Informacinės technologijos

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 1
 TURINYS
1. Informacinės technologijos ir informacinė visuomenė: samprata, bruožai,
vystymosi raida.
2. Nuotolinis mokymasis
3. Atvirasis mokymasis
4. Elektroninis mokymasis
5. Svarbiausi informacinės visuomenės bruožai
6. Informacinė visuomenė ir socialiniai pokyčiai
7. Informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje
8. Informacinės technologijos
9. Svarbiausių informacijos technologijų priemonių raida
10. Pagrindinės informacinių technologijų funkcijos
11. Modulumo, suderinamumo ir universalumo principai
12. Darbo procesų optimizavimas
13. Kompiuterinio intelekto galimybės
14. Informacinės technologijos efektyvumas

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 2
 Kontaktai

moodle.vgtu.lt
Moodle kursas:
Informacinės technologijos FMITB16104

Statybos fakultetas
Taikomosios mechanikos katedra (SRL-I 218a kab.)
D. Mačiūnas
Dalykas: Informacinės technologijos

e – paštas
darius.maciunas@vgtu.lt
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 3
 Studijų kalendorius

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

* Studentų mokomosios ir profesinės veiklosDarius
saugomos. praktikos atliekamos
Mačiūnas. Elena vasaros atostogų metu; atostogų
trukmė – ne mažiau kaip 4 savaitės.
2017-09-04 Glėbienė. 4
 Literatūra
1. Janickienė D. Informatika, VDU leidykla, Kaunas,
2003.
2. Skyrius R. ir kt. Informacijos ir komunikacijos
technologijos,
VU leidykla,
3. Kutas R. ir kt.Vilnius, 2008.
Verslo uždavinių sprendimas
skaičiuoklėmis,
VGTU leidykla,
4. Whitehead Vilnius,
P., Russel 2009 vaizdžiai,
J. HTML
UAB Smaltijos leidykla, Kaunas, 2007
5. A.Vidžiūnas ir kt. Microsoft Excel 2013,
Skaičiuoklių taikymas apskaitoje ir vadyboje,
UAB Smaltijos leidykla, Kaunas, 2013.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 5
 Literatūra
6. Juozas Adomavičius ir kt. Informatika 2. Uždavinių
paruošimas sprendimui Matlab ir Mathcad
aplinkose: mokomoji knyga, Technologija, Kaunas,
2014

7. Ramutis Palevičius ir kt. Informacinių technologijų

pagrindai 2: programų kūrimas Matlab terpėje:
mokomoji knyga, Technologija, Kaunas, 2009

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 6
 Informacinės technologijos ir
informacinė visuomenė:
samprata, bruožai, vystymosi
raida.

Informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir

besimokanti visuomenė.
• Atvira - tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys
lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui.
Piliečiai turi galimybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai
dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies
gyvenime. Suprantama, šitai įmanoma tik esant geram
informacinių technologijų naudojimo lygiui - šalyje
sukūrus šiuolaikinę infrastruktūrą.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 7
• Išsilavinusi - tai visuomenė, kokią norėtų turėti
kiekviena valstybė. Iki šiol pagrindinis išsilavinusios
visuomenės rodiklis buvo gyventojų raštingumas -
gebėjimas skaityti ir rašyti. Informacinėje visuomenėje
to nepakanka - turi būti ugdomas gebėjimas naudotis
įvairiais, tarp jų ir moderniausiais informacijos
šaltiniais, t. y. informacinės technologijos priemonėmis.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 8
• Besimokanti - tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis
visą gyvenimą. Tam turi būti sudaromos atitinkamos sąlygos:
parengti įvairūs kursai internete, kad būtų galima mokytis bet
kuriuo metu, naudojamos efektyvios ir pažangios priemonės,
įgalinančios greičiau ir lengviau suvokti medžiagą, procesus ir
pan. Informacinėje visuomenėje pereinama nuo mokymo
koncepcijos prie mokymosi. Atsiranda nauji mokymo būdai,
metodai:
- nuotolinis švietimas bei nuotolinis mokymasis;
- atvirasis mokymasis;
- elektroninis mokymasis.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 9
 Nuotolinis mokymasis

Mokymosi būdas, kai besimokančiojo geografinė buvimo vieta

gali nesutapti su mokymo įstaiga.
Besimokantysis ir mokytojas paprastai yra skirtingose
geografinėse vietose ir negali dažnai susitikti.

