Galvaniniai elementai - tai prietaisai, kuriuose chemin energija paveriama elektros energija.

Vandenyje metalai tirpsta, ir j jonai pereina tirpal. Kuo aktyvesni metalai, tuo lengviau jie tirpsta, daugiau j jon pereina tirpal, issiskiria daugiau energijos. Kai metalo jonai prisijungia elektronus ir nusda metalo pavirsiuje, nusistovi pusiausvyra: Me-ne Men+. Kai metalas gyja neigiam krv, o tirpalas prie metaloteigiam, ir tarp metalo bei tirpalo atsiranda potencial skirtumas, vadinamas metalo pusiausvyros potencialu. Savo drusk tirpaluose metalai tirpsta sunkiau negu vandenyje, nes, padidjus Men+ koncentracijai, pusiausvyra pasislenka kair. Didinant konc. Galima pasiekti, kad metalai visai nustot tirp. Metalo pusiausvyros potencialas priklauso nuo metalo jon koncentracijos tirpale. merktas tirpal metalas vadinamas elektrodu. Metalas ir tirpalas sudaro puselement. Etalonas, su kuriuo lyginami metal potencialai, yra standartinis, arba normalusis, vandenilio elektrodas. Jis sudarytas is platinos plokstels, padengtos puriu platinos sluoksniu, merktos sieros rgsties tirpal, kuriame .

Norint ismatuoti metalo potencial, sudaromas galvaninis elementas is vandenilio puselemenio ir tiriamojo metalo puselemenio. Metalo potencialas apskaiiuojamas is Nernsto lygties: (nvalentingumas, a-metalo jon konc. mol/l). Metalo elektrodo potencialai priklauso nuo tirpalo sudties. Galvaniniai element. veikia tik tada, kai abiej puselemeni elektrolit jonai gali pereiti is vieno tirpalo kit. Galvanini element poliarizacija ir depoliarizacija. Dirbanio galv. elemento potencial skirtumas yra mazesnis uz jo elektrovaros jg, ir si dydzi skirtumas priklauso nuo iskrovimo srovs. Poliarizacijos potencial skirtumas apibudina bendr elektronini proces poliarizacij, kuri sukelia anodo ir katodo potencial pokytis dl tekanios elektros srovs. Elektrod poliarizacijos procesams takos turi elektros srovs dydis ir tankis. Poliarizacij sukelia kelios priezastys. Viena is j - tai nepakankamu greiiu prie elektrod vystanti jon difuzija ir migracija, pvz. : galvaniniame elemente Zn Zn (NO3)2Pb(NO3)2Pb. Tirpsant Zn , prie metalo kaupiasi Zn2+ jonai, ir jie nespja greitai nudifunduoti nuo metalo tirpal, todl Zn (anodo) potencialas pasidaro teigiamesnis. Prie Pb elektrodo nespja greitai pridifunduoti Pb 2+ jonai, ir katodas pasidaro neigiamesnis. Poliarizacija priklauso nuo tirpalo priemasu ir elektrodo savybi. Atvirksias polairizacijai procesas vadinamas depoliarizacija. Depoliarizuojam tirpal maisant, skiedziant, parenkant elektrodus ir salinant kenksmingas priemaisas, t.y. pridedant medziag (depoliariz 23423q163x atori), kurios tas priemaisas sujungia. Galvanini element pavyzdziai: Mangano-cinko. Teigiam elektrod sudaro MnO2 milteliai; neigiamasis yra cinko indelis. Sis elementas zymimas taip: ZnNH4Cl MnO2, C. Jam veikiant , zinkas tirpsta ir bna anodu: Zn Zn2++2e. Dalis cinko jon jungiasi su NH3 molekulmis, susidaraniomis skylant amoniako jonams: NH4 NH3 + H+; Zn2++4 NH3[Zn (NH3)4]2+. Prie katodo vyksta reakcja: MnO2+ H++eMnOOH. Sio elemento reakcija: 2Zn+4 MnO2+4 NH4Cl ZnCl2+[Zn (NH3)4] Cl2+4 MnOOH. Siu element tampa 1,1.1,25 V. Jie savaime issikrauna, nes vyksta sios reakcijos: Zn+2 NH4Cl[Zn (NH3)4] Cl2+H2; Zn+ 2H2OZn(OH)2+ H2. Issikrovim skatina priemaisos, kuri mazas vandenilio virsstampis. Danielio - Jakobo galvan. elemen. sudarytas is vario plokstels, merktos Cu sulfato tirpal, ir cinko plokstels, merktos Zn sulfato tirpal. Tirpalai atskirti puslaide diafragma. Aktyvesnis cinkas tirpsta: Zn2e Zn2+. Varis sda ant plokstels: Cu2++2e Cu. Reakcijos lygtis: Zn+CuSO4 ZnSO4+Cu. DanielioJakobo galvan. elemen. schema: -Zn Cu+. Elektrodas, kuris tirpsta, prie kurio vyksta oksidacija, vadinamas anodu. Elektrodas, prei kurio vyksta redukcija, vadinamas katodu. Zn-Pb galvan. elemen. schema: . Galvan. elemen. elektrovaros jga Eo= . Voltos galvan. elemen. abu

elektrodai merkiami vien tirpal. Sio elemen. schema: . Elektrochemins lygtys: A) Zn-2e Zn2+; K) 2H++2e H2, Zn+2H+ Zn2++H2, Zn+H2SO4 ZnSO4+H2. Dvi to paties metalo ploksteles merkus to metalo druskos skirtingos koncentracijos tirpalus, gaunamas koncentracinis galv. elemen.: . Jei oksidatoriaus bei reduktoriaus ir j redukuotosios bei oksiduotosios formos jon koncentracijos yra po 1 mol/l, tokie potencialai vadinami standartiniais, arba normaliaisiais oksidacijosredukcijos (redokso) potencialais.

