VILNIAUS UNIVERSITETO FIZIKOS FAKULTETO

JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA „FOTONAS“

MEDŽIAGOS SANDARA IR SAVYBĖS.

VILNIAUS UNIVERSITETO FIZIKOS FAKULTETO
JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA „FOTONAS“

Kotryna Šiškauskaitė

MEDŽIAGOS SANDARA IR SAVYBĖS.

II M KURSO I TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI

NURODYMAI

Metodinė priemonė
2023–2024 mokslo metai

Vilnius 2023
 SU NAUJAISIAIS MOKSLO METAIS,
FOTONIEČIAI 
Jūs sėkmingai įveikėte I klasės užduotis ir tęsiate mokymąsi fizikos papildomo ugdymo
mokyklos Mažasis Fotonas II klasėje. Linkime ir toliau domėtis fizikos mokslu – kartais žaviu, o
kartais ir sunkiu. Sėkmingai spręskite naujų turų užduotys.
Šiais mokslo metais per tris turus reikės išspręsti 60 užduočių. Kiekviename ture bus po kelis
eksperimentinius uždavinius, kuriems atlikti reikalingos nesudėtingos priemonės. Mokyklinio
eksperimento priemonių prašykite savo fizikos mokytojo(s). Užduotis stenkitės atlikti
savarankiškai, tačiau, iškilus neaiškumams, konsultuokitės su mokytoju ar draugais.

Sprendimus siųskite adresu: https://atviri.emokymai.vu.lt/ tik Jums sukurtoje grupėje arba

fotonas@ff.vu.lt pavadinime nurodydami klasę ir turą.
Uždavinių sprendimų išsiuntimo terminai:

I turas – 2023-12-03,
II turas – 2024-02-18,
II turas – 2024-04-28,

LINKIME SĖKMĖS

El. paštas fotonas@ff.vu.lt

Interneto puslapis: www.fotonas.ff.vu.lt
 I TURO METODINIAI NURODYMAI

Medžiagos sandara ir savybės

Žinome, kad daugelis kūnų gamtoje gali būti skysti, dujiniai arba kieti. Pavyzdžiui: ledas,
vanduo ir garai – tai trys vienos ir tos pačios medžiagos būsenos. Visos šios medžiagos sudarytos
iš vandens molekulių, tačiau fizikinės jų savybės skiriasi. Tai aiškinama skirtingu molekulių
išsidėstymu ir judėjimu. Kietojo kūno forma ir tūris yra pastovūs. Jį sunku suspausti ar ištempti.
Nesikeičiant aplinkos sąlygoms, kietųjų kūnų tūris nekinta. Jų medžiaga nespūdi, kieta, tvirta.
Skysčiai lengvai keičia savo formą, bet ne tūrį. Skystis įgyja indo, į kurį yra įpiltas, formą. Skystoji
medžiaga yra mažai spūdi, bet taki. Dujos neturi pastovios formos ir gana lengvai keičia tūrį.
Dujinė medžiaga yra spūdi ir užima visą indo tūrį. Molekulė yra smulkiausia medžiagos dalelė,
turinti toms medžiagoms būdingų cheminių savybių. Molekulės sudarytos iš atomų. Molekulės
gali būti sudarytos iš vienos rūšies arba skirtingų rūšių atomų. Atomas – mažiausia cheminio
elemento dalelė. Atomai sudaryti iš protonų, elektronų, neutronų. 1827 metais anglų botanikas
Robertas Braunas, pro mikroskopą stebėdamas augalų žiedadulkes, atrado reiškinį, patvirtinantį
molekulinę teoriją. Netvarkingas dalelių judėjimas buvo pavadintas Brauno judėjimu. Robertas
Braunas pastebėjo, kad žiedadulkės vandenyje nuolat juda. Kas jas verčia judėti? Pasirodo,
žiedadulkę netvarkingai judėti verčia skysčio molekulių smūgiai. Šis judėjimas įrodo, kad
medžiagos sudarytos iš molekulių, kurios nepaliaujamai ir netvarkingai juda. 1905 m. fizikas
Albertas Einšteinas teoriškai paaiškino šį reiškinį, o eksperimentais jį patvirtino prancūzų fizikas
Žanas Batistas Perenas. Nuolatinį molekulių judėjimą patvirtina ir difuzijos reiškinys – savaiminis
skirtingų medžiagų dalelių maišymasis. Difuzija turi didelę reikšmę žmogaus, gyvūnų ir augalų
gyvenime. Pvz., kvepalus galima užuosti per gana didelį atstumą. Tai paaiškinama lengvu kvepalų
garų difundavimu ore. Skystų dažų lašai vandenyje difunduoja po visą indą. Sunkiau difuziją
stebėti kietame kūne. Technikoje į metalų ar jų lydinių paviršių įterpiama kitų medžiagų, kurios
pagerina jų savybes.
Molekulės ne tik juda, bet tarp jų pasireiškia traukos ir stūmos jėgos. Priklausomai nuo
medžiagos būsenos, keičiasi ir šios jėgos. Kietojoje būsenoje pasireiškia stipri trauka tarp dalelių
(molekulių arba atomų). Jos išsidėsčiusios tvarkingai, atstumai labai maži. Dalelės tik virpa.
Skystojoje būsenoje trauka tarp dalelių silpnesnė nei kietuosiuose kūnuose. Jos išsidėsčiusios
glaudžiai, bet netvarkingai, atstumai maži. Dalelės gali pasislinkti viena kitos atžvilgiu. Dujinėje
būsenoje traukos tarp dalelių beveik nėra. Atstumai tarp dalelių dešimtys kartų didesni už jas
pačias. Jos laisvai ir greitai juda.
Atomo branduolį sudaro elementariosios dalelės nukleonai, kurie skirstomi į protonus,
turinčius elementarų elektrinį krūvį ir neutronus, kurie yra elektriškai neutralūs. Protonų skaičius
branduolyje žymimas raide Z, neutronų skaičius – N. Protonų ir neutronų skaičių suma žymima
raide A ir vadinama masės skaičiumi:
𝐴=𝑍+𝑁