Besimokančiajam paprastai siunčiama spausdintinė arba

skaitmeninė mokymosi medžiaga. Gali būti naudojamasi
paprastu paštu, elektroniniu paštu, žiniatinklio ir kt.
paslaugomis, sinchroninėmis ir asinchroninėmis bendravimo
priemonėmis.
sinchronines (pvz., pokalbiai tinkle, vaizdo konferencijos, interaktyvioji
lenta)
asinchronines (pvz., elektroninis paštas, naujienų grupės, kalendorius,
elektroninis mokyklinis dienynas ir kt.)
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 10
 Atvirasis mokymasis

Mokymosi sistema, kai besimokantiesiems suteikiama

galimybė kontroliuoti savo mokymąsi.

Paprastai besimokantysis gali pasirinkti tinkamą

mokymosi būdą, laiką, gali nuspręsti, ką ir kaip mokytis.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 11
 Elektroninis mokymasis

Mokymasis, kai jo efektyvumui didinti naudojamos

informacinės ir komunikacinės technologijos ir
ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterių tinklams,
informacijos perdavimo būdams.

Gali būti įvairių modelių: nuo tradicinio mokymosi,

papildyto informacinėmis ir komunikacinėmis
technologijomis, iki visiškai pagrįsto informacinėmis ir
komunikacinėmis technologijomis ir vykstančio
virtualiai sukurtoje aplinkoje. Elektroninis mokymasis
užtikrina mokymosi interaktyvumą ir besimokančiojo
aktyvumą.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 12
Aptarę tris šiuo metu esminius informacinės visuomenės
bruožus - atvira, išsilavinusi, besimokanti - galėtume
suformuluoti išsamesnį apibūdinimą, koks paprastai
pateikiamas oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose.

Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi

ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba
taikyti šiuolaikines informacines technologijas visose
savo veiklos srityse, moka naudotis šalies bei pasaulio
informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina
informacijos prieinamumą ir patikimumą.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 13
 Svarbiausi informacinės
visuomenės bruožai
• stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis;
• nenutrūkstamas, nuolatinis mokymasis;
• mokymosi priemonių ir būdų įvairovė: nuotolinis,
atvirasis, elektroninis, virtualusis mokymasis;
• nuotolinis darbas;
• elektroninis verslas;
• elektroninės paslaugos;
• elektroninis valdymas (elektroninė valdžia, elektroninė
vyriausybė).

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 14
 Matome, kad informacinėje visuomenėje daug dėmesio skiriama
mokymuisi. Tai suprantama. Informacinės technologijos atsinaujina ir
kinta itin sparčiai, keičiasi specialistų veiklos pobūdis, atsiranda
daugybė įvairių paslaugų. Ryšys tarp darbo ir mokymosi darosi vis
glaudesnis, persipina – dirbama mokantis, mokomasi dirbant.
Teigiama, kad mokymosi visą gyvenimą idėjai įgyvendinti būtina
išspręsti keturias problemas:
1. pakeisti mąstymo būdą apie mokymą, mokymąsi ir lavinimą;
2. mokymosi visą gyvenimą pagrindus dėti pačioje lavinimo pradžioje;
3. sukurti piliečiams patogias mokymo, lavinimo ir darbo formas;
4. sutelkti dėmesį į nuolatinio mokymosi būtinumą darbovietėse.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 15
 Nuolatinis mokymasis darosi vis populiaresnis.
Rengiami įvairių dalykų kursai, mokomoji medžiaga, testai,
jie pateikiami internete. Besimokantysis gali studijuoti juos
neišvykdamas iš gyvenamosios vietos, jam patogiu laiku.

Panašiai organizuojamas ir nuolatinis darbas. Darbo

vieta neretai perkeliama į namus. Manoma, kad maždaug
penktadalis išsivysčiusių šalių dirbančiųjų daugelį darbų
atlieka nuotoliniu būdu.

Kuriasi elektroninės parduotuvės, prekybos centrai,

atsiranda naujos klientų aptarnavimo formos.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 16
Plačiai paplito elektroninės bibliotekos, elektroninė spauda,
elektroninė leidyba.

