Molis

Molis, bdamas viena i svarbiausi svok chemijoje, danai mokiniams yra visikai nesuprantamas
arba suprantamas kaip labai abstraktus dalykas, kur reikia naudoti sprendiant udavinius. inau tai ne
tik i mokini, bet taip pat ir i savo paties patirties mokykloje. Mokytoja negaljo aikiai pasakyti to, o ir
vadovliuose pateiktas apibrimas atrod artimesnis kosmoso mokslui, nei chemijai. Vienintelis
vadovlis, kuriame tiksliai paaikinama kas tai yra molis, yra Rimanto Raudonio Bendroji chemija. (Ten,
beje, puikiai paaikinti ir kiti dalykai). Primygtinai rekomenduoju i knyg visiems, rimtai pradedantiems
mokytis chemij. Visikas nesusipratimas yra tai, kad ji skirta dvyliktos klass moksleiviams...
Taigi, kas yra tas molis?
Molis savo esybe yra TIK SKAIIUS. Tiksliau skaiiaus trivialus pavadinimas. Taip, kaip PORA = 2,
TUZINAS = 12, KAPA = 60, PUS = 1/2 ir t.t. MOLIS = 6.02210
23
(10
23
reikia 1 su 23 nuliais). (is
skaiius dar yra vadinamas Avogadro skaiiumi ir ymimas N
A
). Kitaip tai bt: 602 214 179 000 000 000
000 000 apytiksliai. (Neaiku tiksliai kokie skaiiai turi bti vietoj gale esani nuli, nes niekas iki tiek dar
nesuskaiiavo). Labai didelis skaiius. Bet juo galima skaiiuoti bet k: atomus, molekules, elektronus,
neutronus, vaigdes... Pavyzdiui, kakokiame bloge maiau kaip vienas fizikos studentas suskaiiavo
kiek moli doleri turi Bilas Geitsas. Mes pabandykime paskaiiuoti kiek moli moni gyvena emje:
Jungtini Taut Organizacija sako, kad io teksto raymo metu Pasaulyje moni skaiius perkop 7 000
000 000. Kadangi tiksliai neinom kiek j yra, tarkime, kad lygiai tiek ir gyvena. Kiek j bus moliais?
[moni skaiius]/N
A
= 7000000000/6.02210
23
= 1,16210
-14
mol
Arba: 0,00000000000001162 moliai...
Maoka... Nebt labai patogu taip skaiiuoti. Bet, kaip rao chemijos
vadovliai, 12 gram grynos anglies
12
C izotopo (tie anglies atomai,
kurie turi 6 protonus ir 6 neutronus
1
) sudaro btent vienas molis
atom! Chemikams gramais labai patogu vertinti mediagos kiekius.
Nes nesudtinga tokius kiekius pasvert (Pav.1.), sumaiyt, ipilt
kanalizacij...
Technikai molio svoka yra kaip ir nereikalinga, nes galima apsieiti ir
be jo. Pabandykime panagrinti kelias paprastas chemines reakcijas
2
.
Visas reakcijas pradioje reikt sivaizduoti kaip atskir molekuli ar
atom reagavim:

1
Gamtoje taip pat egzistuoja
13
C izotopas anglis, kuri turi 6 protonus ir 7 neutronus.
2
Chemin reakcija parodo kiek molekuli reaguoja viena su kita, ir kiek bei koki molekuli susidar vykus
reakcijai.
Pav. 1. Vienas molis anglies atom.
2H
2
+O
2
2H
2
O reikia, kad:
Susitiko 2 vandenilio molekuls su viena deguonies molekule, tada jos t deguonies molekul
persipl per pus ir pasim po vien O atom sau. Taip susidar 2 vandens molekuls:

Toliau paprasta daugyba: eioms H
2
molekulms reiks trij O
2
molekuli, 1000 H
2
molekuli prisijungs
500 O
2
molekuli ir t.t. Bet ia vis tiek yra labai labai mai kiekiai. 1000 vandenilio molekuli nelabai
galtume nei pamatyti, nei kaip nors ufiksuoti, naudodami moderniausias i dien technologijas.
