Chemijos konspektacija

Dalelių sandara
Protonas- branduolio dalelė, kurios krūvis yra +1; jo masė lygi vienam atominiam masės vienetui.
Kiek protonų yra branduolyje, toks ir yra branduolio krūvis. Žymima “p+”.
Elektronas - dalelė, turinti neigiamą krūvį , kuris lygus -1. Jo masė tokia maža, kad į ją nekreipiama
dėmesio. Žymima „e-“.
Neutronas - branduolio dalelė, neturinti elektros krūvio; jo masė taip pat lygi vienam atominiam
masės vienetui. Žymima „n0“.

Jeigu bus nurodyta apskaičiuoti kiek yra protonų, neutronų ir elektronų, tai daroma taip: 12C, Jums
duotoji dalelė. „12“ reiškia atomo masės skaičių. Protonai yra visada parašyti periodinėje elementų

1
lentelėje, šiuo atveju elementas C jų turi 6. Neutronai = masės skaičius – protonai = 12 – 6 = 6. O
elektronų yra tiek pat kiek ir protonų. Tai - p+ = 6; e- = 6; n0 = 6;
Jeigu nurodytoji dalelė yra neigiamas jonas (t. y.: pasiėmusi elektronų į paskutinį sluoksnį), jos
protonų, elektronų ir neutronų apskaičiavimas bus kitoks. Pvz.: Jums duota dalelė yra 36S2-. Tai
reiškia, kad ši dalelė yra neigiamas jonas ir prie elektronų reikės pridėti dar 2, kuriuos ji prisidėjo į
paskutinį sluoksnį. Tai: p+ = 16; n0 = 36 – 16 = 20; e- = 16 + 2 = 18;
Jeigu nurodytoji dalelė yra teigiamas jonas (t. y.: atidavusi elektronų iš paskutiniojo sluoksnio), jos
protonų, elektronų ir neutronų apskaičiavimas bus kitoks. Pvz.: Jums duota dalelė 58Fe3+. Tai reiškia,
kad ši dalelė yra teigiamas jonas ir elektronų bus 3 mažiau. Tai: p + = 26; n0 = 58 – 26 = 32; e- = 26 – 3
= 23;

Santykinė molekulinė masė

Santykinė molekulinė masė (Mr) – molekulę sudarančių atomų ar joninį junginį sudarančių jonų
santykinių atominių masių suma.
1 atvejis: Jums duota molekulė HNO3 . Kad apskaičiuotumėte Mr, Jums reikia surasti ir teisingai
suapvalinti visų molekulėje esančių atomų mases, o paskui jas sudėti. Kad apskaičiuotume M r(HNO3),
reikia surasti kokia yra masė atomo H, N ir O, bet o bus tris kartus daugiau, nes yra indeksas 3. Šių
atomų santykinė masė yra: H = 1.008 ≈ 1; N = 14.007 ≈ 14; O = 15.999 ≈ 16;
Apskaičiavimas:

 Mr(HNO3) = 1 + 14 + 3 × 16 = 63
Mr matavimo vienetų neturi, todėl po atsakymo nereikia nieko rašyti.
2 atvejis: Kai cheminė formulė parašoma skliausteliuose (pvz.: Fe 2(SO4)3), tada viskas kas yra
skliausteliuose dauginama iš už skliaustelių esančio indekso, pvz.: Fe 2(SO4)3. Fe liks tiek pat, S
dauginsis iš 3 ir O4 dauginsis iš trijų. Tai galutiniame variante turėsime Fe 2; S3; O12;
Apskaičiavimas:

 Mr(Fe2(SO4)3) = 56 × 2 + 32 × 3 + 16 × (4 × 3) = 400

2
Molis
Molis – tai medžiagos kiekis, kuriame yra 602214076000000000000000 = 6,02 × 1023 medžiagą
sudarančių struktūrinių detalių.

Molis – medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų arba kitų medžiagos
struktūrinių elementų), kiek atomų yra 0,012 kg anglies izotopo 12C.

Viename molyje medžiagą sudarančių dalelių yra vienodas skaičius, bet vieno molio masė skirtinga,
nes medžiagą sudaro skirtingos dalelės.
Molinė masė – vieno molio medžiagos kiekio masė. Žymima M. Medžiagų molinė masė
skaičiuojama pasinaudojus periodine elementų lentele kaip ir santykinės masės M r bei Ar.
Avogrado skaičius - skaičius 6,02 · 1023 pavadintas Avogadro skaičiumi italų mokslininko A.
Avogadro garbei ir naudojamas tik labai mažiems objektams (atomams, molekulėms, jonams )
skaičiuoti.

