BRANDUOLIO FIZIKOS ELEMENTAI tačiau yra kraštutinai kenksminga didelės alfa spinduliuotės dozės gali nudeginti odą, sukelti

alfa spinduliuotės dozės gali nudeginti odą, sukelti odos ląstelių

mutacijas, vėžį ir pan. Sukelia antrinį radioaktyvumą.
Atomo branduolio sandara. Izotopai
Beta (  –) spinduliuotė − iš radioatyviųjų izotopų branduolių išmesti didelės energijos elektronai
Atomo branduolys, turi teigiamąjį elektros krūvį ir sudaro beveik visą atomo masę. Branduolys (jie magnetiniame lauke nukrypsta tokia kryptimi, kaip neigiamų elektringų dalelių srautas). Šios
susideda iš protonų ir neutronų, kurių bendras pavadinimas – nukleonai. Protonų skaičius branduolyje spinduliuotės pasekoje išspinduliuotų elektronų greitis artimas šviesos greičiui. (  –) spinduliuotė
žymimas raide Z, jis lygus branduolio krūvio skaičiui arba elemento eilės numeriui Mendelejevo pasižymi ribota skvarba (ją keleriopai susilpnina metalinė folija), tačiau ji yra labai kenksminga, didelės
sistemoje. Neutronų skaičius branduolyje žymimas raide N. Protonų ir neutronų suma žymima raide A ir beta spinduliuotės dozės nudegina odą, pažeidžia vidaus organus, sukelia ląstelių mutacijas. Gali sukelti
vadinama masės skaičiumi: ribotą antrinį radioaktyvumą.
A=Z+N
Gama spinduliuotė – didelės energijos elektromagnetiniės bangos, kurių bangos ilgis nuo
Branduolio užimamas tūris yra apie 1015 kartų mažesnis už šio atomo tūrį, jo didumas spriklauso pikometrų iki keleto dešimčių nanometrų, skleidžiamos sužadintų branduolių, kosminių kūnų ir pan. Ši
nuo nukleonų skaičiaus branduolyje, (vadinamo masės skaičiiumi A). Branduolio spidulys R gali būti spinduliuotė nenukrypsta magnetiniame lauke, ji pasižymi labai didele skvarba (lengvai praeina pro gan
įvertintas: R=R0A1/3, čia R0≈ (1,2 –1,5)10–15m. storūs sluoksnius medžiagų, kurių tankis yra mažas, o didelio dažnio gama spinduliuotę sunkiai sulaiko
Atomo branduolys žymimas cheminio elemento simboliu. Jo kairėje pusėje, apačioje, rašomas krūvio net sunkiųjų metalų stori sluoksniai). Tačiau mažos dozės gana ribotai kenkia gyviesiems organizmams.
skaičius Z, o viršuje – masės skaičius A: ZA X. Pavyzdžiui, 92
238
U. Tai branduolys, sudarytas iš 92 protonų ir Gama spinduliotė beveik visada skleidžiama su  ir  spindulioutėmis, nes išspinduliavęs  ir
146 (238 – 92 = 146) neutronų.  dalelę, branduolys dažnai būna sužadintas. Grįždamas į normaliąją būseną, jis ir išspinduliuoja 
Vienodo krūvio (protonų) skaičiaus, bet skirtingo masės (neutronų) skaičiaus branduoliai kvantus.
vadinami izotopais. Pavyzdžiui, vandenilio izotopai yra šie: protis 11 H , deuteris 12 H arba 12 D ir tritis
3 3
1 H arba 1T .
Radioaktyviųjų elementų spinduliavimo priežastis yra atomų branduolių savaiminiai virsmai.
Yra ir tokių branduolių, kurių masės skaičiai vienodi, bet krūviai (protonų skaičiai) – skirtingi. Jie Vykstant virsmams branduoliuose išlekia ,  dalelės ir skleidžiami  spindulių kvantai, o atomai virsta
kitų cheminių elementų atomais.
vadinami izobarais. Stabilių izobarų porų pavyzdžiai – 36 36 104 104
16 S ir 18 Ar, 44 Ru ir 46 Pd.
38 40
Vienodo neutronų skaičiaus branduoliai vadinami izotonais. Pavyzdžiui, 18 Ar ir 20 Ca. Branduolių masės ir krūvio poslinkio dėsniai