Energija, reikalinga branduoliui suskaldyti į nukleonus, vadinama branduolio ryšio energija.

Pagal energijos tvermės dėsnį tokio pat dydžio energija išsiskiria ir protonams bei neutronams
jungiantis į branduolį. Todėl branduolio rimties masė mažesnė už jį sudarančių nukleonų rimties
masių sumą. Šių masių skirtumas vadinamas branduolio masės defektu:

∆𝑚 = 𝑍 𝑚𝑝 + (𝐴 − 𝑍)𝑚𝑛 − 𝑚𝑏𝑟 > 0,

čia 𝑚𝑝 – protono masė, 𝑚𝑛 – neutrono masė, 𝑚𝑏𝑟 – branduolio masė.
Pasinaudojant masės ir energijos sąryšiu, galima rasti branduolio ryšio energiją, kuri proporcinga
masės defektui:
𝐸 = ∆𝑚𝑐 2 .
Skaičiuojant ryšio energiją, patogu naudotis konstanta, kuri lygi ryšio energijai, kurią turi 1 u
(atominis masės vienetas, lygus 1,66·10-27 kg):
𝐸𝑢 = 931𝑀𝑒𝑉.
Energijos pokytis vykstant branduolinei reakcijai:
𝐸 = (∑ 𝑀1 − ∑ 𝑀2 ) 𝑐 2 ,
čia ∑ 𝑀1 – dalelių masių suma prieš branduolinę sąveiką (reakciją), ∑ 𝑀2 – dalelių masių suma po
branduolinės sąveikos (reakcijos).
Jei 𝐸 = (∑ 𝑀1 − ∑ 𝑀2 )𝑐 2, sąveikos metu energija yra atpalaiduojama, kitu atveju – sunaudojama.
Vandenilio atomo elektrono kinetinė energija:
𝑚𝑣 2
𝐸𝑘 = ,
2
Čia m – elektrono masė, v – jo greitis.
Vandenilio atomo spindulio apskaičiavimas:
ℎ
𝑚𝑣𝑟 = 𝑛 ∙ ,
2𝜋
Čia n – pagrindinis kvantinis skaičius, r – orbitos spindulys, h – Planko konstanta.
Remdamasis Planko kvantine šviesos prigimties teorija, A. Einšteinas 1905 m. paaiškino
fotoefekto mechanizmą: kūnai spinduliuoja ir sugeria energiją elektromagnetinėmis bangomis ne
tolydžiai, o kvantais. Pasak Einšteino, fotonas gali atiduoti savo energiją tik vienam elektronui.
Viena šios energijos dalis sunaudojama darbui atlikti išlaisvinant elektroną iš metalo paviršiaus,
kita dalis suteikia elektronui kinetinės energijos. Norint elektroną išplėšti iš metalo, reikia atlikti
elektrono išlaisvinimo darbą. Fotono energiją (ℎ𝑣), elektrono išlaisvinimo darbą (𝐴𝑖š ) ir kinetinę
energiją sieja išorinio fotoefekto Einšteino lygtis:
2
𝑚𝑣𝑚𝑎𝑥
ℎ𝑣 = 𝐴𝑖š + ,
2
čia m- elektrono masė, 𝑣𝑚𝑎𝑥 – didžiausias greitis, kurį įgyja iš metalo paviršiaus išlėkęs elektronas.