Simbolis Reikšmė Matavimo vienetai

n molis mol
M molinė masė g/mol
m masė g
N dalelių (atomų, molekulių, jonų) skaičius //neturi matavimo vnt.//
NA Avogrado skaičius 6,02 × 1023 1/mol
Formulių piramidės:

3
Norėdami apskaičiuoti masę arba dalelių skaičių, visada turėsime grįžti prie molio. Pvz.: Jeigu turime
masę ir reikia apskaičiuoti dalelių skaičių, turėsime pirma susirasti molį, o tik vėliau dalelių skaičių.

Molekulės
Molekulė – mažiausia medžiagos dalelė, turinti tos medžiagos chemines savybes.
Atomas - smulkiausia cheminio elemento dalelė, turinti visas jo chemines savybes.

Atomas Rutuliuko spalva modeliuose

Vandenilis (H) Balta
Anglis (C) Juoda
Azotas (N) Mėlyna
Deguonis (O) Raudona
Fosforas (P) Violetinė
Siera (S) Geltona
Chloras (Cl) Žalia
Metalai (Fe, ...) Sidabrinė

Per kontrolinį darbą pirmadienį bus panaši lentelė į kurią reiks surašyti trūkstamus duomenis.
Lentelės pvz.:

Modeliai Cheminė formulė Tarimas

du „o trys“
Užpildytos lentelės pvz.:

Modeliai Cheminė formulė Tarimas

6N šeši „en“

4
 2O3 du „o trys“

Reikia prisiminti atomų spalvas modeliuose, nes jos nebus duotos ir reikia prisiminti elementų
tarimą. Molekulinės sandaros medžiagos – įvairių agregatinių būsenų: (k) – kietoji; (s) –
skystoji; (d) – dujinė; (aq) - mišinys

Cheminės lygtys ir jų lyginimas

Cheminės reakcijos – kitimai, kuriems vykstant vienos medžiagos virsta kitomis.

Cheminė formulė – cheminio junginio sudėties užrašymas elementų simboliais ir indeksais.
Indeksas – skaičius, rodantis kiek atomų arba jonų yra formulėje. Jeigu junginyje yra vienas
cheminio elemento atomas ar jonas, tai prie elemento simbolio indeksas 1 nerašomas.
Koeficientas - skaičius rašomas prieš junginio formule ir rodantis atomų, molekulių ar jonų skaičių.
Koeficientas 1 prieš junginio formulė yra priskiriamas, bet išlyginus lygtį nerašomas.
Cheminių reakcijų metu atomai niekur nedingsta, jie tik persitvarko sudarydami naujus junginius. To
paties cheminio elemento atomų skaičius vienoje lygties pusėje turi būti lygus atomų skaičiui kitoje
lygties pusėje. Jeigu to paties cheminio elemento atomų skaičius kairėje ir dešinėje lygties pusėse
nėra lygus cheminės reakcijos lygtys yra lyginamos surašant reikiamus koeficientus.

Lygčių lyginimo eiga:

1) Parašomos reagentų ir produktų formulės:

Dešinėje lygties pusėje deguonies atomų yra mažiau. Tai reiškia, kad lygtį reikia lyginti.

5
 2) Suskaičiuojamas tų pačių elementų atomų skaičius kairėje ir dešinėje lygties pusėse:

3) Jeigu bent vieno elemento atomų skaičius nevienodas – lygtis lyginama.

4) Pirmiausia sulyginamas deguonies O atomų skaičius, parašant atitinkamą koeficientą:

5) Tuomet sulyginamas H atomų skaičius, parašant atitinkamą koeficientą:

Abiejose cheminės lygties pusėse vandenilio ir deguonies skaičius yra vienodas. Cheminė
lygtis išlyginta.
Jeigu lyginant cheminę lygtį joje atsiranda trupmeninis koeficientas (pvz.: 0,5; ...), visoje lygtyje
esantys koeficientai dauginami iš 2. Pvz.:

Visoje lygtyje esantys koeficientai dauginami iš 2:

6
Izotopai

Izotopai – to paties elemento atomai, branduolyje turintys po lygiai protonų, bet skirtingą skaičių
neutronų.
Galima užduotis kontroliniame darbe:
Parašykite duotus izotopus pavidalu . Vandenilis -3, magnis – 26, geležis – 58, gyvsidabris
– 202.
Skaičius po brūkšnelio reiškia masės skaičių (protonai + neutronai). Tai jis bus rašomas viršuje.
Apačioje bus rašomas protonų skaičius, kuris visada nurodomas periodinėje elementų lentelėje. Vietoj
X rašomas elemento cheminis simbolis. Pagal užduoties sąlygą, ji turėtų būti sprendžiama taip:

Vandenilis: Magnis: Geležis: Gyvsidabris: