E.

Rezerfordo eksperimentas

•1911 m. Ernesto Rezerfordo tyrimai patvirtino branduolinį atomo

sandaros modelį, pagal kurį visas teigiamas atomo krūvis ir beveik visa
atomo masė yra sutelkti centriniame branduolyje
•Atomo branduolio matmenys yra bent 4 eilėm mažesni už viso atomo
matmenis. Vėlesni tyrimai parodė, kad branduolio matmenys yra
maždaug 5 eilėm mažesni už atomo matmenis, t.y., branduolio
matmenys yra 10-13cm eilės (atomo matmenys yra 10-8 cm eilės).
 Atomas
Atomai yra sudaryti iš:
- protonų ir neutronų branduolys
- aplink orbita skriejančių elektronų

protonas

Elektronas buvo Protonas,

pirmoji pagrindinė neutronas
dalelė. sudarytas iš
(JJ Thomson 1897) kvarkų

elektronas
neutronas
Branduoliu vadina atomo centrinę dalį, kurioje sutelkti visas teigiamas krūvis
ir beveik visa atomo masė.
Branduolių matmenys priklauso nuo juos sudarančių nukleonų skaičiaus.

Branduolio skersmuo yra 10-14 – 10-15 m

eilės, o atomo spindulys yra 10-10 m eilės.
Bet kurio elemento branduolys sudarytas iš
protonų (p) ir neutronų (n). Abi šios dalelės dar
vadinamos nukleonais.
 Nukleonų ir elektrono savybės

Dalelė Sim- Masė (energijos Masė Krūvis Masė (u) Spinas Magnetinis
bolis vienetais) (MeV) momentas
(kg)

Protonas p 938,272 1,67262310–27 +e 1,0072765 ½ 2,79N

1,674910–27
Neutronas n 939,566 0 1,0086649 ½ -1,91 N

9,10910–31
Elektronas e 0,51100 -e 5,4858x10-4 ½ -1,00116 N

e
N = = 5,05 10−27 A  m2
2m p
 Protono ir neutrono sritys, kuriuose susitelkia krūvis yra beveik vienodos
Protone neigiamo krūvio nėra. O neutrone teigiamas krūvis yra išsidėstęs
arčiau centro, o neigiamas toliau nuo centro.
dQ
 `(r ) = - radialinis krūvio tankis. Jis išreiškia krūvio pasiskirstymo
dV
priklausomybę nuo atstumo.

`(r) `(r)

0,5 1 1,5
r, fm
0,5 1 1,5
Protonas Neutronas
 Nuo atomo prie kvarko
Kaip mažas yra mažiausias sudedamosios medžiagos ?

<10-18 m

<10-1 8 m

~ 10-14 m
~ 10-10 m ~ 10-15 m
\
Protonas ir neutronas turi vidinę struktūrą. Manoma, kad protonai ir neutronai
sudaryti iš elementariųjų dalelių, kurios vadinamos kvarkais.

Kvarkas turi elektros krūvį !

u elektros krūvis + 2/3
d elektros krūvis −1/3

Protonas (krūvis +1) neutronas (krūvis 0)

u u u d
d d
 2  2  1  2  1  1
u +  u +  d  −  = p(+ 1) u  +  d  −  d  −  = n(0 )
 3  3  3  3  3  3
Branduolio sudėčiai apibrėžti vartojami 3 skaičiai:
✓ protonų skaičius Z, vadinamas krūvio skaičiumi, kuris nusako
atomo eilės numerį periodinėje lentelėje ir branduolio krūvį
(Ze); protonų skaičių branduolyje.
✓ neutronų skaičius N (N = A – Z)
✓ masės skaičius A = Z + N, nusako pilnutinį nukleonų skaičiui
branduolyje; branduolio masę

Krūvis (santykinis) =
Atominė masė (santykinė) = masės protonų skaičius minus
skaičius = nukleonų skaičius. A n+/– elektronų skaičius.
A=Z+N

Z X Elemento cheminis simbolis.

Atomo numeris = protonų skaičius = branduolio krūvis (santykinis).

 Izotopai, izobarai
To paties elemento atomų branduoliai gali turėti įvairų neutronų skaičių – jie vadinami
izotopais (gr. topos – vieta).
Izotopai, Z = const, to paties cheminio elemento nuklidai, kurie skiriasi masės A ir neutronų N
skaičiais. Pavyzdžiui 16O, 17O ir 18O yra 3 stabilūs deguonies izotopai
 Yra elementų, kurie periodinėje elementų lentelėje užima skirtingas
vietas, bet jų masės skaičius vienodas A = const. Tokie elementai vadinami
izobarais (gr. baros – sunkus)
Nuklidai , kurie turi vienodą neutronų skaičių
N = const, vadinami izotonais .
 Branduolio spindulys.
Eksperimentiškai nustatyta, kad branduolio
spindulys R priklauso nuo masės
skaičiaus A šitaip:

r ~ (1.2x10-15) A1/3 m

Proporcingumo koeficiento vertė svyruoja gana plačiame intervale. Tai rodo,

kad branduolys yra sudėtinga dviejų rūšių nukleonų sistema, kurių
pasiskirstymas branduolio viduje nėra vienodas ir tolygus. .
Priskirkime vienam nukleonui dydžio R0 spindulį. Tuomet branduolio tūris
4 4
V = R 3 = A R03
3 3
4 3 4 3
R = A R0 R = 1,25 10 A m.−15 1/ 3

3 3
Išvada: branduolio masės skaičius A yra proporcingas branduolio tūriui.
Vidutiniu branduolio spinduliu laikoma
 Branduolio tankis
mbr mnuk
• Branduolio tankis br = 
(4 / 3)R (4 / 3)R0 3
3

• čia mbr  Amnuk – branduolio masė;

• mnuk– vidutinė nukleono masė
• mn = l,675 × 10-27 kg . matome, kad visų
cheminių elementų branduolio tankis yra
vienodas. Jo skaitinė vertė ~ 1017 kg / m 3 yra
labai didelė (Žemėje tankiausio elemento osmio
tankis
 = 22.48  10 kg / m 3 3
 Branduolio masė.
Branduolio masė proporcinga nukleonų skaičiui branduolyje.
Branduolio fizikoje dalelių masė dažnai nusakoma unifikuotais atominės masės vienetais.
Tarptautinėje kalboje jis vadinamas unit (žymimas simboliu u ). Šis vienetas lygus anglies
izotopo C12 masės 1/12 daliai:

1
1 u = m12C = 1.66 10 − 27 kg
12

Branduolio masė, išreikšta u vienetais, apytiksliai lygi jo masės

.

skaičiui:

mbr  A.
 Branduolio ryšio energija
Branduolio ryšio energija ∆E – tai darbas, kurį reikia atlikti,
norint suskaldyti branduolį į atskirus nukleonus.

Pagal energijos tvermės dėsnį, sujungiant tuos nukleonus į branduolį, turi

išsiskirti lygiai tiek pat energijos, kiek jos atsiranda dėl to, kad tam tikra
besijungiančių nukleonų masė pereina į energiją.
Ši energija milžiniška, tačiau šiuo metu dar neįmanoma pakankamai tiksliai
apskaičiuoti branduolio ryšio energiją, kaip kad apskaičiuojama elektronų ryšio
energija atome. Vis dėlto galima sužinoti kiekvieno branduolio ryšio energiją, tiksliai
išmatavus jo masę ir pritaikius Einšteino 1905 m. nustatytą masės ir energijos
proporcingumo formulę.
E = mc2
Tikslūs matavimai rodo, kad atomo branduolio rimties masė m0 visada yra keliomis
dešimtosiomis procento mažesnė už jį sudarančių laisvųjų nukleonų rimties masių sumą .
Skirtumas m:

m = Zm p + ( A − Z )mn − mb

vadinamas branduolio masės defektu. Jis nusako branduolį sudarančių protonų ir

neutronų ryšio stiprumą.

