Chemija

Chemija – mokslas, tiriantis medžiagų sudėtį ir jų savybes bei vienų medžiagų virtimą
kitomis.
Neorganinė chemija – tai chemija kuri tiria cheminius elementus ir jų junginius (išskyrus
tuos, kurie yra organinės chemijos junginiai).
Neorganinės chemijos junginių yra apie 500 tūkstančių.
Organinė chemija – tai chemija kuri tiria anglies junginius (išskyrus tuos, kurie yra
organinės chemijos junginiai).
Organinės chemijos junginių yra apie 50 milijonų.
Cheminiai elementai – tai medžiagos, kurios negali būti skaidomos įprastais cheminiais
procesais.
Cheminiai junginiai – tai medžiagos sudarytos iš kelių cheminių elementų, tarpusavyje
susietų cheminiais ryšiais.
Molekulė – daugelio medžiagų mažiausia dalelė, turinti tai medžiagai būdingas savybes.
Atomas – mažiausia, chemiškai nedaloma medžiagos dalelė. Atomas yra sudarytas iš
branduolio ir aplink jį skriejančių elektronų (e-). Atomo branduolys yra sudarytas iš
protonų (p+) ir neutronų (n0).
Jonai – tai teigiamą (+) arba neigiamą (-) krūvį turinčios dalelės, kuriomis atomai virsta
atidavę ar prisijungę elektronus.

Medžiagos
Cheminė medžiaga – tai medžiaga turinti tik jai būdingą cheminę sudėtį. Cheminės
medžiagos būna natūralios arba pagamintos (sintetinės).
Gryna medžiaga – tai medžiaga sudaryta iš vienodų dalelių ir turinti pastovias tik jai
būdingas savybes.
Medžiagos pagal kilmę skirstomos į:

Natūralios
 Tai gamtoje randamos arba gaunamos
iš gamtinės žaliavos medžiagos pvz. :
vanduo, molis, smėlis, mediena,
gintaras ir t. t..
 Jos yra lengvos, minkštos, gerai sugeria
drėgmę, praleidžia orą, neįsielektrina.
 Jos yra brangios, tačiau jas lengva
gauti.
 Jų yra mažai spalvų. Neturi spalvų
paletės.
 Gamtoje greitai suyra.
Medžiagas dar galima skirstyti pagal:
Sintetinės
 Gaunamos dirbtiniu būdu arba
perdirbant žaliavas (telefonas,
polietilenas, nailonas).
 Blogai sugeria drėgmę, blogai
praleidžia šilumą, sukelia alergiją.
 Pigios, greitai gaunamos, spalvingos.
Turi spalvų paletę.
 Sintetinius audinius lengviau skalbti,
jie nesiglamžo, ne taip greitai nusidėvi.
 Gamtoje ilgai nesuyra.
 Tai kam naudojamos (maistui, vaistams, kurui, audinių gamybai).
 Iš ko pagamintos (metalas, plastikas, oda).
 Pagal spalvą.
 Pagal elektrinį ar šiluminį laidumą.
 Pagal grynumą (gryna medžiaga arba mišinys).
Medžiagų fizikinės savybės: būsena, spalva, kvapas, skonis, blizgesys, kietumas, magneto
poveikis, elektrinis laidumas, šilumos laidumas, tirpumas vandenyje, degumas, tankis (iš
viso 12).

Mišiniai
Mišinys – medžiaga susidedanti iš dviejų sudedamųjų dalių.
Vienalytis mišinys – mišinys kurio sudedamųjų dalių negalima pamatyti net pro
stipriausią mikroskopą.
Nevienalytis mišinys – mišinys kurio sudedamosios dalys matomos plika akimi.
Mišiniai skirstomi į:

Vienalyčiai
 Dujos – dujos (oras)
 Skystis – kieta medžiaga (cukraus
tirpalas).
 Kieta medž. – kieta medž. (žalvaris).
Nevienalyčiai
 Dujos – kieta medž. (dulkės).
 Skystis – kieta medž. (vanduo su
kreida).
 Skystis – skystis (vanduo ir aliejus).
 Kieta medž. – kieta medž. (akmuo).