Radioaktyvumas. Alfa, beta ir gama spinduliai Alfa (  ) spinduliuotės metu radioaktyvusis branduolys netenka alfa dalelės (helio atomo
branduolio) taigi, branduolys netenka dviejų protonų ir dviejų neutronų ir atsiranda kito cheminio
Radioaktyvumas arba radioaktyvioji spindulioutė – spontaniški nestabilių kurio nors cheminio elemento branduolys: Alfa spinduliuotė – tai procesas, kurio metu radioaktyvusis branduolys netenka
elemento izotopų branduoliuose vykstantys bet kokie virsmai, kurių pasekoje atsiranda kito cheminio alfa dalelės ir atominis skaičius sumažėja dviem vienetais, o masės skaičius keturiais vienetais (gaunamas
elemento izotopai, elementariosios dalelės arba kai branduoliai iš sužadintos energinės būsenos pereina į alfa dalelių srautas (spinduliuotė) ir naujas branduolys).
nesužadintą būseną. Gamtoje sutinkamų izotopų radioaktyvumas vadinamas gamtiniu, o izotopų, kurie
gaunami branduolinių reakcijų proceso metu, - dirbtiniu. X  ZA24Z  24He .
A
Z
Radioaktyvūs izotopai skleidžia  ,  ir  spinduliuotes. A A4
čia: Z X − pirminis branduolys; Y − antrinis branduolys.
Z 2

α spinduliuote vadinama masyviųjų ( A  207 ) branduolių virsmas, kurio metu iš branduolio

spinduliuojama  dalelė (helio atomo branduolys 24  24He ).

Vykstant  spinduliuotei, pagal radioaktyviojo poslinkio dėsnį antrinį branduolį turi cheminis
elementas, esantis periodinėje elementų sistemoje dviem langeliais prieš elementą, turintį pirminį
branduolį.

Beta spinduliuotės metu radioaktyvusis branduolys išspinduliuoja elektroną arba pozitroną ir

tuo pačiu vienetu padidina arba sumažina naujai susidariusio branduolio krūvį, o nukleonų skaičius lieka
nepakitęs: Beta spinduliuotė – tai procesas, kurio metu radioaktyvusis branduolys netenka bet kokios
. rūšies beta dalelės ir vienetu padidina arba sumažina atominį skaičių, masės skaičius lieka nepakitęs;
1 pav.  ,  ir  spinduliuočių nuokrypis magnetiniame lauke
gaunamas beta dalelių srautas (spinduliuotė) ir naujas branduolys.

a) Vykstant  – spinduliuotei – neutronas virsta protonu, išmetamas elektronas kartu su

