1) Atomo branduolio sandara jo charakteristika

Branduoliai yra sudaryti iš neutronų ir protonų surištų branduolinėmis jėgomis. Branduolinės dalelės(neutronai ir protonai) yra
vadinamos nukleonais.
Mp = 1,672648 * 10-27kg = 1,00759 amv Sp = 1/2
Mn = 1,674954 * 10-27kg = 1,008665 amv Sn = 1/2
Qp = e = +1,6 * 10-19 C Mp = 2.79 Mbr ,Mbr – Branduolinis magnetonas
Qn = 0 Mn = -1,91 Mbr
Branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų. Protonas teigiamai įelektrinta dalelė, o neutronas – neutrali, tačiau jis turi magnetinį
momentą. X ZA - Z eilės numeris, A – masės skaičius, Np= Z = protonu skaičius, A=Np + Nn, Nn= A – Z
Izotopas = branduoliai kur protonų skaičius toks pat, o neutronų skiriasi H 11 , H 12 ( D )

2) Branduolio masė ir ryšio energija. Branduolių stabilumas

Branduolio masė yra visuomet mažesnė už jį sudarančių nukleonų masių sumą. Taip yra todėl, kad tarp nukleonų veikia stiprūs ryšys.
∆m = Zmp + ( A − Z ) mn − mbr , ∆m – masės defektas. ∆E = ∆mc 2 - Branduolio ryšio energija. Ji lygi tam darbui, kurį
reikėtų atlikti skaidant branduolį į atskirus nukleonus.
∆E
δE = - Ryšio energija vienam nukleonui. Ji lygi darbui, kurį reikia atlikti atskiriant nuo branduolio 1 nukleoną.
A
Kuo ryšių energija didesnė, tuo branduoliai stabilesni. δE jis priklauso nuo nukleonų skaičiaus branduolyje. Ji yra didžiausiai –
vidutinio sunkumo branduoliams, o lengviems ir sunkiem yra mažesnė.
Tai kad specifinė ryšio energija yra didžiausia vidutinio sunkumo branduoliams rodo 2 procesai, kurių metu išsiskiria energija.
1) kai sunkus branduolys skyla į du vidutinio sunkumo branduolius( Sunkiujų branduolių skilimas)
2) Kai du lengvieji branduoliai jungiasi į vieną vidutinio sunkumo branduolį. (Lengvųjų branduolių sintezė)
1 procesas yra grandinuinės reakcijos pagrindas, 2 termobranduolinė reakcija

3) Branduolinės jėgos

Branduolyje tarp nukleonų veikia stiprios sąveikos jėgos. Šios jėgos vadinamos branduolinėmis, o jų sukeltą sąveika – stipriąja
sąveika.
Gamtoje yra tokios sąveikos : gravitacinė, elektromagnetinė, sipnoji, stiprioji.
Branduolių jėgų savybės:
1) Branduolinės jėgos yra stipriausios
2) Artiveikės ( veikia labai mažuose atstumuose) r ~ 10 −15 m
3) Jėgos nepriklauso nuo sąveikaujančių nukleonų krūvio.
4) Branduolinės jėgos priklauso nuo sąveikaujančių nukleonų spinų oriantacijos.
5) Branduolinės jėgos yra necentrinės.
6) Branduolinės jėgos pasižymi įsotinimu t.y. tarpusavyje sąveikauja ne bet koks nukleonų skaičius.

Branduolinė sąveika perduoda branduolinio lauko kvanto pagalba. Branduolinio lauko kvantai π mezonai. (π + ; π − ; π 0 )
ρπ ± = ±1,6 ⋅10 −19 C mπ ≈ 300 me

4) Radioaktyvumas. Radioaktyvaus skilimo dėsnis.

Radioaktyvumas, tai sąvaiminis nestabilių branduolių skilimas spinduliuojant radioaktyviąsias daleles.

Radioaktyvumas izotopų, kurių egzistuoja gamtoje vadinamos natūraliuoju.
Sunkieji elementai turi radiotyviųjų izotopų. Dirbtinis aktyvumas – gaunamas vykstant branduolinėms reakcijoms.
Radioaktyvumas yra atomo branduolio savybė ir nepriklauso nuo jokių nei fizinių nei cheminiu sąvybiu.
Skilimo tikimybė per laiko vienetą apibudina konstanta λ
dN~ Ndt dN – suskilusių branduolių skaičius
dN = −λNdt
dN dN
A=
dt
A- aktyvumas ∫ N = −∫ λdt kai t=0, N= No, No=C

ln N = −λt + ln C
N = N 0 e −λt - radioaktyvaus skilimo dėsnis.
T – pusamžis, tai laikas per kurį suskyla pusė radioktyvaus elemento branduolio
 Ln 2
T =
λ

5) α Skilimas

Tai toks procesas, kai skylant branduoliui išspinduliuojamas Helio atomo branduolys. He 24
mα = 4 ⋅ amv = 6,64 ⋅10 −27 kg
ρα = +2e = 3,2 ⋅10 −19 C
X ZA →  AZ+−42 + He24

α dalelės susidaro išlėkimo iš branduolio momentu. α dalelių energijos spektrai yra diskretiniai. ( gali būti kelios grupės spektrų).
Po skilimo branduolys gali būti sužadintame būvyje.
Kai branduolys pereina į normalią būsena išspinduliojami p spinduliai.