Izotopai yra žymimi cheminio elemento simboliu. Masės skaičius rašomas simbolio kairėje
pusėje viršuje, o krūvio skaičius – kairėje pusėje apačioje: 𝐴𝑍𝑋. Lengviausias vandenilio izotopas
protis pavyzdžiui yra žymimas 11𝐻 , deuteris - 21𝐻 .
Ernesto Rezerfordo ir kiti bandymai parodė, kad atomo atomų branduolių spinduliai
apskaičiuojami pagal formulę
1
𝑅 = 𝑟0 ∙ 𝐴3 ,
Čia 𝑟0 = 1,3 fm, A – masės skaičius.
Alfa skilimas. Alfa skilimu vadinamas savaiminis radioaktyviojo atomo branduolio
virsmas kitu branduoliu išspinduliuojant alfa dalelę. Išspinduliuotos dalelės krūvis lygus dviem
elementariesiems krūviams (+2e), o masė apytiksliai lygi keturiems atominės masės vienetams.
Alfa dalelė yra helio atomo branduolys ( 42𝐻𝑒). Vadinasi, alfa spinduliuotė yra helio atomų
branduolių srautas. Pavyzdžiui, Radžio alfa skilimas vyksta pagal schemą:
226 222 4
88𝑅𝑎 → 86𝑅𝑛 + 2𝐻𝑒 .
Alfa skilimas būdingas cheminiams elementams, kurių eilės numeris periodinėje elementų
lentelėje yra 𝑍 ≥ 82. Bendruoju atveju alfa skilimas vyksta pagal poslinkio taisyklę:
4 𝐴−4 4
𝑍𝑋 → 𝑍−2𝑌 + 2𝐻𝑒 ;
X – skylantis (pirminis) elemento branduolys, Y – susidariusio elemento branduolys. Alfa skilimo
metu susidaręs naujas cheminis elementas pasislenka į periodinės cheminių elementų lentelės
pradžią per du langelius.
Beta skilimu vadinamas savaiminis radioaktyviojo atomo branduolio virsmas nauju
branduoliu išspinduliuojant elektroną. Beta skilimas vyksta pagal schemą
𝐴 𝐴 0
𝑍𝑋 → 𝑍+1𝑌 + −1𝑒 ;
Čia −10𝑒 yra elektronas. Beta skilimą apibūdina tokia poslinkio taisyklė: beta skilimo metu
susidaręs naujas cheminis elementas pasislenka į periodinės cheminių elementų lentelės galą per
vieną langelį. Didžiausia elektrono energija beta skilimo metu apskaičiuojama pagal formulę:
𝐸𝑚𝑎𝑥 = (𝑚𝑋 − 𝑚𝑌 )𝑐 2 .
Pagal planetinį atomo modelį branduolyje nėra elektronų. Beta skilimo metu savaime skylant
branduoliui, neutronas 10𝑛 virsta protonu 11𝑝 ir išspinduliuojamas elektronas bei elektriškai neutrali
dalelė neutrinas 00𝑣𝑒 .
Radioaktyviųjų medžiagų tyrimai parodė, kad radioaktyvumas laikui bėgant silpnėja. To
paties cheminio elemento aktyvumas sumažėja perpus per tiksliai apibrėžtą laiko tarpą. Šis laiko
tarpas nepriklauso nuo aplinkos sąlygų, jį lemia tik medžiagos rūšis. Pusėjimo trukmė žymima
raide T. Pusėjimo trukmė nusako radioaktyviojo elemento skilimo greitį. Kuo trumpesnė pusėjimo
trukmė, tuo greičiau skyla atomų branduoliai. Radioaktyviojo skilimo dėsnis:
1
𝑁 = 𝑁0 ∙ 2−𝑇 ,
čia 𝑁0 – radioaktyviųjų atomų branduolių skačius pradiniu laiko momentu, N – nesuskilusių atomų
branduolių skaičius laiko momentu t. Taipogi, radioaktyviąją medžiagą galime apibūdinti vidutine
gyvavimo trukme 𝜏, kuri siejasi su pusėjimo trukme 𝜏 = 1,44 ∙ 𝑇. Laiko momentu t nesuskilusių
branduolių skaičiaus N ir vidutinės gyvavimo trukmės santykis vadinamas radioaktyviosios
medžiagos aktyvumu, jis rodo kiek medžiagos branduolių suskyla per vienetinį laiką.
Skaičiuojamas pagal formulę:
𝑁
𝐴= .
𝜏
Bendru atveju, atomų branduoliai gali skilti savaime (radioaktyvumo reiškinys) arba priverstinai
(branduolinės reakcijos). Branduolinės reakcijos vyksta atomų branduoliams sąveikaujant tarp
savęs arba su elementariosiomis dalelėmis. Šis virsmas aprašomas tokia schema:
𝑋 + 𝑎 → 𝑌 + 𝑏;
Čia X – pirminis branduolys, a – veikianti dalelė, Y – antrinis branduolys, b – susidariusi dalelė.
 Uždavinių sprendimų pavyzdžiai
1 PAVYZDYS. Metalą apšvietus 𝟒 ∙ 𝟏𝟎𝟏𝟒 Hz dažnio monochromatine šviesa, iš jo paviršiaus
išmušami fotoelektronai. Jų didžiausia kinetinė energija 1,1 eV. Apskaičiuokime
fotoelektronų išlaisvinimo darbą.
Ats.:
𝐴𝑖š −? 𝑣 = 4 ∙ 1014 𝐻𝑧
𝐸𝑘 = 1,1 𝑒𝑉

Taikome išorinio fotoefekto Einšteino lygtį

2
𝑚𝑣𝑚𝑎𝑥
ℎ𝑣 = 𝐴𝑖š + = 𝐴𝑖š + 𝐸𝑘
2
Tada fotoelektrono išlaisvinimo iš metalo paviršiaus darbas:
𝐴𝑖š = ℎ𝑣 − 𝐸𝑘
Fotono energiją apskaičiuojame:
ℎ𝑣 = 26,52 ∙ 10−20 𝐽 = 1,66 𝑒𝑉.
Tada fotoelektrono išlaisvinimo darbo vertė:
𝐴𝑖š = 1,66 𝑒𝑉 − 1,1 𝑒𝑉 = 0,56 𝑒𝑉.

Atsakymas:
𝐴𝑖š = 0,56 𝑒𝑉.

2 PAVYZDYS. Radioaktyviojo elemento X aktyvumas yra 240 Bq. Jeigu šio elemento
pusėjimo trukmė yra 3 metai, koks jo aktyvumas bus po 12 metų?
Ats.: Apskaičiuojame, kiek pusėjimo trukmių praeis po 12 metų: 12/3 metų = 4 pusėjimo trukmės.
Pradinis aktyvumas – 240 Bq,
po 1 pusėjimo trukmės – 120 Bq,
po 2 pusėjimo trukmių – 60 Bq,
po 3 pusėjimo trukmių – 30 Bq,
po 4 pusėjimo trukmių – 15 Bq.
Atsakymas:
Po 12 metų aktyvumas bus 15 Bq.
3 PAVYZDYS. Ličio izotopo 𝟕𝟑𝑳𝒊 branduolys buvo apšaudytas protonais. Branduolinės
reakcijos metu susidarė du helio 𝟒𝟐𝑯𝒆 branduoliai. Apskaičiuokite šios reakcijos energiją.
Ličio izotopo branduolio masė 7,016005 a. m. v.
Ats. :