Mišinių išskirstymo būdai

Sijojimas – birių medžiagų mišinio rūšiavimas.
Filtravimas – kietųjų dalelių atskyrimas filtru iš skysčių arba dujų.
Nusistojimas – nuosėdų savaiminis atsiskyrimas iš nejudinamos suspensijos, dviejų
nesimaišančių skysčių išsisluoksniavimas.
Distiliavimas – skysčių arba jų mišinių garinimas ir gautų garų kondensavimas.
Kristalizavimas – kristalų gavimas iš garų, tirpalų, lydalų, kietųjų medžiagų.
Chromotografija – tai mišinių skirstymo į sudedamąsias dalis būdas pagrįstas skirtinga
skystųjų, kietųjų ir dujinių medžiagų dalelių geba prikibti prie akytųjų medžiagų
paviršiaus.
Ekstrahavimas – tai kietųjų arba skystųjų mišinių išskirstymas tirpikliu, tirpinančiu tik
tam tikras mišinio sudedamąsias dalis.
Nevienalyčių mišinių išskirstymo būdai: Vienalyčių mišinių išskirstymo būdai:
 Sijojimas  Distiliavimas
 Filtravimas  Kristalizavimas
  Nusistojimas  Chromotografija
 Ekstrahavimas

Tirpalai
Tirpalas – skystas vienalytis mišinys, kuris yra gaunamas ištirpinus medžiagą tirpiklyje
pvz. druskos tirpalas.
Tirpiklis – medžiaga, kurioje tirpinama kita medžiaga pvz. vanduo.
Tirpinys – medžiaga kurią tirpiname tirpiklyje pvz. druska.
TIRPIKLIS + TIRPINYS = TIRPALAS
Tikrasis tirpalas – tai tirpalas kurį sudaro mažiausiai dvi sudedamosios dalys t. y. tirpinys
ir tirpiklis.
Tirpumas – medžiagos savybė ištirpti ir sudaryti vienalytį mišinį su kita medžiaga.
Suspensija – tai mišinys kai maža dalis tirpinamos medžiagos ištirpsta, o kita dalis
smulkiomis dalelėmis pasklinda tirpale pvz. dažai.
Emulsija – tai mišinys susidaręs iš dviejų nesimaišančių skysčių pvz. vanduo ir aliejus.
Sotus tirpalas – tirpalas, kuriame yra didžiausia ištirpusios medžiagos masė atitinkamoje
temperatūroje.
Nesotus tirpalas – tirpalas, kuriame nepakeitus temperatūros, dar tirpsta tirpinama
medžiaga.
Persotintas tirpalas – tirpalas, kuriame ištirpusios medžiagos masė yra didesnė negu tos
pačios temperatūros sočiajame tirpale.
Norint padidinti tirpumą reikia:

 Padidinti lietimosi paviršių (susmulkinti).

 Padidinti tirpalo temperatūrą.
 Pamaišyti.
Didėjant temperatūrai:

 Kietųjų medžiagų tirpumas didėja.

 Dujinių medžiagų tirpumas mažėja.

Cheminis elementas
Kurčiaturis = Bezerfordis
Cheminio elemento atomo sandara: C 12 = masės skaičius. 6 = atominis skaičius.

Elemento Cheminis simbolis Cheminio simbolio Lotyniškas

pavadinimas skaitymas pavadinimas
Aliuminis Al aliuminis Aliuminium
Anglis C cė Carboneum
 Auksas Au aurum Aurum
Azotas N en Nitrogenium
Chloras Cl chlor Chlorium
Cinkas Zn cinkas Zincum
Deguonis O o Oxygenium
Fluoras F fluor Fluorium
Forsforas P pė Phosphorus
Geležis Fe ferum Ferrum
Gyvsidabris Hg hydragyrum Hydragyrum
Kalcis Ca kalcis Calcium
Kalis K kalis Kalium
Magnis Mg magnis Magnesium
Natris Na natris Natrium
Sidabras Ag argentum Argentum
Siera S es Sulfur
Sicilis Si sicilis Silicium
Svinas Pb plumbum Plumbum
Vandenilis H haš Hydrogenium
Varis Cu kuprum Cuprum

Izotopai ir radioaktyvumas
Izotopai – vienos rūšies atomai turintys po lygiai protonų, bet skirtingą kiekį neutronų.
H - Protis H - Deuteris H – Tritis
1e- 1e- 1e-
1p+ 1p+ 1p+
0n0 1n0 2n0
Radioaktyvumas – tai savaiminis atomo branduolio skilimas, kurio metu išsiskiria didelė
energija.