Skaiiui artjant iki pasveriam kieki, jau bus: 1010
23
(deimt ir dar 23 nuliai) vandenilio molekuli
supl ir prisijung 510
23
deguonies molekuli...
Labai paprasta. Bet kas kart tiek rayti nra labai patogu, tad chemikai pam ir irado nauj didel
skaii. Tiksliau pavadinim jam mol. Taigi norint pasakyti, kad 6,02210
23
vandenilio molekuli
supl ir prisijung 3,01110
23
deguonies molekules, galima tai padaryti trumpiau:
Vienas molis vandenilio molekuli sureagavo su puse molio deguonies molekuli.
Ir tokiu bdu ioje reakcijoje galima paskaiiuoti visk: i viso reakcijoje dalyvavo 3 moliai molekuli arba
6 moliai atom. Vienas molis deguonies atom turi 8 molius elektron (8 kiekviename atome). Vienas
molis deguonies molekuli turi 16 moli proton ir 16 moli elektron (vienoje molekulje yra du
atomai, viename atome 8 protonai ir 8 elektronai)...
Jei atkreipt dmes, a visur po moli raiau apie k tiksliai kalbu (mons, atomai, molekuls,
elektronai). Danai udaviniuose to nerao. Pvz.:
5 moliai deguonies sureagavo su 5 moli anglies.
ituo atveju udavinio krjas turi omenyje, kad reagavo 5 mol deguonies molekuli (O
2
) su 5 mol
anglies atom (C). Taigi: [O
2
+ C].
Kodl skiriasi? Ogi todl, kad normaliomis slygomis deguonis egzistuoja molekuli i 2 atom pavidalu
(O
2
), o anglis C ne visai taip... Ji i tikro sudaro milinikas molekules ir nelabai aiku kiek ten vienoje yra
atom, o be to, viena turi maiau, kita daugiau... Tad patogiau laikyti, kad tie atomai ten yra atskirai.
Taip daroma su dauguma kiet (normaliomis slygomis) mediag.
Lyrinis nukrypimas. Idealus deimantas yra viena molekul (visi C atomai yra sujungti kovalentiniais
ryiais). sivaizduokite, koks biau turtingas, jei turiau j vien mol? Galiau i j susidlioti sau net
atskir planet.
Kai kam gal kyla klausimas kuom itas skaiius ypatingas, kad j pasirinko btent tok. Kodl negaljo
bti tiesiog 10
23
ar panaiai? Atsakym jau pateikiau kiek aukiau nes 12 gram grynos anglies
12
C
izotopo (tie anglies atomai, kurie turi 6 protonus ir 6 neutronus) sudaro btent vienas molis atom.
Kodl btent 12 gram? Todl, kad io anglies izotopo atomo branduolyje yra 6 protonai ir 6 neutronai.
Kadangi protono ir neutrono mas yra beveik vienoda, o elektronas jos beveik neturi visai, anglies atomo
mas sudaro 12 vienet protono (arba neutrono) mass. Tai reikia, kad vieno protono (pavyzdiui
vandenilio jono) mas yra 12 kart maesn u anglies atomo mas. Kitaip tariant vieno molio
proton mas 1 gramas. Galime pabandyti suskaiiuoti, kiek sveria vienas protonas:
m(protono) = 1/(6,02210
23
) = 1,66110
-24
g.
Enciklopedija rao, kad protono mas yra 1,67310
24
g.
Matome, kad ms gauta mas beveik atitinka protono mas, paimt i enciklopedijos. Kodl tik beveik?
Todl, kad protonas, esantis branduolyje kartu su kitais protonais ir neutronais, dl sveikos su jais, turi
kiek maesn mas, u vien proton atskirai. (Kaip ir i kur is skirtumas atsiranda, dabar
nenagrinsime, pasakysiu tik tiek, kad j nusako, turbt, garsiausia fizikos lygtis E = mc
2
.)