∆𝐸−? 𝑚1 = 𝑚( 73𝐿𝑖 )
= 7,016005 𝑎. 𝑚. 𝑣.
𝑚2 = 𝑚( 11𝐻 )
= 1,00728 𝑎. 𝑚. 𝑣.
𝑚 3 = 𝑚4
= 𝑚( 42𝐻𝑒)
= 4,002603 𝑎. 𝑚. 𝑣.
Parašome branduolinės reakcijos lygtį :
7 1 4 4
3𝐿𝑖 + 1𝐻 → 2𝐻𝑒 + 2𝐻𝑒 .
Taikome branduolinės reakcijos energijos skaičiavimo formulę :
∆𝐸 = ((𝑚1 + 𝑚2 ) − (𝑚3 𝑚4 ))𝑐 2 .
Sudėjus atitinkamas mases, gauname, kad branduolių masių suma prieš reakciją yra didesnė,
negu po reakcijos. Vadinasi, reakcija yra egzoterminė, energija išsiskiria į aplinką.
∆𝑚 = 0,018079 𝑎. 𝑚. 𝑣.
Tada energijos išsiskiria :
𝑀𝑒𝑉
∆𝐸 = 0,018079 𝑎. 𝑚. 𝑣.∙ 931,5 = 16,84 𝑀𝑒𝑉
𝑎. 𝑚. 𝑣.
Atsakymas:
∆𝐸 = 16,84 𝑀𝑒𝑉.
 I TURO UŽDAVINIAI
1. Elemento X atominė masė yra 21, o masės skaičius – 11. Kiek protonų, neutronų ir
elektronų sudaro elemento X atomą? (1 balas)

2. 238
92𝑈 skildamas išspinduliavo alfa dalelę ir dvi beta daleles. Koks elementas
susidarė po skilimo? Paskaičiuokite šių elementų atominių masių skirtumą. (2 balai)

3. Radioaktyvusis skilimas matuojamas 20 min. Per šį laiką suskyla 73,2 tūkstančiai

branduolių. Kam lygus šio elemento aktyvumas? (1 balas)

4. Radžio-226 pusėjimo trukmė yra 1620 metai, stroncio-90 – 28 metai. Kurio

elemento po 10 metų liks daugiau, jei pradiniu momentu užfiksuotas vienodas abiejų
elementų skilimų skaičius? Koks bus šių elementų aktyvumas praėjus 1620 metų. (2
balai)

5. Yra žinoma, kad anglies C-14 radioizotopai susidaro atmosferoje (12-15km

aukštyje). Dėl kosminės spinduliuotės poveikio iš atmosferoje esančių atomų
branduolių išlaisvinami neuronai, kurie prisijungia prie azoto N-14 branduolių. Kokie
elementai susidaro atmosferoje? Užrašykite branduolinės reakcijos lygtį. Kokiu greičiu
vyksta anglies C-14 skilimas? Kur gamtoje šį skilimą galima pamatyti ir kokiam
procesui nustatyti panaudojami anglies C-14 izotopai? Paskaičiuokite, kiek kartų skilo
C-14 izotopas nuo paskutinio žinomo dinozauro (65 milijonų metų atgal) žūties. (4
balai)

6. Ličio plokštelė apšviečiama ultravioletiniais spinduliais, kurių bangos ilgis 200 nm.
Elektrono išlaisvinimo iš ličio darbas lygus 3,8 ∙ 10−19 J. Ar vyks fotoefektas? Jeigu
taip, kiek kinetinės energijos įgis elektronai, išlėkdami iš ličio? (2 balai)

7. Fotono energija lygi 3 ∙ 10−17 J. Apskaičiuokite ir nustatykite jo bangos ilgį ir

nustatykite, kokiems spinduliams jį galima priskirti. (2 balai)

8. Žinoma, kad Ni-58 izotopas yra vienas iš stabiliausių ir glaudžiausiai surištų

branduolių. Suskaičiuokite Ni-58 izotopo spindulį. Koks bus spindulių santykis tarp
Ni-58 ir Ha-258 izotopų branduolių? Ha-258 ya vienas didžiausių kada nors išgautų
izotopų. (Svarbu – net ir didžiausio branduolio spindulys yra mažesnis už viso atomo!)
Parašykite, į kokį elementą gali skilti Ni-58 izotopas ir šios reakcijos lygtį. (3 balai)

9. Vandenilio izotopo deuterio 21𝐻 branduolio masė lygi 2,01355 a. m. v.

Apskaičiuokite deuterio branduolio masės defektą ir ryšio energiją. (2 balai)