Plėtojama ir nuotolinė medicina – naudojantis

technologijomis galima perduoti duomenis apie bet kur
esantį ligonį ir gauti reikiamą konsultaciją.
Eilinis rinkėjas per internetą gali nuolat gauti jam aktualią
informaciją apie ruošiamus ir priimtus nutarimus,
potvarkius, įstatymus įvairiuose valdymo lygmenyse. Gautą
informaciją galima išnagrinėti ir savo pasiūlymus pateikti
atitinkamoms institucijoms.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 17
 Informacinė visuomenė ir
socialiniai pokyčiai
Informacinių technologijų naudojimas neišvengiamai kelia
socialinių pokyčių, tam tikrų problemų. Iš esmės keičiasi ir
kuriamos naujos visuomenės socialinės struktūros:
nuotolinė medicina, nuotolinis darbas, nuotolinis,
skaitmeninis, virtualusis mokymas ir pan.
Kintant visuomenės struktūroms, keičiasi ir socialinis
elgesys bei piliečių bendravimo, bendradarbiavimo
santykiai.

Nagrinėjant informacinės visuomenės plėtros socialinius

ir etinius aspektus, pirmiausia iškyla šios problemos:

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 18
• visuomenės suskaidymas į dvi grupes: tuos, kurie turi galimybę
ir geba naudotis informacinėmis technologijomis, ir tuos, kurie
negali ir nemoka jomis naudotis;
• didėjantys išsilavinimo lygio skirtumai tarp miesto ir kaimo,
tarp minimalias pajamas gaunančių ir pasiturinčiųjų ir pan.;
• žmonių susvetimėjimas, tarpusavio santykių pokyčiai, kai vis
labiau bendraujama ne tiesiogiai, o naudojantis įvairiomis ryšio,
interneto priemonėmis;
• didėjantis naujų priemonių kaitos greitis;
• inertiškumas, lėtumas, nesugebėjimas greitai perimti
informacijos, prisitaikyti dirbti ir gyventi nuolat kintančiomis
sąlygomis.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 19
 Informacinės visuomenės plėtra
Lietuvoje
NUTARIMAS DĖL LIETUVOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ
PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos

įgyvendino projektą „Valstybės informacinių technologijų infrastruktūros,
planuojamos finansuoti ES struktūrinių fondų paramos lėšomis 2014–2020 metų
laikotarpiu, tendencijų ir perspektyvų vertinimas“ (projekto kodas Nr. VP4-1.3-
FM-01-V-05-004), finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis
pagal 2007–2013 m. Techninės paramos veiksmų programą.

Projekto tikslas - sukurti valstybės informacinių išteklių

infrastruktūros architektūros modelį bei perėjimo į šį
modelį scenarijus ir priemonių planą.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 20
Siekiant suvaldyti esamą situaciją, racionaliai naudoti 2014-2020 metų ES
struktūrinės paramos lėšas, skiriamas informacinės visuomenės plėtrai,
sumažinti įdiegtų informacinių technologijų priemonėms eksploatuoti
reikalingų lėšų poreikio augimą būtina optimizuoti valstybės
informacinių išteklių infrastruktūrą pagal patvirtintą archtektūros
modelį, konsoliduojant duomenų centrus, duomenų saugyklas, sumažinti
fizinį darbo stočių skaičių, taikant virtualizavimo technologijas, o kartu
įdiegti IT valdymo ir IT paslaugų kokybiškus procesus, t. y. veiksmingas
priemones valstybės informacinės infrastruktūros plėtros efektyviam
vystymuisi.

Tam turės būti sukurti valstybės informacinių išteklių

infrastruktūros modelių alternatyvos bei scenarijai šių
modelių įgyvendinimui.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 21
 Įgyvendinant projektą, Informacinės visuomenės plėtros
komiteto prie Susisiekimo ministerijos užsakymu buvo
atlikta studija „Valstybės informacinių technologijų
infrastruktūros, planuojamos finansuoti ES struktūrinių
fondų paramos lėšomis 2014–2020 metų laikotarpiu,
tendencijų ir perspektyvų vertinimas“, kurią rengiant,
buvo atliktas esamos valstybės informacinių technologijų
infrastruktūros įvertinimas ir pasiūlytas valstybės
informacinių technologijų infrastruktūros optimizavimo
ir efektyvaus koordinavimo modelis (Išsami informacija
apie projekto įgyvendinimo rezultatus).

