RŪGŠTYS

Urtė Pelanytė 4d
 Rūgštys- tai sudėtinės medžiagos,
sudarytos iš vandenilio ir rūgšties liekanos
jonų. Taip pat medžiagos, sugebančios
atiduoti vandenilio jonus (protonus)
 Rūgštys gali būti stiprios ir silpnos. Silpnos rūgštys yra nepavojingos, jos
randamos vaisiuose ir uogose. Citrinos rūgštis ir acto rūgštis yra silpnų rūgščių
pavyzdžiai. Silpnos rūgštys naudojamos konservavimui, maisto galiojimo laiko
pratęsimui. Pieno rūgštis, kuri susidaro bakterijoms dauginantis piene, taip pat
laikoma silpna rūgštimi.
 Stiprios rūgštys gali būti pavojingos, nes jos gali ėsdinti ir tirpinti tam tikras
medžiagas. Stiprių rūgščių pavyzdžiai yra druskos rūgštis (HCl), azoto rūgštis
(HNO3) ir sieros rūgštis (H2SO4). Druskos rūgšties yra žmogaus skrandyje
(skrandžio sultys). Skrandžio rūgštis skaido maistą ir naikina bakterijas.
 Pagrindinės rūgštys:

◦ HCl- druskos arba vandenilio chlorido rūgštys.

◦ HNO3- azoto rūgštis
◦ H2SO4- sieros rūgštis
◦ H3PO4- fosforo rūgštis
◦ H2CO3- anglies rūgštis
 Rūgštys:

◦ Reaguoja su metalais.
◦ Reaguoja su metalų oksidais.
◦ Reaguoja su bazėmis, hidroksidais.
◦ Reaguoja su silpnų rūgščių druskomis kurių junginyje
susidaro kieta arba dujinė medžiaga.
Pagrindiniai rūgščių gavimo būdai:
◦ 1. Vykstant tiesioginei elementų sintezei.

Cl2(d) + H2(d) HCl(d)

2 (vandenyje tirpdant HCl(s)

◦ 2. Vandenyje tirpdantn rūgštinius oksidus (anhidridus)

SO2(d) + H2O(s) H2SO3(aq)

◦ 3. Druskoms reaguojant su stipriomis rūgštimis

NaCl(k) + H2SO4(s) HCl(aq) + NaHSO4(aq)

◦ 4.Nemetalus oksiduojant stipriosiomis rūgštimis

P(k) + 5HNO3(aq) + 2H2O(s)

3 H3PO4(aq) + 5NO(d)
3
Kai kurių rūgščių pavadinimai
Rūgščių fizikinės savybės
◦ Įvairių agregatinių būsenų
◦ Lakios ir turi aštrų, nemalonų kvapą
◦ Paprastai bespalvės
◦ Pačios nepraleidžia elektros srovės, tačiau jų tirpalai gali
praleisti el.srovę priklausomai nuo rūgšties stiprumo
Rūgščių tirpaluose kinta indikatorių spalvos: metiloranžinis tampa rožinis,
lakmusas-raudonas, o fenolfateleinas-bespalvis .
AČIŪ UŽ DĖMESĮ