TURINYS

Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai..............................................3

Nafta............................................................................................4
Pasaulinė energijos paklausa....................................................11
Nafta Lietuvoje...........................................................................14
Naftos panaudojimas.................................................................15
Naftos perdirbimas.....................................................................16
Oktaninis skaičius......................................................................20
Šaltiniai.......................................................................................2
2
 Gamtiniai angliavandenilių šaltiniai

Akmens Gamtinės
Nafta
anglys dujos
 Nafta

Nafta - Žemės plutoje susidaręs degus skystis, aliejaus

konsistencijos. Randama nuosėdinės kilmės akytose
uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš
svarbiausių gamtinių išteklių.

“Nafta – ne kuras,
kūrenti galima ir
banknotais”
D. Mendelejevas
 Naftos kilmės teorijos
Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi tai
biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš
Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius
junginius.

Biogeninė naftos kilmės teorija

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė
dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros
dugną. Nafta kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su
nelaidžiu viršutinu sluoksniu).

Nebiogeninė naftos kilmės teorija

Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra
ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl
angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami
šilumos ir slėgio virto nafta.
 Fizikinės savybės
Spalva
Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje
labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su
žalsvu atspalviu tokios spalvos būna beveik visų
kontinentų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir
geltonos spalvos nafta.

Tankis
Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų
kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir
vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio
nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos.
Pagal tankį nafta skirstoma į:
• lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
• vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
• sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).
 Fizikinės savybės
Tirpumas
Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos
komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai
angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius.
Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija.
Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai
naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta
chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje,
anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai
tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir
augalinės kilmės riebalus.
Liuminescencija
Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę
galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia
spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti
mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai
(geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.
 Naftos sudėtis

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.
B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai (dervos, asfaltenai,
karbonai, karboidai.
Naftos elementinė sudėtis:
• Anglis (C): 82-87%
• Vandenilis (H): 12-15%
• Siera, azotas, deguonis (S,N,O): 0.5-2%
 Naftos istorija

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis

sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių.
Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti
naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekėKabantieji
4000–6000sodai
m.
Šumerų
Gydymas
pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, šviestuvai
o bitumai
(Babilonas)
statybose ir kelių tiesimui. Graikų600
(Irakas)
nafta ugnis
600(717-718
m. pt. m.m.)
m.pt.m.e. e.
Senovės Egipte nafta naudota mumijų balzamavime. Kinijoje
(viduramžius)
nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta
buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską.
Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota
kurui Senovės Graikijoje.
 Naftos istorija

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai

lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibalą iš žalios
naftos. Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas
Kanadoje 1858 m.
 Pasaulinė energijos paklausa
Nafta – viena svarbiausių gamtinių ir vienas pagrindinių
techninio kuro šaltinių. Iš šiuo metu vartojamo pagrindinių rūšių
kuro maždaug 32% sudaro akmens anglis, apie 59% - nafta,
dujos, apie -7% - hidroenergija ir apie 2%-atominė energija.
Naftos gavimas
Naftoseksportas
Naftos rezervai (m3/d)
 Naftos
Naftos kaina ($)
suvartojimas
 Nafta Lietuvoje

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių

surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenciniai plotai
yra šie:
• Girkaliai – Girkalių plotas, Kretinga, Nausodis, Plungės plotas
(licenciją žvalgyti ir eksploatuoti telkinius turi AB „Geonafta“)
• Genčiai – Šventosios plotas (licencija UAB „Genčių nafta“)
• Ablinga, Šiaurės Vėžaičiai (Antkoptis) ir Vėžaičiai – Klaipėdos
plotas (UAB „Manifoldas“)
• Degliai, Pociai, Sakučiai, P. Šiūpariai, Šiūpariai, Vilkyčiai –
Gargždų plotas (UAB „Minijos nafta“)
• Platelių plotas (UAB „Troba“)
Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos
telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai
Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos
teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi
telkiniai visiškai neišžvalgyti.
Naftos panaudojimas
 Naftos perdirbimas

Naftos perdirbimas prasideda tada, kai pašildyta nafta

Naftos
Naftos
patenka į pirminį naftos perdirbimas
perdirbimas
rektifikacijos įrengimą.