Uzdavini sprend. pvz.: 1. Danielio-Jakobo galv. elemen. aktyvioji Zn2+ jon koncentracija yra 0,0001 mol/l, Cu2+-0,01 mol/l. Rasti Eo. V; Fe galv. elemen. Eo ir nustatyt, kuris Me koroduos. V; E= V;

V. 2. Rasti Sn

V, E=-0,25-(-0,32)=0,07V.Koroduos Fe, nes neigiamenis potencialas. 3. Ar veiks Danielio-Jakobo galv. elem. pakeitus katodo var kitu metalu? Pakeitus var bet kuriuo metalu, kurio standar. potencial. Teigiamesnis nei cinko, pvz.:Fe,Ni,Pt,C, galvaninis elementas veiks. 4. Ar veiks Dan.-Jak. gal. elem. Pakeitus ZnSO4 kito metalo sulfatu? Druskos Zn2+ jonai oksid.-reduk. Reakcijoje nedalyvauja, todl, juos pakeitus bet kurio kito Me, kurio stand. poten. Neigiamesnis negu Zn (Mn,Mg,Na), jonais, galv. elem. veiks. 5. Ar veikt Zn Pt galv. elem.? Reakcijoje Zn+2H+ Todl galv. elem. veikt. Zn2++H2 vandenilis skirtsi ant Pt elektrodo.

6. Ar veiks Voltos galv. elem. pakeitus sieros rgst natrio sarmo tirpalu? Zn todl vyks sios reakcijos: A) Zn-2e+3OH+H2 Taigi galv. elem.veiks. ; K) 2H2O+2e

Cu. Zn-amfoterinis Me, Na

2OH-+H2; Zn+NaOH+2H2O

Metal rdos ir metal gavimo bdai.Zemeje gryni aptinkami tik labai neaktyvs metalai - auksas, platina ir dalis sidabro, vario, gyvsidabrio. Visi kiti metalai randami junginiuose. Lengvieji metalai paplite druskomis chloridais, sulfatais, fosfatais, karbonatais. Sunkieji metalai dazniausiai paplit oksidais ir sulfidais, reiau karbonatais ir kitais junginiais. Mineralai, is kuri gaminami metalai, vadinami rdomis. Daug mineral turi po kelis metalus. Tokios rdos vadinamos polimetalinmis. Rdos, kuriose, be metal yra ir kit techniskai svarbi nemetal, pvz.: arseno, fosforo, fluoro, vadinamos kompleksinemis. Rdos aptinkamos didesniais bei mazesniais telkiniais arba susimaisiusios su uolienomis. Pasalini medziag kartais bna tiek daug, kad metalus gaminti is rd ekonomini poziriu neapsimoka. Tada rdos praturtinamos naudingu komponentu, t.y. sodrinamos mechaniniu, elektromagnetiniu bei fizikiniu ir cheminiu bdu. Mechaninis rd sodrinimas pagrstas skirtingu rdos i priemais tankiu, elektromagnetinis - tuo, kad rdos dalels elektromagnetas traukia, o nenauding uolien - ne. Is fizikini ir chemini rdos sodrinimo bd svarbiausias yra flotacija. Sis bdas pagrstas skirtingomis rdos ir nenaudingos uolienos daleli adsorbcinmis savybmis. Rdos dalels dazniausiai vandenyje neslampa, o nenaudingos uolienos slampa. Pramonje nesvari rda smulkiai sumalama ir dideliuose baseinuose uzpilama vandeniu, kur dta tam tikros organins medziagos, kuri vandenyje sudaro patvarias putas, pvz.: pus aliejaus ir nedideli kiekiai kolektoriaus, pvz.: zibalo. Kolektorius padidina rdos daleli neslampamum. Per toki mas puiamas oras. Rdos dalels pakyla su putomis pavirsi, o nenaudingos uolienos dalels nusda dugn. Putos surenkamos, aliejus nuo rdos daleli atskiriamas. Parinkus atitinkamas organines medziagas, galima vien rd atskirti nuo kitos. Pagrindiniai metal gavimo budai yra metalurginis ir hidrometalurginis. Dazniausiai taikomas metalurginis bdas. Jis skirstomas karbotermin ir metalotermin. Taikant karbotermin bd, metalai is oksidini rd redukuojami anglimi arba jos monoksidu aukstoje temperaturoje. Siuo bdu gaunama gelezis, varis, svinas, cinkas, alavas:Fe 203 + 3C0 2Fe + 3C0 2; Cu20 + C 2Cu + CO. Sulfidins rdos pirmiausia apdeginamos ir paveriamos metal oksidais: 2ZnS + 30 2 2ZnO + ZSO2. Karbonatins rdas galima is karto redukuoti anglimi, nes kaitinamos jos skyla metalo oksid ir anglies dioksid: ZnC03 ZnO+ CO2. Taikant metalotermin bd, metalai is oksid, chlorid ir sulfid redukuojami, kaitinant juos su aktyviais metalais - natriu, aliuminiu,