2e( Z − 2)c
1
U = ⋅
4π ε0 r
1 ρ1ρ 2
F =U = ⋅ 2
4π ε0 r
q1 = 2e
q 2 = ( Z − 2)e

α - skilimas medžiaga jonizuoja ir sužadina medžiagos atomus. Todėl jų energija greitai mažeja.

6) β Skilimas

β skilimas, tai kai savaiminis radioaktyviųju branduolių virsmas branduoliais izobarais, kuriu ∆Z=+-1 Spinduliuojant elektroną,
pozitroną arba pagaunant elektroną iš atomo elektroninio apvalkalo. Jis gali būti tiek sunkiuose, tiek lengvuose atomuose.
Izobaras , kai H 23 ir H 13 - Z skitingas, A – tas pats.

1 skilimas: β− tai toks procesas, kai skylant branduoliui išspinduluojamas elektronas ir antineutrinas.
~
X ZA →  AZ +1 + e−01 + υ Šiuo atveju vienas neutronas virsta protonu n0 → p1 + e−1
1 0

2 skilmas: β+ Kai skylant branduoliui yra išspinduluojamos pozitronas ir neutronas. Pozitornas yra elektrono antidalelė. Jos skiriasi
krūvio ženklu ir magnetinio momento oriantacija. Jeigu susijungia dalelė ir antidalelė gauname anigiliacija. e − + e + → p + p ( p ) ,
tada įvyktu sprogimas.Šis skilimas stebimas dirbtinuose elementuose. X ZA → YZA−1 + e+01 + υ , p1 → n0 + e+1 + υ
1 1 0

3) K pagavimas
K – pirmas sluoksnis prie branduolio. Tai toks procesas, kai Branduolys pagauna viena atomo elektroną. X ZA + e−01 → YZA−1 + υ
Branduolyje vienas protonas virsta neutronu p1 + e−1 → n0 +υ
1 0 1

β pasižymi didesniu skvarbumu nei α . Po skilimo branduoliai gali būti sužadintame būvyje, todėl kartu su β dalelėmis
spinduliuojami ir p spinduliai.

7) Gama spinduliai ir vidinė elektronų konversija.

p ~ (10 −12 ÷10 −15 )m

υ ~ (10 20 ÷10 25 ) He
ε = nυ ~ 1MeV
p spinduliuojami, kai branduoliai iš sužadintos būsenos pereina į normalią. Branduoliai sužadinti gali būti dėl smūgio su elektronais
arba kitomis įelektrintomis dalelėmis. Taip pat absorbuojant fotonus arba nuo α ir β skilimų. Sužadintas branduolys energijos
perteklių gali atiduoti vienam iš atomo elektronų. Tokie elektronai bus atplėšiami branduolio. Jie vadinami vidinės konversijos
elektronais. Kartu su vidinės konversijos elek. Spinduliuojami ir rengeno spinduliai. Kai p spinduliai einą pro medžiagą jie yra
absorbuojami. Absorbuoti spinduliai pasižymi dideliu veiklumu ( ypač tie kurių didelis bangų ilgis)
8) Branduolinės reakcijos

Taip vadinami branduoliniai kitimai jiem saveikaujant vienas su kitu arba elementariomis dalelėmis. N 7 + He 2 → O8 + H1
14 4 17 1

( Pirmoji α dalelės branduolinė reakcija Rezenfordas)

Be + H → C612 + n10 (Čedvego branduoline reak)
9
4
4
2

9) Grandininė reakcija

Jos pagrinda sudaro sunkiujų branduolių skilimas veikiant juos nutronais. Skilimo metu išskiria dalelės energija.
Lygtis : U q 2 + n0 → A + B + kn 0 + ∆E , ∆E ~ 200 Mev
235 1 1

ni
Neutronų dauginimosi koeficientas K K = ni = i-tosios kartos neutronų sk., ni −1 = prieštai buvusi karta.
ni −1
Kai K=1 reakcija vyksta pastoviu greičiu, kai K>1 reakcijos vyksta sprogimo keliu, K<1 reakcija galima nuslopinti.

10) Termobranduolinė reakcija

H12 + H13 → Me 24 + n01 + ∆E

∆E = 17 ,6 MeV
∆E ≈ 3,5MeV
1 Z1Z 2 e Z
F= ⋅
4π ε0 r2
1 eZ
U = ⋅
; Z1 = Z 2 = 1
4π ε0 r 2
U ~ 0,7 MeV
WK ≥ 0,35 MeV
T ~ (10 7 ÷10 8 ) K
(Tokioj temp. Gaunama plazma)

11) Atominė energija

2 + n0 → A + B + kn 0 + ∆E
U q235 1 1

∆E = 3,2 ⋅10 −12 J ( kai skyla vienas Urano Branduolys). Teigiamybės: 1g Urano turi tiek pat energijos kiek 3t akmens anglies.
U q2325 ~99,3% - gamtinis uranas

12) Kosminiai sp.

Didelės energijos Branduolių srautas, kuris krenta iš kosmoso į žemę vadinami pirminiais kosminias spinduliais. Kuo elementas
sunkesnis tuo jo sutinkama mažiau ~ 10 10 eV , max ~ 1019 ÷10 20 eV giomagnetinis efektas, dėl žemės mag. Lauko poveikio jų
laukai išsikreivina.

Pirminių kosminių spind. Dalelės patekusios I Ž. Atmosfera susidurusios su ten esančias branduoliais ir susidaro antriniai kosminiai
spinduliai, kuriuose sutinkamos visos žinomos dalelės. Kosminius spindulius skleidžia žvaigždės.