Kadangi kiekvieno elemento atomas turi proton skaii, lyg jo eils numeriui periodinje lentelje ir
kakok pana skaii neutron, skirting element atom mass skiriasi. Atomo mas gali bti
reikiama gramais arba atomins mass vienetais (a.m.v arba Daltonas (Da)). Vienas atomins mass
vienetas yra apytiksliai lygus protono ar neutrono masei. Tiksliai jis yra lygus protono masei
12
C izotopo
anglies atome (mas, kuri k tik skaiiavome 1,66110
-24
g). Taigi, kiekvieno skirtingo elemento
atomo mas yra lygi jo proton ir neutron sumai atomins mass vienetais (Daltonais).
Vlgi, atliekant cheminius eksperimentus, patogiau yra elemento ar junginio atom (molekuli) mas
reikti ne Daltonais, o moline mase koki mas turi vienas molis (6,02210
23
vienet) t atom ar
molekuli. Kaip jau kalbjome, vieno molio
12
C anglies atom mas yra lygiai 12 gram. Bet, kaip jau
minjau, gamtoje egzistuoja ir kitas anglies izotopas
13
C, kurio vieno molio mas bus lygi 13 gram.
Jeigu mes tiesiog paimsime anglies gabaliuk, tai jame bus kakiek abiej izotop atom. Todl j vieno
molio mas nebus tiksliai 12 gram. Gamtins anglies molio mas priklausys nuo to, kiek kurio izotopo
yra nuo
12
C ir
13
C atom procentins dalies tame gabaliuke. Turime rasti vis anglies atom, esani
pavyzdyje vidurk.
I enciklopedijos suinome, kad natrali angl sudaro 98,9%
12
C izotopo ir 1,1%
13
C izotopo. Kitaip
tariant, i 1000 natralios anglies atom, 989 atomai yra
12
C ir 11 atom yra
13
C. Kokia yra vidutin
atomo mas? Arba kiek ariau chemijos: jei turime 1000 moli anglies, tai ten yra 989 moliai
12
C ir 11
moli
13
C. Kokia yra vidutin vieno molio mas?
Jeigu 1 mol
12
C mas yra 12 g, tai 989 mol
12
C mas yra: 989 12 = 11868 g.
Jeigu 1 mol
13
C mas yra 13 g, tai 11 mol
13
C mas yra: 11 13 = 143 g.
Tada bendra 1000 moli mas bus: 11868 + 143 = 12011 g.
Galiausiai vieno molio anglies mas yra: 12011/1000 = 12,011 g/mol
O tai yra tiksliai, kas yra parayta periodinje lentelje prie kiekvieno elemento jo molin mas. Beveik
visi gamtoje esantys elementai yra j izotop miinys. Todl kiekviena lentelje nurodyta molin mas
yra vidutin j izotop molin mas.
Pabandykime paskaiiuoti dar:
35
Cl izotopo gamtoje yra 75,77%. Kito izotopo
37
Cl yra 24,23%. Ar tikrai chloro molin mas yra 35,4527
g/mol?
Vieno molio chloro mas: 0,7578 35 + 0,2422 37 = 35,4844 g/mol.
Kaip matome, vl gavome iek tiek maiau, negu tikjoms. Taiau ir ia kaltas Einteino reliatyvumas.
Chloro izotop atom mas nebra tiksliai 35 ir 37 Da. ia reikia imti jau atitinkamai 34,9689 ir 36,9659
Da. Perskaiiav gauname 35,4526 g/mol, kas jau yra gerokai ariau lentelje nurodyto skaiiaus.
Taigi, periodinje lentelje turime vis element molines mases paskaiiuotas atsivelgiant majanias
proton ir neutron mases branduoliuose, bei gamtoje esanius molinius izotop santykius.
Naudodamiesi lentelje esaniomis element molinmis masmis, galite surasti bet kurio junginio vieno
molio molekuli (ar jon) mas. (Pabandykite surasti kokia yra vieno molio mas tam tikro baltymo
(PDGFRB) molekuli, kurio molekulin formul yra C
5524
H
8665
N
1459
O
1688
S
45
. (Atsakymas apaioje
3
.)