magniu, gelezimi. Pvz.: TiC 4 + 2Mg Ti + 2MgC1 2. Labai daznai kaip reduktorius vartojami aliuminio milteliai. Todl procesas vadinamas aliumotermija. Hidrometalurginis bdas naudojamas metalams gauti is drusk vandenini tirpal. Rda tirpinama atitinkamame tirpiklyje (rugsi, sarm, drusk tirpaluose). Tirpalas isvalomas, sukoncentruojamas, ir metalai isgaunami, redukuojant juos aktyvesniais metalais arba leidziant per tirpal elektros srov (elektrolizs bdu). Plieno ir ketaus oksidacija. Plienas ir ketus, kaitinami ore arba veikiami kuro degimo produkt, oksiduojasi. Ypa stipriai jie oksiduojasi aukstesnje kaip 870K temperatroje. Oksiduotas pavirsius bna aptrauktas deguonomis. Plieno pavirsiuje 290...670K temp. susidaro degen plvel, susidedanti is Fe2O3; 670...850K temp. degen sluoksnyje prie metalo susidaro magnetito Fe3O4 pasluoksnis; 850...1000K temperatroje atsiranda dar vienas pasluoksnis is FeO. Fe3O4 patvarus nuo kambario iki gelezies lydymosi temp. Jis pasizymi geromis apsauginmis savybmis. Fe2O3 patvarus iki 1370K temp; 1840K temperatroje (gelezies lydymosi temperatroje) jis visiskai disocijuoja. Aukstesnje negu 840K temperatroje FeO skyla Fe ir Fe3O4. Kad bt atsparesniai korozijai, angliniai plienai paprastai oksiduojami ne aukstesnje kaip 840K temperatroje. Tada plieno pavirsi padengia magnetito sluoksnis, gerai saugantis plien nelabai agresyvioje aplinkoje. Aukstesnje kaip 900K temperatroje kartu su plieno arba ketaus oksidacija vyksta ir dekarbonizacijos procesas, t.y. laipsniskas anglies kiekio mazjimas: Fe3C + O2 3Fe + CO2; Fe3C + CO2 3Fe+2CO; Fe3C + H2O 3Fe + CO + H2. Plieno ir ketaus dekorbonizacij sukelia ir vandenilis: Fe3C+2H2 3Fe + CH4. Kuo daugiau pliene anglies, tuo liau plienas oksiduojasi aukstesnje kaip 1100K temperatroje, nes tada intesyviau oksiduojasi anglis. Sieros, fosforo, nikelio ir mangano priemaisos turi nedaug takos plieno oksidacijos procesui. Pridjus chromo, aliuminio ir silicio, gelezies oksidacijos procesas labai sultja. Tada susidaro geros apsaugins oksid plvels. Todl sie metalai naudojami metalams legiruoti. Pridjus plien vanadzio, volframo ir molibeno, gali labai paspartti plieno oksidacija aukstoje temperatroje, nes si metal oksidai tada lydosi ir skyla. Metal korozija. Korozija, tai savaiminis metal irimas veikiant aplinkai. Korozij sukelia oksidacijos ir redukcijos procesai, kuriuose dalyvauja metalai. Dl metal korozij patiriama daug nuostoli. Skiriamos 2 korozijos rsys: chemin ir elektrochemin. Chemin korozija vyksta metalams kontaktuojant su sausomis dujomis, skysiais, metalams oksiduojantis aukstoje temperatroje. Aukstesnse ar zemesnse temperatrose susidaro oksidins plvels.si plveli struktra yra ne vienoda. Istisins ir tankios plvels saugo metal nuo tolimesns korozijos. Tokia plvel susidaro Al 2O3, ZnO... O Fe3O4 - nuo tolimesns korozijos ne apsaugo, o atvirksiai j skatina j. Elektrochemin korozija - tai metal irimas elektron aplinkoje (vandeniniai tirpalai, drgnas oras). Sios korozijos metu susidaro taip vadinamos galvanins poros (koroziniai galvaniniai elementai). Tokios poros susidaro dviem skirtingiems metalams susilietus. 0Metalams turintiems priemais korozijos metu vyksta 2 procesai: anodinis oksidacijos procesas, katodinis redukcinis procesas A) Me-neMen+ ... Katodinio proceso mechanizmas priklauso nuo terps. Jei rgsioje terpje redukuojami vandeniliniai jonai (vandenilinis depoliarizavimas) : pH7 K) 2H+ +2eH2... Jei neutralioje ar sarminje terpje - redukuojamas deguonis K) O 2+2H2O+4e4OH Vandenilio jon potencialas: H=-0,059*pH=-0,41V (jei neutraliame) O2=1.23-0.059*pH=+0.8V (jei pH=7). Pagal 2 lygt korozija vyks greiciau. Rgsti terp: Fe / HCl / Cu A) Fe-2eFe2+ K) 2H++2eH2; O2+4H+ +4e2H2O. Neutrali terp: Fe / H2O, O2 / Cu A) Fe-2eFe2+ K) O2+2H2O+4e4OH- (antrins reakcijos Fe2++2OH-Fe(OH)2 4Fe(OH)2+O2+2H2O4Fe(OH)3FeOOH+H2O - rdys). Atmosferin korozija-tai elektrochemin korozija drgname ore. Sios korozijos greitis priklauso nuo eils faktori: nuo drgms, uzterstumas. Gruntin korozija: po zeme vykstanti metal korozija. Greitis priklauso nuo grunto struktros ir vandens chemins sudties. Dl klaidziojani elekrtos srovi, zeminimo konturai, elektrinio suvirinimo agregatai, turintys slyt su zeme , galvanini voni zeminimas, elektrini traukini bgiai. Biokorozija-tai yra mikroorganizm veiklos produkt sukeliama korozija. Apsaugos nuo korozijos bdai: 1.Elektrochemins dangos; 2. Emaliavimas, glazravimas; 3. Fosfatavimas; 4. Metal pavirsi padengimas netirpiu oksidiniu sluoksniu; 5. Korozijos inhibitori panaudojimas (organins ir neorganins kilms); 6. Elektrochemin apsauga. Oks.-red. reakcijos. Metal aktyvumo (tamp) eil- tai vienas po kito einani metal eil, surasyt pagal mazjant aktyvum. Kiekvienas metalas gali isstumti is drusk tirpal visus toliau esanius metalus. Zn + CuSO4=ZnSO4+Cu; Zn - 2e=Zn2+; Cu2+ + 2e=Cu. Kad veikt galvaninis elementas, turi susidaryti