Alfa spinduliuotė (  ) − iš radioatyviųjų izotopų branduolių išmesti didelės energijos helio
branduoliai, kurie magnetiniame lauke nukrypsta tokia kryptimi, kaip teigiamos elektringos dalelės. Ši antineutrinu:
0~
Z X  Z 1Y  1 e 0 ve
A A 0
spinduliuotė pasižymi labai menka skvarba (ją keleriopai gali susilpninti net storas popieriaus lapas),
čia: 0
1 e  elektronas, kitaip vadinamas β− dalele; 00 v~e  antineutrinas.
1 2
 Aktyvumo SI vienetas – bekerelis (Bq)– tai toks branduolinių virsmų aktyvumas, kai per 1
Nukleonų virsmas šios spinduliuotės metu: sekundę įvyksta 1 virsmas. Dažnai dar naudojamas nesisteminis aktyvumo matavimo vienetas kiuris
0~
0 n 1 p  1 e  0 ve .
1 1 0 (Ci).
Šia formule nusakomas neutrono virsmas protonu galimas radiaktyviajame branduolyje, ir visada 1 Ci = 3,7×1010 Bq.
įvyksta savaime, kai turime laisvą neutroną.
Radioaktyviųjų izotopų virsmus apibūdina dar vienas fizinis dydis – pusėjimo trukmė arba
pusamžis T0,5 – tai laikas, per kurį pradinis radioaktyviųjų branduolių kiekis sumažėja 2 kartus.
Vykstant β− spinduliuotėi, pagal radioaktyviojo poslinkio dėsnį, antrinį branduolį turi elementas,
esantis periodinėje elementų sistemoje kitame langelyje po elemento, turinčio pirminį branduolį. . Įvairių radioaktyviųjų elementų pusėjimio trukmės labai skiriasi. Urano 238 92 U pusėjimo trukmė

T0,5  4,5  109 metų, jodo 131

53 J , T0, 5  8,14 paros, kurčiatovio 260
104 Ku , T0, 5  0,3s Kai kurių dirbtinio
radioaktyvumo branduolių pusėjimo trukmė tesudaro milijonąsias sekundės dalis.
b) Vykstant  + spinduliuotėi protonas virsta neutronu, išmetamas pozitronas kartu su neutrinu: Pusėjimo trukmė susieta su skilimo konstanta:
A
X  Z A1Y  10 e  00 ve , ln 2 0,693
Z
T0.5   .
čia 0
1 e 
+
pozitronas arba β dalelė; 0
0 ve  neutrinas.  

Neutrinas ir antineutrinas atsiranda skylant elementariosioms dalelės. Neutrinas skirasi nuo Radioaktyviojo skilimo konstanta λ – nestabiliojo branduolio virsmo tikimybė per vieną
antineutrino savybe, vadinama spirališkumu: neutrino sukimo kryptis sutampa su judesio kiekio kryptimi, sekundę. Skirtingiems radioaktyviesiems izotopams ji yra skirtinga.
o antineutrino – priešinga. Neutrino antidalelė yra antineutrinas.
Radioaktyviajai skilimo konstantai atvirkščias dydis vadinamas izotopo vidutine gyvavimo
Nukleonų virsmas β+ spinduliuotės metu: trukme  :
  1/ 
1 p  0 n  1 e 0 v e .
1 1 0 0
Vidutine gyvavimo trukme  – tai laikas, per kurį nepatyrusių virsmo branduolių skaičius
Šia formule nusakomas protono virsmas neutronu galimas tik branduolyje. Laikoma, kad sumažėja e kartų. Iš aukščiau pateiktų formulių gauname
neutronas ir protonas yra skirtingos to paties nukleono būsenos. izotopo vidutinės gyvavimo trukmės ir pusėjimo trukmės sąsają:
T
Vykstant β+ spinduliuotei , pagal radioaktyviojo poslinkio dėsnį, antrinį branduolį turi elementas   0, 5  1,443T0, 5 .
periodinėje elementų sistemoje esantis langelyje prieš elementą, turintį pirminį branduolį:. 0,693

Radioaktyviojo virsmo (skilimo) dėsnis nusako eksponentinį radioaktyviųjų branduolių

c) K pagava vadinamas vyksmas, kai masyvieji branduoliai pagauna elektronus iš atomo skaičiaus mažėjimą laikui bėgant:
vidinio K sluoksnio. Šio vyksmo schema:
N = N0e-λt arba
Z X  1 e Z 1Y  0 v e .
A 0 A 0

K pagavos metu branduolyje vyksta protono virsmas neutronu: čia N0 – pradinis (laiko momentu t = 0) radioaktyviųjų branduolių skaičius, N – branduolių skaičius laiko momentu
1 p  1 e 0 n  0 ve
1 0 1 0 t, λ – izotopo radioaktyviojo skilimo konstanta.

Vykstant K pagavai, pagal radioaktyviojo poslinkio dėsnį antrinį branduolį turi elementas,
periodinėje elementų sistemoje esantis langelyje prieš elementą, turintį pirminį branduolį:

Ir β−, ir β+, spinduliuotės ir K pagavos vyksmuose pirminis ir antrinis branduoliai yra izobarai,
nes jų masės skaičiai vienodi.

Gama spinduliuotę paprastai spinduliuoja antriniai branduoliai po alfa ir beta spinduliuočių. Tai
nematomos elektromagnetinės bangos. Vykstant gama spinduliuotei nepasikeičia nei atominis, nei masės
skaičiai.

Radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas laikui bėgant mažėja. Vienų sparčiau, kitų lėčiau. . Per 1 s
įvykusių virsmų skaičius branduoliuse vadinamas radioaktyvaus elemento aktyvumu (A):
dN 2 pav. Radioaktyviųjų branduolių skaičiaus mažėjimas, bėgant laikui
A  N ;
dt
čia dt – laiko tarpas, per kurį branduolių skaičius sumažėja dydžiu dN; N– radioaktyviųjų branduolių skaičius tam Radioaktyviųjų branduolių skaičius, bėgant laikui, eksponentiškai mažėja. Radioaktyvaus
tikru laiko momentu; λ – izotopo radioaktyviojo skilimo konstanta. elemento aktyvumo mažėjimo, laikui begant, grafikas identiškas

