriuose, pakeitus srovės kryptį atbulinės reakcijos nevyksta.
4.Termogalvaniniai – plokštės įmerkiamos į vienodą elektrolitą, tačiau skiriasi temperatūra.
5.Sausieji hermetiniai – baterijos naudojamos maitinimo sistemose ir vadinamos taip ne dėl to, kad jos sausos,
o dėl to, nes jo elektrolitas yra drėgna klampi pasta, o ne vandeninis tirpalas.
6.Rezerviniai – jie laikomi be elektrolito ir užpildomi, paleidžiant veikti. Vartojami gelbėjimosi valtyse,
plaustuose, auto. Signalizacijos aparatuose.
Elektrolizė – cheminis procesas, vykstantis leidžiant per elektrolito tirpalą arba išlydytą elektrolitą(lydalą)
nuolatinę elektros srovę. Elektrolizės proceso metu elektros energija paverčiama chemine energija.
Tirpale/Lydale elektrolitai visada suskilę į jonus. Srovę perneša jonai. Tekant elektros srovei per elektrolitą,
jame esantieji teigiamieji jonai – katijonai – juda link neigiamojo katodo, o neigiamieji – anijonai – link
teigiamojo anodo.
Lydalą sudaro tik išlydytos medžiagos katijonai ir anijonai, o vandeniniame tirpale prisideda vandens
molekulės, kurios pasižymi amfoterinėmis savybėmis ir gali išsikrauti tiek ant katodo, tiek ant anodo.
Vandeniniame tirpale taipogi yra vandenilio ir hidroksido(OH-) jonų. H+ prie katodo, OH- prie anodo, todėl
metalų junginių (druskų, hidroksidų ir pan.) vandeninių tirpalų elektrolizės metu galimi trys katodinio proceso
atvejai.
Procesai katodo viršuje.
1)Metalų su teigiamu standartiniu elektrodo potencialu, jonai redukuojasi ir ant katodo skiriasi tik metalas.
Pirmas išsikrauna tas, kurio elektrodinis potencialas teigiamiausias.
2)Elektrolizuojami tirpalai, kuriuose yra metalo jonų esančių aktyvumo eilėje tarp vandenilio ir mangano prie
redukuojasi metalo jonai ir išsikrauna vandenilis.
3)Labai aktyvių metalų < -1,2V (Li, K, Na, Ba2+, Ca2+, Mg2+, Al3+, Ti2+) jonai neišsikrauna. Ant katodo skiriasi
vandenilis. Išlydžius redukuojasi.
Procesai anodo viršuje. Elektrolizes metu gali būt tirpusis, kai jis metalinis, netirpusis – inertinė medžiaga.
1)Tirpus anodas oksiduojasi, o jonai pereina į tirpalą
2)Netirpus anodas pritraukia neigiamus jonus ir jie oksiduojasi. Deguoninių rūgščių anijonai arba F− iš
vandeninių tirpalų ant anodo neišsikrauna. Elektrolizuojant deguoninių rūgščių ir fluorido anijonų vandeninius
tirpalus, prie anodo skiriasi deguonis
Elektrolizės dėsniai
Pirmasis: Elektrolizės ant elektrodu, elektrocheminės reakcijos metu susidariusios medžiagos masė yra
proporcinga pratekėjusios elektros kiekiui: m=k*Q ; Q=I*t
k – elektrocheminio ekvivalento masė g/A*s (pratekėjus 1 kulonui) ; Q – elektros kiekis kulonais C ; I – stipris A

E
k= E – susidariusios medž. masė g/mol. (96500 C/mol – 1 faradėjus, tai krūvis, kuris eidamas per elektrolitą
96500
išskiria 1 ekvivalentų molį bet kurios medž.)
Pirmojo dėsnio matematinė išraiška:
E∗I∗t V E∗I∗t
m ( g )= V ( L )=
96500 96500
Antrasis: pro tirpalą praleidus vienodą elektros kiekį, susidariusios medžiagos masės yra proporcingos jų ekvivalentų
masėms.
Srovinė išeiga – elektros srovės dalis tenkanti konkrečiam elektrodiniam procesui vadinama srovine išeiga.

m prakt
η= ∗100 %
m teor
n – % ; mprakt – ant elektrodų išsiskyrusios medž. kiekis ; mteor – teoriškai apskaičiuotas medž. kiekis
V prakt
η= ∗100 % Jei nepaminėta ant elektrodo išsiskyrusios pgr. medž. srovinė išeiga tai ji 100%
V teor