teigiamas oksid.-red. potencial skirtumas: E = oks - red >0. Rgstyse, issiskiriant vandeniliui, tirpsta tik pries vandenil esantys metalai. Zn + 2HCl = ZnCl2 + H2. Aktyviausi metalai (Li,K,Ba,Ca) isstumia H2 net is vandens: 2Na + 2H2O = 2NaOH + H2. Mazai aktyvs metalai (Cu,Ag,Fe..): Me + HNO3(konc)= MeNO3 + NO2+ H2O; Me + HNO3(prask) = MeNO3 + NO + 2H2O; Me + H2SO4(konc) = MeSO4 + SO2 + H2O. Aktyvs metal. (Mg,Ca,Al,Zn,Sn,Fe): Me +HNO3(prask) =MeNO3 +NH4NO3 +H2O; (Li,K,Na,Mg,Ca..) Me + HNO3(konc) = MeNO3 + N2O + H2O; (Zn,Mg..) Me + H2SO4(konc) = MeSO4 + H2S(arba S) + H2O. Isimtys: Sn + HNO3(konc)= H2SnO3 + NO2 + H2O; (Al,Fe,Cr,Co,Ni) + salta HNO3(konc) = MeO + NO2 + H2O (pasyvinasi). Tirpinant Fe konc. H2SO4 , HNO3 - gaunamas Fe3+. Amfoteriniai metalai (Al,Be,Sn,Pb,Zn,Na): Me + 2H2O + NaOH = Na[Me(OH)] + H2; Me - 2e + 3OH- = [Me(OH)3]-; 2H2O + 2e = 2OH- + H2. Metal aktyvumas ir tirpumas. Metal atomai atiduoda elektronus ir sudaro teigiamus jonus. Atiduodami elektronus, jie oksiduojasi, todl yra reduktoriai. Kuo lengviau metalas elektronus atiduoda, tuo jis yra aktyvesnis ir stipresnis reduktorius.Aktyvumo eil daznai vadinama tamp eile, nes metalai ta paia tvarka yra surasyti ir standartini potencial lentelje.Oksidacijos- redukcijos potencial skirtumu aiskinamas ir metal tirpimas rgstyse. Tirpdamas metalas atiduoda elektronus, oksiduojasi( yra reduktorius), o vienas is rgsties jon turi bti oksidatorius ir turi redukuotis (prisijungti elektronus). Nedeguonini rgsi (HCl) anijonai (Cl-) oksidacini savybi neturi- jie yra reduktoriai. Tokiose rgstyse oksidatorius yra H + jonas; jose tirpstant metalams, issiskiria vandenilis: Zn+ 2HClZnCl2+H2 (Zn-2eZn2+; 2H++2eH2). Rgstyse, issiskiriant vandeniliui, gali tirpti tie metalai, kurie aktyvumo eilje rasyti pries vandenil. Kaip apskaiiuoti, ar gali metalas tirpti kurioje nors rgstyje? Metalai rgstyse ir kituose elektrolituose tirpsta tik tuo atveju, kai j tirpimo oksidacijos-redukcijos potencial skirtumas E=oks-red yra teigiamas, t.y. kai reakcijos metu issiskiria energija. Is dviej galim oksidacijos-redukcijos proces vyksta tas, kurio metu susidaro teigiamesnis oksidacijos-redukcijos potencial skirtumas, arba, kitaip sakant, issiskiria daugiau energijos. Uzd. rodykite kad cinkui tirpstant praskiestoje azoto rgstyje, skiriasi ne vandenilis, bet azoto oksidas. Jei cinkui tirpstant azoto r. skirtsi vandenilis, oksidatoriumi turt bti H+, reduktoriumi- cinkas. oks(H+) =0V; red(Zn) =-0,84V; E=oks-red =0-(-0,84)=0,84V. Jei cinkui tirpstant azoto rgst. skirtsi NO, oksidatoriumi turt bti NO3-(reduktorius tas pats). oks(NO3-) =0,96V; red(Zn) =-0,84V; E=oks-red =0,96-(0,84)=1,8V. Didesnis oksidacijos- redukcijos potencial skirtumas susidaro ir daugiau energijos skiriasi cinkui tirpstant praskiestoje azoto rgstyje, todl cinkas tirpsta praskiestoje azoto rgstyje daugiausia issiskiriant NO. Metal tirpumas rgstyse. HCl: Me+HCl(prask., konc.) MeCl+H2. Nereaguoja Me, esantys aktyvumo eilje uz vandenilio. Isimtis: Pb nereaguoja su prask. ir konc. HCl, nes pavirsiuje susidaro sunkiai tirpaus druskos rgstyje PbCl2 apsaugin plvel. H2SO4: Me+H2SO4(prask.) MeSO4+H2. Nereaguoja Me, esantys uz vandenilio. ISIMTIS: Pb nereaguoja, nes PbSO4 susidaro apsaugin plvel. Me+H2SO4(konc.) MeSO4+SO2+H2O. ISIMTYS: 1. Zn ir Mg+H2SO4(konc.) MeSO4+H2S(arbaS)+H2O; 2. Ge+H2SO4(konc.) GeO2+SO2+H2O; HNO3: Me+HNO3(prask.) MeNO3+NO+H2O; ISIMTYS: 1. Mg, Ca, Sr, Al, Zn, Sn, Fe+HNO3(prask.) MeNO3+NH4NO3(arbaNH3)+H2O; 2. Sb+HNO3(prask.) Sb2O3+NO+H2O, Me+HNO3(konc.) MeNO3+NO2+H2O; ISIMTYS: 1. Sb+HNO3(konc.) Sb2O3+NO2+H2O; 2. Li, K, Na, Rb, Cs, Fr, Mg, Ca+HNO3(konc.) MeNO3+N2O+H2O; 3. Sn+HNO3(konc.) H2SnO3+NO2+H2O; ISIMTYS: 1. Al, Fe, Co, Ni saltoje koncentruotoje H2SO4 ir HNO3 pasyvuojasi, pavirsiuje susidaro istisin netirpi oksid plvel, kuri trukdo Me tirpti rgstyje: Me+H2SO4(konc.) MeO+SO2+H2O; Me+HNO3(konc.) MeO+NO2+H2O; 2. Pt ir Au Nereaguoja abiejose rgstyse. Elektrolizs praktinis pritaikymas. Elektrocheminis metal rafinavimas - metal isgryninimas elektrolizs bdu. Tokiu bdu gaunami gryni techniskai svarbs metalai: Cu, Ag, Zn, Ni ir kt. Anodu imamas negrynas metalas, o katodurafinuoto gringo metal plokst. Elektrolitui naudojami t metal drusk tirpalai. Jie pargstinami tampa parenkama tokia, kurioptimali tik tai to metal jonams nusodinti. Aktyvesni metal jonai lieka tirpale, maziau aktyvs metalai lieka dugne.Sio bdo trkumas tas, kad metalai prisisotina istirpusio vandeniliu, dl to jie tampa traps, todl jie perlydomi, kad 'isvaryti' vandenil. Galvanostegija - tai metal sluoksnio nusodinimas ant kit medziag. Detal pakabinama anodo vonioje, o anodai dazniausiai bna istirpinti. Kartais dedamos tokios medziagos, kaip sieros rgstis, anodiniai depoliarizatoriai, blizgodariai. Kad gauti geros kokybs dangas, reikia naudoti optimalaus tankio elektros

srov. Galvanoplastika - tai bdas reljefini gamini, matalinms kopijoms gauti. Is inertins medziagos pagaminama "atvirksia" figra ir padengiama grafitu. Anodinis metal apdorojimas - tai pavirsinio sluoksnio poliravimas, sdinimas. Elektrocheminis rafinavimas - priemais salinimas is medziag, pagstas gryninamos medziagos ir priemais skirtingomis fizikinmis arba cheminmis savybmis. Elektrolize vadinamas oksidacijos-redukcijos procesas, vykstantis leidziant per elektrolito tirpal arba lydal nuolatin elektros srov. Elektrolizs procese elektros energija paveriama chemine energija. Elektrolizuojama specialioje vonioje - elektrolizieriuje. Kad vykt elektroliz, elektrodai pamerkiami merkiami I tirpal (lydal) ir prijungiami prie nuolatins elektros srovs saltinio. Elektrodas, prijungtas prie srovs saltinio teigiamojo poliaus, laikomas teigiamuoju (anodu), o prie neigiamojo - neigiamuoju (katodu). Elektrolizs metu teigiamieji jonai juda katodo link ir prie jo redukuojasi - prisijungia elektronus. Neigiamieji jonai juda anodo link ir ten atiduoda elektronus - oksiduojasi. Lydal elektroliz. NaCl lydalo elektroliz. Nra vandens, todl ant elektrod redukuojasi ir oksiduojasi tik lydale esantys druskos jonai. NaClNa++Cl- K): Na++eNa A): 2Cl--2eCl2. Sumin lygtis : 2NaCl2Na+ Cl2. Tirpal elektroliz. Oksidacijos-redukcijos reakcij ant elektrod sek elektrolizuojant vandeninius tirpalus galima nusakyti siomis taisyklmis: Redukcija ant katodo 1. Metal katijonai, kuri standartinis elektrodo potencialas mazesnis uz vandenilio, bet didesnis negu vandenilio (nuo Cu2+iki Au3+), visiskai redukuojasi ant katodo: Cu2++2eCu 2. Metal katijonai, kuriu standartinis elektrodo potencialas mazesmis uz vandenilio, bet didesnis uz uz aliuminio, redukuojasi kartu su vandens molekulmis: Me2++2eMe0 2H20+2eH2+2OH3. Metal katijonai, kuriu standartinis elektrodo potencialas mazas (nuo Li+ iki Al3+ imtinai), nesiredukuoja, vietoj j redukuojasi vandens molekuls: ant katodo skiriasi H2 dujos: a) jei t metal drusk tirpalai rgsts, tai vandenilis skiriasi, issikraunant vandenilio jonams: 2H++2e H2 b) jei tirpalai neutrals arba sarminiai, vandenilis skiriasi, redukuojantis vandens molekulms: 2H20+2eH2+2OH4. Aktyvieji metalai gaunami tik elektrolizuojant lydalus ir naudojant gyvsidabrio katod. Metalai nusda ant katodo ir jame istirpsta - gaunama amalgama. Oksidacija ant anodo Procesai anodo pavirsiuje priklauso ne tik nuo tirpale esani jon savybi, bet ir nuo anodo savybi. Elektrolizje naudojami tirpieji (aktyvus) ir netirpieji (inertiniai) anodai. Tirpieji anodai (is vario, cinko, nikelio, sidabro, kadmio ir kt) vykstant elektrolizs procesui tirpsta ir virt katijonais pereina tirpal MeMen++ne Netirpieji elektrodai (is grafito, platinos, svino, aukso ir kai kuri lydal) nadalyvauja anodinje oksidacijoje - jie yra tik elektros laidininkai. Jei naudojami netirpieji elektrodai, tai: 1. Elektrolizuojant nedeguonines rgstis ir j druskas (isskyrus HF ir fluoridus), prie anodo oksiduojasi anijonai, (jei tirpale yra S2-, I-, Br-, Cl- jon, pirmiausia oksiduosis S2- jonai). 2. Elektrolizuojant vandeninius deguonini rgsi ar j drusk tirpalus, kuriuose yra NO3-, 223SO4 , CO3 , PO4 ir kt. jon ant anodo oksiduojasi ne sie jonai: a)o vandens molekuls, jei si drusk tirpalai rgsts ar neutrals: 2H20-4e 4H++O2

b) bei si drusk tirpalai sarminiai, oksiduojasi OH- jonai: 4 OH--4e2H20+ O2 Elektrolizs pavyzdziai 2eCl2 NaCl tirpalo elektroliz: NaClNa++Cl- K): 2H20+2eH2+2OHA): 2Cl--

Sumin lygtis: 2H20+2Cl-H2+2 OH-+ Cl2 Bendra elektrolizs lygtis: 2H20+2NaClH2+2NaOH+ Cl2

K2SO4 tirpalo elektroliz: K2SO42K++SO42- K) 2H20+2eH2+2OH- A) 2H20-4e 4H++O2

Sumin lygtis: 6 H202 H2+2 O2+4H++4OH- 2H20 H2+ O2 CuCl2 tirpalo elektroliz naudojant tirpj anod: ant anodo Cu-2eCu2+ 2+ Cu +2eCu (elektrolizs metu varis pennesamas is anodo katod) Elektrolizs dsniai Pirmasis elektrolizs dsnis: elektrolizs metu issiskyrusi ant elektrod medziag mass tiesiogiai proporcingos pratekjusiam per elektrolit srovs kiekiui: m=kQ; Q=It; m=kIt, kur m - issiskyrusios med=iagos mas; k - elektrocheminis ekvivalentas; Q - elektros kiekis kulonais arba amersekundmis; I srovs stiprumas; t - laikas. Elektrocheminis ekvivalentas - tai medziagos mas, kuri isskiria 1 kulonas elektros srovs: k=E/96500(g/A*s) E - med=iagos cheminis ekvivalentas. Antrasis elektrolizs dsnis: lygs elektros srovs kiekiai is vairi elektrolit isskiria cheminiams ekvivalentams proporcingus medziag kiekius: m=EIt/F arba EQ/F (F=96500) Galvanins dangos. Dazniausiai vartojamos galvanostegines metal dangos, gaunamos nusodinant metalus elektros srove is drusk tirpal. Prie katodo. Pirmiausiai redaguojasi tie jonai kuriems reikia maziau energijos. Is metal jon pirmiau reduguojasi tas,kurio teigiamesnis standartinis potencialas: Sb3+ Bi3+ Cu2+ Ag+ Hg+ Pt2+ Au3+. Sumazinus vandenilio jon koncentracija reduguojasi ir Mn2+ Zn2+ Cr3+ Fe2+ Cd2+ Co2+ Sn2+ Ni2+ Pb2+. Vandenilio virstampis-tai yra tam tikras papildomas pasipriesinimas, kur reikia nugalti, kad ant katodo metalo skirtsi vandenilio dujos.Vandenilio virsytapis yra vandenilio islydzio potencialo ir jo pusiausvyros potencialo skirtumas.Vand.virs. didumas priklauso nuo srovs tankio ir elektrodo metalo.Leidziant elektros srov per aktyvi metal (nuo Li iki Al)tirpalus ant katodo skirasi vien vandenilis. Prie anodo elektronai atiduodami (oksidacija). Oksiduojasi tos dalels kurioms oksiduotis reikia maziau energijos. Kai anodas yra inertine su tirpalu nereaguojanti medz. (grafitas platina, auksas (netirpus anodas)) oksidacijos procesai priklauso anijono. Kad vykt elektroliz reikia sudaryti minimali, kuri tampa vadinama skilimo tampa. Ji lygi anijono ir katijono oksidacijos-redukcijos potencial skirtumui. Pvz ZnCl2 ir CuCl2 skililo tampa yra (pagal lenteli duomenis) 1,36-(-0,76)=2,12V; 1,36(+0,34) =1,02V. Faradjaus dsnis issiskiriani medz. kiekis yra proporcingas pro tirpal prajusios elektros srovs kiekui ir medziagos cheminiam ekvivalentui: m=EQ/96500 (E-gramekvivalentas; Q-srovs kiekis(C); Q=It (I-elektros srovs stiprumas; t-laikas s). Medziagos kiekis gramais, kur nusodina pro tirpal prajs 1C, vadinamas elektrocheminiu ekvivalentu. Iseiga pagal srove yra praktiskai gautos elektrolizs metu medziagos ir teoriskai apskaiiuotos pagal Faradjaus dsn medziagos masi santykis, isreikstas procentais: =mprak/mteor. Kad danga bt geresns kokybs reikia: nuslifuoti, nupoliruoti, pasalinti riebalus, issdinti ir dekapiruoti. Uzd.: 1. Kaip vyks neutralaus ZnSo4 tirpalo elektroliz ant tirpaus ir netirpaus anodo? K) Zn2++2eZn H2O+2e H2+OH-(kai ph=7); NA) H2O-4e O2+4 H+ SO42--2e S2 ; O82-; TA) Zn-2e Zn2+. 2. ...neutralus Na2SO4? K) Na++eNa H2O+2e H2+OH-(kai ph=7); A) 2H2O-4e O2+4H+ SO42--2e S2 O82-. 3. ...neutralaus CuCl2? K) Cu2++2eCu 2H++2eH2; A) 2H2O-4e O2+4H+ 2Cl-2eCl2. 4. ... neutralaus Cu SO4? K) Cu2++2eCu; NA) 2H2O-4e O2+4H+; TA) Cu-2eCu2. ant katodo