3 4
Branduolinės jėgos. Branduolio ryšio energija
Branduolinės jėgos yra ypatingos nukleonų sąveikos – traukos – jėgos. Jos labai stiprios, bet
didėjant atstumui greitai silpnėja ir beveik išnyksta, kai atstumas padidėja daugiau kaip 3  10 15 m.
Vadinasi, nukleonas branduolyje sąveikauja tik su artimiausiais kaimynais.
Vykstant virsmams radioaktyviųjų sunkiųjų elementų branduoliuose dažnai išmetamos alfa
dalelės ( 24 He ). Vadinasi, helio branduolio nukleonų sąveikos jėgos yra stipriausios. Apskritai
branduoliai, kurių masės skaičius ir protonų skaičius lyginiai, yra stabiliausi.
Energija, reikalinga branduoliui suskaidyti į nukleonus, vadinama branduolio ryšio energija.
Pagal energijos tvermės dėsnį tokio pat dydžio energija išsiskiria ir protonams bei neutronams jungiantis į
branduolį. Todėl branduolio rimties masė mažesnė už jį sudarančių nukleonų rimties masių sumą. Šis
masių skirtumas vadinamas branduolio masės defektu:
m  Zm p  ( A  Z )mn  mbr  0;
čia m p – protono, mn – neutrono rimties masė: mp = 1,673·10 ̶ 27 kg; mn = 1,675·10 ̶ 27 kg;
Pritaikius Einšteino masės ir energijos sąryšio lygtį, galima parašyti, kad branduolio ryšio energija
proporcinga jo masės defektui:
E r  c 2 m;
čia: c 2  (3  10 8 ) 2 m2/s2.
Skaičiuojant vietoj mbr rašoma tam tikro atomo masė ma , o vietoj m p - vandenilio atomo masė
m H . Tuomet branduolio ryšio energija išreiškiama taip:
E r  c 2 Zm H   A  Z mn  m a  .
Vieno branduolio nuklonui tenkanti ryšio energija vadinama savitąja ryšio energija:
E
r  r
A J
Nustatyta, kad stabiliausi tie branduoliai, kurių savitoji (specifinė) ryšio energija yra didžiausia.
Didžiausia savitoji ryšio energija yra tų branduolių, kurių masės skaičius A  50  60 . Ji apytiksliai lygi
8,7 MeV/A. Vadinasi, dalijantis sunkiesiems arba jungiantis lengviesiems branduoliams, susidaro
patvaresni branduoliai, o reakcijos metu išskiria energija.
Branduolinės reakcijos
Vieno elemento atomų branduolių virsmas kitų elementų atomų branduoliais vadinamas
branduoline reakcija. Paprastai tai atsitinka sunkiuosius branduolius apšaudant elementariosiomis
dalelėmis arba lengvaisiais branduoliais.
Simbolinė branduolinės reakcijos schema tokia:
X a Y b
čia X – pirminis, Y – antrinis branduoliai, a – veiklioji, b – antrinės dalelės.
Sunkiųjų branduolių, išsidėsčiusių periodinės cheminių elementų sistemos gale, savitoji ryšio
energija apytiksliai lygi 7,6 MeV/nuklonui. Lengvųjų branduolių ryšio energija maža, nes juose
daugelis nuklonų yra arti branduolio paviršiaus ir sąveikauja su mažesniu kaimyniniu nuklonų skaičiumi.
Apšaudant alfa dalelėmis berilį, buvo atrastos naujos elementarios dalelės – neutronai:
neutronų lėtikiai yra daug vandenilio turinčios medžiagos – sunkusis vanduo (D2O), parafinas (C22H46),
grafitas, berilio junginiai ir kt.
Valdant veikliosios dalelės kinetinę energiją, galima valdyti pačią branduolinę reakciją.
Jonizuojanti spinduliuotė
Pakankamos energijos α ir β dalelės, judėdamos medžiaga, jonizuoja jos atomus ir molekules. Kuo
dalelių energija didesnė, tuo daugiau jonų ji sukuria. Vienodos energijos α ir β dalelės sukuria maždaug
vienodą jonų kiekį. Nustatyta, kad α dalelė medžiagoje nueina trumpesnį kelią negu β dalelė, todėl jos
sukurtų jonų linijinis tankis didesnis negu sukurtų β dalelės.
Rentgeno ir gama spindulių fotonai, sklisdami medžiaga, sukelia arba fotoefektą, arba Komptono
reiškinį. Pirmuoju atveju susidaro labai greiti fotoelektronai, o antruoju atveju – greiti atatrankos
elektronai. Abiem atvejais elektronai medžiagą jonizuoja.
Greitieji neutronai, susidūrę su atomo branduoliu, perduoda jam savo energiją, tokiu būdu
susidaro greitieji atatrankos branduoliai, kurie yra elektringi, todėl jie (panašiai kaip ir . α dalelės)
jonizuoja medžiagą. Susidurdami su branduoliais neutronai lėtėja ir gali atsitikti, kad branduoliai juos
pagauna. Naujai susidaręs izotopas gali būti beta radioaktyvus, t.y. gali išspinduliuoti medžiagą
jonizuojančias β daleles ir gama fotonus. Todėl visi čia paminėti spinduliai ir dalelės vadinamos
jonizuojančiuoju spinduliavimu.
Iš sukeltos jonizacijos laipsnio, taigi ir iš sugertos energijos dydžio, galima spręsti, kaip spinduliai
paveikė medžiagą.
Prie nejonizuojančiosios spinduliuotės priskiriama regimoji šviesa, ultravioletinė ir infraraudonoji
spinduliuotė, mikrobangos, žemojo dažnio elektromagnetiniai laukai, ultragarsas.
Radioaktyviųjų izotopų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis medžiagai (ar organizmui)
apibūdinamas kiekybinėmis charakteristikomis.
Spinduliavimo poveikis kūnui apibūdinamas sugerto spinduliavimo doze – medžiagos sugerta
jonizuojančiojo spinduliavimo energija, tenkantį kūno masės vienetui:
d
D .
dm
Sugertosios spinduliuotės (apšvitos) dozės matavimo SI vienetas yra grėjus (Gy): D   Gy  .
kg
Tą pačią spinduliuotės dozę kūnai gal sugerti per skirtingą laiką.
Sugertosios apšvitos dozės galia – apšvitos dozė, sugerta per vienetinį laiką:
dD
D .
dt
Sugertosios apšvitos dozės galios matavimo SI vienetas yra vatas kilogramui (W/kg):
D   Gy  W .
s kg
Lygiavertė apšvitos dozė – sugertoji dozė, nustatyta įvertinus spinduliuotės rūšį pagal jos
pavojingumą gyviesiems organizmams:
H T , R  wR DT , R .
Sv
čia: wR  spinduliuotės svorinis daugiklis, priklausantis nuo spinduliuotės rūšies wR   .
Gy
Lygiavertės apšvitos dozės matavimo SI vienetas yra sivertas (Sv): H T , R  
J
 Sv.
kg