Nafta – įvairiausių angliavandenilių, turinčių skirtingas virimo

temperatūras, mišinys. Remiantis šia savybe, įrenginyje nafta
išskirstoma į lengvus ir sunkius komponentus.
Pirminis
Pirminis Antrinis
Antrinis
Distiliacijos produktai yra perdirbami toliau arba maišomi
(distiliacija)
(distiliacija) su
kitais komponentais.

Po pirminio naftos perdirbimo likęs sunkus produktas - mazutas

Krekingas
Krekingas
toliau nukreipiamas perdirbimui į mazuto perdirbimo kompleksą.
Čia iš mazuto
Pirolizė gaunamas papildomas
Pirolizė lengvųprocesas
Hidrovalymo
Hidrovalymo frakcijų: dujų,
procesas
benzino, dyzelinio kuro kiekis.

Kiti kuro
Sunkūs mazuto perdirbimo likučiai naudojami kaip katilų
Kiti
komponentai.
 Pirminio naftos perdirbimo įrenginys
Proceso metu, rektifikacinėje kolonoje nafta yra išskirstoma į turinčias
skirtingas savybes, lengvas ir sunkias frakcijas. Benzino gaunama nedaug
- vos 10-15% nuo perdirbamos naftos.

Burbuliniai gaubtai
 Krekingas

Krekingas – tai aukštos virimo temperatūros angliavandenilių

molekulių skaidymo procesas į paprastesnes žemos virimo temperatūros
molekulės. Taikant šį būdą, benzino išeiga padidėja iki 60-80%.

Krekingas

Terminis Katalizinis
t = 450-5500С t= 450-5000С
р = 2-7 МPа kt – Al2O3·nSiO2

Terminiais procesais Katalitiniais procesais vadinami

vadinami tokie, kai naftos
distiliatai, perdirbami aukšta
temperatūra ir slėgiu.
tokie, kai procesui paspartinti dar
naudojami ir katalizatoriai.
Proceso tikslas gauti
aukštaoktaninį benziną, kurio
oktaninis skaičius tiriamuoju metodu
yra 90-92.
Benzino gamyba
 Oktaninis skaičius
Jis nusako benzino savybę vidaus degimo variklyje
sudegti be detonacijos.
Detonacija — savaiminis ir priešlaikinis benzino garų ir
oro mišinio užsidegimas ne nuo žvakės, bet nuo
suspaudimo bei įkaitusių cilindro dalių. Minėtojo mišinio
atsparumas savaiminei detonacijai nusakomas oktaniniu
skaičiumi.
Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo variklio suspaudimo
laipsnis ir galia didesni.
Pagal oktano skaičių benzinai skirstomi į markes. Pvz., A-
95 markė reiškia, kad benzino atsparumas detonacijai yra
ne mažesnis kaip 95, o raidė E po benzino markės — kad
jis yra be tetraetilšvino.
Šiuo metu visų markių benzinas, pagamintas “Mažeikių
naftoje”, yra neetiliuotas ir visiškai atitinka Europos
standartus.
 Oktaninis skaičius
Kuro su antidetonacinėmis savybėmis etalonu
buvo parinktas 2,2,4-trimetilpentanas:

Laikoma, kad jo oktaninis skaičius lygus 100. Kuro su žemiausiomis

antidetonacinėmis savybėmis etalonu laikomas n. heptanas:
CH3 – CH2 – CH2 – CH2 - CH2 – CH2 – CH3
Laikoma, kad jo oktaninis lygus 0.
.
Benzino, kurio o.s. 80, pasižymi tokiomis pat antidetonacinėmis
savybėmis, kaip 80% 2,2,4-trimetilpentano ir 20% n. heptano mišinys.
 Šaltiniai

Literatūra:
V.Potatovas, S. Tatarinčik “Organinė
chemija”, Vilnius, “Mokslas”,1977
Web šaltiniai
http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/