Metal korozijos inhibitoriais vadinamos medziagos, kurios, pridtos agresyvi aplinka, smarkiai sultina korozij.Vieni inhibitoriai surisa korozij suzadinanias medziagas ar trukdo joms susidaryti. Rgsi tirpaluose inhibitoriai vartojami sdinant metalus rgstyse, salinant nuo j pavirsiaus rdis ir nuoviras. Rgstyse kaip inhibitoriai vartojamos organins medziagos: aminai, ketonai, aldehidai, fenoliai, alkaloidai. Sarm tirpaluose apdorojant amfoterinius metalus Zn, Al, Sn, Pb, kaip inhibitoriai vartojama gliukoz, zelatina. Neutraliuose tirpaluose inhibitoriais vartojamos organins medziagos, kurios, absorbuotos metalo pavirsiuje, sudaro ekranuojani apsaugin plvel (benzoatai, fenilacetatas) arba neorganiniai metal pasyvatoriai (nitritai, chromatai, fosfatai, silikatai). Atmosferin korozija dazniausiai ltinama lakiaisiais inhibitoriais, t.y. lengvai garuojanios medz., kuri garai greitai pasklinda aplinkoje. Juos absorbavs metalas pasidengia apsaugine plvele. Kontaktiniai inhibitoriai, j tirpalu apipurskiamos detals, kad susidaryt sio inhibitoriaus plvel. Dideliems ir sudtingos formos metal dirbiniams apsaugoti nuo korozijos vartojami inhibitoriniai tepalai. Jie gaunami tepalus pridjus lakiojo arba kontaktinio inhibitoriaus. Korozijos greiio ltjimo koeficientas =i/i' apsaugos laipsnis Z=i-i'/i*100%; ia i-korozijos greitis be inhibitoriaus; i'- korozijos greitis, pridjus inhibitoriaus. Aliuminio gavimas. Gaunamas elektrolizs bdu is 6.8% A2O3 ir 92.94% kriolito sulydyto misinio. Kad bt zemesn lydymosi temperatra ir geriau vykt elektrolizs procesas, dedama fluorid - CaF2, MgF2,AlF3. Elektrolizs procesas vyksta mazdaug 1230K temp. islydytas Al2O3 disocijuoja jonus. Al2O3Al3++AlO33-. Elektrod pavirsiuje skiriasi aliuminis ir deguonis: A) 2AlO33-6eAl2O3+3O; K) Al3+ +3eAl. Anodas daromas is grafito. Issiskyrs deguonis su juo reaguoja ir sudaro CO ir CO2. Aliuminis atsparus korozijai nes pats savaime pasyvuojasi, jo pavirsiuje susidaro vientisa oksido plvel. Taiau rgstyse ir sarmuose oksido plvel suyra ir prasideda intensyvi aliuminio korozija. Aliuminis labai atsparus korozijai sausame ir drgname ore. Aliuminio atsparumas priklauso nuo pavirsiaus atsparumo. Tam tikslui jis poliruojamas ir slifuojamas. Aliuminio lydiniai yra maziau atsparesni korozijai negu grynas aliuminis. Aliuminis yra plaiai naudojamas technikoje nes yra gana lengvas. Jo elektrinis laidumas yra 1,7 karto mazesnis negu vario taiau laid gamyboje jie plaiai naudojami. Jo lydiniai nesielektrina todl yra naudojami elektrotechnikoje. Juo dengiami kiti metalai kad nekoroduot. Aliuminiui jungiantis su deguonimi issiskiria labai daug silumos todl si reakcija panaudojama metal suvirinimui. Aliuminio pavirsiaus oksidavimas. Chemiskai oksiduojant aliumin, oksido plvels stor galima padidinti iki 1-5 m, elektriskai 250-500 m. Elektrochemiskai oksiduojant aliumin, vyksta sie procesai: rugsiame ir neutraliame tirpale: 2H2O-4e4H++2O(2OO2). Sarminiame 4OH_4e2H2O+2O(2OO2). Issiskyrs atominis deguonis gali sudaryti aliuminio pavirsiuje tik labai plon oksido plvel: 2Al+30Al2O3. Po to prasideda elektrocheminis oksidacijos procesas plvels slyio vietoje 2Al3+3O2-Al2O3. Katodo pavirsiuje vyksta redukcijos reakcijos rgsiame tir.: 2H++2e2H(2HH2); neutraliame ir sarminiame: 2H2O+2e2OH-+3H(2HH2). Jei susidars aliuminio oksidas netirpsta elektrolite didziausias plvels storis siekia 1-2 m. Tai vadinamasis barjerinis sluoksnis. Aliuminio oksido plvel organinius dazus absorbuoja, o neorganiniai dazai nusda jos akutse. Akumuliatoriai - tai antriniai cheminiai elektros srovs saltiniai, kuriuose chemin energija paveriama elektros energija. Rgstinio Pb svino akumuliatoriaus elektrodai - tai rmeliai su presuotu svino oksid ir svino milteli misiniu. Vykdant elektroliz sieros rgsties tirpale, elektrodas yra sujungtas su elektros srovs saltinio neigiamu poliumi, redukuojasi iki svino, o elektrodas sujungtas su teigiamu poliumi oksiduojasi iki PbO2. Neigiamas elektronas yra keli sujungti rmeliai su aktyviuoju svinu, teigiamasis - keli sujungti svino - stibio lydinio rmeliai su aktyviu svino (IV) oksidu. kraunant s akumuliatori ant anodo: PbSO4+2ePb+SO42katodo: PbSO4+2H2OPbO2+4H++SO42-+2e; krovimo sumin lygtis 2PbSO4+2H2OPb+PbO2+2H2SO4; krautas akumuliatorius veikia kaip galvaninis elementas, kurio neigiamas elektrodas (reduktorius) yra svinas, o teigiamas (oksidatorius) yra svino (IV) oksidas PbH2SO4PbO2. Iskraunant akumuliatori vyksta sie procesai: Anodo: Pb+SO42-PbSO4+2e; katodo: PbO2+4H++SO42-+2ePbSO4+2H2O; Sumin lygtis rodo,jog akum. krovimo ir iskrovimo procesai yra grztamieji: 2PbSO4+ H2O Pb+ PbO2+2 H2SO4. Sarminiai Fe-Ni ir Cd-Ni akumuliatoriai yra siek tiek patvaresni negu svino akumuliatoriai, jie gali bti laikomi nekrauti ilgiau negu svino, jiems maziau kenkia trumpasis jungimas ir trankymas. Taiau j yra mazesn EVJ ir skirtinga krovimo bei iskrovimo tampa. Sarmini akumuliatori teigiamasis elektronas yra gaunamas supresavus NiOOH miltelius su grafito

milteliais; neigiamasis elektronas yra gaminamas is redukuotosios gelezies milteli arba akyto kadmio ir gelezies milteli. kraunant akumuliatori CdKOHNiOOH, kadmis oksiduojasi, o NiOOH redukuojasi: Anodo Cd+2HO-Cd(OH)2+2e; Katodo 2NiOOH+2H2O+2e2Ni(OH)2+2HO- . kraunant vyksta: Anodo Cd(OH)2+2eCd+2HO-; Katodo 2Ni(OH)2+2HO-2NiOOH+2H2O+2e. krovimo sumin lygtis yra 2Ni(OH)2+Cd(OH)2 2NiOOH+Cd+2H2O. Sumin lygtis rodo,jog akumo krovimo ir iskrovimo procesai yra grztamieji: Cd+2NiOOH+2H2O Cd(OH)2+2Ni(OH)2. Analogiskai vyksta ir gelezies-nikelio akumo Fe|KOH|NiOOH iskrovimo bei krovimo procesai. Sarminiai Zn-Ag akumuliatoriai daug mazesni ir lengvesni uz kit tip akumus. J naudingumo koeficientas daug didesnis negu svino ir kadmio-nikelio akumus, savaimin iskrova-labai maza. Teigiamj elektrod sudaro sidabro tinklelis, kur presuoti sidabro milteliai. Neigiamasis elektrodas presuojamas is cinko ir cinko oksido milteli misinio. kraunant akumuliatori, cinkas is kalio cinkato redukuojasi: K2ZnO2 + 2H2O + 2e Zn + 2KOH + 2HO- . Teigiamojo elektrodo sidabro milteliai, kraunant akumuliatori, virsta Ag2O, paskui AgO: 2Ag + 2HO- Ag2O + H2O + 2e ; Ag2O + 2HO- 2AgO + H2O + 2e. Iskraunant akumuliatori, neigiamojo elektrodo pavirsiuje vyksta: Zn + 2HO- ZnO + H2O + 2e; ZnO + 2KOH K2ZnO2 + H2O . sumin 2K2ZnO2 + 3H2O ZnO + Zn(OH)2 + KOH. Ant teigiamo elekrodo redukuojasi AgO ir Ag2O: Ag2O + H2O + 2e2Ag + 2HO- ; 2AgO + H2O + 2e Ag2O + 2HO-. Akumo krovimo iskrovimo procesai gali bti isreiksti siomis lygtimis: 2Ag2O + H2O + 2Zn 4Ag + ZnO +Zn(OH)2; 2AgO + H2O + 2Zn 2Ag + ZnO +Zn(OH)2. Vario gavimas: jis gaunamas apdeginant sulfidines rdas ore. Taip deguonis oksiduoja gelezies sulfid ir dal vario sulfido. Gelezies sulfidas su fliusais sudaro slak, o vario oksidas reaguoja su likusiu vario sulfidu - pasigamina juodasis varis. Tada juodasis varis rafinuojamas elektrolizs bdu: juodasis varis elektrolizs vonioje bna anodu, katodas - ploni gryno vario lakstai, elektrolitas - pargstintas vario sulfato tirpalas. Varis yra geras silumos ir elektros laidininkas. Varis sudaro kompleksinius junginius, kurio koordinacijos skaiius yra 4. Junginiuose varis bna dvivalentis ir vienvalentis.. Varis yra labai plaiai naudojamas metalas. Jis yra vartojamas laidams ir kontaktams gamint