4 Be  2 He 6 C  0 n .
9 4 12 1 Kaupiamoji lygiavertė dozė – lygiavertė dozė, organizmo sukaupta per laiką  , praėjusį nuo
radionuklido patekimo į organizmą momento t0 :

Neutronas yra labai svarbus, nes jis neturi elektros krūvio. Susidūręs su sunkesniu branduoliu, 
neutronas atšoka, beveik nepraradęs energijos. Susidūręs su lengvuoju branduoliu, jam perduoda dalį t0  
H T ( )   H T (t ) dt. )
savo energijos ir sulėtėja. Lėtieji neutronai dažniau sukelia branduolines reakcijas. Efektyviausi t0

5 6
 90
 dH T Sr, 137Cs, 239Pu. Dėl šių teršalų radiacinis fonas vis didėja, todėl kyla grėsmė išnykti žmogui kaip
čia: H T (t )   audinio arba organo akimirkinė lygiavertės dozės galia.
biologinei rūšiai..
dt
   Sv Tiriant jonizuojančiąją spinduliuotą gaunama informacija apie branduolyje vykstančius procesu,
Kaupiamosios lygiavertės dozė matavimo SI vienetas yra sivertas sekundei (Sv/s):  H T (t )  . šios spinduliuotės biologinio poveikio pasekmes, todėl svarbu turėti patikimų spinduliuotės registravimo,
  s jonizuojančiųjų dalelių ir kvantų parametrų matavimo būdų. Elementariųjų dalelių savybės ir jų sąveika
su atomų branduoliais tiriama prietaisais ir įrenginiais, kurių veikimas dažnai pagrįstas elektringų dalelių
Efektinė dozė taikoma siekiant kiekybiškai įvertinti organizmo patirtą žalą, esant netolygiai gebėjimu jonizuoti ar sužadinti medžiagos atomus. Neutronai ir gama kvantai stebimi taip pat tiriant
žmogaus organizmo apšvitai. Efektinė dozė – lygiaverčių dozių sandaugų iš audinių ar organų jautrio jonizaciją, sukeltą elektringų dalelių, kurios atsiranda, jiems sąveikaujant su atomų branduoliais ir
daugiklių wT sumai: elektronais. Jonizuojančiajai spinduliuotei registruoti naudojami prietaisai: Vilsono ir burbulinė kamera
E   wT H T  wT  wR DT , R . Geigerio skaitiklis, strorasluoksnės fotoemulsijos, integriniai įrenginiai. Išorinė apšvitos dozė matuojama
T T R
dozimetrais, kurie matuoja apšvitos dozės galią arba pačią dozę.
Efektinės dozės matavimo SI vienetas yra sivertas (Sv): E   Sv.