Vieninės ir sudėtinės medžiagos

H2 čia H – cheminio elemento simbolis, o 2 indeksas (kiekis tos rūšies atomų molekulėje).
Vieninė medžiaga – tai medžiaga sudaryta iš vienos rūšies atomų.
Sudėtinės medžiagos / Cheminiai junginiai – medžiagos sudarytos iš skirtingų elementų
atomų
Alotropija – elemento gebėjimas sudaryti kelias vienines medžiagas pvz. O2 ir O3
Alotropinės medžiagos – tai vieninės medžiagos sudarytos iš to paties cheminio elemento,
bet yra skirtingos struktūros ir pasižymi skirtingomis savybėmis.
Valgomoji druska = natrio chloridas = Na+Cl-
Prie kiekvieno chloro atomo yra 4 natrio atomai, prie kiekvieno natrio atomo yra 4 chloro
atomai.
Stambiamolekulinės medžiagos – medžiagos sudarytos iš labai daug vienodų atomų ar
molekulių.
Valentingumas – cheminio elemento ryšių sudaromų su kitais atomais skaičius.
+2 = oksidacijos laipsnis
2- = jono krūvis
Cheminė formulė – tai cheminio junginio sudėties išraiška simboliais ir indeksais pvz. CO2

C (k) + O2 (d) → CO2 (d)

Reagentai Susidarančios medžiagos
k – kieta medžiaga
s – skystis
d – dujos
aq – ištirpusi medžiaga

Santykinė molekulinė ir molinė masės

Santykinė molekulinė masė:
Mr (H2O) = Ar(H) + 2Ar(O) = 1 + 2 ∙ 16 = 33
Molinė masė:
M (CO2) = A(C) + 2A(O) = 12 + 2 ∙ 16 = 44 g/mol

Molis, Avogadro skaičius

Molis – medžiagos kiekis, kuriame yra 6,02 ∙ 1023 tą medžiagą sudarančių dalelių (atomų,
molekulių, jonų). Molis žymimas mažąja raide – n.
Avogadro skaičius – dalelių skaičius 6,02 ∙ 1023, sudarantis medžiagos vieną molį.
Avogadro skaičius yra žymimas didžiąja raide - NA
Empirinė formulė – tai sąlyginė formulė parodanti mažiausią atomų santykį junginyje.
Molekulinė formulė – tai realiai egzistuojančio junginio formulė.

Metalai
Metalų būdingiausios savybės:
1. Blizga;
2. Neskaidrūs;
3. Kietos agregatinės būsenos (išskyrus gyvsidabrį Hg);
4. Daugumos tankis yra didelis (Išskyrus Li, Na, K);
5. Gerai praleidžia elektros srovę ir šilumą;
6. Daugumos aukšta lydymosi temperatūra;
7. Plastiški, kalūs.
Lengvieji metalai – metalai, kurių tankis mažesnis už 5g/cm3
Sunkieji metalai – metalai, kurių tankis didesnis už 5g/cm3

Periodinė cheminių elementų lentelė

Dabar yra žinoma 118 cheminių elementų. (2023m.)
Pirmoji elementų lentelė buvo sudaryta 330m. prieš mūsų erą. Elementai: žemė, ugnis,
vanduo, oras.
1869m. suformuotas periodinis dėsnis (periodinė lentelė).
Senasis periodinis dėsnis – nuosekliai didėjant elementų atominėms masėms, periodiškai
kartojasi elementų ir jų junginių savybės.
Naujasis periodinis dėsnis – nuosekliai didėjant elementų atomų branduolio krūviui,
periodiškai kartojasi elementų ir jų junginių savybės.
Išimtys: 18Ar 19K Co 28Ni
27 Te 53I
52 90Th 91Pa U 93Np
92

Periodai
Periodai – horizontalios eilės cheminių elementų lentelėje. Jie žymimi arabiškais
skaitmenimis.
Periodo numeris parodo elektronų sluoksnių skaičių.
Kiekvienas periodas prasideda šarminiu metalu (išskyrus 1) ir baigiasi inertinėmis
dujomis.
Šarminiai metalai išskiria šarmą reaguodami su vandeniu.
Cheminių elementų lentelėje yra 7 periodai ir jie yra suskirstyti į mažuosius ir didžiuosius
periodus.
Mažieji periodai – tai periodai, kuriuose yra iki 9 cheminių elementų. 1, 2, 3 periodai.
Didieji periodai – tai periodai, kuriuose yra daugiau kaip 8 cheminiai elementai. 4, 5, 6, 7
periodai.
Didžiuosius periodus pildo pereinamieji elementai (4, 5, 6, 7 periodus) ir lantanoidai,
aktinoidai (6, 7 periodus).
4 ir 5 perioduose yra po 18 elementų, o 6 ir 7 – po 32 elementus.
Pereinamieji elementai pildo priešpaskutinį elektronų sluoksnį.
Lantanoidai, aktinoidai pildo 3 nuo galo elektronų sluoksnį.