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 22
 Informacinės technologijos

Technologijos terminas yra siejamas su graikų kalbos

žodžiu τεχνολογία – τέχνη „menas, amatas“ + λογία „sąvoka,
mokslas sugebėjimas“.
Savo ruožtu menas, sugebėjimas ar mokėjimas įkūnijami
konkrečiais procesais, t. y. atitinkamų veiksmų rinkiniais,
užsibrėžtam tikslui pasiekti.

Gamyboje vyrauja materialinės gamybos technologija,

nusakanti žaliavų ar medžiagų apdorojimo, jų savybių ar
būsenos pakeitimo metodus bei priemones.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 23
Naudojant vienokią ar kitokią technologiją, materialiniai
ištekliai (žaliavos, medžiagos) paverčiami produktais:

Materialiniai Gamybos Produktas

ištekliai technologija

Materialų pagrindą turinčio produkto gavimo procesas

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 24
Informacija taip pat yra svarbus ūkinės ir apskritai racionalios veiklos išteklius, ir ją
apdorojant naudojamos informacinės technologijos:

Duomenys Informacinė Informacinis

technologija produktas

Informacinio produkto gavimo procesas

Informacinė technologija - tai procesas, naudojantis duomenų
rinkimo, apdorojimo bei perdavimo metodus ir priemones
siekiant gauti naujos kokybės informaciją apie objekto, proceso
ar reiškinio būklę.
Informacinė technologija – tai informacijos kaupimo,
laikymo, apdorojimo ir pateikimo būdų ir priemonių visuma.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 25
 Svarbiausių informacijos
technologijų priemonių raida

Kalba Spauda
Pirmykštėje XV a. vid.
bendruomenėje

Raštas Mokslo ir technikos

VIII - IV tūkst. pr. Kr. revoliucija
XX a.

Kiekviename etape atsiranda vis daugiau informacinių

technologijų priemonių, jos nuolat tobulėja.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 26
 Priemonė Atsiradimo laikas

Kalba Pirmykštėje bendruomenėje – ankstyvojo paleolito laikotarpis

Neolite (VIII - IV tūkst. pr. Kr.) – piktografinis (paveikslėlių), III tūkst. pr. Kr. – ideografinis (hieroglifų)
Raštas
raštas

Spauda (spausdinimas) XV a. vid. (apie 1444 m.) J. Gutenbergui išradus spausdinimo mašiną

1832 m. P. Šilingas (Rusija) išrado klavišinį telegrafo aparatą. 1854 m. pradėtos tiesti tarptautinės
Telegrafas
telegrafo ryšio linijos

1876 m. A. Belas (JAV) išrado telefono aparatą. 1878 m. buvo įrengta pirmoji telefono stotis (Niūheivene
Telefonas
- JAV)

Radijas 1895 m. A. Popovas (Rusija) sukūrė radijo ryšio įrenginius

Fototelegrafas arba faksimilinis
XIX a. 8 – 9 dešimtmetis Fototelegrafas arba faksimilinis ryšys
ryšys

Teoriniai vaizdų perdavimo pagrindai sukurti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Reguliarios televizijos
Televizija
laidos pradėtos 1936 m. D. Britanijoje ir Vokietijoje

Kompiuteris (elektroninė 1939 m. J. Atanasovas sukonstravo mašiną “ABC”, tačiau jos neužpatentavo. 1945 m. buvo sukurtas
skaičiavimo mašina) pirmasis universalusis kompiuteris “ENIAC”

Elektroninis paštas Jį 1972 m. išrado R. Tomlinsonas

1974 m. pabaigoje E. Robertsas (JAV) sukonstravo pirmąjį asmeninį kompiuterį “Altair”. 1975 m. S.
Asmeninis kompiuteris
Vozniakas ir S. Džobsas (JAV) pagamino pramoninį asmeninį kompiuterį “Apple”

www 1989 m. T. Bernersas-Ly išrado Voratinklį – “World Wide Web”

Daugialypė įranga
XX a. 9 – 10 dešimtmetis
(multimedija)
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 27
Techninių inovacijų plėtra sąlygoja sparčią informacinių
technologijų kaitą ir tobulėjimą. Tikslus informacinių
technologijų apibrėžimas tampa problemiškas, todėl
geriausia yra žinoti svarbiausius joms taikomus terminus:

• Pagrindinės informacinių technologijų funkcijos;

• Modulumo, suderinamumo ir universalumo
principai;
• Darbo procesų optimizavimas;
• Kompiuterinio intelekto galimybės;
• Informacinės technologijos efektyvumas.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 28
 Pagrindinės informacinių
technologijų funkcijos

Bet kurios kompiuterinės sistemos galimybės gali būti

išreikštos šešiomis pagrindinėmis IT funkcijomis:
1. Duomenų registravimo;
2. Duomenų perdavimo;
3. Duomenų saugojimo;
4. Duomenų paieškos;
5. Duomenų apdorojimo;
6. Duomenų pateikimo.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 29
 Registruoja duomenis (prekės kodą) brūkšninių
kodų sistema

Perduoda nustatytą prekės kodą kompiuteriui,

kuriame yra išsami informacija apie prekes

Saugo informaciją apie prekę sąskaitai išrašyti

Pirkėjų atsiskaitymo
sistema
Suranda kompiuteryje prekės kainą, pavadinimą
ir kitą reikalingą informaciją

Apdoroja duomenis apie klientui parduotas

prekes ir formuoja sąskaitą

Pateikia informaciją, nurodant kiekvienos prekės

pavadinimą, kainą, kieki ir spausdina sąskaitą

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 30
 Modulumo, suderinamumo ir
universalumo principai

Modulumas, suderinamumas ir universalumas – tai

pagrindinės techninės bei programinės įrangos tobulinimo
kryptys. Šios trys savybės yra esminės informacinėms
technologijoms, norint, kad jos būtų plačiai prieinamos,
efektyvios ir naudingos.

Modulumas rodo, kad sistema ar įrenginys yra suskaidytas

į seką posistemių ar komponentų, kurių kiekvienas gali
būtų kuriamas, bandomas ir suvokiamas atskirai nuo kitų.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 31
Suderinamumas yra laipsnis, kuriame vienos technologijos
charakteristikos ar bruožai atitinka kitos technologijos
charakteristikas priklausomai nuo situacijos. Jis leidžia
moduliams dirbti kartu. Pasiekti suderinamumą padeda
vieningų standartų laikymasis.

Universalumas – tai idėja, reikalaujanti, jog programinės

įrangos moduliai turi būti parengti taip, kad galėtų būtų
naudojami daugelyje skirtingų situacijų.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 32
 Darbo procesų optimizavimas

Kuriant informacines technologijas, svarbu parinkti iš

daugybės turimų priemonių vartotojams tinkamas
priemones. Tai nėra lengva, nes jos vystosi labai sparčiai.

© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės

saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 33
 Kompiuterinio intelekto
galimybės

Dirbtinio intelekto principus įkūnija tam tikras informacinių

sistemų tipas – ekspertinės sistemos (ES). Pagrindiniai jos
komponentai – žinių bazė ir išvadų mechanizmas. Informacija
saugoma žinių (faktų, teiginių, loginių sąlygų) pavidalu, o išvadų
mechanizmas formuoja sprendimą pagal vartotojo nusakytus
probleminės situacijos požymius.

Kita dirbtinio intelekto principais paremta technologija yra

neuroninių tinklų technologija ( neural networks). Joje daugybė
loginių elementų ar procesorių sujungiama valdomomis jungtimis,
imituojant gyvo organizmo nervinės sistemos dalį. Toks tinklas
gali būti “apmokomas”, įvedant į jį žinias apie tipines situacijas ir
atitinkamai konfigūruojant jungčių trajektorijas.
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 34
 Informacinės technologijos
efektyvumas

Informacijos technologija verslui naudinga tik tuo atveju,

jeigu ji pagerina verslo rezultatus ar aplinką. Informacijos
technologija gali būti apibūdinta tokiais parametrais:

• Funkciniai pajėgumai (techniniai ištekliai; patikimumas;

veikimo sąlygos);
• Suderinamumas (standartų atitikimas; išorinis funkcinis
suderinamumas);
• Naudojimo paprastumas (vartotojo sąsajos kokybė;
mobilumas);
• Priežiūros patogumas (modulumas; mastelio valdymas;
lankstumas).
© VGTU 2014 - 2017 Visos teisės
saugomos. Darius Mačiūnas. Elena
2017-09-04 Glėbienė. 35