Pagal energijos ir masės sąryšį (E = mc2), jeigu, susidarant E r

m =
branduoliui, išsiskiria ryšio energija ∆E, tuomet branduolio masė c2
sumažėja dydžiu

Remdamiesi Einšteino energijos ir masės sąryšio lygtimi galime išreikšti atomo

branduolio ryšio energiją:

Er =  Zm p + ( A − Z ) mn − mb  c 2
Praktikoje branduolio ryšio energija dažniausiai matuojama megaelektronvoltais (MeV):

1 MeV = 106 eV = 106 1.602 10 −19 J = 1.602 10−13 J

Jeigu masės išreiškiamos atominės masės vienetais u, tai branduolio ryšio energiją
megaelektronvoltais patogu apskaičiuoti pagal formulę


E = 931,1 Zm p + ( A − Z )mn − mb  , MeV

čia mp = 1,007285 u – vandenilio atomo masė,

mn = 1,008665 u – neutrono masė,
mb – nuklido masė atominės masės vienetais.
 Savitoji ryšio energija
Svarbią informaciją apie branduolių savybes teikia vienam nukleonui tenkanti ryšio
energija arba specifinė, savitoji ryšio energija, t.y. dydis E=Er/A .
2
Deuterio 1 H Er = 931,5(1,00783 + 1,00867 – 2,01410) = 2,24 MeV,
masė mH = 2,01410 u
m = 0,0024u, Er/A = Er/2 = 1,12 MeV / nukleonui
56
Kobalto 27 Co
masė m 56 Co= 55,95769 Er = 931,5[271,00783 + (56 – 27)1,00867 – 55,95769] = 470,55 MeV

m = 0,50515 u Er/A = 8,4 MeV / nukleonui

1. Didėjant branduolio masės skaičiui A, savitoji ryšio
energija iš pradžių išauga, o po to pradeda lėtai mažėti.
Didžiausia specifinio ryšio energija branduoliuose
elementų, esančių periodinės elementų sistemos
viduryje (28 ≤ A ≤ 138),
t.y. šių branduolių
dydžio δE vertė ~ 8,7 MeV/nukleonui, jų nukleonai
surišti stipriausiai, o patys branduoliai – stabiliausi.

Kai A>100, δE mažėja ir yra 7,5 MeV/nukleonui.

Branduolių, kurių masės skaičius A>20, vidutinė
savitoji ryšio energija praktiškai nepriklauso nuo A ir
yra ~ 8 MeV/nukleonui.

2. Mažėjant nukleonų skaičiui (A<20), δE mažėja

labai netolygiai. Didesnę specifinę ryšio energiją turi
tie branduoliai, kuriuose protonų ir neutronų skaičius
yra lyginis, o mažesnė už gretimus branduolius turi tie
branduoliai, kuriuose jų skaičius yra nelyginis.
 Branduolinės jėgos ir jų savybės

Šiuolaikinėje fizikoje išskiriamos keturios fundamentalios sąveikos:

gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji.

Įvairių sąveikų stiprumo konstanta , veikimo siekis ro ir trukmė 

 r0 , m , s
Sąveikos tipas

Gravitacinė 10–39  10–10

Silpnoji 10–14 10–18 10–21
Elektromagnetinė 10–2  10–23
Stiprioji 1 10–15
 Nukleonus, kurie yra hadronai, branduolyje išlaiko stiprioji sąveika arba vadinamosios
branduolinės jėgos. Šios jėgos staiga mažėja didėjant atstumui tarp dalelių. Branduolinės
jėgos veikimo siekis r0 dviems protonams yra apie 2,8 fm. Tokiu atstumu esančių protonų
potencinė energija lygi 10,5 MeV. Pagal susitarimą traukos energija yra laikoma neigiama,
o atostūmio – teigiama.