Grupės
Grupių yra 18. Jos yra skirstomos į A ir B. Grupės yra žymimos romėniškais skaitmenimis.
A grupės numeris parodo kiek elektronų yra išoriniame elektronų sluoksnyje.
IA grupė – šarminiai metalai
IIA grupė – žemių šarminiai metalai
VIIA grupė – halogenai
VIIIA grupė – inertinės dujos
Grupėje iš viršaus į apačią metališkos savybės stiprėja.
Grupėje iš apačios į viršų nemetališkos savybės stiprėja.
Elemento atominis skaičius parodo:

 Branduolio krūvį;
 Protonų skaičių;
 Elektronų skaičių.
Elektroninė taškinė formulė Branduolio krūvis ir elektronų sluoksniai
C +6 ) )

Halogenai
Halogenai tai VIIA grupės nemetalai.
Halogenų visos molekulės yra dviatomės – F2, Cl2, Br2, I2
Halogenų druskos vadinamos: fluoro – fluoridais, chloro – chloridais, bromo – bromidais,
jodo – jodidais.
HCl(d) = vandenilio chloridas
HCl(aq) = druskos rūgštis arba vandenilio chlorido rūgštis

Reakcijos
Jungimosi reakcija – reakcija, kuriai vykstant iš dviejų ar daugiau medžiagų susidaro
viena medžiaga.
Skilimo reakcija – reakcija, kurios metu iš vienos pradinės medžiagos susidaro dvi ar
daugiau medžiagų.
Pavadavimo reakcija – vieninės ir sudėtinės medžiagos reakcija kai susidaro nauja vieninė
ir sudėtinė medžiaga.
Zn + 2HCl → ZnCl2 + H2
Aktyvacijos energija – mažiausias energijos kiekis reikalingas reakcijai veikti.
Endoterminė reakcija – reakcija, kuriai vykstant naudojama šiluma. Šiluma sunaudojama
tik tose reakcijose, kai reakcijos produktų energija yra didesnė už pradinių medžiagų
energiją.
Egzoterminė reakcija – reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma. Šiluma išsiskiria tik tada,
jeigu reakcijos produktų energija yra mažesnė už pradinių medžiagų energiją.
Degimas – reakcija su deguonimi kurios metu išsiskiria didelis kiekis šilumos. Degimo
reakcija yra žymima trikampiu (Δ) virš rodyklės.
Katalizatorius – medžiaga kuri paspartina reakcijos vyksmą, bet pati joje nedalyvauja.
[MnO2]
Reakcijų požymiai:

 Spalvos pakitimas
 Kvapo atsiradimas / pakitimas
 Nuosėdų susidarymas
 Dujų išsiskyrimas
 Šilumos išsiskyrimas

Fizikiniai ir cheminiai reiškiniai

Fizikinis reiškinys – reiškinys kurio metu vienos medžiagos nevirsta kitomis, o kinta jų
agregatinė būsena, forma.
Cheminis reiškinys – reiškinys kurio metu vienos medžiagos virsta kitomis.
Cheminių reakcijų požymiai:

 Išsiskiria šiluma;
 Pasikeičia spalva;
 Išsiskiria dujos;
 Švytėjimas;
 Susidaro dūmai;
 Susidaro nuosėdos;
 Susidaro vandens lašai.

Deguonis
Deguonis yra antrajame periode, VIA grupėje. Jis yra nemetalas. Beskonės, bekvapės,
bespalvės dujos. Blogai tirpsta vandenyje. Prie -183°C deguonis skystėja. Prie -214,4°C
kietėja. O2 deguonis. O3 ozonas.
Ore yra apie 21% deguonies.
Deguonis įeina į daugiau kaip 1500 junginių.
Žmogaus organizme deguonis sudaro 65% žmogaus masės.
Deguonis yra 3 labiausiai paplitęs elementas visatoje.
Deguonies išgavimas:
Pristelis (1774m.) pirmasis išgavo gryną deguonį skaidydamas gyvsidabrio oksidą (II).
2HgO → 2Hg + O2
Antanas Lavuozjė per vandenį paleido elektros srovę
2H2O → 2H2 + O2
2H2O2 → 2H2O + O2
Deguonis patikrinamas rusenančia skalele.
KMnO4 – Kalio permanganatas
2KMnO4 → K2MnO4 + MnO2 + O2
2KClO3 – Bertoleto druska
2KClO3 → 2KCl + 3O2