You are on page 1of 2

1

Neorganinių junginių grupės, jų formulių sudarymas:

1. Oksidai-sudaryti iš 2 elementų metalo arba nemetalo ir deguonies, pvz:


+ -2 +2 -2
a) Metalų-natrio oksidas Na 2O , kalcio oksidas Ca O .Reikia prisiminti, kad deguonies O oksidacijos
laipsnis -2. Periodinėje elementų lentelėje(PEL) susirandam metalą ir pažiūrime koks jo oksidacijos
laipsnis. Viso junginio oksidacijos laipsnių suma turi būti lygi nuliui, natrio okside Na oksidacijos
laipsnis yra lygus +1, o deguonies -2, tai prie Na rašome indeksą 2.Indeksą dauginam iš oksidacijos laipsnio
2x+1 gaunam +2, sudedam su deguonies oksidacijos laipsniu -2 ir gaunam 0. Kalcio okside Ca oksidacijos
laipsnis +2, deguonies -2, todėl indeksų nerašom.
+4 -2 +2 -2
b) Nemetalų-sudaryti iš nemetalo ir deguonies, pvz: anglies(IV) oksidas C O2 , C O .Junginio
sudarymo principas tas pats.Kadangi anglis gali turėti keletą oksidacijos laipsnių, tai skliaustuose nurodytas
romėnišku skaičiu +4, o deguonies -2, kad oksidacijos laipsnių suma junginyje būtų lygi 0, tai prie
deguonies rašome 2(2x(-2))=-4. +4+(-4)= 0.
2. Hidroksidai(bazės)-junginiai sudaryti iš metalo ir hidroksido(OH-) jonų. Hidroksido jonas(OH-)
visada yra -1. Junginio rašymas. Parašome metalą, pažiūrime į PEL koks oksidacijos laipsnis , apskliaudžiame
+3 -
OH-ir parašome tokį indeksą koks metalo oksidacijos laipsnis.Pvz. chromo hidroksidas Cr (OH )3 , kalcio
+2 - + -
hidroksidas Ca (OH )2, natrio hidroksidas Na OH . Tirpios bazės (hidroksidai) vadinamos šarmais, t.y.
IA ir IIA grupės metalų hidroksidai.
3. Rūgštys-junginiai sudaryti iš vandenilio (H+) ir rūgšties liekanos jonų.R ūgščių ir jų liekanų sudėtį bei
pavadinimus išmokstame mintinai.
Rūgštis Pavadinimas Liekana Pavadinimas

HCl Druskos rūgštis


(vandenilio chloridas) Cl- chloridas
H2SO4 Sieros rūgštis SO42- sulfatas
H2SO3 Sulfitinė rūgštis SO32- sulfitas
H2S Sulfidinė rūgštis S2- sulfidas
(vandenilio sulfidas)
HNO3 Azoto rūgštis NO3- nitratas
H2CO3 Anglies rūgštis CO32- karbonatas
H3PO4 Fosforo rūgštis PO43- fosfatas
Rūgšties liekana yra vienas jonas, jo krūvis visada neigiamas, o skaičius yra toks, koks vandenilio indeksas rūgštyje.
Taip yra todėl, kad vėl galioja ta pati taisyklė- viso junginio krūvių suma turi būti lygi nuliui. Žinome, kad vandenilio
krūvis +1 .Panagrinėkime H+3PO43- . Šioje rūgštyje vandenilio yra 3 jonai su +1 krūviu, todėl gauname 3x(+1)= +3, kad
gautume junginio krūvių sumą lygią nuliui, tai rūgšties liekanos krūvis turi būti lygus -3.
4. Druskos –tai metalo ir rūgšties liekanos jonų junginys. Rašome nurodytą metalą ir nurodytą rūgšties
liekaną. Pvz. reikia parašyti kalcio fosfatą. Randame PEL kalcio ženklą ir oksidacijos laipsnį Ca 2+ šalia parašome fosfato
2+
joną PO43-, gauname CaPO43-, junginys parašytas neteisingai. Reikia , kad viso junginio krūvis būtų lygus 0. Dabar jis
2+ 3-
yra -1. Todėl Ca3 (PO4) 2 Tikrinam krūvius: Ca yra 3 jonai, jo krūvis +2, todėl 3x(+2) =+6, fosfato yra 2 jonai, jo
krūvis -3, todėl 2x(-3)= -6 Neužmirštam, kad rūgšties liekana yra vienas jonas, nesvarbu, kad jį sudaro keli elementai.
Kitas pvz. bario nitratas Ba2+NO3-. Junginys neteisingai parašytas. Bario Ba yra vienas jonas, jo krūvis +2, NO 3 - yra taip
pat vienas jonas, bet jo krūvis lygus tik -1. +2-1= +1, o mums reikia, kad krūvių suma būtų lygi nuliui, todėl
2+
apskliaudžiame NO3 - ir parašome už skliaustų indeksą 2. Teisingas junginys bus Ba (NO3-)2. Dar pvz.
Natrio fosfatas Na+3PO43-, kalio karbonatas K+2CO32-, kalio chloridas K+Cl-
2

TRUMPA ATMINTINĖ:

1.Vieninės medžiagos oksidacijos laipsnis visada lygus 0. Pvz, H02, I02, Cl02, Na0, Mg0
2.Junginiuose oksidacijos laipsniai:
H+, O-2, OH-, rūgščių liekanų kokie nurodyti lentelėje.
3.Junginyje oksidacijos laipsnių(krūvių) algebrinė suma lygi nuliui.
4. Kietos medžiagos neskyla į jonus. Į jonus skilti negali medžiagos kuriose yra kovalentinis
ryšys.
5. Rūgštys nereaguoja su metalais, kurie metalų aktyvumo eilėje yra dešinėje už H.
6. Metalų oksidai –kietos medžiagos, nemetalų oksiduose-kovalentinis ryšys.
7. Rūgštys, hidroksidai-joniniai junginiai. Jų tirpumą randame medžiagų tirpumo lentelėje.

Dar kartą junginių formulės ir pavadinimai:

Oksidai:
Natrio oksidas Na2O
Magnio oksidas MgO
Anglies(IV) oksidas CO2
Anglies(II) oksidas CO
Fosforo (V) oksidas P2O5

Kodėl parašyti tokie indeksai žiūrėkite paaiškinimą 1psl.1.

Hidroksidai(bazės):
Nepamiršti, kad tirpūs hidroksidai vadinami šarmais.Tirpūs hidroksidai IA grupės metalų.
Natrio hidroksidas arba šarmas NaOH
Kalio hidroksidas arba šarmas KOH
Geležies (III) hidroksidas Fe(OH)3
Geležies (II) hidroksidas Fe(OH)2
Aliuminio hidroksidas Al(OH)3

Koks indeksas priklauso nuo metalo oksidacijos laipsnio.Paaiškinimas 1psl.2.

Rūgštys
Rūgštys surašytos 1psl.3.Rūgščių ir jų liekanų pavadinimus ir formules išmokti mintinai.

Druskos
Druskas pradedame rašyti nuo metalo + rūgšties liekana.
Natrio sulfatas Na2SO4
Kalcio chloridas CaCl2
Magnio fosfatas Mg3(PO4)2
Kokie indeksai ir sudarymo principą žiūrėti 1psl.4.

You might also like