Panaudojant ias inias, galime isprsti labai daug chemijos udavini. Nereikia joki formuli ar
papildom sprendimo algoritm. Pademonstruosiu vienu pavyzdiu:
Reakcija:
2P + 5Cl
2
2PCl
5

Pradioje inde buvo 1 kg fosforo ir 3 kg chloro. Kiek fosforo pentachlorido buvo inde, kai reakcija baigsi?
Pirmiausia i reakcijos lygties matome, kad 2 P atomai prisijungia 5 Cl
2
molekules ir susidaro 2 molekuls
PCl
5
. Vadinasi, nordami suinoti kiek ir ko sureagavo, turime pirmiausia inoti, kiek molekuli ar atom
(ar geriau j moli) turjome prie reakcij:
I periodins element lentels: vieno molio P atom mas yra 31 gramas. Vieno molio Cl atom mas
yra 35,5 gramai. Kadangi chloras egzistuoja ir reaguoja kaip molekul Cl
2
, vieno molio chloro molekuli
mas yra: 35,5 2 = 71,0 gram.
Vadinasi:
1000 gram fosforo yra: 1000/31 = 32,3 mol P atom.
3000 gram chloro yra: 3000/71 = 42,3 mol Cl
2
molekuli.
Dabar dl mstymo aikumo galime susidaryti lentel (kai prasite taip mstyti, tai ias operacijas
atliksite labai greitai mintyse):

3
123968,0 g/mol.
P Cl
2

Reakcijoje reaguoja: 2 mol 5 mol
Kiek chloro sureaguot su 1 mol P: 2/2 = 1 mol 5/2 = 2,5 mol
Kiek chloro reikia, jei P yra 32,3 mol: 132,3 = 32,3 mol 2,532,3 = 80,75 mol
Kiek fosforo sureaguot su 1 mol Cl
2
: 2/5 = 0,4 mol 5/5 = 1 mol
Keik fosforo reikia, kad pilnai sureaguot 42,3 mol Cl
2
: 0,442,3 = 16,9 mol 142,3 = 42,3 mol
I lentels matome, 32,3 molio P atom pilnai sureaguoti, reikia 80,75 mol Cl
2
molekuli. Taiau j
turime tik 42,3 moli. Vadinasi, ioje reakcijoje toks fosforo kiekis niekaip negali pilnai sureaguoti.
Reikia, reakcija vyks tol, kol sureaguos visas chloras ir liks kakiek fosforo. Toliau matome, kad su 42,3
mol Cl
2
molekuli, sureaguoja 16,9 mol P atom. Reikia, liks nesureagavusio fosforo: 32,3 - 16,9 = 15,4
mol. Sakoma, kad fosforo yra perteklius. Akivaizdu, kad susidariusi produkt kiekis priklauso tik nuo
chloro kiekio. I reakcijos lygties matome, kad kiekvienam P atomui susidaro viena molekul PCl
5
.
Vadinasi, kiek moli P sureagavo, tiek moli fosforo pentachlorido susidar. Fosforo sureagavo 16,9 mol,
tai reikia, kad PCl
5
susidar irgi 16,9 mol. Liko suskaiiuoti tik produkto mas. Tam turime surasti, kokia
yra vieno molio PCl
5
mas. iame kiekyje junginio yra vienas molis P ir penki moliai Cl atom.
Pasinaudojame lentele: 31 + 35,5 5 = 208,5 g. Kadangi turime io junginio 16,9 mol. Tai viso bus: 208,5
16,9 = 3524 g.
Pasitikrinimui galime paskaiiuoti, kiek gram liko nesureagavusio fosforo
4
. Tada j sudj su produkto
mase turtume gauti pradini reagent mas 4000 g. (Kadangi dl mass tverms dsnio, n vienas
atomas reakcijos metu i indo niekur nedingo ir nauj neatsirado.) Likusio fosforo mas: 15,4 31 = 477
g. Jo ir produkto masi suma: 3524 + 477 = 4001 g. Papildomas gramas atsirado dl prastinimo (kai kur
sumaindavome, ar padidindavome skaiius). Taiau taip nutinka. ia a visur skaiiavau trij reikmini
skaitmen tikslumu, tai trys reikminiai skaiiai (4, 0 ir 0) atsakyme atitinka. Vadinasi, apskaiiavome
teisingai.
Pavelkime dar vien sistem, kurioje svarb vaidmen vaidina molio svok. Tai yra dujos. Dsnis sako:
Bet koki duj vienodas kiekis (molekuli skaiius) vienodomis slygomis uima t pat tr. Tai ia
atsiranda vieta dar vienai konstantai duj moliniam triui. Vienas molis bet koki duj molekuli
normaliomis slygomis
5
uima 22,4 L tr. reikin plaiau panagrinsime, skyriuje apie dujas, o ia
noriau parodyti vien svarb io dsnio sry su molio mase. Tai, kad 1 mol duj n.s. uima 22,4 L,
padeda ne vien apskaiiuoti duj kiek, kai duotas tris. Jeigu vienas molis bet koki duj molekuli
uima tok pat tr, tai to trio mas yra lygi t duj molinei masei. Kitaip tariant 22,4 L deguonies (O
2
)
n.s. mas yra 32 gramai. Tokio paties trio n.s. CO
2
mas yra 44 gramai. Taip pat duj trius galime
naudoti skaiiavimuose vietoj moli. Jeigu reakcijos lygtis rodo, kad reaguojant vienam moliui vien
duj, susidar du moliai kit, tai turint x litr pirmj, inome, kad susidarys 2x litr antrj (aiku, jei
slygos tos paios).
Dl tos paios prieasties galime paskaiiuoti vidutin oro (ar bet kokio duj miinio) molin mas. Duj
miinyje visos dujos egzistuoja vienodomis slygomis (kad ir kokios tos slygos bebt). Jeigu turime

4
Tokie pasitikrinimai visada labai praveria per kontrolinius ar egzaminus. Tiesiog paskaiiuoji kak nuo kito galo.
5
Normalios slygos (n.s.) - temperatra = 0C, slgis = 1 atm.
duj miin 78,08% N
2
, 20,95% O
2
ir 0,93% Ar (trio procentai), galime paskaiiuoti to miinio (oro) vieno
molio (tai bus 6.0210
23
molekuli, kuriose azoto, deguonies ir argono bus atitinkamai procent) mas.
Sprendiam taip pat, kaip ir skaiiuodami vidutin element molin mas:
[oro vieno molio mas] = 0,7808 (14,01 2) + 0,2095 (16,00) 2 + 0,00934 39,95 = 28,96 g/mol
is skaiius turt bti daugeliui pastamas (bent jau jo suapvalinta forma 29,0 g/mol). Tai reikia, kad
n.s. 22,4 L oro mas yra 29,0 g. Udaviniuose labai danai pasitaiko, kai duodamas vien duj santykinis
tankis, kit duj (danai oro) atvilgiu:
Sudeginus 0,828 g organinio junginio susidar 1,584 g anglies dioksido ir 0,972 g vandens. io junginio
tankis pagal or 1,59. Nustatykite junginio molekulin formul ir apskaiiuokite tr oro, reikalingo 9,2 g
io junginio sudeginimui. w (O
2
ore) = 20 %.
Merkien, I. Chemijos udavinynas vyresnij klasi moksleiviams. Saulabrolis, 2000. 148 psl.

Atsitiktinai pamiau udavin i atsitiktinio udavinyno. io junginio tankis pagal or tokia formuluot
nra labai tvarkinga, bet, kaip matote gali pasitaikyti. Kaip ir i duj santykinis tankis oro
atvilgiu tai reikia, kad ios dujos yra sunkesns u or 1,59 karto. Arba kitaip duj tankis (vieno litro
mas) yra 1,59 karto didesnis u oro tank. Taiau mes jau inome, kad vis duj triai yra proporcingi
molekuli skaiiui tame tryje (vienodomis slygomis). Todl i karto dedame login ingsn toliau
priek i duj vieno molio mas yra didesn 1,59 karto u oro vieno molio mas, kuri yra 29,0 g/mol.
Todl galime apskaiiuoti duj molin mas:
M(iekomo junginio) = 1,59 29,0 = 46,0 g/mol
Kadangi mas yra duota slygoje, galime suskaiiuoti, kiek i viso moli buvo junginio molekuli:
n(junginio) = 0,828/46,0 = 0,0180 mol
Toliau sprendiame pagal tai, ko imokome anksiau ioje temoje:
Reakcijos lygtis: C
X
H
Y
O
Z
+ GO
2
XCO
2
+ Y/2H
2
O
Kadangi nenurodyta i ko sudarytas organinis junginys, pagal produktus darome prielaid, kad gali bti
sudarytas i anglies, vandenilio ir deguonies. I lygties matome, kad i vienos molekuls su X atom
anglies susidaro X molekuli CO
2
. O i toje molekulje esanio vandenilio (Y atom) susidaro Y/2
molekuli H
2
O. Kiek deguonies buvo junginyje, kiek dalyvavo degimo reakcijoje (G) ir kiek susidar H
2
O
i jo, dabar nesukime galvos. Vadinasi, kiek moli CO
2
gavome, tiek moli anglies atom i viso buvo
pradioje (kartu visose organinio junginio molekulse). Taip pat vandenilio i viso buvo dukart tiek
moli, kiek gavome vandens. Taigi, turdami produkt mases, panaudojame molines mases,
apskaiiuotas i lentels, ir apskaiiuojame molius:
n(C) = n(CO
2
) = 1,584/44.01 = 0,360 mol
n(H) = 2 n(H
2
O) = 2 0,972/18,02 = 0,108 mol
Dabar turime vis anglies atom skaii moliais, kuris buvo junginyje. Junginio vienoje molekulje yra X
atom anglies, o pai molekuli yra 0,0180 mol. Galime isireikti X:
X(atom molekulje) n( moli molekuli) = n(viso C moli);
X 0,0180 = 0,360 tai: X = 0,360/0,0180 = 2.00
Taip pat apskaiiuojame ir H atomus:
Y(atom molekulje) n( moli molekuli) = n(viso H moli);
Y 0,0180 = 0,108 tai: Y = 0,108/0,0180 = 5,99
Gavome jungin C
2
H
6
. Dabar patikriname, ar atitinka molin mas:
M(C2H6) = 12,0 2 + 1,0 6 = 30,0 g/mol.
Kadangi i molin mas skiriasi, nuo ms gautos anksiau: 46,0 - 30,0 = 16,0 g/mol, matome, kad
padaryta prielaida, jog junginyje yra deguonies, buvo teisinga. Deguonies atom molin mas yra 16,00
g/mol, tai reikia, junginio molekulje yra vienas deguonies atomas.
Atsakymas: C
2
H
6
O. Kit dal galite baigti sprsti patys. Tie, kurie jau mokts organins chemijos,
pagalvokite, koks tai galt bti junginys? Paraykite galima struktrines formules. Kuri i j labiausiai
tiktina (nepamirkite, kad is junginys turt bti dujinis normaliomis slygomis)?
Gali pasirodyti, kad toks udavini sprendimas uima daug laiko. Daugiau, nei panaudojus formul A, ir
proporcij... Bet pratus taip sprsti, visi tie mstymai vyksta labai greitai. Tik pavelgus udavin, jau
matosi matematiniai veiksmai. O j yra vos 6 paprastos daugybos/dalybos. Nepamirkite, kad udavinius
sprendiame, ne tam, kad imoktume juos sprsti, o tam, kad suprastume, kas darosi su tais atomais ir
molekulmis chemijoje.