Pagrindiniai nukleonų tarpusavio sąveikos bruožai yra:

1. Sąveika yra trumpasiekė (r0 < 2 – 3 fm).
2. Ji nepriklauso nuo nukleonų krūvinės būsenos: protonas su protonu, protonas su neutronu ir neutronas
su neutronu sąveikauja beveik vienodai.
3. Branduolinės jėgos yra necentrinės (tenzorinės) jėgos – sąveikos energija priklauso nuo nukleonų
sukinių orientacijos. Pavyzdžiui, protonas ir neutronas sudaro deuterio branduolį tik tuomet, kai jų
sukiniai vienas kitam lygiagretūs. Deutono sukinys I = 1. Tokia būsena vadinama tripletine. Singuletinė
būsena, atitinkanti priešingus protono ir neutrono sukinius ir I = 0, neegzistuoja, yra nestabili. Deutono
magnetinis momentas d = 0,86 nėra lygus protono p = 2,79 ir neutrono n = –1,91 (čia magnetiniai
momentai išreikšti branduoliniais magnetonais) algebrinei sumai. Vadinasi deutone turi būti ir tam tikra
orbitinio judėjimo magnetinio momento dalis. Tyrimais išaiškinta, kad deutono būsena yra dviejų
būsenų superpozicija tokiu santykiu: būsena 3S (l = 0) – 96 proc. ir būsena 3D (l = 2) – 4 proc.
Deutonas turi kvadrupolinį elektrinį momentą. Vadinasi, jis neišsiskiria būdinga S būsenai sferine
simetrija.
4. Branduolinės jėgos pasižymi įsotinimu, t.y. tarpusavyje sąveikauja ne bet koks nukleonų skaičius
Didėjant atstumui r, jos staigiai silpnėja (mažėjimo dėsnis eksponentinis):

Jei r<R0, branduolinės jėgos staigiai didėja ir daug kartų (~105) viršija tarp protonų
veikiančias stūmos jėgas.

Dar labiau sumažėjus atstumui (r ≤ 0.5*10-15 m) − tarp nukleonų pradeda veikti

stūmos jėgos.

Branduolinių jėgų sukurta

potencinės energijos duobė,
kurioje randasi branduolį
sudarantys nukleonai.
Neutronus veikia tik stipriosios
branduolinės jėgos, o protonus –
dar ir Kulono atostūmis.
 Branduolių stabilumas
• Atomo branduolį sudarančius nukleonus sujungia stiprios jėgos, kurios veikia tik artimiausius
kaimynus, o protonus vienas nuo kito stumia toliasiekės elektrinės jėgos. Branduolio neutronų
ir protonų skaičiaus santykis yra artimas vienetui tik pirmiesiems 20 stabilių periodinės
lentelės elementų. Toliau šio santykio reikšmė ima didėti ir lentelės gale priartėja prie 1,6.
Neutronų perteklius sunkiųjų elementų branduoliuose padeda įveikti elektrostatinio atostūmio
jėgas, veikiančias tarp branduolio protonų. Didžiausią atostūmio jėgą patiria protonai, kurie
yra branduolio paviršiaus sluoksnyje.
 Stabilumo take didėjant branduolio
masės skaičiui A, branduolio neutronų ir
protonų skaičiaus santykis didėja nuo 1 iki
maždaug 1,56 .
Jeigu branduolio neutronų ir protonų
santykis neatitinka tų ribų intervalo, tai
branduolys yra radioaktyvus ir laikui bėgant
pavirsta į stabilesnį branduolį.
Jeigu branduolyje yra per daug neutronų,
tai neutronas virsta protonu (– skilimas), o
jeigu yra protonų perteklius, tai protonas
virsta neutronu (+ skilimas). Dažnai tik po
kelių teigiamų arba neigiamų  skilimų
branduolys tampa stabilus.
Elementai sunkesni už šviną ir
bismutą (Z > 83), jau nebeturi stabilių
izotopų – daugiau kaip 83 protonai ir bet
koks skaičius neutronų nesudaro stabilaus
branduolio.