10. Iš radžio branduolio 1,5 ∙ 107 m/s greičiu išlekia a dalelė. Ore ji nuskrieja 3,4 cm
ir sustoja. Apskaičiuokite a dalelės lėkio trukmę ir skriejimo pagreitį. (2 balai)
11. Nustatykite, kokį cheminį elementą arba dalelę žymi simbolis X šuose
branduoliniuose virsmuose ir apskaičiuokite kiek energijos reikia šiai branduolinei
reakcijai įvykti. a) 37 0 60 60
19𝐾 → 𝑋 + −1𝑒 + 𝑣; b) 27𝐶𝑜 → 28𝑁𝑖 + 𝑋 + 𝑣. (2 balai)

12. Radžio izotopo 226

88𝑅𝑎 pusėjimo trukmė yra 1600 metų. Pradinis radžio branduolių
9
skaičius 𝑁0 = 10 . Kiek radžio branduolių suskils per 2400 metų? (2 balai)

13. Tričio 31𝐻 izotopas beta skilimo metu skyla į 32𝐻𝑒 izotopą. Užrašykite skilimo lygtį
ir apskaičiuokite šios reakcijos energiją. (3 balai)

14. Yra žinoma, kad vienam 235 92𝑈 branduoliui skylant į dvi skeveldras išsiskiria apie
200 MeV energijos. Apskaičiuokite kiek energijos išsiskiria branduoliniame
reaktoriuje iš 1g urano. (2 balai)

15. Saulės branduolyje vyksta vandenilio sintezės reakcija ir susidaro helis 4 11𝐻𝑒 =
4 0
2𝐻𝑒 + 2 +1𝑒 + ∆𝐸. Apskaičiuokite, kiek energijos išsiskiria susidarant 1kg helio, jei
helio branduolio ryšio energija lygi 28,2 MeV. (3 balai)

16. Urano izotopui 235

92𝑈 pagavus neutroną ir suskilus į du branduolius išsiskiria 33pJ
energijos. Kiek energijos gali išsiskirti suskaldžius 255 g Urano-235? Gautą energijos
kiekį perskaičiuokite elektronvoltais (eV). (2 balai)

17. Vandenilio atomas pereina iš vienos energetinės būsenos į kitą, tarp kurių energijų
skirtumas lygus 1,892 eV. Kokio ilgio bangas šis atomas spinduliuoja? (3 balai)

18. Franko-Herco tiriamasis eksperimentas. Naudodamiesi virtualia laboratorija

https://vlab.amrita.edu/?sub=1&brch=195&sim=355&cnt=1 atlikite Franko-Herco
eksperimentą ir pasiaiškinkite apie energijos lygmenų atome kvantavimą pagal Bohr‘o
atomo modelį. Atlikę eksperimentą, paaiškinkite, ką išmokote apie spinduliuotės
kvantavimą? Simuliacijos metu, raskite skirtingus kvantuotos energijos lygmenis
Merkurijuje ir Neone. (3 balai)

19. Fotoelektrinio efekto tiriamasis eksperimentas. Naudodamiesi virtualia laboratorija

https://vlab.amrita.edu/?sub=1&brch=195&sim=840&cnt=1 atlikite fotoefekto tyrimą.
19.1. Nustatykite minimalų dažnį, kad įvyktų fotoelektrinis efektas
Elektromagnetinei spinduliuotei, kai eksperimenta vyksta ant cinko metalo
paviršiaus.
19.2. Nustatykite ant kokios medžiagos vykdomas eksperimentas, jei įvyksta
fotoelektrinis efektas ir žinoma, kad elektromagnetinės spinduliuotės ribinis dažnis
efektui ant šios medžiagos pamatyti yra 5,5 ∙ 1015 Hz. (4 balai)

20. Praretintieji gyvsidabrio garai, kurių visi atomai yra pagrindinės būsenos, yra
apšviesti gyvsidabrio lempos šviesa, kurios bangos ilgis 𝜆 = 253,7 nm. Šitaip
sužadintų garų atomų spinduliuotės galia P = 0,035 Y. Apskaičiuokite sužadintųjų
atomų skaičių, jeigu yra žinoma, kad sužadintosios būsenos vidutinė gyvavimo trukmė
lygi 𝜏 = 0,16 𝜇𝑠. (5 balai)
 Vilniaus universiteto fizikos fakulteto
Jaunųjų fizikų mokykla „FOTONAS“

Vardas Pavardė: Kotryna Šiškauskaitė

Recenzavo: Paulius Ragulis
II M kurso I turo užduotys ir metodiniai nurodymai
2023–2024 mokslo metai