Kaupiamoji defektinė dozė – efektinė dozė, audinio ar organo sukaupta per laiką  , praėjusį nuo
radionuklido patekimo į organizmą momento t0 :
t0  
E ( )   wT H T ( )   E (t )dt.
T t0
 dE
čia: E (t )   audinio ar organo akimirkinė defektinės dozės galia.
dt
  Sv
Kaupiamosios efektinės dozės matavimo SI vienetas yra sivertas sekundei (Sv/s):  E (t )   .
  s

Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo: spinduliuotės rūšies

ir intensyvumo, spinduliavimo trukmės, organizmo jautrumo (amžiaus, lyties, ląstelės ir jos
funkcionavimo).
Žmogaus organizmą nuolat veikia vadinamoji foninė spinduliuotė, t.y. spinduliuotė, skleidžiama
gamtinių ir dirbtinių šaltinių Žemėje (Žemės plutos ir atmosferos jonizuojančios spinduliuotės, kosminės
spinduliuotės, be to, organizme esančių radioaktyviųjų 40K ir 14C izotopų). Per metus žmogus gauna apie
0,001 Gy foninės spinduliuotės dozę. Prie jos žmogaus organizmas jau yra pripratęs. Foninė spinduliuotė
priklauso nuo vietos, kurioje matuojama. Ten, kur yra vulkaninės kilmės kalnų, daug granito, kitų
mineralų, turinčių radioaktyviųjų elementų, ji būna didesnė. Tarptautiniu susitarimu nustatyta leidžiamoji
spinduliuotės dozės galia – 0,05 Gy per metus. Vadinasi, žmogus gali dirbti aplinkoje, kurioje
spinduliuotė yra mažiau kaip 50 kartų didesnė už foninę. Gyvenamosiose patalpose ji gali būti ne daugiau
kaip 5 kartus didesnė už foninę.
Jonizuojančiaisiais spinduliais apšvitintos organinių audinių ląstelės gali virsti piktybinėmis.
Skiriamas išorinis ir vidinis jonizuojančiojo spinduliavimo poveikis. Iš išorės Rentgeno ir gama
spinduliais apšvitinti žmonės dažniausiai suserga leukoze, odos vėžiu. Tačiau ypač pavojingos yra iš oro,
vandens, dirvožemio tiesiogiai ar per mitybos ar kvėpavimo organus į gyvuosius organizmus
patenkančios radioaktyviosios medžiagos Čia jos kaupiasi, dažnai selektyviai pasiskirstydamos tam
tikruose organuose. Pavyzdžiui, stroncis cheminėmis savybėmis panašus į šarminį žemės elementą –
kalcį, kuris yra svarbi kaulų statybinė medžiaga. Tuo tarpu radioaktyvusis stroncis 90Sr selektyviai
kaupiasi žmogaus ir gyvulio skelete ir gali sukelti kaulinio audinio piktybinius navikus. Stroncis ypač
intensyviai įsisavina augantis organizmas.
Susergama praėjus tam tikram laiko tarpui po apšvitinimo jonizuojančiaisiais spinduliais. Šis
laikotarpis tuo ilgesnis, kuo ilgesnė gyvio rūšies gyvenimo trukmė. Žmogui šis laikas yra apie 10-12
metų. Esant pakankamai didelei apšvitos dozei, gyvi organizmai žūsta anksčiau, nei išsivysto piktybiniai
navikai.
Dėl branduolinių sprogimų, radioaktyviųjų telkinių eksploatavimo, atominių elektrinių,
branduolinių reaktorių, branduolinio kuro perdirbimo įmonių veiklos, jose įvykstančių avarijų ir
radioaktyviųjų atliekų šalinimo į aplinką, biosferoje kaupiasi vis naujos radioaktyviosios medžiagos.
Daugiausiai į aplinką išmetama inertinių dujų radioaktyviųjų nuklidų, pavyzdžiui, kriptono 86Kr, ksenono
133
Xe. Tačiau pavojingiausias aplinkos teršimas yra ilgaamžiais radioaktyviaisiais nuklidais, tokiais kaip

7 8